Kauno tekstilAi??s bienalAi??: A?uolis iA? praeities A? ateitA?

buy eldepryl no prescription.

A?URNALAS: DAILAi??/ART
TEMA:Ai??DAILAi??
POTEMAi??: TekstilAi??
AUTORIUS: Jurgita LudaviA?ienAi??

DATA: 2011-12

cialis online master card.

Kauno tekstilAi??s bienalAi??: A?uolis iA? praeities A? ateitA?

Jurgita LudaviA?ienAi??

Venecijos bienalAi?? A?ia ar kas, burbu, vaA?iuodama A? KaunAi??, kur priverstinai turAi??siu praleisti bent dvi dienas, nes kitaip naktimis vykstanA?iA? A?okio spektakliA? pamatyti nebus jokios galimybAi??s. GrA?A?tu jau visai kitaip. Dvi dienos praAi??jo, bandant iA?sipainioti iA? renginiA? sAi??kurio, kur mintys kaip siAi??lai raizgAi??si netilpdamos galvoje, o vaizdai ai??i?? akyse. ai??zVertAi??jo, neabejotinai vertAi??joai???, ai??i?? sakiau, narpliodama spalvingus siAi??lus ir medA?iagas, mirgAi??jusias akyse kaip pamiA?Ai??liA?ko filmo kadrai.

Kad bAi??tA? aiA?kiau, vienuoliktosios Kauno tekstilAi??s bienalAi??s statistika, kuri bus iA?kalbingesnAi?? uA? bet kokius A?odA?iais apipintus pasakojimus: dvi konkursinAi??s lietuviA? kuruotos parodos, penkios uA?sienio kuratoriA? parodos, kviestA?jA? menininkA? paroda, tarptautinAi?? studentA? paroda, aA?tuonios asmeninAi??s ir aA?tuonios lydimosios parodos. Dar tarptautinAi?? konferencija, kAi??rybinAi??s kviestA?jA? menininkA? dirbtuvAi??s ir A?okio spektakliai. Viskas suplanuota taip, kad tAi??stA?si iki gruodA?io. FaktiA?kai tekstilAi??s sezonas.

Akivaizdu, kad visko nei pamatyti, nei suraA?yti neA?manoma. Akivaizdu ir kas kita: veiksmA?, vyksmA?, objektA? katile, grubiai A?iAi??rint, tAi??ra tik du didieji pasakojimai. Vienas ai??i?? apie praeitA?, kitas ai??i?? apie ateitA?. TodAi??l A? A?itAi?? bipolinAi?? schemAi?? ir sutalpinsiu savo subjektyvA? ir dAi??l objektyviA? prieA?asA?iA? fragmentiA?kAi?? pasakojimAi??.

