KELETAS ai??zPROTINGOai??? ELGESIO PATARIMA?, arba KAIP ai??zUA?MUILINTIai??? SOVIETMETAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Fotografija
AUTORIUS:Ai??KAi??stutis Ai??apoka

DATA: 2012-03

KELETAS ai??zPROTINGOai??? ELGESIO PATARIMA?, arba KAIP ai??zUA?MUILINTIai??? SOVIETMETAi??

KAi??stutis Ai??apokaAi??

Pastaruoju metu Lietuvos fotografijos diskursas ai??zpompuojamasai??? ypaA? energingai ai??i?? net baisu, kad nesprogtA?! Juokauju, jis nesprogs, bet norint A?sigilinti bent A? dalA? teoriniA? veikalA? ir albumA?, reikia nemaA?ai papluA?Ai??ti. Kitas klausimas ai??i?? kiekybiA?kai ar kokybiA?kai jis puA?iasi?

Ai??iuos klausimus provokuoja AgnAi??s NaruA?ytAi??s ir Vytauto MichelkeviA?iaus inicijuotas ai??zmonumentaliA? veikalA?ai??? (iA? esmAi??s disertacijA?) apie fotografijos istorijAi?? ir dabartA? projektas. Dienos A?viesAi?? jau iA?vydo Tomo Pabedinsko knyga ai??zA?mogus Lietuvos fotografijoje. PoA?iAi??riA? kaita XX ir XXI a. sandAi??rojeai???, Margaritos MatulytAi??s ai??zNihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmeA?iuai??? ir Vytauto MichelkeviA?iaus ai??zLTSR fotografijos meno draugija ai??i?? vaizdA? gamybos tinklasai???. Jei neklystu, A?iAi?? serijAi?? uA?baigs bendra AgnAi??s NaruA?ytAi??s ir Margaritos MatulytAi??s knyga, papildyta keleto kitA? autoriA? straipsniais.

Tomas Pabedinskas, atstovaujantis VDU, pasirinko klasikinA?, maA?daug 7ai??i??9-ojo deA?imtmeA?iA? Lietuvos SSR fotografijos mokyklos (LFM ) kontekstAi??, ypaA? akcentuodamas bAi??dingiausius A?ios mokyklos atstovA? humanizmo bruoA?us. O A?iA? dekoracijA? fone iA?ryA?kino jam labiausiai rAi??pimus autorius ai??i?? keleto jauniausios ar jaunesnAi??s kartos fotografA? kAi??rybAi??, aptardamas, kaip keitAi??si A?mogaus atvaizdo ir tapatumo santykis, parodydamas, kaip radikaliai jaunieji nutolo nuo LF mokyklos ir jos pasaulAi??A?iAi??ros. HumanistinAi?? fotografijos tradicijAi?? suprieA?indamas su socialine, Pabedinskas A?taigiai pademonstravo, kaip radikaliai humanistinis pradas per pastarAi??jA? deA?imtmetA? buvo iA?ardytas A? daugybAi?? socialiniA? konstruktA?, tarsi nebeliko nei fiksuotA? prasmiA?, nei humanistinio tapatumo.

Kita vertus, pernelyg gilindamasis A? LFM ai??zhumanizmoai??? kliA?es, beveik visai neaptardamas tarpinAi??s fotografA? kartos, debiutavusios 9-ojo deA?imtmeA?io pradA?ioje, t.Ai??y. sAi??moningai konstruodamas gana tiesmukAi?? opozicinAi?? schemAi??, Pabedinskas neiA?vengiamai atsidAi??rAi?? kitA? kliA?iA? nelaisvAi??je, dirbtinai sukurdamas tam tikros jaunA? fotografA? grupAi??s kaip nuo LFM kliA?iA? priklausomo ai??znegatyvoai??? reiA?kinA?.

