KAi??stutis K. Girnius: ai??zDauguma lietuviA? truputA? kreivai A?iAi??ri A? iA?eiviusai???

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Lietuviai iA?eivijoje
AUTORIUS:Ai??Rosita GarA?kaitAi??
DATA: 2014-01

Ai??vedus KAi??stuA?io Kazimiero Girniaus (g. 1946) vardAi?? ir pavardAi?? interneto paieA?kos sistemoje, per kelias sekundes galima suA?inoti, jog jis ai??i?? politologas, komentuojantis ir Lietuvos vidaus politikos, ir uA?sienyje vykstanA?ius procesus. NustebintA? komentarA? radijui, televizijai, interneto portalams bei A?urnalams gausa. Dar galima suA?inoti, jog nuo 2007 metA? docentas K. Girnius dAi??sto Vilniaus universiteto TarptautiniA? santykiA? ir politikos mokslA? institute (VU TSPMI), yra Lietuvos katalikA? mokslA? akademijos narys. Taip pat nuolatiniA? K. Girniaus komentarA? laukia A?urnalo ai??zNaujasis A?idinys-Aidaiai???, kurio redakcinei kolegijai jis priklauso, skaitytojai. Besidomintieji partizaninio pasiprieA?inimo laikotarpiu A?ino jA? kaip istorikAi??, 1986 metais A?ikagoje iA?leidusA? knygAi?? ai??zPartizanA? kovos Lietuvojeai???, o tautiniais klausimais ai??i?? kaip filosofAi??, 2011 metais pasirodAi?? jo knyga ai??zTauta, iA?bandymai, dorovAi??: tarp komunizmo ir demokratijosai???.

A?inomo lietuviA? filosofo egzistencialisto Juozo Girniaus vidurinysis sAi??nus KAi??stutis gimAi?? Vokietijoje, taA?iau vaikystAi??s prisiminimai ai??i?? iA? JAV, kur ir studijavo Harvardo, vAi??liau A?ikagos universitete, apsigynAi?? humanitariniA? mokslA? (filosofijos) daktaro disertacijAi??, dirbo dAi??stytoju, sutiko A?monAi?? ir susilaukAi?? pirmA?jA? atA?alA?. VAi??liau kelias vedAi?? A? EuropAi?? ai??i?? iA? pradA?iA? Miunchene, o vAi??liau Prahoje K. Girnius dirbo ai??zLaisvosios Europosai??? radijuje. Ai??iuo metu istorikas, filosofas, politologas gyvena Vilniuje, taA?iau, pasak jo, visuomenAi??s yra priimamas su A?iokiomis tokiomis iA?lygomis. A?ia jis suprantamas ne kaip tikras lietuvis, o JAV nebuvo tikras amerikietis. ai??zLieka kabAi??jimas per vidurA?ai???, ai??i?? sakAi?? paA?nekovas.

Ai??

GimAi??te Vokietijoje, taA?iau nebuvote nAi?? trejA? metA?, kai su A?eima persikAi??lAi??te gyventi A? Jungtines Amerikos Valstijas. Esate raA?Ai??s, jog tAi??vai nuo pirmA?jA? dienA? aiA?kino, jog esate lietuvis katalikas ir toks turite likti. Kaip sekAi??si bAi??ti lietuviu augant Bostone, airiA? kvartale?

Buvo ir lengva, ir sunku. Namie nebuvo jokio pasirinkimo ai??i?? reikAi??jo kalbAi??ti lietuviA?kai. TAi??vas redagavo EnciklopedijAi?? [Juozas Girnius septyniolika metA? buvo ai??zLietuviA? enciklopedijosai??? redaktorius, ai??i?? R.G.], todAi??l dirbdavo namie, girdAi??davo kaip mes, bAi??dami dar maA?i, kalbame tarpusavy angliA?kai. Po kiek laiko supykdavo ir surikdavo ai??i?? sudrausmindavo.

BAi??ti lietuviu mano draugams airiams atrodAi?? keistas dalykas, atgyvena. Vyravo paplitAi??s standartinis pasakymas Forget the old country (liet. UA?mirA?ki senAi??jA? kraA?tAi??). Tais laikais Amerika buvo gerokai maA?iau pakantesnAi?? maA?umoms nei dabar. JAV pilieA?iu galAi??jai tapti lengvai, bet buvo ir reikalavimas, kad taptum tikru amerikieA?iu, pavyzdA?iui, gerai kalbAi??tum angliA?kai. Vaikai tyA?iodavosi iA? mano vardo, klausdavo: Is that a name or a disease (liet. Ar tai vardas ar ligos pavadinimas?) ir panaA?iai. Pasitaikydavo tokiA? momentA?, ypaA? paauglystAi??je, kai galvodavau, jog gaila, kad tAi??vai nebuvo airiai, tad ir niekuo nebAi??tA? skyrAi??si nuo visA? kitA?.

BendraamA?iA? lietuviA? sutikdavau tik pas ateitininkus bei lituanistinAi??je mokykloje. Bet jA? buvo nedaug, pavyzdA?iui, klasAi??je buvome aA?tuoni berniukai, deA?imt mergaiA?iA?. Kai jAi?? baigAi??me, mAi??sA? abiturientA? buvo gal kokie septyni. Bendravimas A?eA?tadieninAi??je mokykloje visgi buvo dirbtinis, susitikdavome kartAi?? per savaitAi?? nuo devintos iki pirmos valandos, o natAi??rali aplinka ai??i?? grynai amerikietiA?ka. IA?imtA? sudarAi?? namai ir ateitininkA? vasaros stovyklos Kenebunkporte, Maino valstijoje, kur praleisdavau dvi savaites su didesniu lietuviA? bAi??riu.

