Katedros durA? mA?slAi??

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS – AIDAI
TEMA: Istorija
POTEMAi??: Senoji Lietuva
AUTORIUS: Kazys Almenas
DATA: 2011-11

Katedros durA? mA?slAi??

Kazys Almenas

MA?slAi??s mus intriguoja. A?mogus ai??i?? smalsus sutvAi??rimas, ir gerai, kad taip. Neperdedant galima teigti, jog mA?sliA? A?minimas yra varomoji mokslo paA?angos motyvacija. Mus supantis pasaulis mA?sliA? pateikia daug ir A?vairiausiA?. Jas galima padalyti A? dvi kategorijas: ai??ztikAi??rAi??siasai??? ir ai??ztariamAi??siasai???. ai??zTariamosiosai??? mA?slAi??s turi atsakymus. Vieni tuos atsakymus A?ino, o kiti ne. VisuomenAi??je tokios mA?slAi??s suA?adina didesnAi?? intrigAi?? negu ai??ztikrosiosai???. Tokios yra folklorinAi??s mA?slAi??s, detektyviniA? knygA? mA?slAi??s, kryA?iaA?odA?iai, TV konkursuose uA?duodami klausimai ir daugelis kitA?. JA? populiarumas nesunkiai suprantamas: mA?slAi?? uA?minus atsiranda smalsumo skatinama A?tampa, o jAi?? A?minus A?tampAi?? pakeiA?ia pasitenkinimas. Su ai??ztikrosiomisai??? mA?slAi??mis kitaip. MAi??sA? aplinkoje jA? taip pat daug, bet jos ne tokios populiarios, nes iA? anksto A?inai, jog atsakymo A? jas nAi??ra, ai??i?? galima patikslinti, ai??zkol kas nAi??raai???, taA?iau daugumai tai menka paguoda, nes norime atsakymo.

MA?slAi??, kuriAi?? A?ia pristatysiu, patenka kaA?in kur tarp A?iA? dviejA? kategorijA?. Tikslaus, galutinio atsakymo, kurA? visi autoritetai pripaA?intA?, iA?ties nAi??ra, taA?iau yra visa eilAi?? galimA? atsakymA?. Vieni jA? maA?iau, kiti daugiau tikAi??tini.

Ar sunki A?i mA?slAi???

MA?sles galima taip pat skirstyti A? lengvas ir sunkias. Be jokios abejonAi??s, A?i mA?slAi?? ne tik metaforinAi??, bet ir svariai realia prasme priklauso ai??zsunkiA?jA?ai??? kategorijai. Tuo galima A?sitikinti paA?velgus A? iliustracijAi?? Nr.Ai??1, kuriame pavaizduotas mA?slAi??s materialus A?sikAi??nijimas. Tai romaniA?ko stiliaus katedros durys, nulietos 1152ai??i??1154 m. Magdeburge. Jas uA?sakAi?? fundatoriai Plocko vysk. Aleksandras iA? Malonne ir Magdeburgo vysk. Petras Wichmanas iA? Seeburgo. Durys buvo skirtos tuo metu Plocke statytai romaniA?ko stiliaus katedrai, jas projektavo ir liejo meistras Riquinas su pameistriu Waismuthu. Visa tai galima suA?inoti iA? paA?iA? durA?. Paneliuose atvaizduoti ne tik bibliniai vaizdai, bet ir abu fundatoriai, liejimo metai, paminAi??tas Plockas, kuriam durys skirtos, ir netgi atvaizduoti (kukliai, maA?u formatu) duris gaminAi??s meistras ir jo
padAi??jAi??jas.

Tariu, jog skaitytojui kyla klausimas ai??i?? jei viskas taip aiA?ku, tai kur mA?slAi???

MA?slAi??s artimos ir tolimos

Pasitelkiant nuotolio matAi??, A?i mA?slAi?? patenka A? tolimA?jA? kategorijAi?? (plg. il. Nr. 2). MA?slAi??s esmAi?? ta, kad A?ios unikalios durys A?iuo metu esti Ai??v. Sofijos sobore DidA?iajame Naugarde, apie 1000 km nuo Plocko. Kaip jos ten atsidAi??rAi?? ir kiek A?imtmeA?iA? jos ten jau yra? Atsako bergdA?iai ieA?kotume senuose inventoriuose, sAi??skaitA? nuoraA?uose ar kronikose. Jau ieA?kota labai nuodugniai, bet nei skiautelAi??s popieriaus, pergamento ar berA?o toA?ies (visgi Didysis Naugardas!) nerasta. Durys yra DidA?iojo Naugardo sobore ir tiek, o kad tai iA?ties Plocko katedros durys, dar 1823 m. atpaA?ino ir vieA?umai apraA?Ai?? vokieA?iA? meno A?inovas Friedrichas Adelungas. SpAi??lioniA?, kaip jos ten pateko, netrAi??ko, darytos A?vairios prielaidos, siAi??lytos A?vairiausios hipotezAi??s, viena jA? ai??i?? ir Vilniaus universiteto profesoriaus, RasA? kapinAi??se palaidoto Joachimo Lelevelio.

StebAi??tina, o gal ir ne, kad per 140 metA? (iki 1970 m.) besikeiA?ianA?ios Rusijos valdA?ios nenorAi??jo pripaA?inti, jog tai Plocko katedros durys. Vis dAi??lto kaA?kAi?? joms aiA?kinti reikAi??jo, tad buvo siAi??lomos dvi galimos teorijos, abi susijusios su uA?kariavimu. Viena ai??i?? kad tai po A?erkasono uA?kariavimo atsiveA?tos durys, antAi??raAi??ai??i?? kad jos atveA?tos iA? pirmosios Ai??vedijos sostinAi??s Sigtunos, kai neva DidA?iajam Naugardui pavaldAi??s kurA?iai jas iA? ten pagrobAi??. Sigtunos ai??zteorijaai??? buvo populiaresnAi?? ai??i?? sovietA? laikA? turistiniuose vadovuose jos vadinamos ai??zSigtunos durimisai???. Pagaliau, jau BreA?nevo laikais, tuometinAi??s ai??zLiaudies Lenkijosai??? mokslininkams per Maskvoje surengtAi?? archeologA? konferencijAi?? pavyko ne tik kolegas archeologus, bet ir jA? partinAi?? vadovybAi?? A?tikinti, kad tai Plocko katedros durys. Buvo pasitelkti argumentai, kuriuos vieA?ame forume netgi Partijos nariams buvo sunku paneigti ai??i?? ai??zAi??tai, A?iAi??rAi??kite, A?ia atvaizduotas fundatorius vyskupas Aleksandras iA? Malonne, jis A?vardytas lotyniA?kais raA?menimis. Tiesa, A?alia A?graviruotas A?raA?as ir senoviA?kAi??ja kirilica, bet tai atlikta vAi??liau, ir, kaip matote, atlikta gana nevykusiaiai??? (il. Nr. 3) Ai??

Ar A?ito sugAi??dinta, ar nusprendusi, kad moksliniams ateistams nesAi?? ko ginti kadaise religiniA? nesusipratAi??liA? pridarytA? klaidA?, Partijos vadovybAi?? sutiko pripaA?inti, jog tai, ko gero, Plocko katedros durys. UA?truko dar deA?imt metA?, kol pagaliau Plocko vyskupijai buvo leista padaryti durA? kopijAi??. Naujai iA? bronzos nulieta tiksli durA? kopija nuo 1982Ai??m. vAi??l saugo pagrindinA? A?Ai??jimAi?? A? Plocko katedrAi??. Durys pakabintos ant tA? paA?iA? vyriA?, nuo kuriA? kadaise nukAi??lAi?? originalAi??. Taigi dabar pasaulyje esama dviejA? bronziniA? Plocko katedros durA?: kopija ai??i?? Plocko katedroje, o gerokai pajuodAi??s (visgi tiek A?imtmeA?iA?!) originalas ai??i?? Ai??v. Sofijos sobore, DidA?iajame Naugarde.

AbejoniA?, kad tai Plocko durys, nebeliko. JA? vietAi?? uA?Ai??mAi?? trijA? daliA? mA?slAi?? ai??i?? kada, kodAi??l ir kaip jos ten pateko?

PradAi??sime su lengviausiai A?mintina mA?slAi??s dalimi ai??i?? kada?

Cituoju RyszardAi?? KnapiAi??skA?: ai??zLabiausiai tikAi??tina, kad duris 1262 m. pagrobAi?? lietuviai kartu su prAi??saisai???1. Tai citata iA? Plocko katedros durims skirtos KnapiAi??skio daktaro disertacijos, kuriai jis skyrAi?? penkis metus ir jA? eigoje apA?velgAi?? A?ia tema prieinamAi?? literatAi??rAi?? (literatAi??ros sAi??raA?e 158 pozicijos). Ilgalaikes pastangas gerbiu, jos iA?vadoms suteikia solidumo, taA?iau, jei atvirai, ai??i?? cituoju dAi??l to, kad A?i iA?vada sutampa su manAi??ja. PrieA? apsilankydamas Plocke, kur knygyne radau iA?spausdintAi?? KnapiAi??skio disertacijAi??, jau buvau priAi??jAi??s prie iA?vados, kad tikAi??tiniausias atsakymas A? klausimAi?? ai??zkada?ai??? yra bAi??tent 1262-ieji. Galima atsakyti netgi tiksliau ai??i?? tA? metA? balandis. Priminsiu ai??i?? jokio konkretaus A?rodymo, uA?uominos istoriniame dokumente, kad tai A?vyko bAi??tent tada, nerasta. Jokio popieriuko nAi??ra, yra tik faktas ai??i?? iA? Plocko katedros pradingo dvi tonas sverianA?ios durys. PaA?ioje durA? bronzoje A?lietas teiginys, kad XII a. jos buvo Plocko katedroje, XII a. sudarytame inventoriuje jA? ten nebAi??ra, o XIX a. pradA?ioje Adelungas jas atpaA?A?sta DidA?iajame Naugarde. KodAi??l KnapiAi??skis ir Almenas (galAi??A?iau paminAi??ti eilAi?? kitA?) sutinka, kad labiausiai tikAi??tina, jog jos iA? Plocko pradingo bAi??tent 1262-aisiais? Ai??iame raA?inyje ir bandysiu pristatyti labiausiai tikAi??tinus atsakymus A? A?A? bei kitus iA?vardytus klausimus.

KertinAi?? sAi??voka A?iame raA?inyje yra ai??zlabiausiai tikAi??tinaai???. PerspAi??ju: negalime vertinti, kas daugiau, o kas maA?iau tikAi??tina, pasitelkdami mAi??sA? dienA? sAi??vokas. Teks bandyti A?sijausti A? anA? laikA? A?moniA? padAi??tA?. Tam reikia bendros duomenA? bazAi??s. Skaitytojai, kurie yra susipaA?inAi?? su XIII a. vidurio Lietuvos istorija, du kitus skyrelius gali praleisti.

