KatalikybAi?? kaip politika

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: KrikA?A?ionybAi?? ir politika
AUTORIUS: Bernardas Gailius
DATA: 2012-01

KatalikybAi?? kaip politika

Bernardas Gailius

A?monijos draugas iA? viso negali pripaA?inti skirtumo tarp politikos ir nepolitikos. Nepolitikos nAi??ra. Viskas politika.

Thomas Mann, UA?burtas kalnas
(Ludovikas Setembrinis)

KatalikA? BaA?nyA?iai Lietuvoje daA?nai prikiA?amas nepagrA?stas politikavimas. Tai tendencija, kuri tebestiprAi??ja nuo pat NepriklausomybAi??s atkAi??rimo. Jei iA? pradA?iA? BaA?nyA?ia dar vertinta kaip vienas svarbiausiA? buvusio pasiprieA?inimo sovietA? valdA?iai centrA? ir kartu iA?sivadavimo autoriA?, tai vAi??liau vieA?uomenAi?? vis maA?iau linko pripaA?inti jAi?? kaip teisAi??tAi?? politinAi??s diskusijos dalyvA?. Tai tikriausiai susijAi?? su vis giliau A?siA?aknijanA?ia idAi??ja, kad krikA?A?ionybAi?? ai??i?? apolitiA?ka. PavyzdA?iui, politikos apA?valgininkas Vladimiras LauA?ius jAi?? iA?reiA?kAi?? taip: ai??zKrikA?A?ionybAi?? su politinAi??mis doktrinomis veik nieko bendra neturi, nes Naujasis Testamentas nesiremia politiniu mAi??stymu. Principiniais politinAi??s minties klausimais ai??i?? teisingumo, valstybAi??s valdymo, santvarkos ai??i?? krikA?A?ionybAi??, kitaip nei minAi??tos politinAi??s doktrinos, neteikia jokios idAi??jA? sistemos, kuriAi?? bent iA? tolo galAi??tume prilyginti liberalizmui, konservatizmui ar socialdemokratijai. KrikA?A?ionybAi?? apskritai iA? prigimties yra apolitiA?ka. Kaip galime dAi??ti lygybAi??s A?enklAi?? tarp jos ir politiniA? ideologijA??ai???1 Nors tai tiesiogiai nepasakoma, nesunku A?A?velgti, kad tokio krikA?A?ionybAi??s ir politikos santykio suvokimo pagrindas ai??i?? Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo ai??i?? Dievui (Lk 20, 25).

Nuolat pabrAi??A?iamas apolitiA?kos krikA?A?ionybAi??s vaizdinys provokuoja mAi??styti. Juo labiau kad (kaip A?ia ir bandoma parodyti) esama ypaA? tvirtos prieA?ingos nuomonAi??s. IA? tA? iA?provokuotA? minA?iA? ir susidAi??stAi?? A?is tekstas.

I. Apie politikAi?? ir jos esmAi??

Svarstant, ar krikA?A?ionybAi?? politiA?ka, pirmiausia kyla paties politiA?kumo ir politikos suvokimo klausimas. Tai, A?inoma, reiA?kia bridimAi?? A? giliAi?? per amA?ius neiA?sprAi??stA? problemA? pelkAi??. A?ia, vengiant nuklysti nuo pagrindinio tikslo, tik trumpai palieA?iamas paplitAi??s A?iuolaikinis politikos suvokimas, svarbiausios jo spragos ir esminiai aspektai, kuriuos reikia A?vertinti mAi??stant apie politikAi?? ir politiA?kumAi??.

DaA?nai sakoma, kad politika ai??i?? valstybAi??s valdymo menas. Taigi kaip ir kiekvienas menas, ji turi keletAi?? bendro pobAi??dA?io principA?, bet apskritai yra iA?mokstama praktikuojant, o tobulinama ai??i?? kuriant ir mAi??stant. ValstybAi?? tokiu atveju suprantama kaip nekintamas dalykas. Politika yra diskusija kaip valstybAi?? valdyti, kur jAi?? vesti, kokA? santykA? su kitomis valstybAi??mis nustatyti. Kas toje diskusijoje dalyvauja, tas ir yra politikas. Tai tikrai labai konservatoriA?kas politikos suvokimas, kurio A?sigalAi??jimAi?? A?iuolaikiniame pasaulyje Alvydas Jokubaitis visai pagrA?stai pavadino tikruoju konservatizmo triumfu2.

TaA?iau net ir pripaA?A?stant A?iuolaikinAi?? konservatoriA?kAi?? politikos sampratAi??, iA?lieka aktualios maA?iausiai trys dilemos. VisA? pirma kyla klausimas, ar politika yra istoriA?ka. Tai, kad A?iuolaikinAi??je politikoje praverA?ia Aristotelio ir pan. idAi??jos, tarsi liudija politikos ai??zvirA?istoriA?kumAi??ai???. Kita vertus, nAi??ra lengva A?sivaizduoti A?iuolaikinius politikus, kurie savo oponentus pasikviestA? A? vakarAi??lA? pilyje, o po to pasmaugtA?, kaip mAi??go daryti ViduramA?iA? Lietuvos ar Renesanso Italijos valstybininkai. Bet juk ir tokie dalykai vyksta: antai Libijoje tik kAi?? baigAi??si ginkAi??luota kova dAi??l valdA?ios, netoli Lietuvos esanA?iose RytA? valstybAi??se vis dar pasitaiko opozicionieriA? paslaptingo dingimo atvejA?, o Izraelio specialiosios tarnybos nuolat A?tariamos sistemingu teroristA? A?udymu. Taigi politika iA? tikrA?jA? kinta kartu su visuomene, bet gal ne taip radikaliai, kaip kartais esame linkAi?? A?sivaizduoti.

Antroji politikos sampratos dilema yra jos ryA?ys su valstybe. Nors A?iuolaikinis konservatoriA?kas politikos suvokimas traktuoja valstybAi?? kaip duotybAi?? ir akivaizdA?iAi?? politikos sferAi??, paA?velgus giliau santykis nebeatrodo toks paprastas. VisA? pirma, politika apima ne tik valstybAi??s valdymAi??, bet ir kovAi?? dAi??l valdA?ios, o tai leidA?ia taip iA?plAi??sti jos ribas, kad ji tarsi iA?tirpsta visuomenAi??s gyvenime. Darosi sunku atrasti, kur politika prasideda ir kur baigiasi (ties savivaldybiA? tarybomis, seniAi??nijomis..?). Be to, politikAi?? galima traktuoti kaip universalA? menAi??, atsietAi?? nuo konkreA?ios valstybAi??s. Tai nesunku pailiustruoti perA?engus istorines A?iuolaikinio pasaulio ribas. Kai pilietybAi?? dar nebuvo tapusi sAi??lyga dalyvauti valdant valstybAi??, profesionalA? politikos patarAi??jAi?? buvo galima pasisamdyti taip pat kaip ir karininkAi??. PanaA?us reiA?kinys atgyja A?iandien kuriantis jaunoms valstybAi??ms, tokioms kaip Gruzija, kurios yra linkusios leistis A? kompromisus dAi??l pilietybAi??s ir pasitelkti uA?sienieA?ius valstybAi??s tarnyboje. Beje, politikos filosofijoje valstybAi??s ir politikos problemos siejamos palyginti retai. Daug daA?niau tie, kurie mAi??sto apie politikAi??, valstybAi?? laiko duotybe, o tie, kuriems rAi??pi valstybAi??s prigimtis ir esmAi??, politikAi?? suvokia kaip natAi??raliAi?? valstybAi??s iA?vestinAi??. Taip valstybAi??s ir politikos santykis lieka paslaptis: lyg ir akivaizdu, kad jos susijusios, taA?iau kaip konkreA?iai ai??i?? neaiA?ku.

Ai??ios mintys veda prie treA?iosios dilemos ai??i?? klausimo apie politikos esmAi??. Ar politika turi esmAi??? Ar yra koks nors veiksmas ar santykis, kurA? bAi??tA? galima pavadinti iA?skirtinai politiA?ku?3 Kokia ypatybAi?? ar jA? rinkinys nusako politikAi?? kaip konkretA? ir ypatingAi?? reiA?kinA?? IA? A?iuolaikiniA? filosofA? arA?iausiai atsakymo, matyt, priAi??jo Carlas Schmittas. Jo supratimu, politiA?kumas savo grynAi??ja forma yra prieA?iA?kumas (neutralia prasme). Politika prasideda tada, kai nubrAi??A?iama riba tarp draugo ir prieA?o. Karas tokiu atveju, A?inoma, yra aA?triausia politikos forma. TaA?iau kitaip negu pasaulinAi??s revoliucijos kurstytojai, kuriems karas atrodAi?? siekiamiausias politikos tikslas (jis sukuria revoliucinAi?? situacijAi?? ir leidA?ia pradAi??ti naujo pasaulio kAi??rimAi??), Schmittas manAi??, kad didA?iausias pasiekimas politikoje yra sugebAi??jimas savo prieA?iA?kumAi?? apriboti4.

AtsiA?velgiant A? A?vardytAi??sias tris dilemas (tik atvirkA?A?ia tvarka) toliau ir bus bandoma A?vertinti, kiek politiA?ka yra krikA?A?ionybAi?? ar konkreA?iai ai??i?? katalikybAi??. Pirmiausia aptariama katalikybAi??s esmAi??, ieA?kant joje politiA?kumo esmAi??s, paskui svarstomas krikA?A?ioniA?kas poA?iAi??ris A? valstybAi??, o baigiama krikA?A?ionybAi??s istoriA?kumo apmAi??stymu.

II. Apie krikA?A?ioniA? prieA?us

Akivaizdu, kad vieA?ojoje erdvAi??je ir populiariojoje sAi??monAi??je A?sitvirtinAi??s krikA?A?ionybAi??s suvokimas yra ne tik pavirA?utiniA?kas, chaotiA?kas, bet ir gerokai nuvalkiotas ir subanalintas. Tai ypaA? matyti stebint manipuliacijas sAi??voka ai??zkrikA?A?ioniA?kasis atlaidumasai???, A? kurias lakoniA?kai ir taikliai yra pavykAi?? atsakyti Mantui AdomAi??nui, tAi??syk raA?ant apie buvusius komunistus: ai??zAtleidimas suponuoja atgailAi??, kurios nebAi??taai???5. PanaA?iai yra A?vykAi?? su meilAi??s, nuodAi??mAi??s, iA?paA?inties, kunigystAi??s, sielos ir kitomis sAi??vokomis.

