KasdienybAi??s ikonos

A?URNALAS:Ai??FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografija
AUTORIUS:Ai??Virginijus KinA?ianaitis

DATA: 2012-09

KasdienybAi??s ikonos

Virginijus KinA?ianaitis

Ai??iandieniniame masiA?kai gaminamA? ir platinamA? fotografiniA? vaizdA? pasaulyje iA?sikovoti fotomenininko vardAi?? nAi??ra taip paprasta. Aplink begalAi?? konkurentA? ai??i?? gabesni kolegos, mAi??gAi??jA? pulkai, automatizuotai gaminami foto vaizdai, atrastos fotografijos, archyvA? fotografijos, masiA?kai skenuojamos senosios fotografijos. Visa tai sudaro tikrAi?? fotografiniA? vaizdiniA? okeanAi??, kuriame skAi??sta daugelio pradedanA?iA?jA? fotomenininkA? viltys tapti pripaA?intais meniniA? fotografijA? kAi??rAi??jais.

Juk bAi??tent skaitmeniniA? technologijA? iA?laisvintas ir visiems dabar laisvai prieinamas anoniminiA? foto vaizdA? srautas nejuA?ia sufleruoja paprastAi?? mintA?, kad jame gali bAi??ti daug meniA?kesniA? ir dramatiA?kesniA? fotografijA?, negu taip vadinamA? fotomenininkA? albumuose. Kaip iA?vengti tokios sumaiA?ties? Tam yra visa institucijA? sistema, kuri rAi??A?iuoja vaizdA? srautus A? mAi??gAi??jiA?kus, profesionalius, genialius ar techninius, asmeninius ar reklaminius, ideologinius ar atsitiktinius.

TaA?iau kartais A?i ideologinAi??, valstybinAi?? ar profesionalA? kuriama skirstymo maA?ina uA?stringa ima buksuoti ir todAi??l yra priversta uA?leisti vietAi?? kitiems foto vaizdA? rAi??A?iavimo bAi??dams.

MasinAi??je skaitmeninAi??s fotografijos ir globalios tinklaveikos eroje A?A? skirstymAi?? palaipsniui perima pati visuomenAi??, vartotojai, vaizdA? fetiA?istai ir maniakai, keistuoliai ir autsaideriai. Savo susikurtose internetinAi??se galerijoje, fotografijai skirtuose blogai???uose, socialiniuose tinkluose jie iA? naujo grupuoja ir interpretuoja fotografinA? palikimAi??. Jiems nereikia profesionalA? ir ekspertA?. Jie patys sau ekspertai ir vertintojai, jie turi savo bendruomenes ir vartotojus, aktyvistus ir fanus.

MasiA?kai kaupdami internetines uA?mirA?tA?, iA?mestA? ar paliktas A?vairiA? socialiniA? institutA?, tarnybA?, ligoniniA?, mokyklA?, gamyklA? ar A?eimyniniA? fotografijA? kolekcijas jie keiA?ia fotografijos autorystAi??s ir jos meniA?kumo sampratAi??. Ai??A? iA?A?Ai??kA? fotomenininkai priima skirtingai. Vieni tokA? netikAi??tai iA?nirusA? palikimAi?? tiesiog ignoruoja. Juk tiek laiko buvo kovojama prieA? mAi??gAi??jiA?kumAi?? ir beskonybAi?? fotografijoje. Kiti drAi??sesni, jA? interpretuoja imituodami mAi??gAi??jiA?kAi?? kasdienybAi??s fotografijos estetikAi?? ir ikonografijAi??. TaA?iau aiA?ku viena, kad toliau, pleA?iantis kaupiamA? anoniminiA? vaizdA? srautui, rastA? fotografijA? A?taka meniniam foto vaizdo permAi??stymui bus juntama dar labiau.