Koks buvo mokymasis A?eA?tadieninAi??je lietuviA? mokykloje? Ar lengvai Ai??josi su lietuviA? kalba?

Ne viskas ten buvo gerai pergalvota. PavyzdA?iui, vyresnAi??se klasAi??se literatAi??rAi?? dAi??stAi?? taip kaip tarpukario Lietuvoje. PradAi??davo nuo A?emaitAi??s ai??i?? neA?sivaizduoju neA?domesnAi??s raA?ytojos. Juo labiau kad ten raA?oma apie Ai??kA?, kurio niekada nebuvome matAi??, mums svetimus padargus, pastatus. Tik vAi??liau buvo susiprasta dAi??styti modernesnius raA?ytojus, poetus, kad skaitymas nebAi??tA? gryna kanA?ia. Be literatAi??ros, dar mokAi??mAi??s istorijos, geografijos, o labiausiai ai??i?? lietuviA? kalbos. AmA?inos grumtynAi??s, kur dAi??ti tas nosines. Kalba buvo sudAi??tinga, kaip svetimkAi??nis, nes visas mokslas, gyvenimo aplinka ai??i?? anglA? kalba. PavyzdA?iui, A?odA? lygtis A?sisAi??moninau, kai buvau trisdeA?imties metA?. Supratau sAi??vokAi??, bet angliA?kai tai vadinosi equation. Mano lietuviA? kalbos A?odynas buvo ribotas, ir ja iA?reikA?ti mintis buvo sudAi??tingiau nei anglA?. Nors mus su broliais tAi??vai spaudAi?? lietuviA?kai kalbAi??ti, dauguma mano lietuviA? draugA? gana greit nutautAi??jo, bent tuo atA?vilgiu, kad jA? lietuviA?kas bendravimas A?eimose buvo gana primityvus. AA? alkanas, duok duonos, ir nieko daugiau.

Visada daug skaitydavau tiek angliA?kai, tiek lietuviA?kai, taA?iau niekada nebuvo poreikio ar noro specialiai tobulinti lietuviA? kalbAi??. Nesu itin gabus kalboms ir juolab nesu mazochistas. Pasitempti lietuviA? kalbos atA?vilgiu prireikAi??, kai pradAi??jau dirbti ai??zLaisvosios Europosai??? radijuje. NeA?inojau jokiA? kirA?iavimo taisykliA?, lietuviA?kA? terminA?, gerai nemokAi??jau gramatikos, sintaksAi??s. PavyzdA?iui, kasdienis posakis uA?tikrinti taikAi?? ir saugumAi?? man buvo svetimas, apie A?iuos dalykus svarsA?iau ir kalbAi??jau tik angliA?kai. Vienas dalykas ai??i?? susikalbAi??ti su mama ar paraA?yti straipsnA?, kurA? paA?alinis A?mogus suredaguoja, visiA?kai kitas ai??i?? kasdien raA?yti tekstus ir juos A?skaityti. Redakcijoje buvo gerA? kalbininkA?, kelianA?iA? gana grieA?tA? reikalavimA?: iA? pradA?iA? tai buvo kanA?ia, nes A?raA?ant studijoje mane klaidingai sukirA?iavus kas sakinA? nutraukdavo. Bet po kiek laiko tai atneA?Ai?? A?iokiA? tokiA? vaisiA?.

Ai?? LietuvAi?? pirmAi??kart atvykote tik 1974 metais. KokiAi?? jAi?? A?sivaizdavote bAi??damas vaikas, paauglys?

FaktiA?kai neA?sivaizdavau, kaip ten yra, turAi??jau romantizuotAi?? Lietuvos A?vaizdA?, kuris buvo daugiausia istorinis. Man buvo A?domiausia, kaip lietuviai kovojo su kryA?iuoA?iais ai??i?? KAi??stuA?io, Algirdo, Gedimino ir Vytauto laikais, lenkA? laikotarpis maA?iau A?sidAi??mAi??tinas, o koks nors konkretus vaizdinys apie tuometinAi?? LietuvAi?? neegzistavo. A?inoma, bAi??ta tAi??vA? pasakojimA? apie KaunAi??, universitetAi??, gal A?iek tiek apie kaimAi??. Bet A? klausimAi??, kokia yra Lietuva, nebAi??A?iau turAi??jAi??s atsakymo.

MinAi??jote ateitininkA? vasaros stovyklas. Kiek svarbi JAi??sA? gyvenime buvo ateitininkiA?ka formacija? Ar priklausymas federacijai prisidAi??jo prie katalikiA?kos savivokos?

A?inoma, ateitininkai turAi??jo A?takos, taA?iau negalAi??A?iau pasakyti, kAi?? konkreA?iai nulAi??mAi??, vis dAi??lto tos stovyklos nepaprastai patikdavo, A? jas vaA?iuodavau su dideliu entuziazmu. Esi vaikas ir palieki namus dviem savaitAi??ms, uA?siimi savarankiA?kai, A?aidi ir taip toliau. KasdienAi?? ateitininkiA?ka veikla buvo mAi??nesiniai susitikimai, kur garbingo amA?iaus A?monAi??s ateidavo pakalbAi??ti apie mAi??sA? ideologijAi??. NegalAi??jo bAi??ti nuobodA?iau, bet abu tAi??vai buvo veiklAi??s ateitininkai nuo gimnazijos dienA?, tad versdavo ten eiti. O eidamas galvodavai, kad vasarAi?? bus stovykla, dAi??l kurios atsipirks visi tie nuobodAi??s susirinkimai.

