Kas tos bakchantAi??s: paleistuvAi??s ar pranaA?Ai??s?

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Mitologija
AUTORIUS:Ai??ElzAi?? GudaviA?iAi??tAi??

DATA: 2013-06

Kas tos bakchantAi??s: paleistuvAi??s ar pranaA?Ai??s?

ElzAi?? GudaviA?iAi??tAi??*

GraikA? mitologija ir antikinAi??mis Eschilo, Sofoklio, Euripido tragedijomis susidomAi??jAi?? skaitytojai lietuviA? kalba iA?leistoje ai??zGraikA? literatAi??ros chrestomatijojeai???1 susiras nuorodAi??, kad mainadAi??s ai??i?? tai dievo Dioniso A?ynAi??s ir garbintojos. Pagal paaiA?kinimAi??, iA?verstAi?? iA? senosios graikA? kalbos, toks jA? vardas reiA?kia ai??zpamiA?usios, netekusios protoai???. Visi antikiniA? vardA? A?inynai kartoja, kad mainadAi??s, kitaip tiadAi??s ar basaridAi??s, ai??i?? tai A?Ai??lstanA?ios, siautAi??janA?ios, paskui dievAi?? DionisAi?? pulkais lakstanA?ios jaunutAi??s jo palydovAi??s ir gerbAi??jos. TaA?iau daA?niausiai jos vadinamos bakchantAi??mis (gr. Ii??Ii??I?Ii??Ii??I?,), nes dievAi?? DionisAi?? A?lovindavo ir A?aukdavo Bakcho vardu. O tas graA?uolis, A?viesiagarbanis, kvapniaplaukis Dionisas2 ai??i?? tai galingas daugiavardis dievas: ir Bakchas, ir Jakchas, ir DzagrAi??jas, ir Bromijas, ir BasarAi??jas, ir Enijas, ir Euchijas, ir LiAi??jas. Taip jA? vadindavo kultiniA? procesijA? palyda ai??i?? linksmas bAi??rys iA? paskos sekdavusiA?, dainuodavusiA?, A?okdavusiA? mainadA?iA? ir iki ekstazAi??s A?kauA?usiA? oA?iakojA? satyrA?, o paA?iame gale ant asilo jodavAi??s iA?minA?ius SilAi??nas, niekada nesiskiriantis su vynmaiA?iu. Priekyje smagiai A?engdavAi??s pats vyno dievas, galvAi?? vynuogiA? lapA? karAi??na apsivijAi??s, gebenAi??mis apraizgytAi?? apeiginA? tirsAi?? iA?kAi??lAi??s, liaudiA?kA? A?vilpyniA?, fleitA?, timpanA? garsais besidA?iaugiantis, visAi?? A?emAi?? A?sukantis A? pavasariA?kAi?? siautulA?. Tas, kuris, anot mitA?, beregint galAi??davAi??s pavirsti liAi??tu, raguotu jauA?iu ar grAi??smingu lokiu. Toks buvAi??s A? HeladAi?? nenoromis A?sileistas stebukladarys, kurA? Homeras ai??zIliadojeai??? paminAi??jo kaip ai??zdA?iaugsmAi?? A?moniA? DionisAi??ai???,3 TAi??bA? karalaitAi??s SemelAi??s pagimdytAi?? paties Dzeuso sAi??nA?, kuris iA?mokAi?? A?monijAi?? auginti vynuoges ir gaminti vynAi??.

PraAi??jo tAi??kstanA?iai metA?, o A?monija nepamirA?o nei dievo Dioniso (Bakcho), nei jo mainadA?iA? (bakchanA?iA?). ai??zSenovAi??s Graikijos legendose ir mituoseai???,4 Herodoto ai??zIstorijojeai???5 raA?oma, kad XI a. pr. Kr. gyvenAi??s ir galbAi??t Egipte dionisiA?kojo tikAi??jimo paproA?iais persiAi??mAi??s pranaA?as Melampodas bus A?pratinAi??s ir HeladAi??s karalysA?iA? A?mones A?vAi??sti Dioniso misterijas. Pagrindines tA? misterijA? paslaptis nutylAi??damas, Herodotas ai??zIstorijojeai??? paA?ymi: ai??zDionisas, SemelAi??s, Kadmo dukros, sAi??nus, gimAi??s maA?daug prieA? 1600 metA? iki mano laikA?.ai??? Teigdamas, kadAi?? helAi??nA? Dionisas ai??i?? tai tas pats egiptieA?iA? Oziris, toliau pasakoja apie ten regAi??tus to dievo kentAi??jimus, naktimis rodomus Sajo AtAi??nAi??s A?ventovAi??s eA?ere, ir kad ai??ztatai egiptieA?iai vadina misterijomisai???. Toje A?ventovAi??je esAi??s ir to nakA?ia garbinamo dievo kapas. ai??zBet apie tuos dalykus, nors ir gerai A?inodamas, kas ten vyksta, nieko nepasakosiu ai??i?? tylAi??siu kaip uA?riA?ta burnaai???, ai??i??Ai?? raA?o Herodotas, nusistebAi??damas, kad Dioniso procesijos neA?a uolekties didumo statulAi?? su milA?iniA?ko dydA?io falu, kuris kilnojasi, moterA? traukomas uA? virvutAi??s.