Pabedinskas vengia ideologiniA? sovietmeA?io ar A?iandieniniA? socialinio uA?sakymo aspektA?, vis dAi??lto susidaro A?spAi??dis, kad jaunieji fotografai, nepaisant jA? kAi??rybos turinio, drastiA?kai besiskirianA?io nuo LFM, panaA?iai kaip ir klasikai tiesiog atlieka savo laikmeA?io ideologinA? uA?sakymAi?? (tiesa, sovietmeA?iu uA?sakymas buvo iA?reiA?kiamas deklaratyviai, o A?iandien ai??i?? kur kas subtiliau, bet esmAi??s tai nekeiA?ia). Tuo jie yra labai panaA?Ai??s, nes ir vieniems, ir kitiems atrodo, neva jie iA?vengia socialinio uA?sakymo, neretai jA? ai??zapgaunaai???.

Tomas Pabedinskas A? fotografijos diskursAi?? A?raA?Ai?? keletAi?? sAi??lygiA?kai naujA? vardA?, atskleidAi?? vienAi?? kitAi?? dabartinAi??s viduriniosios ir/ar jaunosios kartos pasaulAi??A?iAi??ros bruoA?Ai??, parodAi??, kaip dekonstruojamas ar konstruojamas iA? naujo A?mogaus A?vaizdis, o kartu ir tapatumo suvokimas. Be to, A?domiai ir originaliai iA?nagrinAi??jo kai kuriA? autoriA? kAi??rinius. Knyga tarsi duoda tonAi?? A?iuolaikiniams lietuviA? fotografijos tyrinAi??jimams ir gerAi??ja prasme provokuoja meniniams ar teoriniams ai??zatsiA?audymamsai???.

Monumentali Margaritos MatulytAi??s studija apie fotografijAi?? sovietmeA?iu ir jos sovietizavimo mechanizmus kontekstuali tiek pagal minties dAi??stymAi??, tiek pagal ikonografinAi??s medA?iagos pateikimAi??, sudAi??liota ne vienakryptAi??s kreivAi??s, o ideologiniA? ir estetiniA? invazijA? principu.

IkonografinAi?? medA?iaga neretai pateikiama kartu su cenzAi??ros pastabomis, redakcijomis, kai kurios nuotraukos, fotoatvirukai ne tik reprodukuoti, bet ir atskirai A?segti knygoje, kad galAi??tume palyginti cenzAi??ruotus su necenzAi??ruotais, perskaityti kitoje pusAi??je uA?raA?ytas cenzoriA? pastabas ir t. t.

Kita vertus, iA?ryA?kAi??ja ir keletas probleminiA? aspektA?. Pirmasis susijAi??s su netiesioginiu knygos leitmotyvu ir, matyt, yra simptomiA?kas visai posovietinei lietuviA? menotyrai ir kritikai.

Metodologinis menotyros ai??zstatinysai??? daA?nai renA?iamas ant mitinio arba ai??zA?sivaizduojamA? VakarA?ai???, A? kuriuos neva orientavosi visi sovietmeA?io menininkai, pamato. Taip sukuriamas patogus ai??zopozicinisai??? modelis: ai??zNors buvo grieA?ti tiesioginio kontakto su VakarA? kultAi??ra apribojimai, pasaulio progresyvios idAi??jos pasiekdavo per literatAi??rAi?? (filosofijAi??, prozAi??, poezijAi??) ir muzikAi?? ai??i?? tai lAi??mAi?? nuolatinAi?? dualizmo bAi??senAi??ai??? (p. 56).

Laisvojo VakarA? pasaulio A?vaizdis, suprantama, darAi?? A?takAi?? mAi??sA? menininkA? mentalitetui, taA?iau ginA?ytina, ar jis buvo toks jau viskAi?? apimantis, totalus. Daugelio menininkA? laikysenAi?? ir elgsenAi?? sovietmeA?iu, ko gero, lAi??mAi?? kur kas proziA?kesnAi??s prieA?astys, A?takos, situacijos. MinAi??ta schema, manyA?iau, remiasi ne tiek analitiniu moksliniu, kiek romantiniu idealistiniu poA?iAi??riu ai??i?? nekritiA?kai perimtas iA? (po)sAi??jAi??dinio laikotarpio vieA?osios politikos sferos, jis buvo paverstas ai??zpatogiaai??? metodologija.

Ar nebAi??tA? logiA?kiau gilintis A? aktualiAi?? to meto aplinkAi??, pavyzdA?iui, A? SovietA? SAi??jungos respublikA?, gal ir A? RytA? Eupopos fotografijos procesus, politizuotAi?? jos institucionalizacijAi???