Svarbiausias katalikybAi??s poA?ymis yra konkretumas. IA? dalies kaip tik todAi??l ji atrodo tokia keista, daA?nai nepriimtina ar net baisi A?iuolaikiniam mAi??stymui, kuriam bAi??dinga iA?plauti sAi??vokas, pateikti beprasmybAi?? kaip giliAi?? prasmAi??, daugiaA?odA?iauti apie niekAi??. O katalikybAi??je yra daug paslaptingA?, sAi??lyginiA?, A?moniA? kalba nenusakomA? dalykA? (kaip Dievo valia, amA?inybAi?? ir pan.), bet visi jie yra konkretAi??s.

Tai prasideda nuo tikAi??jimo konkreA?iu Dievu. Kataliko Dievas ai??i?? ne DidA?ioji Dvasia, ne Absoliutas, ne filosofA? Dievas, taigi ai??i?? ne kaA?kas. Jis ai??i?? ai??zAbraomo, Izaoko ir JokAi??bo Dievasai???. Jis nesuvokiamas, bet konkretus. Jis yra istorijos Dievas, konkreA?iai veikiantis A?moniA? gyvenime. JAi??zus iA? Nazareto yra Kristus, pagal Petro iA?paA?inimAi??: Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo SAi??nus! (Mt 16, 16).

Taip pat konkretus yra pasaulio sukAi??rimas. Mes neA?inome nei kada, nei kaip, nei per kiek laiko tai buvo padaryta, bet Dievas sukAi??rAi?? (tiek, kiek A?moniA? A?odA?iai apskritai gali tai nusakyti) VisatAi??. Ne kaA?kAi??, o konkreA?iai viskAi?? ir kiekvienAi?? dalykAi??, kuris mus supa, A?skaitant mus paA?ius. Ne tik sielAi??, bet ir kepenis, taip sakant.

PanaA?iai konkretus yra Nuopuolis. Tai pirmiausia radikalus angelA? nuopuolis, dAi??l kurio atsirado pats save pasmerkAi??s A?Ai??tonas. Po to sekAi?? A?velnesnis, iA?provokuotas A?moniA? nuopuolis, iA? kurio dar A?manoma atsitiesti. DAi??l pirmAi?? kartAi?? padarytos nuodAi??mAi??s A?mogus neteko galimybAi??s ai??zregAi??ti DievAi??ai???. Kitaip tariant, gyvendamas A?emAi??je A?mogus negali A?inoti apie Dievo buvimAi??, taigi Nuopuolis yra ir paties ginA?o dAi??l Dievo egzistavimo prielaida. Visa tai katalikui yra konkretu, nors ir ne iki galo suprantama. Apie tai apskritai sudAi??tinga kalbAi??ti, nes reikia kalbAi??ti tarsi apie A?vykius, pasakoti savitAi?? ai??zdieviA?kAi??jAi?? istorijAi??ai???. Tuo tarpu laikas ai??i?? svarbiausias istorijAi?? apibrAi??A?iantis veiksnys ai??i?? yra tipiA?kai A?emiA?ka sAi??voka.

TaA?iau tik tokiame kontekste A?gyja aiA?kiAi?? prasmAi?? krikA?A?ionybAi??s A?erdis ai??i?? JAi??zaus Kristaus gyvenimas A?emAi??je, mokymas, kanA?ia ir prisikAi??limas. Evangelija, kuri katalikui taip pat yra labai konkreti: tie, kurie seks Kristumi dAi??l Dievo malonAi??s ir gailestingumo (o ne dAi??l savo nuopelnA?) pasieks amA?inAi??jA? gyvenimAi?? ir nebus pasmerkti pasaulio pabaigoje6. TaA?iau sekti Kristumi A?mogui yra labai sunku. Jam trukdo jo paties nuopuolis ir su tuo susijAi??s silpnumas prieA? nuodAi??mAi??, taip pat ir velnio veikimas A?emAi??je.

Nors nuodAi??mAi??s sAi??voka yra gerokai nuvalkiota, beveik bet kuriam A?mogui aiA?ku, kas tai. NuodAi??mingumas ai??i?? tai nesugebAi??jimas paklusti (laisva valia, nes A?mogus negali bAi??ti priverstas) Dievo nustatytai tvarkai. Ai??iuo poA?iAi??riu jis panaA?us A? kitus A?mogaus valios trAi??kumus. Sportininkai ar muzikantai gerai A?ino, kaip sunku laikytis numatytos treniruoA?iA? ar repeticijA? programos, nors tik ji garantuoja rezultatAi??. PanaA?iai ir krikA?A?ionis, net ir A?ventai tikAi??damas, kad doras gyvenimas veda A? dangA?, nesugeba iA? tikrA?jA? dorai gyventi. Kaip sakAi?? ap.Ai??Paulius: ai??zAA? nedarau gAi??rio, kurio trokA?tu, o darau blogA?, kurio nenoriuai??? (Rom 7, 19). A?ia svarbu, kad nuodAi??mingumas yra vidinAi??, iA? dalies kontroliuojama ir kartu iA?oriA?kai iA?provokuojama A?mogaus savybAi?? (panaA?iai kaip irzlumas ar isterija).

Velnias kaip A?monijos prieA?as yra gerokai primirA?tas arba paverstas romantinAi??s literatAi??ros personaA?u ai??i?? jis blogas, kenA?ia, todAi??l patrauklus. TaA?iau tai nekeiA?ia tikAi??rojo katalikiA?ko poA?iAi??rio A? velniAi??. Jis yra Dievo ir A?moniA? prieA?as. Kaip ir angelas, velnias yra konkretus. Jis yra ai??zprieA?ininkas, kuris dar valdo pasaulA? ai??i?? valdAi?? bei karalystAi??, patikAi??tAi?? jam, kai jis buvo A?viesos angelasai???7. Ren?? Laurentinas A?ia iA?ryA?kina ir kitAi?? labai svarbA? velnio poA?ymA? ai??i?? valdA?iAi?? pasauliui. Velnias gali ne tik paveikti atskirus A?mones (apsAi??dimas ai??i?? dar viena kino ir literatAi??ros nuvalkiota sAi??voka). Jis daro A?takAi?? pasauliui. Nors ir bAi??damas nematomas, todAi??l tarsi priklausydamas anai sferai, jis yra ai??zA?io pasaulio kunigaikA?tisai???8.

Taigi jei atsitiesdamas iA? Nuopuolio A?mogus privalo iA?vengti velnio A?abangA? ir sutramdyti savo nuodAi??mingumAi??, akivaizdu, kad krikA?A?ionybAi??s esmAi?? yra labai karinga. Tai ai??i?? dvasinAi?? kova, kovojama dviejuose lygmenyse. Su nuodAi??me ir nuodAi??mingumu A?mogus kovoja savo viduje9. Su velniu kovojama iA?orAi??je, pasaulyje, demaskuojant jo A?takAi?? ir kAi??slus bei skelbiant Dievo tiesAi??. Svarbiausia A?iuo atveju yra pabrAi??A?ti, kad dvasinAi?? kova abiejuose lygmenyse vyksta vienu metu. KrikA?A?ionis (ypaA? dvasininkus) daA?nai bandoma sukompromituoti atskleidA?iant, kad jie patys nusideda ir nedorai elgiasi, todAi??l esAi?? netenka ai??zmoralinAi??s teisAi??sai??? mokyti gyventi kitus. Tokias insinuacijas reikia pabrAi??A?tinai atmesti. Tiesos teisingumas yra absoliutus, jis nepriklauso nuo jAi?? skelbianA?iojo vidiniA? savybiA?. Veidmainis, A?inoma, daro nuodAi??mAi?? ir lieka uA? jAi?? atsakingas, taA?iau jei jis nedorai gyvendamas tuo pat metu atskleidA?ia blogA? ar pasako tiesAi??, tai pastarieji jo veiksmai turi nepriklausomAi?? rezultatAi??, sakykime, objektyvA? poveikA? pasauliui. DvasinAi??s kovos lygmenis bAi??tina grieA?tai skirti bet kokioje diskusijoje apie krikA?A?ionybAi??.

Nors ir sukelianti didelAi?? A?tampAi?? ir galinti esmingai paveikti A?mogaus gyvenimAi??, ai??zkova su savimiai??? vis dAi??lto savaime yra metafora. Kovai reikalingas aiA?kus kitasAi??ai??i?? prieA?as. Tai nereiA?kia, kad A?i ai??zkovaai??? neturi aistros, prieA?iA?kumo elementA?. TaA?iau net ir radikalios askezAi??s atveju A?ventasis nuo savo kAi??no gali atsiskirti tik metaforiA?kai. TodAi??l pripaA?A?stant, kad net ir labai plaA?iai apibrAi??A?ta politika tikrai negali vykti A?mogaus viduje, darytina iA?vada, kad kaip ai??zkova su savimiai??? krikA?A?ionybAi?? yra apolitiA?ka. Su didele iA?lyga (kad nekalbama apie DievAi?? ir amA?inAi??jA? gyvenimAi??) ji gali bAi??ti nusakyta ir kaip asmenybAi??s ugdymas10.

Kas kita ai??i?? kova su velniu. Tai jau nebe metafora. Velnias yra daugiau nei mirtinas (gali ne tik nuA?udyti, bet ir nusitempti A? amA?inAi??jAi?? mirtA?) ir visiA?kai nesutaikomas prieA?as. Kaip ir daugelis dalykA? katalikybAi??je, kova su velniu yra konkreti, nors ir slAi??pininga. A?ia pirmiausia reikia pabrAi??A?ti dvejopAi?? Evangelijos A?iniAi??: A?monAi??ms ji praneA?a, kad jie gali tikAi??tis iA?ganymo, o velniui ai??i?? kad jis jau nugalAi??tas ir kad ateina atpildo metas11. Taigi nors A?mogaus protui to neA?manoma suprasti ir tinkamai iA?reikA?ti, A?i kova tebevyksta, nors jos baigtis jau aiA?ki12.