Pagal antikinAi?? mitologijAi??, tikAi??jimo ekstazAi??, pamiA?imas laikomi dievA? siunA?iamais iA?bandymais A?mogui. Frigijoje buvo garbinama DidA?ioji dievA? Motina, pasaulio gyvybAi??s gaivintoja KibelAi??, kitaip vadinta Idos kalno Motina, prikelianti mirusiAi?? gamtAi?? ir uA?tikrinanti derlingumAi??. MaA?osios Azijos A?yniA? koribantA? ir chtoniA?kA?jA? demonA? kuretA? sergAi??jama, RAi??ja KibelAi??, kalnA? virA?Ai??nAi??se A?sikAi??rusi su panteromis ir tigrais, buvo tokia galinga, kad per jos misterijas A?siA?ventinantieji patirdavo neA?tikAi??tinAi?? ekstazAi?? ir taip A?siA?Ai??ldavo, kad iki kraujo suA?eisdavo vieni kitus, nusiA?udydavo ar iA?sikastruodavo. Anot geografo Strabono, dievas Dionisas irgi uA?augAi??s, auklAi??jamas Frigijos demonA? kuretA?.6 DemoniA?ki prieA?istoriniA? laikA? tikAi??jimai su dievA? ir deiviA? A?ventyklose A?udytA? gyvuliA? ir A?moniA? aukomis, su galvomis, pamautomis ant kuolA?, su aukurais, uA?lietais kAi??dikiA? krauju, tikrai ne naujiena ir XXI a. komercinio kino ar teatro mAi??gAi??jams, jau persisotinusiems ai??zmeniniaisai??? siaubo filmais ar spektakliais.

Sunku A?sivaizduoti, kaip per tas apeigines procesijas jausdavosi, kaip elgdavosi, kokius ditirambus giedodavo mergelAi??s, tarnavusios Dionisui ai??i?? augmenijos, derlingumo, vaisingumo, vynuogininkystAi??s, stichiniA? gamtos jAi??gA? ir netgi teatro, meninAi??s apgaulAi??s, vaidybos, persikAi??nijimo dievui. TurbAi??t nelengva bAi??davo vAi??lesniA? epochA? dionisiA?kA?jA? eityniA? dalyvAi??ms bakchantAi??ms, kurios bandydavo imituoti, interpretuoti ir mintimis, A?odA?iais, judesiais liudyti anas prieA?istoriniA? laikA? dionisiA?kojo polAi??kio apimtas mainades. Gal todAi??l tAi??kstanA?ius metA? pasakojimuose vis erotiA?kiau pristatomos Dioniso liudytojos, per A?imtmeA?ius neuA?mirA?tos ir visame pasaulyje prie vyno taurAi??s visaip minAi??tos, neretai paA?iepiamos dAi??l jas apimdavusios nepadorios ekstazAi??s, pagaliau vis dAi??lto prabilo poetinAi??mis Euripido tragedijos strofomis ir antistrofomis: ai??zJeigu motinos KibelAi??s / Orgijose dalyvauji, / VirA? galvos iA?kAi??lAi??s tirsAi??, / GebenAi??m pasidabinAi??s, ai??i?? / Tu tarnauji Dionisui.ai??? Arba: ai??zDionisai, didis dieve, / PagailAi??k likimo vingiuos / tau iA?tikimos tarnaitAi??s!ai???7

Kokiu jutiminiu XXI a. mainadAi??s pavidalu bAi??tA? A?manoma mAi??sA? dienA? teatre iA?reikA?ti poetinAi?? ai??zabsoliutinAi??sai??? dvasios sugrA?A?imo A? TAi??bus idAi??jAi??? Kaip A?A?iAi??rAi??ti dievybAi??s apsireiA?kimAi?? gerokai statiA?kuose euripidiA?kA?jA? dievo Dioniso palydoviA? siluetuose? Juk ne A?iaip sau visa Kadmo A?eimos tragedija pavadinta A?odA?iu ai??zBakchantAi??sai??? ai??i?? mA?slingu mainadA?iA? apibAi??dinimu.