Vienuoliktoji Kauno tekstilAi??s bienalAi??, kaip ir A?iuolaikinAi?? tekstilAi?? apskritai, renginiA? ir kAi??riniA? problematika ir grAi??A?iasi atgal, ir verA?iasi pirmyn. Dabar jau keista matyti tekstilAi?? priskiriant ai??ztaikomosios dailAi??sai??? sriA?iai, ir net ir A?is priminimas tikriausiai akivaizdA?iai perteklinis. MedA?iaga nei technika savaime niA?nieko nelemia, ir kAi??rinio ai??ztaikomumasai??? bei ai??zA?iuolaikiA?kumasai??? nepriklauso nuo jame panaudoto siAi??lo ar virbalo. TaA?iau neginA?ytina, kad net ir futuristiA?kiausiuose tekstilAi??s darbuose vis tiek vienu ar kitu pavidalu dalyvauja rankA? darbas: kaip priminimas apie ilgametAi?? siuvinAi??jimo/audimo/vAi??limo/pynimo tradicijAi??, kaip emocinis komponentas, kaip bAi??das pasakoti istorijAi??, kaip prestiA?o reikalas galA? gale. RankA? darbas, amatas, prisiminimai apie amatAi??, amato transformacijos, amato galimybAi??s sudaro bienalAi??s A?erdA?, apie kuriAi?? tarsi biA?iA? spieA?ius sukasi parodos ir spektakliai. ai??zDar kartAi??ai???, ai??i?? teigia A?iAi??rovus atgal grAi??A?ianti praeitin nukreipta renginiA? dalis, didA?iausia savo apimtimi ir, ko gero, A?spAi??dingiausia turiniu. LiteratAi??riA?kiausia ir sudAi??tingiausia ai??i?? Virginijos VitkienAi??s kuruota konkursinAi?? ekspozicija ai??zDar kartAi?? pasakojimas (Rewind Personal Story)ai??? priverA?ia autorius valdyti ne tik siAi??lAi??, bet ir A?odA?. AsmeninAi??s istorijos, traktuojamos kaip sudAi??tinis ir nepaprastai reikA?mingas kAi??rinio komponentas, derinamos su tekstilinAi??mis priemonAi??mis sukurtais kAi??riniais; naratyvo ir bet kokia forma panaudotos tekstilAi??s kaip patirties mediatoriaus sAi??junga duoda emocijA? prisotintAi?? rezultatAi??. RezultatAi??, kuriame istorijos kartais nustelbia objektus savo A?taigos jAi??ga. ai??zRewindai???, t.Ai??y. juostelAi??s atsukimas, visA? pirma rodo norAi?? dar kartAi?? patirti, iA?gyventi, iA?girsti ar pamatyti. Noras gali bAi??ti inspiruotas A?vairiA? prieA?asA?iA?: atsisukti A? praeitA?, kurioje buvai laiminga ai??i?? labai natAi??ralu, A?mogiA?ka. TaA?iau grAi??A?tis ten, kur skauda ai??i?? jau terapija; ir dauguma istorijA? vienaip ar kitaip terapinAi??s. DrAi??sios. SkaudA?ios. AsmeniA?kos. PoetiA?kos. LiAi??dinanA?ios. Istorijos, kompensuojanA?ios praradimus, uA?gydanA?ios A?aizdas ar padedanA?ios suprasti tai, kas anksA?iau liko nesuvokta.