Trumpa tuometiniA? A?vykiA? apA?valga

Permainingoje Lietuvos istorijoje kaA?in ar rasis permainingesnis penkmetis uA? 1260ai??i??1265 m. ApA?velkime punktyriA?kai:

1260 m. liepAi?? A?emaiA?iai sutriuA?kina Livonijos ordino kariuomenAi?? prie DurbAi??s. Beje, Livonijos ordinas ai??i?? Mindaugo sAi??jungininkai. KarAi??nAi?? Mindaugas gavo jA? tarpininkavimu, uA? tai Ordinui uA?raA?Ai?? A?emaitijAi??. Bet A?emaiA?iA? neatsiklausta: A?ie ne ginasi, o puola. Ai??siverA?ia A? Ordino valdomAi?? KurA?Ai??, 1259 m. laimi mAi??A?A? prie Skuodo, kitais metais sutriuA?kina Ordino pajAi??gas prie DurbAi??s. A?Ai??va Ordino magistras ir marA?alas, su kariuomenAi??s daliniu atvykAi??s Ai??vedijos karalaitis Karolis, iA? viso apie 150 Ordino riteriA?. Palyginimui: Rusijos istoriografijoje iA?garsintame ai??zLedo mAi??A?yjeai??? A?uvo 18 riteriA?, A?algirio mAi??A?yje ai??i?? apie 250. Ai??io mAi??A?io pasekmAi??s pakeitAi?? regiono istorijAi??. Tais paA?iais metais prasidAi??jo Didysis prAi??sA? sukilimas.

1261 m. ai??i?? Mindaugas priverstas atsisakyti krikA?A?ionybAi??s. PrAi??sijoje plinta sukilimas.

1262 m. ai??i?? Lietuva surengia didelA? antpuolA? A? Ordino sAi??jungininkAi?? MazovijAi??. Nusiaubiama visa Mazovija ir Kulmas. Be kitA? piliA?, uA?imamas ir Plockas. Suimamas, po to nukirsdinamas Mazovijos valdovas Siemovitas.

1263 m. ai??i?? Mindaugo apoteozAi?? jo neiA?gelbsti. Treniotos ir Daumanto sAi??moksle jis nuA?udomas su visa A?eima. Treniota tampa didA?iuoju kunigaikA?A?iu. Jo pastangomis nuA?udomas Mindaugo vasalas, Polocko kunigaikA?tis Tautvilas.

1264 m. ai??i?? Mindaugo sAi??nus VaiA?elga pradeda kerA?to A?ygA? uA? tAi??vo nuA?udymAi??. Jo sAi??jungininkai nuA?udo TreniotAi??.

1265 m. ai??i?? NalA?ios kunigaikA?tis Daumantas priverstas pasitraukti A? PskovAi??. Pasitraukia ir buvAi?? Treniotos sAi??jungininkai.

Istoriniai asmenys, galAi??jAi?? bAi??ti susijAi?? su durA? mA?sle

Mindaugas: apie jA? informacijos pakanka, tad jos A?ia nekartosiu.

Treniota: Mindaugo seserAi??nas. Gabus karvedys. Mindaugo aplinkai apsikrikA?tijus, laikAi??si senojo tikAi??jimo, uA?tat A?gijo pasitikAi??jimAi?? A?emaitijoje. Po DurbAi??s mAi??A?io patarAi?? (gal tiksliau bAi??tA? sakyti ai??zprivertAi??ai????) Mindaugui atsisakyti krikA?A?ionybAi??s ir sAi??jungos su Ordinu. Jo iniciatyva suruoA?tas antpuolis 1262 m. prieA? Ordino sAi??jungininkAi?? MazovijAi??. Gal pats jame dalyvavo.

Tautvilas: Mindaugo brolAi??nas. 1248 m. Mindaugas atima jo tAi??vonijAi??, kartu su broliu Edivydu, dAi??de Vykintu jA? pasiunA?ia kariauti A? rusA? A?emes. 1249 m. Mindaugo persekiojamas glaudA?iasi pas sesers vyrAi?? DanilAi?? VoluinAi??je. 1250 m. dalyvauja su Voluine ir jotvingiais kare prieA? MindaugAi??, apsikrikA?tija Rygoje, tikAi??damasis Ordino pagalbos. Tai paskatina MindaugAi?? paA?iam ieA?koti sAi??jungos su Ordinu. Mindaugui pasiseka, taA?iau uA? paramAi?? ir karAi??nAi?? uA?raA?o A?emaitijAi?? ir kitas A?emes. Mindaugui laimAi??jus, Tautvilas su juo taikosi, paskiriamas valdyti PolockAi??.

VaiA?elga: vyriausias Mindaugo sAi??nus. Mindaugo paveldimosios dinastijos viltis, jam paskiriama valdyti kertinAi?? Naugarduko tvirtovAi??. TaA?iau Dievo keliai neA?inomi. Naugarduke VaiA?elga susipaA?A?sta su Kristaus mokymu, ten priima Bizantijos graikA? apeigA? krikA?tAi??, atsisako valdA?ios. 1257 m. A?kAi??rAi?? LauruA?avo vienuolynAi?? prie Nemuno. Po Mindaugo ir jo sAi??nA? nuA?udymo, 1263Ai??m. pabAi??ga A? PinskAi??, kurA? valdo Tautvilo sAi??nus Konstantinas, ten surenka kariuomenAi??, 1264 m., pasitelkAi??s VoluinAi??s Ai??varno (jo svainio) pagalbAi?? A?ygiuoja A? LietuvAi?? kerA?yti Daumantui ir Treniotai uA? tAi??vo nuA?udymAi??. UA?ima abu opozicijos centrus NalA?iAi?? ir DeltuvAi??.

Daumantas: iki 1265 m. NalA?ios, nuo 1266 m. a?i?? Pskovo kunigaikA?tis. Jo ir Mindaugo pirmosios A?monos ai??i?? seserys. Anot tA? laikA? kronininkA?, Mindaugo A?monai mirus, jis pasilaiko A? laidotuves atvykusiAi?? Daumanto A?monAi??. PasekmAi??s dramatiA?kos, Daumantas sudaro su Treniota sAi??mokslAi??, Mindaugas ir A?eima nuA?udomi. Kai NalA?iAi?? uA?ima kerA?ijanA?io VaiA?elgos kariauna, Daumantas su savo kariais pasitraukia A? PskovAi??. Ten pasikrikA?tija Timotiejumi, tampa ilgalaikiu Pskovo valdovu. Jo vardu pavadinta dalis Pskovo senamiesA?io. Po mirties paskelbtas A?ventuoju.

Alminas, Algminas, Almenas: visi iki A?iol A?ia iA?vardytieji yra kaA?kurios eilAi??s giminAi??s. Tai iliustruoja, kad XIII a. viduryje Lietuvos karinis elitas jau buvo susiklostAi??s, giminiuodavosi ir kovodavo tarpusavyje. Almenas A? tAi?? sAi??raA?Ai?? neA?sirikiuoja. JA? A?emaiA?iai iA?renka savo karo vadu 1255 m. Jis pakeiA?ia A?emaiA?iA? gynybinAi?? taktikAi?? A? puolamajAi??. Ai??siverA?ia A? Ordino valdomAi?? KurA?Ai??, vadovauja A?emaiA?iams Skuodo mAi??A?yje ir lemtingame, tuometinA? jAi??gA? santykA? pakeitusiame DurbAi??s mAi??A?yje.

Charitina LietuvaitAi??: tai mA?slingiausia A?io sAi??raA?o asmenybAi??. JAi?? lietuviams iA? uA?marA?ties iA?kelia Algimantas BuA?ys2. TaA?iau StaA?iatikiA? BaA?nyA?ios ji neuA?mirA?ta. Tereikia A? Google A?vesti ai??zCharitina of Lithuaniaai???, ir gausime virA? deA?imties atsiliepimA?. Trumpoje hagiografijoje ji vadinama ai??zkilmingAi??ja iA? Lietuvosai???. Kaip ir Daumantas, ji priklausAi?? Mindaugo laikA? politinAi??s emigracijos kartai. IA? Polocko pasitraukAi?? A? DidA?jA? NaugardAi??, ten A?stojo A? vienuolynAi??, vAi??liau tapo jo abatAi??. Palaidota 1281 m. Ai??v. Petro ir Povilo cerkvAi??je, DidA?iajame Naugarde. Netrukus po mirties paskelbta A?ventAi??ja.

Siemovitas I: tuometinis Mazovijos valdovas. Jo tAi??vas Konradas I pasikvietAi?? VokieA?iA? ordinAi?? ir leido jiems Kulme A?sitvirtinti. Siemovitas tAi??sAi?? tAi??vo politikAi??, buvo Ordino sAi??jungininkas, su Ordino parama kariavo prieA? prAi??sus, ypaA? teriojo jotvingius, uA?Ai??mAi?? jA? A?emes. Tad Lietuvos antpuoliai A? MazovijAi?? buvo sudAi??tinAi?? karo su Ordinu dalis. Per 1262 m. antpuolA? Siemovitas kartu su sAi??numi patenka A? nelaisvAi??. TA? laikA? kontekste jo likimas netipiA?kas, buvo A?prasta, kad nelaisvAi??n patekAi?? kilmingieji, ypaA? valdovai, buvo laikomi iA?pirkai, bet Siemovitas buvo nukirsdintas.

MA?slingiausias durA? mA?slAi??s klausimas: kodAi??l duris iA?gabeno sveikas?

Pateiktos informacijos pakanka atsakyti A? klausimAi?? ai??zkada?ai??? TikAi??tina, kad katedros durys buvo iA?gabentos 1262 m. Tada lietuviA? kariauna uA?Ai??mAi?? PlockAi??, tada buvo nukirsdintas Mazovijos valdovas Siemovitas. Gabenti dvi tonas svorio tA? laikA? keliais reikia nemaA?ai laiko. Po antuoplio 1262 m. persekiojimas negrAi??sAi??, laiko pakako. Durys A?iuo metu iA? tiesA? yra DidA?iajame Naugarde, iA?vada ai??i?? tuo buvo pasinaudota. TaA?iau tai neatsako A? klausimAi?? ai??zkodAi??l?ai???

KodAi??l PlockAi?? uA?Ai??musios kariaunos vadai nenuAi??jo lengAi??viausiu keliu, nesuskaldAi?? durA?, nepasidalijo vertingos bronzos, o nusprendAi?? katedros duris iA?gabenti sveikas? Toks sprendimas pridarAi?? papildomA? problemA?, apsunkino atsitraukimAi??, komplikavo grobio dalybas. Pirma iA?vada: reikAi??jo svariA? prieA?asA?iA? taip nusprAi??sti. Antra: taip nusprAi??sti reikAi??jo staigiai, bAi??tent tada, kai Plockas uA?imtas. TreA?ia: nors per 1262 m. antpuolA? laikas nespaudAi??, taA?iau jo vis tiek nebuvo marios; tikAi??tina, kad ne daugiau negu kelios dienos.