Kas tos mainadAi??s? Gal tai tik iA?moningA? filologiniA?, poetiniA?, vaidybiniA? erdviA? A?mAi??klos, jau tapusios senamadAi??s, o kadaise turAi??jusios galiA? mainytis, keistis, mirgAi??ti, dA?iuginti ir stebinti A?vairiakalbiA? genA?iA? A?mones, prieA?istoriniais laikais knibA?dAi??jusius VidurA?emio jAi??ros pakrantAi??se ir salose? Argi negalAi??tA? kam nors vienAi?? graA?iAi?? dienAi?? staiga pasivaidenti, kad mainadAi??s ai??i?? tai net lietuviA?kos A?aknies A?odis? PavyzdA?iui, senstanA?iam lietuviui, A?odA?iA? kilmAi??s tyrinAi??tojui, per mAi??nulio mainatA? atmintyje tarsi iA? ekrano titrA? suraibuliuotA? aktorAi??s MainelytAi??s pavardAi??. Arba vyno A?iek tiek padauginusA? jaunAi?? Filologijos fakulteto pirmakursA? apimtA? Ai??pas kiaurAi?? naktA? spAi??lioti, vienaip ir kitaip manant, bet nepermanant, kokios gi iA? tikrA?jA? buvo tos antibiotics without prescriptions. mainadAi??s, kadaise sukdavusios ratelius su paA?iu Dionisu. Prisimenant tokius senovinius lietuviA? kalbos A?odA?ius kaip mainulis, mainuA?is, mainuA?Ai??, mainytojas, mainelga, mainatvAi??, mainatis arba vaikiA?kAi?? skaiA?iuotAi?? ai??zMainas ai??i?? monas, / kas apgauna ai??i?? / tas ir ponas!ai???, galima nusiA?ypsoti. Bet galima ir suklusti. Juk VidurA?emio jAi??ros pakrantAi??se keiA?iantis epochoms, kai Gajos, RAi??jos, Demetros hierarchinAi?? galybAi?? Ai??mAi?? blAi??sti, tos mA?slingos pakvaiA?Ai??lAi??s mainadAi??s, ko gero, jau buvo laikomos vergAi??mis arba jA? bAi??davo tiesiog atsikratoma kaip neklusniA? dukterA? Egipto, MaA?osios Azijos, Graikijos uostamiesA?iuose. KodAi??l jA? buvo tokia daugybAi??? Euripidas mini tAi??kstanA?ius balsA?, klykavusiA? Kitairono slAi??nyje. KodAi??l jos pulkais lydAi??davo Niso ir Nakso salA? dievAi??? Galingo tikAi??jimo traukiamos ar Dioniso magiA?ka jAi??ga A? jo gimtinAi?? vedamos? KodAi??l jos vAi??liau virto vien liaudiA?kA? A?venA?iA? A?okAi??jomis, po kalnus lakstanA?iomis, apsvaigusiomis, stirnA? ar dAi??mAi??tA?jA? elniA? kailiais apsisiautusiomis, su pusnuogiais satyrais iki paryA?iA? spygaujanA?iomis moterimis? Jau romAi??nA? laikais apie bakchantes bAi??davo atsiliepiama atvirai nepagarbiai, jA? dieviA?kumas nebeminimas. Prisiminkime, pavyzdA?iui, tarnaitAi??s MilfidipAi??s iA? Plauto komedijos ai??zKarys pagyrAi??nasai??? paA?aipAi??lAi??: ai??zDuoki A?enklAi??, jei tu iA? bakchanA?iA? A?itA?…ai???8

Ai??Vis dAi??lto kiek tolerantiA?kiau galvojant apie mainades, labiau tikAi??tina, kad jos buvo ne aistringos vyndariA? meiluA?Ai??s, o pranaA?esnAi??s prigimties bAi??tybAi??s, pagal fonetinA? vardo skambesA? giminiA?kos gal net kalnA? nimfai Majai. Gal tik ji ir galAi??tA? pasakyti, kas gi tokios tos vAi??liau plejadAi??mis virtusios ar A? JauA?io A?vaigA?dynAi?? pakilusios nimfos, kurioms greitakojis Majos sAi??nus Hermis A? Niso kalnus nuneA?Ai?? naujagimA? ai??i?? be motinos likusA? dievAi?? DionisAi??. Jeigu nimfos hiadAi??s pakeltos A? A?vaigA?des, tai kodAi??l lyg ir paA?emintos, net Hesiodo ir Homero visiA?kai nutylimos nimfos mainadAi??s?

