Kintantys Europos pavidalai

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Europa
AUTORIUS:Ai??Almantas SamalaviA?ius

DATA: 2012-03

Kintantys Europos pavidalai

Almantas SamalaviA?ius

Devyni klausimai ai??zEuropos iA?radimoai??? autoriui Gerardui Delanty

Gerardas Delanty yra laikomas vienu ryA?kiausiA? A?iuolaikiniA? Europos sociologA?, ypaA? teorinAi??s sociologijos srityje. Anglijos Sasekso universiteto profesorius, Sociologijos katedros vedAi??jas, SocialinAi??s ir politinAi??s minties instituto direktorius yra paraA?Ai??s nemaA?ai veikalA?, sukAi??lusiA? teorines tarptautinio masto diskusijas (ai??zSocialinAi?? teorija kintanA?iame pasaulyjeai??? (1999), ai??zPilietybAi?? globaliame amA?iujeai??? (2000), ai??zIA?A?Ai??kiai A?inojimui: universitetas A?iniA? visuomenAi??jeai??? (2001), ai??zBendruomenAi??ai??? (2003, antras leidimas 2010), ai??zKosmopolitiA?ka vaizduotAi??ai???, (2009) ir kt.). Jis redaguoja mokslo knygA? serijAi?? ai??zSocialinAi??s ir politinAi??s minties tyrimaiai??? (Studies in Social and Political Thought) ir akademinA? A?urnalAi?? European Journal of Social Theory.

PokalbA? su profesoriumi Delanty pradAi??jau nuo plaA?iai pagarsAi??jusios jo knygos ai??zEuropos iA?radimasai??? (Inventing Europe), iA?leistos 1995 m. (lietuviA?kai iA?Ai??jo 2002). Politinis, ekonominis ir socialinis kontekstas per tAi?? laikAi?? taip esmingai pakito, kad svarbu iA?siaiA?kinti, kokiAi?? A?takAi?? tie pokyA?iai daro Europos idAi??jai ir tapatumo vizijai.

Ai??Almantas SamalaviA?ius: ai??zEuropos iA?radimasai??? buvo reikA?mingas teorinis indAi??lis A? socialiniA?, politiniA? ir humanitariniA? mokslA? diskursAi??, juoba kad daugelis ano meto diskusijA? apie Europos tapatumo iA?takas ir idAi??jas buvo vienmatAi??s, net seklokos. ES plAi??tra sukAi??lAi?? dar daugiau prieA?tarA? ir abejoniA? tiek ai??zsenosiomsai???, tiek ai??znaujosiomsai??? A?alims narAi??ms. Europos praeitis uA?duoda daugybAi?? klausimA? dabarA?iai, o ji, kaip A?inome, gana sumaiA?tinga, todAi??l ir ateitis darosi vis miglotesnAi??. Su kokiomis svarbiausiomis problemomis Europos bendrija susiduria A?iandien, praAi??jus septyniolikai metA? nuo etapinAi??s JAi??sA? studijos pasirodymo? Gal kai kuriuos teiginius dabar jau reikAi??tA? perA?velgti, apmAi??styti iA? naujo?