Puldamas tokA? miestAi?? kaip tuometinis Plockas, neA?inai, ar pasiseks jA? uA?imti. Plocke ai??i?? Mazovijos valdovo pilis, svarbiausioji kraA?to katedra (il. Nr. 4a). Nors tuomet Siemovitas buvo iA?vykAi??s (A? nelaisvAi?? jis pateko Jazdove), bet likAi??s pilies sargybos dalinys, miestieA?iai tais laikais ai??i?? ginkluoti, kiekvienai amatininkA? gildijai paskirta gynybiniA? sienA? atkarpa. Plockas ne kartAi?? pultas anksA?iau, tad vietiniai turi gynybinAi??s patirties. Galime neabejoti, kad kova vyksta nelengva, jos metu kariaunos vadams tikrai ne kaA?kokios katedros durys galvoje. Galop gal po kelintos dienos pakartotiniA? pastangA? uA?puolimas pasiseka. Silpnesniame ruoA?e pralauA?iama gynyba, kariauna urmu A?sibrauna A? miestAi??. Kol paskiri bAi??riai dorojasi su gynybos likuA?iais, apsaugos lydimi vadai pasiekia miesto centrAi??.

Bandykime bent apytikriai A?sijausti A? jA? padAi??tA?. AnAi?? laikotarpA? ir vaizduotAi??je atkurti sunku, taA?iau geografinAi?? padAi??tA?, bent apytikriai, galima. Tereikia nuvykti A? PlockAi?? ir atsistoti atitinkamoje vietoje (A?r. il. Nr.Ai??4b). ApsiA?valgykime ai??i?? priekyje katedros frontonas, uA? nugaros Mazovijos valdovA? pilis, deA?inAi??je, uA? kokiA? 50 metrA?, skardis leidA?iasi A?emyn iki Vyslos. Tai raktinAi?? Plocko vieta. IA? jos galima apA?velgti miestAi?? ir jo prieigas iA? upAi??s pusAi??s, labai tikAi??tina, kad aprimus kovA? veiksmams kariaunos vadas bAi??tent iA? ten ir bandAi?? apA?velgti padAi??tA? bei nusprAi??sti, kAi?? bAi??tina daryti toliau. Suprantama, per 7 su virA?um A?imtmeA?iA? abiejA? pagrindiniA? objektA?, katedAi??ros ir pilies, iA?orinis vaizdas pasikeitAi??. TuometinAi??s romaniA?ko stiliaus Plocko katedAi??ros iA?orAi??je dabar galima matyti perstatymA? paliktus Gotikos ir Baroko bruoA?us, taA?iau katedros dydis, jos iA?planavimas liko panaA?Ai??s: A?Ai??jAi??s A? vidA? atpaA?A?sti romaniA?ko stiliaus tankiai sustatytas kolonas, jas jungianA?ias apvalias arkas. UA? nugaros plytinti valdovo pilis per A?imtmeA?ius pasikeitAi?? kur kas daugiau ai??i?? ji perstatyta A? rezidencinius rAi??mus, o tais laikais tai buvo pylimais apsupta gynybinAi?? pilis, pastatai jos viduje mediniai; jei norime priartAi??ti prie tuometinAi??s reaAi??lybAi??s, galime A?sivaizduoti, kad dalis jA? dega. Kariaunos vadas A? tai nekreipia dAi??mesio. PradAi??jus aiA?kAi??ti, kad puolimas pasiseks, jis paskiria keletAi?? patikimA? vyrA? iA?neA?ti iA? pilies pastatA? viskAi??, kAi?? iA?neA?ti verta. Dabar jA? labiausiai domina A?spAi??dingo dydA?io katedra, ypaA? pagrindinA? A?Ai??jimAi?? sauganA?ios durys. Prieina arA?iau, atidA?iai patikrina vienAi?? jos paneliA?, tarkime, tAi?? su katedros fundatoriaus vysk. Aleksandro atvaizdu. NeA?ino, kad ten vaizduojamas beveik prieA? A?imtAi?? metA? mirAi??s vysk. Aleksandras, jam tai ir nerAi??pi. RAi??pi patikAi??rinti, koks tai metalas. Pirma pakrapA?to nagu, po to veikiausiai ir durklu. Atidengtas metalas gelsvai rusvai A?vilga, jis patyrAi??s A?mogus, atpaA?A?sta, kad tai bronza. Reikia pakelti galvAi??, kad apA?velgtum visas duris, visgi jos 3,5 metro aukA?A?io. IA?ties bronza! Visos durys! Akivaizdu, kad bronzos daug. Puiku. Galima iA? naujo apsvarstyti svarbA? klausimAi??, kurA? antpuoliui besibaigiant apsvarstyti bAi??tina.

KAi?? Almenas svarsto?

Ne A?is, kuris raA?o A?iuos A?odA?ius, bet anais laikais iA?rinktas A?emaiA?iA? karo vadas, DurbAi??s ir kitA? mAi??A?iA? laimAi??tojas Almenas. Beje, jokios kronikA? A?inutAi??s nemini, kad jis vadovavo tai kariaunos daliai, kuri uA?Ai??mAi?? PlockAi??, jos nemini jokio vado vardo. Kadangi taip, tai dAi??l poetinAi??s intrigos galima sakyti, kad vadovavo Almenas. Kokia tikimybAi??? SpAi??ju, kad nemaA?a. 1262 m. MazovijAi?? puolanti kariauna buvo suskirstyta A? kelias grupes ai??i?? dalyvavo jotvingiai, prAi??sai (lenkA? kronikos tai mini), tikAi??tina, kad ir A?emaiA?iai, o jei taip, tai didelAi?? tikimybAi??, jog jiems vadovavo Almenas. Pagaliau, vado vardas klausimo esmAi??s nekeiA?ia ai??i?? svarbu tai, apie kAi?? jis galvoja, kai A?sitikina, kad katedros durys bronzinAi??s ir kad bronzos A?ia daug.

Jei bandytumAi??m atspAi??ti, remdamiesi mAi??sA? laikA? supratimu, beviltiA?kai suklystume. PavyzdA?iui, jis tikrai nepagalvojo: ai??zOho, kokios meniA?kos romaniA?ko stiliaus durys! TokiA? Europoje reta. Nors tai mus A?iauriai apsunkins, prisieis jas gabenti sveikasai???. Pradedu su truputAi??liu ironijos. Jei rimA?iau, kur kas didesnAi?? tikimybAi??, kad galvojo daugmaA? taip: ai??zGerai, kad tiek daug tos bronzos. Padalinti visiems uA?teks. KaA?in, kaip jas geriausiai suskaldyt?ai??? Bandysiu savo spAi??jimAi?? pagrA?sti. Teks A?sivaizduoti, kokias problemas teko spresti anA? laikA? Almenui. Ai??tai jis, savo sargybos lydimas, A?sibrovAi?? A? Plocko miesto centrAi??, stovi prieA? katedros duris, uA? nugaros dega Siemovito pilies pastatai, girdi, kaip A?griAi??va stogo sijos, ore tvyro toks sprangus degAi??siA? kvapas, kad vos susilaiko nekosAi??jAi??s, iA? kaA?kur toliau, deA?inAi??je, apaA?ioje stataus skardA?io, nusileidA?ianA?io iki Vyslos, atskrieja keiksmai ir slopstantys kovA? garsai. IA? balsA? intonacijos spAi??ja, kad tai skalviai, matyt, grumiasi su bandanA?iais laivais pasprukti Siemovito sargybos likuA?iais. Kaip su ja susidoros ai??i?? skalviA? reikalas, Almenui savA? problemA? netrAi??ksta, tarp jA? ir mus A?iuo atveju dominantis klausimas. Be abejo, Almenui jis tuo metu anaiptol ne svarbiausias, bet vis vien A?mAi??kA?teli galvoje: ai??zNa, o kAi?? darysim su durim? Vis dAi??lto bronza!ai???

Bandykime apytikriai suvokti, kuo anas Almenas ir jo kariaunos vyrai skyrAi??si nuo mAi??sA?.

Tai kuo jie skyrAi??si?

Jei palygintume anais ir A?iais laikais gimstanA?ius, skirtumo nepastebAi??tume. Per tuos keletAi?? A?imtmeA?iA? evoliucija apA?iuopiamos A?takos neturAi??jo. TaA?iau jei A?iais laikais bandytumAi??me suburti panaA?iA? vyrA? kariaunAi??, tai pakankamo skaiA?iaus nerastume. Beje, mAi??sA? laikA? supratimu, jA? nebuvo itin daug, tikAi??tina, kad virA? dviejA? tAi??kstanA?iA?, su maA?esniu skaiA?iumi tokio miesto kaip tuometinis Plockas neuA?imsi, taA?iau kaA?in ar daugiau negu kokie 4 ar 5 tAi??kstanA?iai. Nors gimAi??me tokie patys, jie nuo mAi??sA? skyrAi??si, nes uA?augome skirtingai. Tai atrinkti vyrai. Atranka prasidAi??davo ankstyvoje vaikystAi??je, uA?augdavo tik apie pusAi??, sunkesniais laikais tik treA?dalis gimusiA?jA?. UA?augusius toliau negailestingai sijojo tuometinAi??s sAi??lygos. NAi??ra abejonAi??s, kad jie buvo iA?tvermingesni uA? mus. Be abejo, mes daugelyje sriA?iA? A?inome nepalyginti daugiau, taA?iau netgi to nedera pervertinti. Tose srityse, kurios jiems buvo iA?skirtinai svarbios, pavyzdA?iui, kaip A?vertinti A?irgo tinkamumAi?? tolimiems A?ygiams, kaip trumpam numigti ant jo jojant, o svarbiausia, kaip iA?likti gyvam per antpuolA?, jie turAi??jo nepalyginti daugiau patirties uA? mus.

