Keturi tAi??kstanA?iai kilometrA? iA? tamsos A? A?viesAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Kinas
AUTORIUS:Ai??Irena AlperytAi??

DATA: 2012-12

Keturi tAi??kstanA?iai kilometrA? iA? tamsos A? A?viesAi??

Irena AlperytAi??Ai??

Su reA?isieriumi JokAi??bu Vilium TAi??ru kalbasi Irena AlperytAi??

Yra tik viena kelionAi??. Tai kelionAi?? A? save.

Rainer Maria Rilke

A�

Irena AlperytAi??. Scanorama 2012 pristatAi?? JAi??sA? filmAi?? ai??zSapnuoju, kad einuai??? apie piligriminAi?? kelionAi?? A? Santjago de KompostelAi??. Ai??strigo jo pradA?ia: lovytAi??je miega kAi??dikis, iA? A?ilto miegamojo vyras iA?eina A? A?altAi?? sausio penktosios naktA?… GirgA?da sniegas. Kai A?iAi??rAi??jau filmAi??, nuolat sukildavo gumulas gerklAi??je. Po perA?iAi??ros paklausiau vienAi?? iA? Scanoramos savanoriA?, dirbusA? britA? komandoje, kaip jam patiko filmas? ai??zJis taip giliai mane paveikAi??, kad net kalbAi??ti negaliuai???, ai??i?? atsakAi??. Dalis A?iniasklaidos, aptardama filmAi??, kabinasi uA? to, esAi?? bohemiA?kai gyvenAi??s A?mogus atsiduria aklavietAi??je ir turi kaA?kAi?? daryti, kad susitvarkytA?. IA?eitis ai??i?? kelionAi??. O aA? pamaA?iau problemAi?? visai kitur. Gal todAi??l, kad nepaA?A?stu bohemos gyvenimoai??i?? Bet ir be A?ios patirties A?A?velgiau JAi??sA? filmo prasmAi??.

JokAi??bas Vilius TAi??ras. Ai?? kelionAi?? iA?Ai??jau, nes turAi??jau aibAi?? motyvA?, susidAi??liojusiA? bAi??tent tais metais. IA?Ai??jau, kad iA? naujo patikAi??A?iau gyvenimo prasmingumu. Nors ir baiminausi, kad pradAi??jAi??s eiti nesustoA?iau kur nors Lenkijos viduryje ar net Lietuvoje, nepasiekAi??s sienos, nes gal visa tai man ims ir pasirodys beprasmiA?ka. PrieA?asA?iA? iA?eiti turAi??jau ir be filme pateikiamos mano praeities, su kuria einu susitaikyti, laiA?kuose pasakodamas apie jAi?? A?monai ir visiems kitiems. Tai tik vienas, A?iAi??rovams aiA?kiausiai matomas motyvas. Antra, neA?vardyta ir neA?inau, ar kitiems suprantama prieA?astis buvo ta, kad mane iA?ginAi?? didA?iulis nerimas dAi??l Lietuvoje susiklosA?iusios (tai buvo 2010 m.) situacijos, ne tiek politinAi??s, kiek emocinAi??s. NedavAi?? ramybAi??s tas banalus visA? bAi??gimas, laiko neturAi??jimas, santykiA? ir jausmA? pavirA?utiniA?kumas. Mane tai dusino, darAi??si sunku miegoti naktimis. Iki A?iol kartais atrodo, kad laukianA?iA? pasaulio pabaigos Lietuvoje kur kas daugiau, negu norinA?iA? gyventi. Ai??ita kelione norAi??jau sau ir aplinkiniams parodyti, kad egzistuoja kelias iA? tamsos A? A?viesAi??. NorAi??jau paA?iAi??rAi??ti, kAi?? jauA?ia, kuo tiki kiti A?monAi??s Europoje.

