Kauno kapiniA? mediniai kryA?iai

A?URNALAS: TAUTODAILAi??SMETRAAi??TIS
TEMA:Ai??KultAi??rinis paveldas
AUTORIUS:Ai??Jolanta ZabulytAi??

DATA: 2012-12

Kauno kapiniA? mediniai kryA?iai

Jolanta ZabulytAi??

Kauno mieste yra aA?tuonios kapinAi??s, iA? kuriA? Ai??anA?iA? (A?steigtos 1901 m.) ir Aleksoto (A?steigtos 1880 m.) pripaA?intos istorijos ir kultAi??ros paminklais, todAi??l jose galima laidoti tik A?eimA? kapuose. Kauno miesto kapiniA? paminklai maA?ai tyrinAi??ti ai??i?? kol kas apA?velgti tik A?vairAi??s PetraA?iAi??nA? kapiniA? paminklai[1] ir Kauno miesto kapiniA? geleA?iniai kryA?iai.[2] Naudojant 2010 m. surinktAi?? ikonografinAi?? medA?iagAi?? A?iame straipsnyje aptariami Aleksoto, PanemunAi??s (A?steigtos 1917 m.), Seniavos (A?steigtos 1955 m.), RomainiA? I ir II (A?steigtos 1966 m., 1970 m.), Ai??anA?iA?, PetraA?iAi??nA? (A?steigtos 1939 m.) ir EiguliA? (A?kurtos 1880 m.) kapiniA? mediniA? kryA?iA? bruoA?ai. Esminiu tyrimo aspektu pasirinkta tipologinAi?? sklaida, t. y. mediniai kryA?iai aptariami pagal jA? siluetAi?? formuojanA?ius elementus. FormA? raidos aptarimAi?? sunkina ankstesniA? XIX a. pab. ai??i?? XX a. vid. mediniA? kryA?iA? pavyzdA?iA? trAi??kumas[3] ir fiksacijos pobAi??dis,[4] problemiA?kas paminklA? statymo laikotarpio klausimas,[5] todAi??l A?i tema nebus analizuojama. MediniA? kryA?iA?, kaip ir kitA? kapiniA? paminklA?, autorystAi??s nustatymas taip pat keblus, nes tik kai kuriuose kryA?iuose yra A?rAi??A?ti autoriA? inicialai, o dauguma kryA?dirbiA? ne visada A?ino kuriose Kauno kapinAi??se jA? paminklai pastatyti,[6] todAi??l A?iame straipsnyje nurodoma tik nedidelAi?? dalis autoriA?.

NatAi??ralu, kad mediniA? kryA?iA? daugiausia pastatyta veikianA?iose Kauno kapinAi??se ir jie A?vairesniA? formA?, o antai riboto laidojimo Aleksoto ir Ai??anA?iA? kapinAi??se jA? palyginti nedaug ir vyrauja paprasta lotyniA?ko kryA?iaus forma. PaprastA?, be dekoro nedideliA? ir aukA?tesniA? mediniA? kryA?iA? esama PetraA?iAi??nA?, RomainiA? I ir II, PanemunAi??s, maA?iau Seniavos ir EiguliA? kapinAi??se. Kartais vieninteliu tokiA? kryA?iA? dekoro papildiniu bAi??na nedideli stogeliai NukryA?iuotajam: kaip ir tradiciniuose paminkluose, A?iandien naudojami mediniai dviA?laiA?iai ir iA? skardos karpyti lenkti stogeliai (pav. 1). Sutinkamas ir kitas tradiciniams kryA?iams bAi??dingas kuklus dekoras, skersiniA? galus dengiant staA?iakampAi??mis lentelAi??mis. Paprastos formos, tik pakreiptu treA?iuoju skersiniu dvikryA?miai mediniai kryA?iai statomi ir ant staA?iatikiA? kapA? (PetraA?iAi??nA? kapinAi??s).

Kitas tipas ai??i?? kryA?iai su profiliuotais skersiniA? galais. Nedideliems kapA? kryA?eliams naudojamos lentos ir skersiniA? galai iA?pjaustomi ovaliomis arba kitomis geometrinAi??mis (pvz., trikampiais, nukirstais ovalais, stilizuotais augalA? A?iedais ir pan.) formomis (pav. 2). IA? plonesniA? ar storesniA? rAi??stA? surAi??stA? kryA?iA? skersiniA? galai iA?taA?omi, reA?iau tvirtinamos tekintos detalAi??s ai??i?? sutinkami burbulai, prizmAi??s, kartais trilapiai motyvai (pav. 3). Tokiuose kryA?iuose NukryA?iuotAi??jA? dengia didesnis ar maA?esnis stogelis. Ai??io tipo kryA?iA? esama nemaA?ai, taA?iau skirtingose kapinAi??se jA? skaiA?ius A?vairus ai??i?? vienose daugiau (pvz., RomainiA? kapinAi??s), kitose maA?iau.

buy viagra pfizer in australia.

