KKD. Trys tapybos pamokos

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA:Ai??Tapyba
AUTORIUS:Ai??Krzysztof StanisAi??awski

DATA: 2012-06

KKD. Trys tapybos pamokos

Krzysztof StanisAi??awski

ai??zTrys tapybos pamokosai???Ai??ai??i?? tai ai??zbesiskleidA?iantis projektasai???, tam tikra prasme A?kAi??nijantis ai??zKrokuvos avangardoai??? grupei priklausiusio poeto Tadeuszo Peiperio koncepcijAi??. Jis raA?Ai??: ai??z(KAi??rinys) vystytA?si kaip gyvas organizmas; kaip pumpuras skleistA?si prieA? mus. Pirmoje dalyje jau bAi??tA? viskas, kas A?vyks vAi??liau; toliau eitA? laipsniA?kas pumpurinio turinio skleidimasis; paskutinAi??je dalyje jau iA?vystume A?iedAi??Ai??ai??i?? pilnAi?? ir kuplA?.ai???[1]

ai??zTrys tapybos pamokosai??? pristato platA? trijA? A?inomA? RytA? Europos tapytojA? kAi??rybos spektrAi??. Projektas nuolat pildomas naujais objektaisAi??ai??i?? ne tik paveikslais, bet ir darbais, specialiai kuriamais mAi??stant apie A?A? projektAi??. Taigi jis atlieka ne tik pristatomAi??jAi?? funkcijAi??, bet ir inspiruoja menininkus, kurie vis daA?niau ieA?ko dialogo su kuratoriais ir su kolegomis. Tai jau ne tik paroda, bet ir diskusija, besiplAi??tojanti lAi??tai, taA?iau sistemingai, apauganti asociacijomis ir naujomis interpretacijomis kaip ai??zbesiskleidA?iantiai??? poema.

Pirma projekto paroda, nors tikslesnis apibAi??dinimas bAi??tA?Ai??ai??i?? pirma dalis arba uvertiAi??ra, A?vyko 2011 m. lapkritA? alternatyvioje ai??zSzyperskaai??? galerijoje, kuri priklauso Lenkijos dailininkA? sAi??jungos PoznanAi??s skyriui. Lenkijoje DailininkA? sAi??junga nAi??ra remiama valstybAi??s, taigi veikia kaip susivienijimas, kuris, kad iA?gyventA?, ieA?ko dotacijA?, stipendijA? konkretiems projektams A?gyvendinti. TodAi??l mano vartojama sAi??voka ai??zalternatyvi galerijaai??? yra visiA?kai motyvuota. Joje rengiamos nepriklausomA?, jaunA? menininkA?, daA?nai uA?sienio meistrA? parodos, tokiA? kaip, pavyzdA?iui, legendinAi??s Vienos akcionistA? grupAi??s nario Heinzo Cibulkos. Galerija nevengia rizikingA?, drAi??siA? ir novatoriA?kA? A?ingsniA?. Tad nieko stebAi??tino, kad jos kuratoriaus nereikAi??jo ilgai A?kalbinAi??ti imtis projekto ai??zTrys tapybos pamokosai???.

ai??zSzyperskaai??? galerijoje rodytas Kaido Oleai??i??s septyniA? paveikslA? ciklas ai??zKaido ieA?ko tinkamos vietosai???, eksponuotas seniausioje galerijos erdvAi??je su mAi??ro sienomis, ir didelio formato Jono GasiAi??no triptikas, kuris, kaip prisipaA?ino autorius, buvo iA? dalies A?kvAi??ptas Lenkijos prezidento lAi??ktuvo katastrofos prie Smolensko 2010 metais, o kitos penkios didA?iulAi??s A?io autoriaus drobAi??s demonstruotos kitose dviejose salAi??se. TreA?ias menininkas, PaweAi??as A?ubowskis, pristatAi?? tapybinAi?? instaliacijAi?? ai??zA?algirio mAi??A?isai??? ir kelis paveikslus iA? anksA?iau sukurtA? ciklA? ai??zStatulosai??? ir ai??zPorcelianinAi??s figAi??rAi??lAi??sai??? bei A?vairius multimedinius koliaA?us, rodytus ant sienA? pakabintuose miniatiAi??riniuose monitoriuose.

