Kazino stiliaus bankininkystAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Ekonomika
AUTORIUS:Ai??Almantas SamalaviA?ius

DATA: 2012-09

Kazino stiliaus bankininkystAi??

Almantas SamalaviA?ius

Su ekonomistu Jamesu Robertsonu kalbasi Almantas SamalaviA?ius

BritA? ekonomistas Jamesas Robertsonas Oksfordo universitete baigAi?? istorijos, filosofijos ir klasikiniA? kalbA? studijas. XX a. 6-ajame deA?imtmetyje dirbo savo A?alies vyriausybAi??je Vaithole, parengAi?? Mauricijaus ir SeiA?eliA? salA? plAi??tros planus, premjerAi?? HaroldAi?? MacmillanAi?? lydAi??jo kelionAi??je po AfrikAi??, paskatinusioje dekolonizacijos procesus. VAi??liau keletAi?? metA? dirbo ministrA? kabinete ir Gynybos ministerijoje, jam buvo pavesta parengti jAi??rA? laivyno, sausumos ir oro pajAi??gA? koordinavimo struktAi??rAi??. AtsisakAi??s tolesnAi??s politinAi??s karjeros, tapo nepriklausomu vadybos konsultantu ir sistemA? analitiku. D. Britanijos bankA? praA?ymu 1968 m. A?kAi??rAi?? tarpbankinAi?? tyrimA? tarnybAi?? ir jai vadovavo iki 1973 m. VAi??liau tapo privaA?iu finansA? analitiku, Ai??mAi?? tyrinAi??ti ekonomikos ir socialinAi??s kaitos perspektyvas. 9-ajame deA?imtmetyje drauge su bendraminA?iais A?steigAi?? Naujosios ekonomikos fondAi?? (NEF). PlaA?iai nuskambAi??jo Robertsono veikalai apie alternatyviAi??jAi?? ekonomikAi??: ai??zNauda ar A?monAi??sai??? (1974), ai??zSveikas protas kaip alternatyvaai??? (1978), ai??zAteities darbasai??? (1985), ai??zAteities turtas: naujoji XXI amA?iaus ekonomikaai??? (1990), ai??zKitapus priklausomybAi??s kultAi??rosai??? (1997). Europos Komisijos uA?sakymu jis paraA?Ai?? knygAi?? ai??zNaujoji darnios plAi??tros ekonomikaai??? (1997). Su Josephu Huberiu iA?leido studijAi?? ai??zNaujA? pinigA? kAi??rimasai??? (2000), su Johnu Bunzlu ai??i?? ai??zMonetarinAi?? reformaai??? (2004) ir kt. Be to, Robertsonas atliko daugybAi?? moksliniA? tyrimA? Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Komisijos, TarptautinAi??s ekonominio bendradarbiavimo ir plAi??tros organizacijos (OECD) uA?sakymu. Ilgus metus jis buvo Oksfordo universiteto A?aliojo koledA?o Aplinkosaugos, etikos ir visuomenAi??s centro bendradarbis.

Pio Manzu tyrimA? centras Rimini (Italija) 2003 m. apdovanojo RobertsonAi?? Aukso medaliu ai??zUA? naujosios ekonomikos, grindA?iamos socialinAi??mis ir dvasinAi??mis vertybAi??mis, kAi??rimAi??ai???.

Su vienu iA?kiliausiA? alternatyviosios ekonomikosAi??autoritetA? kalbAi??jausi apie naujausiAi?? jo veikalAi?? ai??zPinigA? ateitis: A?lugimas ar proverA?is?ai???

Almantas SamalaviA?ius. Vienoje iA? ankstyviausiA? savo knygA? ai??zNauda ar A?monAi??s: naujas socialinis pinigA? vaidmuoai??? raA?Ai??te: ai??zInstitucijos ima gyventi savarankiA?kAi?? gyvenimAi??. Ai??iandien jos primena nekontroliuojamAi?? okeano lainerA?, kuris nekeiA?ia kurso, ryA?tingai plaukdamas neteisinga kryptimi.ai??? Taigi beveik prieA? keturiasdeA?imt metA? taikliai iA?pranaA?avote tai, kas vyksta dabar, uA?sitAi??susios finansA? ir ekonomikos krizAi??s laikais! Naujausioje savo knygoje kalbate apie ai??zkazino stiliaus bankininkystAi??ai???, tapusiAi?? globaliu reiA?kiniu. Tad A?iAi?? ai??zapklausAi??ai??? norAi??A?iau pradAi??ti teiraudamasis, kiek dar kriziA? reikAi??s iA?gyventi, kol suvoksime mus uA?griuvusiA? problemA? gylA? ir mastAi??? Ar pastebite kokiA? nors A?enklA?, rodanA?iA?, kad A?aliA? vyriausybAi??s pagaliau ima suprasti neiA?vengiamAi?? bAi??tinybAi?? iA? esmAi??s reformuoti monetarinAi?? sistemAi?? ir finansus?

