Kauno A?viesulys, kukliai vertinAi??s savo raA?ytojiA?kAi?? talentAi??

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS: Astrida PetraitytAi??
DATA: 2012-04

Kauno A?viesulys, kukliai vertinAi??s savo raA?ytojiA?kAi?? talentAi??

VaiA?ganto memorialinio muziejaus vadovas Alfas PakAi??nas tAi??sia pasakojimAi??

Astrida PetraitytAi??

(PradA?ia Nr. 15)

IV. JuodAi??jAi?? vakarienAi?? menAi??s kambarys

UA?eikime A? valgomAi??jA?. Ai??iame kambaryje VaiA?ganto laikais vykdavo dvi tradicinAi??s A?ventAi??s: JuozapinAi??s kovo 19-Ai??jAi?? ir Juodoji vakarienAi??, kuri bAi??davo valgoma paskutinA? vakarAi?? prieA? PrisikAi??limAi??. JuozapinAi??s ai??i?? tai VaiA?ganto vardiniA? A?ventAi??. Pasveikinti populiaraus ir mylimo kunigo Juozapo Tumo ateidavo daugybAi?? A?moniA?. A?ia stalas bAi??davo padengtas vyresniems, kurie ir iA?gerti gaudavo, o svetainAi??je ai??i?? jaunimui. Kaip pats varduvininkas prisipaA?A?sta Bronei ir Petrui Klimams, kurie gyveno ParyA?iuje, ai??zper vardines nuo 11 iki 6 valandos Ai??jo lankytojai. StalAi?? turAi??jau kaip per Velykas: kalakutAi??, parA?Ai??, verA?io kepsnA? su farA?u, begales tortA?. PavaiA?inau 32 A?mones ir dar liko 18 A?moniA? choro, kurA? vaiA?insiu. GAi??liA?, telegramA?, laiA?kA? ai??i?? veA?imAi?? gavau. IA? to sprendA?iu populiarus tebesAi??sai??? (iA? laiA?ko Klimams, 1924 m. kovo 20 d.).

Kita A?ventAi??, skambanti ypaA? paslaptingai ai??i?? Juodoji vakarienAi??. IA? tiesA? nieko ai??zjuodoai??? joje nebuvo, tai humoro nestokojantis VaiA?gantas jAi?? taip pavadino. Ai??ioje nedidelAi??je erdvAi??je susirinkdavo trylika kunigA?, apsirengusiA? juodomis sutanomis. Visa tai ir sukeldavo juodumo A?spAi??dA?. O A?iaip tai buvo A?viesi, skaidri A?ventAi??. VelykA? iA?vakarAi??se A? baA?nyA?iAi?? suplAi??sdavo daug A?moniA? atlikti iA?paA?inties. Kad nebAi??tA? didelAi??s grAi??sties, VaiA?gantas pasikviesdavo dvylika garbingesniA? dvasiA?kiA?, tarp kuriA? bAi??davo ir Maironis. Maironis, matyt, iA?paA?inA?iA? neklausydavo, bet Juodojoje vakarienAi??je dalyvaudavo. VaiA?gantas sAi??dAi??davo krikA?tasuolAi??je, prieA? vienintelA? valgomojo langAi??, A?alia jo iA? kairAi??s ai??i?? Maironis; kitame stalo gale ai??i?? A. Dambrauskas-JakA?tas. Viskas buvo tarsi pagal BiblijAi?? ai??i?? jA? susirinkdavo su A?eimininku trylika, JakA?tas buvo vadinamas Judu, bet dAi??l to nepykdavo. UA? stalo sAi??dAi??davo ir vyskupas Kazimieras Paltarokas bei jo adjutantas ir, kaip raA?oma atsiminimuose, ai??zvalgiA? ragautojasai??? kun. Stanislovas KiA?kis, turAi??jAi??s labai graA?A? balsAi??. Jis uA?giedodavo kokiAi?? Maironio giesmAi??, Maironis, aiA?ku, bAi??davo patenkintas, o JakA?tas subardavo: ai??zDar nebuvo PrisikAi??limo, negalima, kAi?? kaimynai pasakysai???; VaiA?gantas jam atkirsdavo: ai??zJakA?tai, nebAi??k toks grieA?tas, jeigu tu turAi??tum tokA? graA?A? balsAi??, gal ir tu uA?giedotum.ai??? VaiA?gantas buvo labai tolerantiA?kas. Kaip prisimena Joana NakutytAi??, sveA?iams iA?Ai??jus tarnaitAi?? Emilija klausdavo: ai??zKaip, kunigAi??li, ar geros buvo vaiA?Ai??s?ai??? VaiA?gantas atsakydavo: ai??zNu, braA?, gerai padaryta.ai??? IA? tikrA?jA? ai??i?? A? stalAi?? vakarienei buvo patiekiami prabangAi??s A?uvies patiekalai: ikrai, drebuA?iuose A?daryta lydeka, laA?iA?a, ungurys… Valgiai praA?matnAi??s, bet pasninkiA?ki, nebAi??davo ir alkoholio. Kitu metu VaiA?gantas surengdavo A?venA?iA? ir su gAi??rimais. Viena tokiA? vyko 1921-aisiais, kai jam buvo suteiktas kanauninko titulas, atseit, kad ai??zVaiA?gantas neiA?slystA? iA? kunigystAi??sai???. TAi?? popietAi?? baA?nyA?ioje vyko religinAi??s iA?kilmAi??s, po to VaiA?gantas visus svarbiausius dalyvius, biA?iulius pasikvietAi?? A? klebonijAi??. Susirinko daugiau nei 40 A?moniA?. Ant stalo buvo padAi??ti A?eA?i buteliai krupniko. Daugelis visai negAi??rAi??, kai kurie padaugino, bevaiA?indamas A?kauA?o ir pats VaiA?gantas. Tad vyskupas PranciA?kus KareviA?ius labai sunerimo, po to jA? laiA?ku pabarAi??:

