Kaunas, Balio Sruogos 21

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS: Astrida PetraitytAi??
DATA: 2012-06

Kaunas, Balio Sruogos 21

Astrida PetraitytAi??

Kauno senbuviui, solidA?iam VDU profesoriui, A?inomam raA?ytojui, teatralui Baliui Sruogai nusibodo svetimuos palociuos glaustytis su sava A?eimynAi??le ai??i?? iA?mintingAi??ja A?mona Vanda, numylAi??tine dukrele Dalia, nutarAi??, kad bAi??tA? puiku savus namus turAi??ti… Ir iA?dygo Laikinosios sostinAi??s pakraA?ty, dar kone plyname lauke, nors tai jau vadinosi gatvAi?? ai??i?? Ramioji ai??i?? dviaukA?tis mediniA? rAi??stA? namas su atvira veranda, dar nemenko sklypo darA?ui-sodui apsuptas… Buvo 1938-ieji. Regis, vAi??rAi??si ilgas laimingas gyvenimas…

TAi??sdami savAi??jA? memorialiniA? raA?ytojA? muziejA? pristatymo ai??zprojektAi??ai???, atkakome A? KaunAi??, A? Balio Sruogos gatvAi??ai??i?? Maironio lietuviA? literatAi??ros muziejaus padalinio Balio ir Vandos SruogA? namA?-muziejaus vedAi??ja BirutAi?? GLAZNERIENAi?? mielai sutiko pabAi??ti gide, pasidalyti saugomais RaA?ytojo gyvenimo ir kAi??rybos A?enklais ai??i?? regimais ir ne, emociA?kai patiriamais ir perteikiamais.

Ai??iame name Balys Sruoga su A?eima gyveno labai neilgai, tik dvejus metus ai??i??Ai??Ai?? 1938ai??i??1940-aisiais. SklypAi?? ai??i?? tai maA?daug 14,5 arA? ai??i??Ai?? jis nusipirko 1936 m., iA?kart pradAi??jo apsodinti vaismedA?iais. O namelis pirmiausia pastatytas BAi??giuose, A?emaitijoje, A?monos Vandos DaugirdaitAi??s-SruogienAi??s tAi??viA?kAi??je. Jos tAi??vas bajoras Kazimieras Daugirdas ten turAi??jo dvarelA? ir miA?ko; ir jis jaunai A?eimai paruoA?Ai?? dovanAi?? ai??i??Ai?? iA?pjovAi?? sienojus, padarAi?? langus, duris… 1938-aisiais namelis ten ir buvo surAi??stas, po to iA?ardytas ir geleA?inkeliu atveA?tas, tada per du mAi??nesius pastatytas A?iame sklype netoli Ai??v. Antano baA?nyA?ios (tuometis adresas ai??i??Ai?? Ramioji g. 9 b). NamAi?? projektavo irgi A?A?ymus A?mogus ai??i?? grafas Vladimiras Zubovas, M. K. A?iurlionio A?entas, tai buvo pirmasis jo projektas.

cialis usa prices.
cialis purchase canada using paypal.

1938 m. rudenA? SruogA? A?eima A?ventAi?? A?kurtuves. PrasidAi??jo graA?us ir laimingas gyvenimas, deja, trukAi??s labai neilgai. A?ia jie su vienintele dukra Dalia gyveno tik 1938ai??i??1940 m. Kaip teigAi?? pati A?eima, laimingiausiais jA? gyvenime. IA? A?ios graA?ios sodybos profesorius kasdien skubAi??davo A? universitetAi??, o istorikAi?? V. SruogienAi?? ai??i?? A? III valstybinAi?? gimnazijAi??. Kiekvienas A?eimos narys, pasak dukros Dalios, tuomet trylikametAi??s moksleivAi??s, turAi??jo savo privatumAi??. GerAi?? atmosferAi?? jautAi?? visi biA?iuliai. KartAi?? atvykusi latviA? raA?ytoja Zenta Maurinia pasakAi??: ai??zAi??iame A?idinyje jauA?iu meilAi?? ir saulAi??.ai???

1940-aisiais A?eima persikAi??lAi?? gyventi A? atgautAi??jA? VilniA? ai??i?? iA? patriotiniA? jausmA?. Universitetas, kuAi??riame dirbo Sruoga, taip pat iA? Kauno kAi??lAi??si A? VilniA?.