ApytikrA? vaizdAi??, kiek jie tos patirties turAi??jo, galima susidaryti iA?vardijus to meto kronikose paminAi??tus antpuolius vien A? lenkA? A?emes: 1258 m. A? MazovijAi??, 1259Ai??m. A? Krokuvos sritA? ir SandomieA?Ai??, 1260 m. A? MazovijAi??, 1262 m. uA?imama visa Mazovija, A?Ai??va jos valdovas, 1263 m. A? MazovijAi??, LoviA?o regionAi??, 1265 m. A? SandomieA?o regionAi??, 1266 m. A? MazovijAi??, 1267 m. A? Cechanovo regionAi??, 1269 m. A? KujavA? regionAi??. Kadangi Mazovija buvo Ordino sAi??jungininkAi??, didA?iuma antpuoliA? kliuvo bAi??tent jai, taA?iau tuo paA?iu laikotarpiu vyko A?ygiai ir kitomis kryptimis. Pulta Ordino valdoma Latgala, vyko nesAi??kminga CAi??sio pilies apgultis, sAi??kmingas mAi??A?is prie Daugavgrivos, Rusijos kryptimi pasiektas A?ernigovas, Brianskas. Tiek kronikose minAi??tA? A?ygiA?, kuriuos pastebAi??jau; veikiausiai liko ir nepastebAi??tA?, kai kuriuos bus praleidAi?? ir kronikininkai. Kad ir kaip A?iAi??rAi??si, tiesiog stulbinantis veiklumas. PerA?asi dvi iA?vados: pirma, tokia veikla apsimokAi??jo. Be abejo, buvo nuostoliA?, karuose be jA? neapsieisi, taA?iau juos atmetus turAi??jo likti teigiamas balansas, kitaip tokio aktyvumo nepaaiA?kinsi. Antra iA?vada iA? dalies paaiA?kina pirmAi??jAi??Ai??ai??i?? jie buvo patyrAi?? kariai, nemaA?ai daliai PlockAi?? uA?Ai??musios kariaunos tai buvo ne pirmas A?ygis. Jei tarsime, kad tuo metu Almenas buvo maA?daug keturiasdeA?imties metA?, galime taip pat tarti, kad didesnAi?? pusAi?? savo amA?iaus jis praleido balne. YpaA? gyvenantiems A?emaitijoje, paA?ioje Ordino kaimynystAi??je, Ai??jo jau antra karta, kai karas buvo nuolatinis gyvenimo bAi??das. NAi??ra abejonAi??s, kad Almenas ar kuris kitas prieA? katedros duris stovintis kariaunos vadas buvo patyrAi??s.

ai??zPatyrAi??sai??? reiA?kAi??, kad A?inojo ne tik tai, kaip sAi??kmingai pulti, bet ir kaip sAi??kmingai atsitraukti. Atsitraukimas ai??i?? pavojingiausia, daugiausia patirties reikalaujanti antpuolio dalis. YpaA? pavojingi bAi??na atsitraukimai po sAi??kmingo antpuolio, nes tada netikAi??tumo ir greiA?io pranaA?umai prarasti, atsitraukianti vilkstinAi?? apsunkusi nuo grobo. Tada pranaA?umai prieA?ininko pusAi??je. Jis geriau paA?A?sta kraA?tAi??, gali greiA?iau judAi??ti ir dega troA?kimu atkerA?yti. Daugiausia galvA? padAi??ta bAi??tent atsitraukiant, uA?tat gyvybiA?kai svarbu, kad drausmAi?? nepaA?lytA?, kad kariauna liktA? susitelkusi, iA?laikytA? kovingumAi??. Ai??ito galAi??jai pasiekti tik tada, jei kariaunos nariai jautAi??si nenuskriausti ir kad grobio dalybos vyko teisAi??tai, jog kiekvienam teko tiek, kiek pagal nusistovAi??jusias taisykles privalAi??jo tekti. TA? laikA? kariaunos nariai buvo iA?tvermingesni ir drAi??sesni uA? mus, taA?iau abejotina, ar buvo maA?iau godAi??s.

Tad kAi?? svarsto Almenas?

TikAi??tina, kad dar kovos triukA?mui iki galo nenurimus jis svarsto, kaip A?ios bronzinAi??s durys palengvins grobio dalybas. Bronzos A?ia daug, ji vertinga, duris suskaldA?ius, jos bus galima daug kam iA?dalinti. Bus lengAi??viau laikytis dalybA? taisykliA?.

Kokios tos taisyklAi??s? Deja, notarA? patvirtinto sAi??vado mAi??sA? protAi??viai nepaliko. TikAi??tinos taisyklAi??s bAi??tA? tokios: laikytis tradicijos nustatytA? taisykliA?, svarbiausi karvedA?iai privalo jaustis A?vertinti, atidAi??ti dalA? grobio A?uvusiA?jA? naA?lAi??ms ir vaikams, skirti dalA? valdA?iai (Treniotai, Mindaugui), negalima pamirA?ti dievA?, ir svarbiausia ai??i?? uA?tikrinti, kad dauguma jaustA?, jog gerbiamos tradicijos ir laikomasi teisingumo. Viena iA? nemenkA? kliauA?iA? grobio dalybose yra tai, kad ne viskas dalinasi, be to, A?irgas A?irgui, jautis jauA?iui nelygAi??s, juolab nelygAi??s paimti belaisviai, ypaA? pagrobtos moterys nebAi??na lygiavertAi??s. Netgi palankiomis sAi??lygomis grobio dalybos sudAi??tingos, ginA?A? neiA?vengsi, svarbu, kad jie neperaugtA? A? kariaunos vienybei gresianA?ias A?tampas. UA?tai gerai, kad durys bronzinAi??s, jas suskaldA?ius bronzos vertAi?? nemaA?Ai??ja. Bronza vis bronza ai??i?? maA?esniais gabalais bus galima daug kam iA?dalyti, tada ir perveA?ti joks vargas.

Kiek tais laikais galAi??jo bAi??ti vertas durA? metalas? Ir A?iais laikais kaina nemaA?a; A?iuo metu bronzos A?aliava juvelyrams kainuoja apie 20ai??i??30 Lt uA? kilogramAi??. Taigi susidarytA? nepeiktina, apie 50 000 Lt suma. Jei uA? tokius pinigus norAi??tum pradAi??ti gyvulininkystAi??s Ai??kA?, galAi??tum nusipirkti apie 15ai??i??20 veisliniA? telyA?iA?, jei galvijA? reikia tik daktarinei deA?rai, galAi??tum A?sigyt apie 25ai??i??30 pagyvenusiA? karviA?. Taip yra A?iais laikais. Kaip buvo tuomet? Kaip ir visi mAi??sA? mA?slAi??s klausimai, ir A?is nelengvas, taA?iau sAi??lyginAi?? kainA? slinktis abejoniA? nekeliaAi??ai??i?? tuomet iA? svetur atveA?tA? metalA? kainos, palyginus su vietoje gaminamais produktais, buvo aukA?tesnAi??s. Gerokai aukA?tesnAi??s. PavyzdA?iui, apytikris panaA?iA? laikA? kainoraA?tis iA? Anglijos Kenterberio miesto turgaus teigia, kad uA? apie 4 kg bronzos metalo galAi??jai A?sigyti karvAi?? arba keturias avis. MAi??sA? regione sAi??lyginAi??s metalo kainos tikrai nebuvo A?emesnAi??s, o tai reiA?kia, kad durA? metalas buvo vertas apie 600, gal ir daugiau karviA?. Pavertus litais, daugiau negu milijonas. Yra
kAi?? dalinti.Ai??

TaA?iau nejaugi negaila tokios meninAi??s vertybAi??s?

Dabartiniam Almenui bAi??tA? gaila, netgi labai, taA?iau sprendA?ia anA? laikA? Almenas, o A?is augo ir brendo visai kitokioje aplinkoje. PavyzdA?iui, mes nuo pat gimimo dienos esame apsupti gausybAi??s dirbtinA? vaizdA?, tenka prie jA? priprasti, iA?mokti juos skirstyti. Atskirti, kur A?uniukai, kur katytAi??s ir lAi??lAi?? BarbAi??, kur Mikimauzas ar Vytautas Didysis. Kiek vAi??liau pradedame suvokti, kad tarp tA? vaizdA? bAi??na ir sakraliniA?, atpaA?A?stame jA? stilistikAi??, atskiriame, kur NukryA?iuotas JAi??zus, MergelAi?? Marija ar barzdotasis Dievas TAi??vas.

AnA? laikA? Almeno vaikystAi??s aplinkoje nieko panaA?aus nebuvo. Gal buvo kokie iA? liepos medA?io nudroA?ti arkliukai, taA?iau tie skirti vaikams; suaugusiesiems estetinA? pasitenkinimAi?? teikAi?? juvelyrikoje, audiniuose, keramikoje ar odos dirbiniuose naudojama ornamentika. Tai buvo beveik iA?imtinai geometrinAi?? ornamentika; gyvuliA?, A?moniA? atvaizdA? nepasitaikAi??. Netgi tokioje patvarioje medA?iagoje kaip keramika jA? nerasta. Tai ne tik skirtingos estetikos, bet ir skirtingos sakralinAi??s jausenos pasekmAi??. Beje, tai nebuvo iA?skirtinis baltA? visuomenAi??s bruoA?as. DaugybAi??je kultAi??rA? vyrauja nuostata, kad A?moniA? nedera vaizduoti, o pirmapradAi??se monoteistinAi??se religijose tai paversta grieA?tais A?sakymais. PavyzdA?iui, Mozei duotuose deA?imt Dievo A?sakymA? ketvirtas A?sakymas prasideda: ai??zNedirbsi sau droA?inio nei jokio paveikslo, panaA?aus A? tai, kas yra aukA?tai danguje ir kas yra A?ia A?emAi??je, ir kas yra vandenyse po A?emeai??? (Antano RubA?io vertimas). Ordodoksai A?ydai to laikosi; to laikosi tradicinio islamo iA?paA?inAi??jai. Almenas nebuvo monoteistas, taA?iau jis nebuvo ir stabmeldys, jo supratimu, dievA? atvaizdA? kurti nederAi??jo. Ai??itai A?vertinAi??, paA?velkime A? dar vienAi?? iA? Plocko durA? paneliA? (il. Nr. 5). Mes bemat suvokiame, jog A?ia vaizduojamas pabAi??gimo A? EgiptAi?? epizodas. Priekyje A?v. Juozapas, laikydama KAi??dikA? rankose joja Marija. Jei A?iek tiek susigaudome meno istorijoje, A?vertiname, jog tai pagal romaniA?ko stiliaus kanonus stilizuotas, meistriA?kai atliktas XII a. meno kAi??rinys. Pabandykime atmest visAi?? A?A? A?inojimAi??, paA?velgti A? jA? baltA? religijos tradicijoje iA?augusio A?mogaus akimis.

KaA?in, ar jis bAi??tA? atpaA?inAi??s, kad ten vaizduojamas jojimas. Arklys (o gal ten asilas?) keistas, neproporcingA? kojA?, abi ant jo sAi??dinA?ios figAi??ros per didelAi??s, jos nejoja, o sAi??di, tarsi tai bAi??tA? ne arklys, o kaA?koks krAi??slas. Abejotina, ar A?is atvaizdas jam suA?adino kokA? estetinA? pasigAi??rAi??jimAi??, o jei atpaA?ino, kad didesnioji figAi??ra vaizduoja MarijAi??, tai galAi??jo sukelti ir neigiamA? nuotaikA?. Pagrindiniai jo prieA?ai, per kuriA? puolimus A?uvo bAi??rys jo bendraA?ygiA?, daug asmeniniA? draugA?, tikAi??tina, kad ir artimA? A?eimos nariA?, save identifikavo Marijos vardu, jos atvaizdas plaikstAi??si jA? vAi??liavose. UA?tat tikAi??tina, kad nei estetiniA?, nei juolab sakraliniA? prieA?asA?iA?, dAi??l kuriA? bAi??tA? reikAi??jAi?? tausoti katedros duris, anA? laikA? Almenas neA?A?velgAi??. Ko gero jam atrodAi??, kad visi tie duris marginantys prielipai ai??i?? tik brangaus metalo gadinimas. Jam paA?A?stama juvelyrika, kuriAi?? galima iA? to metalo pagaminti, rodo visai kitAi?? estetikos sampratAi??.

Almeno pirmosios mintys galAi??jo bAi??ti panaA?ios. TaA?iau durys iA?liko. IA?vada ai??i?? kaA?ko svarbaus mes dar nesuprantame.