Ar tikrai koks nors Walkeris Evansas ar Robertas Frankas, ai??zA?sivaizduojami Vakaraiai??? (jA? idAi??ja) buvo lemiami Lietuvos SSR fotografijai ir svarbesni negu to meto SovietA? SAi??jungos kontekstas? YpaA? kai bandoma narplioti painius specifinius institucinius santykius, konformizmAi??, nonkonformizmAi?? ar semikonformizmAi???

Atrodo, kad kalbAi??dami apie sovietmetA? arba net posovietinA? laikotarpA? suabsoliutiname ir metodologinAi??mis universalijomis paverA?iame norimAi?? vietoj esamo.

TeisybAi??s dAi??lei reikia pasakyti, kad MatulytAi??, nors rezervuotai ir fragmentiA?kai, bet vis dAi??lto pateikia A?iokiA? tokiA? duomenA? apie Pabaltijo, Rusijos, kai kuriA? RytA? Europos A?aliA? fotografijos procesus, nevengia sovietmeA?io kultAi??rinAi?? sistemAi?? demaskuojanA?iA? faktA? ir A?A?valgA?. Kol analizuojami bendri funkciniai, instituciniai fotografijos sovietizavimo ypatumai, viskas atrodo nepriekaiA?tingai. Objektyviai apA?velgiamas Lietuvos fotografijos tarpukariu kontekstas ai??i?? prievarta nutraukta tradicija, A?taigiai nusakoma stalinistiniA? ir postalinistiniA? laikA? fotografA? ir fotografijos situacija. Profesionaliai apraA?yti 9-ojo deA?imtmeA?io fotografijos devizualizacijos ir galutinAi??s depolitizacijos procesai.

Vis dAi??lto didA?iausiA? abejoniA? kelia klasikinAi??s LF mokyklos kontekstualizacija. Vos palieA?iama, sAi??lygiA?kai tariant, Antano Sutkaus karta, iA? faktinio analitinio registro MatulytAi?? tuojau pat (neA?inia, sAi??moningai ar ne) perA?oka A? jausminA?, emocinA?, vadindama tai ai??zmenotyrinAi??s interpretacijos prieiga, papildanA?ia istorinAi??s, politologinAi??s ir meno sociologijos lygmenisai??? (p. 20).

A?velgiant pavirA?utiniA?kai formaliu A?vilgsniu, toks perAi??jimas nuo ai??zrepresinAi??s beveidAi??s sistemosai??? prie konkreA?iA? LFM atstovA? kAi??rybos ai??zprivalumA? ir dorybiA?ai???, atrodo natAi??ralus. TaA?iau A?siA?iAi??rAi??jAi?? atidA?iau matysime, kad A?ie lygmenys sudurstyti ne tiek logikos, kiek paradokso principu.

Knygoje atsiranda tarsi du savarankiA?ki pasakojimai ai??i?? faktinis ir emocinis. Faktai parodo ir A?rodo, kad tam tikri fotografijos ai??zlaisvAi??jimoai??? ar ai??zestetiA?kAi??jimoai??? periodai priklausAi?? labiau nuo paties reA?imo ai??zatoslAi??giA?ai???, ai??zatA?ilimA?ai???, vidiniA? prieA?taravimA?, o emocijos byloja apie fotografA? ai??ztvirtus principusai??? ir ai??zvidinio pasiprieA?inimo dvasiAi??ai???.

Analizuodama Sutkaus ir jo kartos laikysenAi??, MatulytAi?? tokiAi?? dvasiAi?? A?A?iAi??ri fotografijos estetinAi??se vertAi??se ir gerokai ai??zprasmingesniame, egzistenciniame poA?iAi??ryje A? reiA?kiniA? esmAi??ai??? (p. 56). Emocinis lygmuo arba ai??zmenotyrinAi?? prieigaai???, mano kuklia nuomone, pralaimi faktologiniam knygos naratyvui, metodologiA?kai tiesiog nelimpa prie visumos, atrodo neA?tikinamai.