Balys Sruoga ai??i?? be galo universalus A?mogus; A? kurA? kultAi??ros laukAi?? bepaA?velgsime, visur rasime ir jo rankAi?? prisilietus. Visada stengiamAi??s lankytojams parodyti, kad jis ne tik raA?ytojas, bet ir literatAi??ros tyrinAi??tojas, publicistas, vertAi??jas, teatro istorijos teoretikas, vos ne pirmuosius dirvonus A?ia pradAi??jAi??s arti, tautosakos tyrinAi??tojas. Tai buvo labai talentingas ir iA?silavinAi??s A?mogus, kuriam rAi??pAi??jo viskas, kuris viskAi?? norAi??jo keisti, modernizuoti.

PradAi??damos ekskursijAi??, iA?kart kilome laiptais A? antrAi?? aukA?tAi??. Buvusiame dukters Dalios kambaryje prieA? keletAi?? metA? A?rengta nauja Balio Sruogos literatAi??rinAi?? ekspozicija ai??i??Ai??Ai?? nuotraukos atsiverianA?iuose stiklo stenduose atspindi A?vairius raA?ytojo gyvenimo ir veiklos etapus. Ai??alia esanA?ios pagalbinAi??s patalpos tradiciA?kai tapo tarnybiniais kabinetais.

I. Antrojo aukA?to ekspozicijos

Su gausiausiais muziejaus lankytojais ai??i?? moksleiviais ai??i?? kalbame apie visAi?? B. Sruogos gyvenimo, kAi??rybos ir veiklos keliAi??… Ai??tai vaikystAi??. Sruogos tAi??vai ai??i??Ai?? gana pasiturintys Ai??kininkai, nemokAi??jAi?? nei skaityti, nei raA?yti; mama buvo dviem deA?imtmeA?iais jaunesnAi?? uA? tAi??vAi??, A?domu, kad ji, beraA?tAi??, bandAi?? kurti eiles… TAi??vas buvo A?iurkA?tokas A?mogus, bet turAi??jo labai gerAi?? humoro jausmAi??. Taigi Balys Sruoga paveldAi??jo abiejA? tAi??vA? talentus. Ai??eimoje buvo penki sAi??nAi??s ai??i??Ai?? A?tai graA?i visos A?eimos nuotrauka; keturi vaikai (iA?skyrus Ai??kio paveldAi??tojAi?? AniolAi??) baigAi?? aukA?tuosius mokslus, vAi??liau uA?Ai??mAi?? gana aukA?tas pareigas. Besimokydamas PanevAi??A?io realinAi??je mokykloje (1906ai??i??1914), Balys Sruoga paraA?Ai?? pirmAi??jA? eilAi??raA?tA? ai??zLiAi??dna, liAi??dniau, liAi??dniausiaai???, jau tuomet buvo pavadintas poetu.

Kitame stende ai??i?? studijA? metai. Balys Sruoga studijavo ir Rusijoje, ir Vokietijoje… 1914 m. jis iA?vyko A? PetrogradAi??; A?eima tradiciA?kai norAi??jo, kad jis taptA? kunigu, bet Sruoga pareiA?kAi?? norA?s bAi??ti miA?kininkas ai??i??Ai?? labai gera esAi?? vaikA?A?ioti po miA?kAi?? su A?autuvu ant peties ir raA?yti eiles… Vienerius metus jis pasimokAi?? MiA?kininkystAi??s institute, A?ia jautAi??si vieniA?as, pasimetAi??s. Po metA? pradAi??jo studijuoti Petrogrado universitete slavistikAi??; dar po metA? A?ias studijas tAi??sAi?? Maskvoje… A?inoma, Sruoga, kaimo vaikas, patekAi??s A? A?iuos Rusijos didmiesA?ius, patyrAi?? A?okAi?? ai??i??Ai?? teatrai, parodos, koncertai, A?vairios paA?intys!… Kaip jis pats vAi??liau raA?Ai??: ai??zVis dAi??lto mano dvasinis plAi??tojimasis prasidAi??jo tiktai Maskvoje…ai??? DidA?iulA? vaidmenA? suvaidino paA?intis su poetu Jurgiu BaltruA?aiA?iu, kuris iA?kart A? jaunuolA? atkreipAi?? dAi??mesA?, pasikvietAi?? A? savo butAi??, kur rinkdavosi poetai modernistai. Balys Sruoga, bAi??damas be galo imlus, tuoj susiA?avAi??jo modernistinAi??s poezijos idAi??jomis, pasinerdamas A? simbolistinAi??s poezijos gelmes. Ai??tai du jo poeAi??zijos rinkiniai ai??i?? ai??zSaulAi?? ir smiltysai??? (1920) ir ai??zDievA? takaisai??? (1923) bei pati pirmoji spausdinta poema ai??zDeivAi?? iA? eA?eroai??? (1919). Po to daugiau poezijos nebeleido (prie jos grA?A?o tik prieA? pat mirtA?. Lankytojams visada A?domi Sruogos-studento nuotrauka, toks paslaptingas ai??i??Ai?? ilgais plaukais, pablyA?kAi??s, regis, uA?daras, vieniA?as. Maskvoje jis pradAi??jo neA?ioti gintaro karolius, su kuriais beveik niekad vAi??liau ir nesiskyrAi??.

