KasdienAi?? maA?lietuviA?kojo kampelio istorija. Pokalbis su Gitanu NAUSAi??DA

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Pokalbiai
AUTORIUS:Ai??Astrida PetraitytAi??
DATA: 2013-07

KasdienAi?? maA?lietuviA?kojo kampelio istorija. Pokalbis su Gitanu NAUSAi??DA

Astrida PetraitytAi??

IA?girdus, kad spaudai rengiama tarpukariu raA?yta ai??zNidos mokyklos kronika”, ji ir iA? vokieA?iA? kalbos verA?iama A? lietuviA?, didA?iausiAi?? nuostabAi?? sukAi??lAi?? A?inia, kad tai ai??i?? iA? TV ekranA? daA?nai regimo socialiniA? mokslA? daktaro Gitano NausAi??dos rAi??pestis…
Kai sutarusi interviu, uA?Ai??jau A? SEB pastatAi??, mane pasitikAi??s paA?nekovas prisipaA?ino: nedaA?nai jA? kalbina A?monAi??s iA? tokiA? leidiniA?… GalAi??jau tik atitarti, kad iA?ties nedaA?nai iA?girsti apie finansinAi??s sferos atstovA? kultAi??rines intencijas…

Su ekonomistu, SEB banko prezidento patarAi??juAi??GITANU NAUSAi??DAAi??kalbasiAi??Astrida PetraitytAi??.


IA?ties buvo netikAi??ta iA?girsti ne tik apie Nidos mokyklos kronikos, raA?ytos tarpukariu, egzistavimAi??, bet ir apie JAi??sA? susidomAi??jimAi?? A?ia mokyklos istorija… Ar tai atsitiktinAi?? JAi??sA? ai??zuA?gaida”?
A?inoma, toks klausimas natAi??raliai gali kilti. Bet knygA? kolekcionavimas yra labai svarbus mano hobis. Mane domina knygos Lietuvos istorine tematika ai??i?? bet kuria kalba, nuo XVI iki XIX amA?iaus.

Ai??domu, kokio dydA?io JAi??sA? kolekcija?
Nesu suskaiA?iavAi??s, kol kas neturiu ir katalogo. Kaip sako kolekcininkai, jeigu neparengei katalogo, kol knygA? turAi??jai nedaug, paskui laiko sAi??naudos pernelyg didelAi??s ai??i?? tam reiktA? specialaus A?mogaus.
Nuolat A?valgausi A?vairiuose aukcionuose, internetinAi??se parduotuvAi??se, kur aptikus dar kokA? perliukAi??. Bet ir suradus kAi?? A?domaus, retai kyla mintis: tai turi bAi??ti iA?leista. 2012 m. pavasarA? sudalyvavAi??s gerai A?inomuose Berlyno aukciono namuose Bassenge, A?sigijau A?iAi?? Nidos mokyklos kronikAi??. Sudomino labai gerai aukciono namA? parengtas apraA?as, kuriame nurodytas ir autorius, ir kronikos atsiradimo aplinkybAi??s, ir panaA?iai. PaskaiA?ius tapo aiA?ku: aukcione dalyvausiu, tAi?? kronikAi?? bAi??tinai noriu A?sigyti.

Tai rankraA?tinAi?? kronika?
Taip, rankraA?tinAi??, dviejA? tomA?, A?riA?tA? reljefine oda, kronika. Pirmas tomas skirtas daugiau Nidos istorinei apA?valgai iki kronikos raA?ymo pradA?ios, t. y. 1923 m. Antrajame tome apraA?oma, kas kiekvienais metais reikA?mingo vyko Nidoje ir paA?ioje mokykloje ai??i?? iki pat 1944 metA?, kai atidundAi??jo karo pabAi??klai, ir tiek A?monAi??ms, tiek vertybAi??ms teko slAi??ptis nuo viskAi?? traiA?kanA?iA? sovietinAi??s armijos batA?. Matyt, paskutinAi?? minutAi?? kronikAi?? A?simetAi?? A? kelioninA? krepA?A? vienas iA? mokytojA?.
Pirmasis A?ios kronikos autorius, jos iniciatorius ai??i?? Henry’s Fuchsas, tuometis Nidos mokyklos mokytojas; jo darbAi?? toliau tAi??sAi?? mokytojas Schwelnus ir kiti.