Aptikti tik pavieniai kryA?iai su visA? skersiniA? ir stulpo aA?Ai??riniu dekoru ai??i?? tai nedidelis lentinis kryA?ius su apvaliA? dantukA? juostomis Seniavos kapinAi??se (pav. 4), su riestAi??mis ai??i?? PanemunAi??s kapinAi??se (AndriuA?iA? A?eimos kapas), ai??zA?ulinioai??? principu apipintas kryA?ius PetraA?iAi??nA? kapinAi??se (pav. 5), primenantis kai kuriA? kameriniA? formA? sodybA? altorAi??liA? kryA?eliA? stilistikAi??. DaA?niau sutinkamas variantas kai skersiniA? arba stulpo aA?Ai??rinAi??s juostos derinamos su kitais kryA?iaus struktAi??ros elementais (koplytAi??le, spinduliais, kryA?iaus papAi??dAi??s skulptAi??ra, raiA?ytu skersiniA? plokA?tumos dekoru).

NAi??ra populiarus ir kryA?iA? su kryA?mA? koplytAi??lAi??mis tipas ai??i?? A?vairiose kapinAi??se pastatyta tik keletas tokiA? paminklA?. Sutinkama savita kryA?mA? koplytAi??lAi??s interpretacija, bAi??dinga ir XIX a. pab.ai??i??XX a. pr. daugiausia AukA?taitijos mediniams kryA?iams, kai siluetiA?kai profiliuotas dviA?laitis stogelis NukryA?iuotajam derinamas su jo apaA?ioje abipus kryA?iaus stiebo komponuotais raiA?iniais (TamoA?iAi??nA? A?eimos kapas PanemunAi??s kapinAi??se), kitu atveju smulkiais raiA?iniais iA?pjaustytas dviA?laitis stogelis su lenktomis iA?raiA?ytomis atramomis sudaro puoA?nios pusiau ovalios koplytAi??lAi??s formAi?? (pav. 6). PetraA?iAi??nA? kapinAi??se stovi ir nedidelis kryA?elis su rombo formos atvira koplytAi??le, o kitame A?iA? kapiniA? kryA?iuje koplytAi??lAi?? imituoja nedidelis siluetiA?kai profiliuotos lentos ai??zskydasai??? (E. JuozapaviA?iaus (1941ai??i??2007) kapas). KryA?mA? koplytAi??lAi??s su kolonomis panaudotos dviejuose bendro kapo kryA?iuose RomainiA? I kapinAi??se (pav. 7), kuriuose A?vedama ir papildoma stulpo A?onA? ir skersiniA? galA? ornamentika. PanaA?aus dekoro stiliaus kryA?iai iki XX a. I pusAi??s buvo bAi??dingi RytA? AukA?taitijai, daugiausia Utenos kraA?tui. Ai??domu tai, kad Kauno senosiose kapinAi??se (sunaikintos 1959 m.), taip pat bAi??ta RytA? AukA?taitijai bAi??dingA? kryA?iA? su turtingai dekoruotomis koplytAi??lAi??mis-altorAi??liais[7] ai??i?? A?iandien sunku pasakyti ar tokiA? paminklA? statymas susijAi??s su iA? AukA?taitijos atsikAi??lusiA? A?moniA? pageidavimu, ar tai iA? AukA?taitijos kilusiA? kryA?dirbiA? nuopelnas, ar publikuotA? pavyzdA?iA? kopijavimas bei interpretavimas.

Kitas tipas ai??i?? kryA?mA? koplytAi??liA? derinimas su nedideliais A?vairios formos spinduliais. TokiA? paminklA? esama PanemunAi??s, Ai??anA?iA?, abejose RomainiA?, Seniavos kapinAi??se. Dauguma A?iA? kryA?iA? yra nedideli, masiA?kai gaminami laikinieji kryA?eliai, neretai liekantys ir pastoviaisiais antkapiniais paminklais (RomainiA?, Ai??anA?iA?, Seniavos kapinAi??s). JA? kryA?moje esanti nedidelAi?? atvira ar skydo formos koplytAi??lAi?? apsupama iA? vientisos lentos iA?pjautais pluoA?tiniais spinduliais (pav. 8). MonumentaliA? rAi??stiniA? kryA?iA? koplytAi??lAi??s daA?nai apsuptos A?vairiA? profiliA? nedideliais pluoA?tiniais spinduliais (pav. 9). Kitais atvejais panaudojami nedideli vingiuoti spinduliai (bendras dail. Z. PetraviA?iaus (1862ai??i??1955), A. SiderkeviA?iaus (1909ai??i??1989) ir Z. SiderkeviA?ienAi??s (1910ai??i??2008) kapas PetraA?iAi??nA? kapinAi??se). Ai??iuose kryA?iuose komponuojami spinduliai siluete neuA?goA?ia kryA?mA? koplytAi??lAi??s, o sudaro jai dekoratyvA? fonAi??.

