KatAi?? maiA?e ir tomelis instrukcijA?, kaip jAi?? nupirkti

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Ekonomika
AUTORIUS:Ai??Guoda AzguridienAi??
DATA: 2012-05

KatAi?? maiA?e ir tomelis instrukcijA?, kaip jAi?? nupirkti

Guoda AzguridienAi??

VieA?ieji pirkimai daugeliui atrodo kaip panacAi??ja nuo korupcijos. KaA?kuria prasme gal taip ir yra ai??i?? kaip iA?rauti skaudamAi?? dantA?, kad nereikAi??tA? gydyti. Privalumai akivaizdAi??s: sprendimai vienareikA?miai, taigi jokios korupcijos. GyvybAi?? taip pat iA?saugota, o problema iA?sprAi??sta. KaA?tA? ar negautos naudos subjektui (tam pacientui, kuriam buvo iA?rautas dar tarnauti galintis dantis) juk bet kuriuo atveju neskaiA?iuojame. O svarbiausia ai??i?? kitA? A?rankiA? ir neturime, tik reples.

VieA?umas neabejotinai yra visuomeninis gAi??ris. YpaA? kai reikalA? turime su valdA?ios ar biudA?etiniA? institucijA? leidA?iamais svetimais (mokesA?iA? mokAi??tojA?) pinigais. Bet jis toli graA?u ne panacAi??ja. Be to, yra labai brangus.

Nevaisingo vieA?umo pavyzdA?iA? gausu. Vilniaus energija, pavyzdA?iui, labai vieA?ai ir detaliai iA?dAi??sto A?ildymo A?kainius ir netgi pateikia teisAi??s aktus, kuriais remdamasi ji atlieka vienAi?? ar kitAi?? veiksmAi??. Bet nuo to man netampa aiA?kiau, kodAi??l mano sAi??skaita uA? A?ildymAi?? tokia didelAi?? ir, svarbiausia, ji dAi??l to nesumaA?Ai??ja. NesumaA?Ai??ja ji ir todAi??l, kad Gazprom labai iA? anksto vieA?ai A?spAi??jo, jog brangins tiekiamas dujas. Nors jei iA? kokiA? nors A?altiniA? A?inoA?iau, kad kitAi?? sezonAi?? brangs tulpiA? svogAi??nAi??liai, tai galAi??A?iau jA? nusipirkti iA? anksto ir papildomA? iA?laidA? iA?vengti. Gal net uA?sidirbti, jei atsiveA?A?iau daugiau. A?ia kaA?kodAi??l informacijos turAi??jimas padeda, o su A?ildymo kainomis ai??i?? ne. KodAi??l? TodAi??l, kad A?ildymo paslauga yra monopolinAi?? (dar pridAi??kime, kad ir kelis kartus politizuota) ir veikia ne rinkoje. Yra vieA?umas, nAi??ra vieA?umo, ai??i?? A?iuo atveju kainos nekeiA?ia.

Rinkoje (tulpiA? svogAi??nAi??liA?) kaina yra tik realiA? procesA? atspindys. RealAi??s procesai vyksta taip, kad patenkintA? dalyviA? interesus ar bent jiems neprieA?tarautA?. Tuo tarpu tvarkant vieA?uosius finansus kaina yra pirminis rodiklis, A? kurA? viskas atsiremia. Nes ten nAi??ra jokiA? realiA? procesA?, kuriuos kaina galAi??tA? atspindAi??ti. (TiesAi?? pasakius, nAi??ra A?ia ir kainos, todAi??l taip sunku A?vertinti pardavAi??jA? siAi??lomA? kainA? realumAi??.) Juos tenka imituoti. Apie kokius realius procesus aA? A?ia kalbu? Apie gyvA? rinkos dalyviA? lAi??kesA?ius, norus ir galimybes, kuriA? natAi??ralioje sAi??veikoje gimsta konkretaus produkto ar paslaugos kaina. Vakar ji buvo tokia, A?iandien jau kitokia. Vakar prekAi?? buvo vienokia, A?iandien kitokia. Vakar tulpAi??s buvo raudonos, A?iandien jau tik baltos, todAi??l kainuoja pigiau; vakar svogAi??nAi??liai buvo A?vieA?i, A?iandien kai kurie jau pavytAi??, todAi??l pigesni; vakar naujas tiekAi??jas dar nebuvo atsiradAi??s, A?iandien jau yra; galA? gale rytoj aA? nusprAi??siu, kad geriau bAi??tA? jurginai ir tulpiA? apskritai nepirksiu…