iliustracija Astridos PetraitytAi??s nuotrauka

ai??zSveA?ius ai??zsursum cordaai??? kelti karA?tai paraginAi??s, patsai troA?kulA? godA?iai iA? stiklinAi??s gesinai! PabAi??gau, kad tai nebAi??tA? prie alkoholio palinkimo A?ymAi??. IA?Ai??jau iA? vaiA?iA? suA?eista A?irdA?ia. A?aizda tada teuA?gis, kada Tamsta svaiginanA?iA? gAi??ralA? visiA?kai nebragausi.ai???

VaiA?gantas laiA?ku atsipraA?Ai?? vyskupo, vis dAi??lto prisipaA?indamas: ai??zPilnu abstinentu tuo tarpu nesijauA?iu galA?s bAi??ti ir iA?siA?adAi??ti vyno ar alaus, ar biA?kio likerio A? kavAi??, kaipo delikateso per iA?kilmingus pokylius.ai???

Senoviniame bufete esanA?ius indus, kaip raA?o sesers Marijonos anAi??kAi?? Joana NakutytAi??, A?ia gyvenusi A?eA?erius metus, ji pirkusi kartu su dAi??de LaisvAi??s alAi??joje.

Valgomajame tebestovi sidabro spalvos senovinis virdulys, kuriame buvo berA?iniA? malkA? anglimis verdama kvapni arbata.

KambarA? tebepuoA?ia VaiA?ganto A?sigyti paveikslai: vienas iA? A?inomiausiA? dailininko Kazio Ai??imonio darbA? ai??zKauksmasai???, Barboros DidA?iokienAi??s (Peterburge gimusios Varvaros Gorochovos), Vlado DidA?ioko A?monos, taip pat dailininkAi??s, ai??zLAi??liA? teatrasai??? bei A?inomos prieA?kario laikA? dailininkAi??s Sofijos RiomerienAi??s ai??zBobutAi??sai???.