James Robertson. Daugiau finansiniA? kolapsA? tikrai nereikia. Turime uA?kirsti jiems keliAi??, nes kriziA? padariniai dar labiau paspartins A?moniA? ir kitA? gyvybAi??s rAi??A?iA? nykimAi??. Kad to iA?vengtume, turime priversti valdA?iAi?? imtis reformA?, kurias ir siAi??lau knygoje ai??zPinigA? ateitisai???. Jos prisidAi??s prie to, kad bAi??tA? sukurta visiA?kai nauja ai??i?? sAi??A?ininga ir efektyvi ai??i?? pinigA? sistema, atliepianti A?moniA? ir kitA? gyvybAi??s rAi??A?iA? poreikius. Antraip A?monija neA?stengs iA?gyventi net A?io amA?iaus.

TokiA? reformA? poveikis numatomas dvejopas: trumpesnAi??je perspektyvoje jos palengvins tAi?? sunkiAi?? naA?tAi??, kuriAi?? daugumai A?moniA? uA?krovAi?? 2007ai??i??2008 m. prasidAi??jusi ir tebesitAi??sianti pasaulinAi?? krizAi??, o ilgalaikAi??je perspektyvoje sumaA?ins naujA? finansiniA? kriziA? rizikAi??.

Ai?? jAi??sA? klausimAi??, ar A?aliA? vyriausybAi??s suvokia reformA? bAi??tinybAi??, atsakau ai??i?? taip, jos ima tai suprasti. PastarA?jA? metA? A?vykiai D. Britanijoje ir kitose valstybAi??se rodo, kad visuomeniA?, o ir vyriausybiA?, pasipiktinimAi?? jau lydi suvokimas, kad dabartinAi?? pinigA? sistema stumia A? praA?Ai??tA?. JAi?? reikia keisti, kad:

ai??i?? nebAi??tA? leidA?iama turtingiesiems gudrauti ir slAi??pti mokesA?ius, kuriuos jie privalo sumokAi??ti visuomenei;

ai??i?? bAi??tA? uA?kirstas kelias bankininkams griebtis apgaulAi??s ir falsifikuoti palAi??kanA? normas, kuriomis remdamiesi bankai skolina vieni kitiems per liboro (Londono tarpbankinAi?? norma) ir euriboro (euro tarpbankinAi?? norma) sistemas.

KaraliA?kasis Ai??kotijos bankas (jA? valdo britA? vyriausybAi??) ne per seniausiai iA? A?imtA? tAi??kstanA?iA? savo klientA? atAi??mAi?? galimybAi?? naudotis sAi??skaitomis, nes A?lugo iA?mokAi??jimo paslauga. Tai reiA?kia, kad bankai privalo tobulinti ai??zmaA?meninAi??s bankininkystAi??sai??? kompetencijAi??, uA?uot toliau plAi??tojAi?? ai??zkazino stiliaus bankininkystAi??ai???.

Didieji britA? bankai sAi??moningai apgaudinAi??jo smulkA?jA? verslAi??, primesdami jam rizikingas paskolA? sAi??lygas, kuriA? deramai neiA?aiA?kino, todAi??l verslininkai jA? nesuprato.

Anglijos centrinio banko valdytojas Mervynas Kingas tvirtina, kad 2007ai??i??2008 m. prasidAi??jusi globali finansA? krizAi?? tAi??sis dar maA?iausiai ketverius metus. BaimAi??, kad teks taip ilgai tempti A?iAi?? naA?tAi?? su visomis iA? to iA?plaukianA?iomis vieA?osios tvarkos ir politinAi??mis pasekmAi??mis, galbAi??t privers finansininkus keisti pinigA? sistemAi?? radikaliau, negu jie patys dabar A?sivaizduoja.

