Katastrofos belaukiant

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Lietuvos praeitis ir dabartis
AUTORIUS: Tomas Daugirdas
DATA: 2012-03

Katastrofos belaukiant

Tomas Daugirdas

Sukako 22-eji NepriklausomybAi??s metai. Visus tuos metus taip ir laukAi??me A?itos sukakties, tarsi dvejodami ir bijodami, ar pavyks tiek laiko iA?bAi??ti nepriklausomiems. Tarsi A?iAi??rAi??jome A? kalendoriA?, dairydamiesi tA? paA?iA? grAi??smAi?? nurodanA?iA? A?enklA?, kuriuos jau retrospektyviai iA?skaitAi??me pirmosios NepriklausomybAi??s pabaigos iA?vakarAi??se. Ir, A?inoma, iA? visA? jAi??gA? stengAi??mAi??s nekartoti klaidA?, kurias, matAi??me, darAi?? mAi??sA? seneliai prieA?kariu. Visus tuos metus gyvenome ir gyvename nelaimAi??s nuojautomis; ir esame tiek prisiriA?Ai?? prie nelaimAi??s laukimo, kad veikiausiai neA?inotume kaip elgtis ir gyventi, jei Apvaizda paA?nibA?dAi??tA? A? ausA?, kad artimiausius A?imtAi?? metA? bAi??sime laisvi, tad turAi??tume tuos metus panaudoti geriems ir didiems darbams.

Sunku mus bAi??tA? A?tikinti ir tuo, kad esame visai kitokie nei mAi??sA? seneliai ir proseneliai prieA?kariu. Jie gyveno romantiniu tikAi??jimu tauta, kAi??rAi?? romantizuotus patriotizmo A?vaizdA?ius, ir tik vienas kitas veikiausiai susimAi??stydavo apie grAi??smAi??s mastAi??. Mums, bent jau nemaA?ai daliai dabar gyvenanA?iA? pilieA?iA?, sovietmetis yra suformavAi??s grAi??smAi??s nuojautAi??: tie, kurie nesibaimino dAi??l okupuotos tautos ateities, savo A?eimos likimo, oficialiosios valdA?ios buvo gAi??sdinami ai??zVakarA?ai??? grAi??sme, TreA?iuoju pasauliniu karu ir kitais nuo paprasto tarybinio A?mogaus nepriklausomais dalykais.

Mes esame persmelkti nelaimiA? ir grAi??smiA? nuojautA? ir turime pernelyg maA?ai pozityvaus romantizmo. Esame iA?mokAi?? atpaA?inti ir A?A?velgti sAi??mokslus ir grAi??smes net ten, kur jA? galbAi??t nesama. Negana to, visus nepriklausomybAi??s metus tarsi tik ir ugdAi??me savo gebAi??jimus atpaA?inti grAi??smAi?? ir aA?trinome budrumAi?? nelaimAi??ms. PriAi??jome liepto galAi??, kai net svaiginamAi??s grAi??smiA? nuojautomis, istorijomis apie DidA?iA?jA? sAi??mokslus, slaptus protokolus, perbraiA?omus A?emAi??lapius ir tautos iA?davikus, ir viso A?io krAi??vio nebepajAi??giame atiduoti istorijai, idant gyvenimus iA?laisvintume dabarA?iai. ElgiamAi??s tarsi ligoniai, nesugebantys matyti problemA?, kurias reikia sprAi??sti, nesugebantys susirasti draugA? ir sAi??jungininkA?.