O A?i kronika ai??i?? visiA?kai privati Fuchso iniciatyva ar mokyklos uA?sakymas?
Tai tarsi mokyklos garbAi??s regalija… IA? prof. Domo Kauno teko iA?girsti, kad tuomet KlaipAi??dos kraA?te kone oficialiai reikalauta, kad mokyklos turAi??tA? tokias savo veiklos kronikas. Bet juk A?inome, kad reikalavimAi?? galima vykdyti formaliai ir galima ai??i?? A?dedant visAi?? savo A?irdA?. Ai??iuo atveju turime bAi??tent pastarAi??jA? variantAi??.
Ai??sigijus ai??zNidos mokyklos kronikAi??”, iA?kart nekilo mintis, kad reiktA? galvoti apie knygos iA?leidimAi??. Nors tai nebuvo, kaip jAi??s A?vardijote, uA?gaida, veikiau ai??i?? dar vienas vertingas objektas mano kolekcijoje. Labai dA?iaugiausi A?sigijAi??s, nes rankraA?A?iai mAi??sA?, kolekcininkA?, kelyje pasitaiko nedaA?nai. Beveik galima garantuoti, kad tai ai??i?? vienetinis egzempliorius. VokieA?iA? kalba kalbu senokai, 1990ai??i??1992 m. raA?iau daktaro disertacijAi?? Manheime, tad A?iAi?? kronikAi?? pastudijavau ai??i?? tuomet suvokiau: informacija pernelyg vertinga, kad jAi?? galAi??A?iau paslAi??pti po devyniais uA?raktais savo knygA? lentynoje, A?A? rankraA?tA? reikia iA?leisti. Susisiekiau su pripaA?intais MaA?osios Lietuvos A?inovais ai??i??Ai?? prof. D. Kaunu, doc. Silva Pocyte, doc. Nijole Strakauskaite iA? KlaipAi??dos universiteto, kuri, beje, paraA?Ai?? A?A?anginA? knygos straipsnA?. JA? nuomonAi?? buvo vienareikA?mAi?? ai??i??Ai?? tai labai vertingas A?altinis, kokiA? nedaug beiA?likAi??: masiA?kas vietiniA? gyventojA? traukimasis karo pabaigoje, privaA?iA? ir vieA?A?jA? A?staigA? bibliotekA? siaubimas iA?blaA?kAi?? ir jose saugotAi?? archyvinAi?? medA?iagAi??. Tada jau teko sukti galvAi?? dAi??l leidybos reikalA?, tokios patirties neturAi??jau. Mano, kaip ekonomisto, pirmoji, nors, tikiuosi, ne paskutinAi??, knyga ai??i?? disertacijos medA?iaga ai??i?? iA?Ai??jo 1994 m. GavAi??s tuomeA?io Atvirosios Lietuvos fondo paramAi??, galAi??jau paA?ia leidyba pernelyg nesirAi??pinti. Ir A?tai praAi??jus kone 20 metA?, sumaniau leisti antrAi?? knygAi??, nors A?A?kart ne aA? esu jos autorius. Laimei, susipaA?inau su Vilija Gerulaitiene [germanistAi??, parengusi ir iA?vertusi T. Lepnerio ai??zPrAi??sA? lietuvA?" ai??i??Ai?? A. P.], jAi?? vadinu gerAi??ja A?io projekto fAi??ja, leidybinAi??s patirties turinA?ia gerokai daugiau nei aA?. Pirmiausia rankraA?tinA? tekstAi?? reikAi??jo transkribuoti, t. y. paversti skaitmeniniu, o tai nebuvo taip paprasta ai??i?? vietomis sunkiai A?skaitoma; bet Vilija puikiai su A?ia uA?duotimi susidorojo. Tada jau darbo Ai??mAi??si knygos maketuotojas, vizualinAi?? koncepcijAi?? sukAi??rAi?? puiki knygos dailininkAi?? SigutAi?? ChlebinskaitAi??… VokiA?kosios (originaliosios) knygos versijos parengimo darbai, galima sakyti, baigti, knygos turAi??tume sulaukti A?A? mAi??nesA?, t. y. liepAi??. RugpjAi??A?io 1 d. ketiname pristatyti knygAi?? visuomenei Thomo Manno memorialiniame muziejuje Nidoje, tad kvieA?iame A? A?A? renginA? visus, besidominA?ius to kraA?to istorija.

O kuri leidykla leidA?ia?
Apsieiname be leidyklos ai??i?? tiesiogiai dirbame su spaustuve, knygAi?? veikiausiai leis ai??zPetro ofsetas”.
IA? pradA?iA? mAi??stAi??me apie dvikalbAi?? knygAi?? ai??i?? vokieA?iA? ir lietuviA? kalba, bet tai bAi??tA? ilgokai uA?trukAi??, tad nutarAi??me pirmiausia iA?leisti originaliAi??jAi?? versijAi??. Bet lygiagreA?iai tekstas verA?iamas ir A? lietuviA? kalbAi??. Manau, knyga bus A?domi Lietuvos skaitytojams ai??i?? juk kalbama apie mAi??sA? visA? mylimAi?? NidAi?? bei KurA?iA? nerijAi??!

