Klausimai be adresato ai??zKatedrosai??? tema

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Teatras
AUTORIUS:Ai??Goda DapA?ytAi??

DATA: 2013-01

Klausimai be adresato ai??zKatedrosai??? tema

Goda DapA?ytAi??

NatAi??ralu, kad Oskaro KorA?unovo naujausio spektaklio pagal Justino MarcinkeviA?iaus ai??zKatedrAi??ai???, iA? anksto pasmerkto tapti teatriniu metA? A?vykiu, premjera sukAi??lAi?? nemaA?ai tiek vieA?A?, tiek ai??zuA?kulisiniA?ai??? diskusijA?. Pati A?inia, kad bAi??tent KorA?unovas reA?isuoja MarcinkeviA?iaus ai??zKatedrAi??ai???, daugeliui sukAi??lAi?? ir nuostabAi??, ir nemenkA? lAi??kesA?iA?. Po lapkriA?io pabaigoje A?vykusios premjeros, pasigirdo palengvAi??jimo atodAi??siai, kad tai ne ai??zveikaloAi??parodija, satyra, groteskasai???,1 o kartu kilo daugybAi?? A?vairiA? klausimA?. Ai??domu, kad ir nemaA?os dalies recenzijA? antraA?tAi??s formuluojamos kaip klausimai. Antai GraA?ina MareckaitAi?? klausia: ai??zPo maiA?to ai??i?? atgaila?ai???, Andrius Jevsejevas ai??i?? ai??zKodAi??l reikia atstatyti KatedrAi???ai???, Karolina RemeikaitAi?? ai??i?? ai??zKAi?? gi reiA?kia toji Katedra?ai???, RamAi??nas GerbutaviA?ius ai??i?? ai??zKodAi??l gi ne 10?ai??? Ai??is KorA?unovo spektaklis iA? tikrA?jA? pritvinkAi??s klausimA? ir A?ykA?tus atsakymA?.

KodAi??l (at)statoma Katedra?

Pristatant spektaklA?, buvo nuolat pabrAi??A?iama, kad MarcinkeviA?iaus ai??zKatedraai??? ai??i?? epochinAi?? pjesAi??. Ai??domu, kuri epocha turima omenyje? Nejau XVIII amA?ius? Bet juk tikroji MarcinkeviA?iaus drama vyko ne prieA? kelis A?imtus metA?, o prieA? keturis deA?imtmeA?ius.

Kai 1971 m. MarcinkeviA?ius raA?Ai?? poetinAi?? dramAi??, Vilniaus Katedra kaip ir dabar stovAi??jo vos uA? keliA? A?imtA? metrA? nuo teatro, taA?iau atimta, apvogta, paversta paveikslA? galerija. O kAi??rybos cenzoriumi tapusi, iA?aukA?tinti ir paA?eminti galinti valdA?ia buvo kur kas arA?iau (prievaizdai sAi??dAi??davo ir teatro salAi??je) negu abstraktusis A?ios dramos Dievas.

Kitaip tariant, MarcinkeviA?ius ai??zKatedrojeai??? sukAi??rAi?? ai??zantrAi?? dugnAi??ai???, turtingAi?? metaforA? ir paslAi??ptA? prasmiA?. SovietmeA?iu lietuviA? dramaturgija buvo iA?puoselAi??jusi tokiAi?? sudAi??tinAi?? kAi??riniA? dalA?, taA?iau dabar ji gali tapti pelAi??kautais tiems, kurie mAi??gins skaityti ai??zKatedrAi??ai??? kaip romantizuotAi?? ApA?vietos epochos atspindA?. Galima pritarti Andriaus Jevsejevo teiginiui, kad ai??zA?io poeto kAi??ryba chrestomatinAi?? tapo bAi??tent todAi??l, kad ji atsirado tinkamu laiku ir tinkamoje vietojeai???2. Tad kyla klausimas, ar A?manoma (o tiksliau, ar verta, ar teisinga) A?iAi?? dramAi?? skaityti atsietai nuo sovietmeA?io realybAi??s?