Gausiausias dekoro tipas ai??i?? kryA?iai su A?vairiA? formA? spinduliais. SpinduliuojanA?iA? kryA?iA? populiarumas pastebimas visoje Lietuvoje, net ir tose vietovAi??se, kur tokios tradicijos XX a. pradA?ioje nebuvo. Kauno regione spinduliais dekoruoti kryA?iai buvo paplitAi?? ir XX a. pradA?iojeai??i?? tai liudija puoA?niA? spinduliA? saulAi??mis A?vieA?iantys ZapyA?kio (pav. 10), AukA?tA?jA? MozAi??riA?kiA?, VilijampolAi??s, RumA?iA?kiA?, SeredA?iaus kapiniA? ir kitA? vietA? kryA?iai.[8] Kadangi ir A?iandien kapinAi??se pastatytA? spinduliais dekoruotA? kryA?iA? labai daug ir jie skirtingi, pateikiama bendro pobAi??dA?io apA?valga, apibAi??dinant pagrindinius spinduliA? komponavimo principus ir jA? formas.

Kaip ir XIX a. pab.ai??i??XX a. pr. mediniuose kryA?iuose A?iandien taip pat nAi??ra daA?nas keturiA? spinduliA? variantas juos komponuojant X forma ai??i?? sutinkami tiesiA?, neA?ymiai reljefiA?kai profiliuotA? ir trijA? stilizuotA? augalA? ai??zpuokA?A?iA?ai??? spinduliA? motyvai. Dalis A?iuo principu puoA?tA? nedideliA? lentiniA? antkapiniA? kryA?eliA? priklauso laikinA?jA? masiA?kai gaminamA? kapA? A?enklA? pavyzdA?iams, todAi??l jie aptinkami A?vairiose kapinAi??se. Kartais tokiA? kryA?eliA? kryA?mose tvirtinami tekinti tiesAi??s spinduliai. Kiti kryA?iai su keturiais tiesiais spinduliais taip pat daA?niausiai sukalti iA? lentA? ir neaukA?ti, primenantys kapA? A?enklus. Monumentaliuose kryA?iuose sutinkamas anksA?iau A?emaitijai (ypaA? MaA?eikiA? apylinkAi??ms) bAi??dingas keturiA? siluetiA?kai profiliuotA? arba kiauraraA?A?iu iA?pjaustytA? spinduliA? naudojimas ai??i?? tai kryA?iai Seniavos, EiguliA?, RomainiA? II, Ai??anA?iA? kapinAi??se (pav. 11).

Kitas variantas ai??i?? A?vairiais pluoA?tiniais spinduliais formuojamas didesnis arba maA?esnis kryA?mA? ratas arba spinduliA? siluetas primena kvadratAi??, rombAi??. PluoA?tiniai aA?Ai??riniai spinduliai sudaromi iA? dviejA? motyvA? ai??i?? centrinis spindulys su tulpAi??s ar kitos formos stilizuotu A?iedu derinamas su abipus jo esanA?iais dviem vingriais arba tiesesniais stilizuotais lapais, A?akelAi??mis (pav. 12 a, b). Kartais stilizuotA? augalA? saulAi?? ai??ziA?augaai??? iA? kryA?mA? centrAi?? gaubianA?io apskritimo, neretai naudojami ir iA? vientisos lentos iA?pjauti maA?esni arba didesni spinduliA? ai??zskydaiai???, suteikiantys paminklams monumentalumo (pav. 13). Kartais stilizuotA? augalA? saulAi?? derinama su kryA?iaus papAi??dAi??s skulptAi??ra, kaip antai E. A. A?epienAi??s (1931ai??i??2001) kapo RomainiA? I kapiniA? paminkle, kurio spinduliA? sauluA?iA? A?iedai ir komponavimo principai primena iki XX a. pradA?ios RaseiniA? apskrityje statytA? kryA?iA? stilistikAi??. Vertas dAi??mesio RomainiA? II kapinAi??se G. DudaiA?io pastatytas kryA?ius (pav. 14) ai??i?? analogiA?kos formos paminklas, tik su spinduliA? saule kryA?moje, 1975 metais uA?fiksuotas AukA?tosios PanemunAi??s kapinAi??se, [9] o XX a. I pusAi??s B. BuraA?o nuotraukoje nurodoma, kad tai EiguliA? kapiniA? paminklas.[10] Tokio paties kryA?iaus, tik su tulpiA? A?iedA? spinduliais ir aA?Ai??rine augaliniA? spinduliA? geleA?ine virA?Ai??ne-saulute bAi??ta ir EiguliA? kapinAi??se.[11] Be atskiro tyrimo sunku pasakyti ar tokie patys PanemunAi??s ir EiguliA? paminklai yra metrikos klaida, ar to paties meistro buvo pastatyti dvejose kapinAi??se, taA?iau dA?iugu, kad G. DudaiA?io atlikta kopija naujam gyvenimui prikAi??lAi?? Kauno kapinAi??se buvusA? paminklAi??.