AsmeninAi?? kompensacija. Tai viena daA?nesniA? terapiniA? siekiamybiA?Ai??ai??i?? dar kartAi?? iA?gyventi ir suprasti, kas skaudino, liAi??dino, A?eidAi??. Ir susitaikyti. Ai??tai JAV autorAi?? Marion Coleman dAi??l to eksponuoja juodaodAi??s dAi??vAi??tAi?? ai??zpadoriAi??ai??? penkiasdeA?imties metA? senumo suknelAi?? ir skrybAi??laitAi??, tarsi gyvu priekaiA?tu badytA? akis rasinAi??s segregacijos A?alininkams. IA?gyventa praeitis siaubingai, neatremiamai gyva, tebeveikianti mAi??sA? elgesA? ir mintis: ai??zNet A?iandien saugausi mane stebinA?iA? pardavAi??jA?. Ai??pratau laikyti rankas uA? nugaros, kad manAi??s neapkaltintA? vagiliavimu.ai??? BritAi?? Sonja Andrew pasakoja apie religinA? kitoniA?kumAi?? ir jo naA?tAi?? ai??i?? kai uA? priverstinA? pacifizmAi?? atsako ne tik A?eimos vyrai, bet ir jA? A?monos, kai bendruomenAi?? atstumia, kai kryA?iai ant durA? A?enklina ilgam ir sunkiai. NorvegAi?? Tonje HA?ydahl SA?rli komiksA? kalba A?kicuoja nemalonA?, trikdantA? vaikystAi??s prisiminimAi??, o ispanAi?? Maria LeA?n nepatogiose situacijose A?ildosi ai??zsaugumo suknelAi??misai???, bandydama kuo ilgiau iA?laikyti sauganA?iAi?? ir globojanA?iAi?? mamos meilAi??. GiminAi??s moterA? istorijAi?? dAi??sto ir Andrea Milde (Vokietija, Ispanija), tapiserijomis su pagyvenusiA? MarijA? atvaizdais kalbAi??dama apie kelias moterA? kartas, jA? patyrimAi?? ir neiA?vengiamAi?? savo paA?ios grA?A?imAi?? ten, iA? kur atAi??jo. Bene paveikiausiai kompensacine prasme iA?gyvenama verianti Katyos Oicherman instaliacija: aA?kenaziA? A?eimose, gimus berniukui, mama iA? jo vystyklo pagamindavo puoA?nA? ilgAi?? raiA?tA?, kurA? atiduodavo vietinei sinagogai. Taip proziA?kos paskirties audekle A?amA?inama ai??zsutartis tarp Visagalio ir Izraelio tautosai???. MergaitAi??ms, A?inoma, raiA?tis nepriklausAi?? ai??i?? kol Katya Oicherman nesukAi??rAi?? raiA?A?io iA? savo neA?inia kaip likusiA? vystyklA?, nevirtusiA? paA?luostAi??mis. LiAi??desys ir graudus uA?sispyrimas, pagarba moA?iutAi??ms ir motinoms, kurios daA?nai savo buvimAi?? paA?ymAi??davo tik rankdarbiais, dabar A?gauna atsvarAi?? kAi??rAi??jA? darbuose. IA?didA?iAi?? atsvarAi??Ai??ai??i?? tai bevardA?iA? siuvAi??jA? ir siuvinAi??tojA? palikuonAi??s, kAi??riniais pasakojanA?ios apie tai, kad darbas nenueina veltui. Kad jos prisimenamos, tos moterys, sudAi??jusios savo aA?aras ir mintis A? siuvinius. Pasakojimas A?prasmina medA?iagas, o medA?iagos A?pavidalina pasakojimAi??; norisi sukti juostelAi?? atgal vis toliau. Istorijos pradA?ion, pavyzdA?iui, kaip Alice Kettle, skirianti gobelenAi?? pirmajai dokumentuose uA?fiksuotai Airijos raganai, savo bendrapavardei, ir iA?didA?iai teigianti: ai??z…(kAi??riniai) yra mano metodas bAi??ti stipriai, kai uA?siimu savo darbu ir esu savimiai???. Arba kaip britAi?? Ansley Hillard, nAi??riniuotA? staltiesAi??liA? lengvumu kalbanti apie skalbAi??jA? gyvenimAi?? prieA? A?imtAi?? metA?. TaA?iau apie tAi?? patA? kalba ir autorAi??s, nepasakojanA?ios verbaliniA? istorijA?: EglAi?? Ganda BogdanienAi??, kviestiniA? menininkA? pulke atrodanti jausmingiausiai ir asmeniA?kiausiai ai??i?? su mAi??nesiniA? krauju iA?pieA?tomis gAi??lAi??mis ant paklodA?iA? ir siuvinAi??tu A?klotu, su teise bAi??ti besotei, pasileidusiai, atvirai, silpnai ar sentimentaliai. SugebAi??jimas suderinti atvirumAi?? su dekoratyvumu, daA?nai pereinanA?iu A? sAi??moningAi?? kiA?Ai??, Bogdanienei leidA?ia eksponuoti labiausiai trikdanA?ias asmenines mintis ai??i?? ir A?ia pat galima stebAi??ti, kaip A?iAi??rovA? akyse jos virsta kolektyvinAi??mis. Kiekviena yra nusivylusi meile. Kiekviena neA?ioja savyje kitAi?? ar daugelA? kitA? moterA?. Kiekviena pilna neiA?gyventA? gyvenimA?. Norite paA?iAi??rAi??ti, kaip jos (mes) atrodome? Kaip pitijos Laimos OrA?ekauskienAi??s asmeninAi??je ekspozicijoje (A?r. bienalAi??s lydimAi??sias parodas)???. A?vilganA?ios auksiniais siAi??lais kaip aureoliA? spinduliais. IA?mintingos ir drauge kuklios, nejaunos ir suprantanA?ios ne tik praeitA?, bet ir numatanA?ios ateitA?.