Juk bene visiems ai??zKatedrosai??? A?vykiams galima paraleliai nubrAi??A?ti sovietinAi??s realybAi??s kreives (kAi??rAi??jo santykis su okupacine valdA?ia, pasiprieA?inimas jai, TAi??vynAi??s laisvAi??s siekis, pogrindinAi?? savilaida, t. y. ai??zmaiA?tininkA?ai??? literatAi??ra, disidentai, kritikuojantys populiarius to meto poetus, ir baimAi??, kad maiA?tas bus pralaimAi??tas). Juk romantizuota istorija ai??zKatedrojeai??? ai??i?? tik dAi??mA? uA?danga, po kuria autorius nuo valdA?ios ir cenzAi??ros slepia esamAi??jA? laikAi??. Tad ar tikrai galima skaityti ai??zKatedrAi??ai???, remiantis tik ja paA?ia, paisant tik vienos iA? laiko juostA?, kurias aprAi??pia A?is kAi??rinys?

Kas toji Katedra mums dabar, kam ji skirta? Istorinis paveldas? Na, juk grAi??A?ino jAi?? tikintiesiems dar 1988 m. didysis (ir tuomet ai??zdirbAi??s Lietuvaiai???) Algirdas Mykolas Brazauskas (na, ne visai jis, bet politiniA? dividendA? jam teko daugiausia), A?alia jos Ai??mAi??s rAi??sti ValdovA? rAi??mus, nes pavyko A?tikinti nemaA?Ai?? tautos dalA?, kad juos atstatyti ai??i?? mAi??sA? pilietinAi?? pareiga (tiesa, kam jie reikalingi, iki A?iol neA?inia, tad ir stAi??kso kaip koks mauzoliejus).

Savo ruoA?tu KorA?unovas teigAi??, kad pastatyti ai??zKatedrAi??ai??? ai??i?? jo pilietinAi?? pareiga. PrieA? metus Mariaus IvaA?keviA?iaus ai??zIA?varymeai??? reA?isierius aktualizavo Justino MarcinkeviA?iaus A?odA?ius, skaudA?iai skambanA?ius ne tik emigravusioms, bet ir pasilikusioms posovietinAi??ms kartoms: ai??zTAi??vyne, tu mano tAi??vyne, su kuo ir prieA? kAi?? tu eini?ai???

Tad jeigu jau ai??zKatedraai??? ai??i?? pilietinAi?? pareiga, tai gal ji ir yra TAi??vynAi???

Katedra ai??i?? TAi??vynAi???

Kokia toji TAi??vynAi??, A? kuriAi?? po klajoniA? uA?sienyje grA?A?ta KorA?unovo ai??zKatedrosai??? Laurynas (Marius RepA?ys)? Griausmingai griaudA?iantys pirmieji muzikiniai (kompozitorius ai??i?? Antanas Jasenka) ir vizualiniai (scenografas ai??i?? Vytautas Narbutas) spektaklio akordai primena operos uvertiAi??rAi?? (ir nejuA?iomis nukelia A? senAi??jA?, dar akademinA? teatrAi??). Ai??ios ai??zKatedrosai??? Vilnius lyja grandinAi??mis, suA?vanganA?iomis kaskart, kai Laurynas pasijunta esAi??s laisvas. Jas iA? visA? pusiA? gaubia Katedros griuvAi??siai: akmenys, apgriuvAi?? vargonai, trupanti sakykla ir baA?nyA?ios suolai. Centre ai??i?? iA? grandiniA?, neleidA?ianA?iA? iA?silaisvinti, sukonstruota Katedros, kuri grAi??smingai A?mAi??kA?A?ioja Lauryno vizijose (videoprojekcijA? autorius ai??i?? Rimas Sakalauskas), kolona. Taigi, Vilnius, kurA? jaunasis architektas regAi??davAi??s ai??zkaip Dievo A?aislAi?? tarp dviejA? kalvA?ai???, iA?kyla prieA? akis tamsus, gAi??dus ir kaustantis. Nors Laurynas iA?kilmingai deklaravo tapsiAi??s ai??zarkangeluai???, prikelsianA?iu miestAi??, A?A? savo pasiryA?imAi?? jis, regis, pamirA?ta, iA?vydAi??s bAi??simos Katedros miraA?Ai??. Taigi Katedra spektaklyje, akivaizdu, tampa svarbesnAi?? negu TAi??vynAi??.