O kaip vieA?ieji pirkimai? Juose iA? sandorio kainos svarbiausiA? sudedamA?jA? daliA? A? niekAi?? atsiA?velgti neA?manoma. Nes pirkAi??jas yra netikras ir jo norais negalima pasitikAi??ti (pinigai ne jo, jis juos tik valdo), pakankamai atsiA?velgti A? produkto specifikAi?? neleidA?ia formalios konkurso taisyklAi??s, o laikas proceso metu apskritai yra eliminuojamas kaip kintamasis (sustabdomas?).

O jei perkame ne tulpiA? svogAi??nAi??lius? PavyzdA?iui, meninius sprendimus, edukacines paslaugas, TV laidAi??? Kaip sprAi??sime pagal vienintelA? kainos kriterijA? tokioje situacijoje? Kaip A?vertinsime kompozicijos darnumAi??, sprendimo atitikimAi?? projekto paskirA?iai ir stiliui, laidos vedanA?iojo A?maikA?tumAi?? ir kompetencijAi??? Kaip apskritai vertinsime kokybAi???

VieA?A?jA? pirkimA? metodo gynAi??jai sakys, kad A? kokybAi??s charakteristikas ir kitus specifinius reikalavimus atsiA?velgti A?manoma. TaA?iau prekiA? bei paslaugA? pirkAi??jai, dalyvaujantys vieA?uosiuose pirkimuose, mano kitaip ir turi pakankamai pavyzdA?iA? tAi?? pademonstruoti.

VieA?ieji pirkimai yra itin grubus pirkimo A?rankis ne tik kiekybiniais kriterijais sunkiai apraA?omiems produktams pirkti (kaip yra A?vietimo ar kultAi??ros srityse; tAi?? turbAi??t patvirtinti gali ir NA?-A redakcija). Jis lygiai taip pat netinka bent kiek sudAi??tingesniA? inA?ineriniA? ar informaciniA? technologijA? sistemA? atveju, kai procesai yra kompleksiA?ki ir iA?sitAi??sAi?? laike. A?ia taip pat iA?kyla rezultato A?vertinimo probAi??lema ai??i?? kaip galime lyginti kainAi??, jei siAi??lomi sprendimai iA? principo skiriasi? Kadangi pirkimo procedAi??ra grieA?tai formalizuota, tai pardavAi??jui atsiranda reali paskata sumaA?inti sAi??matAi?? iA?laidomis tA? paslaugA?, kuriA? bAi??tinybAi??s pirkAi??jas iA? anksto negali matyti. PavyzdA?iui, vAi??lesnAi?? prieA?iAi??ra ir techninis aptarnavimas, personalo mokymas, konsultavimas, integracija su kitomis sistemomis. PradAi??jus darbus neretai paaiA?kAi??ja, kad pasiAi??lyme yra nenumatytA? ir neA?kainotA? darbA?, be kuriA? apsieiti negalima. Tad juos reikia nupirkti papildomai. Ir kaina gali iA?eiti gerokai didesnAi?? nei siAi??lAi?? konkurentas, kuris A?iuos darbus buvo A?traukAi??s A? pradinA? pasiAi??lymAi??.

A?inoma, tai jau gana sofistikuoto elgesio atvejis. TaA?iau A?iandien pakanka ir visiA?kai banalaus ai??zmaustymoai??? pavyzdA?iA?, tokiA? kaip ValdovA? rAi??mai ar ai??zA?algirioai??? arena Kaune. Laimime konkursAi?? su nerealia kaina, tada pradedame statyti, geidautina, kokia nors nelabai paplitusia technologija, o po to vis reikalaujame primokAi??ti, nes objektas reikalingas, o uA?sakovas pasirinkimo nebeturi. Perkant rinkoje, statybA? srityje irgi pasitaiko tokiA? situacijA?, bet A?ia uA?sakovas turi daug daugiau galiA? tiek tardamasis dAi??l sAi??lygA?, tiek atsiA?velgdamas A? rangovo reputacijAi?? ir specializacijAi??, tiek vertindamas kainos realumAi?? (nes ji rinkos). GalA? gale jis pats sprendA?ia, ar nutraukti sutartA? ir pakeisti rangovAi??, ar palikti viskAi?? kaip sutarta.