KatalikiA?kai savivokai ateitininkai itin daug A?takos neturAi??jo. Pirmuosius A?eA?is mokyklos skyrius Ai??jau pas vienuoles aires, kur kiekvienAi?? dienAi?? bAi??davo religijos pamokos. Be to, katalikiA?kuose rajonuose Bostonas A?vAi??sdavo liturginA? kalendoriA?, pavyzdA?iui, visi A?inojo, kad geguA?Ai?? yra Ai??vA?. MergelAi??s Marijos mAi??nuo. KatalikybAi?? buvo pastebima vieA?ajame gyvenime, vietos parapijose vyko religinis gyvenimas, koks dabar JAV neegzistuoja. Mano karta galbAi??t buvo paskutinAi??, kuri tokioje aplinkoje gyveno, deA?imt metA? jaunesniems toks religinis gyvenimas jau buvo nepaA?A?stamas. Paskutiniais mano gimnazijos metais prasidAi??jo baA?nyA?iA? tuA?tAi??jimo laikotarpis.

Studijuodamas kurA? laikAi?? aktyviai dalyvavau ateitininkiA?koje veikloje, buvau vienoje centro valdyboje, paraA?iau nepaprastai ambicingAi?? filosofinA? planAi?? apie tai, kAi?? visi turAi??tA? studijuoti per metus. SiAi??liau studentams skaityti FriedrichAi?? NietzschAi??, SA?renAi?? KierkegaardAi?? ai??i?? tai visiA?kai nerealistiA?ka. Gyvendamas A?ikagoje apie septynerius metus buvau federacijos valdybos narys, nes pakvietAi?? daktaras Petras Kisielius, nepaprastai A?viesus A?mogus. NeA?inau, ar nuveikiau kAi?? ypatingo, bet ir darbas, ir bendravimas su tokiais A?monAi??mis kaip Kisielius visada buvo malonus bei prasmingas. Atvykus A? LietuvAi??, ateitininkA? veikloje dalyvauju minimaliai, tik per didA?iAi??sias A?ventes. Mano jaunesnysis brolis Saulius ai??i?? aktyvus, o aA? nesu labai uolus ateitininkas.

Ai??

Koks buvo filosofo sAi??naus pirmas susidAi??rimas su filosofija?

Kai buvau labai maA?as, kokiA? penkeriA?ai??i??A?eA?eriA? metA?, tAi??vas kalbAi??jo, kad jis ai??i?? filosofas, filosofijos daktaras, bAi??tA? gerai, jei ir aA? toks bAi??A?iau. Atsimenu, kaip vaikA?tinAi??jant pasakojo apie PranAi?? DovydaitA?, leidusA? tokius A?urnalus kaip ai??zLogosai???, ai??zKosmosai???, ai??zSoterai???. A?avAi??jo pavadinimA? egzotika. Geriau su filosofija susipaA?inau, kai buvau A?eA?iolikos. JAV, kitaip nei Lietuvoje, moksleiviai vasaromis dirba, kad A?gytA? pinigA? kasdienAi??ms iA?laidoms ir bent kiek savarankiA?kumo. TAi?? vasarAi?? turAi??jau eiti dirbti, bet iA?siderAi??jau, kad to nedarysiu, jei skaitysiu filosofijAi??. PustreA?io mAi??nesio bent aA?tuoniasai??i??devynias valandas per dienAi?? skaiA?iau ImmanuelA? KantAi??, RenAi?? DescartesAi?? ir panaA?iai. Knygas labai atsargiai perskaiA?iau, maniau, jog supratau kiekvienAi?? sakinA?, bet apie kAi?? pastraipa buvo nelabai aiA?ku, o apie kAi?? knyga ai??i?? visiA?kai neaiA?ku. Nieko neiA?mokau, tekstai pasirodAi?? per sudAi??tingi, bet tai buvo lyg ir tam tikras krikA?tas.

Jau tada pajutau, kad tai man patinka, ir nutariau universitete studijuoti filosofijAi??. IA? pradA?iA? skaiA?iau, kAi?? ragino tAi??vas ai??i?? egzistencialistus. Kierkegaardas man buvo labai artimas. Ai??iek tiek A?domus buvo NietzschAi??. O Harvardo universitete teko mokytis analitinAi??s filosofijos. DidA?iausiAi?? A?spAi??dA? paliko Johnas Rawlsas. 1967 metais klausiau jo kursAi?? apie teisingumo teorijAi??, kuri tuomet dar nebuvo gerai iA?plAi??tota. KalbAi??damas jis A?iek tiek mikA?iojo, bet buvo labai sAi??A?iningas dAi??stytojas, jautAi?? pareigAi?? kiekvienAi?? kartAi?? pristatyti studentams A?iokiAi?? tokiAi?? medA?iagAi??.

