Kas nutrynAi?? A?ypsenAi?? Europai?

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??Elvyra KuA?inskaitAi??

DATA: 2012-08

Kas nutrynAi?? A?ypsenAi?? Europai?

Elvyra KuA?inskaitAi??

Kraudamasi ir uA?jausdama daiktais permaitinamAi?? lagaminAi??, mintyse skenavau prieA? kone du deA?imtmeA?ius autobuso ratais iA?matuotAi?? EuropAi??. Kas iA? to lAi??kimo risA?iomis bus likAi??? A?agsulA? varantys ir dauA?ytA? obuoliA? jausmAi?? viduriuose paliekantys Lenkijos keliai, naktinis lietus PrahojeAi??ai??i?? toks ilgas ir A?lapias, kad net pro langAi?? A?iAi??rint laA?ai per kaktAi?? varvAi??jo, nuobodokos Vokietijos miestA? vitrinos, A?kyrokai taisyklingi Austrijos laukA? kvadratai, pilni iA?dailintA? karviA? (buvo sunku patikAi??ti, kad jos moka gaminti mAi??A?lAi??), balta pirA?tinaitAi??, kas rytAi?? A?eA?tAi?? valanti tAi?? patA? palAi??pAi??s langelA? Ai??veicarijos AlpiA? kaimelyje, simpatiA?kai susivAi??lusios Italijos saulAi??grAi??A?os, pietA? PrancAi??zijos levandA? Ai??kas ir siestos paslaptimi prakvipusi Ispanija.

Skirtingi ir kaA?kuo panaA?Ai??s kraA?tai, skirtingi ir kaA?kuo panaA?Ai??s A?monAi??s, kuriA? dAi??mesys mums tuokart atrodAi?? pagardintas beveik to paties skonio smalsumuAi??ai??i?? buvome keisti RytA? europieA?iA? A?iabuviai, pagaliau iA?trAi??kAi?? iA? sovietinio lagerio zoologijos sodo. Ai??tarieji padilbomis apA?iAi??rinAi??jo, patiklieji A?nekino ir malonino, rodydami keliavimo kryptA?, uoliai nuduodami, jog ai??zno problemai??? jiems A?inoti, kur ir kad yra Lietuva. Vieni kitiems buvome kitokie, bet nepavojingi. TenAi??ai??i?? jie, A?iaAi??ai??i?? mes, skiriami kultAi??riniA?, istoriniA? etc. savo kiemo tvorA?, jungiami pastangos per jas susikalbAi??ti, nenuduodami, kad kas nors iA? mAi??sA? yra kitur ir kitokie nei yra. Ir nors tada Europa nenustebino (antraip nei vAi??liau lankyti kraA?tai pieA?iau ir ryA?iau, buvo nuspAi??jama nelyg privalomos literatAi??ros sAi??raA?as), ji paliko gerAi?? stabilumo ir pusiausvyros jausmAi??. Ten gyvenantys A?monAi??s, atrodAi??, savo kAi??nuose ir kraujyje neA?iojo lengvAi?? gyvenimo ramybAi??s ir pasitikAi??jimo juo svorA?. Viskas buvo jA? rankose ir niekas nesikAi??sino to visko iA?plAi??A?ti.

Miestas (ar miestai), kurA? A?A?kart mudu su Ryanairai???o formato lagaminAi??liu pasiekAi??me, nuo pat pirmo A?kvAi??pio beveik pribloA?kiamai pamalonino besAi??lygiA?ko priAi??mimo ir laisvAi??s dvasia. Ai??tai kas yra tikroji tolerancija!Ai??ai??i?? it pralekiantis pro nosA? lAi??ktuvas blokA?telAi??jo mintis. Man labai patiktA?, jei ir mAi??sA? miestA? gatvAi??mis vaikA?A?iotA? A?monAi??s, be baimAi??s kalbantys savo kalba, dAi??vintys jiems atrodanA?ius tinkamais drabuA?ius, grojantys skveruose savo muzikAi??, iA?paA?A?stantys A?ventovAi??se savo religijAi??. O A?iomis gatvAi??mis, metro, skverais plaukAi?? tokio margumo minia, kad net pagalvojau, jog veikiausiai papuoliau A? fantastinio filmo siuA?etAi??. BaltaodA?iai, geltonodA?iai, juodaodA?iai ir nebeatsekamos spalvos miA?rAi??nai. KrikA?A?ionys ir musulmonai, budistai ir induistai, sektantai ir fundamentalistai. RytieA?iai ir vakarieA?iai, pakistanieA?iai ir indai, Serbijos ir Kosovo iA?eiviai, lietuviai ir rusai. A?monAi??s, kurie savo namuose, galimas daiktas, prasilenkdami A?nairuotA? ar net stengtA?si ai??znetyA?iaai??? priminti vienas kitam padalkas, vienu ritmu abejingai siAi??bavo metro vagonuose, noriai dalindamiesi taupia erdve, suglaudAi?? nugaras uA?kandA?iavo ankA?tose kavinAi??se, dalijosi ta paA?ia veja skveruoseAi??ai??i?? mandagiai prasilenkiantys laivai svetingo didmiesA?io jAi??roje. Nedraugaujantys, bet ir nekariaujantys. Kiekvienas su savo skiriamaisiais A?enklais, net su savo kvapais ir garsais, bAi??du A?iAi??rAi??ti, judAi??ti, alsuoti.