Ai?? Santjago de KompostelAi?? pasirinkau ilgesnA? keliAi?? ai??i?? ne tiesiai per LenkijAi??, VokietijAi??, PrancAi??zijAi?? A? IspanijAi??. Siekiau aplankyti kuo daugiau A?aliA?, todAi??l mano marA?rute atsirado A?ekija ir Ai??veicarijos AlpAi??s. NorAi??jau pasidalyti savo jausmais bAi??tent A?iame ai??i?? Ai??v. JokAi??bo kelyje, kuris, beje, jau yra paA?ymAi??tas A?emAi??lapiuose nuo pat OgrodnikA? prie Lietuvos sienos (nors ir be tokios geros infrastruktAi??ros kaip PrancAi??zijoje ir Ispanijoje). Padariau apie 70 interviu, kurie nepateko A? filmAi??, nes nepapraA?iau kalbintA? A?moniA? sutikimo naudoti tuos pokalbius, be to, filmas bAi??tA? tiesiog per ilgas. AA? klausdavau, kAi?? jie laiko amA?inosiomis vertybAi??mis, kaip jas supranta tiek globaliai, tiek asmeniA?kai. Arba: ai??zKAi?? pasakytumAi??te savo atA?aloms, jeigu A?inotumAi??te, kad A?iandien A?vyks pasaulio pabaiga?ai??? IA?gaudavau lyg ir testamentAi??. A?monAi??s susimAi??stydavo, net iA?sigAi??sdavo, bet po tokiA? pokalbiA? daA?niausiai susidraugaudavome.

Suprantu, kad kyla svarbiausias klausimas: ar buvo prasminga? Tiek rizikuoti savo sAi??nariais, gyvybe, nes tikrai pavojinga eiti A?iemAi?? kelkraA?A?iu per plikledA?, pro A?alA? lekiant automobiliams, klampoti miA?kais, daA?niausiai be jokiA? pramintA? takA?ai??i??

Kai kurie A?iAi??rovai pasigedo tiek fizinAi??s, tiek psichologinAi??s kanA?ios, nuovargio, baimAi??s, nusivylAi??, kad niekas manAi??s neuA?puolAi??, nedavAi?? A? akA?. Atseit, per daug sAi??kmingai viskas klostAi??si. Gal iA? tikrA?jA? mane kaA?kas saugojo, nes nuAi??jau visAi?? keliAi?? be didesniA? grAi??smiA?? Tiesa, keturis kartus uA?kabino pro A?alA? vaA?iuojantys automobiliai, bet nAi?? vienas nepartrenkAi??, nenusviedAi?? ant plento ar A?alikelAi??n. UA?kabino kuprinAi??, lazdAi??, rankovAi??ai??i?? Ai??iek tiek gailiuosi, kad neiA?drA?sau filmuoti savo kanA?ios. AtrodAi??, negi A?ia dabar rodysiu, kaip suknistai jauA?iuosi. AiA?ku, kai bAi??davau nusikalAi??s, filmuoti tiesiog nelikdavo jAi??gA?.

KelionAi?? buvo prasminga. Nueitas kelias sustiprino mano norAi?? gyventi. Supratau, kad dar gyva gAi??rio, vilties ir A?viesos dvasia. NeA?inau, ar atsakiau A? klausimAi??, bet tie, kam filmas atrodAi?? artimas, turbAi??t irgi ieA?ko A?viesos.

KAi?? Jums reiA?kAi?? A?monos palaiminimas prieA? kelionAi??? KAi?? ji pasakAi???

SuA?inoti atsakymAi??, manau, knieti visoms moterims. A?mona buvo kAi?? tik pagimdA?iusi, o aA? po dviejA? mAi??nesiA? iA?Ai??jau. PradAi??jome kalbAi??ti apie mano kelionAi?? prieA? kokius keturis mAi??nesius. IA? pradA?iA? jai plaukai piestu stojosi vien nuo tokios minties. ManAi??, kad juokauju. VAi??liau prasitarAi??: visAi?? tAi?? laikAi??, kol keliavau per LenkijAi??, vylAi??si, gal apsisuksiu ir grA?A?iu. Bet po mAi??nesio, kai A?A?engiau A? VokietijAi??, suprato, kad eisiu iki galo.