StengiamAi??s elgtis taip, kad save parengtume tam laikui ir atvejui, jei Lietuva vAi??l bAi??tA? iA?trinta iA? A?emAi??lapio, jei bAi??tA? sukurta nauja fiziniA? represijA? ir A?moniA? dvasiA? naikinimo maA?ina. Statome simbolius, kurie tarsi A?tvirtina mAi??sA? buvimAi?? A?ia ir tokie bAi??tA? net mums iA?nykus ar tapus iA?naikintiems. PasistatAi??me ValdovA? rAi??mus, kad ir kokie nefunkcionalAi??s ir brangAi??s jie bAi??tA?. SukAi??rAi??me ai??zpaveldAi??ai??? tam laikui, kai mAi??sA? nebus. Kiti sprendimai taip pat rodo, kad tarsi vijomAi??s laikAi?? ir fiksavome pAi??dsakus ateiA?iai, projektuodami galimAi?? NepriklausomybAi??s nesAi??kmAi??s ir galimo iA?nykimo istorijAi??. Veikiausiai ne vieno vietos politiko ar bendruomenAi??s aktyvisto galvoje yra kilusi mintis turAi??ti atstatytAi?? pilA?. Garsiausia pilies ai??zatstatymoai??? pastangA? istorija kuriama AnykA?A?iuose, siekiant atstatyti Ai??eimyniA?kAi??liA? piliakalnio medinAi?? pilA?, apie kuriAi?? tAi??ra vien pasakojimai, jokiA? planA? ar kitA? vaizdiniA? priemoniA?. PiliA? atstatymas kitomis aplinkybAi??mis atrodytA? gana kvaila idAi??ja, nes jos neturi jokios istorinAi??s vertAi??s, jos net nAi??ra niekaip konstrukciA?kai A?domios gyvenantiems naujA? technologijA? ir postindustrinAi??je epochoje. TaA?iau A?is veiksmas A?gyja kitAi?? prasmAi??, jei nuolat norime neiA?leisti iA? akiA? to, kas buvome, ir susigrAi??A?inti tai, kAi?? esame praradAi??. Nuo to negalime atsiskirti kaip nuo savo tapatybAi??s inkaro, kurA? paleidAi?? bijome nuskrieti A? ateities neA?inomybAi??s erdves.

Nuvertindami tai, kAi?? pozityvaus, bet trapaus A?gijome istorijoje, ko galime iA?mokti A?iandien, stengiamAi??s A?tvirtinti atramas, kuriA? lengvai neiA?raus istoriniai posAi??kiai ar aplinkybAi??s. TAi?? daro veikiausiai ne viena tauta. TaA?iau nuo kitA? tautA? skiriamAi??s tuo, kad geriausia dabartis ir ateitis mums yra praeitis. Neturime net minties, nAi?? menkiausio noro pastatyti aukA?A?iausiAi?? pasaulyje pastatAi??, arba pastatAi??, kuriame bAi??tA? A?tvirtintos visiA?kai naujos ir niekur kitur nenaudojamos konstrukcijos ar medA?iagos. Net neuA?simanome, o juo labiau ai??i?? nepasvajojame apie tokA? statinA?, apie kurA? kalbAi??tA? mAi??sA? anAi??kai, kuris atsidurtA? pasauliniuose kataloguose. Jokio savo pAi??dsako tarsi ir nenorime palikti, ai??i?? kaA?in ar ir jAi??gA? uA?tektA?, nes esame susitelkAi?? ties archeologija ir rekonstrukcija. Mums ir nereikia stulbinamos architektAi??ros naujo pastato, jei galime pasistatyti medinAi?? pilA? ant istorinio piliakalnio ir tam tikromis metA? dienomis piliakalnio papAi??dAi??je suorganizuoti tradiciniA? amatA? stovyklas.

Kalbame, kad per dvideA?imt nepriklausomybAi??s metA? taip ir nesukAi??rAi??me pilietinAi??s visuomenAi??s. TaA?iau iA? tiesA? per dvideA?imt metA? neiA?mokome gyventi dabartyje. KaA?in ar galime sukurti pilietinAi?? ar kokiAi?? kitAi?? vertybAi??mis besiremianA?iAi?? bei mums rAi??pimus dalykus puoselAi??janA?iAi?? visuomenAi?? bei kultAi??rAi??, jei nuolat rengiamAi??s ir mokomAi??s galimai okupacijai bei rezistencijai. StengiamAi??s save moraliai iA?ugdyti tam, kad galAi??tume prieA?intis. Per pilietinio ugdymo pamokas mokiniai, taip pat suaugAi?? A?vairiomis progomis, mokomi paA?velgti A? save ir klausti, ar esame pakankamai stiprAi??s, kad okupacijos atveju pajAi??gtume gyventi bunkeriuose, kovoti ir laukti NeprikAi??lausomybAi??s. Patriotizmas ar net pilietinis ugdymas nukreipti tam, kad sukurtA? istorine patirtimi paremtas tvirtas nuostatas valstybAi??s grAi??smiA? ir nelaimAi??s atveju.

bactroban no rx.