Antras svarbus kovos su velniu aspektas yra tas, kad ji pabrAi??A?tinai iA?orinAi??. Kaip ai??zkova su savimiai??? krikA?A?ionybAi?? yra laisvas A?mogaus pasirinkimas, apsisprendusiems eiti A?iuo keliu BaA?nyA?ia padeda. TaA?iau kovos su velniu lauke BaA?nyA?ios pozicija visai kita. Nors pasitaiko labai sunkiA? velnio iA?puoliA?, A?siverA?imA? ar diversijA?, iA? esmAi??s kova vyksta uA? BaA?nyA?ios ribA? ar jos paribiuose. AiA?kiausiai tai liudija egzorcizmai, kuriuos, pasitelkiant sekuliarias paraleles, galima palyginti su tiesioginiais fiziniais mAi??A?iais. Nuo pat pirmA?jA? krikA?A?ioniA? egzorcizmas gali bAi??ti atliekamas kitatikiams ir netikintiems. DaA?nai A?ioje vietoje pats perA?asi palyginimas su medicina (esAi?? kaip ir medikas, egzorcistas yra A?pareigotas teikti pagalbAi?? visiems), taA?iau mAi??sA? atveju tinkamesnAi??s karinAi??s paralelAi??s. Kai velnias perA?engia tam tikras santykio su A?monAi??mis (t. y. gundymo) ribas ir mAi??gina radikalizuoti savo poveikA? slopindamas A?mogaus valiAi??, egzorcistas Kristaus vardu jA? iA?varo tarsi iA? okupuotos teritorijos13. Antras A?domus aspektasAi??ai??i?? tikrai sunkiA? ir rimtA? apsAi??dimA? itin retai pasitaiko krikA?A?ioniA?kose A?eimose. Taigi tikAi??tina, kad dauguma egzorcizmA? vyksta uA? BaA?nyA?ios kaip bendruomenAi??s ribA?. A?ia BaA?nyA?ia nAi?? kiek neatsiriboja nuo sekuliaraus pasaulio. PrieA?ingai, ji veikia kaip visos A?monijos gynAi??ja. Jos padAi??tA? gal labiausiai padeda A?sivaizduoti daA?nai iA?kylanA?ios diskusijos dAi??l politikA? ar intelektualA? atsakomybAi??s visuomenAi??je. Daugeliui priimtina mintis, kad tas, kuriam duota didesnAi?? iA?mintis ir gabumai, privalo elgtis ir veikti taip, kad padAi??tA? silpnesniam ir maA?iau pajAi??giam, net jei bAi??tA? pastarojo nesuprastas ar pasmerktas. ApreiA?kimas tam tikra prasme BaA?nyA?ios yra traktuojamas bAi??tent kaip tokia didesnAi?? iA?mintis.

Tik tokiame kontekste A?manoma suvokti A?v. Augustino darbAi?? Dievo miestas. Viename savo straipsniA? LauA?ius yra puikiai (netyA?iomis) parodAi??s, kaip klaidingai galima interpretuoti A?v. AugustinAi??: ai??zJAi??zus tik ragino atiduoti tai, kas ciesoriaus ai??i?? ciesoriui, o kas DievoAi??ai??i?? Dievui. Jis sakAi??, kad Jo karalystAi?? ai??i?? ne A?io pasaulio. Ai??iAi?? atskirtA?, reikalaujanA?iAi?? atlikti skirtingas pareigas dvasiniam ir A?emiA?kajam pasauliams, pabrAi??A?Ai?? ir A?v.Ai??Augustinas (du Miestai), ir popieA?ius Gelasijus (dvi galybAi??s), ir Martinas Liuteris (dvi KaralystAi??s)ai???14. Toks dualizmas (A?emiA?ka versus dieviA?ka) tikrai nAi??ra bAi??dingas krikA?A?ioniA?kam mAi??stymui. Jis veikiau primena eretiA?kAi?? manicheistinAi?? pasaulAi??A?iAi??rAi??, pagal kuriAi?? gAi??ris ir blogis esantys lygiaverA?iai, o A?mogus iA? prigimties esAi??s blogas ir linkAi??s maiA?tauti prieA? DievAi??, kuris yra geras. TaA?iau krikA?A?ionybAi?? neskatina atsiriboti nuo pasaulio. Net tie ypatingi dalykai, kuriA? Dievas iA? A?mogaus nereikalauja, bet kurie laikomi vertingais, jei pasirenkami laisva valia ir Dievo garbei, daA?nai visai nepagrA?stai vertinami kaip atsiribojimo nuo pasaulio A?ingsniai. SkaistybAi?? ir celibatas yra atsiribojimas nuo sekso, o neturto A?A?adasAi??ai??i?? atsiribojimas nuo turto. Tikro ir visiA?ko pasitraukimo iA? visuomenAi??s pavyzdA?iai krikA?A?ionybAi??je neA?tikAi??tinai reti. Jie (dykumos tAi??vA? gyvenimai, kamalduliA? regula ir panaA?Ai??s atvejai) tikrai nAi??ra vertinami kaip sektinas gyvenimo modelis, bet prieA?ingai ai??i?? kaip ekstremali ir ne kiekvienam skirta religinAi?? praktika, kuri daA?nai yra ypatingo iA?gyvenimo dAi??l pasaulio, savotiA?kos religinAi??s desperacijos, itin jausmingo Dievo pagalbos A?aukimosi iA?raiA?ka15.

Ai??v. Augustinas tikrai nebuvo atsiskyrAi??lis. Jo grandioAi??ziniame veikale A?vardijamas ai??zDievo miestasai??? turi maA?iausiai tris atspalvius: tai Dievo A?emAi??je nuo istorijos pradA?ios palaikoma ypatinga A?moniA? bendruomenAi?? (iA?rinktoji tauta iki Kristaus ir krikA?A?ionys po Kristaus); tai A?iuo metu egzistuojantis dangaus ir A?emAi??s ryA?ys (A?iuo poA?iAi??riu Augustino mintis reikia sieti su BaA?nyA?ios kaip mistinio Kristaus kAi??no paslaptimi); tai bAi??simoji poapokaliptinAi?? Dievo karalystAi??. NAi?? vienu atveju neA?manoma A?A?velgti ai??zatskirties, reikalaujanA?ios atlikti skirtingas pareigas dvasiniam ir A?emiA?kajam pasauliamsai???. PrieA?ingai, skelbiama A?iA? pasauliA? vienovAi??. Jie kartu atsirado Dievui sukAi??rus angelus, A?emAi?? ir A?mones. Tai, kas vadinama ai??zA?emiA?kuoju miestuai??? nAi??ra savarankiA?kas darinys, tai ai??i?? Nuopuolio padarinys. IA? esmAi??s tai velnio ir nuodAi??mAi?? antrAi?? kartAi?? pasirinkusio Kaino darbas. Matyt, A?ia ir slypi sunkumas suvokti AugustinAi??. Jo laikais visai nereikAi??jo nuolat pabrAi??A?ti, kad ai??zA?io pasaulio kunigaikA?tisai??? nesnaudA?ia ir kad Dievo miesto pilieA?iai su juo grumiasi dAi??l A?moniA? sielA?. Tai buvo savaime suprantama. Demonus Augustinas mini tik tarp kitko, daugiausia ai??i?? demaskuodamas pagoniA? dievus ir mAi??gindamas ai??zsutvarkytiai??? ir ai??ziA?tiesintiai??? iA?krypusiAi?? ir klaidA?iojanA?iAi?? pagoniA?kAi?? filosofijAi??16. TodAi??l A?iuolaikinis Dievo miesto skaitytojas turAi??tA? pats bAi??ti atidus kontekstui Ai??ai??i?? A?tampa ir prieA?iA?kumas, pastebimi tarp Dievo miesto ir ai??zA?emiA?kojo miestoai???, yra bAi??tent kovos su velniu iA?raiA?ka. Augustinas tikrai nesiAi??lAi?? krikA?A?ionims uA?sidaryti savo bendruomenAi??se ir nesikiA?ti A? A?emiA?kus reikalus. TikAi??jimo gynimas nuo iA?kraipymA? tiesiogiai perauga A? evangelizacijAi??.

Nors ir bAi??damas ai??zne iA? A?io pasaulioai???, Kristus atAi??jo bAi??tent A? ai??zA?A? pasaulA?ai???. Jo atAi??jimas ir BaA?nyA?ios A?steigimas (ai??zir pragaro vartai jos nenugalAi??sai???, Mt 16, 18) yra tarsi avangardas, bazAi??s A?kAi??rimas prieA?o teritorijoje. O juk ai??zteritorijosai??? metafora A?ia reiA?kia A?mones. Taigi Kristaus atAi??jimas atneA?Ai?? pasauliui ne tik Dievo malonAi??, bet ir naujAi?? kovAi??. Per vienAi?? visiA?ko atsiskleidimo akimirkAi?? jis savo mokiniams sakAi??: ai??zNemanykite, jog aA? atAi??jAi??s neA?ti A?emei ramybAi??s. AA? atAi??jau neA?ti ne ramybAi??s, o kalavijo. AtAi??jau sukirA?inti sAi??naus prieA? tAi??vAi??, dukters prieA? motinAi?? ir marA?ios prieA? anytAi??. A?mogaus namiA?kiai taps jam prieA?aisai??? (Mt 10, 34ai??i??36).

A?ia kaip niekur kitur ryA?ku, kad pasaulio atA?vilgiu krikA?A?ionybAi?? yra giliai politinAi??. Ar galima aiA?kiau apibrAi??A?ti draugAi?? ir prieA?Ai??? Vis dAi??lto svarbu paA?ymAi??ti, kad katalikiA?ka dvasinAi?? kova yra kova prieA? velniAi??, o ne prieA? A?mones. Tokia kova, nors iA? pirmo A?vilgsnio atrodo labai nuoA?mi, perA?engia A?emiA?kojo pasaulio ribas ir dAi??l to iA? dalies netenka A?emiA?kos A?tampos. JAi?? teisingiau bAi??tA? vadinti ne politine, o metapolitine.