Su A?mona ilgai kalbAi??jomAi??s apie A?iAi?? kelionAi??. NeA?kalbinAi??jau jos, norAi??jau, kad pati pajustA?, suvoktA?, kodAi??l man tai svarbu. TikAi??jau, kad supras, nes ji su manimi buvo Ai??jusi A? antrAi??jAi?? kelionAi?? Ai??v. JokAi??bo keliu. 2008 m. ji pati mane susirado ir papraA?Ai??, kad lydAi??A?iau jAi?? piligriminAi??je kelionAi??je A? Santjago de KompostelAi??. Kartu nuAi??jome 400 kilometrA?, po to ir susituokAi??me. Nemanau, kad ji bAi??tA? pritarusi A?iai idAi??jai, jeigu pati nebAi??tA? ten Ai??jusi. Kiekvienas A?mogus bet kurioje kelionAi??je, nesvarbu, kiek ji truktA?, nesvarbu, kokia jos geografija, A?gyja kaA?kAi??, dAi??l ko jis pasikeiA?ia. Kitiems neA?tikinamai skamba, kad man neuA?teko to mAi??nesio, kai pirmAi?? kartAi?? Ai??v. JokAi??bo keliu Ai??jau vienas, ir tos antros kelionAi??s kartu su bAi??simAi??ja A?mona. IA?Ai??jau A? treA?iAi?? kelionAi??, nes norAi??jau pajusti, kAi?? patirdavo pirmieji piligrimai senais laikais, kai kelionAi??s tikslAi?? pasiekdavo savo kojomis, be automobiliA? ar lAi??ktuvA?. ManAi??s klausdavo, ar atgal grA?A?iu irgi pAi??sA?iomis. Atsakydavau: norAi??A?iau, bet bijau pernelyg atitrAi??kti nuo A?eimos, prarasti ryA?A? su dukrele.

Ar matAi??te Larso von Triero ai??zMelancholijAi??ai????

MaA?iau.

Klausiu, nes ten irgi yra tam tikra kelionAi??ai??i??

AA? linkAi??s supaprastinti tokius dalykus, kad nepasiklysA?iau ilguose svarstymuose. Ai??iame filme von Trieras, nors ir gana A?viesiai iA?laviruoja, vis dAi??lto kalba apie neviltA?. Ai??iaip ar taip, jo ai??zMelancholijaai??? susijusi su praradimu. Ai??itas filmas suteikia nedaug vilties. Nors, kaip sakiau, reA?isierius viskAi?? nuskaidrina ir filmo esmAi?? ai??i?? A?viesi neviltis.

Laikausi nuomonAi??s, kad bet kuris menininkas turi jausti begalinAi?? atsakomybAi?? uA? tai, kAi?? pateikia A?iAi??rovams. Kalbu ne apie kokybAi??, o apie turinA?. Bet kurio A?anro menui nebanaliai pateikti A?viesias temas yra lygiai taip pat sunku, kaip nebanaliai suvaidinti teigiamAi?? herojA?. DidA?ioji dalis aktoriA? laukia piktadario arba tragiA?ko herojaus vaidmenA?, nes A?tikinamai ir nelAi??kA?tai A?sikAi??nyti A? tokius yra kur kas lengviau negu A? visapusiA?kai teigiamAi?? personaA?Ai??. DaA?nai menininkai neraA?o, nestato A?viesiA? pjesiA?, nevaidina teigiamA? herojA?, netapo saulAi??s, nes to daryti tiesiog jau negali. Jiems tai pernelyg lAi??kA?ta. Mene jie vertina tik negatyviAi?? plotmAi??. Kad galAi??tum nuoA?irdA?iai skleisti A?viesAi??, privalai bent kurA? laikAi?? gyventi dorai, harmoningai, turi stengtis suvokti, kaip svarbu negriauti savo ir kitA? tikAi??jimo.