Knygoje vis A?mAi??steli MatulytAi??s, atrodytA?, logiA?ka mintis apie fotografA? ai??zlaviravimAi??ai??? sovietmeA?iu, bet tas laviravimas nepastebimai nuspalvinamas pozityviai pastelinAi??mis spalvomis (kalbAi??dama apie SutkA? ir jo kartAi?? MatulytAi?? nevengia pakylAi??tA?, reabilituojanA?iA? moraliniA? vertinimA?, nors A? kitas fotografA? kartas ir kontekstus A?iAi??ri iA?laikydama istorikei deramAi?? atstumAi??).

NenorAi??damas daryti skubotA? iA?vadA?, A?iAi?? apA?valgAi?? atidAi??jau ir nuvykau A? KnygA? mugAi?? pasiklausyti fotografijos teoretikA? diskusijos ai??i?? bene iA?girsiu kAi?? nors nauja ir galAi??siu savo tekstAi?? pakoreguoti.

MatulytAi??, glaustai pristatydama savo knygAi??, Sutkaus kartAi?? pavadino ai??zromantikaisai???, taA?iau netrukus pridAi??rAi??, kad sovietmeA?iu jie elgAi??si tiesiog ai??zprotingaiai???… Ai??i ai??ziA?vadaai??? bAi??tA? logiA?ka, jei sovietmeA?io fotodiskursAi?? analizuotume kaip visiA?kai uA?darAi?? estetinAi?? visatAi??. Bet juk knygoje kaip tik ir kalbama apie ideologinius, institucinius Lietuvos fotografijos sovietmeA?iu lygmenis. Pagal MatulytAi??s pateiktAi?? ai??zprotingoai??? elgesio koncepcijAi?? iA?eitA?, kad A?monAi??s, vadovavAi??si aiA?kiais, tvirtais moraliniais principais, A?inojAi??, kas jA? laukia, kalAi??jAi?? lageriuose, bet vis tiek nesilankstAi?? reA?imui, buvo tiesiog kvaili? TokiA? ai??zkvailA? romantikA?ai??? fone LFM klasikus, ko gero, labiau tiktA? vadinti ai??zpragmatikaisai???, deja, ne tokia pozityvia prasme, kokiAi?? bando priklijuoti MatulytAi??.

Dar vienas subtilus aspektas. Knygos autorAi?? daA?nai pabrAi??A?ia, kad Sutkus ir jo kartos fotografai, ai??zatsiribodami nuo ideologiniA? uA?duoA?iA?, stiprino menininko statusAi??ai??? (p. 185). Po nepriklausomybAi??s atgavimo LFM fotografai atvAi??rAi?? archyvus, kurie esAi?? patvirtino ai??zA?ios kartos kaip didA?iA? menininkA?, o ne konformistA?ai??? statusAi?? ai??i?? ai??znepriklausomybAi??s metais sugrA?A?Ai??s prie savo archyvA? ir iA?kAi??lAi??s neskelbtus darbus [Sutkus ai??i?? K. Ai??.], A?rodAi?? savo tikrAi??jAi?? (kaip naujojo dokumentalisto) prigimtA?ai??? (p. 188).

MatulytAi?? apdairiai nutyli faktAi??, kad, pavyzdA?iui, Sutkui, o gal ir kitems jo kolegoms, nAi?? nereikAi??jo kaip nors specialiai ir ai??zprincipingaiai??? atsiriboti nuo ai??zideologiniA? uA?duoA?iA?ai???, nes su kaupu atidavAi?? duoklAi?? ideologiniam frontui ai??i?? fotografavo sovietinAi??s nomenklatAi??ros A?ulus, jA? A?eimas ir krovAi??si iA? to ne tik simbolinA? kapitalAi??.

Ai??iuo poA?iAi??riu ai??zprincipinis atsiribojimas nuo ideologiniA? uA?duoA?iA?ai??? labiau primena ai??zinfantilA? pragmatiA?kumAi??ai???, perfrazuojant ArtAi??ro Railos vieno kAi??rinio pavadinimAi??. Ai??domu, kodAi??l po nepriklausomybAi??s atgavimo Sutkus neatvAi??rAi?? bAi??tent A?iA? savo archyvA??

Kyla abejoniA?, ar MatulytAi??s sugalvota ir visAi?? knygAi?? cementuojanti alterrealybAi??s sAi??voka apibAi??dina reiA?kinA?, iA? tikrA?jA? egzistavusA? sovietmeA?iu, ar, vertinant psichoanalizAi??s terminais, tiesiog bandoma racionalizuoti vienAi?? iA? idAi??e fixe, A?sikalbAi??tA? po nepriklausomybAi??s atgavimo.