Harvarde vykdavo dvi paskaitos per savaitAi?? po kokias 53 minutes. Atsimenu, kad viename iA? tA? kursA? buvo kaA?koks studentas, lyg ir iA? Ai??veicarijos, nuolat uA?duodantis klausimA?. Nors dauguma jA? buvo kvaili, Rawlsas atsakinAi??jo. Po kokiA? penkiA? savaiA?iA? praneA?Ai??, kad dAi??l tA? klausimA? jis negali atlikti savo pareigos ir pristatyti medA?iagos, todAi??l klausimai uA?draudA?iami, bet jis ateis kiekvienAi?? A?eA?tadienA? ir valandAi?? kalbAi??sis su studentais. Ir jis tAi?? darAi?? ai??i?? kiekvienAi?? A?eA?tadienio rytAi??. Kitas dalykas ai??i?? kai visam kursui, apie A?eA?iasdeA?imt A?moniA?, reikAi??jo paraA?yti maA?daug dvylikos puslapiA? raA?to darbAi??, jis papraA?Ai??, kad mes iA? pradA?iA? paraA?ytume trijA? puslapiA? darbus, iA? kuriA? jis pamatytA?, ar mes gerai suprantame, kas dAi??stoma, ar einame teisinga linkme. Jis visus tuos tekstus paskaitAi?? ir sugrAi??A?ino. Tik A?sivaizduokit, kad tokius dalykus darAi?? A?mogus, tuo pat metu raA?Ai??s knygAi??, kuri vAi??liau buvo laikoma svarbiausiu A?imtmeA?io politinAi??s teorijos traktatu. Taip pat A?spAi??dA? paliko Brianas Barry’is, kurio seminarus apie teisingumAi?? lankiau A?ikagoje, kol nebuvau susiradAi??s darbo po disertacijos gynimo. Seminaras buvo smagus ai??i?? galAi??jai jaustis visiA?kai laisvas, be jokiA? egzaminA? ir kitA? atsiskaitymA?, su dAi??stytoju uA?simezgAi?? ryA?iai, taA?iau netrukus iA?vykau A? EuropAi??.

A?ikagos universitete apgyniau disertacijAi?? iA? dorovAi??s kalbos filosofijos (daugiausia rAi??miausi J. L. Austinu, J. R. Searle’u), tai faktiA?kai metaetikos dalis. Manau, kad buvo gerai A?sigilinta A? metaetikAi??, nes reikalavimai ten gana grieA?ti, bet bAi??tA? buvAi?? naudingiau, jei bAi??A?iau paraA?Ai??s disertacijAi?? ne metaetikos, bet normatyvinAi??s etikos klausimais. BAi??A?iau galAi??jAi??s anksA?iau kAi?? nors raA?yti apie tautiA?kumAi?? ai??i?? tuomet A?i tema dar nebuvo tapusi madinga ai??i?? ar partizaninio karo problematikAi?? doroviniu poA?iAi??riu, kuo ir tada domAi??jausi.

O kaip tAi??vas Juozas Girnius, egzistencialistas, reagavo A? JAi??sA? skirtingos krypties analitinAi??s filosofijos studijas?

Taip, tai ribodavo mAi??sA? pokalbius. Jis visAi?? laikAi?? ragindavo mane praplAi??sti akiratA?, nebAi??ti vienos mokyklos mokinuku. Ne itin sAi??kmingai. TAi??vas jautAi??si esAi??s filosofas, laikAi?? filosofijAi?? ne profesija, bet paA?aukimu, nors dAi??l susiklosA?iusiA? aplinkybiA? turAi??jo atsisakyti filosofinAi??s veiklos. Iki mirties jis dAi??l to apgailestavo: nors nuveikAi?? reikA?mingA? dalykA?, dirbdamas lietuviA?kAi?? darbAi??, gyvenimas pasuko ne taip, kaip jis bAi??tA? norAi??jAi??s ai??i?? normaliomis aplinkybAi??mis jis bAi??tA? atsidavAi??s filosofijai. DAi??l to manau, jog tAi??vas buvo patenkintas mano pasirinkimu studijuoti filosofijAi??. Vyresnis brolis RamAi??nas raA?Ai?? disertacijAi?? iA? fizikos srities, jaunesnis Saulius ai??i?? iA? istorijos. Vaikai nelabai daA?nai pasirenka tAi??vA? keliAi??. PavyzdA?iui, nAi?? vienas iA? mano trijA? vaikA?, kurie irgi yra mokslA? daktarai, nepasuko A? filosofijAi??. TaA?iau mokslinis laipsnis mAi??sA? A?eimoje ai??i?? privalomas. Kai buvau A?eA?eriA?ai??i??septyneriA? metA? aA? jau A?inojau, kad raA?ysiu disertacijAi??, nors nesupratau, kas tai yra. Mano vaikams irgi buvo aiA?ku, jog jie ne tik eis A? universitetAi??, bet ir keliaus toliau.

Ai??domus JAi??sA? gyvenimo momentas, kai atvykote dirbti A?urnalistinio darbo A? EuropAi??. Kokiomis aplinkybAi??mis priAi??mAi??te tokA? gyvenimAi?? iA? esmAi??s pakeiA?iantA? sprendimAi??? Kaip suprantu, tuo metu jau dAi??stAi??te filosofijAi?? Roosevelto universitete? PakeitAi??te ne tik A?emynAi??, bet ir profesijAi??. Kita vertus, kai kurie JAi??sA? kolegos ai??zLaisvosios Europosai??? radijuje taip pat turAi??jo filosofinA? iA?silavinimAi??, pavyzdA?iui, Mykolas Drunga, Saulius Tomas Kondrotas.