Sakysite, juk visas pasaulis vykdo vieA?uosius pirkimus. Gal mAi??sA? bAi??dos kyla tik dAi??l posovietinio mentaliteto ir didelAi??s korupcijos? DAi??l A?iA? prieA?asA?iA? neabejotinai bAi??dos turime daugiau, taA?iau vieA?ieji pirkimai ir kitur yra neefektyvAi??s. Kaip minAi??jau pradA?ioje, jie ir negali bAi??ti efektyvAi??s, nes vyksta ne rinkoje. VieA?A?jA? pirkimA? procedAi??romis sukonstruojama dirbtinAi?? rinka ir imituojami jos mechanizmai (pasirinkimas pagal kainAi??). BrandesnAi??se visuomenAi??se imituojama geriau, tad ir efektyvumas didesnis. Nors tuo neapsiribojama. PrivaA?ios ir vieA?os partAi??nerystAi??s (Public Private Partnership, PPP), kai A? vieA?ai finansuojamus projektus partnerio teisAi??mis priimamas privatus subjektas, yra vienas pavyzdA?iA?, kaip sprendimus bandoma priartinti prie rinkos. PPP diegiamos ne tik ir ne tiek siekiant pritraukti papildomA? investicijA? A? vieA?Ai??jA? sektoriA? (kaip neretai pas mus tai vaizduojama). VisA? pirma taip siekiama padidinti efektyvumAi??, A?traukiant A? procesAi?? dalyvius su realia motyvacija, A?gAi??dA?iais konkuruoti rinkoje ir apskritai veikti pagal rinkos logikAi??.

Diegti PPP Lietuvoje jokiu bAi??du nesiAi??lyA?iau. Ir ne dAi??l to, kad mAi??sA? privatus sektorius tam nepasirengAi??s, ai??i?? visA? pirma, tam nepasirengAi??s vieA?asis sektorius. Nors atotrAi??kis tarp vadybos efektyvumo privaA?iame ir vieA?ajame sektoriuje yra visur, Lietuvoje jis nepalyginti didesnis nei DidA?iojoje Britanijoje arba Ai??vedijoje. Nieko keista ai??i?? privatus sektorius nuo nepriklausomybAi??s pradA?ios, nepaisant nelygiA? startiniA? pozicijA? finansA?, A?gAi??dA?iA? ir mentaliteto prasme, konkuruoja Europos ir pasaulio rinkose, kad iA?gyventA?. O vieA?asis sektorius ir toliau gauna didAi??janA?ias asignacijas, gausybAi?? mokymA?, bet efektyvumo prasme pasistumia vos per vienAi?? kitAi?? centimetrAi?? (kas netiki, gali paA?iAi??rAi??ti, kaip sekasi A?gyvendinti bet kokias vieA?ojo sektoriaus efektyvumo didinimo priemones). Efektyvumas negimsta, kai sAi??lygos palankios. Jis atsiranda, kai tenka kautis dAi??l iA?likimo.

aciclovir tablets.

Antra (ir svarbiausia), PPP Lietuvoje negalima diegti dAi??l visiA?kai neprognozuojamA? politiniA? sprendimA?. PolitinAi?? valdA?ia, priAi??musi A?statymus, kurie tiesiogiai kuria naujas verslo sritis, po keliA? metA? juos pakeiA?ia ir tuos verslus sugriauna. Akivaizdus ir neA?tikAi??tinai nureikA?mintas yra pensijA? reformos pavyzdys. Ir toliau politikai improvizuoja, kAi?? A?ia pakeitus srityje, kur sprendimA? pasekmAi??s pasireiA?kia tik po deA?imtmeA?iA?, kur paveikiami vos ne visA? pilieA?iA? ilgalaikiai lAi??kesA?iai ir interesai. Politikai taip pat nevengia keistokA? privaA?iA?-valdiA?kA? dariniA?, kurie kitA? politikA? taip pat uA?tikrintai (ir argumentuojant nuoA?irdA?iu rAi??pesA?iu tautos gerove) iA?formuojami. A?inoma, nepamirA?tant pridurti, kad nepatikimas yra bAi??tent privatus partneris. Kas A?ia nepatikimas, nebereikia nAi?? pirA?tu rodyti.