O nesugebAi??jimas suvaldyti euro zonos finansA? krizAi??s galbAi??t privers pertvarkyti europinAi?? pinigA? sistemAi?? taip, kaip nAi?? nesisapnavo standartiA?kai mAi??stantiems politikams, jA? finansA? ekspertams ir patarAi??jams.

Knygoje ai??zPinigA? ateitisai??? teigiate: ai??zAi??iandieninis profesionalA? supratimas apie tai, kaip veikia pinigai, kol kas labai primityvus.ai??? Vadinasi, didA?iA?jA? A?aliA? ir tarptautiniA? organizacijA? finansA? politika grindA?iama klaidingomis prielaidomis? Gal taip yra todAi??l, kad A? ekonomikos sritA? alternatyvos skinasi keliAi?? ypaA? lAi??tai ir nedaro rimtesnAi??s A?takos finansA? sluoksniams? Tad kaip iA?siverA?ti iA? uA?burto rato?

Daugumos profesionalA?, akademikA? ir politiniA? bendruomeniA? bendra yda laikyA?iau ai??zgrupinA? mAi??stymAi??ai???. JA? lemia finansiniai interesai ir karjerizmas. DabartinAi?? pinigA? sistema yra finansiA?kai naudinga daugeliui A?takingA? A?moniA? beveik kiekvienoje A?alyje. JA? tapatumui, savo vertAi??s ir svarbos pojAi??A?iui A?is status quo labai palankus. Akademikai, kurie ilgus metus dAi??stAi?? remdamiesi standartiniais A?sitikinimais, veja A?alin net mintA?, kad galbAi??t mAi??stAi?? klaidingai. Juk tai reikA?tA?, kad jA? gyvenimas iA?A?vaistytas vAi??jais, o dAi??stymas netgi padarAi?? A?alAi?? kitiemsai??i??

Detaliau tAi?? aptariu baigiamojoje ai??zPinigA? ateitiesai??? dalyje. PavyzdA?iui, p. 172ai??i??173 cituoju Machiavelliai??i??o ai??zValdovAi??ai??? (1532): ai??zTas, kuris A?veda naujAi?? tvarkAi??, visus, turinA?ius naudos iA? senosios tvarkos, laiko prieA?ais, nes A?iek tiek sAi??jungininkA? randa tik tarp tA?, kurie gali tikAi??tis naudos iA? naujosios tvarkos.ai??? Darau nuorodAi?? ir A? Thomaso Kuhno veikalAi?? ai??zMokslo revoliucijA? struktAi??raai??? (1962): ai??zA?monAi??s paprastai neatsisako savo nuomonAi??s, net jeigu tampa akivaizdu, kad ji klaidinga, nes kiltA? grAi??smAi?? tam, kAi?? jie laiko tapatumu ir profesinAi??s ar ekonominAi??s egzistencijos pamatu. TodAi??l kovoja su visais, metanA?iais jiems iA?A?Ai??kA?, iA? paskutiniA?jA? prieA?indamiesi tol, kol A?stengia apginti savo statusAi??, arba kol marginalizuojasi ir, laikui bAi??gant, iA?mirA?ta.ai??? Pasak Kuhno, tai ai??zbiologinAi??ai??? kovos tarp besivarA?anA?iA? paradigmA?, tarp konservatyvaus ir progresyvaus poA?iAi??rio baigtis.

Aptardamas ateities galimybes, apgailestaujate, kad pastaraisiais metais beveik nediskutuota apie tai, koks turAi??tA? bAi??ti pinigA? ir vertybiA? arba pinigA? ir etikos santykis. Vis dAi??lto viename iA? savo naujienlaiA?kiA? teigiate, esAi?? jau galima A?A?velgti A?iokiA? tokiA? mentaliniA? pokyA?iA?, vis daA?niau kalbama apie etikos svarbAi?? verslui ir finansams. Ar tai nAi??ra atsitiktiniai pavyzdA?iai? Ar realu tikAi??tis, kad etiniai principai bus perkelti ir A? monetarinAi?? sferAi???