Gal kokie 85 proc. A?moniA?, turinA?iA? daktaro laipsnius, JAV turAi??jo keisti profesijAi??. Tuo skyrAi??si amerikietiA?ka ir sovietinAi?? A?vietimo sistemos. JAV studijuoji, kAi?? nori ir kiek nori, bet niekas neuA?tikrina darbo, o SovietA? SAi??jungoje viskas buvo suplanuota. Man vis tiek labiau patiko amerikietiA?kas modelis. IA?vykau tokiu laiku, kai gauti darbAi?? buvo beveik neA?manoma. IA? dAi??stymo nebAi??A?iau galAi??jAi??s iA?laikyti A?eimos, darbas buvo nepastovus. Tokie kaip aA? buvo vadinami Gipsy Scholar (liet. A?igonas mokslininkas) ai??i?? dAi??stai metus vienur, tuomet ai??i?? kitur, nuolatiniA? vietA? nebuvo. TurAi??jau du vaikus ir norAi??jau turAi??ti dar bent vienAi??, tam reikAi??jo rimtA? sprendimA?. Gal dar prisidAi??jo ir naivus A?sitikinimas, jog dirbdamas radijuje paraA?ysiu keletAi?? puikiA? straipsniA? ir atsivers kelias A? profesAi??rAi??. TA? straipsniA? nebuvo, kelias neatsivAi??rAi??, bet, kai atvaA?iavau A? EuropAi??, maniau, kad tai ai??i?? trumpam laikui.

1978 metais buvau pakviestas skaityti paskaitos apie Antano Maceinos socialinAi??-politinAi?? filosofijAi?? lietuviA? studijA? savaitAi??je Miunchene, kur buvo ir ai??zLaisvosios Europosai??? radijo bAi??stinAi??. LietuviA? tarnybos virA?ininkas dr. Kajetonas A?eginskas buvo vienas tos studijA? savaitAi??s rengAi??jA?, pasikvietAi??, kad patikrintA? mano tinkamumAi?? dirbti radijuje, nors tuomet laisvo etato nebuvo. Gana nenoriai sutikau, bet darbui buvau pasirengAi??s, nes jau tada gana gerai iA?maniau Lietuvos gyvenimAi??. PirmAi?? kartAi?? atvykus A? EuropAi??, 1974 metais, visAi?? mAi??nesA? su A?mona, taip pat lietuve, galAi??jome praleisti Lietuvoje, nes teta turAi??jo didelA? butAi??, tAi??vo kontaktA? dAi??ka sutikau daug A?domiA? A?moniA?. IA? Vilniaus A? JAV iA?siunA?iau keletAi?? A?imtA? knygA?, o grA?A?damas namo susirgau, turAi??jau gulAi??ti lovoje. Nuo grA?A?imo, sakykim, rugsAi??jo mAi??nesA? iki A?v. KalAi??dA? perskaiA?iau daugiau nei A?imtAi?? tarybiniA? knygA?. Po tos kelionAi??s jau supratau, kas dedasi Lietuvoje, ir buvau neblogai apsiskaitAi??s ai??i?? A?inojau visus pagrindinius romanus, istorijos veikalus.

Taip, ai??zLaisvosios Europosai??? radijo redakcija turAi??jo gerA? A?moniA?. Jie atAi??jo kiek vAi??liau nei aA?, be minAi??tA? asmenA?, dar buvo Virgis ValentinaviA?ius, Gintaras Aleknonis ai??i?? puiki komanda. Juokaudavau, kad aA? esu vienas iA? penkiolikos A?moniA? pasaulyje, kurie nuosekliai skaitydavo ai??zTiesAi??ai???. Tokiu bAi??du iA?ugdA?iau sovietologo A?gAi??dA?ius, ir tai tapo paskata paraA?yti knygAi?? apie partizanus, kuriAi?? laikau savo reikA?mingiausiu laimAi??jimu. IA? dalies darbas radijuje, kaip ir kiekvienas kitas, buvo nuobodus: standartiniA? praneA?imA? rengimas nekAi??lAi?? kanA?ios, bet ir nebuvo intelektualus. Bet negalAi??jau skA?stis. AnksA?iau galvodavau, kad man reikAi??s persikvalifikuoti, tad lietuviA?kAi?? bei filosofinA? darbAi?? dirbti naktimis. O atsitiko taip, jog uA? lietuviA?kAi?? darbAi?? man mokAi??jo gerAi?? algAi??, liko daugiau laiko filosofijai ir istorijai. Taigi darbas ai??zLaisvojoje Europojeai??? buvo ne pats blogiausias variantas.

Ar atsimenate, kas labiausiai nustebino pirmAi??syk atvykus A? LietuvAi???

AtvaA?iavome be jokiA? iA?ankstiniA? nuostatA?. Labai padAi??jo tai, kad gerai sugyvenau su pusbroliais, buvom bendraamA?iai miestieA?iai. Kai kuriais atA?vilgiais stebino Vilniaus sAi??lyginis nykumas: kad nebAi??ta reklamA?, nors kabAi??jo transparantai apie penkmeA?io planAi??, ir kiek daug buvo kalbama rusiA?kai bei piktai reaguojama, kai A? juos prabildavai lietuviA?kai. Patyriau, kaip sistemoje veikia blatas. BandAi??me iA?vykti A? kaimAi??, motinos tAi??viA?kAi??, praA?Ai??me OVIR’o [vizA? ir registracijos biuro ai??i?? R.G.] leidimo, bet jie nesuteikAi??. Kai buvau filosofA? propagandistA? pakviestas A? Lietuvos mokslA? akademijAi?? pokalbiui kaip Juozo Girniaus sAi??nus, jie klausAi??, ar man kas nors nepatinka. Pasakiau, kad iA? Vilniaus neiA?leidA?ia, o tie atsakAi??, jog tai ai??i?? nesusipratimas. Ir tikrai ai??i?? po dviejA? dienA? mane pakvietAi?? A? OVIR’Ai?? ir leido vaA?iuoti ne A? tAi??viA?kAi??, bet A? KaunAi?? su palyda.

