Kas yra gyva, o kas yra mirAi?? lietuviA? kultAi??ros filosofijoje?

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: KultAi??ra
AUTORIUS:Ai??JAi??ratAi?? Baranova
DATA: 2013-03

Kas yra gyva, o kas yra mirAi?? lietuviA? kultAi??ros filosofijoje?

JAi??ratAi?? Baranova

Sverdiolas A. KULTA?RA LIETUVIA? FILOSOFA? AKIRATYJE. ai??i?? Vilnius: Apostrofa, 2012.

Knyga monumentali ai??i?? virA? A?eA?iA? A?imtA? puslapiA?. StoresnAi?? savo knygA? lentynoje matau tiktai BiblijAi??. Kaip ir Biblija, A?i knyga nAi??ra laisvalaikio skaitiniai. Su ja reikia tiesiog bAi??ti. Valstietis, A?emAi??s A?mogus buvoja su medA?iu, akmeniu, matomu horizontu. TodAi??l gali ramiai tylAi??ti. Miesto A?mogus tam tikru aspektu priklauso Vytauto Kavolio apraA?ytiems ai??znuA?emintiesiemsai???: jis yra emigrantas kita to A?odA?io prasme, nes irgi yra praradAi??s A?emAi?? kaip egzistencinAi?? atramAi??. Jo pasaulA? struktAi??ruoja papasakotos istorijos. TodAi??l jei pavargAi??s valstietis gali pailsinti galvAi?? priglaudAi??s jAi?? ant akmens, tai miesto A?mogus po ja turAi??tA? pasidAi??ti knygAi??, pasakojanA?iAi?? apie Lietuvos kultAi??ros istorijAi??, ypaA? apie jos filosofinAi?? dramAi??. Bet ar dAi??sis?
Knygos autorius nAi??ra tuo tikras. ai??zPabaigos A?odyjeai??? kelia retorinA? klausimAi??,Ai?? iA?reiA?kiantA? tam tikrAi?? skepsA?: ai??zAr tai, kas XX amA?iaus lietuviA? filosofA? buvo mAi??styta, jau iA?tisai priklauso praeiA?iai ir A?iandien yra nebeaktualAi??s, tik filosofijos istorikams berAi??pintys dalykai.ai???Ai?? Klausimas nAi??ra atsitiktinis. Aptardamas Stasio Ai??alkauskio filosofijos recepcijAi??, jis pastebi, kad ai??ziA?leista ir iA?platinta knyga padaro mAi??stymAi?? tiktai potencialiai ar virtualiai esanA?iu A?ia ir dabar ai???(p. 350). Kaip Ai??alkauskio raA?tA? sudarytojAi??, jA? domino, kaip A?iems raA?tams sekasi vieA?umoje. Rezultatai pasirodAi?? neguodA?iantys: ai??zIA?skyrus daugiausia anotacinio pobAi??dA?io paminAi??jimus, nepavyko aptikti, kad RaA?tai bAi??tA? susilaukAi?? bent kiek A?dAi??mesnio A?vilgsnio, juolab nuoseklesnAi??s analizAi??s. Nesimato jais paremtA? studijA?, studentA? akademiniA? darbA?, labai retos netgi nuorodos A? juos filosofinio ar kitokio teorinio pobAi??dA?io tekstuose.ai??? ai??zSusidaro A?spAi??dis, kad A?is filosofas, nors ir gerbiamas, progai esant paminimas, bet A?dAi??miau neskaitomas, nestudijuojamas ir nesvarstomasai??? (p. 351).
Situacija A?iek tiek primena XVIII a. italA? filosofo Giambattistos Vico recepcijAi??. Kai kuriems Vico interpretatoriams jo ai??zNaujojo moksloai??? mitologemos ir A?vaizdA?iai pasirodAi?? labai neaiA?kAi??s, geriausiu atveju, spekuliatyvAi??s, o kai kur ai??i?? beprasAi??miA?ki. ai??zNepaisant jo neabejotino genialumo, ai??i?? pastebi raA?ydamas apie jA? ai??zThe Encyclopedia of Philosophyai??? Patrickas Gardineris ai??i?? nepanaA?u, kad jis kada nors bus plaA?iai skaitomas.ai???