Dar kartAi?? kodAi??l?

KodAi??l Plocko katedros duris iA?gabeno sveikas? Tam privalAi??jo bAi??ti ne bet kokia, o labai svari prieA?astis. Galime drAi??siai atmesti su mAi??siA?kAi??mis meno sAi??vokomis susijusias prieA?astis, galime ne taip drAi??siai atmesti sakralines (prie jA? dar grA?A?iu). Kaip ir mAi??sA? laikais, kai visos kitos atkrinta, lieka ekonominAi??s prieA?astys. Anot sparnuoto posakio ai??i?? ai??zKo negali babkAi??s, gali labai didelAi??s babkAi??sai???.

Kas ir kur kariaunos vadams tuomet paA?A?stamoje bei prieinamoje erdvAi??je galAi??jo sumokAi??ti tas ai??zlabai dideles babkesai???? Beje, nebAi??tinai jos turAi??jo bAi??ti skaiA?iuojamos pinigais ar galvijais. Visai A?manoma, netgi tikAi??tina, kad siektas atlygis ai??i?? tai A?emAi??s, kokios nors srities valdA?ia ar A?taka sritinio valdovo aplinkoje. Numatomas atlygis privalAi??jo bAi??ti didelis, mAi??sA? vertybiA? matu ai??i?? apie dviejA? milijonA? litA? vertAi??s. UA? maA?esnA? negu A?imtaprocentinA? pelnAi?? kaA?in ar dauguma PlockAi?? uA?Ai??musios kariaunos vadA? sutiktA?, kad rizikuoti verta. Sakau ai??zvadA?ai???, nes nors kai kuriA? Almeno A?sakymA?, pavyzdA?iui, kada pulti, kada supti prieA?Ai?? iA? kairAi??s, ir reikAi??jo besAi??lygiA?kai klausyti, bet kiti sprendimai, tarp jA? ir turto dalybos, buvo bendri. Tai kiek palengvina mAi??sA? uA?duotA?. Almenas ar vadas kitu vardu galAi??jo turAi??ti nenuspAi??jamAi??, asmeniA?kAi?? uA?gaidAi??, bet kai sprendA?ia ai??zkolektyvasai???, galime remtis kolektyvine A?monijos patirtimi.

PavyzdA?iui, tinkamai tA? vadA? padAi??ties neapsvarsA?ius, A? mistiA?ko adresato vietAi?? galAi??tA? pirA?tis Didysis Naugardas. Tiesa, kad istorijos dulkAi??ms nusAi??dus, Plocko katedros durys atsidAi??rAi?? bAi??tent ten, taA?iau kokia tikimybAi??, kad per grobio dalybas susibAi??rAi?? kariaunos vadai nusprendAi??, jog jas reikia gabent bAi??tent A? DidA?jA? NaugardAi??? VisiA?kai to paneigti neA?manoma, taA?iau tikimybAi?? itin maA?a. Tai per daug panaA?Ai??tA? A? ai??zbriedA?io giriojeai??? dalybas. DidA?iajam Naugardui turto pakako, taA?iau kas tAi?? dienAi?? (o gal vAi??juotAi?? vakarAi??) bAi??tA? galAi??jAi??s uA?tikrinti, kad Didysis Naugardas uA? tas duris bus pasiruoA?Ai??s mokAi??ti? Ne spAi??ju, o garantuoju, kad kariaunos vadai buvo praktiA?ki, uA?tat ir skeptiA?ki A?monAi??s. Jiems reikAi??jo tvirtesniA? garantijA?. Remdamiesi panaA?iu argumentu taip pat galime atmesti pakankamai turto turintA? Rygos miestAi?? bei Rygos arkivyskupAi??.

Tuometinius Lietuvoje galingiausius valdovus MindaugAi?? ir TreniotAi?? galima atmesti dAi??l kitA? prieA?asA?iA?. KaA?in ar jiems atveA?Ai??s duris galAi??jai tikAi??tis tiesioginio atlygio. Jie jas priimtA? kaip dovanAi??, kuria siekiama A?gyti palankumo, vertintA? durA? bronzAi??, taA?iau kam jiems paA?ios durys? Mindaugas prieA? metus atmetAi?? krikA?A?ionybAi??, jo statydintai palyginti nedidelei baA?nyA?iai jos ir anksA?iau nebAi??tA? tikusios. Treniota atmestinas juo labiau. Jis tradicinAi??s baltA? religijos gynAi??jas, katedros durA? dovanAi?? bAi??tA? galAi??jAi??s priimti netgi kaip akibrokA?tAi??. Ai??ventyklA? statyti neketino, o gynybinAi??ms pilims jos netiko. PrieA?astys tokios akivaizdA?ios, kad abejotina, ar PlockAi?? uA?Ai??musios kariaunos vadai A?ias dvi galimybes iA? viso svarstAi??.

Kas lieka?

Reikia toliau bandyti suprasti, kaip savo aplinkAi?? galAi??jo suvokti anA? laikA? Almenas ir jo kolegos. ApA?velgsime dar dvi anA? laikA? aplinkos sritis ai??i?? vienAi?? dalykinAi??, kitAi?? dvasinAi??. Suprantama, dvasinAi?? sudAi??tingesnAi??, tad nuo jos ir pradAi??sime.

Roma ar Konstantinopolis?

PrieA? atsukdami laikrodA? atgal aA?tuonis A?imtmeA?ius, grAi??A?inkime jA? visais dviem tAi??kstanA?iais. EvangelistA? liudijimu tiems, kas Mesijo vizijoje vylAi??si rasti A?emiA?kos galios, JAi??zus pakartotinai tvirtina: ai??zMano KaralystAi?? ne iA? A?io pasaulioai???, o kad bAi??tA? dar aiA?kiau, pataria: ai??zAtiduokit kas Ciesoriaus Ciesoriui, kas Dievo ai??i?? Dievuiai???. Manytum, pasakyta pakankamai aiA?kiai, taA?iau uA?truko daug A?imtmeA?iA?, kol A?itai buvo A?sisAi??moninta. Ano Almeno laikais tA? A?imtmeA?iA? nepakako. Skilimas, atskyrAi??s krikA?A?ioniA?kAi??sias Romos ir Bizantijos BaA?nyA?ias A?vyko VIII a., jo pasekmAi??s prie baltA? apgyvento regiono priartAi??jo tik XAi??ai??i??XI a. Tais A?imtmeA?iais mAi??sA? rytiniai kaimynai A?sijungAi?? A? Bizantijos, pietiniai ir vakariniai ai??i?? A? Romos erdvAi??. Nuo tada patekome A? dviejA? krikA?A?ioniA?kA? BaA?nyA?iA? sandAi??rAi??. PrireikAi?? dar apie keturiA? A?imtmeA?iA?, kol pagaliau galutinai nusprendAi??me, kuriAi?? pasirinkti. Vien A?is laiko tarpsnis rodo, kad pasirinkimas buvo labai sunkus. Viena prieA?asA?iA? ai??i?? tai pateiktose Kristaus citatose pabrAi??A?tas dvasinAi??s ir pasaulietinAi??s valdA?ios atskyrimas.

Ai??iuo metu tA? teiginiA? esmAi?? A?raA?yta A? mAi??sA? ir daugelio kitA? valstybiA? konstitucijas. Ne visi dar iki galo tuo A?sitikinAi??, taA?iau vieA?oje erdvAi??je nuolat kartojama ai??i?? pasaulietinAi?? valdA?ia privalo bAi??ti atskirta nuo religijos. Jei dabartinAi?? padAi??tA? vertinsime pagal A?A? kriterijA?, tai matysime, kad mAi??sA? kaimyno Rytuose iA? Bizantijos perimta BaA?nyA?ia valdA?ios spaudimo neatlaikAi??. PrieA? keletAi?? A?imtmeA?iA? Maskvos Patriarchatas buvo paverstas klusniu valstybAi??s tarnu, Rusijos imperinAi??s ideologijos ramsA?iu ir rusifikacijos A?rankiu. DA?iaugiamAi??s, kad Mindaugas, o vAi??liau Vytautas su Jogaila, apsikrikA?tydami pasirinko RomAi??. Ai??iais laikais aiA?ku, kad jie pasirinko teisingai, o kaip tai atrodAi?? anais laikais?

AtrodAi?? skirtingai, netgi labai skirtingai. Anais laikais bAi??tent Romos BaA?nyA?ia neatsispyrAi?? valdA?ios pagundai, galima tai pasakyti tiesmukai ai??i?? baA?nytinAi?? valdA?ia susiliejo su pasaulietine. PopieA?ius Romoje valdAi?? valstybAi??, o kai valdai, tai reikia ir kariauti. PopieA?iai to nevengAi??. Kariavo ne tik su imperatoriumi ir savo kaimynais, bet ir su Romos pilieA?iais. MAi??sA? kaimynystAi??je 1201 m. vyskupas Albertas A?steigAi?? RygAi??. Numanydamas, kad jos valdymui Dievo pagalbos nepakaks, jis A?steigAi?? vienuoliA? ordinAi??, kurio pagrindinAi?? uA?duotis buvo ne melstis, o kalaviju paremti ir plAi??sti jo valdas. Kad nekiltA? abejoniA?, vietoj kryA?iaus A?ie vienuoliai savo apsiaustus puoA?Ai?? iA?siuvinAi??tais kalavijais. Tais laikais jie nebuvo iA?imtis ai??i?? mAi??sA? istorijoje lemtingas Ai??vA?. Mergelei Marijai paskirtas vienuoliA? ordinas savo apsiaustus A?enkAi??lino kryA?iumi, taA?iau kryA?ius tebuvo priedanga. Juo prisidengAi??, jie nuosekliai Ai??ai??i?? tenka pripaA?inti, stebAi??tinai sAi??kmingai ai??i?? kalaviju kAi??rAi?? nuosavAi?? valstybAi??. Savo valdose jie nepakentAi?? net kitA? konfesijA? vienuoliA?, nebojo popieA?iaus pagraudenimA?, kai pasisekdavo A?ygio metu nukauti ypaA? daug kitatikiA?, atsidAi??kodami Dievo Motinos garbei laikAi?? iA?kilmingas miA?ias. NukautA?jA? skaiA?iaus nesigAi??dijo, juo didA?iavosi. Galima apie tai pasiskaityti jA? paA?iA? raA?ytose kronikose.

Taip buvo Vakaruose. Rytuose tada vis dAi??lto buvo kitaip. Maskvos Patriarchato nebuvo, Kijevo patriarchais tarnavo iA? Konstantinopolio atsiA?sti graikai, vyskupai valstybiA? nevaldAi??, vienuoliai neA?iojo ne A?arvus, o abitus, jie nekariavo. Nedera tA? skirtumA? absoliutinti. A?mogus silpnas, valdA?ios bei puikybAi??s pagundai atsispirti ypaA? sunku, iki galo jai neatsispyrAi?? ir RytA? BaA?nyA?ia, taA?iau jei tais laikais apaA?talas Paulius bAi??tA? aplankAi??s abu tuometinAi??s krikA?A?ionybAi??s centrus, evangelijose skelbto Kristaus mokymo dvasios bAi??tA? daugiau radAi??s Konstantinopolyje. Galima aiA?kinti, kad lotyniA?koji Romos krikA?A?ionybAi?? A?ias savybes prarado per du A?imtmeA?ius trukusius karus Ai??ventojoje A?emAi??je, kur ir iA?sivystAi?? kariaujanA?iA? vienuoliA? anomalija. A?ia yra tiesos, taA?iau baltA? regiono gyventojams tai buvo menka paguoda.