Ai??Gerard Delanty: Nepaisant stipriA?jA? pusiA?, toji knyga turi nemaA?ai trAi??kumA?. Paradoksalu, bet tie trAi??kumai veikiausiai ir buvo jos sAi??kmAi??s prieA?astis. EsminA? teiginA?, kad europinis tapatumas visada buvo kuriamas pagal prieA?iA?kumo Kitam laipsnA?, iA?reiA?kiau pernelyg politizuotomis kategorijomis. Ketinu jA? perA?iAi??rAi??ti ir pateikti labiau niuansuotai. Knygai pernelyg didelAi?? A?takAi?? padarAi?? Saido orientalizmo kritika, konstruktyvistinAi??s kolektyvinio tapatumo teorijos ir Foucault diskursas. Visa tai mane paskatino pernelyg negatyviai vertinti europinA? paveldAi?? ir kritikuoti ai??zVakarA? iA?kilimoai??? interpretacijAi??, diskredituotAi?? istorinAi??s sociologijos. Nuo 10-ojo deA?imtmeA?io antrosios pusAi??s pasirodAi?? gausybAi?? literatAi??ros tais klausimais, kuriuos nagrinAi??jau A?ioje knygoje, A? visa tai bAi??tina atsiA?velgti, imantis analizuoti ir vertinti Europos idAi??jAi??. Esama giliA? teoriniA? veikalA? apie eurointegracijAi??, gausu istorinAi??s sociologijos, socialinAi??s teorijos ir politinAi??s filosofijos studijA?. Be to, reikia atsiA?velgti A? Europos raidAi?? per pastaruosius penkiolika metA?, ypaA? A? ES plAi??tros padarinius globaliame kontekste.

Mano darbas po 1995-A?jA? verA?ia kvestionuoti ir iA? dalies atmesti polemiA?kAi?? ai??zEuropos iA?radimoai??? tezAi??. Daugelyje straipsniA? ir kitoje mano knygoje ai??zPermAi??stant EuropAi??: socialinAi?? teorija ir europAi??jimo implikacijosai??? (2005, Routledge, bendraautoris Chrisas Rumfordas), taip pat tome ai??zEuropa ir Azija tarp RytA? ir VakarA?ai???, kurA? sudariau (2006, Routledge), plAi??tojama keletas naujA? perspektyvA?, pavyzdA?iui, ai??zpostvakarietiA?kos Europosai??? idAi??ja. Ai??miausi ir supaprastintA? konstruktyvistiniA? prielaidA? kritikos. KonstruktyvistinAi?? tapatumo, paveldo ir kitA? galios konstruktA? samprata grindA?iama santykiu tarp to, kas sava ir kas svetima, o aA? laikausi poA?iAi??rio, labiau pabrAi??A?ianA?io kosmopolitinius ir hermeneutinius ryA?ius. Pastaruoju metu raA?au naujAi?? minAi??tos knygos versijAi??, ji vadinsis ai??zEuropos iA?radimas dar kartAi??: nauja kritinAi?? istorijaai???.

Ai??A. S.: DaugelA? Europos A?aliA? tiesiog plAi??ste uA?plAi??do migrantaiai??i?? A?monAi??s keiA?ia gyvenamAi??sias vietas dAi??l ekonominiA? prieA?asA?iA? arba kad iA?vengtA? politinio, religinio, etninio persekiojimo. ai??zEuropos iA?radimeai??? A?emyno ateitA? siAi??lAi??te kurti remiantis tokiu pilietybAi??s modeliu, kurio pagrindas yra dalyvavimas ir solidarumas. Tvirtinote, esAi?? postnacionalinAi?? pilietybAi?? yra svarbesnis idealas nei kuri kita Europos vienybAi??s forma. Gal A?iandien matote kokius nors visai naujus ai??ztaikiniusai???? Ar vis dAi??lto laikotAi??s to paties poA?iAi??rio? Jei taip, tada kokia, JAi??sA? manymu, tikimybAi??, kad tokiAi?? pilietybAi?? pavyks A?gyvendinti?

Ai??G. D.: PostnacionalinAi?? pilietybAi??s samprata tiesiog nurodo, kad pilietybAi?? nAi??ra ribojama tautybAi??s. Ji nereiA?kia nieko kita, ir daugelio A?aliA? poA?iAi??ris A? pilietybAi?? jau dabar yra iA? dalies postnacionalinis. Tai gana svarbu dabartinei Europai ir beveik kiekvienai pasaulio daliai, kur esama daug migrantA?, nes tai verA?ia politinAi?? bendruomenAi?? apibrAi??A?ti save talpesnAi??mis kategorijomis. Tad klausti reikAi??tA? ne to, ar postnacionalinAi?? pilietybAi?? apskritai reikalinga, o kaip plaA?iai jAi?? galima taikyti. ES pilietybAi??s samprata yra postnacionalinAi?? labai ribotu atA?vilgiu, nes ji ai??i?? nacionalinAi??s pilietybAi??s vedinys.