TaA?iau niekas iA? mitologijos A?inovA? turbAi??t nAi??ra tuo klausimu asmeniA?kai tarAi??sis nei su deive Maja, nei su jos sAi??numi Hermiu, tarpininku tarp Dangaus ir A?emAi??s. Kad iA?siaiA?kintA? genealoginA? mainadA?iA? statusAi??, niekas nesikreipAi?? nei A? Dioniso prosenelAi?? deivAi?? AfroditAi??, nei pagaliau A? jA? patA? ai??i?? deivAi??s DionAi??s proprovaikaitA?. NeA?inia, ar galAi??tume mainade vadinti nimfAi?? AmbrosijAi??, nuolatinAi?? Dioniso palydovAi??. Hesiodas ai??zTeogonijojeai???9 mainadA?iA? kaA?kodAi??l irgi nepaminAi??jo. Gal jam, kaip ir Herodotui, to daryti neleido tikAi??jimas? Nors jos ai??i?? tos mainadAi??s awc conadian pharmacy. ai??i?? galAi??jo bAi??ti kaA?kurio dievo ar deivAi??s dukros, pagal kilmAi?? ne menkesnAi??s uA? mitologines likimo deives moiras, metA? laikA? deives horas, gracingas ir linksmas charites ar ypaA? senos kilmAi??s deives ai??i?? A?altiniA?, upeliA?, upiA?, raistA?, pelkiA?, eA?erA?, pievA?, kalnA?, giriA?, atskirA? medA?iA? rAi??A?iA? nimfas. Jeigu najadAi??s, nereidAi??s, okeanidAi??s, limnadAi??s, orestiadAi??s, alseidAi??s, driadAi??s, meliadAi??s, hiadAi??s, hamadriadAi??s laikomos deivAi??mis (nimfomis), tai kaip galima manyti, kad mainadAi??s buvo tik triukA?mingA? linksmA? eityniA? merguA?Ai??lAi??s, liaudiA?kA? dionisijA? pseudoartistAi??s, kurios, pagautos A?kvAi??pimo ir ekstazAi??s, erotiA?kai strakalioja paskui senstanA?ius sugAi??rovus, iki pakvaiA?imo A?oka orgiastinius A?okius Bakcho garbei? Vyno dievas neleisdavo, kad jo garbintojos bAi??tA? A?eminamos. Kai vAi??jA? dievo BorAi??jo sAi??nus Butas per dionisijas pagrobAi?? ir iA?niekino bakchantAi?? KoronidAi??, Dionisas jA? nubaudAi?? ai??i?? paverstas beproA?iu, tas A?A?oko A? A?ulinA?.

* * *

Sofoklis tragedijoje ai??zAntigonAi??ai??? neslepia dieviA?kos bakchanA?iA? kilmAi??s. Pirmoji A?ios tragedijos Choro antistrofa skirta dievui Dionisui pagerbti: ai??zTave regi virA? dvivirA?Ai??nio Kalno / A?viesieji A?ibintai, kur Koriko nimfos ai??i?? BakchantAi??sA?okA? A?oka / Ir kur Kastalijos versmAi??, / Nisos kaukarai aukA?ti / Po gebeniA? tinklu…ai???10

Kad ai??zAntigonAi??jeai??? minima Koriko uola buvo nimfA? ai??i?? bakchanA?iA? buveinAi??, patvirtina ir Eschilas ai??i?? jo tragedijoje ai??zEumenidAi??sai??? Pitija sako: ai??zPagarbinu ir nimfas Koriko uoloj ai??i?? / Taip paukA?A?iA? mAi??gstamoj dievA? buveinAi??je. / Bromijas A?ia gyvena ai??i?? jo neuA?mirA?tu, / IA? A?ia jis prieA? PentAi??jAi?? vedAi?? bakchantes.ai???11 PentAi??jas ai??i?? tai garsiA?jA? TAi??bA? karaliaus Kadmo anAi??kas, uA?sidAi??jAi??s senelio karAi??nAi??, taA?iau ilgai neiA?silaikAi??s soste, nes prieA?inosi dievo Dioniso kultui.Ai?? UA? tai jA? negyvai sudraskAi?? jo motina AgavAi?? su dviem seserimis Ai?? Ino ir Autonoje. Mat A?ios kilmingos moterys, Dioniso paverstos bakchantAi??mis, iA?protAi??jo Kitairono kalnuose. Taigi, ir Sofoklis, ir Eschilas Koriko uolos nimfas vadina bakchantAi??mis.

Vadinasi, jos nestokojo archajiA?kA?jA? deiviA? iA?minties, A?inojo daug gyvenimo ir mirties paslapA?iA?, kartais siA?sdavo A?monAi??ms beprotybAi?? kaip paslaptingA? gamtos jAi??gA? perspAi??jimAi?? ir nesiprieA?indamos dalyvaudavo net A?iauriausiose karaliA?, rodA?iusiA? nepagarbAi?? dievams, egzekucijose. Higinasai??zPasakojimuoseai???12 raA?o, kad Dionisas, iA?vykdamas A? IndijAi??, valdyti TAi??bus palikAi??s savo auklAi??tojui Nisui, bet, kai sugrA?A?Ai??s, tas nebesutikAi??s atiduoti valdA?ios. TodAi??l po trejeto metA? A? TAi??bus pasiuntAi?? bakchantes (arba jomis persirengusius karius) ir Nisas buvo paimtas A? nelaisvAi??. Tai primena ir Euripido ai??zBakchanA?iA?ai??? Choro A?odA?iai: ai??zAi??lovAi?? EuAi??jo karA?ygAi??ms!ai???13