Ir A?iAi??rovai, ir meno kritikai pabrAi??A?Ai?? kiekvieno autoriaus stiliaus skirtumus, taA?iau kartu paA?ymAi??jo jA? sAi??moningAi??, originalA? ir novatoriA?kAi?? poA?iAi??rA? A? tapybAi?? kaip A? medijAi??, kaip A? filosofinAi??s minties bei meninAi??s raiA?kos bAi??dAi??. Taigi galime kalbAi??ti apie tris esAi?? skyrius, kuriuose svarstoma apie savimonAi?? A?iuolaikinAi??je tapyboje, iA?gyvenanA?ioje ai??ztapybos sugrA?A?imoai???, kuris Europoje prasidAi??jo po 2005-A?jA?, pabaigAi??. Ai??iA? trijA? menininkA? kAi??ryba iA? tiesA? pripaA?A?sta A?A? ai??zsugrA?A?imAi??ai???, nors taip pat yra savotiA?ka jo kritika. Paprastai naujos tendencijos ar judAi??jimai, o ai??zsugrA?A?imasai??? buvo vienas iA? jA?, turi mobilizacijai ir madai bAi??dingA? bruoA?A?. Tai lemia, kad greta individualiA? bei talentingA? kAi??riniA? visada atsiranda (ir jA? visada yra diduma) antrarAi??A?iA? ir lengvA?, t. y. mAi??gdA?iojanA?iA? geriausius pavyzdA?ius, kitaip tariant, madingA? darbA?.

Projektas ai??zTrys tapybos pamokosai??? nAi??ra nei madingos, nei lengvos tapybos demonstravimas, nors pristato nepaprastai vizualiai patrauklius kAi??rinius, kurie gali patikti ir plaA?iajai publikai, ir labiau iA?prususiems vertintojams. Tai intriguojantys, verA?iantys susimAi??styti ir A?vairiai interpretuotini kAi??riniai, A?adinantys daugybAi?? asociacijA?Ai??ai??i?? kartais A?maikA?A?iA? ir ironiA?kA?, kartu labai nuoA?irdA?iA? ir apgalvotA?.

Siekdamas pabrAi??A?ti tokA? projekto pobAi??dA? ir 2012 m. kovAi?? rengdamas antrAi?? jo ai??zleidimAi??ai??? prestiA?inAi??se Nacionalinio M. K. A?iurlionio dailAi??s muziejaus Kauno paveikslA? galerijos salAi??se, pridAi??riau paantraA?tAi??Ai??ai??i?? ai??zNauja konceptuali tapybaai???. Parodoje Kaune, kaip dera ai??zbesiskleidA?ianA?iam projektuiai???, eksponuota gerokai Ai??daugiau kAi??riniA? (beveik dvigubai daugiau), taip pat rodytas eksperimentiniA? A?ubowskio filmA? rinkinys ir Kaido Oleai??i??s videokAi??riniai. EstA? menininkas savo ekspozicijAi?? papildAi?? paveikslA? ciklu ai??zKaido mAi??stoai???, lenkas ciklAi?? ai??zStatulosai??? praplAi??tAi?? videovaizdais, o lietuvis rodAi?? visiA?kai naujus, Ai??stulbinanA?ius paveikslus, nutapytus specialiai A?iai parodai.

Argi kuratorius negali bAi??ti laimingas, kai jo projektas ai??zskleidA?iasiai??? ir skatina menininkus kurti?

Projektas Kauno paveikslA? galerijoje atskleidAi?? didA?iulA? kiekvieno autoriaus kAi??rybos potencialAi?? ir kartu visA? trijA? menininkA? jAi??gAi??. BendrAi?? jA? ekspozicijAi?? galima traktuoti kaip tribalsA? naujosios tapybos manifestAi??. Bet ar konceptualios tapybos? AiA?ku, kad ne tik. KauniA?kAi?? paroda parodAi??, kad apibrAi??A?imas ai??zkonceptualiai??? yra pernelyg vienpusis ir nepakankamas, norint apibAi??dinti eksponuotos tapybos pobAi??dA?. Labiausiai tokiam sAi??vokos susiaurinimui prieA?inosi Jonas GasiAi??nas, siAi??lydamas vartoti terminAi?? ai??zkontekstualizmasai???, o aA?, diskutuodamas su A?ubowskiu, pridAi??riau dar vienAi??Ai??ai??i?? ai??zdekonstruktyvizmasai???.