Abejotina, ar netgi A?A?valgAi??s tuometinAi??s Lietuvos karinio elito nariai suprato dogmines prieA?astis, skyrusias Bizantijos ir Romos krikA?A?ionybes, taA?iau jie greitai perprato juose vyraujanA?ius valdA?ios ir religijos santykiA? skirtumus ir jais pasinaudojo. ApsikrikA?tijimas pagal Bizantijos apeigas nereiA?kAi??, kad pasiduodi kieno nors aukA?tesnei valdA?iai. Anaiptol. Tai reiA?kAi??, kad lengviau bus valdyti kitus. PavyzdA?iui, jei siekei tapti Pskovo, Polocko, Pinsko, Smolensko, Kijevo valdovu (tai tik dalis Rusijos miestA?, kuriA? valdovais bAi??davo lietuviai), A?itai pasiekti buvo lengviau, jei sutikdavai pasikrikA?tyti. UA?augusiam politeistinAi??je tradicijoje prisitaikyti nesunku. Jo paA?A?stamame pasaulyje dievA? daug, kuriA? vieni valdo gamtos reiA?kinius, kiti ai??i?? jos objektus. BaltA? politeistinAi?? religija nebuvo centralizuota. Jei aukoji dievams kur nors Ai??atrijoje, o po to dalyvauji apeigose KernavAi??je, kur dievai, kuriems aukoji, gali bAi??ti jau kiti, tai ir nuvykAi??s A? PskovAi?? ar KijevAi?? matai, kad ten savi dievai. Kol esi ten, laikaisi vietiniA? tradicijA?, kai grA?A?ti namo, grA?A?ti prie savA?jA?, jei tenka nuvykti vAi??l kitur, gali iA? naujo pasiA?lakstyti galvAi?? vandeniu. Pavyzdys A?ia gali bAi??ti Mindaugo brolAi??nas Tautvilas. Kai prieA? dAi??dAi?? kariavo dAi??l valdA?ios, vildamasis Ordino paramos, krikA?tijosi pagal Romos apeigas, o kai uA?mojis neiA?degAi??, taA?iau atsirado galimybAi?? valdyti Polocke, tai pabuA?iavo bizantiA?ko stiliaus kryA?iA? Polocke. PanaA?iai elgAi??si aukA?A?iausieji A?alies valdovai ai??i?? kol valdAi?? VitebskAi??, Algirdas leido pagal bizantiA?kas apeigas krikA?tyti ten gimusius savo vaikus, ko nebedarAi?? tapAi??s valdovu Vilniuje; kai po DurbAi??s mAi??A?io Mindaugas nebegalAi??jo tikAi??tis Ordino paramos, tai atsisakAi?? ir iA? ten gauto krikA?to. PoliteistinAi?? religija lanksti, tuo naudojosi antikos laikais iA?siplAi??tusios imperijos, tai palengAi??vino ir tuo metu A?sibAi??gAi??janA?iAi?? Lietuvos karinio elito plAi??trAi??.

Religijos istorijos ir teologijos plotmAi??je tai sunkiasvorAi?? tematika, ir jos A?ia giliau nenagrinAi??siu. MAi??sA? laikais nereikalaujame, kad generolai bAi??tA? teologai. Be abejo, tokie nebuvo ir anA? laikA? kariaunA? vadai. Pirmiausia, jie buvo pragmatiA?ki A?monAi??s. PagrindinAi??s prieA?astys, nulemianA?ios sprendimus, buvo tai, kiek tie sprendimai padAi??s ar apsunkins pasiekti jA? uA?sibrAi??A?tus tikslus. 1262 m. jiems nereikAi??jo bijoti, kad atsitraukianA?ius pasivys vietinAi?? kariauna, tad sprAi??sdami durA? likimAi?? galAi??jo svarstyti A?vairias galimybes.

Jei apsiribosime pragmatiA?komis galimybAi??mis ai??i?? o jos ir mAi??sA?, ir anais laikais tikAi??tiniausios, ai??i?? tai galime apsistoti prie jau A?vardyto klausimo: kas uA? jas daugiau sumokAi??s? TaA?iau nederAi??tA? neapsvarsA?ius atmesti dar vienos galimybAi??s. Pirmieji mAi??sA? istorijoje paliudyti tikrieji konvertitai (tokie, kurie priAi??mAi?? krikA?tAi?? ne dAi??l politiniA? apskaiA?iavimA?) apsikrikA?tijo bAi??tent pagal bizantiA?kAi?? tradicijAi??. BuA?ys minAi??toje studijoje pristato du konvertitus, kurie darbais liudija savo tikAi??jimAi??. Tai Mindaugo vyriausiasis sAi??nus VaiA?elga ir tuo pat metu gyvenusi, po mirties A?ventAi??ja paskelbta Charitina LietuvaitAi??. VaiA?elga, laikydamasis vienuolio A?A?adA?, dukart atsisakAi?? valdA?ios, savo turtAi?? ir pastangas skyrAi?? vienuolynui A?kurti ir iA?laikyti, Charitina paskelbimAi?? A?ventAi??ja uA?sitarnavo kaip pamaldi moterA? vienuolyno abatAi?? DidA?iajame Naugarde. Nors tikimybAi?? maA?a, panaA?iA? A? juos asmenA? galAi??jo bAi??ti ir Plocko kariaunoje, A?ie bibAi??liniais vaizdais puoA?tas duris A?vertintA? kitaip. GalAi??jo taip bAi??ti, taA?iau maA?ai tikAi??tina, kad jA? bAi??tA? tarp vadA?, dar maA?iau tikAi??tina, kad turAi??tA? pakankamai turto ir A?takos, jog galAi??tA? nulemti durA? likimAi??. ApsvarsA?ius A?iAi?? galimybAi??, tenka jAi?? atmesti. Ji A?domi tuo, kad iliustruoja skirtingAi?? tuometinA? Bizantijos ir Romos BaA?nyA?iA? A?vaizdA?.

Tenka grA?A?ti prie pragmatiA?kiems kariaunos vadams priimtinesnAi??s galimybAi??s. KaA?kur, kaA?kas tA? durA? gali norAi??ti taip, kad uA? jas mokAi??tA? daugiau negu uA? metalAi??. Gerokai daugiau. Jie dalykiA?ki A?monAi??s, tikAi??tina, kad prieA? sutikdami, jog verta rizikuoti, norAi??tA? A?inoti, kur tokiA? galima rasti.

Kaip surasti PlockAi?? be A?emAi??lapio?

Pridurkime ai??i?? ir be kelrodA?iA?. Mums nepasisektA?, ne taip paprasta buvo ir anais laikais, taA?iau tuomet visi nuo jaunystAi??s pratinosi neA?ioti A?emAi??lapius savo galvose, kai kurie tai sugebAi??jo itin sAi??kmingai. Tinkamai pratinama A?mogaus atmintis ai??i?? stebAi??tina. PavyzdA?iui, tA? laikA? pirklys keliautojas Marco Polo (1262 m. jis buvo 8 metA? berniukas) sugebAi??jo iA? atminties atkurti virA? A?imto kelionAi??se aplankytA? Kinijos imperijos miestA? geografinAi?? padAi??tA?. Pagrindiniai senjoro Polo galvoje susiklostAi?? milA?iniA?kos Kinijos imperijos orientyrai buvo vandenys ai??i?? jAi??ros pakrantAi??, upAi??s, didesni eA?erai, jais remdamasis jis nurodo kryptis ir nuotolius. Kryptys nurodomos palyginti grubiai ai??i?? rytai, vakarai, A?iaurAi??, pietAi??s; nuotoliai nurodomi tuometiniam keliautojui naudingiausiu matu ai??i?? kiek dienA? prireikia nukeliauti nuo taA?ko A iki taA?ko B. Suprantama, matuojant kilometrais toks nuotolio A?ymAi??jimas A?vairuoja, kalnuotose vietovAi??se jis trumpesnis, lygumose didesnis, o jei galima keliauti grA?stu keliu (tokiA? tuometinAi??je Kinijos imperijoje netrAi??ko), dar ilgesnis.

PanaA?iai geografinAi?? informacija turAi??jo kauptis ir tuometiniA? mAi??sA? regiono gyventojA? galvose. Ne visi buvo apdovanoti tokia atmintimi kaip senjoras Polo, nors panaA?iA? turAi??jo pasitaikyti. Kaip ir Marco Polo atveju, jA? pagrindinis orientyras buvo vandenys, ypaA? upAi??s. CentrinAi??je Lietuvos teritorijoje Nemunas ir Neris su intakais, prAi??sA? kraA?te ai??i?? Prieglius, KurA?e ai??i?? Venta, Mazovijoje ai??i?? Vysla. Svarbiausioji upAi??, nuo vakarA? iki rytA? perkertanti visAi?? teritorijAi?? ai??i?? Dauguva. Beveik tAi??kstantis mAi??siA?kiA? kilometrA? nuo Rygos A?lankos iki aukA?tupio, iA? kurio A? JuodAi??jAi?? jAi??rAi?? pradeda tekAi??ti ir Dniepro vandenys. Dauguva ne tik kirto visAi?? regionAi??, ji buvo ir jungtis su tolimesniais kraA?tais. Beje, palyginus su Polo, kuris apraA?Ai?? keliones pietiniuose kraA?tuose, A?io regiono geografijos A?inovams ai??zdienos kelionAi??sai??? nuotolio matas priklausAi?? nuo metA? laiko. GreiA?iausiai buvo galima keliauti antroje A?iemos pusAi??je, kai upAi??s, eA?erai ir klampios pelkAi??s uA?A?Ai??lusios. Sausos vasaros metu, A?inant, kaip apeiti pelkes ir kur rasti upiA? brastas, keliauti taip pat buvo A?manoma, o lietingAi?? rudenA? arba pavasarA? per ledoneA?A? daugelis vietoviA? buvo iA?vis nepasiekiamos. Surasti maA?esnes gyvenvietes reikAi??jo vietiniA? vedliA?, taA?iau rasti pagrindines vietoves, pilis ir tuomet dar negausius miestus sugebAi??jo bet kuris iA? patyrusiA? vadA?.