TodAi??l A?iame kontekste kelis metus kaupta A?iaulieA?io fotografo Algirdo Musneckio rastA? negatyvA? kolekcija yra ypatingai savalaikAi?? ir aktuali. KodAi??l? Pirmiausiai, prieA?ingai daugeliui profesionalA?, Algirdas nebijo naivaus fotografinio mAi??gAi??jiA?kumo. Atsitraukdamas kaip autorius, savotiA?kai save sunaikindamas kaip menininkAi??, jis uA?leidA?ia vietAi?? neA?tikAi??tinai nuoA?irdiems ir dramatiA?kiems pamestA? A?eimyniniA?, kelioniniA?, A?ventiniA? ar atsitiktiniA? fotografijA? vaizdams. BAi??tent taip A?ie vaizdai tapo vieA?i, bAi??tent todAi??l jie galAi??jo kreiptis A? mus ir sujaudinti savo buitiniu paprastumu, savo paperkanA?iu intymumu, savo netikAi??tu artumu postmoderniai ar konceptualiai fotografijai.

Manau, kad toks Algirdo gestas buvo A?manomas ir dAi??l jo paties asmeniniA? savybiA? ai??i?? A?mogiA?ko atvirumo ir nuolatinio siekio bendrauti. Jo nekankina kAi??rAi??jo pasipAi??tAi??liA?kumo kompleksas ar toks daA?nas tarp fotografA? vojeristinis susvetimAi??jimas su savo aplinka. TodAi??l vietoj savo iA?puoselAi??tA? ai??zautoriniA?ai??? fotografijA? jis iA?stato nepaA?ystamA?jA? gyvenimus, fotografinio broko kuriamas kompozicijas, liAi??dnas nepavykusio fokuso nuojautas ir tokA? svarbA? A?mogaus troA?kimAi?? per vaizdAi?? tapatintis su kitoms A?mogiA?komis bAi??tybAi??mis – jA? sodo kampeliu, jA? A?vilgsniu nuo dangoraiA?io ar A?eimyniniu popietAi??s mieguistumu.

Juo labiau, kad bAi??tent tokiA?, o ne meniniA? fotografijA? akivaizdoje jauti, jog A?mogaus gyvenimas yra tik kelios, paprastos, pasikartojanA?ios buitiniA? situacijA? kliA?Ai??s ir nieko daugiau. BAi??tent tai sudaro mAi??gAi??jiA?kA? fotografijA? ai??zherojizmAi??ai???. Fotografija A?ia pasireiA?kia kaip optinAi?? elementaraus gyvenimo tapsmo mechanika.

Tai ne istorija, o gyvenimo procesas, tik vyksmas kuriame nAi??ra pradA?ios ir kulminacijA?, greiA?iau inertiA?kas kolektyvinio, bendruomeninio, giminAi??s kAi??no kvAi??pavimas, judAi??jimas, dauginimasis. PrasmAi??s A?ia nereikia ieA?koti, ji prikuriama vAi??liau, tyrinAi??jant fotografijas, o fotografuojama tiesiog ai??ztaip sauai???.

Taip pasireiA?kia svarbiausias fotografinAi??s erdvAi??s paradoksas ai??i?? fotomenininkai jai nereikalingi, jie tik gali savotiA?kai ai??zparazituotiai??? totalinAi??s fotografinAi??s erdvAi??s pakraA?A?iuose. O paA?iame A?ios erdvAi??s centre vieA?patauja fotografiniam spragsAi??jimui uA?programuotas anoniminis mAi??gAi??jas. Pigios, bet nuolat keiA?iamos A? ai??zgeresnAi??ai??? kameros savininkas yra integrali fotografijos erdvAi??s dalis. BAi??tent jam funkcionuoja A?i erdvAi??, o jis savo ruoA?tu yra nesAi??moninga A?ios uA?programuotos erdvAi??s funkcija. KAi?? tai reiA?kia? Kad nebereikia autoriaus, kad vaizdas nebAi??ra asmeninAi??s atminties talpykla, kad jis tik realybAi??s procesas. Kaip ir visa kita.

blue mountain pharmacy canada.