Bet kuris autorius atsispiria nuo savo gyvenimo patirties. DaA?niausiai ta patirtis bAi??na jau uA?nuodyta, baisiai niAi??ri, persmelkta nevilties, suicidinAi??. Tai madinga, tuo manipuliuojama. Kad ir kaip bAi??tA?, reikia gyventi, laikantis tam tikrA? normA?, panaA?iai kaip laikomAi??s keliA? eismo taisykliA?. Jei Vilniuje imsi vaA?inAi??ti kairiAi??ja kelio puse, nes tau taip patogiau, A?domiau, kieA?iau, pradAi??si kelti grAi??smAi?? ir sau, ir aplinkiniams. Tos taisyklAi??s, arba Dievo A?sakymai, yra tarsi psichologinAi??s atramos, palaikanA?ios harmonijAi??. Jei principingai jA? laikysiesi, jei tave auklAi??jo pagal jas, bAi??si laimingas ir pats, ir netrukdysi tokiems bAi??ti visiems aplink tave.

KodAi??l kenkAi??jai, nusikaltAi??liai, alkoholikai arba A? kAi?? nors kitAi?? A?junkAi?? A?monAi??s negali sustoti, laikytis, pavyzdA?iui, blaivybAi??s. TodAi??l, kad jie yra pripratAi?? taip gyventi, jiems tiesiog sunku pakeisti mAi??stymo kryptA?. Jie netiki ir nAi??ra pratAi?? bAi??ti garbingi, geri, A?varAi??s, dori. Praeitis tempia juos atgal, jie save niekina, manydami, kad nAi??ra verti nieko graA?aus, A?viesaus. TodAi??l krinta atgal A? pagieA?os ir nevilties liAi??nAi??. Arba atvirkA?A?iai ai??i?? nepagrA?stai susireikA?mina.

O Tarkovskio ai??zNostalgijaai???? Ar ji nekankina?

ai??zNostalgijaai??? yra vienas mylimiausiA? mano filmA?. Senokai, aiA?ku, maA?iau. Bet kaip jis, tas herojus, surado jAi??gA?, sunku net patikAi??ti.

Vis prisimenu epizodAi??: atsitiktinai sutiktai mergaitei italei jis pasakoja rusiA?kAi?? anekdotAi?? apie tai, kaip vienas A?mogus iA?traukAi?? kitAi?? iA? pelkAi??s, o tas pyksta ir sako: ai??zKvaily, aA? A?ia gyvenu.ai???

PanaA?iai ir yra. A?inau, nes gyvenau toje pelkAi??je. Girtuoklis, kuris niekaip negali patikAi??ti, kad galima norAi??ti negerti… Mano atveju taip ir buvo, aA? ilgAi?? laikAi?? maniau, kad A?iame A?iauriame pasaulyje, kuriame jauA?iamAi??s tarsi A?kliuvAi?? A? spAi??stus, neA?manoma gyventi be alkoholio ai??i?? jis suteikia iliuzijAi?? ir darosi lengviau gyventi melo, neteisybiA? apsuptyje.

SykA? mane labai giliai nusmelkAi?? tokia paprasta mintis: ai??zJeigu jau atAi??jai A? A?itAi?? pasaulA? blaivus, tai turi toks iA?likti iki galo.ai???

MaA?iau BBC filmAi??, kuriame pateikiami labai svarbAi??s, moksliA?kai pagrA?sti faktai: iA? 20-ies ten pateiktA? ir detaliai aptariamA? psichoaktyviA? narkotiniA? medA?iagA? alkoholis uA?ima penktAi?? vietAi?? ai??i?? pirmauja heroinas, kokainas, gatvinis metadonas ir barbituratai. Nikotinas, atrodo, yra deA?imtoje, LSD septynioliktoje, o alkoholis ai??i?? penktoje vietoje. Britai, atsiA?velgdami A? svaigalA? kenksmingumAi??, A?takAi?? mirtingumui ir priklausomybAi??s lygA?, padarAi?? tyrimus, kaip veikia A?ios psichoaktyvios medA?iagos, kaip keiA?ia sAi??monAi??, mintis. A?monAi??s prasigeria ne tik Lietuvoje ar Rusijoje.