MokslA? Maskvoje Sruoga nebaigAi?? ai??i?? dAi??l revoliucinAi??s suirutAi??s; grA?A?o A? LietuvAi??, kurA? laikAi?? dirbo KlaipAi??doje, po to laikraA?A?io ai??zLietuvaai??? skyriaus vedAi??ju Kaune; redakcijoje Ai??mAi?? artimiau bendrauti su bAi??sima A?mona Vanda Daugirdaite, atAi??jusia ieA?koti korespondentAi??s vietos.

Toliau pristatome studijas Miuncheno universitete, kur jam buvo A?skaityti Maskvoje baigti kursai. Lankytojai visad susidomi tuo, koks pasikeitAi??s, lyginant su studijA? Rusijoje laikotarpiu, Sruogos A?vaizdis: plikai nusiskutAi??s, apranga, kuriAi?? ir vAi??liau mAi??go: trumpesnAi??s kelnAi??s, kojinAi??s iki keliA?; A?ia jis vokiA?kos bohemos aplinkoje ai??i?? prie alaus statiniA?… MaskvietiA?ko jausmingumo nebelikAi??. A?ia paraA?Ai?? apie 60 straipsniA?, ekspresionistinAi?? poemAi?? ai??zMiestasai??? (1922). Svarbu tai, kad apsigynAi?? disertacijAi?? apie lietuviA? liaudies dainA? poetines priemones, A?inoma, vokieA?iA? kalba ai??i??Ai?? eksponuojame tai liudijantA? dokumentAi??. Ai?? LietuvAi?? tuomet grA?A?o jau tikras A?viesuolis, kaip reta iA?silavinAi??s. 1924 metais ViekA?niuose vedAi?? bajoraitAi?? VandAi?? DaugirdaitAi??, 1925 metais gimAi?? dukra Dalia.