AtidA?iau A?siskaiA?ius A? Euripido tragedijAi??, galima A?sitikinti, kaip dAi??mesingai ir pagarbiai tas, anot Aristotelio, ai??ziA? visA? poetA? veiksmingiausias tragikasai???14 A? TAi??bA? scenAi?? atvedAi?? mainades ai??i?? svetimA?ales, atkeliavusias iA? Frigijos. Tai rimtos ir atsakingos dievo Dioniso palydovAi??s, pasirengusios aukotis, tapti net kalinAi??mis ir vergAi??mis PentAi??jo valdomoje A?alyje. PasaulA? vynu pradA?iuginAi??s Dionisas ne iA? karto buvo A?sileistas A? AtikAi?? ai??i?? net gimtuosiuose TAi??buose buvo laikomas iA?tvirkAi??liu ir nepriimtinu kerAi??toju. Tokiu pat, kaip ir jo tAi??vas Dzeusas, uA?sigeidAi??s suvilioti Kadmo seserA? EuropAi??, jo dukterA? SemelAi??, o pasitaikius progai, pasivertAi??s satyru sugundAi?? kadmietAi?? karalaitAi?? AntiopAi??. Ir kuo tos KadmAi??jos karalaitAi??s taip traukAi?? patA? dievA? dievAi??? Juk Euripidas ne A?iaip sau bus iA?kAi??lAi??s senAi?? valdA?iA? valdA?ios bylAi??, kaip Dzeusas nubaudAi?? senAi??jA? TAi??bA? karaliA? KadmAi??, EuropAi??s brolA?, kuris jaunystAi??je, orakulo patartas, iA? DelfA? paskui baltAi?? karvAi?? atklydo A? dievA? pamAi??gtAi?? bojotA? A?emAi?? ir ten kaudamasis nuA?udAi?? A?vento A?altinio saugotojAi?? ai??i?? tai buvo bAi??simos jo A?monos Harmonijos netikras brolis, karo dievo ArAi??jo ir vienos iA? kerA?to deiviA? sAi??nus.

LietuviA? kalba nuostabiai atsiA?aukia seniausiA? Graikijos dievA?, karaliA?, herojA? vardai, kurie galAi??tA? praversti aktorinAi??ms A?odinAi??s raiA?kos pratyboms: Adrastas, Agenoras, Abaris, Aigimijus, AiglAi??, AinAi??jas, AlkmenAi??, AristAi??jas, AtAi??nAi??, AugAi??jas, Daris, DikAi??, Doras, Dzeusas, Erimantas, Gaja, GalatAi??ja, Gelintija, Gelanoras, Gordijus, Hera, Heraklis, HimenAi??jas, Idas, IsmenAi??, Ilas, KapanAi??jas, KelAi??jas, KibelAi??, KilenAi??, KlimenAi??, Koribantai, Kuretai, Lajaus, Leda, Leta, Likas, Likimnijus, Linas, LinkAi??jas, Matuta, MedAi??ja, Mentas, Midas, Miletas, Minijas, Minas, Minojas, MintAi??, Mirtilas, NerAi??jas, NereidAi??s, OreadAi??s, Oreitija, Orestas, OrfAi??jas, Palaimonas, Palamedas, Panas, PandarAi??jas, Pandora, Piladas, Pleistenis, Polemas, PrometAi??jas, ProtAi??jas, Radamantas, SelenAi??, SemelAi??, Skironas, Skitas, Spartas, Tantalas, Tartaras, Taumantas, Teiresijas, TesAi??jas…

GirdAi??ti ir tenykA?A?iA? A?emiA?, miA?kA?, kalnA?, upiA?, seniausiA? karalysA?iA?, uostA?, miestA? vardA? aidas: Aigina, AganipAi??, Aradas, ArgolidAi??, Asopas, Aitolija, AulidAi??, Bitinai, Bojotija, AtAi??nai, ElidAi??, Frigija, Ilionas, Ilirija, Ismaras, IsmAi??nas, Istmas, ItakAi??, KilAi??, Kilikija, Kintas, Kitaironas, Krestona, Kreta, LetAi??, Lidija, Likija, Miletas, Mirtoja, NemAi??ja, Pilas, Platajai, Salaminas, Sardai, Saronas, Sidonas, Sipilas, Sikionas, Skironas, Skitija, Sparta, Stiksas, Tartaras, Tebai, Tyras, Trakija…

Bet argi galima taip savintis praeities helAi??nA? mitologinius turtus? Gal nepatartina A?auktis ar ilgAi??tis net ir tA? Ai??iaurAi??s AtAi??nA?, kuriuos iA?pranaA?avo mums Oskaras MilaA?ius? Pakanka atidA?iai perskaityti A?eslovo Gedgaudo knygAi?? ai??zMAi??sA? praeities beieA?kantai???.15 NereikAi??s net mainade apsimesti, kad iA? tikrA?jA? paA?Ai??ltum tuose karaliA?kA? giminysA?iA? labirintuose! Juk ne tuA?A?ia pramoga, ne vulgarus pasityA?iojimas iA? Dzeuso pavainikio, to bakchanto, buvo trakA?, frigA?, lidA?, ilyrA? A?emAi??se kiekvienAi?? pavasarA? rengiamos dionisijos, per kurias A?Ai??kaujama: ai??zBakchai, euoe!ai??? O kiek sukurta iA?kilmingA? pajanA?, apgiedanA?iA? to negraikiA?kos kilties dievo A?ygius! TodAi??l Euripido tragedijosbakchanA?iA? Choras be jokiA? iA?lygA? prisipaA?A?sta: ai??zAA? A?lovinu EuAi??jAi?? barbariA? giesmAi??m…ai???16Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??