Istorijos ir kultAi??ros muziejuje su daugybe saliA?, skirtA? senosioms viso pasaulio kultAi??roms, maA?iau, kaip juodaodis tAi??tis, atsigulAi??s ant grindA? tiesiog tarpduryje, it kokioje pasauliA? kryA?kelAi??je, skraidino baltaodA? sAi??nelA?. Abu klykAi?? iA? dA?iaugsmo. Tai bent eksponatasAi??ai??i?? nevalingai dilgtelAi??jo. Pro jA? A?iaip ne taip su bAi??riu vaikA?, kuriA? paskutinysis dar vartAi?? pilvukAi?? veA?imAi??lyje, prasiyrAi?? turkAi??, ai??zchalataisai??? ir skaromis pridengusi ir savo, ir bebrAi??stantA? paaugliA? dukrA? groA?A?. Ai??tai kaip, gAi??rAi??jausi. KaA?i A? kokiAi?? iA? taip rAi??pestingai suklasifikuotA? erdviA? reikAi??s ateities kartoms sudAi??ti jA? buities apyvokAi??, paproA?ius, drabuA?ius ir visa, kas dabar yra jA? kasdienis gyvenimas?Ai??ai??i?? darkart nevalingai dilgtelAi??jo. Pro atvirA? durA? angas iA? salAi??s A? salAi?? A?velniai sklido buvusiA? genA?iA? ir genteliA? buvusi naminio, sAi??slaus gyvenimo A?iluma.

O uA?sukAi?? apsipirkti darA?oviA? A? turkA? rajonAi??, netyA?ia papuolAi??m A? pakistanieA?io krautuvAi??lAi??. ai??zJus kalbatia lAi??tuvyA?kai?ai???Ai??ai??i?? savo ausimis nepatikAi??jome. Jau po minutAi??s iA? parduotuvAi??lAi??s savininko kompiuterio ekrano A? mus A?velgAi?? A?stabaus groA?io didA?iaakAi?? ilgaplaukAi?? moteris, iA?puoA?ta rytietiA?kais papuoA?alais, apsirengusi musulmoniA?ka abaja, prisidengusi galvAi?? dailia skara. Ai??alia jos it iA?kilmingai eisenai iA?sirikiavusi stovAi??jo besiA?ypsanti gausi gentis. Pakistanietis A?vietAi?? iA? pasididA?iavimoAi??ai??i?? jo A?mona Jurga iA? Lietuvos.

ai??i?? Kur A?ventAi??te vestuves?Ai??ai??i?? klaustelAi??jom.

ai??i?? A?inoma Pakistane!Ai??ai??i?? A?Ai??ktelAi??jo.

ai??i?? O kodAi??l ai??zA?inomaai????Ai??ai??i?? juoktelAi??jom.

ai??i?? Ak, ir Lietuvoje buvo, buvo, taipai??i??

Oho, kokia tos Jurgos tolerancija, pagarbiai linksAi??jau galvAi??. O kAi??nu nevalingai nubAi??go A?iurpuliukaiAi??ai??i?? didi ta meilAi??. NemokAi??A?iau bAi??ti A?itokia graA?i su ta abaja. JausA?iausi kvailai kaip palmAi??, vaidinanti KalAi??dA? eglutAi??.

UA? tai ir gavome dovanai pakuotAi?? sulA?iA?. Ai?? tautietAi??s sveikatAi??.