Ai??A. S.: JAi??sA? teigimu, postnacionalinAi?? pilietybAi?? yra tikra alternatyva siaurai nacionalinAi??s pilietybAi??s sampratai todAi??l, kad jAi?? apibrAi??A?ia vieta, kur asmuo gyvena, o ne kilmAi??. Raginate net apskritai sutraukyti saitus tarp pilietybAi??s ir tautybAi??s. TaA?iau kai kuriose Europos A?alyse nusistovi jau gerokai A?altesnis ai??zklimatasai??? atvykAi??liams. Galima kritiA?kai svarstyti, ar ai??zpostnacionalinAi?? pilietybAi??ai??? nAi??ra viso labo ilgalaikis politinis (ir A?iuo poA?iAi??riu gana miglotas) projektas, kurA? A?gyvendinti, bent jau artimiausiu metu, kaA?in ar A?manoma. Kaip oponuotumAi??te tokiam poA?iAi??riui?

G. D.: TAi?? jau aptariau atsakydamas A? ankstesnA? klausimAi??. Toks poA?iAi??ris neteisingas, ir tai akivaizdus faktas. Beveik visos A?alys mAi??sA? dienomis pripaA?A?sta, kad ne tik kuri nors viena tautybAi??, bet ir visos kitos turi tokias paA?ias teises, antai A?mogaus teisAi??s ES A?alyse yra A?trauktos A? nacionalinius A?statymus. Rezultatas ai??i?? nacionalumo pliuralizacija. TokiAi?? raidAi?? derAi??tA? suvokti ne tiek dAi??liojant pliusus ir minusus, kiek svarstant, koks jos laipsnis jau yra pasiektas. Ai??aliA? postnacionalumo lygmuo labai skiriasi. Suprantama, daug kam nepriimtina, kad pilietybAi?? gali bAi??ti atskirta nuo tautybAi??s. A?velgiant iA? tokios perspektyvos, kuri labiau susijusi su normatyvine filosofija, derAi??tA? prisiminti, kad pilietybAi?? yra sAi??lyga, gerokai platesnAi?? uA? tautybAi??s sampratAi??. Ji yra statusas, pagrA?stas teisAi??mis, o teisAi??s pasireiA?kia A?vairiomis formomis. Galima turAi??ti tautybAi??, bet prarasti teises. Taip atsitinka A?alyse, kur vienos tautybAi??s asmenys turi daugiau pilietiniA? teisiA?, nei jA? suteikiama kitA? tautybiA? asmenims.

Ai??A. S.: PrieA? gerAi?? deA?imtmetA? daug diskutuota, kokia bus Vidurio RytA? Europos A?aliA?, siekianA?iA? narystAi??s ES ir plAi??tojanA?iA? liberaliAi??jAi?? demokratijAi??, ateitis. TikAi??tasi, kad senos prieA?taros, paveldAi??tos iA? totalitarizmo laikA?, ir naujos, kurias sukAi??lAi?? vAi??lesnis nacionaliniA? emocijA? proverA?is, iA?nyks, kai tik bus sukurta vadinamoji ai??zpilietinAi?? visuomenAi??ai???. TaA?iau nemaA?ai autoriA?, tarp jA? ir A?viesaus atminimo istorikas Tonyai??i??s Judtai??i??as, jau tada buvo linkAi?? tvirtinti, esAi?? tokios sAi??vokos kaip ai??zpilietinAi?? visuomenAi??ai??? yra veikiau abstrakcija, sukurta socialiniA? teoretikA?, negu A?rankis, tinkamas formuoti realiAi?? politikAi??. Jei taip, gal derAi??tA? atsisakyti tokiA? amebiA?kA? konstruktA? ir A?valgytis naujA?, perspektyvesniA? intelektualiniA? A?rankiA?? Tad kur brAi??A?ti ribAi?? tarp socialinAi??s teorijos ir politinAi??s praktikos, kai kalbama, pavyzdA?iui, apie pilietinAi?? visuomenAi???