Herodotas irgi tvirtina: ai??zMan atrodo, kad Melampodas apie Dioniso kultAi?? daugiausia suA?inojo iA? tyrieA?io Kadmo ir iA? tA?, kurie kartu su juo atvyko iA? Finikijos A? dabar vadinamAi??jAi?? BojotijAi??. Beveik visA? dievA? vardai A? HeladAi?? atAi??jo iA? Egipto. Kad jie tikrai atAi??jo iA? barbarA?, nustaA?iau tyrinAi??damas.ai???17 Ne maA?iau kaip dviem tAi??kstanA?iais metA? uA? KristA? vyresnis Dionisas gal iA? MaA?osios Azijos, o gal iA? tolimosios Indijos atneA?Ai?? A? HeladAi?? gandus apie naujAi?? tikAi??jimAi??. Jam talkino palydovAi??s mainadAi??s, gebAi??jusiomis iA? uolos ar iA? A?emAi??s iA?skelti vandens ir pieno, medaus ir vyno sroves arba, pagal piemenA? pasakojimus, staiga A?gydavusiomis tokiAi?? A?vAi??riA?kAi?? galiAi??, kad suplAi??A?ydavo A? gabalus ne tik gyvulA?, bet ir A?mogA?… Tas Hermio neA?tas ir nepamestas vyndarystAi??s laimintojas Dionisas per visus keturis tAi??kstanA?ius metA? iki mAi??sA? dienA? taip ir liko neatspAi??jama VidurA?emio jAi??ros karaliA?kA?jA? tragedijA? mA?slAi??, A?domi pasaka apie religinius senosios Europos persimainymus ir akivaizdi Gralio taurAi??s, bAi??simosios Dievo kAi??no ir kraujo aukos, dar labai tolimoje ateityje suintriguosianA?ios A?monijAi?? atgimti iA? naujo, pranaA?ystAi??.

Anot mitA?, legendinAi??je Delo saloje garsAi??jo burtininkAi??s oinotropAi??s, vandenA? paversdavusios vynu, o kAi?? tik panorAi??davo, ai??i?? alyvuogAi??mis arba duona. Apolonas uA?sinorAi??jo jas pagrobti, taA?iau tam sutrukdAi?? Dionisas, pavertAi??s oinotropes balandAi??mis. Gal ir jas galAi??tume priskirti prie dionisiA?kA?jA? mainadA?iA?? O dieviA?koji AriadnAi??, paties Helijo anAi??kAi??, Kretos valdovo Minojo dukra, iA?tekAi??jusi uA? graA?uolio dievo Dioniso ir pagimdA?iusi jam nemaA?ai vaikA?, argi neturAi??jo mainadiA?ko A?avesio? Argi ne mainadiA?kas AriadnAi??s siAi??las, iA? mirties labirinto iA?vedAi??s mylimAi??jA? TesAi??jAi???

A?inoma, nepradAi??sime visA? Atikos karalaiA?iA? pravardA?iuoti mainadAi??mis, burtininkAi??mis, pranaA?Ai??mis, taA?iau vis dAi??lto A?domu ir Euripido tragedijoje ai??zHekabAi??ai??? aptikti tokius karalienAi??s HekabAi??s A?odA?ius: ai??zO vargA?Ai??, vargA?Ai?? aA?! Nejau Kasandros A?ia, / bakchantAi??s pranaA?ingos, galvAi?? tu neA?i?ai???18 Vadinasi, Trojos karalaitAi?? Kasandra, karaliaus Priamo ir karalienAi??s HekabAi??s dukra ai??i?? bakchantAi??. Taip pat ir Euripido tragedijoje ai??zTrojietAi??sai??? pati motina HekabAi?? nelaimingAi??jAi?? savo dukterA? KasandrAi?? vadina mainade: ai??zAk! Aiman! / Tik neleiskit laukan Kasandros, / nepaisanA?ios Argo nei gAi??dos / ir grasinanA?ios man / praA?Ai??tingos mainadAi??s, ai??i?? / skausmuose kad neA?Ai??A?iau!ai???19 Arba: ai??zOi, ne, ne gaisras ten! ManiA?kAi?? ten duktAi?? ai??i?? / Kasandra atskuba ai??i?? mainadAi?? it kokia!..ai??? Ir liepia Kasandrai: ai??zAi??A? deglAi?? perduok man! Tau nedera jA? neA?t, / mainadAi?? kol esi, be sAi??monAi??s kol tu, / dukrele, siautAi??ji tolydA?io vis labiau!ai??? Ai??auklys Taltibijus apie pamiA?usiAi?? KasandrAi?? sako: ai??zAtrAi??jo A?it sAi??nus, helAi??nA? A?ia visA? / vyriausias karvedys, A?sigeidAi?? A?itos / mainadAi??s kaA?kodAi??l, nors aA? A? lovAi?? jos, / net vargA?as bAi??damas, neimA?iau niekados...ai??? Tai jau Trojos laikA? helAi??no pasiA?aipymas iA? pranaA?Ai??s savybAi??mis garsAi??jusios trojietAi??s Kasandros, kuri, patekusi A? nelaisvAi??, karvedA?io Ajanto iA?niekinta, pamiA?o. PasiprieA?inusi paties Apolono meilei, ji tapo, pasak motinos, ai??zit mainadAi??ai???…