ai??zPinigA? ateitiesai??? antras skyrius skirtas pinigams ir etikai. Prognozuoju neabejotinai greitAi?? laikotarpio, per kurA? standartinis ekonominis mAi??stymas padarAi?? viskAi??, kad ekonomikAi?? atskirtA? nuo etikos ir paverstA? jAi?? tiksliuoju mokslu, pabaigAi??. Pagaliau A?monAi??s ima suprasti, kad mAi??sA? rAi??A?ies ateitis priklausys nuo to, kiek protingesni tapsime A?iuo atA?vilgiu. Turime priversti pinigA? sistemAi?? dirbti taip, kad visi taptA? pajAi??gAi??s ir tausojantys, ai??i?? tik tada gyvybAi?? A?emAi??je iA?liks. Ai??iam supratimui A?diegti bAi??tina Koperniko masto revoliucija, kuri atskleistA?, koks primityvus mAi??sA? poA?iAi??ris A? tai, kaip veikia pinigai ir kaip reikAi??tA? A?iAi?? nuostatAi?? keisti.

JAi??sA? palyginimas, kad dabartinis monetarinAi??s sistemos suvokimas primena A?sivaizdavimus apie saulAi??s sistemAi?? iki Koperniko, labai taiklus. Pateikiate ir savo koncepcijAi??, kaip veikia pinigai. TaA?iau, perfrazavus Benjamino Barberio, beje, ekonomisto, A?odA?ius, kad sukurti demokratijai, kaip ir paraA?yti gerai knygai, reikia laiko, kyla klausimas, kiek jo prireiks, kad alternatyvios idAi??jos ne tik subrAi??stA?, bet ir rastA? atgarsA?? Ekonomika pernelyg ilgai buvo atskirta nuo ekologijos. Kaip paspartinti naujojo sAi??moningumo proverA?A??

Lengvo atsakymo A? A?A? klausimAi?? nAi??ra. Ar bAi??tinoji monetarinAi??s sistemos reforma vyks be pertrAi??kiA? ir bus sAi??kminga, priklausys nuo to, kokA? spaudimAi?? darys iA?silavinAi??, aktyvAi??s viso pasaulio pilieA?iai, kuriems A?monijos ateitis svarbesnAi?? negu dabartinis 777tablets erfahrungen. status quo. Mums reikia A?sukti kaitos mechanizmAi??, tada ir kiti A?monAi??s, tAi?? pastebAi??jAi??, supras, kad privalo prisijungti.

Ai??A? mums tekusA? iA?A?Ai??kA? lyginu su tuo, kAi?? kalAi??jimo uA?raA?uose ir laiA?kuose 1928 m. Antonio Gramsciai??i??s vadino intelekto pesimizmu, kurA? atsveria valios optimizmas, ai??i?? kitaip tariant, turime pripaA?inti, kad bAi??tiniems pokyA?iams bus A?nirtingai prieA?inamasi, taA?iau privalome padaryti viskAi??, kad pokyA?iai vyktA?.

methotrexate misoprostol order. 1989-aisiais baigAi??si Ai??altasis karas, komunizmo imperija A?lugo. TaA?iau Vidurio RytA? Europa sunkiai A?engia laisvAi??s keliu, jos ekonomika, finansA? politika labai prieA?taringa. Pirmiausia todAi??l, kad A?ios A?alys nekritiA?kai perAi??mAi?? kai kurias absurdiA?kas idAi??jas, dogmatiA?kai skelbtas Miltono Friedmano ir vadinamosios A?ikagos mokyklos. BAi??riai profesionaliA? ekonomistA? iki A?iol aiA?kina, esAi?? laisvajai rinkai nereikalingas joks valstybAi??s kiA?imasis ir reguliavimas, nors ekonomikos istorikas Karlas Polanyiai??i??s jau 5-ajame praAi??jusio amA?iaus deA?imtmetyje A?rodAi??, kad, pavyzdA?iui, Anglija laisvAi??jAi?? rinkAi?? sukAi??rAi?? parlamento A?sakais. Ko, JAi??sA? nuomone, turAi??tA? imtis Vidurio RytA? Europa, kad jos ekonomika pradAi??tA? remtis sveika nuovoka, o ne A?alingomis koncepcijomis? Veikiausiai prireiks ne vienos kartos, kol universitetai pertvarkys savo programas, kad A?stengtA? suteikti ekonominA? iA?silavinimAi??, paremtAi?? etika ir tausojimu?