PamatAi??me vertingA? dalykA?: A?monAi??s mAi??sA? laukAi?? M. K. A?iurlionio galerijoje, RumA?iA?kAi??se. Buvo ir minusA? ai??i?? veA?Ai?? A? IX fortAi??, kiA?inA? A?muidzinaviA?iaus velniA? muziejA?, kur neitA? nAi?? vienas, turintis sveiko proto. Nors buvo naudinga, teko iA?klausyti nemaA?ai propagandos: vaA?iavome kartu su politruku, istoriku Jonu AniA?u, kuris buvo besiverA?iantis A? partijos virA?Ai??nes. PavyzdA?iui, jis aiA?kino, jog mano tAi??vai be reikalo pabAi??go iA? Lietuvos, kad juos suklaidino burA?uaziniai nacionalistai. Ai?? mano komentarAi?? apie trAi??mimus jis atsakAi??, jog trAi??mAi?? tik liaudies prieA?us. Sureagavau, kad buvo tremiami ir vaikai, ir moterys. Tuomet stojo tyla, po to ai??i?? kita pokalbio tema. Jis neigAi??, kad sovietinAi?? valdA?ia persekioja BaA?nyA?iAi??, sakAi??, jog ji atskirta nuo valstybAi??s ne tik SovietA? SAi??jungoje, bet ir kitose A?alyse, pavyzdA?iui, PrancAi??zijoje. Pasakiau jam, kad, mano A?iniomis, PrancAi??zijos valdA?ia neiA?laiko religiniA? mokyklA?, bet A?monAi??s gali jas laisvai steigti ir siA?sti vaikus ten mokytis. Atsimenu jo atsakymAi??: ai??zMes nuoseklesni.ai??? Taip baigAi??si visos kalbos. Nepaisant A?ito, buvo smagu.

Kartais mane stebina kai kurie santarieA?iai, aiA?kinantys, jog buvo lyg knygneA?iai, atlikAi?? drAi??sA? knygA? iA? VakarA? atveA?imo A?ygA?. Mes irgi atveA?Ai??me daug knygA?, bet jokio didvyriA?kumo nebuvo. Jei esi Amerikos pilietis ai??i?? sovietai prie tavAi??s neprikibs, tai buvo visiA?kai nepavojinga. Neprisimenu nAi?? vieno atvejo, kad kas bAi??tA? rimA?iau A?kliuvAi??s. Laikas Lietuvoje buvo intelektualinis nuotykis: susipaA?inau su A?vairiais A?monAi??mis, kurie supaA?indino mane su kitais: ypaA? istorikas Juozas Tumelis, vertAi??jas Dominykas Urbas. Slaptame bute susitikau su keliais A?monAi??mis iA? ai??zLietuvos KatalikA? BaA?nyA?ios kronikosai???, jie papasakojo apie BaA?nyA?ios padAi??tA?, praA?Ai?? perduoti medA?iagos tuometiniam lietuviA? vyskupui Vakaruose Antanui V. Deksniui.

Labai nustebino, kad, apsilankius sveA?iuose pas inteligentus, mums kalbantis vaikas A?iAi??rAi??jo televizijAi??. PirmAi?? kartAi?? susidAi??riau, kad A?monAi??s A?iAi??ri televizijAi??, kai yra sveA?iA?. Tai man A?strigo. Bet iA? esmAi??s prisiminimai geri, net ir komunistA? propagandistA? bandymai A?tikinti kelia tiktai A?ypsenAi??.

IA? ko kilo noras paraA?yti pirmAi??jAi?? knygAi?? ai??zPartizanA? kovos Lietuvojeai???, kuri JAV buvo iA?leista 1986 metais? MinAi??jote, jog skaitydamas ai??zTiesAi??ai??? A?gijote sovietologo A?gAi??dA?iA?, gal A?is gebAi??jimas skaityti tarp eiluA?iA? turAi??jo A?takos ir knygos parengimui, juk joje daugiausia remiatAi??s komunistiniais A?altiniais?

Juozo LukA?os-Daumanto prisiminimus man davAi?? tAi??vas, kai jie vos tik buvo iA?leisti. SkaiA?iau bAi??damas A?eA?eriA?ai??i??septyneriA? metA?, ir jie pagavo mano fantazijAi??. Tuo metu istorikai apie partizaninio pasiprieA?inimo laikotarpA? raA?Ai?? itin primityviai, o aA? pesimistiA?kai A?iAi??rAi??jau A? iA?eivijos ateitA? ai??i?? maniau, kad Lietuva liks okupuota, iA?eivija nebus pajAi??gi iA?spausdinti knygA?. DAi??l to kas nors turi bAi??tinai paraA?yti apie partizanus kAi?? nors protingo. Be to, per tAi??vAi?? turAi??jau priAi??jimAi?? prie LukA?os archyvo, jo susiraA?inAi??jimo su VLIK’u [Vyriausiasis Lietuvos iA?laisvinimo komitetas, ai??i?? R.G.], Jono Deksnio ir kitA? KGB agentA? pasiA?stos dezinformacijos. Nereikia nuvertinti ir sovietinAi??s medA?iagos reikA?mAi??s, protingai jAi?? skaitant galima daug ko suA?inoti. IA? kur mes A?inome apie VytautAi??, KAi??stutA?, AlgirdAi??? Ne iA? lietuviA?kA?, o iA? vokiA?kA? A?altiniA?. Jei galima iA? dalies atkurti, kas A?vyko prieA? septynis A?imtus metA? iA? vokiA?kA? A?altiniA?, tai kodAi??l manyti, kad neA?manoma, naudojant smegenis, paraA?yti apie partizanus, remiantis sovietiniais A?altiniais? Man rAi??pAi??jo ir konceptualAi??s klausimai, ar tai buvo pilietinis karas, ar partizanai buvo teroristai. Tai buvo naudingas intelektualinis nuotykis.

ai??zAi??i knyga visada liks prisimenama, kai grAi??s pavojus pamirA?ti, kas joj pasakyta. Per A?iAi?? knygAi?? kalbAi??siu ir tada, kai drauge nebebAi??simai???, ai??i?? cituojate tAi??vo Jums A?raA?ytus A?odA?ius jo knygos ai??zTauta ir tautinAi?? iA?tikimybAi??ai??? egzemplioriuje. Ar Juozo Girniaus idAi??jos buvo vienintelAi?? paskata domAi??tis tautiniais klausimais?