Aptartinas dar vienas ypaA? subtilus niuansas, kurA? MatulytAi?? meistriA?kai naudoja sau (ar tam tikrai fotografA? kartai) naudinga linkme, perstumdydama, sakyA?iau, nepastebimai net sujaukdama etinius akcentus. Tekste sumaniai paminima, kad viename Sovetskoje foto numeryje Sutkus dAi??l aklo pionieriaus fotografijos buvo apA?auktas net SolA?enycinu!

MatulytAi??, tarsi atsitiktinai ir nekaltai A?pindama A?A? faktelA?, labai apgalvotai atrinktAi?? iA? daugybAi??s kitA?, netiesiogiai, bet sumaniai (per)kuria Sutkaus (ir jo kartos) A?vaizdA?, kuris dabar, jau nepriklausomybAi??s laikais, pieA?iamas tauriomis ai??zvidinAi??s rezistencijosai??? spalvomis ir emociA?kai sustiprina knygos leitmotyvAi??, kuris, priminsiu, yra ai??zrepresinio reA?imo demaskavimasai???.

Formaliai nAi??ra ko prikiA?ti, bet, atsiA?velgus A? konkretA? to meto kontekstAi??, SutkA? lyginti su SolA?enycinu, net ir ne savomis rankomis, vis dAi??lto netiesiogiai (mAi??stant apie knygos struktAi??rAi??) etiniu poA?iAi??riu, sakyA?iau, yra jeigu ne amoralu, tai tikrai pernelyg ai??zgudruai???.

Apibendrinant galima sakyti, kad MatulytAi??s knyga bAi??tA? buvusi tikrai iA?sami, originali ir aktuali lietuviA? fotografijos istorijos diskursui, jei ne subtilios gudrybAi??s, kuriomis bandoma norimAi?? paversti esamu, todAi??l kartkartAi??mis dvelkteli iA?radinga demagogija.

MatulytAi??, aptardama konkreA?iAi?? fotografA? kartAi??, iA? savo knygos, kaip pasakytA? vienas lietuviA? filosofas, paA?alina (etinius) principus, pakeisdama juos (estetinAi??mis) vertybAi??mis. Kaip A?inome, principA? parduoti negalima, juos galima tik iA?duoti. O vertybAi??mis galima prekiauti, spekuliuoti ai??i?? tam tinka bet kokia rinka ir politinAi?? santvarka. Neabejotinai protingas pasirinkimas.

*

Vytautui MichelkeviA?iui teko pakovoti dAi??lai??i?? knygos pavadinimo ai??zLTSR fotografijos meno draugijaai???, nes tAi?? ai??zLTSRai??? ar ai??zLSSRai??? A?vairiomis rengimo spaudai stadijomis A?vairAi??s ai??zspecialistaiai??? vis kAi??sinosi iA?braukti. Juokingiausia, kad buvo argumentuojama ne kokiomis nors ai??zmetodologijomisai??? ar naujomis kalbos kultAi??ros taisyklAi??mis, bet tuo, kad visi fotografijos draugijos nariai A?irdyje net sovietmeA?iu buvo potencialAi??s ai??zsAi??jAi??dininkaiai???, tad kuriems galams kelti iA? ai??zuA?marA?tiesai??? visokius ai??zLTSRai??? ir panaA?ias ai??zA?tgyvenasai????

MichelkeviA?ius, kiek supratau, siekAi?? ne kAi?? nors demaskuoti, apjuodinti, tiesiog norAi??jo knygos pavadinime iA?saugoti originalA? sovietmeA?io fotografijos draugijos pavadinimAi??…

ai??zLTSR fotografijos meno draugija ai??i?? vaizdA? gamybos tinklasai???, ko gero, aktualiausia iA? minAi??to trejetuko bent jau tuo, kad autoriaus poA?iAi??rio taA?kas arba metodologinAi?? prieitis gerokai skiriasi nuo to, kAi?? esame A?pratAi?? suprasti kaip (jausmines) ai??zmenotyrines prieigasai???. Nors MichelkeviA?ius formaliai atstovauja VDA medijos katedrai, vis dAi??lto jo metodologijAi?? arba poA?iAi??rA? plaA?iAi??ja prasme suformavo VU Komunikacijos fakultetas.