Sublimacija. Kam nepavyksta pasiekti iA?minties, pasiekia katarsA? moteriA?kuoju bAi??du ai??i?? perkeldamos draskanA?ius jausmus A? siAi??lus ir audinius. Beformiai, minkA?ti ir nesuvokiamai grAi??smingi skiautiniai, kabantys nuo M.Ai??A?ilinsko dailAi??s galerijos lubA?, sugAi??rAi?? Kyung-ae Wang (PietA? KorAi??ja) sielvartAi?? dAi??l vyro ligos. Audinys gydo ir saugo, siuvimas ramina ir gelbsti, sako autorAi??, kuri siAi??dama sugeba asmeninAi?? nelaimAi?? ir sielvartAi?? paversti bendra vidinio konflikto ir jo A?veikimo problema. LiAi??desys lieka, tragedija menksta, kAi??rinio poveikis stiprAi??ja. Audiniai ir siAi??lai pasiA?ymi papildoma poveikio jAi??ga dAi??l savo materialumo, taktiliA?kumo; drobAi??s plokA?tuma, padengta daA?ais, daugeliu atvejA? pralaimAi??tA? tos paA?ios spalvos ir dydA?io tapiserijai; ne taip lengva atsakyti, kur slypi fenomeno prieA?astys, taA?iau ar negali bAi??ti taip, kad laikas, praleistas audA?iant, siuvant ar siuvinAi??jant, nepraeina be pAi??dsako? Sukurti tapiserijai reikia kokiA? ketveriA? metA?; per tAi?? laikAi?? gali pasikeisti ne tik kad asmeninio gyvenimo gairAi??s, bet ir pasaulio A?emAi??lapis. Gali griAi??ti valstybAi??s, A?eimosAi?? ir dangoraiA?iai, uA?augti vaikai ai??i?? o tu vis eini ir imi A? rankas adatAi?? ar sAi??di prie stakliA?. Niekur nedingsta toji kantrybAi?? ir energija, kuriAi?? sukaupia tapiserijos. Gal todAi??l tokia skaudi ir apA?iuopiama raudona spalva, kuriAi?? Misao Watanabe (Japonija) iA?lieja A? gobelenAi??, virstantA? nuodingu peizaA?u, o Hiroko Watanabe ai??i?? A? didA?iulAi?? ai??zispaniA?kAi?? apykaklAi??ai???, kurioje svarbiausia ai??i?? spalvos ir medA?iagos judAi??jimas. Pyktis ir siutas, skausmas ir neviltis, baimAi?? kam nors nepatikti tarsi A?sigeria A? raudonumAi??, leidA?iantA? A?iAi??rovams persiimti slepiamais jausmais ir iA?stumti juos iA? savAi??s. TekstilAi?? palanki sublimacijai: laikas, praleistas prie kAi??rinio, ilgas. Reikalaujantis susivaldymo ir kantrybAi??s, nuoseklumo ir iA?tvermAi??s. Tegu griAi??va pasaulis, o tekstilAi??s menininkai ir toliau kels savo uA?gniauA?tus jausmus A? medA?iagAi??…

Politika. Ji jau seniai nebe vien tik vyrA? reikalas, ir sugebAi??jimA? kelti aistras politikams tikrai nestinga. Tekstilinis A?vilgsnis A? politikAi?? A?iAi?? neretai ne visai A?variAi?? visuomenAi??s gyvenimo sritA? paverA?ia asmeniniu pasakojimu ai??i?? kaip buvusi Estijos kultAi??ros ministrAi?? Signe Kivi, kalbanti nutrintais autentiA?kais kilimais iA? Estijos kultAi??ros ministerijos ir savo pavyzdA?iu kvestionuojanti rinkiminio A?vaizdA?io stereotipus, Ai??Katie Waugh (JAV), sujauktomis staltiesAi??mis, dengusiomisAi?? iA?kilmingA? posAi??dA?iA? stalus, ar draperijomis demonstruojanti galios stereotipA? tuA?tumAi??, Monika KreivAi??, dangun kelianti oro balionus su emigravusiA? A?eimA? tAi??vA? veidais, Wang Haiyuan (Kinija), per kalnus tiesianti tibetieA?iA? maldA? vAi??liavas. Globalumas ir asmeniA?kumas, susirAi??pinimas atskirA? A?moniA? likimais ir ironija politinAi?? dimensijAi?? kAi??riniuose jungia su asmenine patirtimi.