V. Nuotraukos byloja…

Valgomajame eksponuojamos ir A?vairius raA?ytojo gyvenimo etapus atspindinA?ios bei jam artimA? A?moniA? nuotraukos. Ai??tai VaiA?ganto tAi??vas Anupras Tumas. Mamos nuotraukA? nAi??ra iA?likusiA?, bet VaiA?gantas raA?Ai?? esAi??s A? jAi?? labai panaA?us; tAi??vas labiau pailgo, kaip sakoma, aukA?taitiA?ko veido. O mama buvo nedidelio Ai??gio, apvalaus veido, turAi??jo gerAi?? iA?kalbAi??, anot paties kunigo, ai??ztylinA?iAi?? jAi?? tuomet tematei, kai miegojo. Vos tik pakirdo, jau buvo jos pilni namaiai???. O tAi??vas atvirkA?A?iai ai??i?? buvo maA?akalbis ir lAi??tas.

Ai??tai pirmoje jo, kaip kunigo, darbo vietoje Mintaujoje (Latvija) jaunAi??jA? TumAi?? lankantys V. Kudirka, J. Jablonskis, A?emkalnis-Landsbergis, M. A?epas ir Lozoraitis; pats kunigAi??lis nedidukas (buvo 1,65 m Ai??gio), dar ai??zjuodas kaip vabalas, A?vitrus kaip kregA?dAi??ai???, ai??i?? taip apie jA? savo atsiminimuose vAi??liau raA?Ai?? Zigmas Kuzmickis. Kitose nuotraukose regime VaiA?gantAi?? dar irgi jaunAi??, bet jau praA?ilusA?. Ai??tai VaiA?gantas su kunigu Fabijonu KAi??meA?iu, kuriam perduoda redaguoto laikraA?A?io ai??zViltisai??? archyvAi??; VaiA?gantAi?? dAi??l jo lietuviA?kA? nuostatA? Vilniaus vyskupas MichelkeviA?ius ai??zsugrAi??A?inoai??? A? A?emaiA?iA? vyskupijAi??… O PranciA?kus KareviA?ius iA? pradA?iA? paskyrAi?? LaiA?uvos parapijos klebonu, kur kadaise kunigavo kitas aukA?taitis Antanas VienaA?indys. Yra ir daugiau nuotraukA? ai??i??Ai?? A?tai VaiA?gantas Amerikoje (1911 m. su kun. K. OlA?auskiu ten rinko lAi??A?as ai??zSaulAi??s rAi??mamsai???, mokytojA? seminarijai Kaune statyti), o A?ia Stokholme regime bAi??simAi?? ai??zPragiedruliA?ai??? autoriA? ai??i?? pirmoji pagarsAi??jusio romano dalis ai??zGondingos kraA?tasai??? paraA?yta, galima sakyti, ten ai??i?? Stokholme, kur VaiA?gantas iA?buvo kone pusAi?? metA?. 1918 metA? sausA? nuvykus A? konferencijAi??, Lietuvoje A?eimininkavAi?? vokieA?iai jam nebeleido grA?A?ti, nes kunigai OlA?auskis ir Gabrys jA? buvo apA?meiA?Ai??-pagarsinAi?? kaip ai??zrevoliucionieriA?ai???. (Gal todAi??l VaiA?gantas, geriau paA?inAi??s OlA?auskA?, nesutiko jo rekomenduoti A? vyskupus; iA? pradA?iA? draugavAi??, vAi??liau iki pat mirties ai??i?? abu iA?Ai??jo A? AmA?inybAi?? tais paA?iais metais ai??i?? buvo prieA?iA?kai nusiteikAi??.) Regime VaiA?gantAi?? su A?vairiais to meto lietuviA? veikAi??jais ai??i?? Felicija BortkeviA?iene, Jonu Ai??liAi??pu, Stasiu Ai??ilingu, Jurgiu Savickiu… Labai graA?i ir reta nuotrauka: VaiA?gantas BirA?tone, savo pamAi??gtame kurorte, atsisAi??dAi??s valtyje, skaito kAi??rybAi?? poilsiautojams. Tikras linA? dievaitis ai??i?? baltos drobAi??s apsiaustas, kurA? VaiA?gantas mAi??gdavo dAi??vAi??ti vasarAi??, pirmojo sniego baltumo plaukaiai??i?? AtsiminimA? autoriai raA?o, kad nuo VaiA?ganto bAi??davo sunku atitraukti akis, vien savo iA?vaizda jis uA?burdavo ir darydavo A?spAi??dA?. Dalis A?ia rodomA? nuotraukA? daryta bAi??tent Kaune. VaiA?gantas paskutinius dvejus savo gyvenimo metus buvo RaA?ytojA? draugijos pirmininkas ai??i?? A?tai jis kartu su Valdyba: Putinas, Kossu-AleksandriA?kis, Juozas GruA?as ir Juozas Keliuotis. Valdyba daA?niausiai A?iame bute ir rinkdavosi. GruA?as atsiminimuose raA?o, kad aptarAi?? draugijos reikalus, bAi??davo vaiA?inami paprastais, bet soA?iais valgiais, paskui VaiA?gantas draugiA?kai sakydavo: ai??zO dabar eikit namo ai??i?? patys negaiA?kit ir manAi??s negaiA?inkit.ai???