LiteratAi??ros kritikas Rimantas Kmita, nagrinAi??jantis MarcinkeviA?iaus herojaus problemAi??, paA?ymi: poetas sAi??moningai kAi??rAi?? ne proziA?kAi??, bet poetinA?, apibendrinantA? herojA?, kuris dirba ne asmeninio pasitenkinimo dAi??lei, o todAi??l, kad jauA?ia pareigAi?? ar misijAi??.3 Pagal KorA?unovo interpretacijAi?? Laurynui svarbiausia kAi??ryba ir menininko misija, ai??zkova groA?iuai??? ir meninio idealo siekimas, prieA? kurA? nublanksta tiek meilAi?? Ievai Teresei (Monika VaiA?iulytAi??, Toma VaA?keviA?iAi??tAi??) ai??i?? A?iame spektaklyje ji daug svarbesnAi?? vyskupui Masalskiui (Dainius Gavenonis, Vytautas AnuA?is), tiek meilAi?? TAi??vynei ai??i?? spektaklio herojus apie jAi?? daug kalba, taA?iau A?odA?iai anaiptol nAi??ra jausmas.

TAi??vynAi?? ai??i?? tai ne tik laukai, kloniai, miestai, bet ir A?monAi??s, kurie ten gyvena. Kokie jie A?ioje ai??zKatedrojeai???? Spektaklyje matome primityviA? siekiA? miesA?ionis (masinAi??se scenose jie susilieja A? groteskiA?kAi?? juodAi?? masAi??), veidmainiA?kus pareigAi??nus, keiA?ianA?ius nuomonAi?? pagal politinio vAi??jo kryptA?. Juos A?kAi??nija Kapitulos marA?alka ai??i?? Ramutis Rimeikis (turint omenyje, kad A?is aktorius uA?ima prieA?taringai vertinamos Teatro sAi??jungos vadovo pareigas, ironiA?ka intonacija ai??i?? neiA?vengiama, bet viskas taip ir lieka tik atsargi uA?uomina), A?avusis Ai??nipas (Marius A?iA?auskas) ir net AbatAi?? (NelAi?? SaviA?enko / Vitalija MockeviA?iAi??tAi??). O Lauryno kolegos menininkai (Ainis StorpirA?tis / Tomas RinkAi??nas, Dovydas StonA?ius, Paulius IgnataviA?ius ir Remigijus BuA?ius) yra pasiryA?Ai?? tyram, teisingam, taA?iau naiviam ir bevaisiam maiA?tui. Nekeista, kad tarp A?iA? A?moniA? besiblaA?kantA? ir jiems nesuprantamo idealo trokA?tantA? LaurynAi?? apima dvasinAi?? krizAi??. Tada ir ima kabintis A? TAi??vynAi??, nes daugiau nieko neturi. Bet ji jam yra tik priemonAi??, tik ai??zpaskutinAi?? kolonaai???, tik atsarginis planas. Abstrakti ir tolima, ji labai skiriasi nuo to, kaip TAi??vynAi?? suvokAi?? KorA?unovo ai??zIA?varymeai??? to paties aktoriaus Mariaus RepA?io suvaidintas Vandalas (jam, gyvenanA?iam toli nuo namA?, ji buvo skaudesnAi?? ir realesnAi??). Laurynas, nors kiekvienAi?? likimo smAi??gA? kaskart pasitinka A?iek tiek pasikeitAi??s, taA?iau su vis ta paA?ia jAi??ga. Tad sekant A?io personaA?o linijAi??, perA?asi iA?vada: kad ir ko A?mogus griebtA?si, vis tiek nieko gero nebus, liks tik rezignacija ir ai??zGrAi??A?iaai???.