Lietuva atrodo kaip jaunuolis, kuris savo vaikystAi?? ir jaunystAi?? praleido uA?darame name, bibliotekoje tarp istoriniA? knygA?, A?eimos istorijA? bei kronikA?. Jis stengAi??si perimti patirtA?, kuriAi?? buvo iA?gyvenAi?? tAi??vai, ruoA?damasis tverti iA?bandymus, kuriuos buvo atrAi??mAi?? jo pirmtakai. TaA?iau uA? lango, uA? namo sienA? vyksta gyvenimas, kuriam reikia kitokios patirties.

GalbAi??t ne vien atsitiktinumas, kad viena populiariausiA? knygA? Lietuvoje iA?lieka Silva rerum II. Abejose knygose pasakojamos A?eimos nariA? ir artimA?jA? jausenos, dAi??liojama giminAi??s istorija. Antroji dalis skaitytojus nuveda A? maro, bado ir karo aplinkAi??. Pati autorAi?? Kristina SabaliauskaitAi?? viename interviu yra pasakiusi, kad bAi??tent toks ir buvAi??s pirmasis knygos sumanymas: ai??zPamaniau, kad sviesti neparengtAi?? skaitytojAi?? tiesiai A? maro glAi??bA? bAi??tA? truputA? A?iauru. Tai dar viena prieA?astis, kodAi??l pirmiausia pasirodAi?? Silva rerum ai??i?? norAi??jau skaitytojAi?? po truputA? A?vesti A? A?A? pasaulA?ai???. SAi??moningai ar nesAi??moningai, o kAi??rAi??jai netiesiogiai ir iA?reiA?kia giliausias bendras jausenas, knygos apie LietuvAi?? istorija nuvedAi?? A? didA?iausiAi?? katastrofAi??, nes kas gali bAi??ti baisiau nei maras ir karas. ApraA?oma epocha gali bAi??ti pavadinta katastrofA? katastrofa. Knygos populiarumas liudija, jog nevieno skaitytojo dvasia siuA?etuose atpaA?A?sta save paA?iAi??. RaA?ytojos netiesioginis paA?adas pratAi??sti serijAi?? labai intriguoja, nes aktualiausias klausimas, A? kurA? reikia atsakyti ir A?iandien Lietuvoje ai??i?? kaip gyventi gyvenimAi?? po katastrofos: jAi?? prisimenant ir rengiantis naujai, ar susitelkiant A? dabartA?, ai??i?? ir kokia ta dabartis.

TAi??vynAi??s meilAi?? Lietuvoje neabejotinai suvokiama labiau kaip susijusi su iA?bandymais ir gebAi??jimu juos priimti ar A?veikti nei su kAi??rimu tAi??vynAi??s labui ar laimAi??s jausmu gyvenant tAi??vynAi??je. Net emigrantams neretai priekaiA?taujama ar A? juos A?velgiama iA? A?iA? kentAi??jimo pozicijA?. JA? iA?vykimas, ai??i?? vertinamas kaip poA?ymis, jog jie neiA?laikAi?? iA?mAi??ginimA?, kurie tarsi neiA?vengiami tAi??vynAi??je, ai??i?? reiA?kia, kad jie parodAi?? nepakankamai tAi??vynAi??s meilAi??s. IstorinAi?? atmintis taip stipriai formavo savimonAi??, kad gyvenimAi?? Lietuvoje bei vienintelA? vertAi?? santykA? su tAi??vyne imame suvokti kaip iA?tvermAi?? A?veikiant sunkumus bei valiAi?? nenusigrAi??A?ti nuo kanA?iA?, kurios uA?programuotos ir neiA?vengiamos. Ai??iame kontekste tampa neabejotina, kad nepakAi??lusieji dabartiniA? sunkumA? dar blogiau elgtA?si ai??ztikrA?ai??? rimtA? iA?bandymA? akivaizdoje. Gyvenimas dabartinAi??je Lietuvoje suvokiamas kaip tam tikras grAi??dinimasis prieA? galimai dideles katastrofas ir nelaimes, kurios, esame tikri, anksA?iau ar vAi??liau uA?grius.