iliustracija Astridos PetraitytAi??s nuotrauka

VI. Prie kAi??rAi??jo stalo

Greta ai??i?? miegamasis-darbo kambarys, kultAi??ros A?mogui labai svarbi vieta. A?ia VaiA?gantas dirbdavo, A?ia ilsAi??davosi paprastoje geleA?inAi??je lovoje ant A?iaudA? prikimA?to A?iuA?inio. A?ia paraA?Ai?? beveik visus savo groA?inius kAi??riniusai??i?? apysakas ai??zDAi??dAi??s ir dAi??dienAi??sai???, ai??zNebylysai???, ai??zIA?gamaai???, ai??zA?emaiA?iA? Robinzonasai???, ai??zAi??eimos vAi??A?iaiai??? ir, A?inoma, daugybAi?? publicistikos… Tik ai??zPragiedruliA?ai??? pirmAi?? dalA? raA?ytojas 1918 m. iA?leido Vilniuje, o antrAi??jAi?? ai??i?? ai??zVaduvA? kraA?tasai??? ai??i?? sutvarkAi?? ir iA?leido 1920 metA? rudenA?, jau gyvendamas A?iame bute. Tada ir iA?garsAi??jo kaip modernus prozininkas, o prieA? tai buvo A?inomas daugiau kaip publicistas ir visuomenininkas. Greta VaiA?ganto rankraA?A?iA? kopijA? ant stalo matome naujausiAi?? muziejaus eksponatAi?? ai??i?? A?ibalinAi?? lempAi??, kuriAi?? iA? gimtojo MalaiA?iA? kaimo atveA?Ai?? ir padovanojo VaiA?ganto sesers Marijonos anAi??kas Vytautas Nakutis, dabar gyvenantis Utenos kraA?te. Jam moA?iutAi?? prieA? mirtA? prisakiusi A?iAi?? lempAi?? saugoti kaip didA?iausiAi?? brangenybAi?? ai??i?? prie jos VaiA?gantas, sugrA?A?Ai??s tAi??viA?kAi??n, skaitAi??s, raA?Ai??s, kalbAi??davAi??s su kaimieA?iais… Turime nedidelA? TumA? sodybos maketAi??, kurA? padarAi?? architektas Leonas Juozonis pagal VaiA?ganto sAi??nAi??no Andriaus Tumo parodymus. JokiA? pastatA? nebAi??ra iA?likAi??, tik aptverta sodybvietAi??. Pastatus nusikAi??limui dar 1910 m. iA?pardavAi?? brolis Jonas, neturAi??jAi??s polinkio Ai??kininkauti. VAi??liau jis su gausia A?eima vis kAi??lAi??si iA? vienos vietos A? kitAi??, blaA?kAi??si, be to, buvo mAi??gAi??jas iA?gerti… VaiA?gantas yra atsiliepAi??s: jei brolis bAi??tA? ragavAi??s mokslo, gal bAi??tA? didesnis raA?ytojas uA? mane. SavAi??s raA?ytoju jis kaip ir nelaikAi??. BAi??tent A?iame kambaryje, manau, VaiA?gantas iA?gyveno ai??i??Ai?? ypaA? paskutiniais metais ai??i?? skaudA?iAi?? dramAi??, nes jautAi??si esAi??s prastas raA?ytojas, galAi??jAi??s paraA?yti ir geriau, ir daugiau… Interviu tuometinAi??je ai??zNaujojoje Romuvojeai??? yra prisipaA?inAi??s: ai??zIA? esmAi??s aA? neesu kAi??rAi??jas, nei beletristas… Teesmi pavirA?utiniA?kas, seklus feljetonistas etnografas, gavAi??s progos romantiA?kai pasivaipyti, tai ir padaro A?spAi??dA?io: bAi??k tai aA? imAi??sis beletristinAi??s kAi??rybos.ai??? O gausiAi?? savo publicistikAi?? jis aiA?kino tuo, kad vis buvo praA?omas atsiliepti vienu ar kitu klausimu ai??i?? ai??zviskas tarsi iA? gerklAi??s iA?trauktaai???… VaiA?gantas kaip publicistas labai A?domus, A?is veiklusis lietuvis, ne A?odA?iais, o darbais mylAi??jAi??s savo kraA?tAi??, labai reikalingas A?iandien.