Pasaulio mastu A?iandien dominuoja globalizuota pinigA? sistema. Tokia padAi??tis susiklostAi?? per pastaruosius du A?imtmeA?ius, ankstesniais amA?iais atskiros A?alys turAi??jo savo valiutAi??.

PavyzdA?iui, XIII a. A? ItalijAi?? iA? Kinijos sugrA?A?Ai??s Marcas Polas A?avAi??josi neA?prasta monetarine kinA? sistema, iA? kurios europieA?iA? pirkliai galAi??tA? daug ko pasimokyti. TaA?iau jis nAi?? neA?sivaizdavo, kad bAi??simoji pasaulinAi?? prekyba galAi??tA? baigtis tokia valiutA? keitimo sistema, kuri pasidarys labiau nei bAi??tina, kad prekiauti bAi??tA? naudinga. Tik naujaisiais laikais visA? svarbiausia rinka tapo valiutA? pirkimas ir pardavimas. Tai, kas A?uniui neabejotinai praverA?ia, ai??i?? uodega, kuriAi?? jis gali vizginti, A?iandien jau nAi??ra priedAi??lis. PinigA? sistema dabar tapo uodega, vizginanA?ia A?unA?. Tai galima laikyti tam tikra dramblialigAi??s ai??i?? kAi??nAi?? siaubingai sudarkanA?ios ligos ai??i?? forma. Nuo jos kenA?ia visa A?monija. IA?kilo pavojus mAi??sA? visA? ateiA?iai.

Kai kam tokia mintis gal pasirodys ekstremistinAi??, taA?iau noriu pasakyti, kad RytA? Europos nereikAi??tA? laikyti iA?skirtiniu atveju. Jei politikai, finansininkai, palaikomi konvencionaliai mAi??stanA?iA? akademikA?, ir toliau stengsis, kad dabartinAi?? pinigA? sistema iA?liktA? nereformuota, tai galiausiai sugriaus visos A?monijos ateitA?.

Tad jAi??sA? pateiktAi?? klausimAi??Ai??apie ekonominA? iA?silavinimAi??, pagrA?stAi?? sveika nuovoka, ir poreikA? pertvarkyti RytA? Europos universitetA? programas svarstyA?iau platesniame kontekste ai??i?? sAi??lygos visur kuriamos tokios paA?ios.

Savo tinklalapyje minite dvi iA?kilias asmenybes, kuriA? mAi??stymas ir darbai leidA?ia naujai paA?velgti ir A?vertinti daugelA? tarsi nekvestionuotinA? modernybAi??s dogmA?. Turiu galvoje ekonomikos vizionieriA? ErnstAi?? FritzAi?? SchumacherA? ir socialinA? mAi??stytojAi?? IvanAi?? IllichAi??, kuris nustatAi?? ne vienAi?? esminAi?? prieA?astA?, kodAi??l A?iandienos visuomenAi?? neA?stengia susidoroti su savo problemomis. KokiAi?? A?takAi?? A?ie mAi??stytojai, kritikavAi?? moderniAi??sias institucijas, padarAi?? JAi??sA? pasaulAi??A?iAi??rai?

1973-iaisiais A?vykAi??s karjeros posAi??kis iA?laisvino mane iA? daugelio dalykA?, kurie du deA?imtmeA?ius klostAi??si mano akivaizdoje, bet jA? nesuvokiau. SusidomAi??jau aplinkosaugos, feminizmo sAi??jAi??dA?iais, ateities studijomis, Ivano Illicho ai??zdA?iugios visuomenAi??sai??? idAi??jomis ir Fritzo Schumacherio mAi??stymu, kurio esmAi?? ai??i?? ai??zmaA?iau yra graA?uai???. Beje, juos abu turAi??jau laimAi?? paA?inoti asmeniA?kai.

DvideA?imt metA? dirbau didelAi??se valdA?ios, verslo ir finansA? struktAi??rose, o ankstesnAi?? mano sAi??saja su dekolonizacijos procesais paskatino susidomAi??ti idAi??ja, kad reikia iA?silaisvinti iA? pernelyg varA?anA?ios priklausomybAi??s nuo dideliA? struktAi??rA? ir ieA?koti lokalesniA?, labiau asmeniA?kA? bAi??dA?, kaip susitvarkyti gyvenimAi??, t. y. visa tai, kas susijAi?? su darbu, mityba, technologijomis, sveikata, A?vietimu, pinigais (turiu omenyje tiek vietinAi?? valiutAi??, tiek kitas finansines paslaugas) ir t. t.