PrancAi??zai turi tokiAi?? draugijAi?? Accueil Jacquaire ai??i?? ai??zJokAi??bo kelio draugai, brolijaai???. Ji net gauna simbolinAi?? valstybAi??s paramAi??, kad galAi??tA? priimti piligrimus. Viena nuostabi, inteligentiA?ka, bet gerokai prasigAi??rusi A?ios brolijos narAi??, mokytoja, atvirai kalbAi??jo apie padAi??tA? PrancAi??zijoje: ai??zA?ia tas graA?us kultAi??ringas vyno gAi??rimas yra visiA?kas akiA? dAi??mimas. PrancAi??zai prasigeria iA? esmAi??s.ai???

Ta jA? vynininkystAi??, aiA?ku, yra milA?iniA?kos A?plaukos A? valstybAi??s biudA?etAi??. Kaip Lietuvoje degtinAi?? su alumi. Mes neturime nei automobiliA? ar lAi??ktuvA? pramonAi??s, nei naftos, todAi??l reikia, kad tauta, nors ir apkvaiA?usi, nors ir iA?sigimstanti, kaip nors pripildytA? biudA?etAi??, antraip valstybAi?? bankrutuos. Lyg ir norima, kad bAi??tA? daugiau A?viesiA? protA?, bet elgiamasi visiA?kai atvirkA?A?iai. AiA?ku, jeigu mes su tamsta bAi??tume alaus ar degtinAi??s gamyklA? savininkai, mums labai rAi??pAi??tA?, kad mAi??sA? ai??zprodukcijAi??ai??? pirktA?. Vis dAi??lto gerai, kad mudu nepardavinAi??jame nei degtinAi??s, nei alaus.

Esame rAi??muose, kuriuose mokAi??tAi??s savo amato ai??i?? kino reA?isAi??ros. KAi?? Muzikos ir teatro akademija suteikAi?? profesiniu poA?iAi??riu? Kas buvo JAi??sA? mokytojai, davAi?? kaA?kAi?? daugiau, negu apibrAi??A?ia mokymo programa?

Man ypaA? brangi kalbos kultAi??ros dAi??stytoja Valerija VaitkeviA?iAi??tAi??, amA?inAi?? jai atilsA?. AtAi??jAi??s studijuoti, turAi??jau stiprA? zarasiA?kiams bAi??dingAi?? akcentAi?? su lenkiA?komis, rusiA?komis priemaiA?omis, stipriai iA?tempdavau balsius. Nors dAi??stytoja mane skalpavo, juokdavosi kartu su visais iA? mano tarimo ir kirA?iavimo, man ji nebuvo kirvis kaip kitiems. Gal todAi??l, kad stengiausi, buvau nuolankusai??i?? A?odA?iu, tapau jos draugas. Ji dar spAi??jo palaiminti mane prieA? A?iAi?? kelionAi??, o iA?lydAi??dama papraA?Ai??, kad bAi??tinai paimA?iau 200 litA?. GrAi??A?inau A?iAi?? garbAi??s skolAi?? prieA? pat jos mirtA?.

O iA? profesinAi??s pusAi??s, aiA?ku, svarbiausias buvo Henrikas Ai??ableviA?ius, apdovanotas begaline meile A?monAi??ms ir gyvenimui. Jisai suorganizavo neA?kainojamos vertAi??s keliones ai??i?? lankAi??mAi??s pas KieAi??lowskA?, kuris LodzAi??je surengAi?? mums paskaitAi??lAi??, o pas ZanussA? gyvenom jo uA?miesA?io viloje su celAi??mis lyg vienuoliai. Jis visus mus priAi??mAi??, ir tai buvo Ai??ableviA?iaus nuopelnas, jo filmA? pripaA?inimo rezultatas.