Savo naujojo draugo garbei kitAi??dien aplankAi??me musulmonA? kvartalus. Namai graA?Ai??s, tvirti, atsakingai laikantys jiems patikAi??tus gyvenimus. MunicipalinAi?? valdA?ia juos atidavAi?? tremtiniams savanoriamsAi??ai??i?? pavydAi??tinai iA?lavintas rAi??pinimasis maA?umomis, kAi?? ir sakyti. VaikA?A?iojom po tuos keistus, labai keistus kvartalus, kokiA? nerasi jokioj musulmoniA?koj A?aly. KodAi??l jie tokie keisti?Ai??ai??i?? vis galvojau. O atmintis kaA?kodAi??l plukdAi?? nuotraukose matytus A?ydA? getA? ar LukiA?kiA? kalAi??jimo statinius. Dar Sibiro barakus. Ai??e tau, kad nori. Tokie graA?Ai??s A?itie namai, tokie laisvi A?ie A?monAi??s, taip noriai susikraustAi?? A? tuos kelis jiems skirtus metrus, taip daA?nai kartojantys, kad jiems A?ia gera, nes beveik visi A?ia neturi namA?, todAi??l beveik nAi??ra ir svetimA?ai??i?? Ai??tiA?, nenaudAi??lAi??s mintys. O dar netyA?ia pamaA?iau treA?io aukA?to balkone skalbianA?ios musulmonAi??s, plaA?iu mostu A?liAi??kA?telAi??jusios pilkAi?? vandenA? per turAi??klAi??, veidAi??. Jis tikrai buvo liAi??dnas. Nepelnytai per liAi??dnas tai svetingai A?aliai.

KitAi??kart uA?klydome A? maA?utAi?? armAi??no parduotuvAi??lAi??, beveik be tvarkos prigrAi??stAi?? rusiA?kA? maisto prekiA? ir armAi??niA?ko konjako.

ai??i?? VeA?ate iA? Rusijos?Ai??ai??i?? paklausAi??m.

ai??i?? KAi?? jAi??s, iA? Vokietijos!Ai??ai??i?? nustebAi??s atsako.

ai??i?? Ar gamina vokieA?iai?

ai??i?? Taip, beveik viskAi??.

Bet konjakas vis dAi??lto buvo iA? ArmAi??nijos. KeturiA?, atrodo, A?vaigA?duA?iA?. Armianskij konjak (slaviA?ka abAi??cAi??le, A?inoma).

O A?inote, kokie ten aikA?A?iA? turgAi??s? Ai?? juos suneA?ama tiek antikvariniA? vertybiA? ir niekybiA?, kiek jokio lietuvaiA?io akys per gyvenimAi?? nAi??ra regAi??jusios. ai??zA?ia juk turtinga A?alisai???,Ai??ai??i?? oriai aiA?kina pardavAi??jai. Irgi daA?niausiai ne vietiniai. Viskas uA? graA?A?. Ko A?ia gailAi??tiAi??ai??i?? juk paveldas ne jA?. Sidabriniai A?aukA?tai, A?aukA?teliai, porceliano puodeliai, kitados glostAi?? vis tuo paA?iu genties krauju tvinksinA?ias lAi??pas, parduodami kilogramais. Gali apA?iAi??rinAi??ti, uostyti, A?iupinAi??ti ir A?inoti, kad viskas, ko tik panorAi??si, bus tavo. Negali sakyti, jog nemalonu. Bet negali sakyti, ir kad neliAi??dnaAi??ai??i?? kaA?kas kaA?kada valia ar nevalia paleido iA? savo namA? tuos mielus daikA?iukus, iA?grAi??do ar iA?raudojo it pavainikius, ir vargsta jie dabar aikA?tAi??se nuo neatpaA?A?stamA? A?vilgsniA?, prakaituotA? rankA?, noriai keiA?iami A? tokio nepatvarumo popierAi??lius, jog suprasti A?itokius mainus net ir ne A?mogui sunku.