III. Apie katalikA? valstybAi??

ValstybAi??s esmAi?? yra suverenitetas, jo gryniausia formaAi??ai??i?? sprendimas, o pastarojo pagrindas ir A?altinis ai??i?? autoritetas. MaA?daug tiek toli A?ia linkme nukeliavo Schmittas. TaA?iau savaime perA?asi tolesnis klausimasAi??ai??i?? iA? kur atsiranda autoritetas? IA? kur kyla valstybAi??s valdA?ia, kuriAi?? visi intuityviai suvokiame esant ypatingAi???

A?inoma, visada galima rasti paprastAi?? atsakymAi??. Galima A?sivaizduoti, kad valdA?ia esanti iA? niekur ai??i?? A?monAi??s patys jAi?? sau susikuria. ValstybAi??s bei valstybiA? gyvenimas ir visa politika, tokiu atveju tesanti tik savanaudiA?kas ir grobikiA?kas galios A?aidimas, kaA?kas tarp verslo konkurencijos ir mafijiniA? gaujA? karA?. TaA?iau tikrai nuoA?irdA?iai tokia teorija gali patikAi??ti nebent politologai, maA?iausiai ai??i?? tikri politikai, savo kailiu patiriantys paslaptingA? jAi??gA? veikimAi??.

Schmittas sustojo ties A?ia riba sAi??moningai, nes tai A?io pasaulio riba. Nors daA?nai vadinamas katalikA? mAi??stytoju, daugumoje savo darbA? jis pabrAi??A?tinai laikAi??si nuostatos neperA?engti slenksA?io A? transcendencijAi??. Bet iA? tikrA?jA? krikA?A?ionims (net ir ne filosofams) yra visai aiA?ku, iA? kur atsiranda valdA?ia. Tiesiai A?viesiai tai pasakAi?? ap. Paulius: ai??zKiekvienas A?mogus tebAi??na klusnus vieA?ajai valdA?iai, nes nAi??ra valdA?ios, kuri nebAi??tA? iA? Dievo, o kurios yra ai??i?? tos Dievo nustatytosai??? (Rom 13, 1).

Ai??ioje vietoje verta dar kartAi?? prisiminti dialogAi?? Piloto teisme: ai??zTada Pilotas tarAi??: ai??zTu nenori kalbAi??ti su manimi? Ar neA?inai, kad turiu galiAi?? tave paleisti ir turiu galiAi?? tave nukryA?iuoti?!ai??? JAi??zus atsakAi??: ai??zTu neturAi??tum man jokios galios, jeigu tau jos nebAi??tA? duota iA? aukA?tybiA?. TodAi??l didesnAi?? nuodAi??mAi?? tam, kuris mane tau A?davAi??ai??? (Jn 19, 10ai??i??11). Ai??ie JAi??zaus A?odA?iai visai kitAi?? prasmAi?? A?gauna sugretinti su jo kategoriA?ku pasakymu apie velniAi??: ai??zJis neturi man galiosai??? (Jn 14, 30). Taigi negalAi??damas prieA? KristA? veikti tiesiogiai17, velnias veikia per atskirus A?mones (visA? pirma JudAi?? ai??i?? ai??ztAi??, kuris A?davAi??ai???) ir valstybAi??s valdA?iAi?? (PilotAi??), kuriems turi galiAi?? per pagundAi??, apgaulAi?? ir pan.18

Skirtinga Piloto ir velnio padAi??tis JAi??zaus atA?vilgiu atskleidA?ia ir dar vienAi?? valdA?ios paslaptA?. Juk velnio galia pasauliui taip pat yra gauta iA? tA? paA?iA? ai??zaukA?tybiA?ai??? kaip ir Piloto. Vis dAi??lto Pilotas turi galiAi?? JAi??zui, o velnias ai??i?? ne. Mat velnias yra maiA?tininkas, todAi??l, kaip ir kiekvienas maiA?tininkas, jis pats iA? savAi??s atima A?galiojimus. TaA?iau kitaip nei sukilAi??s A?moniA? valstybAi??s karininkas A?iame netobulame pasaulyje, jis sukilo prieA? tobulAi?? valdA?iAi?? ir tobulAi?? amA?inAi?? Dievo tvarkAi??. TodAi??l iA? karto save pasmerkAi?? neabejotinam galutiniam pralaimAi??jimui ir skaudA?iam atpildui19. Taigi teisAi??tos valdA?ios pasauliui jis nebeturi, taA?iau pasinaudodamas savo galia, A?moniA? silpnumu, jA? A?proA?iais jis siekia iA?laikyti ir iA?laiko savo pusAi??je ne tik atskirus A?mones, bet ir valstybiA? vadovus, kurie turi teisAi??tAi??, bet laikinAi?? valdA?iAi?? A?emAi??je.

Ai??iuo poA?iAi??riu katalikiA?ka pasaulAi??A?iAi??ra pranoksta (bent iA?baigtumu) ir papildo antikinAi??s politinAi??s filosofijos mokymAi?? apie tikras ir iA?kreiptas politines santvarkas, suteikdama A?iam mokymui aiA?kesnAi?? kryptA?. Tironas ar demagogA? suvedA?iota liaudis iA? tikrA?jA? pakartoja A?emAi??je velnio maiA?tAi?? ir patys panaikina savo valdA?ios pagrindAi??. Tik A?iuo vieninteliu aspektu A?manomas valstybAi??s ir ai??zA?emiA?kojo miestoai??? sutapatinimas. Sekdama KainAi??, iA?krypusi valdA?ia nusigrAi??A?ia nuo Dievo ir stato savo miestAi??, kuris neiA?vengiamai atitenka velniui. Trumpai tariant, jei politinAi?? santvarka iA?krypsta, tai ji iA?krypsta velniop.

A?ia kyla naujas klausimas: jeigu valdA?ia eina po velniA?, ar bAi??tina A?mogui eiti kartu su ja? Taip pasiekiama paklusimo dilema ir JAi??zaus A?odA?iai: ai??zKas ciesoriaus ai??i?? ciesoriui, kas Dievo ai??i?? Dievuiai???. A?inoma, jie nAi??ra tokie vienareikA?miai (juk JAi??zus kalbAi??jo ai??zciesoriausai??? pavaldiniams, o kAi?? jis bAi??tA? pasakAi??s jo patarAi??jams?), bet kiekvienu atveju JAi??zaus pasakymas ir Pauliaus papildymas nedviprasmiA?kai A?pareigoja klausyti valstybAi??s valdA?ios. Paklusimas apskritai yra gana daA?nai pasikartojantis motyvas krikA?A?ioniA?kuose raA?tuose. Tai neabejotinai susijAi?? su Dievo nustatytos tvarkos pripaA?inimu. KatalikiA?kai regimas pasaulis yra labai hierarchiA?kas. VisA? pirma, sukurtos bAi??tybAi??s (angelai, A?monAi??s, gyvAi??nai) yra nelygiavertAi??s, bet taip pat ir A?monAi??s nAi??ra lygiaverA?iai tarpusavyje. MaA?a to, jA? nelygiavertiA?kumas yra skirtingo pobAi??dA?io. Ai??ventuosius gerbiame, nes jie, pranokAi?? mus savo tikAi??jimu ir Dievo meile, amA?iams iA?aukA?tinami ir, kaip sakAi?? A?v. Paulius, ai??zangelus teisai???. Tuo tarpu valstybiA? vadovams paklAi??stame tik todAi??l, kad Dievo malone jiems tam tikram laikui esanti suteikta ai??zgalia iA? aukA?tybiA?ai???. Geras krikA?A?ionis yra tas, kuris supranta savo ir kitA? padAi??tA? amA?inojoje hierarchijoje, atpaA?A?sta savo paA?aukimAi?? ir jA? pildo.

O tai tik skamba paprastai. Teiginys, kad normaliu atveju reikia klausyti valdA?ios, nepadeda atsakyti A? klausimAi??, kaip elgtis, kai ji eina velniop. Tiesa, kad maiA?tas tradiciA?kai vertinamas kaip velnio kelias, taA?iau A?iAi??, atrodytA?, paprastAi?? mintA? ne taip jau paprasta pritaikyti netobulam A?emiA?kam pasauliui. A?mogus dAi??l Nuopuolio negali tiesiogiai paA?inti Dievo valios, jis priverstas kapanotis dvejonAi??se ir spAi??lionAi??se. Vadinasi, jis negali bAi??ti tikras, kad valstybAi??s valdA?ia eina velniop. PraktinAi??je politikoje A?iAi?? problemAi?? mAi??ginta sprAi??sti A?vairiai. Vienas daA?niausiai taikomA?, dar iA? Antikos mus pasiekianA?iA? valdA?ios iA?krypimo indikatoriA? ai??i?? jos nusigrAi??A?imas nuo A?moniA? gerovAi??s. Bet kAi?? konkreA?iai reiA?kia toji gerovAi?? ai??i?? irgi vienas Dievas teA?ino. TodAi??l katalikiA?kas sukilimas prieA? A?emiA?kAi?? valdA?iAi?? daA?niausiai lieka sunkus atskirA? A?moniA? ar net vieno A?mogaus apsisprendimas. Generolas Franco galAi??jo tikAi??tis, kad kovoja su jau pasmerkta valdA?ia ir gina Dievo reikalAi??, bet jis negalAi??jo bAi??ti tuo tikras20. BaA?nyA?ia (kaip institucija) paprastai nesuteikia savo vAi??liavos tokiems A?ygiams21.

TaA?iau BaA?nyA?ios ir valstybAi??s santykio klausimas yra gerokai subtilesnis. Tenka vAi??l atsigrAi??A?ti A? SchmittAi??, kuris yra tai uA?kabinAi??s giliai ir iA? esmAi??s. Ai??iuo poA?iAi??riu svarbiausias jo veikalas Romos katalikybAi?? ir politinAi?? forma22, paraA?ytas tarsi PolitinAi??s teologijos pratAi??simas. Schmittas aiA?kiai apraA?o beveik neiA?vengiamAi?? valstybAi??s ir BaA?nyA?ios konkurencijAi??, kylanA?iAi?? iA? ne iki galo suvoktos, paslaptingos jA? giminystAi??s. Schmittas pastebi, kad A?iuolaikinei valstybei BaA?nyA?ia atrodanti grAi??sminga, nes jos politiA?kumas ai??i?? nenuspAi??jamas: ai??zTAi??kstanA?ius kartA? ji [katalikybAi??, ai??i?? B. G.] buvo kaltinama sAi??jungomis su A?vairiausiomis skirtingA? valstybiA? vyriausybAi??mis ir partijomisai???23. Prie A?ios BaA?nyA?ios ypatybAi??s dar grA?A?ime.