GrA?A?kime prie durA? problematikos ir klausimo, kur rasti tokius, kurie pageidautA? katedros durA?? Vienas jA? galAi??jo bAi??ti vyriausiasis Mindaugo sAi??nus VaiA?elga. NereikAi??jo vadams aiA?kinti, kas jis toks, nors gal reikAi??jo paaiA?kinti, kuo jis tuo metu uA?siima ir kur jA? rasti. A?inantysis bAi??tA? galAi??jAi??s aiA?kinti taip: pirma reikia nusigauti iki Gardino (visi A?inojo, kad Gardinas ten, kur Nemunas pakeiA?ia savo tekAi??jimo kryptA? nuo vakarA? A? A?iaurAi??). Po to gali plaukti prieA? srovAi?? arba sekti krantu, po trijA?, keturiA? dienA? kelionAi??s kairiajame krante rasi statybas. MiA?kas plaA?iai iA?kirstas, ten VaiA?elga statydina vienuolynAi??. Turto prisikrovAi??, kai valdAi?? NaugardukAi??, tai gali sau leisti.

Antras galAi??jo bAi??ti Tautvilas. AiA?kinti, kas jis toks, juo labiau nereikAi??jo. TikAi??tina, kad per anksA?iau vykusius karus ne vienas iA? kariaunos vadA? jA? asmeniA?kai paA?inojo, be abejo, taip pat A?inojo, kad jau daug metA?, kai Mindaugas jam paskyrAi?? valdyti PolockAi??. A?iniA? niekada nebAi??na per daug, tad iA? daugiau nusimananA?iA?jA? norAi??josi tiksliau suA?inoti, kaip jam ten sekasi, bet kaA?in ar kas klausAi??, kaip nukeliauti A? PolockAi??. Visi A?inojo, kad reikia kirsti SAi??lAi?? keliaujant A?iaurAi??s kryptimi iki Dauguvos, paskui upe plaukti ar sekti krantais A? rytus. Kiek dienA? uA?truks, priklausys nuo metA? laiko, bet Polocko neapeisi. Tai didA?iausias ir svarbiausias miestas Dauguvos aukA?tupyje.

NorAi??jo gauti geresnAi?? kainAi?? ir turAi??jo laiko iA?gabenti

Tai atsakymas, kodAi??l Plocko katedros durA? neskaldAi??. NeraA?au, kad tai ai??ztikAi??tinasai??? atsakymas. Mat kito nesugebu pasiAi??lyti, palieku tai tiems, kurie turi lakesnAi?? vaizduotAi??. TaA?iau mA?slAi?? lieka mA?sle, A?minus vienAi?? jos keliamAi?? klausimAi??, bematant iA?kyla kiti. Kas buvo tie, kurie bAi??tA? galAi??jAi?? sumokAi??ti geresnAi?? kainAi??? Remdamasis kronikose prieinamomis A?iniomis bei tuometiniu Bizantijos ir Romos BaA?nyA?ios A?vaizdA?iu baltA? regione manau esant tikAi??tina, kad tokie galAi??jo bAi??ti jau minAi??ti VaiA?elga-LauruA?as ir Polocke valdantis Mindaugo brolAi??nas Tautvilas. Tiems, kurie siAi??lys kitus kandidatus, verta priminti, kad jie arba jA? atstovai privalAi??jo bAi??ti PlockAi?? uA?Ai??musios kariaunos vadA? aplinkoje. Nors 1262 m. antpuolio atveju laikas ypatingai nespaudAi??, taA?iau jis vis vien buvo ribotas. Gal turAi??ta trys dienos, gal visa savaitAi??, taA?iau to tikrai nepakako, tarkime, susiA?inoti su DidA?iuoju Naugardu, kad ten pageidaujama durA? Ai??v. Sofijos soborui. Vasaros metu ir palankiomis sAi??lygomis kelionAi?? A? vienAi?? pusAi?? truktA? bent mAi??nesA?. Antpuolio vadai sprendimui reikalingAi?? informacijAi?? arba jau patys turAi??jo, arba suA?inojo iA? savo artimos aplinkos.

Visai tikAi??tina, kad tarp uA?Ai??musiA?jA? PlockAi?? buvo anksA?iau VaiA?elgos ar Tautvilo kariaunose dalyvavusiA?jA?, netgi priklaususiA?jA? tA? valdovA? asmeniA?kam bAi??riui. Tais laikais tai buvo kur kas daugiau negu asmeninAi?? sargyba ai??i?? jA? nariai savo likimAi?? glaudA?iai siejo su valdanA?iuoju asmeniu, jie kariavo, keliaudavo, galima sakyti, ir gyveno kartu. Kai Daumantui teko bAi??gti iA? NalA?ios, kartu pasitraukAi?? apie 300 vyrA? su A?eimomis. Tokio bAi??rio vyrai gerai paA?inojo ne tik vadAi??, kuriam tarnavo, bet ir aplinkAi??, kurioje tai vyko. VaiA?elgai nusprendus tapti vienuoliu, keli artimiausieji jo bAi??rio vyrai gal pasekAi?? jo pavyzdA?iu ar pasiliko jo aplinkoje, bet kitiems teko ieA?koti kitos tarnybos. JA? amatas ai??i?? karas, tad tokiA? galAi??jo pasitaikyti ir tarp PlockAi?? uA?Ai??musiA?jA?. NemaA?iau tikAi??tina, kad buvo kariA? ir iA? Tautvilo aplinkos. MazovijAi?? puolusi kariauna buvo sudAi??tinAi??, joje dalvavo bAi??riai iA? A?vairiA? Lietuvos regionA?, taip pat iA? kaimyniniA? sriA?iA?, A?skaitant tuo metu su Lietuva nekonfliktuojanA?ios VoluinAi??s. Tautvilas galAi??jo pasiA?sti Polocko aplinkoje sutelktAi?? bAi??rA?, kuriam vadovautA? kuris vienas, o gal keli patikimi kariAi??nai iA? jo asmeniA?kos svitos. Kurie iA? A?iA? lAi??mAi?? durA? likimAi???

Labiau tikAi??tina, kad nulAi??mAi?? Tautvilui Polocke tarnavAi??s kariAi??nas. Jei koks VaiA?elgos patikAi??tinis bAi??tA? A?tikinAi??s vadus, kad Mindaugo sAi??nus uA? jas dosniai atlygins, tai durys bAi??tA? nukeliavusios pirma A? VaiA?elgos statomAi?? LauruA?avo vienuolynAi??, o VaiA?elgai A?uvus veikiausiai bAi??tA? petekusios A? jo sAi??jungininko VoluinAi??s Ai??varno valdas. Tokiu atveju koks nors meno A?inovas jas bAi??tA? radAi??s (tikAi??tina, kad gerokai anksA?iau) Vladimiro ar Lvovo miesto sobore. A?inia, jos atsidAi??rAi?? DidA?iajame Naugarde, o kelias A? DidA?jA? NaugardAi?? veda per Ai??PolockAi??.

Apie PolockAi?? verta paraA?yti plaA?iau. Ai??iais laikais tai tolokai nuo A?prastA? turistiniA? marA?rutA? atsidAi??rAi??s Gudijos provincijos miestas, kuris mus maA?ai tedomina. TruputA? gaila, nes neperdedant galima teigti, kad tai pirmas Lietuvos istorijAi?? A?takojAi??s artimas miestas. Kronikose jo A?kAi??rimo data A?ymima 862 m., palyginimui ai??i?? Ryga A?kurta 1201 m., TvankstAi?? ai??i?? Koenigsbergas ai??i?? KaraliauA?ius ai??i?? 1255 m., o apie VarA?uvAi?? nAi??ra ko kalbAi??ti. Polockas ai??i?? vienas pirmA?jA? ai??zvariagA?ai??? A?kurtA? miestA?, jo svoris Rusijos istorijoje ankstyvaisiais metais prilygo DidA?iajam Naugardui ir Kijevui. Lietuvos istorijoje jis svarbus tuo, kad tikAi??tina, jog XI a. Lietuva Polocko valdovui mokAi??jo duoklAi??; tai baigAi??si apie 1183 m., kai kariauna iA? Lietuvos sutriuA?kino Polocko kariaunAi??. Kai kurie istorikai3 su tuo sieja Lietuvos valstybAi??s pradA?iAi??. Nuo to meto pasikeitAi?? jAi??gA? santykis ai??i?? Lietuva po to A?takojo, kiek vAi??liau tiesiogiai valdAi?? PolockAi??. KurA? laikAi?? tai buvo svarbiausias iA? Lietuvos valdomA? prekybiniA? miestA?, jo kontroliuojamoje erdvAi??je kirtosi pagrindiniai tA? laikA? vakarA?ai??i??rytA? ir A?iaurAi??sai??i??pietA? prekybiniai keliai. Netoli A? rytus nuo Polocko, Dauguvos aukA?tupyje, brangAi??s kailiai skirti Bizantijos imperijai, kitos prekAi??s iA? A?iaurinAi??s Europos bAi??davo sausuma perkeliamos A? pietus tekanA?io Dniepro intakus. Jei Polockas nebAi??tA? A?kurtas keletu A?imtmeA?iA? anksA?iau, tai galAi??tume teigti, kad jis mAi??gdA?ioja Vilniaus miestAi??, bent taip atrodo paA?velgus A? vAi??lesnA?, bet dar ViduramA?iA? laikA? jo atvaizdAi?? (il. Nr. 6). Vilniui pradA?iAi?? davAi?? saugi, pelkiA? apsupta aukA?tuma Vilnios ir Neries santakoje, Polockui ai??i?? panaA?i, bet didesnAi?? aukA?tuma Polotos ir Dauguvos santakoje. Ai??iame raA?inyje aptariamai mA?slei aktualu, kad paA?iame sutvirtinto miesto centre schematiA?kai atvaizduota A?ventovAi?? ai??i?? tai Ai??v. Sofijos soboras. Pavadinimas neatsitiktinis. Po Kijevo valdovo Vladimiro krikA?to 988Ai??m. pagrindiniuose valstybAi??s centruose Konstantinopolio Hagia Sofia pavyzdA?iu pradAi??tos statyti A?v. Sofijai skirti soborai. Neprilygo jie originalui dydA?iu, taA?iau savuose regionose tai buvo svarbiausi ir didA?iausi religinAi??s paskirties statiniai. MinAi??tu laikotarpiu jie buvo pleA?iami ir perstatinAi??jamiAi??(il. Nr. 7, 8).

Ai??v. Sofijos soboras Polocke tebAi??ra, taA?iau atrodo jis dabar visai kitaip. MA?slAi??s A?minimui tai nesvarbu, taA?iau A?ios A?ventovAi??s likimas toks permainingas, taip artimai susijAi??s su A?io regiono istorija ir Vilniumi, kad verta paminAi??ti bent paA?ius kertinius momentus.