Regis, esate gimAi??s KlaipAi??doje ai??i?? ar tas kraA?tas, jo istorija jus domina, ar esate tAi??vA? ir seneliA? linija su juo susijAi??s?
Taip, aA? esu gimAi??s KlaipAi??doje, tAi??vai irgi iA? tA? kraA?tA? ai??i?? mama iA? LazdininkA? kaimo Kretingos rajone, tAi??vukas ai??i?? iA? BAi??dvieA?iA? kaimo TauragAi??s rajone. Galima sakyti, esu A?emaitis, nors paA?emaiA?iuoti galiu tik dirbtinai ir nelabai A?taigiai…

AA?, pavyzdA?iui, labai pykstu, kai KlaipAi??dos kraA?tAi?? kas nors pavadina A?emaitija, o patys KlaipAi??dos kraA?to A?monAi??s save A?vardija A?emaiA?iais…
Ko gero, jAi??s teisi ai??i?? to kraA?to istorija tikrai itin sudAi??tinga ir savita, kad jA? bAi??tA? galima tapatinti su A?emaitija. (Tik nei Kretingos, nei TauragAi??s rajonai, iA? kuriA? kilAi?? mano tAi??vai, jam nepriklausAi??.)
O MaA?osios Lietuvos tematika, kaip atskira kolekcionavimo A?aka, man yra labai svarbi, ir nenustebsiu, jeigu kada nors virs pagrindine. Esu A?sigijAi??s nemaA?ai PrAi??sijos ir MaA?osios Lietuvos istoriniA? monografijA? ir A?altiniA?, pavyzdA?iui, surinkau beveik visus garsiojo XVII a. istoriko Christoforo Hartknocho darbus, turiu 1595 m. KaraliauA?iuje iA?leistAi?? Kasparo Hennenbergerio DidA?iojo PrAi??sijos A?emAi??lapio istorinA? apraA?ymAi??. Kaip jau minAi??jau, RytprAi??siA? tematika mano kolekcijoje jau ima lenkti lituanistikAi??. Taip atsitiko ne tik todAi??l, kad A?is regionas emociA?kai man artimas, bet ir dAi??l pragmatiA?kos prieA?asties ai??i??Ai?? knygA? MaA?osios Lietuvos tema A? kolekcininko tinklus patenka daugiau.
Suprantama, KlaipAi??dos ar Nidos vardas, pasitaikAi??s senuosiuose istorijos raA?tuose, iA?kart patraukia mano akA?.

b_600_656_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-07-05_nr._3434_chronik3.jpg

Kuo iA? savo knygA? kolekcijos dar pasidA?iaugtumAi??te?
Turiu nemaA?ai polonistikos, taip pat ir senos, vertingos. Kiekvienas Lietuvos istorijos leidinius kolekcionuojantis A?mogus pasakys, kad sudAi??tinga atskirti Lietuvos ir Lenkijos istorijos tAi??kmAi?? ai??i??Ai?? net iki Liublino unijos, o po jos tai tampa visiA?kai neA?manoma. Ir knygos nuo XVII a. daugiausia raA?ytos apie bendrAi?? Lenkijos ir Lietuvos istorijAi??, tam tikra iA?imtimi bAi??tA? galima laikyti tik A. KojelaviA?iaus-VijAi??ko veikalAi??, skirtAi?? specialiai Lietuvai. Galiu pasidA?iaugti savo laiku A?sigijAi??s itin retAi?? B. Paprockio 1578 m. kilmingA?jA? Lenkijos ai??i?? Lietuvos asmenA? herbynAi??, klaipAi??diA?kio Mato Pretorijaus istorinio lingvistinio veikalo ai??zOrbis Gothicus” keturias dalis, iA?leistas Olyvoje 1688ai??i??1691 m. Tuo metu M. Pretorijus jau buvo oficialus Lenkijos karaliaus J. Sobieskio istoriografas.
Kaip minAi??jau, rankraA?A?iA? kolekcijoje nedaug, bet neseniai pavyko A?sigyti ir XVIII a. pradA?ios rankraA?tinAi?? knygAi?? ai??i?? tai PrAi??sijos valdA?ios sudarytas MaA?osios Lietuvos apskriA?iA? valstybAi??s turto, A?emAi??s ir kitA? objektA? nuomos, valdA?ios pareigAi??nA? sAi??raA?as, o A?is konkretus tomas skirtas bAi??tent GumbinAi??s apskriA?iai, kurioje didelAi?? gyventojA? dalA? sudarAi?? lietuviai, tad A?ia galima rasti mums A?domiA?, manau, ir mokslininkams vertingA? duomenA?. Teko girdAi??ti, kad mAi??sA? istorikai dAi??l A?ios informacijos vyksta A? BerlynAi??.