Dar labai daug davAi?? A?viesaus atminimo Vytautas A?ibiras ai??i?? man imponavo jo mAi??stymas ir elgesio kultAi??ra. GraA?i, didinga, aristokratiA?ka laikysena tais laikais kai kam atrodAi?? gal nereikalinga poza, bet tai buvo A?io reA?isieriaus savastis.

AiA?ku, ir Juozas Javaitis, atAi??jAi??s kaip jaunas dAi??stytojas, atneA?Ai?? visai kitokA? ai??zpiteriA?kAi??ai??? mAi??stymAi??, tai irgi buvo svarbu.

Dar labai mAi??gau Marijanos MalcienAi??s kino ir meno istorijos pamokas. Ji nuostabi moteris, puiki dAi??stytoja.

Esu dAi??kingas GraA?inai Arlickaitei, atkreipusiai dAi??mesA? A? pirmuosius mano bandymus kine. Prisimenu, paraA?iau kaA?kokA? scenarijA? su mistiniais, detektyviniais elementais, kai parodA?iau, ji buvo maloniai nustebusi ir paskatino mane nesustoti. Ai??is prisiminimas vAi??liau suteikAi?? man jAi??gA? atsitiesti, patikAi??jau, kad gal ir verta likti gyvam.

Rokas Eltermanas pastatAi?? filmAi?? ai??zMan yra klinikinAi?? depresija, ir aA? rAi??kau A?olAi??ai???. Kaip vertinate A?mones, kuriems labai patinka elgtis egocentriA?kai ai??i?? A?tai, A?iAi??rAi??kite, kaip man blogai! Jeigu bAi??tumAi??te to A?mogaus mokytojas, kAi?? jam patartumAi??te, kol jis dar yra jaunas, kokius kelio A? naujAi?? gyvenimAi?? A?enklus parodytumAi??te?

Deja, nemaA?iau Roko filmo, bet gal jis kaA?kuo panaA?us A? manAi??jA? ai??i?? abu bandome paA?velgti A? save. Kartu A?veliame ir kitus, kad klausytA?si svetimos iA?paA?inties. Vieniems smagu matyti, kaip skalbiami neA?varAi??s kieno nors marA?kiniai, kitiems ai??i?? ne. Vieniems patinka aptarinAi??ti svetimas bAi??das, kitiems ai??i?? ne. Tiesiog vieni susitapatina, o kiti ai??i?? ne.

NematAi??s to filmo, negaliu sprAi??sti, ar jo autorius turi problemA?, ar ne, o jei turi, tai kokiA?. Kad ir kaip bAi??tA?, tas filmas turbAi??t atveria vidinA? jo skausmAi??, gal yra A?iek tiek (ar gerokai) ironiA?kas, gal net linksmas. Gal A?mogus jau iA?vis yra praradAi??s tikAi??jimAi??, todAi??l tyA?iojasi iA? savo kasdienybAi??s, iA? savo gyvenimo, iA? bAi??ties. Man atrodo, tokiam A?mogui pirmiausia reikia padAi??ti susivokti, kad tyA?iotis nei iA? savAi??s, nei iA? kitA? negalima. Jeigu A?mogus turi A?iokA? tokA? moralinA? pagrindAi??, garbAi??s kodeksAi?? ar kaip tAi?? vadintume, bAi??tA? galima, uA?mezgus draugiA?kAi?? pokalbA?, apeliuoti A? jo tikAi??jimAi?? kitais, kad bandytA? juos iA?girsti ir suprasti, kad jaustA? atsakomybAi?? uA? tai, kAi?? jiems sako ir rodo, suvokdamas galimas pasekmes. AiA?ku, A?iuo atveju vargu ar padAi??tA? religija. ReikAi??tA? iA?siaiA?kinti, kas yra tikrasis nuolankumas, kaip svarbu siekti vidinAi??s ir iA?orinAi??s harmonijos, kai A?mogus stengiasi, kad bAi??tA? gerai ne tik jam, bet ir kitiems.