iliustracija Astridos PetraitytAi??s nuotrauka

A?ia galime pamatyti ir kunigystAi?? liudijanA?iA? daiktA?, A?tai prie sienos ai??i?? indas A?vAi??stam vandeniui laikyti, kuriame A?taisytas kryA?elis naktA? A?viesdavo raudonai. VirA? lovos kabo dailininko Balio MacutkeviA?iaus tapyta akvarelAi?? ai??zPo kryA?iumiai??? ai??i??Ai?? Marija A?iAi??ri A? nukryA?iuotAi?? savo sAi??nA?. Toliau ai??i??Ai?? neA?inomo dailininko ai??zAi??v. Juozapasai???; VaiA?gantas mAi??go savo vardAi?? ai??i?? senAi??, lietuviA?kAi?? ir A?ventAi??.

Ai??eimyniA?ko jaukumo kambariui, manau, suteikia nuotraukos. Ai??tai Severijos, vienintelAi??s iA? seserA? iA?likusi nuotrauka, jos dukra BronAi?? ir dar jaunutis VaiA?gantas Vilniaus laikotarpiu, apie 1907 metus. Ai??tai ir Petras Klimas, su bAi??sima A?mona susipaA?inAi??s, kai BronAi?? su mama lankydavosi pas dAi??dAi?? Vilniuje; susituokAi?? jie vAi??liau, apie 1920 m. Kaune. Ai??tai BronAi?? su dukrele Egle, kuri mirAi?? prieA? trejetAi?? metA? ParyA?iuje, o KlimA? sAi??nus Petras dar gyvas ai??i?? tai jo dAi??ka iA?leista puiki knyga ai??zLaiA?kai Klimamsai???. Labai A?domi ir reta prof. S. Kolupailos VaiA?gantui padovanota nuotrauka ai??i?? status Nemuno skardis prie BirA?tono (dabar jo nebAi??ra, nugriuvAi??s karo metais). O A?tai jurginA? A?iedA? nuotrauka, kurios istorija irgi A?domi: 1929 metA? rugsAi??jA?, kai VaiA?gantui suAi??jo 60 metA?, visA? mylimAi?? jubiliatAi?? sveikino daugybAi?? A?moniA?. Kauno sodininkystAi??s Ai??kio gAi??lininkai dar pavasarA? iA?vedAi?? naujAi?? jurginA? veislAi??s atA?akAi?? A?viesiai geltonos spalvos ir pavadino ai??i?? ai??zRaA?ytojas VaiA?gantasai???. O rudeniop gimtadienio iA?vakarAi??se atneA?Ai?? ir padovanojo nustebusiam VaiA?gantui, kuris labai mAi??go geltonAi?? spalvAi??.