Nepaisant to, Vico sulaukAi?? savAi??s verto skaitytojo: A?ymus italA? filosofas Benedettas Croce raA?o knygAi??, kritikuoja, interpretuoja. Croce pasiAi??lo formulAi??, kaip galima priartAi??ti prie kultAi??ros istorijos ai??i?? keliant klausimAi??, ai??zkas yra gyva, kas yra mirAi?? Hegelio filosofijojeai???.Ai?? Lygiai kaip ir Ai??alkauskis sulaukia nuoseklaus Sverdiolo dAi??mesio ai??i?? jam skirta beveik pusAi?? knygos apimties. Haydenas Whiteai??i??as perA?aidA?ia A?A? pasiAi??lymAi??, raA?o tekstAi?? ai??zKas yra gyva, kas yra mirAi?? Croceai??i??s Vico kritikojeai???. NorvegA? filosofas Johnas Elsteris pakartoja klausimAi?? raA?ydamas knygAi?? ai??zKas yra gyva, kas yra mirAi?? Marxo filosofijojeai???. Ai??is klausimas ai??i?? ai??zkas yra gyva, kas yra mirAi???ai??? ai??i?? suaktualina ir Lietuvos filosofijos istorijos tyrinAi??jimus. Norisi pasvarstyti, ar visa Ai??alkauskio mAi??stymo stilistika gali suintriguoti A?iuolaikinA? skaitytojAi??. Kas gi joje vis dAi??lto yra jau mirAi??? Kas yra mirAi?? Maceinos,Ai?? Girniaus, Sezemano, Karsavino koncepcijose? Ar galime adoruoti kiekvienAi?? buvusiA? Lietuvos filosofA? iA?tarAi?? vien todAi??l, kad jie mAi??stAi?? ir raA?Ai?? ten, kur ir mums be jokiA? kultAi??rinAi??s savimonAi??s pastangA? nutiko gimti. O kas gyva? Klausimas latentine forma slypi ir Sverdiolo tyrimo akiratyje. MAi??sA? klausimas panaA?us: o kas gyva ArAi??no Sverdiolo paraA?ytoje knygoje ai??zKultAi??ra lietuviA? filosofA? akiratyjeai???? KodAi??l kultAi??ros A?mogui vis dAi??lto verta pasidAi??ti jAi?? vietoj akmenAi??lio po galva?
Ai??io teksto autorAi??s galva, A?ioje knygoje gyvas yra sAi??lyA?io su tradicija ir tekstu pavyzdys, iA?reiA?kiantis ir tam tikrAi?? autoriaus etinAi?? nuostatAi??, kuriAi?? Vytautas Kavolis pavadino iA?tikimybe ai??zneuA?mirA?tamumo paslapA?iaiai???. Kavolis raA?Ai??, kad Algimantas Mackus ai??zyra pajutAi??s (…) iA?tikimybAi??s A?sipareigojimAi?? tiems, kurie jau nieko nebeturi kaip tik mus. Jis supratAi??s, kad A?ito solidarumo negalima iA?duotiai??? (p. 533). Filosofijos ar kultAi??ros istoriko, kaip tyrinAi??tojo, atida ir A?siklausymas A? pasirinktA? tyrimui autoriA? minties subtiliausius niuansus turi nepriklausomAi?? nuo laiko pobAi??dA?. Ne atsitiktinai knygoje ne vienoje vietoje prisimenamas Emmanuelis Levinas, jo laikui nepavaldi nesuinteresuotos atsakomybAi??s etika. KruopA?tus ir nuoseklus tyrAi??jas, atidavAi??s daug jAi??gA? ir energijos pasirinktos jau istorinAi??s asmenybAi??s paA?iAi??rA? analizei, gali pats sau netikAi??tai pakliAi??ti A? paradoksalios vienatvAi??s spAi??stus. Jis gali pasijausti, jog lieka vienas su savo autoriumi, o pasaulis nuAi??jo sau A?domia kryptimi. Ar dAi??l to sumenkAi??ja tokio tyrimo vertAi??? Vargu bau. GuodA?iamai nuskamba ausyse Nietzscheai??i??s mintis, knygoje ai??zAi??tai taip Zaratustra kalbAi??joai??? kadaise raA?iusio: ai??zSu savo meile ir kAi??ryba vienatvAi??n eiki, broli mano, ir tik po ilgo laiko tau teisingumas atA?lubA?ios palengvaai???. Nietzsche nuolatos grA?A?ta A? Sverdiolo svarstymA? akiratA?, ypaA? skyriuje, skirtame Vytautui Kavoliui.