O A?tai Sruoga ai??i?? Kauno universiteto profesorius. Ai??vaizdis vAi??l pasikeitAi??s ai??i??Ai?? jis jau solidus A?mogus. MoksAi??line veikla raA?ytojas niekad nesiA?avAi??jo, bet visAi?? gyvenimAi?? A?A? darbAi?? dirbo ir dirbo labai pareigingai. BAi??damas plaA?ios erudicijos A?mogus, Sruoga skaitydavo ne tik savo specialybAi??s (rusA? literatAi??ros) paskaitas, bet ir kitus kursus, net persA? literatAi??rAi??. Jis stropiai ruoA?davosi, kiekvienai paskaitai smulkiu braiA?u raA?ydavo konspektus. Paradoksalu, bet Sruoga buvo drovokas lektorius, visad skaitydavo iA? konspekto. Studentai iA? pradA?iA?, matyt, nusivildavo ai??i?? A?eina profesorius, efektingos iA?vaizdos, su gintaro karoliais ir ai??i?? nepakeldamas akiA? skaito… Bet paklausAi??, kAi?? jis skaito, suprasdavo, kiek daug informacijos yra tuose konspektuose. Sruogos paskaitose auditorija visad bAi??davo pilna. Jo studentas Antanas MiA?kinis prisiminAi??, kaip kartAi?? Sruoga atAi??jo pamirA?Ai??s konspektus, sutriko, paraudo, atsipraA?Ai?? ai??i?? ir paskaita neA?vyko. Tai tarsi labai ai??znesruogiA?kaai???. Bet teatro seminaruose jis jau bAi??davo visai kitoks. Teatras buvo didA?ioji Sruogos aistra ir A?aizda. Maskvoje, Vokietijoje pamaA?ius geriausius spektaklius, Lietuvos teatro lygis SruogAi?? A?okiravo ai??i?? tai pelkAi??, kur niekas nevyksta… Bet jis nebAi??tA? Sruoga, jei kaA?ko nesumanytA? ai??i?? tad ir A?kAi??rAi?? garsA?jA? teatro seminarAi??. Ai??iAi?? idAi??jAi?? atsiveA?Ai?? iA? Vokietijos, derAi??damasis su vadovybe sunkiai jAi?? ai??zpramuA?Ai??ai???, universitete gavo du kambarAi??lius, pakvietAi?? vyresniA?jA? kursA? studentus, besidominA?ius teatru, ir pradAi??jo su jais dirbti ai??i??Ai?? ruoA?ti reA?isierius, kritikus… Ir A?ia jau Sruoga buvo visiA?ka prieA?ingybAi?? anam droviam dAi??stytojui, skaitanA?iam paskaitas humanitarams ai??i?? A?iuose uA?siAi??mimuose jis buvo gyvas, laidAi?? sAi??mojus. Studentus daA?nai kviesdavosi ir A? A?iuos namus, kuriuose tAi??sdavo karA?tas diskusijas. Sruoga ir A?avus savo nenuspAi??jamumu. Pats A? teatrAi?? eidavo daA?nai, A? kiekvienAi?? premjerAi?? vesdavosi ir seminaro studentus, parAi??pindavo nemokamus bilietus; kiekvienAi?? premjerAi?? recenzuodavo spaudoje, daA?niausiai neigiamai, pasiraA?ydavo A?vairiais slapyvardA?iais, jei nesulaukdavo atsako, pats paraA?ydavo, ankstesnAi?? savo nuomonAi?? sukritikuodamas ir pasiraA?ydamas kitu slapyvardA?iu.

Kitame stende ai??i?? A?eimos nuotraukos. Ai??tai Sruoga su A?mona Vanda prie kAi?? tik surAi??sto namelio; nuotraukoje dar matome sienojus, apkaiA?ytus samanomis. Su vienintele dukra Dalia Sruogos santykiai buvo labai graA?Ai??s, ji savo charakteriu buvo artima tAi??vui. Dalia jA? vadindavo tik Baliu, ne tAi??A?iu. Ir kiti uA?Ai??jAi?? jos klausdavo: ai??zAr namuose tavo Balys?ai??? ai??i??Ai?? vardas tapo tarsi bendriniu. Nuotraukoje matome prie kAi?? tik pastatyto namelio susirinkusius A?eimos draugus ai??i?? daktaras J. NemeikA?a, profesorius V. Ai??ilkarskis, raA?ytoja S. A?iurlionienAi??-KymantaitAi??… Ir Sruoga, iA?siskiriantis Ai??giu iA? visA?, su savo tradicinAi??m, A?emiau keliA? susegtom kelnAi??m. Ai??tai automobilis ai??i?? jau atskira istorija, susijusi ir su jo, kaip dramaturgo, talento atsiskleidimu! Ai?? dramaturgijAi?? jis atAi??jo, palyginti, vAi??lai, jau subrendAi??s poetas. PirmAi??jAi?? dramAi?? paraA?Ai?? konkursui ai??i?? Vytauto DidA?iojo mirties metinAi??ms buvo paskelbtas istorinAi??s dramos konkursas, paA?adAi??ta nemaA?a premija. O Sruoga pirkdamas automobilA? ai??zFiatai??? buvo A?klimpAi??s A? skolas… Bet dramAi?? ai??zMilA?ino paunksmAi??ai??? raA?Ai?? labai atsakingai, labai A?sigilinAi??s A? epochAi??, jam daug padAi??jo A?mona istorikAi??, taip pat universiteto kolegos ai??i??Ai?? Vincas KrAi??vAi??, Ignas Jonynas ir kiti. Tad raA?Ai?? apsikrovAi??s stalAi?? senaisiais raA?tais, kronikomis; jis gerai mokAi??jo keletAi?? uA?sienio kalbA?, matyt, ir senAi??jAi?? slavA?. Drama labai pavyko, tyrinAi??tojA? A?vertinta kaip geriausia to laiko istorinAi?? drama, deja, premijos jis negavo, matyt, dAi??l savo aA?triA? publicistiniA? straipsniA?. Bet Sruoga ir toliau labai aktyviai kAi??rAi?? dramas. Jis pats sakAi??: kiekvienas subrendAi??s poetas anksA?iau ar vAi??liau ateina A? dramaturgijAi??. Nors neilgai gyveno, nors buvo labai uA?siAi??mAi??s kitais darbais ai??i?? paraA?Ai?? 15 dramA?! Beveik visos jos istorinAi??s tematikos, geriausiomis laikomos ai??zMilA?ino paunksmAi??ai??? ir ai??zKazimieras Sapiegaai???. Bet, Sruogai gyvam esant, jo dramos nebuvo mAi??giamos, reA?isieriai vengdavo jas statyti, matyt, bijodami autoriaus reiklumo.