Manau, iA?ties visi galime dA?iaugtis, kad rankraA?tinAi?? ai??zNidos mokyklos kronikAi??” ryA?otAi??s iA?leisti. Ai??domu, kas patraukAi?? jAi??sA? dAi??mesA? jAi?? vartant, skaitant? Kuo A?domus tas Nidos mokyklos gyvenimas?
Svarbiausia, kad A?i kronika, nors ir skirta mokyklos A?vykiams, neiA?vengiamai aprAi??pAi?? bendrAi??jA? Nidos gyvenimAi??. Kartais net sunku nubrAi??A?ti skiriamAi??jAi?? ribAi??, kur baigiasi mokyklos kronika ir prasideda miestelio. Mokiniai buvo daugiausia A?vejA? vaikai, tad regime ir A?ios specifinAi??s gyvenvietAi??s A?iokiadienius, rAi??pesA?ius, nuolatinAi?? kaitAi?? sudAi??tingomis politinAi??mis aplinkybAi??mis. Knyga turAi??tA? sudominti daugelA? A?moniA?, juk A?ia pateikiama tikroji, gyvoji Nidos istorija. ArchyviniA? A?altiniA?, kurie atspindAi??tA? kasdienA? miestelio gyvenimAi??, beveik neiA?likAi??. Taip, turime istoriniA? monografijA?, kuriose uA?fiksuoti svarbiausi to kraA?to, taip pat ir Nidos istoriniai A?vykiai, bet A?ia istorija bylojama vietiniA?, tuo metA? gyvenusiA? A?moniA? A?vilgsniu ir A?odA?iu.
O pagrindinis A?ios kronikos autorius Henry’s Fuchsas ai??i?? A?domi, visapusiA?kai iA?silavinusi asmenybAi??. Jis domAi??josi ir botanika, buvo surinkAi??s nemaA?ai augalA? eksponatA? ai??i?? jau po karo, pasitraukAi??s A? VokietijAi??, iA?leido Getingeno apylinkiA? augalijos sAi??raA?Ai??, kuris buvo specialistA? labai vertinamas. ReiA?kAi??si pokario perioAi??diniuose leidiniuose kaip mitologijos, folkloro straipsniA? autorius ir net kaip poetas.
Ai??ioje ai??zNidos mokyklos kronikoje” jis kvalifikuotai ir pakankamai objektyviai atspindAi??jo tuometA? gyvenimAi??.
Kronikos vertAi?? didina iliustracijos, jA? yra keliasdeA?imt ai??i?? daugiausia nuotraukos (kai kurios iA? jA?, manau, yra vieninteliai egzemplioriai), bet taip pat pieA?iniai, ranka paiA?ytas planas ir t. t. MAi??sA? sumanymas buvo kronikoje esanA?ias iliustracijas papildyti dar keliomis deA?imtimis nuotraukA?, daugiausia iA?Ai??Bildarchiv OstpreussenAi??duomenA? bazAi??s. Aktyviai ir nuoA?irdA?iai padedant PrAi??sijos istorinAi??s draugijos (Altertumsgesellschaft PRUSSIA) pirmininkui, senajam nidiA?kiui Hansui-Jorgui Froese’i, gavome leidimAi?? pasinaudoti jA? ir paties p. Froese’s turimA? to kraA?to nuotraukA? skaitmeninAi??mis versijomis. Tad knygos gale atskirai bus pateiktas dar pluoA?telis labai retA? Nidos, Pervalkos fotografijA?, kuriose pamatysime ne tik bendruosius vaizdus, A?domesnius pastatus, bet ir vietos A?mones, tarp jA? ir mokyklos mokinius. Beje, keletoje nuotraukA? iA? paties Froese’s kolekcijos pamatysime ir mokytojo Henry’o Fuchso gimtadienio proga iA?puoA?tAi?? klasAi??… Jaudinantis A?spAi??dis, kai matai iA? fotografijA? A?velgianA?ius mokinukus, kurie minimi kronikoje… Tad manau, A?domu turAi??tA? bAi??ti tiek atsiversiantiems vokiA?kAi??jA?, tiek ir lietuviA?kAi??jA? leidinA?.