Ai??iandienos kryA?dirbiai nevengia medinius kryA?ius papildyti ir metaliniais spinduliais ai??i?? vienais atvejais derinami teisiA? ir C formA? metalo deriniai (RomainiA? I kapinAi??s), tarpkryA?mAi??s uA?pildomos stilizuotais skardos tulpiA? A?iedais (Aleksoto kapinAi??s), iA? kryA?mA? centro vingiuojantys A?aibo formos spinduliai derinami su tiesiais (PetraA?iAi??nA? kapinAi??s) ir pan.

Ratu komponuojami ir tiesAi??s spinduliai: vienuose kryA?iuose jie trumpesni ir pabrAi??A?ia kryA?mAi??, kituose naudojami ilgesni spinduliai arba jie derinami su trumpesniais ir sukuria ramiu ritmu spindintA? siluetAi?? (pav. 15 a, b). DidelAi??s dalies kryA?iA? siluetiA?kai profiliuoti ir tiesAi??s spinduliai komponuojami su kryA?mA? apskritimu, sukuriant daugiau ar maA?iau spinduliuojanA?ios ai??zaureolAi??sai??? A?vaizdA? (pav. 16 a, b), daugumos spinduliais dekoruotA? paminklA? kryA?ma akcentuojama ir nedidele koplytAi??le.

Ai?? Dar vienas tradicijai priklausantis dekoro tipas ai??i?? kryA?iai su kryA?moje komponuojamu ratu arba rombu. TokiA? paminklA? nAi??ra daug ir jA? formos skirtingos (pav. 17a, b), o kartais kryA?mas supantis rombas paA?vairinamas spinduliais (pav. 18).

Be minAi??tA? A?vairiai dekoruotuose kryA?iuose panaudotA? skulptAi??riniA? reljefA?, sutinkami ir tik kryA?iaus bei skulptAi??ros jungA?iA? variantai, kuriA? taip pat nAi??ra daug. Ai??iam tipui priskirtina L. bei A. StriogA? sukurta bareljefinio V. Svirskio kryA?iaus kopija[12] (pav. 19a) bei paminklai su apvaliAi??ja skulptAi??ra, kaip antai paprastas kryA?ius komponuojamas su Kristaus (pav. 19b) arba su sAi??dinA?ios moters figAi??romis (pav. 19c). SkulptAi??riniam dekorui iA? dalies tenka priskirti ir paprastA? monumentaliA? kryA?iA? kryA?mose iA?skobtus Kristaus portretus (du beveik analogiA?ki paminklai RomainiA? I kapinAi??se ai??i?? O. LabonienAi??s (1899-1995) ir ButkA? A?eimos kapai).

Atskirai tenka paminAi??ti A?vairiA? tipA? dekorAi?? jungianA?ius, deja, itin retus, kryA?ius. PavyzdA?iui,Ai?? RomainiA? I kapinAi??se pastatytas paminklas primena Utenos apskrityje iki XX a. pradA?ios statytus A. Deveikio kryA?ius, ai??i?? stulpas dalinamas karnizu ir jo A?onai puoA?iami dantukA? ornamentu, skersiniA? fasadinAi??s plokA?tumos dekoruotos pridAi??tiniais medA?io droA?iniais, o galai uA?baigiami puoA?niais trilapiais, kryA?mA? koplytAi??lAi?? artima RytA? AukA?taitijai bAi??dingA? altorAi??liA? stiliui (pav. 20).