Iki A?iol manau, kad posAi??kis lokalaus ir asmeniA?ko tarpusavio pasitikAi??jimo link yra bAi??tinas A?moniA? visuomenAi??s ateiA?iai uA?tikrinti. TaA?iau tai nereiA?kia, kad galime paprasA?iausiai masiA?kai nusiA?alinti nuo sAi??veikos su didelAi??mis tarpusavyje susijusiomis valdA?ios, verslo ir pinigA? struktAi??romis. Viena vertus, A?iuolaikinis globalus kaimas daugybAi?? svarbiA? reikalA? turi sprAi??sti dviem lygmenimis ai??i?? tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu. Antra vertus, tie A?monAi??s, kurie valdo A?ias dideles struktAi??ras, neleis, kad kas nors perimtA? jA? turimAi?? galiAi??. TikAi??tis, kad jie nulips mums nuo sprando, jei jA? neparaginsime ar nepriversime to padaryti, tolygu loti prieA? mAi??nulA?. GrakA?A?iai ir taikiai iA?silaisvinti A?manoma tik sAi??moningai pasitelkus dekolonizacijAi?? ai??i?? tai planingas bAi??das, kaip A?veikti didelAi?? galiAi??.

Savo naujienlaiA?kiuose pateikiate nemaA?ai nuorodA? ir uA?uominA?, kokiomis idAi??jomis ir koncepcijomis vertAi??tA? pasidomAi??ti iA?samiau. Gal galAi??tumAi??te iA?vardyti ekonomistus, kuriuos, JAi??sA? nuomone, bAi??tina A?traukti A? universitetA? programas? Kurie ekonominiA? alternatyvA? kAi??rAi??jai Jums atrodo reikA?mingiausi?

Kad bAi??tina keisti pinigA? sistemAi??, suvokiau ne studijuodamas akademinius ekonomistus, bet remdamasis savo patirtimi, kurios sAi??miausi iA? praktiA?kesniA? veikimo ir mAi??stymo sriA?iA?. Dabar man rAi??pi ne A?vairiA? teorijA?, kurias siAi??lo akademiniai ekonomistai, vertAi??, o tai, kaip A?gyvendinti pokyA?ius.

Suprantama, knygose ir straipsniuose, kuriuos skelbiu savo interneto svetainAi??je, esu paminAi??jAi??s nemaA?ai ekonomistA?.Ai??Tie jAi??sA? skaitytojai, kurie tuo sAi??raA?u domisi, gali mano interneto svetainAi??je perA?iAi??rAi??ti nuorodAi?? ai??zekonomistaiai???.

JAi??sA? siAi??loma pinigA? reforma tokia didA?iulAi??, kad iA?samiai jAi?? aptarti tokio pobAi??dA?io pokalbyje vargu ar A?manoma. Vis dAi??lto kokie svarbiausi turAi??tA? bAi??ti vyriausybiA? A?ingsniai? Ar pradAi??ti reikAi??tA? nuo tarptautinAi??s pinigA? sistemos pertvarkymo, ar pirmiau reformuoti vietines A?aliA? valiutas?

IdAi??jos apie Koperniko masto revoliucijAi?? esmAi?? ta, kad bAi??tina suvokti, kaip veikia pinigA? sistema, ir reformuoti dabartinAi?? neintegraliAi?? mAi??stymo ir veikimo sistemAi??. Reikia priversti, kad A?vairAi??s jos elementai veiktA? efektyviai ir dorai, kad ji reguliuotA? gAi??rybiA? ir paslaugA? apykaitAi??, kad suteiktA? motyvacijAi?? padAi??ti vieni kitiems, kartu saugant A?emAi??s resursus, kuriais grindA?iame savo iA?likimAi?? ir gerovAi??.

PavyzdA?iui, kurti naujas vietines valiutas ir kitas vietines finansA? institucijas nebus labai prasminga, jei leisime, kad centralizuotos nacionalinAi??s ir tarptautinAi??s institucijos toliau pumpuotA? vietinA? turtAi??, viskAi?? atiduodamos A? pasaulio ir kiekvienos valstybAi??s turtingiausiA? ir galingiausiA? asmenA? rankas.