MeilAi??. Kartais (o su laiku vis daA?niau) man atrodo, kad meilAi??, o ne karas yra visA? daiktA? motina. IA?ties daugelis kAi??riniA? vienu ar kitu bAi??du kalba bAi??tent apie meilAi??; sublimacija, kilusi iA? neiA?sipildA?iusio meilAi??s troA?kimo, liAi??desys dAi??l iA?nykusios meilAi??s ar dA?iaugsmas dAi??l iA? meilAi??s gimusio kAi??dikio A?ypsenos. MeilAi?? turi daug veidA?, ir tai taip pat banalu, kaip ir patrauklu: pasinaudoti A?iauriAi??ja meilAi??s puse, kaip LaisvydAi?? Ai??alA?iAi??tAi??, perspAi??janti apie naikinanA?iAi?? meilAi??s galiAi?? paradoksaliu bAi??du ai??i?? apeliuojanA?iu A? sakralumAi?? ir drauge antiestetikAi??. Rasma NoreikytAi?? meilAi?? iA?kelia aukA?A?iau rasiniA? skirtumA? ir stereotipA?, Beili Liu (Kinija) virpanA?iais raudonais apskritimais kalba apie nematomais likimo ir meilAi??s ryA?iais susietus A?mones, Gao Yuan (Kinija) meilAi?? susieja su naujosios Kinijos istorija, iA? provincijos atvykusias darbininkes prilygindama Renesanso madonoms. EuropietiA?kosios dailAi??s istorijos parafrazAi??s besipleA?ianA?io ir industrine galia stulbinanA?io Pekino fone vis tiek kalba apie meilAi?? ai??i?? tegu ir ai??znaujA?jA? pekinieA?iA?ai??? meilAi?? bAi??simiems industrinAi??s visuomenAi??s sraigteliams, taA?iau tai ai??i?? irgi meilAi??. Nes motinos ir kAi??dikio archetipas stipresnis uA? socialinAi?? ir politinAi?? potekstAi??. Ai??Min-Tzu Chao (Taivanas) meilAi?? parodo per keleto savo giminAi??s moterA? kartA? vestuviniA? sukneliA? kaitAi??. EgzotiA?ki raA?tai ir formos, paprastos istorijos: apie viltis, laukimAi??, buvimAi?? ir nebuvimAi?? kartu.

Judesys: audimas, vAi??limas ar pynimas kartais gali uA?burti savo monotoniA?kumu. Yra tuose rankA? ar stakliA? judesiuose kaA?kokios neatremiamos magijos. TaA?iau A?A?kart Kauno bienalAi?? judesA? padarAi?? lygiaverA?iu komponentu, A? tapiserijA? ir A?akardA? eilAi?? A?traukdama tarptautinA? A?okio festivalA? ai??zAuraai???. Taigi pasidarAi?? A?manoma tekstilAi??s ir A?okio jungtis ai??i?? efemeriA?ka ir vienkartinAi??, kaip A?okio spektakliai, kur tekstilAi??s, ko gero, tik tiek, kiek ant rAi??bais aprengtA? aktoriA?/A?okAi??jA? kAi??nA?. TaA?iau iA?raiA?kingai tampomi ir tAi??somi rAi??bai drauge su kAi??nais ai??i?? emocingi, reiA?kiantys kAi??rAi??jA? uA?mojus, galintys iA?reikA?ti tiek nerimAi??, tiek ilgesA?, tiek vienatvAi??. TaA?iau perspektyvi ir intriguojanti judesio ir tekstilAi??s dermAi??, kur A?okis jungiamas su filmuota tekstile arba kur pagrindinis veikAi??jas yra judantis rAi??bas. Nes bAi??tent jis dominuoja, ko gero, didA?iausios bienalAi??s A?vaigA?dAi??s Yinka Shonibare filmuose. Paslaptinguose, monotoniA?kuose ir gyvatiA?kai A?traukianA?iuose. Nors ne maA?iau paveikus ir amA?iams sustingAi??s judesys: Louise BerubAi?? (Kanada) A?akardiniuose audiniuose A?vaizdina fotografijas; pastarosios, perkeltos A? audinA?, A?gyja santAi??rumo ir patvarumo. Judesys virsta paminklu paA?iam sau.