Ir ne todAi??l, kad Rokas rAi??ko A?olAi?? ar pan. Jeigu nori nors kiek tikriau ir harmoningiau gyventi, turi suprasti, kad maivydamasis galbAi??t bAi??si populiarus, bet nustosi buvAi??s savimi. ChaotiA?kas mAi??stymas yra nulemtas ai??zpostmodernistinioai??? nusiteikimo, kad niekas niekam nieko nereiA?kia, kad galima tyA?iotis iA? visko. Galima demagogiA?kai apA?aisti bet kuriAi?? tezAi??, aksiomAi??, apversti jAi?? aukA?tyn kojomis vien tam, kad pademonstruotum tariamAi?? savo erudicijAi??. TaA?iau, geranoriA?kai mAi??stant, bet koks meno kAi??rinys yra (ar bent jau turAi??tA? bAi??ti) vertingas tiek, kiek suteikia A?monAi??ms vilties ir A?viesos. Juk negerai, jeigu menas pastAi??mAi??ja pasikartiai??i?? Jis turi suteikti nors maA?Ai?? viltA?. Ir nemanau, kad tai tik krikA?A?ionims bAi??dingas poA?iAi??ris. Esu tikras, kad tai bendraA?mogiA?ka. Labai paprasta: jeigu atAi??jai gyventi A? A?itAi?? pasaulA?, turi elgtis garbingai. Bent jau taip, kad kuo maA?iau kenktum tiek sau, tiek ir kitiems. DaA?niausiai tie, kuriems viskas atrodo beprasmiA?ka, bAi??na tokie A?taigAi??s, kad uA?kreA?ia ir aplinkinius, net jeigu A?ie dar A?A?velgia kokiAi?? nors prasmAi??. DAi??l vienA? ar kitA? prieA?asA?iA? praradAi?? tikAi??jimAi?? gyvenimu arba nespAi??jAi?? to jausmo A?gauti, visi pradeda ai??zf**kintisai???, ai??zsiuntinAi??tiai??? vieni kitusai??i?? Tai atsineA?ama iA? A?eimA?, iA? kiemA?, iA? mokyklA?, kuriose susidaro neigiama terpAi??.

Kaip manote, kurio iA? deA?imties Dievo A?sakymA? yra sunkiausia laikytis?

Nebuvau apie tai rimtai susimAi??stAi??s, bet turbAi??t ai??zNeturAi??k kitA? dievA?ai??i??ai??? Svarbiausia nepasiklysti. Jeigu pradedi grybauti, jeigu iA?klysti iA? kelio, galima iA?protAi??ti. TodAi??l A?monAi??s, neturintys tvirto charakterio, tvirtos psichikos, susidomAi??jAi?? egzotiA?komis religinAi??mis praktikomis, sektantiA?komis ideologijomis, daA?nai paklysta. Ai??is A?sakymas duotas tam, kad nepradAi??tume klaidA?ioti. Visi A?sakymai yra tarsi grieA?tA? prevenciniA? taisykliA? programa, suraA?yta vienu tikslu ai??i?? padAi??ti A?mogui nepasiklysti ir gerai jaustis. TaA?iau bAi??tina vadovautis visa nedaloma visuma ai??i?? visomis taisyklAi??mis, ne tik tomis, kuriA? lengva laikytis, bet ir tomis, kuriA? laikytis sunku arba nesinori. Tarkim, ai??znevokai??? ir ai??zneA?udykai??? daugumai yra visiA?kai neginA?ijamos tiesos. Bet A?tai A?sakymAi?? ai??znegeisk svetimo vyro ir motersai??? daugelis ignoruoja, laikydamiesi poA?iAi??rio, ai??zjei labai norisi, vadinasi, galimaai??? arba teigdami, esAi?? reikia klausytis A?irdies. O juk minAi??tas Dievo A?sakymas prasmingas ne todAi??l, kad tai Dievo A?odA?iai, o todAi??l, kad iA?tikimybAi?? svarbi paA?iam A?io principo besilaikanA?iam A?mogui, psichinei jo sveikatai. MeilAi?? nAi??ra chemija, emocijos ar hormonai, meilAi?? ai??i?? tai apsisprendimas.