O dar viena Sruogos meilAi?? ai??i?? kalnai; jis sakAi?? tik kalnuose pasijuntAi??s tikrai laisvas. Kalnais jis sirgte sirgo ai??i?? besimokydamas Rusijoje, apkeliavo KaukazAi??, bestudijuodamas Vokietijoje ai??i?? Alpes. Ai??iAi?? aistrAi?? primename kampelyje eksponuodami kalnA? nuotraukAi?? ir ledo kirtiklA?. Sruoga pats organizavo ekskursijA? A? kalnus grupes, joms vadovavo (A?inome ir SalomAi??jAi?? NAi??rA? su juo keliavus). Ir A?tai labai ai??zsruogiA?kaai??? detalAi??: jei tik bAi??davo nuoroda, kad trasa pavojinga gyvybei, eiti draudA?iama ai??i?? jis bAi??tinai ten pasukdavo.

Kitame ekspozicijos kambario kampe esame A?rengAi?? tarsi teatro scenos instaliacijAi??, primindami ai??zVilkolakA?ai???, kuriame Sruoga aktyviai dalyvavo, buvo pirmasis A?io klubo prezidentas, jame praleisdavo daug laiko. Ai??ioje niA?oje, kuriAi?? tarsi teatro scenAi?? galima uA?dengti uA?uolaida, iA?didinta ai??zVilkolakioai??? grupelAi??s nuotrauka, keletas nuotraukA? iA? Sruogos dramA? pastatymA?.

Ai??alia ai??i?? baisiausia Sruogos gyvenimo scena, primenanti Ai??tuthofAi??. Jis buvo suimtas jau Vilniuje, savo bute Tauro gatvAi??je, 1943 m. kovAi??; dvejus metus praleido Lenkijoje A?kurtoje koncentracijos stovykloje. Baisus laikotarpis, bet Sruoga sugebAi??jo iA?likti ir kurti. Muziejaus lankytojams bAi??na sunku suvokti, kaip tokioje aplinkoje buvo A?manoma raA?yti. StengAi??mAi??s perteikti autentiA?kAi?? aplinkos atmosferAi?? ai??i?? kai nuolat koncentracijos stovyklos kieme kabAi??davo pakaruoklis, bAi??davo deginami lavonai… Tokioje makabriA?koje aplinkoje Sruoga paraA?Ai?? keturias komedijas (ai??zDobilAi??lis penkialapisai???, ai??zPranA?iA?iuko marA?kinAi??liaiai???, ai??zPagundaai??? ir ai??zUoA?vAi??ai???). Ai??tai pirmieji rankraA?A?io puslapiai… Sruoga sakAi??, kad vien juokas jA? ir iA?gelbAi??jAi??s. O svarbiausia, matyt, kad jis niekad neprarasdavo A?mogiA?ko orumo, sugebAi??davo iA?eiti iA? A?eminanA?iA? situacijA?. A?ia matote asmeninA? kalinio Sruogos numerA?; A?varkelis ir dubuo ai??i?? jo lagerio draugo. Sruogai buvo nesuvokiama, kaip tokios senos kultAi??ros A?alyje galAi??jo gimti tokia baisi politika ai??i?? juk jis Vokietijoje studijavo, mylAi??jo tAi?? A?alA?, vokieA?iA? klasikus skaitAi?? originalo kalba…. Ai??ie apmAi??stymai, matyt, ir paskatino paraA?yti ai??zDievA? miA?kAi??ai??? (A?i knyga jau iA?versta A? daugelA? kalbA?; A? anglA? kalbAi?? iA?vertAi?? jo anAi??kAi?? AuA?rinAi??; paradoksalu, bet vokieA?iA? kalba ji pasirodAi?? tik prieA? keletAi?? metA? ai??i?? iA?vertAi?? Ai??iauliuose gyvenantis A?veicaras Markus Roduner).