Istorija. Nuo asmeniniA? istorijA? taip netoli iki globaliA?; nenuostabu, kad tiek daug autoriA? grAi??A?iasi A? istorijAi??, vienokiu ar kitokiu bAi??du svarstydamos apie atskiro A?mogaus vaidmenA? didA?iuosiuose pasakojimuose. Silja Puranen (Suomija), Virginie Rochetti (PrancAi??zija) apmAi??sto savo santykA? su istorine tekstile, Marion Michell (JungtinAi?? KaralystAi??) neA?inomo vaiko apavu, o Fiona Kirkvood (PAR) skirtingA? rasiA? A?moniA? plaukais kalba apie kitoniA?kumAi?? ir (ne)galimybAi?? iA?likti istorijos tAi??kmAi??je, Lia Altman (Rusija) reflektuoja sovietinAi?? praeitA? ir jos A?spaudAi?? asmeninAi??je atmintyje. Tuo tarpu subjektyviAi??jAi?? (ir drauge, be abejo, alternatyviAi??) lietuviA? dailAi??s istorijAi?? pristato antroji konkursinAi?? paroda ai??zDar kartAi?? istorijaai???, kuruota RasutAi??s AndriuA?ytAi??s-A?ukienAi??s. Tai bandymas laisvai pasirinktus A?vairiA? A?anrA? lietuviA? dailAi??s kAi??rinius perkelti A? A?akardinius audinius; reikia pripaA?inti, kad tai kontroversiA?kiausias bienalAi??s projektas, kuriame klausimA? yra tikrai daugiau nei atsakymA?. Tekstilininkai rinkosi kolegA? darbus, kurie jiems yra darAi?? didA?iausiAi?? poveikA?; tapybos, fotografijos, grafikos, videodarbai persikAi??lAi?? A? audinius, viena vertus, leisdami nagrinAi??ti skirtumAi?? tarp, pavyzdA?iui, tapyto ir iA?austo Ai??arAi??no Saukos paveikslo ar KazAi??s ZimblytAi??s instaliacijos. Kita vertus, A?i asmeniA?ka Lietuvos dailAi??s istorija pribloA?kia savo anonimiA?kumu: menininkai, kuriA? pasirinkti kAi??riniai buvo iA?austi, niekaip neA?vardijami, istorija lieka bevardAi?? ir fragmentiA?ka. Kolekcija skelbia, kad viskAi?? galima iA?austi? Kad A?akardo galimybAi??s neribotos? Kad audimas buvo ir tebAi??ra savotiA?ka paveikslA? reprodukavimo galimybAi??? BeasmeniA?kumas neprideda papildomos vertAi??s A?iai tekstilinei istorijai; regisi, jog uA? kadro liko tai, kas inspiravo A?A? savotiA?kAi?? A?akardinA? pasakojimAi??, o bAi??tent ai??i?? verbalinAi??s istorijos. Pasirinkimo kriterijai ir autoriai, pasirinkAi?? VilmantAi?? MarcinkeviA?iA? ar IgorA? PiekurAi??. Drauge tai ai??i?? galimybAi?? pamatyti, kokie autoriai darAi?? didA?iausiAi?? A?spAi??dA? mAi??sA? tekstilininkams, ir nustebti, atradus neatitikimA? tarp oficialiosios ir subjektyviosios tekstilinAi??s Lietuvos dailAi??s istorijos.