Tai reiA?kia, kad MichelkeviA?ius bent tol, kol raA?Ai?? disertacijAi?? VU, neturAi??jo ryA?kiA? simpatijA? ar antipatijA?, o sovietmeA?io fotografijos kontekstAi?? matAi?? iA? iA?orAi??s, iA? A?alies, o ne fotografijos draugijos ir jai lojaliA? menotyros atstovA? akimis, taigi galAi??jo susidaryti objektyvesnA? reiA?kinio, kurA? pavadino ai??zfotografijos dispozityvuai???, vaizdAi??.

Nesiimu sprAi??sti, kiek MichelkeviA?iaus teorinis modelis iA?silaikys, vienas filosofas antai jau replikavo, kad jis pernelyg silpnas ir vienadienis. Vis dAi??lto kalbant grynai apie A?iandieninAi?? fotografijos teorijAi?? ir istorijAi??, jo pasiAi??lytas A?iAi??ros taA?kas, manyA?iau, yra (dar kartAi?? pabrAi??A?iu ai??i?? A?iandieninAi??je situacijoje) sveikesnis ir perspektyvesnis nei iA? pirmo A?vilgsnio solidesni menotyrininkA? veikalai. Nepaisant solidumo ir ai??zgiliA? A?A?valgA?ai???, anksA?iau ar vAi??liau jos ima buksuoti, A?klimpusios A? gausias kliA?es, kurias perimti verA?ia cechinAi??s emocijos, simpatijos ir antipatijos.

LTSR fotografijos draugijAi?? MichelkeviA?ius traktuoja kaip medijos dispozityvAi??, iA? esmAi??s artimAi?? Michelio Foucault ai??zsocialinAi??s akiesai??? koncepcijai, ai??i?? tai ai??ztinklas tarp diskurso, institucijos ir A?vairiA? juos reguliuojanA?iA? taisykliA? bei nuostatA?ai??? (p. 28), A?ia veikia ne tik individai, bet ir objektai, reiA?kiniai. FotografA? draugija traktuojama kaip tam tikras veikAi??jas, sovietinio sAi??veikA? tinklo sistemoje atliekantis tam tikrus A?siteisinimo veiksmus. Ai??iuo atveju kliaujamasi ne psichologine atskirA? individA? ketinimA? ar A?sivaizdavimA? analize, bet ideologinio, institucinio totalumo, kai sistema ai??zA?ino, kas ir kaip buvo, kas ir kaip ir busai???, schema. Taigi metodologiniu poA?iAi??riu labiau kliaujamasi sistema negu individais.

Tokia metodologinAi?? prieitis iA? bendro ideologinio galios tinklo neiA?skiria ai??zestetinAi??s vertAi??sai??? arba ai??zpsichologizmoai??? kategorijA? ir jA? nesureikA?mina, autorius tiesiog parodo, kaip LTSR fotografijos draugija institucionalizavosi, kAi??rAi?? savo diskursAi??, integravosi A? ai??ztinklAi??ai???.

LietuviA? menotyra tiesmukam ideologizavimui (suprask, iA? dalies ir sistemai kaip tokiai) paprastai prieA?prieA?ina ai??zestetinAi?? vertAi??ai???, o MichelkeviA?ius jAi?? laiko sistemos dalimi, dekoracija, intelektualiai galbAi??t maskuojanA?ia sistemos galiAi??, bet jokiu bAi??du jos nepaneigianA?ia.

Tiesa, knygos pabaigoje, aptardamas alternatyvius (?) poA?iAi??rius, ai??zatsipraA?ydamasai??? ar ai??zteisindamasisai???, kad pernelyg aiA?kiai ir tiesiai A?vardijo kai kuriuos dalykus, MichelkeviA?ius A?klimpsta A? psichologizuotAi?? Ai?? la AndriuA?keviA?ius ai??zseminonkonformizmoai??? peripetijA? aiA?kinimAi??si, tarsi bando apsidrausti, pakiA?damas mintA?, esAi?? fotografijos draugijos nariai A?irdyse, mintyse (arba ai??zestetinAi??s vertAi??sai??? lygmenyje) galbAi??t iA? tikrA?jA? buvo ai??znonkonformistaiai???.