Tuo tarpu labiau iA?skleidA?iant Schmitto idAi??jAi?? apie valstybAi??s ir BaA?nyA?ios konkurencijAi??, galima prisiminti kAi??no metaforAi??. KatalikiA?ku poA?iAi??riu valstybAi?? galima suvokti kaip politinA? kAi??nAi??, kuris dAi??l Nuopuolio yra netobulas kaip ir fizinis A?mogaus kAi??nas. BaA?nyA?ios atveju metafora virsta paslaptimi. BaA?nyA?ia yra mistinis Kristaus kAi??nas. Abu kAi??nai daA?nu atveju vienija tuos paA?ius narius ai??i?? A?mones, todAi??l jA? siekiams iA?siskyrus iA?ryA?kAi??ja prieA?prieA?a ne tik tarp A?moniA?, bet ir jA? viduje.

Kataliko pasirinkimAi?? tokiu atveju palengvina BaA?nyA?ios tobulumas. Mat nepaisant jA? giminingumo (abi yra A?moniA? bendrijos ir saviti buvusios ir bAi??simos tobulos A?monijos ai??zatspindA?iaiai???), BaA?nyA?ia nuo valstybAi??s kai kuo iA? esmAi??s skiriasi. BaA?nyA?ia yra A?steigta Kristaus ir susijusi su Juo amA?inu ryA?iu. TodAi??l kartu su Kristumi ji jau yra A?veikusi NuopuolA?. Ne tik fizinis, bet ir mistinis Kristaus kAi??nas tapo tobulas po PrisikAi??limo. Tai dar viena konkreti, bet kartu sunkiai suvokiama katalikiA?ka paslaptis: atskiras A?mogus netobulas, valstybAi?? netobula, dvasininkai netobuli, net Romos popieA?ius netobulas (tiek, kiek jis ai??i?? A?mogus), o BaA?nyA?ia tobula24. Jos tobulumo esmAi?? aiA?kiausiai atsiskleidA?ia santykyje su velniu: BaA?nyA?ia negali bAi??ti sugundyta. ai??zPragaro vartai jos nenugalAi??sai???, ji negali suklysti ir pasukti velniop kaip valstybAi??25.

Taigi BaA?nyA?ia turi neabejotinAi?? metapolitinA? pranaA?umAi?? prieA? valstybAi??. Pasiekus A?iAi?? vietAi??, kaip tiksliai pastebAi??jo Leszekas KoAi??akowskis, kyla teokratijos pagunda, perA?asi ai??zprielaida, kad BaA?nyA?ia elgsis nenuosekliai, jeigu nesistengs dominuoti virA? valstybiniA? valdA?iA?, ir net kad ji, remdamasi savo paA?ios doktrina, privalo siekti teokratijos, nes tik A?itaip A?stengs nepasiduoti A?io pasaulio valdovuiai???26. Matyt, bent pasAi??moningai, kaA?ko panaA?aus bijo ir tie, kuriems atrodo svarbu BaA?nyA?iAi?? ai??zdepolitizuotiai???. KoAi??akowskis juos galAi??tA? nuraminti: BaA?nyA?iai nereikia valstybAi??s uA?valdyti, ji gali pripaA?inti tikrAi?? sekuliarumAi?? ai??i?? pabrAi??A?tinA? rAi??pinimAi??si tik A?emiA?kais kasdieniais reikalais. TaA?iau BaA?nyA?ia negali tylAi??ti, jei valstybAi?? daro blogA?. Be to, kitaip nei paskiram krikA?A?ioniui, BaA?nyA?iai duota galia velniAi?? atpaA?inti. TodAi??l jeigu BaA?nyA?ia pasako (kas, tiesa, pasitaiko labai retai), kad valdA?ia susidAi??jo su velniu, tai neklysta.

Taigi BaA?nyA?ios poA?iAi??rA? A? valstybAi??, kaip ir apskritai A? laikinus dalykus, lemia amA?inybAi??s perspektyva. Galima sakyti, kad BaA?nyA?ios metapolitiA?kumas yra pastovus, o jos A?emiA?kasis politiA?kumas nuolat kinta. Labiausiai A?i kaita priklauso nuo valstybAi??s elgsenos, jos sAi??moningai ar nesAi??moningai uA?imamos metapolitinAi??s pozicijos. Kita vertus, A?takos turi ir paA?ios politikos ar, sakykime, politinAi??s padAi??ties istorinAi?? kaita. Toliau bus mAi??ginama pavyzdA?iais pailiustruoti A?iuos teiginius, pateikiant labai schematiA?kAi?? KatalikA? BaA?nyA?ios ir valstybAi??s santykiA? istorinAi?? apA?valgAi??. Jos tikslas ai??i?? ne atskleisti neA?inomA? srities detaliA?, o tik atverti dar vienAi?? A?manomAi?? kampAi??, kuriuo A?velgiant regisi lengviau suvokti katalikybAi??s politiA?kumo problemAi??.

IV. Apie katalikA? praeitA?

Ne tik iA? specifiA?kai katalikiA?kos pozicijos A?velgiant Kristaus BaA?nyA?ios istorijos pradA?ia atrodo kaip dvasinis uA?kariavimas. Per vieno A?mogaus gyvenimo tarpsnA? apaA?talai pasiekAi?? to meto civilizuoto pasaulio A?irdA? ai??i?? RomAi??, nukeliavo A? AzijAi?? ir AfrikAi??. Kitaip nei iA? lAi??to kitAi?? pagoniA? vaizdiniai, krikA?A?ionybAi?? kaip visA? religija plito nepaliaujamai, ai??i?? greiA?iau ir plaA?iau nei judaizmas ar net vAi??liau islamas. IA? dalies tai neabejotinai paaiA?kina jos sugebAi??jimas apibrAi??A?tai atsakyti A? metafizinius klausimus. Juk dar graikA? filosofai sutartinai atmetAi?? mitus kaip tikrAi??sias A?inias apie anapus, o prieA? pat Kristaus gimimAi?? Antikos pasaulis jau knibA?dAi??te knibA?dAi??jo A?vairaus patikimumo informacijos apie DievAi??, angelus ir demonus27. Visai kaip A?iandien, paA?inimo ir savivokos troA?kimas A?mones vedAi?? arba pas DievAi??, arba klystkeliais ai??i?? daA?niausiai pas magAi??, o per jA? velniop, nors ir ne visada vienodu greiA?iu. KrikA?A?ioniA?kasis mokymas gebAi??jo sutvarkyti ir nuosekliai paaiA?kinti tAi?? metafizinAi?? makalynAi??. Bet dar svarbiau buvo, kad jis padAi??jo A?monAi??ms paA?inti save. Ai??iAi?? krikA?A?ionybAi??s ypatybAi?? ai??i?? jos galiAi?? padAi??ti A?mogui save suprasti ir su savimi susitaikyti iki dabar jauA?ia atsivertAi??liai. ai??zTiesa padarys jus laisvusai??? (JnAi??8, 32), ai??i?? A?ie JAi??zaus A?odA?iai, matyt, iA? tikrA?jA? suprantami tik tapus krikA?A?ioniu.

TaA?iau krikA?A?ionybAi??s poveikis asmenybei nAi??ra A?io straipsnio tema, todAi??l reikia grA?A?ti A? tarpA?mogiA?kA? santykiA? sferAi??. O joje kaip ankstyvosios krikA?A?ionybAi??s ypatybAi?? iA?ryA?kAi??ja, A?inoma, ta pati kova su velniu. Niekada vAi??liau metapolitika taip tiesiogiai nebuvo atskirA? A?moniA? reikalas kaip ankstyvosios BaA?nyA?ios laikais. AtrodAi??, kad A?emAi??je prasidAi??jo tikras dvasinis karas, kuriame dalyvavo visi. Nuo kryA?iaus karA? ar XVIai??i??XVII a. BaA?nyA?ios reformos karA? A?i kova skyrAi??si tuo, kad buvo ne religinAi??, o bAi??tent dvasinAi??.

KrikA?A?ionybAi??s ir pagonybAi??s susidAi??rimAi?? vertinti kaip religijA? ar kultAi??rA? konfliktAi?? reiA?kia ne sekuliarizuoti A?A? klausimAi??, o tiesiog jA? supaprastinti. UA? pagoniA?kA? papAi??roA?iA? ir ritualA? krikA?A?ionys A?A?velgAi?? vienAi?? iA? dviejA? dalykA?: A?moniA? tamsumAi?? (nepaA?indami Dievo jie garbina tik Jo kAi??rinius ai??i?? gamtos jAi??gas, galbAi??t angelus ir pan.) arba tiesioginA? velnio veikimAi??, kai tamsiA? A?moniA? paklydimai dar labiau pastiprinami pasireiA?kiant demoniA?kai magijai. Velnio siekis buvo ne tik bAi??ti garbinamam kaip dievui, bet ir kuo labiau nuo Dievo atitolinti A?mones. TodAi??l krikA?A?ionys, priimdami pagoniA? A?mogiA?kumAi?? (pavyzdA?iui, jA? santuokas ir miA?rias A?eimas), negalAi??jo toleruoti daA?nai A?iauriA? arba iA?tvirkusiA? pagoniA?kA? apeigA?, ypaA? magijos. Tai matyti kad ir iA? apaA?talo Pauliaus kreipimosi A? burtininkAi?? BarjAi??zA?: ai??zAk tu, velnio vaike! Tu, visokiA? klastA? bei suktybiA? pilnas teisingumo prieA?e! Ar dar nesiliausi kraipAi??s tiesiA? VieA?paties keliA??ai??? (Apd 13, 10). Su velniu nAi??ra taikos, o su juo susidAi??jAi??s A?mogus yra prieA?as, kol praA?Ai??tingos sAi??jungos nenutraukia. Taip veikAi?? JAi??zaus atneA?tas kalavijas.