Kronika pradAi??ta raA?yti vos KlaipAi??dos kraA?tAi?? ai??i?? ir NeringAi?? ai??i?? prijungus autonomijos teisAi??mis prie Lietuvos… Ai??domu, ar iA?ryA?kAi??ja kokie politiniai motyvai, priekaiA?tai lietuviA?kajai valdA?iai ir pan.?
Yra ir politiniA? motyvA?. Reikia paminAi??ti, kad pats H. Fuchsas patyrAi?? nemalonumA? iA? Lietuvos valdA?ios. 1936 m. teisme jam buvo pareikA?ta keletas kaltinimA? ai??i??Ai?? per deA?imtmetA? jis taip ir neiA?mokAi??s gerai lietuviA? kalbos, mokykloje prezidento Smetonos portretas kabAi??s nepakankamai pagarbiai (vestibiulyje ar pan.), mokytojas padarAi??s A?raA?Ai?? ranka VydAi??no istorijos knygoje, kad lietuviai ir prAi??sai priklausAi?? tai paA?iai aisA?iA? atA?akai… Remiantis A?iais diskutuotinais kaltinimais, mokytojas Fuchsas buvo nuteistas kalAi??ti pusei metA?. Negalima nutylAi??ti, kad 1939-aisiais, kai Vokietija atsiAi??mAi?? KlaipAi??dos kraA?tAi??, daugelis nidiA?kiA? A?A? prijungimAi?? priAi??mAi?? palankiai. Pats Henry’s Fuchsas, paleistas iA? A?kalinimo, A? NidAi?? negrA?A?o, A?sikAi??rAi?? KlaipAi??doje, jo ryA?iai su Neringa kaip ir nutrAi??ko.
Vis dAi??lto A?ioje kronikoje politiniai motyvai nAi??ra ryA?kAi??s ai??i?? Fuchsas jAi?? pirmiausia raA?Ai?? kaip kultAi??rininkas ir istorikas. RetkarA?iais uA?simenama apie tam tikrus nesusipratimus, taA?iau jie vargu ar laikytini principiniais ir juo labiau ideologiniais. Tarp kitko, A?domi kronikoje uA?fiksuota detalAi?? (turint omenyje kartais iA?sakomas mintis, kad KurA?iA? nerijoje, kaip ir visame KlaipAi??dos kraA?te, garbintas Adolfas Hitleris): 1934 m. Nidoje pasirodA?ius nacionalsocialistA? agitatoriams, nAi?? vienas nidiA?kis A? A?iAi?? partijAi?? stoti nesusigundAi??. Vietiniai A?monAi??s buvo gana apolitiA?ki, pirmiausia jautAi??si savo tAi??viA?kAi??s patriotai, jiems rAi??pAi??jo kasdieniai darbai, o ne geopolitinAi??s prieA?Ai??prieA?os.
Dar galime prisiminti, kad Henry’s Fuchsas buvo vienas iA? KurA?iA? nerijos muziejaus steigAi??jA? ai??i?? muziejus A?kurtas 1933-iaisiais. Taigi A?iemet paA?ymime du su H. Fuchso vardu susijusius jubiliejus ai??i??Ai??Ai?? ai??zNidos mokyklos kronikos” 90-metA? ir Neringos istorijos muziejaus 80-metA?. PaA?ymAi??dami A?ias sukaktis, stengsimAi??s suspAi??ti iA?leisti ne tik vokiA?kAi??jA? kronikos variantAi??, bet ir jo vertimAi?? A? lietuviA? kalbAi??
Manau, iA?samiai atsakiau A? jAi??sA? klausimAi??, ar tai mano uA?gaida. Man tai buvo tartum imperatyvus balsas iA? aukA?A?iau: privalai iA?leisti A?iAi?? knygAi?? ai??i?? nesvarbu, kiek energijos ar lAi??A?A? tai pareikalautA?. Bent jau pradiniame etape norAi??jome iA?siversti be valstybAi??s paramos ai??i?? leidA?iant knygAi?? dalyvauja keletas institucijA?, kurios paminAi??tos specialiame garbAi??s puslapyje. KartkartAi??mis mane apimdavo dvejonAi??s ai??i??Ai?? ko aA? leidausi A? tAi?? avantiAi??rAi??, ar negaliu sau ramiai gyventi… Bet kai pamatai gimstanA?iAi?? knygAi??, jos A?gaunamAi?? graA?A? pavidalAi?? ir kai turi vilA?iA? ai??i?? ji bus skaitoma, visi tie vargeliai atsiperka su kaupu.

DAi??koju uA? pokalbA?. Manau, A?i knyga bus graA?i dovana visai kultAi??rinei bendruomenei.

b_600_442_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-07-05_nr._3434_chronik.jpg