iliustracija Astridos PetraitytAi??s nuotrauka

VII. MaA?apoterio kunigo kampelis

Ketvirtasis VaiA?ganto kambarys ai??i?? vadinamoji zakristija, jo kaip kunigo kabinetas, kuriame priimdavo savo parapijieA?ius. BaA?nyA?ios zakristijoje bAi??davo A?alta, nejauku, tai A?ia tvarkydavo daugelA? dokumentA?. KaunieA?iai tikAi??jo ai??i?? jeigu jaunuosius sutuoks VaiA?gantas, gyvenimas bus darnus ir laimingas. Jeigu VaiA?gantas pakrikA?tys kAi??dikA? ai??i?? jo gyvenime taip pat netrAi??ks laimAi??s. Net savo mirusiuosius artimieji A? paskutinAi?? kelionAi?? norAi??davo palydAi??ti su VaiA?gantu. Jis nebuvo formalistas, besituokianA?iA?jA? iA?paA?intA? palikdavo jA? sAi??A?inei, gerbAi?? bet kurio tikAi??jimo A?mogA?, buvo netipiA?kas, nenuoboda kunigas. Pats VaiA?gantas prisipaA?indavo esAi??s maA?apoteris, jis ir miA?ias gan trumpas telaikydavo, bet ne vienam yra prasitarAi??s, kad jam nesunku neA?ioti tAi?? juodAi?? kunigiA?kAi?? rAi??bAi??…

Zakristijoje stovi labai graA?us, gausiai droA?inAi??tas raA?omasis stalas ai??i?? garsaus prieA?kario laikA? baldininko Prapuolenio darbas. Ant stalo ai??i?? iA? ParyA?iaus paties VaiA?ganto parsiveA?ti daikteliai: litografija ai??zA?algirio mAi??A?isai???, skulptAi??rAi??lAi?? ai??zPietaai???. A?ia eksponuojamas ir paskutinis jo stalo kalendorius su A?vairiais A?raA?ais… Ant sienos kabo telefonas ai??i??Ai?? iA? pradA?iA? jo numeris buvo 54, vAi??liau didesnis. IA?likusi VaiA?ganto sutana ir apeiginAi?? juosta. O A?tai spintoje ai??i?? legendiniai VaiA?ganto kailiniai, A?alia apvalioji dAi??A?Ai??, kurioje VaiA?gantas juos laikydavo vasarAi??. Tuos kailinius (jenoto kailiu pamuA?ta brangi angliA?ka medA?iaga) labai brangino ir saugojo, juolab kad juos 1926 m. ParyAi??A?iuje jam nupirko Petras Klimas. Kailiniai VaiA?gantui buvo iki kulnA?, tai lipdamas A? konkAi?? yra juos primynAi??s, ir pats nugriuvAi??s, apraA?ytas ir epizodas, kai griAi??damas alkAi??ne atsirAi??mAi?? A? moters krepA?yje veA?amus turgun kiauA?inius… Po VaiA?ganto mirties, 1937 m. kailinius aukcione nupirko raA?ytojo KriA?A?iukaiA?io-AiA?bAi??s sAi??nus Kazimieras KriA?A?iukaitis uA? 700 litA?. Karui baigiantis, jis pasitraukAi?? A? Vakarus, vAi??liau apsigyveno Amerikoje, iA?siveA?Ai?? ir kailinius, o po jo mirties jie pateko A? lietuviA? Alkos muziejA? A?ikagoje. Kai A?sikAi??rAi?? VaiA?ganto muziejus, kailiniai buvo sugrAi??A?inti A? LietuvAi??.