TaA?iau karaliaus Kadmo giminAi??s tragedija TAi??buose vyksta ne Kasandros, o senA?jA? dievA? ir herojA? laikais ai??i?? Heraklis dar negimAi??s, Septynetas prieA? TAi??bus dar nesukilo, dar nAi??ra nei Edipo A?eimos, nei MedAi??jos, dar toli iki Trojos karoai??i?? Pagal griausmavaldA?io Dzeuso planus pirmiausia turAi??jo A?vykti TAi??bA? griAi??tis. Ir A?vyko. Netgi ne vienAi?? kartAi??. O dabar, kaip pasakoja Euripido tragedija, nelauktai netikAi??tai atAi??jo naujas dievas Dionisas, teisAi??tas TAi??bA? karalius. Jis beldAi??si pas savus, bet niekas nenorAi??jo ir neketino jo A?sileisti. Net ir teta Ino, kadaise paties Dzeuso liepimu padAi??jusi jA? auginti, nepripaA?ino dieviA?kA? sAi??nAi??no galiA?. Bet gal pripaA?ins senelis Kadmas su moA?iute Harmonija? TodAi??l gamtmeldiA?ka Dioniso garbintojA? minia, jau iA?skubAi??jusi A? jo sutiktuves kalnA? A?ventvietAi??je, ir patikimos choristAi??s, atlydAi??jusios jA? A? TAi??bus net iA? Lidijos, dA?iaugiasi ai??i?? bus A?ventAi?? Kitairono kalnuose! Kai didA?ioji deivAi?? Hera atAi??mAi?? Dionisui protAi??, jis ilgai klajojo po EgiptAi?? ir SirijAi??, kol frigA? deivAi?? RAi??ja KibelAi?? iA?gydAi?? jA? ir A?A?ventino A? savo misterijas. Paskui per TrakijAi?? jis nukeliavo A? IndijAi??, o iA? ten per LidijAi??, per FrigijAi?? sugrA?A?o A? TAi??bus. SugrA?A?o kaip dievas ir beldAi??si, karaliA?kAi?? skeptrAi?? imituojanA?ia apeigine pranaA?o lazda, apvyniota gebenAi??mis. Bet jo neA?sileido.

Po dviejA? tAi??kstanA?iA? metA? ir Kristaus nepripaA?ins jo gimtinAi??, nenorAi??s A?sileisti, nors jA? garbins iA?tikimi apaA?talai, mokiniai ir A?moniA? minios. Ai??ventoji Marija MagdalietAi?? taps savotiA?ka JAi??zaus Kristaus mainade ir visur jA? lydAi??s, tikAi??dama juo kaip Dievu ir liudydama jo dieviA?kumAi??. Kaip Indijoje dievAi?? KriA?nAi?? be perstojo lydAi??davo artimiausios jo draugAi??s, piemenaitAi??s gopAi??s, taip ir HeladAi??je pasirodA?iusA? dievo Dzeuso sAi??nA? DionisAi?? visur lydAi??davo jA? dievinusios mainadAi??s. Argi ne taip kas keletAi?? tAi??kstanA?iA? metA? vis nauju A?mogiA?ku pavidalu, bet vis Tas Pats Dievas neiA?vengiamai apsireiA?kia A?emAi??s A?monAi??ms kaip Gamtos galybAi?? ai??i?? kurianti, dA?iuginanti, draugaujanti ir griaunanti, pykstanti, baudA?ianti, kol galiausiai pasiaukoja dAi??l A?moniA? iA?ganymo.

Vis dAi??lto reikAi??tA? skirti tikrAi??sias dievo Dioniso palydoves mainades, kurios nuo kAi??dikystAi??s augino, globojo, auklAi??jo jA?, tarnavo jo A?ventyklose, nuo Bakcho kulto A?ventAi??se vAi??liau dAi??kdavusiA? bakchanA?iA?, kuriA? A?vaizdis per ilgus A?imtmeA?ius po Trojos karo, ypaA? romAi??nA? valdomose A?alyse, buvo iA?kreiptas. Per du tAi??kstanA?ius metA? iki Kristaus gimimo poA?iAi??ris A? A?okanA?ias Bakcho verges pasikeitAi??, ilgainiui jau niekas nebelaikAi?? jA? deivAi??mis, pranaA?Ai??mis, A?ynAi??mis, nevadino nimfomis. Italijoje vyno dievo Bakcho garbei orgiastinA? A?okA? A?okanti laisvo elgesio moteris buvo vadinama bakchante. 186 metais pr. Kr. buvo iA?leistas specialus Romos senato A?statymas, draudA?iantis bakchanA?iA? orgijas ir orgiastinius A?okius, t. y. bakchanalijas. TaA?iau pakanka A?siA?iAi??rAi??ti A? V ar IV a. pr. Kr. graikiA?kose vazose A?amA?intA? mainadA?iA? atvaizdus, kad liautumAi??s menkinAi?? ar smerkAi?? jas dAi??l pamiA?Ai??liA?kumo, bAi??dingo tikroms pranaA?Ai??ms ir A?ynAi??ms. Matyt, ir menininkai A?sivaizdavo jas kaip sAi??moningas ir sAi??mojingas Dioniso drauges.