IA? dviejA? pagrindiniA? tAi??vo knygA? ai??i?? ai??zA?mogus be Dievoai??? bei ai??zTauta ir tautinAi?? iA?tikimybAi??ai??? ai??i?? pastaroji turAi??jo platesnA? atgarsA? iA?eivijos visuomenAi??je. Jam nekilo jokios abejonAi??s, kad reikia likti lietuviu, nutautAi??jimAi?? jis laikAi?? beveik iA?davyste, ko aA? A?iuo metu nemanau. Ir iA? esmAi??s tautos klausimas buvo labai A?domus, nes nepakankamai nagrinAi??jamas. IA? vienos pusAi??s buvo A?ovinistinAi?? nuostata, iA? kitos ai??i?? tautiA?kumas prilyginamas nacionalizmui, teigiama, kad jis nesiderina su dorovAi??s principais. AnksA?iau tauta buvo A?kAi??nyta valstybAi??je, bet iA?eiviams kilo klausimas: kas yra tauta be valstybAi??s, koks turAi??tA? bAi??ti jos vaidmuo okupacijos sAi??lygomis? PrasidAi??jus globalizacijai, klausiame, kokias pareigas vyriausybAi??s turi visiems A?alies gyventojams, kiek valstybAi?? gali palaikyti pagrindinAi??s tautos kultAi??rAi??? Lietuvoje diskutuojama, ar mums reikia etninAi??s ar pilietinAi??s tautos. O pagrindinis klausimas iA?lieka A?is: jei dorovAi?? reikalauja traktuoti visus vienodai, ar A?mogus turi teisAi?? skirti pirmenybAi?? kai kuriems svarbiems jo gyvenime A?monAi??ms, principams? Niekas neabejoja, jog gali skirti pirmenybAi?? A?eimai, draugams, o ar tauta, bendrapilieA?iai turi atitinkamAi?? ryA?A?, kad galAi??tum juos skirtingai traktuoti ir pateisinti tai doroviniu poA?iAi??riu? Ai??is klausimas nebuvo ir greit nebus iA?sprAi??stas, nes A?monAi??s laikosi skirtingA? prielaidA?, o dAi??l prielaidA? gerokai sunkiau ginA?ytis nei dAi??l jA? iA?vystymo.

Gal galAi??tumAi??te praplAi??sti mintA?, jog nutautAi??jimo nelaikote iA?davyste?

Daug mano paA?A?stamA?, augusiA? iA?eivijoje, nutautAi??jo, nes sAi??lygos nutautAi??ti buvo labai geros, o iA?silaikymo galimybAi??s ai??i?? labai maA?os. NejuA?iomis jie emigravo iA? tautos, bAi??dami maA?daug dvylikos jie vos gebAi??jo kalbAi??ti lietuviA?kai. TautiA?kumas juos veikAi?? tik per tAi??vus, o gyvenant JAV jis neturAi??jo tvirtesnAi??s atramos. Kokia prasme jiems galima kalbAi??ti apie pareigAi?? likti lietuviais, kAi?? tai reiA?kia? Net neaiA?ku, ar jie sugebAi??tA? naujai iA?mokti tAi??vA? kalbAi??, jei norAi??tA?, o jie nenorAi??jo. Sunku argumentuoti, kad jie turAi??jo dorovinAi?? pareigAi?? likti lietuviais. Vienas dalykas yra valstybAi??s iA?davikas, o nutautAi??jimas gyvenant uA?sienyje ai??i?? visai kas kita, tai natAi??ralu ir daA?nai neiA?vengiama. Filosofai klausia, ar tai, kad tu gimei tautoje, bAi??tinai reiA?kia, jog joje turi ir likti, juo labiau, jei joje neaugi. GalbAi??t bAi??tA? galima kreiptis A? tokA? A?mogA? su A?vairiais argumentais, kad jis iA?laikytA? savo tAi??vA? paveldAi??, ypatingomis aplinkybAi??mis, tarkime, jei tautai grAi??stA? iA?nykimas. Sakytume, kad kiekvienos tautos kultAi??ra praturtina A?monijos gyvenimAi??. Bet kAi?? daryti, jei A?mogus yra visiA?kai tam abejingas? Abejingumas tautiA?kumui nereiA?kia abejingumo kitiems A?monAi??ms apskritai. NutautAi??ti nelygu atimti kAi??snA? iA? badaujanA?io A?mogaus ar bAi??ti absoliuA?iai abejingam savo kaimynui.

Galima argumentuoti ir prieA?ingai: tai, kad A?mogus jauA?ia pareigAi?? savo tautai, ypaA? maA?ai, puoA?ia jA? doroviniu poA?iAi??riu. Bet tautos palikimas nebAi??tinai yra iA?davystAi??. Mano vaikai kalba lietuviA?kai, bet ar jA? vaikai kalbAi??s ai??i?? neA?inau. DAi??l to gaila, bet tikrai negaliu sakyti, kad vaikaiA?iai kaip nors doroviA?kai nusiA?engia.