Kita vertus, juk ir maiA?tauja Laurynas tik dramos teksto verA?iamas, maiA?tas dAi??l TAi??vynAi??s jam nAi??ra neiA?vengiamybAi??, greiA?iau prisitaikymas prie besikeiA?ianA?iA? aplinkybiA?. Kai sukilimas pralaimimas, jaunasis architektas, uA?uot nusivylAi??s, pikdA?iugiA?kai tempia ir dauA?o savAi??jAi?? gyvenimo grandinAi??. TodAi??l mintys vAi??l krypsta reA?isieriaus pusAi??n: gal maiA?tininku tiek metA? tituluojamas KorA?unovas maiA?tauja nemaiA?taudamas prieA? klasikAi???

PilietiA?kumas neatsiejamas nuo visuomenAi??s. O kokia ji? SprendA?iant iA? publikai adresuojamA? Lauryno monologA?, A?iAi??rovA? salAi??je sAi??di tie, kurie turi valdA?iAi?? ir nestokoja pinigA? (galvojant apie spektaklio mecenatus, tai A?aviai ironiA?ka), o kitAi?? publikos dalA? sudaro ai??zmasAi??ai??? ir ai??zmuA?ikaiai???. Ar jiems statoma A?i Katedra? Juk ir pats Laurynas netiki, kad uA?eisime A? jo statytAi?? A?ventovAi??, pradAi??sime melstis ai??i?? taip nebus, net jeigu vietoj Katedros jis aikA?tAi??je padAi??tA? savo A?irdA?.

Katedra ai??i?? teatras?

Spektaklyje apstu citatA? iA? ankstesniA? Eimunto NekroA?iaus, Rimo Tumino, Jono Vaitkaus ir paties KorA?unovo spektakliA?, ir tai verA?ia jo ai??zKatedrAi??ai??? suvokti per lietuviA? teatro prizmAi??. Juk Lauryno drama ai??i?? tai visA? pirma kAi??rAi??jo drama. IA? jo patiriamA? sukrAi??timA? bene aiA?kiausiai skamba talento pirkimo ir pardavimo tema. Ji gali net atrodyti kaip pa(si)teisinimas. MarcinkeviA?iaus tekste galima A?skaityti sovietinio kAi??rAi??jo mAi??ginimAi?? pateisinti prisitaikymAi?? (ai??zvisi klapA?iukai esameai???4), o KorA?unovas apeliuoja A? kAi??rAi??jo santykA? su prodiuseriais ir mecenatais (ai??zJie turi viskAi??: ir turtus, ir galiAi??. / TaA?iau dangus jiems nedavAi?? [...] tos kibirkA?tAi??lAi??s, / KuriAi?? vadina talentuai???5). Tai bene aiA?kiausiai artikuliuojama ai??zKatedrosai??? herojaus problema. Lauryno A?odA?iams, kad kAi??rAi??jas neiA?vengiamai priverstas parsiduoti, nesukuriama jokia opozicija. Formaliai tam prieA?tarauja jo kolegos, bene skaudA?iausiai ir aA?triausiai konformizmAi?? smerkia Kazimieras (Ainis StorpirA?tis / Tomas RinkAi??nas). TaA?iau galimybAi??s deherojizuoti ai??zkonformistAi??ai??? LaurynAi?? nesuteikia nei autoriaus tekstas, nei reA?isierius, sekantis juo kone paraidA?iui.