Apibendrinant A?iAi?? trumpAi?? apA?valgAi?? galima teigti, kad dauguma A?iandienos Kauno kapinAi??se pastatytA? mediniA? kryA?iA? savitai atspindi XIX a. pab.ai??i??XX a. pr. kryA?iA? dekoro tradicijas, kurios kryA?dirbiA? kAi??rybiA?kai interpretuojamos, o tai liudija kryA?iA? ornamentikos tradicijos gyvastingumAi??.


cheap synthroid. [1] RazutienAi?? I., XX a. antrosios pusAi??s PetraA?iAi??nA? kapiniA? paminklai tipologiniu aspektu. IA?: Liaudies kultAi??ra, 2004, nr. 5, p. 24ai??i??33.

[2] ZabulytAi?? J., Metaliniai kryA?iai Kauno kapinAi??se. IA?: TautodailAi??s metraA?tis. AukA?taitija, nr. 19, 2010, p. 41-50.

[3] MuziejA? archyvuose tokio pobAi??dA?io medA?iaga skurdi ai??i?? Lietuvos nacionalinio muziejaus EtninAi??s kultAi??ros skyriaus fototekoje (toliau ai??i?? LNM) aptikta tik keletas S. Paulausko 1970ai??i??1975 m. fotografuotA? Ai??anA?iA? ir PanemunAi??s kapiniA? mediniA? kryA?iA?, Nacionalinio M. K. A?iurlionio dailAi??s muziejaus liaudies meno fonotekos (toliau ai??i?? NA?DM) A. Varno rinkinyje rastos tik dviejA? paminklA? nuotraukos; kryA?dirbystei skirtuose leidiniuose daugiausia publikuoti Kauno rajono (VandA?iogalos, Raudondvario, SeredA?iaus ir kt.) mediniai kryA?iai ir tik pavieniai XX a. pradA?ios Kauno kapiniA? paminklA? pavyzdA?iai.

[4] XX a. I ai??i?? II pusAi??je buvo fotografuojami tik A?domesni gausiau dekoruoti kryA?iai, daugiausia su spinduliA? dekoru, todAi??l kitokios sandaros kryA?iA? formos bei paplitimas nAi??ra aiA?kus.

[5] XX a. pradA?iojeai??i??I pusAi??je ir vAi??liau fiksuoti mediniai kryA?iai nAi??ra datuoti, nemaA?oje dalyje mediniA? kryA?iA?, net pastatytA? ir XX a. II pusAi??jeai??i??pabaigoje, nenurodomos palaidojimA? datos (pvz., A?raA?oma tik A?eimos pavardAi??), kitA? kryA?iA? A?raA?ai neiA?likAi??, pasitaiko atvejA?, kai naujas paminklas pastatomas senesnio vietoje ir neatitinka palaidojimo datos bei pan.

[6] Tai liudija nemaA?ai atvejA?, kai paminklo pastatyme autorius nedalyvauja, o uA?sakovai iA?siveA?a paminklAi?? iA? kryA?dirbio dirbtuviA?.

[7] IliustracijAi?? A?r.: Vytauto kapinAi??s Kaune, KryA?dirbystAi?? Lietuvoje, V., 1989, p. 485. Medinis kryA?ius su RytA? AukA?taitijai bAi??dinga kryA?mA? koplytAi??le buvo pastatytas ir ant kunigo prof. K. Jauniaus kapo (NA?DM,Ai?? A. Varno rinkinys, nr. 293, tas pats kryA?ius be koplytAi??lAi??s ai??i?? Ai??LNM, ng. nr. 10787, fot. J. Petrulis, 1955 m.). AukA?taitijai bAi??dingi kryA?iai senosiose Kauno kapinAi??se uA?fiksuoti ir J. Petrulio (LNM ng., nr. 10787, f. 1955 m.; ng. nr. 10788, f. 1955 m.).

[8] Kitas kryA?iA? nuotraukas A?r.: KryA?dirbystAi?? Lietuvoje, V., 1989, p. 364, 360, 367, 366, 368.

[9] LNM, f. S. Paulauskas, ng. nr. E 26573.

[10] LietuviA? liaudies menas. MaA?oji architektAi??ra, Vilnius, 1990, t. II, pav. 375.

[11] KryA?dirbystAi?? Lietuvoje, Vilnius, 1998, p. 457.

[12] Originalas: KryA?ius su horeljefu ai??zNekaltai PradAi??toji Ai??vA?. MergelAi?? Marijaai???, (Ai??kininko PaceviA?iaus sodyba, PakruoA?A?io k., SurviliA?kio vlsA?.,Ai??KAi??dainiA? apskr.). Fot. 1924. Lietuvos dailAi??s muziejus, A. Varno rinkinys, LF 373 (nuotraukAi?? A?r.: http://www.tradicija.lt/Menininkai/Svirskio_kryziai.htm)