Ak, ir lietuviai. Tie, kuriuos sutikau, maloniai sueuropAi??jAi??. Ir, paklusdami paA?angiam visuotiniam judAi??jimui A? priekA?, susimaiA?Ai?? su A?vairiais vietiniais. PastarA?jA? garbei turiu pasakyti, kad beveik visi sutikti kalbAi??jo lietuviA?ka puskalbe. O lietuvaiA?iaiAi??ai??i?? lengvo ilgesio, lengvo atsitraukimo kaltAi??s, lengvo pasibodAi??jimo buvusiu gyvenimu ir lengvos arogancijos nuspalvintomis intonacijomis. KaA?kas jau gerokai kita, nei bAi??ta dar vos prieA? kokiAi?? deA?imtA? metA?. KaA?kokie nauji mentaliniai dariniai, greitai tolstantys nuo iA?orinio tAi??vynAi??s ir tAi??vynainiA? veido, o vidujai per lAi??tai persiimantys kitatautiA?ka jausenos ar mAi??stymo plastika, todAi??l, ak, atleiskit uA? vAi??l nepadorias asociacijas, man, uA?kietAi??jusiai ir uA?rAi??gusiai, kaip kad turAi??jau progos A?sitikinti, provincialei, pasirodAi?? uA?strigAi?? kaA?kur pusiaugerkly. Apie LietuvAi?? daugelis sako ai??ztoj Lietuvojai???, ir jA? lAi??pA? kampuA?iai truputA? nusileidA?ia A?emyn, apie, tarkim, AnglijAi?? (IspanijAi??, VokietijAi??, BelgijAi??ai??i??)Ai??ai??i?? pas mus A?ia, ai??zAnglijoj (Ispanijoj, Vokietijoj, Belgijojai??i??)ai???, ir jA? nosys truputA? kilsteli galvAi?? aukA?tyn. Ir ko dabar, vis galvojau? To, kas ai??ztoj Lietuvojai???, daugelis juk nei bekuria, nei begriauna, o to, kas ai??zjA? Anglijojai??i??ai???, dar nesukAi??rAi??. Nors iA? tos nosies taip neatrodo. Turiu pasakyti, jog tai buvo pats liAi??dniausias mano matytas mostas, jungiantis mAi??sA? iA?Ai??jusius. Jis vadinasi: ai??zA?ia A? viskAi?? imi A?iAi??rAi??t iA? kitos perspektyvos.ai??? AA?iAi??die, yra nemaA?ai ir tokiA?, kuriems pasisekAi?? jo taip ir neiA?mokti.

Taigi, iA? pirmos paA?iAi??ros viskas nuostabu! IA? antros paA?iAi??rosAi??ai??i?? neaiA?ku. IA? treA?iosAi??ai??i?? baugu. MaA?daug po treA?iosios ai??zdozAi??sai??? apima troA?kinantis A?aknA? ilgesys. Gal dar ir dAi??l to, kad imi pastebAi??ti, jog niekas ten beveik nebesiA?ypso. DievaA?i nemeluoju, tik kaA?i kelintAi?? buvimo dienAi?? sutikau plaA?iai besiA?ypsanA?iAi?? moterA?Ai??ai??i?? tailandietAi??, budinA?iAi?? prie vieA?o tualeto durA? ir renkanA?iAi?? uA?mokestA? uA? neesminA? palengvAi??jimAi??. Ji nusiA?ypsojo taip svetingai, kad pamaniau, jog turAi??A?iau A?ia dar sugrA?A?ti. Ai?? kelionAi??s pabaigAi?? tariausi, kad man Ai??mAi?? aiA?kAi??ti, kas Europai nutrynAi?? A?ypsenAi??. KodAi??l sutiktieji ai??zvietiniaiai???, paklausti kelio, suka A?vilgsnius ir A?odA?ius A? A?onAi??, o drAi??sesni A?remia juos tau A? kaktAi?? kaip kaltinimAi??. Jie bijo. Orioji ir ramioji motuA?Ai?? Europa bijo mAi??sA?, ai??zateiviA?ai???. Gal net niekina. O gal net nekenA?ia. Nes esame jiems pavojingi. Ne dAi??l to, kad apvalgysim ar nurengsim, veikiau dAi??l to, kad uA?neA?im tAi?? niekieno A?emAi??s pilkumAi?? ant jA? namA? ir vaikA? svajoniA?. Mes, ateiviai, esame jiems pavojingi ne tiek tuo, jog turime kitokA? veidAi??, kiek tuo, kad jo beveik nebeturime. O tai yra uA?kreA?iama, nes daug paprasA?iau neturAi??ti, negu turAi??ti. Tylus jA? abejingumas mums slepia garsAi??jantA? baimAi??s frontAi??, iA? gynybos besikAi??sinantA? pereiti A? puolimAi??. Man taip pasirodAi??.

Kokie graA?Ai??s ten buvo sodai ir parkai, tarsi dykumoje susapnuoti sapnai, A?kritAi?? A? miestA? dykras. TAi??kart pilni hiacintA?, dosniai auganA?iA? veltui. Kaip gera buvo A?inoti, kad jie niekada nebus mano.