Ai??G. D.: Sutinku, kad beprasmiA?ka kelti normatyvinius reikalavimus, kurie neparemti empiriA?kai. Nesutinku, kad pilietinAi?? visuomenAi?? nAi??ra svarbus dalykas. TaA?iau jos koncepcija iA? tikrA?jA? daA?niausiai pasitelkiama nurodyti tik paA?angiems politiniams sAi??jAi??dA?iams, nors pilietinAi??s visuomenAi??s samprata aprAi??pia visus nevalstybinius veikAi??jus, tarp jA? religinius ir tautinius sAi??jAi??dA?ius. Bet kuriuo atveju, kad ir kAi?? apibrAi??A?tA? A?i sAi??voka, tai labai svarbus konceptas, nurodantis politinAi?? erdvAi??, plytinA?iAi?? uA? valstybinAi??s sferos. Vidurio RytA? Europai vis labiau demokratAi??jant, pilietinAi?? visuomenAi??, manau, darosi svarbi net ir tuo atveju, jei ji painiojama su neoliberalizmu ar neonacionalizmu. Kaip jau sakiau kalbAi??damas apie pilietybAi??, demokratija vienur ir kitur visada skiriasi irgi tik savo laipsniu.

Ai??A. S.: RytA? Europos A?alys, tarp jA? ir Lietuva, A?lugus komunistiniam reA?imui, jau treA?iAi?? deA?imtmetA? eina laisvAi??s keliu, bet per tAi?? laikAi?? patyrAi?? nemaA?ai skaudA?iA? socialiniA? sukrAi??timA?, kurie privertAi?? nusivilti tiek kairiojo, tiek deA?iniojo sparno politinAi??mis partijomis, ypaA? moraliai korumpuotu jA? elitu. Ai??i patirtis sukAi??rAi?? palankias sAi??lygas reikA?tis prieA?taringoms populistinAi??ms jAi??goms. KokA? poveikA? Europos raidai turAi??s vis labiau klestintis politinis populizmas, susijAi??s ir su nesAi??kmingomis socialinAi??mis bei politinAi??mis reformomis?

Ai??G. D.: Dvi pastarosios politinAi??s ir ekonominAi??s krizAi??s ai??i?? po 2001-A?jA? ir 2008-A?jA? ai??i?? iA?tiko tuo laikotarpiu, kai Europos SAi??junga Ai??mAi??si pagreitintos integracijos ir plAi??tros, taigi papildomai iA?sekino reguliacines jos galias. Tapo akivaizdu, kad bendra valiuta be suverenios jAi?? palaikanA?ios valstybAi??s sukelia tokiA? padariniA?, kurie visais atA?vilgiais pakerta paA?iAi?? integracijos galimybAi??. Euro zonai priklausanA?ios valstybAi??s prarado galiAi?? devalvuoti valiutAi??, o tai iA?klibino ekonominius ir politinius pamatus, iA? esmAi??s sukAi??lAi?? finansinA? ir politinA? bankrotAi??. Nesant Europos SAi??jungos lygmens vieA?ojo biudA?eto, visai nenuostabu, kad europieA?iai vis daA?niau ieA?ko kitA? A?altiniA? socialiniam solidarumui uA?tikrinti. Naujoji politika yra antisisteminAi?? ir susijusi su kapitalizmo krize, kuri iA?tiko 2008 m. Svarbu pabrAi??A?ti, kad Vidurio ir RytA? Europos ekskomunistinis elitas neatsispyrAi?? nereguliuojamos ekonomikos ir privatizacijos pagundoms, todAi??l buvo prarastas socialinis visuomenAi??s solidarumas, beje, Rytams tai kainavo daug daugiau negu Vakarams, kur tebAi??ra stipri socialdemokratijos tradicija.