Kitas dalykas, niekada nepasensta paA?ios filosofijos istorijos kAi??rAi??jA? tarpusavio sAi??sAi??jA?, panaA?umo ir skirtingumo A?emAi??lapio braiA?ymas. Kuo Maceina buvo panaA?us ir kuo skyrAi??si nuoAi?? Ai??alkauskio? Kas suartina KarsavinAi?? ir Ai??alkauskA?? Kas bendra tarp Ai??alkauskio ir geografo Kazio PakA?to (kurio idAi??jomis ir figAi??ra postmoderniai suA?aidAi?? Marius IvaA?keviA?ius ir Rimas Tuminas spektaklyje ai??zMadagaskarasai???)? Tarp Sezemano ir Ai??alkauskio? Karsavino ir Ai??alkauskio? Maceinos ir Berdiajevo? Kavolio ir Greimo? Pagaliau, koks gi A?iA? Lietuvos mAi??stytojA? santykis su VakarA? filosofijos figAi??romis? Knyga yra iA?skirtinai akademiA?kai A?sodrinta. TikAi??tina, kad ji turAi??tA? nusAi??sti studijuojanA?iA?jA? filosofijAi?? ir kitas artimas disciplinas knygA? lentynose.
Reikia pastebAi??ti, jog knygoje, kad ir labai santAi??riai iA?skleistAi??, jauA?iame asmeninA? tyrAi??jo santykA? su analizuojamais mAi??stytojais. Knyga atskleidA?ia ne tik jA? idAi??jas, bet iA?ryA?kina juos kaip asmenis, jauA?iame ir jA? asmeninAi?? dramAi??. Sverdiolas raA?o, kad neatitikimas tarp idealo ir tikrovAi??s darAi?? Ai??alkauskio pasaulAi??A?iAi??rAi?? tragiA?kAi??. ai??zAi??ia prasme prometAi??jizmas buvo asmeninAi?? Ai??alkauskio dramaai??? (p. 153), o Maceina patyrAi??s tragiA?kAi?? prieA?taravimAi?? tarp skirtingA? idAi??jA?, nes jam tekAi?? konstatuoti, jog tuometAi?? dvasia jau yra neiA?vengiamai pliurali ir kad atsisakoma universalistiniA? katalikybAi??s pretenzijA? (p. 163). PerskyrAi??s krikA?A?ioniA?kAi??, prometAi??jizmo ir burA?uazinAi?? dvasiAi??, Maceina taip radikaliai kritikuoja burA?uazinAi??s dvasios pavirA?iA?, kad prometAi??jiA?koji dvasia (kuriAi?? simbolizuoja faA?izmas ir leninizmas) neiA?vengiamai A?gauna paA?angesnAi??s, A? gelmAi?? orientuotos dvasios statusAi??.