Dar vienas nuotraukA? stendas primena dramatiA?kAi?? B. Sruogos gyvenimo etapAi?? grA?A?us iA? lagerio A? namus Vilniuje ir labai skaudA?ius iA?gyvenimus, neradus A?eimos. Vanda SruogienAi?? su Dalia 1944-aisiais pasitraukAi?? A? Vakarus, nes neiA?vengiamai bAi??tA? buvusios iA?veA?tos A? SibirAi?? (jos tikrai buvo sAi??raA?uose). Jos desperatiA?kai stengAi??si surasti SruogAi?? ai??i??Ai?? iA?eiviA? lageriuose Vokietijoje, pavyzdA?iui, staiga iA?girsta gandAi??, kad Sruoga yra netoliese, Dalia sAi??da ant dviraA?io, apvaA?iuoja visus lagerius… Sruoga ne tik A?eimos netektA? iA?gyveno kaip traumAi??, jo ir fizinAi?? sveikata buvo suirusi. GrA?A?Ai??s iA? lagerio, jis buvo iA?siA?sAi??tas A? sanatorijAi?? BirA?tone ai??i?? per tuos kelis vasaros mAi??nesius Sruoga paraA?Ai?? ai??zDievA? miA?kAi??ai???. O kaip dirbo, galime suprasti iA? laiA?kA? draugams J. ir M. NemeikA?oms, pagelbAi??jusiems raA?ytojui kukliais buities siuntinAi??liais. Jis atsakydavo: ai??z…man rAi??kalai buvo svarbiau, mat, aA? dabar labai daug dirbu, iA?tisas dienas sAi??dA?iu prie raA?omojo stalo, su niekuo net nieko nekalbAi??damas, raA?au ai??zDievA? miA?kAi??ai??? (iA? laiA?ko Juozui NemeikA?ai, 1945 m. vasara). Galime A?sivaizduoti A?mogA? prie raA?omosios maA?inAi??lAi??s, iA?tisai rAi??kantA? ir geriantA? kavAi??… Sruoga pats suprato, kad knyga pavyko. Bet kai grA?A?Ai??s A? VilniA? nuneA?Ai?? A? leidyklAi??, sulaukAi?? dar vienos tragedijos ai??i??Ai?? knyga buvo braukoma, darkoma… Eksponuojame pirmAi??jA? maA?inraA?A?io lapAi??, jame pastabos trijA? spalvA? raA?ikliais, taigi darbavosi ne vienas cenzorius. Sruoga kovojo dAi??l kiekvieno puslapio ai??i?? A?tai maA?i lapeliai, kuriuose jo klausimai leidyklai (kodAi??l iA?braukta tas ir tas) ir komentarai, kad viskas turi likti taip, kaip jo paraA?yta… Viskas tAi??sAi??si ilgai ai??i??Ai??Ai?? knyga buvo sukritikuota LTSR raA?ytojA? suvaA?iavime (1946) kaip nepriimtina tarybinei liaudA?iai (neva A?aipomasi iA? kaliniA?). Galiausiai Sruoga paraA?Ai?? leidyklai laiA?kAi??, beviltiA?kAi??, gAi??dA? ai??i?? nebenorA?s tos knygos matyti, tegul geriau ji ir neiA?einanti. Jis mirAi?? 1947-aisiais (sulaukAi??s vos 51-iA?) ai??i??Ai?? po poros metA? tragiA?kos vienatvAi??s: jis nebesusisiekAi?? su A?eima, jo laiA?kA? uA?sienin nepraleisdavo… O ai??zDievA? miA?kasai??? iA?Ai??jo tik po deA?imties metA?. Ai??domu, kad prieA? mirtA? Sruoga vAi??l grA?A?o prie poezijos ai??i?? paraA?Ai?? graA?A? eilAi??raA?A?iA? ciklAi?? ai??zGiesmAi??s VieA?nelei A?ydriajaiai???. Ai??tai viena vAi??liausiA?jA? ir brangiA? nuotraukA?: paskutiniAi??jAi?? savo gyvenimo vasarAi?? raA?ytojas sAi??dintis savo mylimo namelio Kaune verandoje su biA?iuliais (jau pasiligojAi??s, beveik apakAi??s). GrA?A?Ai??s A? savo vieniA?Ai?? butAi?? Vilniuje, Tauro gatvAi??je, spalio 16-Ai??jAi?? dienAi?? iA?Ai??jo iA? A?io pasaulio, taip ir neiA?vydAi??s savo mylimos A?eimos.