Per Livonijos karAi?? 1563 m. Ivano A?iaurojo kariauna PolockAi?? A?iauriai nuniokoja (kaip kitaip?). 1579 m. Steponas Batoras po ilgos apgulties PolockAi?? atkariauja. Po 1596 m. Lietuvos Brastos unijos, Ai??v. Sofijos soboras perduodamas unitams. Per Ai??iaurAi??s karAi?? Petro I kariuomenAi?? uA?ima PolockAi??. Ai??v. Sofijos soboras iA?niekinamas, jame laikomi sprogmenys. 1711 m. A?vyksta sprogimas, senasis soboras sugriaunamas iki pamatA?. 1752Ai??m. unitai ant senojo soboro pamatA? pradeda statyti Vilniaus architekto Jono Kristupo Glaubico projektuotAi?? barokinAi?? dvibokA?tAi?? A?ventovAi??. Ji baigiama 1768Ai??m. (il. Nr. 9). DA?iaugtis ja tenka neilgai ai??i?? po Pirmojo AbiejA? TautA? Respublikos padalijimo 1772 m. soboras atimamas iA? unitA? ir perduodamas Maskvos Patriarchatui. 1931 m. sovietA? valdA?ia Ai??v. Sofijos soborAi?? paverA?ia sandAi??liu, vAi??liau koncertA? sale. 2011 m. Ai??v.Ai??Sofijos soboras tebAi??ra koncertA? salAi??. Yra ten ir muziejus. Jame parodyta, iki kokio aukA?A?io iA?liko susprogdinto senojo soboro sienos. Liko ten tokie suolai, kokie okupacijos metu buvo Vilniaus katedroje ai??i?? su atloA?ais, kuriuos galima persukti A? kitAi?? pusAi??. Mat altoriaus vietoje A?rengta scena, o kai bAi??na vargonA? koncertai, tai atloA?ai persukami A? kitAi?? pusAi??. Esama ir paveikslA?; atsisAi??dus galima pasijausti kaip kadaise ai??zPaveikslA? galerijojeai???.

SAi??sajA? su Vilniumi ir Lietuvos istorija yra kur kas daugiau. PranciA?kus Skorina, kuris Vilniuje spausdino knygas, gimAi?? Polocke, netrukus po to, kai jAi??zuitai A?steigAi?? AkademijAi?? Vilniuje, A?steigAi?? filialAi?? Polocke, ten taip pat rektoriavo Petras Skarga. DurA? mA?slAi??s A?minimui minAi??tinos dvi sAi??sajos ai??i?? pirma, kad ten buvo ir dar vis yra Ai??v. Sofijos soboras, antra, kad ten kurA? laikAi?? gyveno, gal ir apsikrikA?tijo pirmoji ir kol kas vienintelAi?? oficialiai pripaA?inta Lietuvos A?ventoji.

PoetinAi?? pabaiga su A?ventAi??ja

Yra dvi tonas sverianA?ios romaniA?kos bronzinAi??s durys DidA?iajame Naugarde. Kadaise jos buvo Plocke. Nuotolis tarp tA? dviejA? vietA? apie 1000 km, to nuotolio tarpe ai??i?? Lietuva. Durys mena mA?slAi??: kada, kodAi??l ir kaip jos ten nukeliavo?

Ai??Ai??iame raA?inyje bandA?iau tai A?minti A?sijausdamas A? tuometines sAi??lygas ir tardamas, kad A?mogiA?koji prigimtis nesikeiA?ia. IndividA? pasitaiko A?vairiA?, taA?iau kolektyve A?monAi??s ir A?iais, ir anais laikais elgiasi panaA?iai. Kariauna ai??i?? tai pelno siekiantis kolektyvas, kuris naudojasi mAi??sA? laikams nepriimtinais, bet tais laikais A?prastais bAi??dais uA?sidirbti. Yra pirmininkas, yra skyriA? virA?ininkai, yra darbininkai. Kolektyvinis visA? tikslas ai??i?? siekti pelno. Kai tai pasiseka, tenka jA? tarpusavyje pasidalyti. Ir A?iais laikais tai liko vienas sudAi??tingiausiA?, grieA?tomis taisyklAi??mis susaistytA? uA?daviniA?. Ne kitaip buvo ir anais laikais.

GrA?A?kime prie PlockAi?? uA?Ai??musios kariaunos vadA?, kurie aptaria pasiekto grobio dalybas. Suprantama, katedros bronzinAi??s durys buvo ne vienintelis, gal net ne pats vertingiausias grobis, taA?iau pakankamai svarbus, kad jA? dalybai uA?tikrinti reikia daugumos vadA? pritarimo. Tarkime, kad kariAi??nas iA? Tautvilo aplinkos juos bando A?tikint A?itaip: ai??zJokiu bAi??du neskaldykite tA? durA?, jos baisiausiai praverstA? Tautvilui. Turto anas turi kaip A?ieno, jau kiek metA? nuo polockieA?iA? devynis kailius lupa, ale per tai sunkumai. PolockieA?iai mokAi??ti gali, kiek ten visokio gero per uostAi?? eina, na, kam patiks duoklAi??s? IeA?ko priekabiA?, pakampiuos niurna, kad jis perkrikA?tas, kad ne tiems dievams aukoja, kad jA? A?ventyklos, jAi?? ten soboru vadina, negerbia. O tas soboras didA?iulis, durys ten kaip syk tiktA?. Ten jas pakabinAi??s Tautvilas visiems niurzgliams gerkles uA?A?iauptA?. UA? duris atsilygins su kaupu. Visais dievais uA?tikrinuai???.

Durys iA?liko, tad panaA?Ai??s ar kiek kitokie argumentai A?tikino skeptiA?kai nusiteikusius vadus. GalAi??jo bAi??ti ir paprasA?iau. Jei Tautvilo aplinkos vyras buvo vienas vadA?, juo labiau jei jis atsivedAi?? bAi??rA? iA? Polocko, tai jam priklausAi?? atitinkama grobio dalis. Plocke grobio turAi??jo bAi??ti nemaA?ai, tos dalies galAi??jo pakakti durims atpirkti. Leisiu Almenui tart paskutinA? A?odA?: ai??zTai sutariam, vyrai, ai??i?? tegu ans veA?asi tas duris, mes dalinamies visaAi??kitaai???.

Tuo uA?baigiame mA?slAi??s dalies ai??zkodAi??l?ai??? A?minimAi??. Paskutinio mA?slAi??s klausimo ai??i?? ai??zkaip?ai??? durys keliavo, tiksliai atsakyti neA?manoma, taA?iau to ir nereikia. Durys sudurstytos iA? lietA? paneliA?, A?ie sveria nuo 60 iki 160 kg, vietiniai arba kartu su kariauna keliavAi?? kalviai sugebAi??jo jas iA?ardyti. PerveA?ti truko laiko, taA?iau ir anais laikais nesudarAi?? ypatingA? sunkumA?: trijA? keturiA? veA?imA? turAi??jo pakakti. Pirmoji kelionAi??s atkarpa ai??i?? tikAi??tina, nuo Plocko iki Gardino. KelionAi?? vyko lAi??tai, ne kAi?? daugiau negu 15ai??i??25 km per parAi??. Nuotolis nuo Plocko iki Gardino apie 350 km, tad galAi??jo uA?trukti 15ai??i??20 dienA?. Pasiekus saugias Gardino tvirtovAi??s sienas, nebebuvo ko skubAi??ti. Gal nusprAi??sta laukti greitesnio A?iemos kelio, gal plukdyta Nemunuai??i??Nerimi iki KernavAi??s, po to sausuma iki Dauguvos, po to vAi??l upe iki Polocko. Galima tarti, kad 1262ai??i??1263 m. sandAi??roje durys pasiekAi?? PolockAi??.

Tai lemtingas Lietuvai metas. 1263 m. nuA?udomas Mindaugas su A?eima, pusmeA?iu vAi??liau ir Tautvilas. Kitais metais eilAi?? Treniotai, A? LietuvAi??, remiamas VoluinAi??s Ai??varno, atA?ygiuoja laikinai vienuolio abitAi?? nusimetAi??s VaiA?elga, Daumantas pasitraukia A? PskovAi??, Polocke valdA?iAi?? perima jo prieA?as Gerdenis.

Ai??O durys?

Nestebina, kad tokioje sumaiA?tyje kronikininkai praA?iAi??ri net dvi tonas sverianA?iA? bronziniA? durA? likimAi??. TikAi??tina, kad tiesiog durims sustatyti, juo labiau jas perleisti Polocko Ai??v. Sofijos soborui pritrAi??ko laiko. Ne tai tais metais rAi??pAi??jo Tautvilui ai??i?? jam rAi??pAi??jo iA?saugoti galvAi??. A?inia, tai nepavyko. Kronikos prisimena tik paA?ius svarbiausius asmenis. Kai ritosi jA? galvos, sumaiA?tis netausojo jA? sAi??jungininkA? ir artimA?jA?. Kas suspAi??jo, traukAi??si. IA? Polocko pagrindiniai prekybos keliai vandeniu ir sausuma vedAi?? A? DidA?jA? NaugardAi??, tad nestebina, kad Tautvilo artimieji prieglobsA?io ieA?kojo bAi??tent ten. Kartu su jais A? DidA?jA? NaugardAi?? atvyko ir jauna moteris, kuri per krikA?tAi?? pasirinko Charitinos vardAi??. TikAi??tina, kad tuo metu DidA?jA? NaugardAi?? pasiekAi?? veikiausiai A? vis dar atskirus panelius iA?skirstytos Plocko katedros bronzinAi??s durys. Jos atsidAi??rAi?? Ai??v. Sofijos sobore, Charitina A?stojo A? vienuolynAi??, ilgainiui tapo jo abate, mirAi?? 1281 m., o po mirties buvo paskelbta A?ventAi??ja. Ai?? A?ventA?jA? sAi??raA?Ai?? ji A?raA?yta kaip ai??zCharitina LietuvaitAi??ai???, kad jAi?? bAi??tA? galima atskirti nuo ketvirto A?imtmeA?io kankinAi??s Charitinos iA? Amisos.

Ar buvo koks ryA?ys tarp Tautvilo ir Charitinos, tarp bronziniA? Plocko katedros durA? ir Charitinos? Kronikose jokios uA?uominos apie tai nerasime. Hagiografijoje Charitina vadinama kilmingAi??ja ar net kilusia iA? karaliA?kosios A?eimos. Gal ji buvo Tautvilo sesuo, gal dukra, gal tolimesnAi?? giminAi??. Tapti vienuolyno abate ViduramA?iais (ir ne tik) buvo lengviau, jei galAi??jai baA?nyA?iai paskirti nemaA?Ai?? turtAi??. PavyzdA?iui, bronzines katedros duris.

Kiek tai tikAi??tina? Nebandysiu spAi??lioti, gal to ir nereikia. Be istorinAi??s tiesos bAi??na ir poetinAi??. Ai??i skamba taip: Ai??v. Sofijos soborui gabentos durys Ai??v. Sofijos soborui ir atiteko, lietuviA? krauju laimAi??tos durys padAi??jo lietuvaitei tapti A?ventAi??ja.

Ai??____________

1 Ryszard KnapiAi??ski, Credo Apostolorum w romaAi??skich Drzwiach PAi??ockich, PAi??ock: WojewA?dzka Biblioteka Publiczna, 1992, p. 11.

2 A?r. Algimantas BuA?ys, Seniausioji lietuviA? literatAi??ra. Mindaugo epocha, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2009.

3 Tomas Baranauskas, Lietuvos valstybAi??s iA?takos, Vilnius: Vaga, 2000.