Ai??A. S.: ai??zEuropos iA?radimeai??? raA?Ai??te, kad A?lugus sovietiniam komunizmui VakarA? Europos tapatumo nebeA?manoma konstruoti, remiantis Ai??altojo karo taisyklAi??mis. Jau tada pabrAi??A?Ai??te, kad vienAi?? iA?orinA? pavojA? ai??i?? tAi??, kuris anksA?iau buvo siejamas su komunistiniu reA?imu, pakeitAi?? islamo kaip naujo prieA?o A?mAi??kla. Taip teigti dabar yra kur kas didesnis pagrindas, negu buvo 1995-aisiais. KokiAi?? A?takAi?? Europos tapatumui ir europinei kultAi??rai daro paA?lijAi?? santykiai su islamu, ypaA? po 2001 m. rugsAi??jo 11-osios ir vAi??lesniA? A?vykiA??

Ai??G. D.: Manau, islamo kaip naujo prieA?o pavojus yra gerokai iA?pAi??stas. Suprantama, politiniai pokyA?iai paties islamo viduje labai svarbAi??s, nes keiA?iasi savAi??s paA?iA? suvokimas, taA?iau nemanau, kad turime pakankamai A?kalA?iA?, kurie pagrA?stA? teiginA?, esAi?? vyksta kaA?kas panaA?aus A? civilizacijA? susidAi??rimAi??. Europos santykis su islamu nAi??ra nekintamas. Islamas yra tiek europinAi??s civilizacijos paveldo dalis, tiek pastarA?jA? deA?imtmeA?iA? migracijos rezultatas. Europinis islamas vertintinas kaip naujausia Europos santykiA? su islamu ilgos istorijos iA?raiA?ka.

Ai??A. S.: Kai kurios A?alys Europos idAi??jAi?? iki A?iol glaudA?iai sieja su krikA?A?ionybe, nepaisant to, kad ji iA?stumta A? oficialaus ES diskurso uA?ribA?. PopieA?ius Jonas Paulius II dAi??jo didA?iules pastangas, kad A?tikintA? ES iA?saugoti A?iAi?? Europos dvasinio paveldo ir kultAi??ros dalA?. KodAi??l ES politikos strategai taip baiminasi A?teisinti krikA?A?ionybAi?? kaip svarbA? europietiA?kumo sandAi??? Gal bijo, kad atsiras tam tikra kultAi??rinAi?? ar ideologinAi?? hegemonija? Apima net pagunda klausti, ar tokia baimAi?? nereiA?kia, kad atmetama svarbi europinio paveldo dalis?

Ai??G. D.: Europa nAi??ra vieningas masyvas, nepaisant ES pastangA? to pasiekti. Ji labai pliuralizuota religijos poA?iAi??riu ir reliatyviai pasaulietiA?ka, nors kai kuriose A?alyse veikia net valstybinAi?? BaA?nyA?ia. Pati krikA?A?ionybAi?? atliko tiek skaldantA?, tiek vienijantA? vaidmenA?. KrikA?A?ioniA?kasis paveldas, turint galvoje, tarkime, tas krikA?A?ionybAi??s formas, kurios plAi??tojosi vakarinAi??se ir rytinAi??se Romos imperijos dalyse, arba reformacijAi??, kontrreformacijAi?? ir modernA? pasaulietiA?kumAi??, nAi??ra aiA?kiai apibrAi??A?tas. DidelAi?? moderniosios Europos dalA? paveikAi?? sekuliarizacijos procesas, kai BaA?nyA?ia ir valstybAi?? pamaA?u atsiskyrAi??. Ankstesniu moderniosios eros laikotarpiu konfliktai dAi??l konfesinio Europos valstybiA? tapatumo lAi??mAi?? ilgalaikAi?? A?tampAi??, nemaA?a modernybAi??s dalis atsirado kaip prieA?prieA?a krikA?A?ioniA?kam paveldui. AtsiA?velgiant A? tai, teigti, kad krikA?A?ionybAi?? apibrAi??A?ia EuropAi??, bAi??tA? pernelyg vienpusiA?ka, nes vidinis krikA?A?ionybAi??s susiskaldymas paskatino ir Europos vidinA? skilimAi??. Suprantama, tai nepaneigia milA?iniA?ko krikA?A?ionybAi??s indAi??lio A? Europos tapsmAi??. Diskusijos apie tai, ar A? bAi??simos Europos Konstitucijos preambulAi?? reikAi??tA? A?traukti specialA? krikA?A?ionybAi??s pripaA?inimAi??, yra geras pavyzdys, pagrindA?iantis iA?vadAi??, kad Europos paveldo negalima specifiA?kai apibrAi??A?ti vien per krikA?A?ionybAi??s prizmAi??. KrikA?A?ionybAi?? formavo Europos istorijAi??, taA?iau darAi?? tai, uA?kirsdama keliAi?? kultAi??rinei vienybei.