Jeigu leisime pinigA? sistemos vadybininkams ir toliau tvarkytis taip, kaip iki A?iol, toji veikla bus katastrofiA?kai neefektyvi ir galiausiai A?lugs. Esminis reformatoriams tenkantis iA?A?Ai??kis yra pasiekti, kad tam tikros reformos bAi??tA? A?gyvendintos, kartu suvokiant, koks visumos paveikslas susidAi??lios po jA?.

Kaip raA?iau knygos ai??zPinigA? ateitisai??? uA?sklandoje (p. 175), reikia tinkamo ai??zatsako, analizuojant dabartinio globalaus finansA? A?lugimo prieA?astis ir pasekmes. Tai padAi??s pratAi??sti rAi??A?iA? gyvenimAi?? ir prasiverA?ti kitokios ateities link. Dabar turime sutelktomis pastangomis mobilizuoti valdymo menAi??, kad perkeltume jA? A? praktikAi??.ai???

Regis, teigiate, kad susidAi??vAi??jo, susikompromitavo tiek socializmas, tiek ir kapitalizmas. Kokio pobAi??dA?io ekonomika galAi??tA? rastis ateityje, kokiomis idAi??jomis ji bus pagrA?sta, jei, A?inoma, kaip raA?ote knygoje, dar ne per vAi??lu kAi?? nors keisti?

Kapitalizmas ir socializmas tapo abstrakA?iomis sAi??vokomis be konkretaus turinio. KAi?? reikAi??tA? daryti? Ko turAi??tume griebtis? Ai??tai klausimas, A? kurA? teks atsakyti. GinA?ytis dAi??l kapitalizmo ir socializmo, vietoj jA? perA?ant kokiAi?? nors kitAi?? abstrakA?iAi?? sAi??vokAi??, yra beprasmiA?kas laiko ir energijos A?vaistymas.

Mano atsakymas A? A?A? klausimAi?? yra toks ai??i?? bAi??tina A?diegti naujus pinigA? sistemos principus nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Jie turAi??tA? bAi??ti tokie:

pirma, bendram interesui tarnaujanA?ios vieA?osios agentAi??ros turAi??tA? sukaupti naujas vieA?A?jA? lAi??A?A? atsargas;

antra, privatAi??s asmenys, verslo A?monAi??s ir kitos organizacijos turAi??tA? gauti mokesA?iA? lengvatas, jeigu prisideda prie kitA? A?moniA? gerovAi??s ir didina bendrojo rezervo vertAi??;

treA?ia, visi, tarp jA? vieA?A?jA? paslaugA? ir kitos pelno nesiekianA?ias organizacijos, turAi??tA? bAi??ti apmokestinami pagal tai, kokia vieA?A?jA? resursA? dalimi naudojasi;

ketvirta, A?iA? mokesA?iA? sukuriamas pajamas, demokratiA?kai nusprendus, kiek lAi??A?A? reikia kitoms vieA?osioms paslaugoms finansuoti, turAi??tA? sAi??A?iningai pasidalyti visi kaip pilieA?io pajamas;

penkta, A?ie pertvarkymai turAi??tA? bAi??ti daromi taip, kad galAi??tume tenkinti savo poreikius, nekliudydami kitiems tenkinti savuosius, ir kad padAi??tA? iA?saugoti visiems bendrus pasaulio resursus;

A?eA?ta, reformos turAi??tA? iA?laisvinti mus iA? vis didAi??janA?ios priklausomybAi??s nuo nacionaliniA? ir tarptautiniA? pinigA?, sumaA?indamos didA?iojo verslo ir vyriausybiA? vaidmenA?, tenkinant A?moniA? poreikius, o tai leis suvaldyti A?prastinA? pinigA? spaudimAi??.

DAi??koju uA? pokalbA?.

P. S. Ai??ie klausimai yra susijAi?? su nauja Jameso Robertsono knyga ai??zPinigA? ateitis: A?lugimas ar proverA?is?ai??? Norintys rasti nuorodas gali persikelti knygos kopijAi?? pdf formatu iA? autoriaus tinklalapio http://www.jamesrobertson.com/futuremoney.htm, taip pat nemokamai gauti jo siunA?iamus naujienlaiA?kius.