Neatskiriama A?io karo dalis buvo ir egzorcizmai. Nors daA?nai A?ios apeigos tapdavo stimulu A?tikAi??ti, patiems krikA?A?ionims buvo svarbiausias iA?laisvinimo aspektas. Su kiekvienu atkovotu A?mogumi buvo vis labiau pakertama tironiA?ka velnio valdA?ia pasaulyje: ai??zTuomet egzorcizmas dar nebuvo nei funkcija, nei speciali tarnystAi??. Atrodo, kad kiekvienas krikA?A?ionis turAi??jo teisAi?? naudoti A?iAi?? charizmAi??ai???28. PanaA?iai kaip karo pradA?ioje visi kariai ir karininkai gali susidurti su prieA?u, nes mAi??A?iai labai intensyvAi??s, o pozicijos neaiA?kios. VAi??liau vadinamasis karo teatras A?gyja apibrAi??A?tesnA? vaizdAi??, o tarp kariA? atsiranda aiA?kesnis funkcijA? pasiskirstymas.

Kad ir kokia intensyvi buvo ankstyvA?jA? krikA?A?ioniA? dvasinAi?? kova, jos negalima pavadinti politine. PanaA?u, kad metapolitinAi?? A?tampa tvyrojo kaA?kur A?alia kasdieniA? valstybAi??s reikalA?. TokiAi?? iA?vadAi?? paremia ir Pauliaus mokymas apie vieA?Ai??jAi?? valdA?iAi??. VienintelAi?? iA?imtis ai??i?? krikA?A?ioniA? persekiojimai. Bet net ir jA? neiA?eina vertinti kaip tikro politinio krikA?A?ionybAi??s ir Romos susidAi??rimo. VisA? pirma, panaA?u, kad Roma nevykdAi?? nuoseklios krikA?A?ioniA? persekiojimo politikos. Tai veikiau buvo bangomis kylantys, aiA?kiA? prieA?asA?iA? neturintys, atskirA? imperatoriA? ar net A?emesniA? valdytojA? inicijuoti susidorojimai29. Juoba kankinystAi?? nebuvo maiA?tas prieA? valdA?iAi??. Kristaus pavyzdA?iu kankiniai neginA?ijo pareigAi??nA? galios skirti mirties bausmAi??, tik aiA?kiai suvokAi?? uA? to slypint velnio veikimAi??, ir pasiekdavo dvasinAi?? pergalAi?? paklusdami. Kaip labai tiksliai apibendrino KoAi??akowskis: ai??zKankiniA? kraujas, pasak pranaA?ystAi??s, patrAi??A?Ai?? dirvAi??, kurioje turAi??jo suklestAi??ti BaA?nyA?iaai???30.

Tikrasis persilauA?imas A?ioje istorijoje A?vyko tik su imperatoriaus Konstantino krikA?tu. DaA?niausiai minint KonstantinAi?? tvirtinama, kad jis padarAi??s krikA?A?ionybAi?? valstybine religija. Bet reikalo esmAi?? iA? tikrA?jA? atvirkA?A?ia: ne krikA?A?ionybAi?? tapo valstybine, o valstybAi?? krikA?A?ioniA?ka. Romos imperija kaip politinis kAi??nas, kaip bendAi??ruomenAi?? pasirinko DievAi??. Kitaip nebuvo A?manoma interpretuoti imperatoriaus krikA?to, nes jo asmuo nuo valstybAi??s buvo neatskiriamas. Monarchija, A?iuo poA?iAi??riu, matyt, ne visai atsitiktinis elementas, mat ji tuo metu jau aiA?kiai jautAi?? savo paradoksaliAi?? padAi??tA? tarp A?emAi??s ir dangaus31. TodAi??l panaA?iai kaip metafiziniA? klausimA? kamuojami antikiniai A?monAi??s nurimdavo tapAi?? krikA?A?ionimis, susidAi??rusi su Kristaus mokymu monarchija taip pat pagaliau atpaA?ino save ir akimirksniu suvokAi?? valstybAi??s reikA?mAi?? Dievo tvarkoje. Tai paaiA?kintA?, kodAi??l po Konstantino jau ne tik atskirA? A?moniA?, bet ir valstybiA? krikA?tas tapo BaA?nyA?ios prerogatyva ir kartu siekiamybe.

Su A?ia mintimi galima persikelti A? ViduramA?ius, perA?okant Romos imperijos A?lugimAi?? ir senA?jA? Europos valstybiA? krikA?tAi??. Nors A?prasta anuos laikus traktuoti kaip popieA?iaus politinAi??s A?takos apogAi??jA?, iA? tikrA?jA? tuometinis BaA?nyA?ios politiA?kumas labai abejotinas, o popieA?iaus ir imperatoriaus disputai labiau priminAi?? derybas, o ne ai??zkovAi?? dAi??l valdA?iosai???. Mat pripaA?inusios katalikiA?kAi?? tiesAi??, valstybAi??s iA? karto tapo metapolitiA?kai nelygiavertAi??s. Norint jA? padAi??tA? nusakyti trumpai, paprasA?iausia mAi??styti ad absurdum. 1077 m. Henrikas IV apsivilko aA?utinAi??, pasibarstAi?? galvAi?? pelenais ir tris dienas stovAi??jo sniege prie Kanosos pilies, kol popieA?ius Grigalius VII sutiko jA? priimti ir suteikti atleidimAi??. Kad ir kaip kitaip bAi??tA? pakrypusi vadinamosios kovos eiga, atvirkA?A?ias finalas buvo visiA?kai neA?manomas.

Nesiveliant A? painias diskusijas dAi??l baA?nytinAi??s ir pasaulietinAi??s valdA?iA? santykio ViduramA?iais ir neturint vienareikA?mAi??s interpretacijos, norisi pabrAi??A?ti vienAi?? svarbA? aspektAi??. TikAi??jimui bent nominaliai tapus visuotiniu, BaA?nyA?ios prieA?ai savaime tapo nusikaltAi??liais. Jei pirmA?jA? krikA?A?ioniA? kova su velniu vyko, sakytume, apaA?iose, tai ViduramA?iA? valstybAi??se ji iA?kilo virA? politikos. Atsisukdama A? DievAi?? valstybAi?? grAi??A?Ai??si nuo velnio, todAi??l turAi??jo bet kokius ryA?ius su juo kriminalizuoti. InkAi??vizicija ai??i?? tik logiA?kas to tAi??sinys. TaA?iau apolitiA?ka, bet vis dar metapolitinAi??, BaA?nyA?ios veikla apAi??mAi?? daugiau. Jau nebe atskiriems A?monAi??ms, o iA?tisoms visuomenAi??ms reikAi??jo nurodyti keliAi?? A? DievAi?? ir bAi??dus iA?vengti velnio pinkliA?. Taip sAi??lyginai paprasti Kristaus ir apaA?talA? pamokymai palengva tapo teisAi??s normA?, moksliniA? A?iniA? ir idealA? sistema, taip neprilygstamai apibendrinta Tomo AkvinieA?io.

BaA?nyA?ios politiA?kumas pradAi??jo augti tada, kai valstybAi?? pasikAi??sino perA?engti tradiciA?kai nusistovAi??jusias galios ribas. VAi??lgi nesileidA?iant A? BaA?nyA?ios reformos ir Reformacijos, europiniA? karA?, ekskomunikA? ir intrigA? istorijAi??, pakaks apsiriboti viena pastaba. GinA?uose dAi??l A?ventA?jA? paveikslA?, celibato ar lotyniA?kA? MiA?iA?, dAi??l tradicijos tiesos ar iA?kraipymo, dAi??l Romos vyskupo autoriteto svarbu nepraA?iAi??rAi??ti pasaulAi??A?iAi??rinio perversmo. Nuo minties, kad kiekvienas gali ai??zpats skaityti savo BiblijAi??ai??? juk tik vienas A?ingsnis iki A?sitikinimo, kad tikAi??rasis Dievo veikimas yra A?mogaus A?irdyje. Toliau jau ai??i?? paskutinis slenkstis, uA? kurio tvyro psichinei sveikatai tariamai naudingas, neapibrAi??A?tas dvasingumas. Ai??tai koks rizikingas A?iame pasaulyje yra pasiprieA?inimas nustatytai tvarkai, net jei jos priA?iAi??rAi??tojai tam tikru metu yra prastos reputacijos.

Politikoje tai galima pailiustruoti Henriko VIII pavyzdA?iu. Nors daA?nai vaizduojamas kaip A?noringas girtuokAi??lis, kraugerys ir mergiA?ius, Henrikas VIII tikrai nebuvo kaimo jurgis. Jis galbAi??t gerai iA?manAi?? teologijAi??, ypaA? santuokos negaliojimo pagrindus, gal buvo A?sitikinAi??s, kad popieA?ius jA? neteisingai skriaudA?ia, neleisdamas mesti A?monos32. ReformatoriA?kas pasaulis jau nebeskatino Henriko VIII iA?sigAi??sti savo puikybAi??s, pulti A? atgailAi??, vilktis aA?utinAi??s ir keliauti praA?yti atleidimo. Vedamas tariamo savarankiA?kumo prieA? DievAi?? karalius pasisavino dalA? BaA?nyA?ios, nors iA? tikrA?jA? tai reiA?kAi?? pasidavimAi?? puikybei ir kAi??niA?koms aistroms.

Kad panaA?ios situacijos vedAi?? A? religinius karus, buvo savaime suprantama. Ai??domiau kas kita ai??i?? nuo reformacijos prasidAi??jo BaA?nyA?ios politiA?kumas. PradinAi??s reakcijos bAi??ta gana inertiA?kos ai??i?? valdovA? ekskomunikos reiA?kAi?? bandymAi?? juos A?vertinti kaip eretikus ir nusikaltAi??lius. TaA?iau BaA?nyA?ia negalAi??jo naudoti A?prastA? A?emiA?kos galios struktAi??rA? prieA? paA?ius A?emiA?kuosius valdovus, todAi??l kova su velniu pasitraukAi?? iA? teisingumo sferos. Per karAi??Ai??ai??i?? vienintelA? A?manomAi?? valdovo prievartinA? poveikA? kitam valdovui ai??i?? metapolitinAi?? perskyra tapo politine. Ai??tai kodAi??l religiniai karai Europoje buvo tokie intensyvAi??s ir A?iaurAi??s. Abi pusAi??s kovAi??si su A?Ai??tonu.