Tai ne vaizdo kAi??rimo ar pasaulio pavaizdavimo, bet techninio aparato funkcionavimo problema. Ir bAi??tent mAi??gAi??jiA?kose fotografijose A?is bruoA?as ir atsiveria. Kur slypi mAi??gAi??jiA?kos fotografijos automatizmas? VisA? pirma, fotoaparatas uA?programuotas kurti fotografijas ir kiekviena fotografija ai??i?? tai vienos iA? aparate A?diegtA? galimybiA? realizavimas. Trumpiau, fotografas nefotografuoja pasaulio, o tik surinkinAi??ja aparato programoje A?raA?ytAi?? informacijAi??. Tad dabartinAi??s fotografijos sAi??lygos daugiau yra paslAi??ptos fotografavimo veiksme, o ne fotografavimo objekte.

Tuomet ir paklauskime savAi??s, kas svarbiau ai??i?? ar A?iA? sAi??lygA? analizAi?? ar fotografijA? ikonografija? Juk tikrovAi??je fotografas gali nufotografuoti tik tai, kas fotografuojama, kas jau yra numatyta aparato programoje. TodAi??l mAi??gAi??jiA?kose, iA?mestose, pamirA?tose fotografijose mus ir jaudina ne tai, kas pavaizduota, bet kokiomis ai??zantropologinAi??misai??? aplinkybAi??mis gimAi?? vienas ar kitas kadras, kiek gyvenimiA?koji A?moniA? tikrovAi?? yra tikra, objektyvi ir kiek A?is objektyvumas netikAi??tai iA?nyksta vaizdo kliA?iA? abstrakcijoje.

Fotomenininkas visais A?manomais bAi??dais stengiasi A?A? fotografijA? cirkuliavimo savarankiA?kumAi?? uA?maskuoti ir paversti jA? autorine kAi??ryba, o mAi??gAi??jiA?ka fotografija tiesiog begAi??diA?kai A?A? procesAi?? apnuogina ir vAi??l graA?ina fotografiniam vaizdui jo savipakankamumAi?? ir automatizmAi??. Tai amA?ina gyvenimo provincija, kurios visais A?manomais bAi??dais vengia ir jAi?? estetiA?kai romantizuoja meninAi??s fotografijos ai??zautoriusai???.

buy prednisone 20mg fast.

Foto universumAi?? sukuria kameros ir fotografijas platinantys aparatai. Kiekvienas iA? A?iA? aparatA? tampa vis labiau automatizuotas ir susietas su kitais, vienas kitAi?? maitinanA?iais pramoniniais, reklaminiais, politiniais, ekonominiais, administraciniais aparatais.

Tad foto vaizdai ai??i?? tai tik pavirA?iai, kuriais slysta akis, kad vAi??l grA?A?tA? A? tAi?? patA? pradinA? taA?kAi??, aparatai ai??i?? tai tik A?aislai, kurie amA?inai kartoja tuos paA?ius judesius, programos ai??i?? tai A?aidimai, visAi?? laikAi?? kombinuojantys tuos paA?ius elementus. Klampi melancholija skandina A?velgiant A? A?iuos Algirdo atgaivintus vaizdA? pasikartojimus. Jie gyvi todAi??l kad buvo pamesti, kaip iA?metami daiktai, naminiai gyvAi??nai, sugyventiniai ar gendanA?ios maA?inos. Jie gyvi, todAi??l kad buvo rasti. O rasta asmeniniA? albumA? fotografija A?velgia A? mus jau iA? begaliniA? toliA? ir tuo paA?iu metu yra kaip niekas kitas arti. Tai ne meno kAi??riniai, tai kartu iA?gyvento bendruomenAi??s, giminAi??s laiko ikonos.