JAi??s buvote lietuviai Amerikoje, bet buvo ir kiti lietuviai ai??i?? Lietuvoje. Ai??domu, ar Ai??mus gyventi Lietuvoje ta skirtis visiA?kai iA?nyko?

Sunku pasakyti. VisA? pirma aA? neatsikAi??liau A? LietuvAi?? staiga, paskelbus NepriklausomybAi?? kas A?eA?tAi?? savaitAi?? praleisdavau A?ia, rinkdamas medA?iagAi??, kad galAi??A?iau orientuotis politikoje. Prie A?ionykA?A?io gyvenimo pripratau, turAi??jau daug paA?A?stamA?. Visgi liko skirtinga patirtis. Manau, kad dauguma lietuviA? truputA? kreivai A?iAi??ri A? iA?eivius, kaip A? netikrus lietuvius. IA? dalies dAi??l to atsakinga tarybinAi?? propaganda, kai buvo argumentuojama, jog tikri lietuviai gyvena Lietuvoje, o uA?sienyje ai??i?? tik burA?uaziniai nacionalistai. IA?ankstinAi??s nuostatos dar nAi??ra visiA?kai sunykusios. Pastebiu, kad mano straipsnius komentuodami A?monAi??s daA?nai paraA?o, jog ai??zA?ia amerikietisai???, ai??zjei bAi??tA? Lietuvoje gyvenAi??s…ai??? ir panaA?iai. Kadangi aA? A?iek tiek kitaip nei dauguma vertinu kai kuriuos reiA?kinius Lietuvoje, taip pat ir SAi??jAi??dA?io istorijAi??, tam tikri garbingi A?monAi??s man aiA?kina, jog galvoA?iau kitaip, jei bAi??A?iau gyvenAi??s Lietuvoje. Atrodo, kad jei nebuvai tarybinis pilietis, komjaunuolis, nesi tikras lietuvis. Kai kuriais atA?vilgiais esu visiA?kai normaliai priimamas, o kitais atvejais staiga tampu iA?eivijos atstovu. KodAi??l aA? iA?eivijos atstovas? Vien dAi??l to, kad kadaise gyvenau JAV? Taigi esu priimamas, taA?iau su A?iokiomis tokiomis iA?lygomis. Ne visada, bet yra momentA?, kai jauA?iuosi dAi??l to iA?skiriamas. Taip pat ir JAV nesijauA?iau visiA?kai amerikietis, nes esu lietuvis. Lieka kabAi??jimas per vidurA?.

GreiA?iausiai skirtinga nei daugumos lietuviA? patirtis suteikia Jums ir kitokA? A?vilgsnA? A? dabartinius procesus: jau daug metA? skelbiate aktualijA? komentarus ir ai??zNaujajame A?idinyje-Aiduoseai???, ir A?vairiuose interneto portaluose bei kitose A?iniasklaidos priemonAi??se.

Taip, skirtinga patirtis yra nemaA?as privalumas, galiu A?velgti kitu kampu. Be to, aA? vis dar daugiau nei kiti lietuviai gyvenu VakarA? pasaulyje: rytais skaitau ne ai??zLietuvos rytAi??ai???, o ai??zNew York Timesai???. Jeigu bAi??tA? daugiau A?moniA? su tokia iA?eivijos, vakarietiA?ka patirtimi ai??i?? mano komentarus daug maA?iau spausdintA?.

Paskutinis klausimas, norint skaitytojams atskleisti JAi??sA? asmenybAi??, tiesiog privalo bAi??ti apie pedagoginAi?? veiklAi??. Jau septynerius metus dAi??stote VU TSPMI, skaitote kursus apie moralines karo problemas, nacionalizmAi??. 2013-aisiais buvote iA?rinktas vienu geriausiA? VU dAi??stytojA?. Kas labiausiai A?avi dAi??stytojo darbe, juk tuo neuA?siimdamas turAi??tumAi??te daugiau laiko, tarkime, raA?yti?

Pats savAi??s klausiu, ar nebAi??tA? racionalu mesti darbAi?? universitete, spaudos komentarus ir tiesiog raA?yti knygAi?? apie tautiA?kumo problematikAi??. Privalumas, kai dAi??stai ai??i?? esi neiA?vengiamai priverstas kursus atnaujinti, tai paskata tobulAi??ti. Ai??domu pamatyti, ar gali studentams iA?aiA?kinti sudAi??tingus dalykus, iA?klausyti jA? nuomones, ko nors iA? jA? iA?mokti. Paprastai tariant, man patinka. Tai nAi??ra naA?ta, kita vertus, nelaikau savAi??s ypatingu dAi??stytoju. Yra tokiA?, kurie ilgai bei nuosekliai galvoja, kaip ypatingai pristatyti medA?iagAi??, kad pritrauktA? studentA? dAi??mesA?. Toks nesu. AA? esu senosios mokyklos A?alininkas, panaA?iai kaip Johnas Rawlsas, apie kurA? pasakojau, ar kitas filosofas, kurio kursus lankiau Harvarde ai??i?? Willardas Quine’as. PagrindinAi?? dAi??stytojo pareiga ai??i?? suprantamai pristatyti esminAi?? medA?iagAi??, kad studentai gebAi??tA? suprasti privalomus skaitinius. Tokiu bAi??du padarai studentAi?? A?iek tiek pasyvesnA? nei dabartinAi??s pedagoginAi??s teorijos reikalauja, bet aA? neketinu savo nuostatA? keisti.