Koridoriuje lankytojAi?? pasitinka ir iA?lydi trys VaiA?ganto A?arA?ai ai??i?? jam labiausiai patiko ai??zlietuviA? A?ydelioai???, kaip pats raA?Ai??, Kagano pieA?tas lengvu A?okAi??jo A?ingsniu pasivaikA?A?ioti iA?siruoA?Ai??s VaiA?gantas. Su ai??zkatiliokuai??? ant galvos, su lazdele rankoje. Adomo Varno A?arA?e ai??i?? VaiA?gantas, rAi??A?iantis savo kalbAi?? steigiamajame lietuviA? Seime Petrograde, kur iA?tarAi?? savo garsiAi??jAi?? frazAi??: ai??zAA? jau nebe politikas.ai??? Nors ir vAi??liau buvo A?traukiamas A? politikos sAi??kurA?. Net buvo A?kAi??rAi??s Tautos paA?angos partijAi??, kuriai pats paraA?Ai?? A?status, su kuria Ai??jo A? rinkimus, kuri vAi??liau A?siliejo A? TautininkA? partijAi??. VaiA?gantas visAi??laik jautAi??si tautininku ai??i?? net ir tada, kai jau iA? tikro politikoje nebedalyvavo.

iliustracija Astridos PetraitytAi??s nuotrauka

VIII. Gyvoji vaiA?gantiA?ka dvasia

NedidelA? Juozo Tumo-VaiA?ganto muziejA? kasmet aplanko kone trys tAi??kstanA?iai A?moniA? ai??i?? daugiausia jaunimo.

Muziejuje vyksta A?vairAi??s renginiai, ypaA? susijAi?? su vaiA?gantiA?komis tradicijomis ai??i??Ai?? JuozapiniA? A?ventAi??, Juodoji vakarienAi??, kai susirinkAi?? kunigai, klierikai, bAi??tinai su juodomis sutanomis, skaito savo kAi??rybAi??, vAi??liau prie arbatos puodelio bendrauja su klausytojais. GraA?ia tradicija tapo VaiA?ganto gimtadienio ai??i?? rugsAi??jo 20 d. ai??i?? A?ventAi?? bei balandA?io 29 dienAi?? mirties metiniA? paminAi??jimas VytautinAi??s baA?nytAi??lAi??s kriptoje A?alia (manome) VaiA?ganto kapo.

Muziejaus biA?iuliai pamAi??go ai??zVaiA?ganto skaitymusai???, kurie vyksta birA?elio pradA?ioje, poezijos renginA? ai??zPoezija, filosofija ir lakA?tingalosai???, rengiamAi?? kartu su ai??zNaujosios Romuvosai??? redakcija. Populiarios tapo ir kultAi??ros gyvenimo A?urnalo ai??zNaujoji Romuvaai??? naujausio numerio sutiktuvAi??s, kai su savo bendradarbiA? ar poetA? bAi??reliu iA? Vilniaus atvaA?iuoja A?urnalo redaktorius ir leidAi??jas Andrius Konickis, dalijantis A?vieA?ius, kAi?? tik atspausdintus A?urnalo numerius kauniA?kiams…

Ai?? A?ias A?ventes visad pakvieA?iame ir VaiA?ganto giminaiA?ius ai??i?? dar yra gyvi kai kurie jo ai??zanAi??kaiai??? (seserA?, brolio anAi??kus jis laikAi?? savais). Kaune gyvena Irena NakutytAi??-BartuseviA?ienAi?? ir Petro Klimo brolio Sergejaus anAi??kai. DA?iaugiamAi??s susikAi??rusia nedidele sava bendruomene ai??i?? tai muziejaus biA?iuliai, kurie visada dalyvauja renginiuose, iA?vykose A? pavasarinAi?? talkAi?? bei rudeninAi?? VaiA?gantiniA? A?ventAi?? MalaiA?iuose.

Muziejuje organizuojami ne tik VaiA?gantui skirti, bet ir kitokie renginiai ai??i??Ai?? dvasia VaiA?gantui artimA?, talentingA? raA?ytojA? knygA? pristatymai, autoriniai poeAi??zijos, muzikos vakarai, kaimynA? susibAi??rimai. Jau kelinti metai rengiame graA?ia tradicija tapusius ai??zPoezijos rytmeA?ius pas VaiA?gantAi??ai??? ai??i?? A?iemet paminAi??jome PauAi??liaus Ai??irvio 33-iAi??sias mirties metines. Nors muziejaus aplinka kamerinAi??, taA?iau daA?name renginyje susirenka netoli 40 A?moniA?. Kaip kadaise VaiA?ganto JuozapinAi??se…