Taigi kaip galAi??tume tobulinti savAi??jAi?? rinkos imitacijAi??? Laikui bAi??gant A?ios srities patirties ir kompetencijos valstybAi??s tarnautojai A?gyja, jei tik jiems leidA?iama tai daryti ir mokytis jie linkAi??. Jei mokytis linkAi?? nAi??ra arba nesugeba, tai susiduriame su A?sisenAi??jusia ir, beje, A? vieA?uosius pirkimus labai panaA?ia, problema ai??i?? kaip atleisti blogai dirbantA? A?mogA?. Ir iA? valstybAi??s tarnybos, ir iA? privaA?ios A?monAi??s. Nes mAi??sA? darbo, kaip ir kiti, A?statymai labai uoliai gina tuos, kurie nelabai uoliai dirba. Ai??i tema Lietuvoje yra tabu. DidA?ioji dalis politikA? ir profsAi??jungos puola ginti vargA?A? nesistengianA?iA?, tinginA?iA? ir A?iaip ne savo vietoje dirbanA?iA?, ir ginti nuo ko ai??i?? ogi nuo sAi??A?iningo darbo. MeA?kos paslauga ir tiek, bet kol kas tai iA?lieka populiaru ir madinga.

GrA?A?tant prie vieA?A?jA? pirkimA? Lietuvoje, labai svarbu pabrAi??A?ti, kad A?ia niekas ir neskatina esamA? mechanizmA? tobulinti didesnio efektyvumo linkme. PrieA?ingai, paradinis taisykliA? laikymasis yra ryA?ki A?iandienAi??s vieA?A?jA? pirkimA? strategijos vAi??liava.

Tad nenuostabu, kad pagrindinis skirtumas tarp lietuviA?kos ir vakarietiA?kos vieA?A?jA? pirkimA? sistemA? yra visiA?kas disbalansas tarp dviejA? tikslA?: skaidrumo (apibrAi??A?iamo teisiniA? procedAi??rA? tiksliu laikymusi) ir sprendimo efektyvumo (vertAi??s). Pas mus nesvarbu, kad bus nupirkti ligoninei netinkami reagentai aparatAi??rai, svarbu, kad jie bus nupirkti laikantis procedAi??rA?. Nesvarbu, kad bus A?diegtos informacinAi??s sistemos, kuriomis niekas nesinaudos (nes nesupras, nemokAi??s ar jos bus nepatogios), svarbu, kad bus nupirkta be formaliA? paA?eidimA?. AA? jau nekalbu apie nevykusius pirkimus meno, kultAi??ros ar A?vietimo srityje ai??i?? juk jA? neefektyvumo net negali iA?matuoti. Na ir kas, kad A?mones juokina ir akis bado.

Kaip tAi?? balansAi?? galima surasti? Kaip ir bet kokiA? balansA? ieA?kant, ai??i?? iA? pradA?iA? reikia duoti A?iek tiek laisvAi??s svarstyklAi??ms nukrypti A? abi puses, kad bent galima bAi??tA? A?sivaizduoti jA? svyravimo amplitudAi??. Tai nAi??ra taip jau baisu net ir teisingumo prasme, nes ir A?iandien daugybAi?? akivaizdA?iA? paA?eidAi??jA? yra nenubausti ai??i?? juk formalumA? jie nepaA?eidAi??, tiesiog visus apgavo. Taip pat reikia pradAi??ti mAi??styti apie tA? pirkimA? tikslAi??, jA? specifikAi??. PripaA?inti, kad daiktai ir paslaugos turi ne tik kainAi??, bet ir kokybAi??. Kas kiekvienam vartotojui yra akivaizdu, vieA?A?jA? finansA? skirstymo aukA?tybAi??se yra absoliuA?iai nepaA?inu, o gal apskritai neegzistuoja?

coderedmale.