A?ia knygos tempas ir ritmas sutrinka, taA?iau neA?ymiai. Vis dAi??lto tai vienas iA? pirmA?jA? bandymA? deidealizuoti, demitologizuoti fotodraugijAi?? (prieA?ingai MatulytAi??s pastangoms reidealizuoti ir remitologizuoti konkreA?iAi?? fotografA? kartAi??), paA?velgti A? jAi?? kiek blaiviau, objektyviau. Paradoksalu: nors MichelkeviA?iaus pasirinkta reliatyvistinAi?? metodologinAi?? prieitis skelbia, kad neegzistuoja koks nors vienas absoliuA?iai objektyvus A?vilgsnis, taA?iau aktyvaus mitA? apie sovietmetA? perkAi??rimo, istorijos klastojimo laikais net reliatyvistinis poA?iAi??ris gali tapti A?ingsniu objektyvesniA?, adekvatesniA? sovietmeA?io kultAi??ros studijA? link.

Knygoje A?domiai pateikiama ikonografinAi?? medA?iaga. VirA?elis iA?silanksto A? Lietuvos fotografijos ai??zA?emAi??lapA?ai??? ir bAi??dingiausiA? fotografinio humanizmo bruoA?A? schemAi??. MichelkeviA?ius tarsi siAi??lo tris vaizdinAi??s medA?iagos ai??zparodasai???. DeA?inAi?? pusAi?? skirta A?iAi??rAi??ti, kairAi?? ai??i?? skaityti. PirmAi?? ai??zparodAi??ai??? sudaro Fotografijos draugijos kasdienio gyvenimo archyvinAi??s nuotraukos, antrAi?? ai??i?? tyrinAi??jamo laiko plakatai, supaA?indinantys su fotografijos sklaidos estetika. TreA?ia dalis ai??i?? nuotraukos, publikuotos almanache Lietuvos fotografija.

Kyla ir abejoniA? ai??i?? antai maskviA?kiai fotografijos kritikai vadinami ai??zsveA?iais iA? uA?sienioai??? (p. 183), bet tai turbAi??t yra labiau neapsiA?iAi??rAi??jimas negu sAi??moningas klaidinimas ar konteksto neiA?manymas.

Keltinas ir klausimas, ar toks jau didelis buvo LTSR fotografijos draugijos ar jos transliuojamo ir kontroliuojamo meninAi??s fotografijos diskurso poveikis masinei sAi??monei. Ai??iuo poA?iAi??riu kur kas paveikesnAi?? spaudos fotografija, vis svarbesnAi?? darAi??si televizija. Knygoje visa tai beveik neanalizuojama, todAi??l susidaro A?spAi??dis, kad LTSR fotografijos draugijos vaidmuo sovietmeA?iu perdAi??tai sureikA?minamas.

*

Pastaruoju metu Lietuvoje kyla galinga sovietmeA?io (kultAi??ros) renesanso banga. Ima ryA?kAi??ti ir dvi stovyklos, A? tAi?? ai??zatgimimAi??ai??? A?velgianA?ios iA? skirtingA? pozicijA?. VienA? poA?iAi??rA? simboliA?kai galima pavadinti reflektyviuoju ai??i?? bandoma neA?aliA?kai iA?skrosti sovietmetA? kuo tinkamesniais instrumentais, iA?sklaidyti mitA? miglas, kad pagaliau pradAi??tume daiktus ir reiA?kinius vadinti jA? tikraisiais vardais.

Antri diegia restauracinAi?? arba diskursinAi?? resovietizacijAi??, prisidengdami ta paA?ia ai??zneA?aliA?ko skrodimo metodologijaai???. Ai??i stovykla bando imtis ai??zmatricos perkrovimoai???, kai etiniai aspektai ai??zuA?muilinamiai???, o idAi??jos sujaukiamos.

PanaA?u, kad ir menotyros diskursas pamaA?u skyla A? A?ias stovyklas, A?teisinanA?ias dvi skirtingas istorinAi??s atminties koncepcijas.

A