Naivumo A?veika vertinant A?vykius bei istorijAi?? rodo tam tikrAi?? brandAi??. TaA?iau nuolatinAi?? nelaimiA? bei iA?bandymA? atmintis ir rengimasis jiems uA?programuoja vienpusiam katastrofiA?kam A?vilgsniui A? ateitA?. Nuolat ruoA?iantis karui ir kanA?ioms, nebeA?vaistomas laikas daug kasdieniA?kesniems dabarties iA?A?Ai??kiams, galimybAi??ms ar net dA?iaugsmams. PasirengAi?? iA?likti dideliA? iA?mAi??ginimA? akivaizdoje galime nepajAi??gti susidoroti su daug menkesnAi??mis problemomis. SutelkAi?? visAi?? dAi??mesA? A? praeities scenarijus galime praleisti pro akis rimtus dabarties klausimus, taip pasmerkdami save didelAi??ms nesAi??kmAi??ms ateityje.

Nebuvo rimtA? diskusijA? apie mAi??sA? buvimAi?? Europos SAi??jungoje, apie ateitA?, perspektyvas, siekius. Ai??sijungimas A? ES toli graA?u neprimena okupacijos, jos nevaldo Stalinas ar kitas diktatorius, todAi??l ji tarsi nesukuria mums grAi??smAi??s lauko. Ai??vykiai ES, bendros sutartys, galiA? telkimas Briuselyje mums rAi??pi daug maA?iau nei kokio Rusijos politiko ar magnato pareiA?kimai. ElgiamAi??s taip, tarsi ES mums visai nerAi??pAi??tA?, ai??i?? taA?iau turi rAi??pAi??ti, nes esame daug stipriau priklausomi nuo joje vykstanA?iA? procesA? nei A?sivaizduojame. TaA?iau mums trukdo tai, kad esame pasirengAi?? formuoti ir turAi??ti aiA?kiAi?? pozicijAi?? ten, kur esama aiA?kios agresijos, kur rengiamas sAi??mokslas ir gyventojA? naikinimo planai.

ES bendrieji reikalai vis labiau veikia ir mAi??sA? gyvenimus. Ji jau seniai nAi??ra vien ekonominAi?? sAi??junga. Tai yra teisinAi??, o dabar ai??i?? ir finansinAi?? sAi??junga. PamaA?u ji tampa ir vertybine bei vis glaudesne politine sAi??junga. Pavojingai artAi??jama prie ribos, kai visu rimtumu teks iA?kelti klausimAi?? ir apsisprAi??sti, ar jAi?? sudaranA?ios valstybAi??s vis dar yra suverenios, tai yra ar mes neprarandame NepriklausomybAi??s.

ES viduje nAi??ra dviejA? diktatoriA?, kurie susAi??dAi?? braiA?ytA? Europos A?emAi??lapA?. TaA?iau ES yra sAi??junga, kuriAi?? kasdien ai??zlipdoai??? biurokratai ir politikai, priAi??imantys gausybAi?? iA? pirmo A?vilgsnio rutininiA? ir kasdieniA? sprendimA?. Blogis A?ioje sAi??jungoje gali pasireikA?ti ne per iA?skirtines valdanA?ias asmenybes, bet per patA? veikimo bAi??dAi?? ir mechanizmAi??, demokratijos menkAi??jimAi?? dAi??l biurokratijos. Ai??ie procesai yra daug subtilesni bei sudAi??tingesni nei slaptieji protokolai, pridAi??ti prie dviem personaliniais paraA?ais patvirtintA? susitarimA?. VienAi?? dienAi?? galime susivokti praleidAi?? progAi?? koreguoti dalykus, kuriems pritarti niekaip negalAi??tume, taA?iau kuriuos praA?iAi??rAi??jome, nes jA? nesureikA?minome.

Ai??iandien yra pats laikas atsakytiAi?? A? klausimAi??, kiek dar metA? praleisime praeityje, ar taip pat ignoruosime dabartA?, kol pasroviui plaukianti NeprikAi??lausomybAi?? pateks jau A? XXI a. sAi??kurius, o ateities karAi??tos lauA?ys sau galvas, mAi??gindamiAi?? suprasti, kokios mAi??sA? aklumo irAi??naiAi??vumo A?aknys…

canadian viagra accepts master card.