Dar vienas privalumas, mano galva, yra nagrinAi??jamA? filosofA? paA?iAi??rA? A?kontekstinimas: lygiomis teisAi??mis, juos vertinanA?iA? ir kritikuojanA?iA? tuomeA?iA? publicistA? A?traukimas A? bendrAi?? filosofinA? to meto diskursAi??. Ai??alkauskis, kaip pastebi Sverdiolas, nenurodo, kokiems konkretiems kultAi??ros reiA?kiniams vertinti jis taiko savo filosofinius principus, nes meno ir literatAi??ros kritikoje nedalyvavo (p. 229). Autorius apibendrina, kad to meto ai??zprofesionali filosofija Lietuvoje dar nebuvo galutinai iA?sivadavusi iA? mokyklinio nerangumo, nebuvo pasiekusi tokio lygio, kad galAi??tA? adekvaA?iai formuluoti ir svarstyti aktualius dvasinAi??s patirties dalykusai??? (p. 246). TodAi??l ai??zneretai laikotarpio dvasinAi?? situacijAi?? adekvaA?iau iA?reikA?davo ne profesionalAi??s filosofai, bet literatai ir publicistai, nors ir neapibendrinAi?? savo A?A?valgA? teoriA?kaiai??? (p. 246). Brandi filosofija neuA?sidaro pati savyje, ji tampa atvira jAi?? supanA?iam kontekstui. Tokia iA?vada plaukia ir iA? paties Sverdiolo ne sykA? knygoje iA?sakytos, mano manymu, labai produktyvios, filosofijos sampratos. Sverdiolas raA?o: ai??zSvarbiausiu skiriamuoju filosofinio samprotavimo bruoA?u laikau savitAi?? analizAi??s refleksyvumAi??: mAi??stydamas apie rAi??pimAi?? dalykAi??, filosofas, kitaip nei teoretikai, visuomet ai??zprimAi??stoai??? prie A?io dalyko save patA?. Filosofavimas yra ne tik dalykA?, bet ir situacijA? apmAi??stymas, situacijAi?? suprantant kaip tai, kame yra pats mAi??stytojas ir kas jA? tvirtai sieja su dalykais, patenkanA?iais A? jo akiratA?ai??? (p. 481).
BAi??tent tokia nuostata filosofijos tyrinAi??tojAi?? daro autentiA?ku filosofu, gebanA?iu ai??zprimAi??stytiai??? prie rAi??pimo dalyko patA? save. Klasikiniu autentiA?ko filosofo, kaip tyrAi??jo, tekstu tampa knygos skyriai, skirti Vytauto Kavolio fenomeno analizei. Kavolis nebuvAi??s profesionalus filosofas, veikiau sociologas, tiriantis sAi??moningumo raiA?kas. TaA?iau filosofijos gijos buvo A?audA?iamos A? labai plaA?iai suprastos sociologijos audinA?. Sverdiolas meistriA?kai supina Kavolio filosofinAi??s antropologijos plotmAi??s idAi??jas su jo mAi??stymo prielaidose glAi??dinA?ia egzistencine ontologija. Mano galva, egzistencinAi?? ontologija niekada savAi??s neiA?sems, liks gyva, kiek ir kurlink kistA? filosofinAi??s mados. Ontologinis nesaugumo jausmas, pasireiA?kiantis pirmapradA?iu asmens vieniA?umu ir jo suA?eistumu paA?iu savimi, apie kAi?? raA?Ai?? Kavolis, yra tiesiog pirmapradiA?kesnis uA? visus teorinius iA?vedA?iojimus. Jis glAi??di paA?iuose mAi??sA? mentalumo pamatuose. TodAi??l atviras atgrAi??A?imas jo pusAi??n visada liks autentiA?kas ir gyvas tyrimas.
O kAi?? apie filosofinio palikimo gyvybAi??s galimybAi?? mano pats knygos autorius? Sverdiolas raA?o: ai??zMAi??stymas gyvas tada, kai mAi??stoma. Filosofija, kaip ir muzika, iA? tiesA? bAi??va tiktai tada, kai ji ai??zskambaai??? ai???(p. 485).

PraneA?imas skaitytas per Vilniaus knygA? mugAi?? 2013.