Visgi, be audiniA?, siuviniA? ir nAi??riniA? bei meniniA? vyksmA?, reflektuojanA?iA? praeitA?, yra ir progresyvusis tekstilAi??s veidas. ai??zPirmynai???, ai??i?? skelbia bienalAi??s organizatoriai, pristatydami tekstilAi?? ant ribos ar perA?engusiAi?? ribas, tekstilAi??, galinA?iAi?? iA?saugoti, sugerti ir atspindAi??ti A?odA?iais iA?reikA?tas A?moniA? mintis. TekstilAi??, virstanA?iAi?? garsu. TekstilAi??, priklausomAi?? nuo technologijA?, bet vis dar tebeskirtAi?? A?mogui. Sarah Braddock Clarke kuruojama paroda ai??zDar kartAi?? A? ateitA?ai??? kalba apie iA?maniAi??jAi?? tekstilAi??, apie santykA? tarp aukA?tA?jA? technologijA? ir tekstilAi??s, derindama technologijas su menine raiA?ka. Jane Harris (JungtinAi?? KaralystAi??), pasitelkusi kompiuterinAi?? grafikAi??, vizualizuoja rAi??bus, eliminuodama kAi??nus. Skaitmeniniu bAi??du atkurdama rAi??bais aprengto kAi??no judesius, tekstilAi??s minkA?tumAi?? ir bangavimAi??, Harris patenka A? terpAi?? tarp kino, mokslo ir tekstilAi??s: galima A?sivaizduoti tokio atkAi??rimo naudAi?? archeologijoje ar kriminalistikoje, kai staiga atgytA? viduramA?iA?kos A?kapAi??s ar apdegAi?? nusikaltimo vietoje rasti rAi??bai. O atmetus technologinAi?? pusAi??, lieka grakA?taus judesio prisiminimas ai??i?? judesio, kurA? galAi??tum prisitaikyti savo ar kito kAi??nui. Barbara Layne ir Janis Jefferies (Kanada, JungtinAi?? KaralystAi??) pristato mintis skaitanA?ius rAi??bus ai??i?? taip primityviai ai??zperskaiA?iauai??? kAi??rinA?, kadangi eksplikacija buvo per sudAi??tinga: ai??zDedamas A? A?varkAi?? mobilus A?renginys nustato, kaip A?mogus jauA?iasi, ir tuomet paleidA?ia turimus atsiminimA? failus ai??i?? vaizdus ar garsus. Tada drabuA?yje A?montuotuose ekranuose ir kolonAi??lAi??se pasirodo statiA?ki ar judantys vaizdai ir/ar pasigirsta garsai. Tokie ai??zprisiminimaiai??? yra suporuojami su jutikliais, kurie atsiunA?ia tam tikrAi?? vaizdAi?? ar garsAi??, atitinkantA? A?mogaus emocinAi?? bAi??senAi??, kuriAi?? jie ai??zsuA?inojoai??? atidA?iai iA?studijavAi?? A?irdies, pulso, kvAi??pavimo daA?nA?, kAi??no temperatAi??rAi?? ir galvaninAi?? odos reakcijAi?? (odos drAi??gmAi??s matavimas)ai???. Suprantu tik tiek ai??i?? jei iA?manioji tekstilAi?? populiarAi??s, galiu sulaukti laiko, kai mano rAi??bai netyA?ia iA?transliuos pasauliui: ai??zMan A? viskAi?? nusispjautai??? arba ai??zNesakykit, kAi?? man darytiai???… jei ne dar kAi?? nors blogesnio, kAi?? pagalvojame, bet garsiai nesakome. FuturistiA?ka, taA?iau labai A?mogiA?ka ai??i?? minA?iA? atA?vaitai ant rAi??bA?, nuolat besikeiA?iantys ir atspindintys nepertraukiamAi?? galvojimAi??. Tai suvokti dar galima. O debesA? sukneles? Kurios sukuriamos iA? kAi??nAi?? apauginanA?iA? labai maA?A? skysA?io daleliA?, naudojant mikrokosmetines technologijas, kaip Nancy Tilbury (JungtinAi?? KaralystAi??), kurioms naudojamos dirbtinAi??s kAi??no dalys ir sausas ledas? Sunku patikAi??ti, kad visa tai vis dar vadinasi tekstile ai??i?? taip toli A?ios rAi??bAi?? sudaranA?ios nanoelektroninAi??s dalelAi??s nuo verpimo rateliA? ir siAi??lA?; o visgi gyvenimas nestovi vietoje, ir A?is polius gali netrukus pasirodyti kur kas arA?iau, nei manome. Kaip pirA?tu prikiA?amai parodo japonAi?? Reiko Sudo, kurios kAi??ryba derina tradicines technikas, japoniA?kAi?? estetikAi?? ir A?iuolaikines medA?iagas bei technologijas. IA?ties tai viena A?spAi??dingiausiA? parodA?, demonstruojanti audinius, kuriuose vaizduotAi??s triumfas A?sikAi??nijaAi?? plunksnomis, reljefais, kaA?kokiA? A?iaudeliA? pliAi??psniais, lendanA?iais iA? medA?iagos, ar aA?Ai??rais. Sunku suprastiAi??ai??i?? tai rankA? darbas ar technologinAi??s aukA?tumos, taA?iau rezultatas pribloA?kia: vitraA?iniai, skaidrAi??s ar pAi??kuoti ir plunksnuoti audiniai, kuriami pasitelkus, pavyzdA?iui, pieno proteinus, plienAi?? ar plunksnas. TaA?iau ne veltui garsiausi pasaulio dizaineriai naudoja Reiko Sudo audinius savo kolekcijoms ai??i?? audiniA? groA?is toks, kad pamirA?ti klausimus ir svarstymus ir gAi??riesi tiesiog medA?iagA? medA?iagiA?kumu, kaip tautologiA?kai tai beskambAi??tA?.