PadAi??tA? iA?gelbAi??jo monarchija, tapusi naujuoju religinAi??s ir kitokios taikos garantu. TaA?iau tai turAi??jo savo kainAi??. Pasaulis apsivertAi?? aukA?tyn kojomis. Nebe BaA?nyA?ia siejo Europos valstybes, o valstybAi?? vienijo konfesijas: ai??zNors kai kurie visai ai??zsekuliarizavAi??siai??? mokytojai nesAi??moningai kartojo tradicinAi?? krikA?A?ionybAi??s doktrinAi??, jog politika negali apsieiti be religinio pateisinimo, tai nereiA?kAi??, kad kunigas ar popieA?ius turi kontroliuoti imperatoriA? ar kunigaikA?tA? ai??i?? kaip tik prieA?ingai, kunigaikA?tis turi pasisamdyti A? tarnybAi?? kunigAi??ai???33. Ai??itaip A?sitraukusi A? dvikovAi?? su BaA?nyA?ia tuometinAi?? valstybAi?? neturAi??jo rimtA? A?ansA?. Dievo A?emAi??je nAi??ra be BaA?nyA?ios, o monarchijos nAi??ra be Dievo A?emAi??je ai??i?? tai VakarA? monarchai suprato per vAi??lai. PrancAi??zijos revoliucija ir jAi?? sekusi katalikiA?kos monarchijos mirtis buvo valdovA? pasidavimo reformacijos pagundai pasekmAi??.

V. Vietoj pabaigos: katalikybAi?? A?iandien

ValstybAi??, gimusi iA? monarchijos pelenA? ir po A?vairiA? mutacijA? tapusi tautine, prieA?iA?kumAi?? Dievui ir BaA?nyA?iai atsineA?Ai?? savo iA?takose. PrancAi??zijos revoliucija kilo ne tik prieA? monarchAi??, bet ir prieA? DievAi??. Tai rodAi?? ne tiek baA?nyA?iA? apiplAi??A?imai, kiek ai??zmiA?ios laisveiai???. DaA?nose ir radikaliose XIXai??i??XX a. permainose prasikiA?a viena A?io teksto poA?iAi??riu svarbi idAi??ja: valstybAi?? vis labiau save suvokAi?? kaip visus A?moniA? reikalus sprendA?ianA?iAi??, vertybes nustatanA?iAi?? ir jas sauganA?iAi?? struktAi??rAi??, kaip vienintelAi?? A?moniA? bendrijAi??. Tokiai savivokai augti padAi??jo ir A?sitikinimas, kad visi A?moniA? reikalai prasideda ir baigiasi A?emAi??je. BaA?nyA?ia daugelio A?moniA? akyse prarado savo kaip valstybAi?? atnaujinanA?ios ir papildanA?ios institucijos statusAi?? ir tapo viena iA? visuomenAi??s struktAi??rA?.

A?ia verta atkreipti dAi??mesA? A? vienAi?? daA?nai klaidingai traktuojamAi?? subtilybAi??. Ai??iandienos gyvenime daA?nai A?A?velgiama neopagonybAi?? iA? esmAi??s yra vidujai prieA?taringas terminas. Bent krikA?A?ioniA?ku poA?iAi??riu ji negali egzistuoti. Pagonis ai??i?? tai tamsybAi??se klaidA?iojantis Adomo palikuonis, kuris prarado galimybAi?? paA?inti DievAi?? ir neranda atsakymo A? gyvenimo klausimus. Nuo krikA?A?ionybAi??s nusigrAi??A?Ai??s krikA?A?ionis nAi??ra pagonis. Tai A?mogus, kuriam kelias buvo parodytas, bet jis sAi??moningai tuo keliu nenuAi??jo. Tai nebAi??tinai agresyvus, bet aiA?kus Dievo atmetimas, o ne jo nepaA?inimas34.

Prisimenant politinio kAi??no paralelAi??, visa tai gal net dar grieA?A?iau gali bAi??ti taikoma valstybei. Dauguma Europos A?aliA? krikA?tijosi kaip valstybAi??s, kaip politinAi??s bendruomenAi??s ir tai galbAi??t nAi??ra nesvarbu. Per A?iandienAi?? sekuliarizacijAi?? valstybAi?? negrA?A?ta A? klasikinius pagoniA?kus laikus, kai valdA?ia buvo nesAi??moninga Dievo tarnaitAi??. Ne, A?iuolaikinAi?? valstybAi?? yra nuolat gundoma atviram ir sAi??moningam maiA?tui prieA? DievAi??, aiA?kiam pareiA?kimui, kad jos galia autonomiA?ka, ai??zA?io pasaulioai??? ir nieko bendra su Dievu neturi. Katalikas uA? to gali matyti ir velniAi??.

Tad mAi??sA? epochoje metapolitika iA? esmAi??s susiliejo su politika. BaA?nyA?ios kova su velniu tapo kova uA? valstybAi??s krikA?A?ionybAi??s iA?saugojimAi?? ar bent jau tikrAi??jAi?? jos sekuliarizacijAi??. Nes iA? maiA?to prieA? DievAi??, krikA?A?ioniA?ku poA?iAi??riu, kyla visi kiti valstybAi??s trAi??kumai ir net nusikaltimai. Vienas tokio proceso padariniA? buvo nuolat augAi??s katalikybAi??s politiA?kumas. Ne tik per popieA?iA? iniciatyvas, bet ir per jAi??zuitA? mAi??stytojus, XIX a. kontrrevoliucionierius, vAi??lesniA? laikA? filosofus ir valstybininkus katalikybAi?? tapo nuoseklia ir savarankiA?ka politine pozicija. KrikA?A?ioniA?koji demokratija ai??i?? tik viena galimA? jos apraiA?kA?. Katalikai politine prasme yra labai plati sAi??junga, kuriAi?? labiausiai vienija nereliatyvus blogio kaip velnio darbA? vertinimas.

KurA? laikAi?? atrodAi??, kad totalitarizmo, ypaA? politine religija save pavertusio komunizmo siautAi??jimas yra metapolitinAi??s kovos politikoje kulminacija. TaA?iau ir A?lugus ai??zBlogio imperijaiai??? pergalAi??s prieA? religinius prietarus A?Ai??kiai ir savipakankamos valstybAi??s kaip ai??zA?emiA?kojo miestoai??? idAi??ja iA?liko, taigi A?aidimas tAi??siasi. Kol valstybAi?? viena ar kita forma nepripaA?ins, kad A?emiA?kos valdA?ios kompetencija turi neperA?engtinas ribas, kol ji nenustos gundytis vadinamuoju galios monopoliu, tol katalikybAi?? iA?liks ne tik tikAi??jimas, bet ir A?sitikinimas, ne tik metapolitinAi??, bet ir politinAi?? A?mogaus pozicija. Kaip kadaise kiekvienas krikA?A?ionis galAi??jo bAi??ti egzorcistas, taip A?iandien kiekvienas katalikas gali bAi??ti politikas ar bent politiA?kas. Tai ai??i?? didelAi?? jAi??ga, kuriAi?? A?io pasaulio galingieji, jei tik yra iA?mintingi, turAi??s A?vertinti.

Bernardas Gailius (g. 1981) ai??i?? istorikas, teisininkas, TV laidA? vedAi??jas. Skelbiamas tekstas (jau susilaukAi??s aA?triA? diskusijA? Lietuvos vieA?ojoje erdvAi??je) parengtas pagal (vieA?Ai??jAi?? DPI optimatA?) paskaitAi??, kuriAi?? autorius skaitAi?? BaA?nytinio paveldo muziejuje 2011 m. spalio 26 d.

Ai??

1 Vladimiras LauA?ius,Ai?? ai??zAi??eimos koncepcija: ai??zgiliA? A?sitikinimA?ai??? verpetasai???, in: www.delfi.lt, 2008-07-03.

2 Alvydas Jokubaitis, ai??zKonservatizmo fenomenasai???, in: Libertas & pieAi??tas. LietuviA?kasis konservatizmas: Antologija, 1993ai??i??2010, sudarytojas Mantas AdomAi??nas, Vilnius: DemokratinAi??s politikos institutas, 2010, p. 105ai??i??136.

3 Ai??iuo klausimu plg. A?A?valgiAi?? studijAi??: Vilius Bartninkas, ai??zPolitikos brAi??kA?ma: Iki-politinAi??s patirtys graikA? mitiniu laikotarpiuai???, in: NA?-A, 2011, Nr. 8, p. 519ai??i??527.

4 Ai??ia prasme Schmittas priklausAi?? tai kategorijai filosofA?, kuriA? nuomone tikrojo humanizmo raktas yra A?mogaus gebAi??jimas pripaA?inti savo netobulumAi??. Jei aA? esu ne toks geras, kaip manau, tai tikAi??tina, kad mano prieA?as A?moniA? pasaulyje nAi??ra toks blogas, kaip man atrodo. DAi??l mus siejanA?io A?mogiA?kumo iA?laikau jam deramAi?? pagarbAi?? ir tai sulaiko nuo ekscesA? diskusijose ir gal net kare.

5 Mantas AdomAi??nas, ai??zApie antikomunizmo iA?liekamAi??jAi?? reikA?mAi??ai???, in: NA?-A, 2003, Nr. 11ai??i??12, p. 625ai??i??626.

6 A?ia ypaA? svarbu nesubanalinti sekimo Kristumi. Viena vertus, jis nAi??ra formalus ai??i?? ne visi pakrikA?tyti, matyt, pateks A? dangA? ir atvirkA?A?iai. Kita vertus, jis nAi??ra ir visiA?kai aptakus ai??i?? nepakanka mAi??gti Kristaus mokymAi??, sutikti su jo filosofija. Galutinis sprendimas yra Dievo, bet tai neatleidA?ia A?mogaus nuo pareigos stengtis. Kaip tik dAi??l to Evangelija apibAi??dinama kaip viltis, o ne kaip ai??zInstrukcija siekiantiems amA?inojo gyvenimoai???. IA? vilties kaip stimulo ir kyla krikA?A?ioniA?ka dvasinAi?? kova.