Kiekviena A?iA? sAi??vokA? atskirai, meno kritikA?, teoretikA? ir filosofA? diskurse vartojama ne vienAi?? deA?imtmetA?, minAi??tA? trijA? autoriA? kAi??ryboje tAi??ra vienas iA? jA? kuriamo meno bruoA?A? ir neiA?semia jA? esmAi??s, bet tik pabrAi??A?ia vienAi?? ar kitAi?? aspektAi??. Kiekvienas jA? kAi??rinys, A?trauktas A? projektAi?? ai??zTrys tapybos pamokosai???, iA? dalies turi konceptualizmo, kontekstualizmo ar dekonstruktyvizmo apraiA?kA?. Vis dAi??lto tai nereiA?kia, kad tos sAi??vokos-raktaA?odA?iai iA?semia interpretacijA? galimybes. Jos tik sudaro prielaidas A?engti A? naujAi?? interpretacijA? lygA?Ai??ai??i?? atveria naujus kelius ir vartus.

Trumpame tekste nAi??ra galimybiA? iA?plAi??toti A?ios teorijos, taA?iau bAi??tina nors trumpai paaiA?kinti ir pagrA?sti tA? trijA? sAi??vokA? vartojimAi??.

PirmojiAi??K, t. y. konceptualizmas, neturi tiesioginiA? sAi??sajA? su A?ios sAi??vokos, kuri nusako meno srovAi??, apibrAi??A?imu. Veikiau ji vartojama kasdienine prasme, siekiant pabrAi??A?ti faktAi?? ar tapytojo nuostatAi??Ai??ai??i?? jis naudojasi ne tik medijomis, gilindamas vadinamAi??sias tapybines problemas, kurdamas ir tobulindamas formAi??, akcentuodamas grynai tapybines vertes, pavyzdA?iui, kompozicijos harmonijAi?? ir spalvA? derinius, bet kAi??rinio temai skiria antraeilA? vaidmenA?.

Konceptualiems kAi??rAi??jams medijos nAi??ra svarbios, o tapybinAi?? problematika yra antrinAi??Ai??ai??i?? svarbiausia atskleisti esmAi??. Atmesdamas estetines vertybes, konceptualaus meno kAi??rAi??jas (labai retai iA?saugomas A?anro grynumas) susitelkia ties semantika ir ontologija.

AntraAi??K, arba kontekstualizmas, yra paA?iAi??rA? visuma, kai kuriA? kritikA? laikoma prieA?inga konceptualizmui. Pirmiausia skiriasi abiejA? aksiomos: konceptualizme ai??zmenAi?? apibrAi??A?ia meno idAi??jaai???[2], o kontekstualizme ji apibrAi??A?iama kaip ai??zpragmatinis kontekstasai???, tai lemia, jog kontekstualizme ai??zmenininko raiA?ka atlieka semantinAi?? funkcijAi??, kaip reikA?mAi??, konotacija, denotacija etc. (…) (o pagal kitAi?? teorijAi??,Ai??ai??i??Ai??K. S.) menininko saviraiA?ka atlieka pragmatinAi?? funkcijAi??, kaip komunikavimas, paA?inimas, supratimas etc.ai???[3]

Taigi ai??ztiek konceptualusis, tiek kontekstualusis menas yra kai kas daugiau nei tik dar vienas -izmas. Tai bandymas, atliekamas menininkA?, kuriems meninAi?? veikla neapsiriboja tuo, kad jie kuria darbus, laikydamiesi tam tikrA? taisykliA?, bet ir ieA?ko funkcijos, reikA?mAi??s, meninAi??s raiA?kos tikslo, iA? vidaus tyrinAi??ja sritA?, visA? vadinamAi?? vienu terminu ai??zmenasai???, ir jos santykA? su visuomeniniu gyvenimu. TaA?iau abiejA? teorijA? siAi??lomi poA?iAi??riai yra kardinaliai prieA?ingi. Konceptualusis menas, siekdamas sukurti visiA?kai autonominAi??, paA?iAi?? save paaiA?kinanA?iAi?? ai??zkalbosai??? sistemAi??, izoliuoja menAi?? nuo kitA? struktAi??rA?, sudaranA?iA? visuomeninAi??-kultAi??rinAi?? sanklodAi??. Tuo tarpu kontekstualusis menas, atimdamas iA? meno ir taip sAi??lyginAi?? autonomijAi??, A?stato jA? A? visuomenines struktAi??ras, nekreipdamas dAi??mesio A? pokyA?iA?, kurie vyksta jo istorinAi??je evoliucijoje, dialektikAi??ai???[4].