1 Ai??Ai?? GraikA? literatAi??ros chrestomatija, Vilnius, Mintis, 2008.

2 Ai??Ai?? Aleksandra VeliA?kienAi??, Antikos mitologijos A?inynas, Kaunas, Ai??viesa, 1996, p. 93ai??i??94.

3 Ai??Ai?? Homeras, Iliada (XIVai??i??325), VertAi?? Antanas Dambrauskas, Vilnius, Vaga, 1981, p. 217.

4 Ai??Ai?? Nikolajus Kunas, SenovAi??s Graikijos legendos ir mitai, Kaunas, Ai??viesa, 1984, p. 66ai??i??76.

5 Ai??Ai?? Herodotas, Istorija. Antroji knyga. EuterpAi?? (49, 145, 170ai??i??171), iA? senosios graikA? kalbos vertAi?? Jonas DumA?ius, Vilnius, Vaga, 2008, p. 99, p.136.

6 Ai??Ai?? Strabonas, Geografija (X 3, 11ai??i??12), In: Aleksandra VeliA?kienAi??, Antikos mitologijos A?inynas, p. 182.

7 Ai??Ai?? Euripidas, BakchantAi??s. Choras (75ai??i??85, 550ai??i??554), AntikinAi??s tragedijos, VertAi?? Sigitas Narbutas, Vilnius, Vaga, 1988, p. 468, p. 484.

8 Ai??Ai??Ai?? Plautas, Karys pagyrAi??nas, AntikinAi??s komedijos, VertAi?? Antanas Dambrauskas, Vilnius, Vaga, 1989, p. 418.

9 Ai??Ai?? Hesiodas, Teogonija, IA? senosios graikA? kalbos vertAi?? AudronAi?? KudulytAi??-KairienAi??, Vilnius, Aidai, 2002.

10 Sofoklis, AntigonAi?? (1127ai??i??1136), AntikinAi??s tragedijos, IA? senosios graikA? kalbos vertAi?? Antanas Dambrauskas, Vilnius, Vaga, 1988, p. 286ai??i??287.

11 Eschilas, EumenidAi??s. Prologas (21ai??i??22), AntikinAi??s tragedijos, VertAi?? Jonas DumA?ius, Vilnius, Vaga, 1988, p. 149-150.

12 Higinas, Pasakojimai (Fabulae 131, 167, 179), In: Aleksandra VeliA?kienAi??, Antikos mitologijos A?inynas, p. 217.

13 Ai??Ai??Ai?? Euripidas, BakchantAi??s. Choras (1165ai??i??1167), p. 505.

14 Ai??Ai??Ai?? Aristotelis, Poetika, Poetika ir literatAi??ros estetika, VertAi?? Marcelinas RoA?ka, Vilnius, Vaga, 1978, p. 50.

15 Ai??Ai??Ai?? A?eslovas Gedgaudas, MAi??sA? praeities beieA?kant, Fotografuotinis knygos leidimas, Kaunas, AuA?ra, 1994.

16 Ai??Ai??Ai?? Euripidas, BakchantAi??s. Choras (1034ai??i??1035), p. 501.

17 Ai??Ai??Ai??Ai?? Herodotas, Istorija, p. 100.

18 Ai??Ai??Ai??Ai?? Euripidas, Tragedijos. HekabAi?? (675ai??i??677), IA? senosios graikA? kalbos vertAi?? Henrikas Zabulis, Istorija, 2009, p. 93.

19 Ai??Ai??Ai?? Ten pat, TrojietAi??s (170ai??i??175, 305ai??i??310, 349ai??i??351, 414ai??i??417), p. 17, p. 23, p. 25, p. 27.



* Apie autorAi??. ElzAi?? GudaviA?iAi??tAi?? ai??i?? Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorAi??. GimAi?? 1984 m. Vilniuje. 2009-aisiais baigAi?? bakalauro, 2011-aisiais ai??i?? magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kurso vadovas ai??i?? reA?isierius Gintaras Varnas. Nuo 2007 m. kuria vaidmenis A?vairiuose Lietuvos teatruose: Kauno valstybiniame dramos teatre, Vilniaus teatre ai??zLAi??lAi??ai???, MenA? spaustuvAi??je, Jaunimo teatre, KeistuoliA? teatre, Gintaro Varno teatre Utopia, priklauso trupei No Theatre. Vaidina kine, televizijoje. 2012 m. A?vertinta garbingiausiais Lietuvos teatro ir kino apdovanojimais: Auksiniu scenos kryA?iumi ir Sidabrine gerve. Gintaro Varno spektaklyje ai??zBakchantAi??sai??? vaidina vienAi?? iA? mainadA?iA?.

A