7 Ren?? Laurentin, Demonas ai??i?? mitas ar tikrovAi???: Kristaus ir BaA?nyA?ios mokymas bei patirtis, iA? prancAi??zA? kalbos vertAi?? Edita JanuleviA?iAi??tAi??, (ser. DvasinAi?? kova), Vilnius: Aidai, 2008, p. 87.

8 Lk 22, 31ai??i??32. PlaA?iau apie sudAi??tingAi?? ir dviprasmiA?kAi?? JAi??zaus kovAi?? su velniu A?r. Ibid., p. 43ai??i??88.

9 BaA?nyA?ia kaip institucija ir bendruomenAi?? jam gali padAi??ti ai??i?? iA?paA?intimi, mokymu ir kitaip, taA?iau vis tiek svarbiausias iA?lieka valios ugdymas, tapimas ai??zsavo paties A?eimininkuai???. PlaA?iau apie vidinA? tobulAi??jimAi?? A?r. Tomas Kempietis, Kristaus sekimas, iA? prancAi??zA? kalbos vertAi?? Ona LabanauskaitAi??, Kudirkos Naumiestis: Ardor, 41994.

10 Beje, labai efektyvus ai??i?? tAi?? pripaA?A?sta net ir netikintys A?ios srities specialistai. Tik krikA?A?ionybAi?? prastai veikia be tikAi??jimo.

11 AiA?kiausiai tai iliustruoja daA?nai cituojamas JAi??zaus dialogas su A?mogA? apsAi??dusiais demonais, kur pastarieji klausia: ai??zKo tau iA? mAi??sA? reikia, Dievo SAi??nau?! AtAi??jai pirm laiko mAi??sA? kankinti?ai??? (Mt 8, 29).

12 Jau minAi??ta, kad laikas yra viena pagrindiniA? kliAi??A?iA? A?mogaus protui orientuotis anoje sferoje. Tai pajunta visi, besigilinantys A? Ai??v. RaA?tAi??. PavyzdA?iui, kada A?vyko Nuopuolis, kada velnias buvo nublokA?tas A? A?emAi?? ir kodAi??l ApokalipsAi??je tai minima tarsi bAi??simas A?vykis? Arba kAi?? iA? tikrA?jA? reiA?kia vienas iA? paslaptingiausiA? ir dramatiA?kiausiA? Kristaus pasakymA?: ai??zIA? tiesA?, iA? tiesA? sakau jums: pirmiau, negu gimAi?? Abraomas, AA? Esu!ai??? (Jn 8, 58). DaugelA? dalykA? krikA?A?ionybAi??je pavyksta apibAi??dinti tik kaip jau A?vykusius, dar tebevykstanA?ius ir A?vyksianA?ius (vienu metu). Tai labai aiA?kiai rodo A?mogaus ribas. Visa, kas vyksta A?emAi??je yra istoriA?ka, todAi??l galima kalbAi??ti apie Dievo, angelA? ar velnio veikimAi?? istorijoje (apsireiA?kimai ir stebuklai mus pasiekia bAi??tent kaip A?vykiai). TaA?iau A?mogus yra ai??zA?kalintasai??? istorijoje, o Dievas ir angelai nuo jos laisvi.

13 Ai??iuolaikiniame sekuliariame pasaulyje ypaA? svarbu pabrAi??A?ti, kad egzorcizmas suvoktinas ir kaip santykis tarp egzorcisto ir demono (mediciniA?kas mAi??stymas skatintA? jA? traktuoti kaip gydytojo-paciento santykA?, taip demonAi?? objektyvuojant ir suabstraktinant ai??i?? paverA?iant liga). Nors kenA?ianA?io A?mogaus valia yra svarbi (gerai, jei jis kartu meldA?iasi ar gali kitaip prisidAi??ti prie iA?laisvinimo), taA?iau, bent iA? pradA?iA?, nebAi??tina. IA? esmAi??s turAi??tA? bAi??ti A?manomas egzorcizmas be jokio paties kenA?ianA?iojo dalyvavimo. PlaA?iau A?r. Ren?? Laurentin, op. cit.

14 Vladimiras LauA?ius, ai??zKrikA?A?ioniA?kosios demokratijos mitasai???, in: www.delfi.lt, 2007-05-28.

15 Cezary WodziAi??ski, Ai??v. Idiotas: ApofatinAi??s antropologijos projektas, iA? lenkA? kalbos vertAi?? Vytautas DekA?nys, Vilnius: Aidai, 2007, p. 41ai??i??70.

16 A?ia galima dar kartAi?? pabrAi??A?ti, kad, krikA?A?ioniA?ku poA?iAi??riu, tiesa apie pasaulA? yra tik viena; A?mogui sunku jAi?? paA?inti ir jos laikytis dAi??l savo nuodAi??mingumo (t. y. nebuvimo Dievo akivaizdoje) bei dAi??l gudravimA? ir intelektualiniA? pinkliA?, kurias rezga ai??zmelo tAi??vasai??? ai??i?? velnias. MaA?daug iA? tokios perspektyvos reikia suvokti Augustino poA?iAi??rA? A? pagonis ir jA? filosofijAi??, kuriAi?? A?ventasis gerai iA?manAi?? ir vertino.

17 Kai jie susiduria, velnias visada priverstas trauktis. Tai yra egzorcizmo pagrindas.

18 Tokia klasta A?monAi??ms A?prasta, suvokiama ir lengvai atpaA?A?stama. Daug sunkiau, tik pavirA?utiniA?kai A?manoma suprasti tai, kad: 1) JAi??zaus mirtis ir prisikAi??limas buvo neiA?vengiami A?vykiai ir A?vyko taip, kaip turAi??jo A?vykti, bet 2) kiekvieno juose dalyvavusio A?mogaus (Judo, Piloto, A?ydA?) indAi??lis atsirado iA? jo laisvos valios, asmeninio apsisprendimo ir todAi??l uA?traukAi?? asmeninAi?? atsakomybAi??. Kad jo kanA?ios kaltininkai nAi??ra vien nesAi??moningos galingesniA? jAi??gA? manipuliacijA? aukos (arba, kaip pasakytA? KGB karininkai, ai??zpanaudoti v tiomnuju), JAi??zus itin aiA?kiai pabrAi??A?ia Judo atveju: ai??zA?mogaus SAi??nus, tiesa, eina savo keliu, kaip apie jA? paraA?yta, bet vargas tam A?mogui, kuris iA?duos A?mogaus SAi??nA?. Geriau jam bAi??tA? buvAi?? negimtiai??? (Mt 26, 24).

19 Kaip ne kartAi?? paA?ymi Laurentinas (op. cit.), tokia velnio padAi??tis jA? stumia A? tam tikrAi?? ai??zuA?burtAi?? ratAi??ai???. Desperacija skatina vis labiau prieA?intis ir ieA?koti saviapgaulAi??s (jis nuolat trokA?ta bAi??ti garbinamas kaip Dievas), o kiekviena klasta dar labiau didina kaltAi?? ir vis giliau klampina.

20 PlaA?iau apie Franco A?r. Stanley G. Payne, A History of Spain and Portugal, University of Wisconsin Press, 1973; Antony Beevor, The Battle for Spain: The Spanish Civil War 1936ai??i??1939, Penguin Books, 2006.

21 Puikus pavyzdys ai??i?? Lenkijos ir Lietuvos 1863ai??i??1864 m. sukilimas. Katalikams jame nebuvo uA?drausta dalyvauti, o kai kurie dvasininkai aktyviai rAi??mAi?? sukilAi??lius, taA?iau tai nebuvo BaA?nyA?ios kova; A?r. Dvasininkija ir 1863 m. sukilimas buvusios AbiejA? TautA? Respublikos A?emAi??se: StraipsniA? rinkinys, sudarAi?? Aldona PraA?mantaitAi??, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, LietuviA? katalikA? mokslo akademija, 2009.

22 Carl Schmitt, Roman Catholicism and Political Form, Westport: Greenwood Press, 1996.

23 Ibid., p. 4.

24 VienAi?? iA? graA?iausiA? pasaulietiA?kA? A?ios paslapties apraA?ymA? A?r. Juan Donoso-Cortes, Essays on Catholicism, Liberalism and Socialism, General Books, 2010.

25 BAi??tent A?ia iA?siskiria katalikybAi?? ir reformacija. MintA?, kad BaA?nyA?ia gali klysti, katalikams tenka vadinti apmaudA?iausia Liuterio klaida.

26 Leszek KoAi??akowski, ai??zPolitika ir A?Ai??tonasai???, in: Proskyna, 1991, Nr.Ai??9 (18), p. 536.

27 A?r. Robin Lane Fox, Pagonys ir krikA?A?ionys: VidurA?emio pasaulyje nuo antro amA?iaus iki Konstantino atsivertimo, iA? anglA? kalbos vertAi?? Mantas AdomAi??nas, Vilnius: Aidai, 2006.

28 Ren?? Laurentin, op. cit., p. 155.

29 Robin Lane Fox, op. cit., p. 349ai??i??417.

30 Leszek KoAi??akowski, op. cit., p. 538.

31 PlaA?iau apie tai: Jean Paul Roux, Karalius: Mitai ir simboliai, iA? prancAi??zA? kalbos vertAi?? JAi??ratAi?? A?algaitAi??-Kaya, Vilnius: Aidai, Vilniaus universiteto TarptautiniA? santykiA? ir politikos mokslA? institutas, 2007.

32 Paul Johnson, Heroes: From Alexander the Great and Julius Ceasar to Churchill and de Gaule, London: Harper Collins, 2007, p. 99ai??i??100.

33 Leszek KoAi??akowski, op. cit., p. 537.

34 PrieA?ingai populiariam A?sitikinimui, tai nebAi??tinai reiA?kia pasmerkimAi??. SAi??naus palaidAi??no palyginimas gal net labiau tinka atsimetAi??liui krikA?A?ioniui negu tikram pagoniui.