Ai??A. S.: ai??zEuropos iA?radimeai??? aptarAi??te kai kuriuos geopolitikos aspektus, pabrAi??A?damas, kad kai kuriose Europos A?alyse ryA?kAi??ja skirtis tarp pietA? ir A?iaurAi??s, o rytinAi??je A?emyno pusAi??je ai??i?? tarp rytA? ir vakarA?. Ar A?ios skirtys tebAi??ra svarbios? Ar jos darys A?takAi?? Europos raidai ateityje?

Ai??G. D.: Jos vis dar svarbios. SiAi??lyA?iau taikyti ai??zpostvakarA? Europosai??? sampratAi??, charakterizuojanA?iAi?? dabartinAi?? EuropAi??, kuriAi?? skersai iA?ilgai skaido A?vairios geopolitinAi??s linijos ir kuri eina skirtingais modernybAi??s keliais. Europos samprata remiasi ne fiksuotomis erdvAi??s ir laiko nuorodomis, o yra nuolatos kuriama su tuo susijusiA? diskursA?.

Ai??A. S.: Europos plAi??tra lAi??mAi??, kad rytinAi?? A?emyno dalis simboliA?kai ai??zpasislinkoai??? iA? periferijos A? ai??zpusiau periferijAi??ai???, kalbant Immanuelio Wallersteino kategorijomis. KokiAi?? A?takAi?? RytA? Europos iA?kilimas padarAi?? A?iuolaikinAi??s Europos vaizdiniui, turint galvoje, kad vakarinAi?? jos dalis ilgAi?? laikAi?? nelabai domAi??josi rytine dalimi? Ar A?io regiono A?alys, draskomos vidiniA? prieA?taravimA? ir problemA?, daro kokiAi?? nors A?takAi?? vieningos Europos vizijai?

Ai??G. D.: Taip, bAi??tent tai ir turiu galvoje kalbAi??damas apie ai??zpostvakarA? Europosai??? sampratAi?? ai??i?? tai tokia koncepcija, pagal kuriAi?? Europa nAi??ra kartAi?? ir visiems laikams sumodeliuota jAi?? A?kAi??rusios vakarietiA?kos A?erdies ar nulemta to, kas apibrAi??A?iama kaip istorinis VakarA? Europos paveldas. Bet kokia europinio paveldo samprata dabar privalo apimti ir istorinAi?? patirtA? tA? Europos daliA?, kuriA? raidAi?? pakreipAi?? OsmanA? ir Rusijos imperijos. Tai skatins keisti poA?iAi??rA? A? pakraA?A?ius, o Europos suvokimui vis svarbesnis darysis santykis su tomis pasaulio dalimis, kurios yra prie jos sienA?, kurios istoriA?kai nuolatos keitAi??si.

A. S.: DAi??koju uA? pokalbA?.