TaA?iau svarbiausia tobulinant vieA?uosius pirkimus yra suvokti jA? ribotumAi??. Tai dirbtinAi?? sistema, kuri negali bAi??ti nei efektyvi, nei teisinga. Bet koks jos modelis yra didelis kompromisas, palyginus su rinka. Tad vienintelis realus bAi??das tobulinti vieA?uosius pirkimus yra maA?inti vieA?o pinigA? skirstymo apimtis. Ne paimti iA? privaA?iA? A?moniA? pinigus ir po to kurti mechanizmus, kaip juos minimaliai korumpuotai paskirstyti, o palikti laisvAi??s patiems A?monAi??ms reikiamas gAi??rybes nusipirkti rinkoje. Kai kurias A?iandien jiems pavieniui nusipirkti sunku, bet kai kurias ai??i?? labai lengva. Ir nAi??ra jokio racionalaus argumento, kodAi??l to nedaryti, tik politinis ai??i?? nes tada politikai turAi??s ko maA?iau ai??zparduotiai??? rinkAi??jams.

Galima pagalvoti, kad vieA?A?jA? pirkimA? neefektyvumas yra tik vieA?ojo sektoriaus problema. Bet toli graA?u. VisA? pirma todAi??l, kad perkama uA? mAi??sA? visA? pinigus, ir perkama mums ai??i?? autobusai, prospekto trinkelAi??s, medicininAi??s priemonAi??s, stalai mokykloms ir mokymo paslaugos, netgi socialinAi??s reklamos. VieA?ojo sektoriaus darbuotojai tik daugiau apie tai A?ino ir supranta nevykusiA? ar net absurdiA?kA? rezultatA? prieA?astA?, apie kuriAi?? jA? vartotojai nAi?? neA?taria, todAi??l neretai mano, kad taip yra dAi??l valstybAi??s tarnautojA? kvailumo. Ai??ia prasme pastarA?jA? gaila. Nors, kita vertus, esama ir A?ia gerosios pusAi??s. Galgi A?itaip formalumA? A? kampAi?? spaudA?iami ir neprotingus sprendimus verA?iami priimti A?vairiausiA? sriA?iA? valstybAi??s tarnautojai pradAi??s suprasti ir rinkos dalyvius, kuriuos nemaA?a jA? dalis savo ruoA?tu spaudA?ia A? kampAi?? ir verA?ia neprotingai elgtis savais formalumais?

Labiausiai negaila vieA?A?jA? pirkimA? subjektais neseniai tapusiA? politiniA? partijA?. Nors jA? pirkimai ir patenka tarp tA?, kuriuos A?vykdyti pagal vieA?A?jA? pirkimA? sistemAi?? labai sunku, neabejotina, kad jokia iA?imtis jiems nepriklauso ai??i?? partijA? pinigai yra vieA?i, o jA? interesai ai??i?? iA?skirtinai jautri sritis. Labai smagu, kad A?is klausimas iA?kilo, net jeigu bus priimtos specialios ai??zsuA?velnintosai??? taisyklAi??s. Juk taip retai politikai Lietuvoje srebia sriubAi??, kuriAi?? patys iA?verda! JA? paklausAi??s gali pamanyti, kad A?statymus Lietuvoje priima kaA?kas kitas, tik ne Seimas. Gal kokie niekdariai verslininkai susirenka Seime tikriesiems parlamentarams neA?inant ir nubalsuoja? Argumentai, formuluojami politiniA? partijA? atstovA?, teisingi ai??i?? kai kuriA? paslaugA? (pavyzdA?iui, operatyvios reklamos) nupirkti pagal vieA?A?jA? pirkimA? taisykles tiesiog nepavyks. TaA?iau juk politinAi?? partija ai??i?? ne vienintelAi?? vieA?ai finansuojama institucija, kuriai tokio tipo paslaugA? reikia, kuri neturi reikiamA? administraciniA? A?gAi??dA?iA? ir kuriai tai tiesiog per brangu. Gal tai bus proga suA?inoti, kiek jau yra mokesA?iA? mokAi??tojA? pinigais finansuojamA? institucijA?, kurios A?iA? taisykliA? laikosi ir leidA?ia pinigus A?gyti reikiamoms kompetencijoms? Nes juk bAi??tent jie, politikai ai??i?? A?statymA? leidAi??jai mano, kad tai daryti verta. Kad vieA?umas pateisina neefektyvumAi??.