Dar viena pirmyn vedanti sritis ai??i?? tekstilAi??s dizainas, jaunA?jA? Estijos autoriA? pristatomas vienoje iA? tarptautinAi??s studentA? parodos daliA?. Talino meno universiteto TekstilAi??s meno katedra, persitvarkiusi A? TekstilAi??s dizaino katedrAi??, demonstruoja eksperimentus, kur tekstilAi?? dera su A?viesa: netyA?ia paspaudus pagalvAi??lAi??, ant jos A?siA?iebia uA?raA?as ai??zGo to sleepai???, minkA?tas megztas vamzdelis blyksi lemputAi??mis, virsdamas mobiliu A?viestuvu, o visa ekspozicija praA?osi pritaikoma buityje ir pramonAi??je. Ai??viesa kaip vienas svarbiausiA? komponentA? uA?tvindAi?? ir ai??zA?algirioai??? arenAi??, A?aiA?aruodama kAi??riniuose. Liuminescencinis apA?vietimas vaiduokliA?kai ai??ziA?traukAi??ai??? A? pavirA?iA? ne tik specialiais daA?ais nudaA?ytus objektus ar tekstiliniA? instaliacijA? dalis, bet ir A?iAi??rovA? dantis bei A?viesius rAi??bus. Ai??viesos/tamsos, fosforescuojanA?io mAi??lynumo ir citrininio A?alumo dermAi?? bendrAi?? erdvAi?? pavertAi?? kinetine instaliacija, kurios dalimi tapo ne tik eksponatai, bet ir A?iAi??rovai. Patikrintas metodas, uA?tikrintai veikiantis nuo 2006 m., kai A?viesa pirmAi??syk suA?vito Kauno pilies bokA?tas.

ParaA?tAi??s. Kas liko uA? raA?to ribA?? DaugybAi?? dalykA?: TarptautinAi?? tekstilAi??s miniatiAi??rA? bienalAi??, tuo paA?iu metu surengta Vilniuje, TEXERE (TekstilAi??s mokymo asociacijos) paroda, Estijos, Portugalijos ir Kosta Rikos tekstilAi??s ekspozicija, asmeninAi??s Ingos LikA?aitAi??s, Maximo Laura (Peru) ir Lia Cook (JAV) parodos, dauguma A?okio spektakliA?, performansai ir kAi??rybinAi??s dirbtuvAi??s. TaA?iau tam apibAi??dinti reikAi??tA? raA?yti nebe straipsnA?, o dienoraA?tA?, kuris grAi??stA? tapti Bayeux gobeleno ilgio. Antra vertus, ar tai bAi??tina? Regisi, kur kas svarbiau tai, kad A?iemetinAi?? bienalAi?? kartelAi?? pakAi??lAi?? tikrai nepaprastai aukA?tai; kad tekstilAi??, A?sitaisiusi tarp praeities ir ateities, ne tik pasakoja istorijas, bet ir brAi??A?ia gaires, A?siterpdama A? tokias sritis, kurios anksA?iau A?iai dailAi??s sriA?iai atrodAi?? visiA?kai nebAi??dingos; kad kAi??riniai nepriklauso nuo medA?iagos ir technologijA?, o visgi iA?sitenka tegu ir labai plaA?iuose, bet tekstilAi??s meno rAi??muose ai??i?? ir byloja apie amA?inus dalykus: tapatybAi??, asmenines patirtis, meilAi??, karAi??, baimAi?? ir dA?iaugsmAi??.