Ne visiems pasiklydusiems pavyksta iA?laviruoti tarp interneto, numerologijos, horoskopA?, budizmo, MirusiA?jA? knygos, Korano, Toros ir t. t. Manau, daugeliui laikytis vieno kelio yra sunkiausia todAi??l, kad ilgainiui jis pasidaro nepakeliamai rutiniA?kas ir nuobodus. Tada A?mogus, neatlaikAi??s tos rutinos, pameta keliAi??. Ir daA?niausiai tik gyvenimo pabaigoje suvokia savo paklydimA? kainAi??. TAi?? paskutinAi?? teismo dienAi??, kai guli mirties patale, norom nenorom prisimeni, kAi?? gero ir blogo padarei ai??i?? tada ir degi. MaA?iau, kaip ai??zdegAi??ai??? mano mylima moA?iutAi??. A?iniAi?? apie jos mirtA? gavau po penkiolikos dienA?, kai buvau iA?Ai??jAi??s A? kelionAi??. Dar spAi??jau jAi?? aplankyti ZarasA? ligoninAi??je prieA? iA?vykdamas. Jai buvo prasidAi??jusi agonija. ManAi??s paklausAi??, ar esu tikintis. ai??zTaip, moA?iute.ai??? Ji vos girdimai lyg sau suA?nabA?dAi??jo: ai??zKoks tu laimingas…ai??? Labai nuoA?irdA?iai tAi?? pasakAi??. MaA?iau, kad ai??znelabasisai??? jAi?? griebia kaip reikiant. Jai labiau skaudAi??jo ne fiziA?kai, o dvasiA?kai. Akys buvo visai iA?dA?iAi??vusios, pirkau jai dirbtines aA?aras. Raudonomis akimis sAi??dAi??jo kaip siaubo filme, tiesiog degAi??, nerasdama sau vietos. AmA?inAi?? jai atilsA?…

VAi??liau keliaudamas mAi??sA?iau: jei niekuo netiki, jei esi prakeikAi??s, pasmerkAi??s visAi?? A?monijAi??, tada vargas tau, A?mogau, ir kai gyveni, ir kai mirA?ti. Jeigu leidi sau A? viskAi?? nusispjauti, iA?paA?A?sti blogA?, tai gadini ir sau, ir kitiems gyvenimAi??, sAi??ji mirtA?. Gal net nesAi??moningai, tiesiog iA? A?proA?io. Gal net nesuvokdamas, kad tai, kAi?? kasdien darai, mato kiti, kiekvienAi?? akimirkAi?? tu esi A?ioks toks pavyzdys kam nors gatvAi??je, poliklinikoje, bet kur. Pavyzdys net ir tiems, kurie tavAi??s nepaA?A?sta. Noras bAi??ti iA?skirtiniam, kietesniam uA? kitus trukdo rasti tikrAi??jA? savo keliAi??. Vedami puikybAi??s, A?monAi??s patys iA?muA?a sau pagrindAi?? iA? po kojA?. PuikybAi?? yra viso blogio pradA?ia ai??i?? tAi?? suvokiau kelionAi??je. Tai yra Pandoros skrynia, visA? A?monijos bAi??dA? pradinAi?? prieA?astis. Konkuravimas yra lyg ir geras, lyg ir sveikintinas dalykas, atrodo, jis uA?tikrina progresAi??. Bet jame tAi??no viena maA?ytAi?? paklaida ai??i?? kai puikybAi?? ir noras bAi??ti stipresniam, graA?esniam, protingesniam virsta noru menkinti, niekinti, iA?naudoti kitus. Kai visai nelieka tikAi??jimo, kad ne pinigai svarbiausia, prasideda nuopuolis. Visiems dabar svarbiausia yra pinigai. Kaip susimokAi??t, susimokAi??t, susimokAi??t. IA? tikrA?jA? svarbiausia yra dvasios harmonija, o ne ta pragaiA?tinga migla.

DAi??koju uA? pokalbA?.