OAi??D? Jacquesai??i??o Derrida teorija atveria naujAi?? erdvAi?? diskusijai: ai??z(DekonstrukcionistasAi??ai??i??Ai??K. S.) reikA?miniu lygmeniu tariamai ieA?ko prasmAi??s tam tikrame tekste (kultAi??ros), paimdamas iA? jo struktAi??ros pavienius elementus ir analizuodamas juos, tarsi jie sudarytA? atskirAi?? visumAi??. (…) Dekonstrukcionizmas parazituoja tam tikrus elementus iA? tam tikro teksto (kultAi??ros). (…) Strategija, kuriAi?? pasirinko Derrida, vadinama ai??ziA?mintingo parazitoai??? strategija, t. y. kvestionuojant nesumenkinamas kvestionuojamos sistemos autoritetas. Siekiant surasti A?altinA?, bAi??tina atsisakyti klausimA? apie ai??zarcheai???, arba ai??zpirminAi?? prieA?astA?ai???. NAi??ra A?altinio, nAi??ra pirminAi??s prieA?asties ir nAi??ra prasmAi??s kelti klausimo apie tai. Tokia tekstualinAi??s revoliucijos programa. IA? to iA?plaukia, kad pakanka atsisakyti tiesos paieA?kA?, reliatyvizuoti visas ankstesnes kategorijas. (…) Tiesos nAi??ra, ji tAi??ra iliuzija, o teksto (kultAi??ros) skaitymasAi??ai??i?? tai nuolatinis jo restruktAi??rizavimas ir pertvarkymas.ai???[5]

VisiA?kai supaprastinus: arA?iausiai konceptualizmo, atrodo, yra Kaido Ole, konstruojantis uA?daras besikartojanA?iA? formA? sistemas, arA?iausiai kontekstualizmoAi??ai??i?? Jonas GasiAi??nas, kuriam visada svarbus santykis su kultAi??ra ir visuomene, o dekonstruktyvizmo bruoA?A? nesunku atrasti PaweAi??o A?ubowskio kAi??ryboje, kuri ai??ziA?mintingai parazituojaai??? europinAi??s tapybos tradicijAi??. Sakykime, kad tai tik bandymas suA?ymAi??ti bAi??dingus akcentus.

***

2012 m. rugsAi??jo mAi??nesA? ai??zTrys tapybos pamokosai??? bus pristatytos Tartu dailAi??s muziejujeAi??ai??i?? dar didesnAi??s apimties, palyginti su tuo, kas eksponuota PoznanAi??je ir Kaune. Kaido Ole pristatys naujAi?? savo kAi??riniA? rinkinA?, Jonas GasiAi??nasAi??ai??i?? dar naujesnes drobes, o PaweAi??as A?ubowskis parodys savo ai??zgrA?A?imAi?? prie tapybosai???.

Tartu mieste projektas ai??ziA?siskleisai??? dar labiau, iA?siplAi??s gal net ir jo pavadinimas. Ir tai dar ne pabaiga. Planuojama projektAi?? grAi??A?inti A? LenkijAi?? ir galbAi??t nuveA?ti jA? A? VakarA? EuropAi??. ai??zBesiskleidA?iantysai??? projektai tam tikra prasme gyvena savo gyvenimAi??, vidinA? gyvenimAi??, ir daA?nai juos sunku kontroliuoti. Tikra yra viena: A?ios trys iA?skirtinAi??s asmenybAi??s nusipelno kuo didesnio europinAi??s publikos ir kritikA? dAi??mesio. Trys A?io teksto pavadinimo raidAi??s suteikia neiA?semiamAi?? temos nagrinAi??jimo pamatAi??.

VarA?uva, 2012 m. balandis

IA? lenkA? kalbos vertAi?? Rimvydas StrielkAi??nas


[1]Ai??Ai??Ai?? Tadeusz Peiper, Programinis straipsnis ai??zNaujos burnosai???, 1926.

[2]Ai??Ai??Ai?? MirosAi??aw WoA?nica, ai??zKonceptualizm a kontekstualizmai???,Ai??Trans REMONT Express, nr.Ai??1, Warszawa: Galeria Remont, 1979;Ai??Ai??ywa Galeria. A?A?dzki progresywny ruch artystyczny 1969ai??i??1981, red. JA?zef Robakowski, A?A?dA?, 2000, p. 240.

[3]Ai??Ai??Ai?? Ten pat.

Ai??[4]Ai??Ai??Ai?? Ten pat.

Ai??[5]Ai??Ai??Ai?? Kristina Nejman, ai??zWokA?Ai?? dekonstrukcjonizmuai???,Ai??www.filozofia.info.