Kitame kambaryje, buvusiame SruogA? miegamajame ai??i?? V. SruogienAi??s ir D. SruogaitAi??s ekspozicija: A?vairiA? laikotarpiA? nuotraukos, dokumentai, memorialiniai daiktai ir bibliotekos dalis. Vandos SruogienAi??s kAi??rybinis palikimas iA?kilus. Istorijos vadovAi??liai, ai??zLietuvos istorijosai??? bene septyni leidimai, daugybAi?? straipsniA?, kitA? knygA?, iA?leistA? jau ir emigracijoje. IA? didelAi??s meilAi??s vyrui 1974-aisiais iA?leista ir knyga ai??zBalys Sruoga mAi??sA? atsiminimuoseai???. V. SruogienAi?? mirAi?? A?ikagoje 1997 m. Jos pageidavimu, palaikai buvo kremuoti ir 1998 m. palaidoti Vilniaus RasA? kapinAi??se, B. Sruogos kape. Nuotraukos ir dokumentai kituose stenduose A?amA?ina raA?ytojo dukros Dalios gyvenimo ir veiklos momentus. 1943 m. ji baigAi?? Vilniaus KunigaikA?tienAi??s BirutAi??s gimnazijAi??. Antrojo pasaulinio karo A?vykiai jAi?? drauge su motina nubloA?kAi?? A? VokietijAi??. 1946ai??i??1949 m. Bonos universitete studijavo muzikologijAi?? ir meno istorijAi??, lankAi?? teatrologijos seminarAi?? Kelno universitete. PersikAi??lusi A? JAV, aktyviai dalyvavo A?ikagos lietuviA? kultAi??riniame gyvenime, teatrinAi??je veikloje. 1953 m. su Petru JurkA?tu ai??zMarguA?ioai??? radijuje A?steigAi?? savaitinAi?? literatAi??ros valandAi??lAi?? ai??zPelkiA? A?iburAi??lisai???, kuriai vadovavo iki 1977 metA?. ReA?isavo daugelA? radijo pastatymA?, tarp jA? ai??i?? B. Sruogos dramAi?? ai??zApyauA?rio daliaai???. 2001 m. sugrA?A?o A? LietuvAi??.

RaA?ytojo A?mona V. DaugirdaitAi??-SruoAi??gienAi?? iA? tolimojo uA?jAi??rio A? MuziejA? atvyko tik vienAi?? kartAi?? (1976), taA?iau mintimis nuolat grA?A?davo A? jaukiuosius savo namus. Ai??iandien Vilniuje gyvenanti dukra Dalia su SruogA? anAi??ke AuA?rine, esant galimybei, retkarA?iais aplanko MuziejA?. SveA?iA? knygoje yra A?raA?iusi: ai??zKad visiems taip gera bAi??tA?, kaip mums, namus aplankius. AA?iAi?? uA? meilAi?? Baliui Sruogai.ai???