Kokia privalo bAi??ti Katedra ir kokia ji yra TEISINGA, KorA?unovo spektaklyje Laurynui aiA?kina vyskupo Masalskio (akimirkai A?kAi??nijanA?io DievAi??) balsas, sklindantis iA? aptrupAi??jusios, taA?iau vis tiek valdA?ios tribAi??na laikytinos sakyklos, ir maiA?tAi?? rengiantis A?mogus (Darius MeA?kauskas / Vytautas RumA?as), klaidA?iojantis tamsiais miesto skersgatviais. Prisiminus MarcinkeviA?iaus kAi??rybos sakralizacijAi?? bei ritualizacijAi?? ir tai, kad jis daA?niau traktuojamas kaip tautos, o ne individualus kAi??rAi??jas, dingteli mintis apie situacijAi??, kurioje atsidAi??rAi?? reA?isierius, kai ryA?osi statyti ai??zKatedrAi??ai???. Juk A?sitikinusiA?, kokia ji turAi??tA? bAi??ti, kokios jos, A?iukA?tu, negalima vaizduoti, tikrai nestinga. Jie garsiai bAi??gA?tavo, kad ai??zmaiA?tininkasai??? KorA?unovas ai??zsulauA?ysai??? dramos tekstAi??, jA? iA?niekins. KAi?? gi pasirinko reA?isierius A?iame iA?ankstiniA? nuomoniA? triukA?me? NepabAi??gAi??s savitai paA?velgti A? pasaulinAi??s literatAi??ros klasikus WilliamAi?? Shakespeareai??i??Ai?? ir SofoklA?, jis nulenkAi?? galvAi?? prieA? ai??ztautos dainiA?ai??? ir apsisprendAi?? statyti (bAi??tent statyti) poetinA? tekstAi?? ai??zkaip paraA?ytaai???. Kas tai ai??i?? pagarba ar kapituliacija?

Katedra ai??i?? mauzoliejus?

Jeigu pritariame reA?isieriaus pozicijai nelauA?yti dramos teksto, interpretuoti jA? tik kaip ai??zatstatymoai??? aktAi??, neieA?kant atsakymA? A? klausimus ai??zkodAi??l?ai??? ir ai??zkam?ai???, pats dramos tekstas ima siAi??lyti, kaip turAi??tume vertinti KatedrAi??. Ji ai??i?? mauzoliejus, kaip tAi?? nuolat pabrAi??A?ia Laurynas. TaA?iau kam A?A? mauzoliejA? stato KorA?unovas? TAi??vynei? Teatrui? Visuomenei?

Lietuvos nacionalinis dramos teatras uA?sibrAi??A?Ai?? naujAi??jAi?? savo programAi?? skirti visuomenei aktualioms temoms. TaA?iau panaA?u, kad KorA?unovo ai??zKatedrosai??? aktualumAi?? sudaro perdAi??ta pagarba autoriui, vaidmenA? puokA?tAi?? aktoriams ir graA?Ai??s vaizdai A?iAi??rovams. Spektaklis nerasdamas atsakymo A? klausimAi??, kam ir apie kAi?? byloja ai??zKatedraai???, primena viso labo ai??zgraA?A? A?eA?Ai??liA? ir A?viesos A?aidimAi??ai???.6

ai??zKatedrosai??? finale A? scenAi?? iA?eina vaikelis su baltais marA?kiniais. Ar tai tas pats po senosios Katedros griuvAi??siais dingAi??s ai??zbalandAi??lisai???, kuriam Laurynas statAi?? naujAi??jAi?? KatedrAi??? ApA?iAi??rAi??jAi??s kolonAi?? iA? vidaus, vaikas keliauja toliau. Tai negi ir jam nereikia Katedros? Kas tada ai??zatstatys KatedrAi?? savyjeai???? SalAi??je sAi??dinti ai??zmuA?ikA? masAi??ai???? Bet jei jau spektaklio publika ai??i?? ai??zmuA?ikaiai???, o Katedra ai??i?? ai??zmauzoliejusai???, tai gal A?iandien ji jau nebe Katedra, o ValdovA? rAi??mai, dideli, prabangAi??s, bet neA?inia, kam reikalingi?

1 GraA?ina MareckaitAi??, ai??zPo maiA?to ai??i?? atgaila?ai??? MenA? faktAi??ra, 2012-12-04.

2 Andrius Jevsejevas, ai??zKodAi??l reikia atstatyti ai??zKatedrAi??ai????ai??? Lietuvos rytas, 2012-12-01.

3 Rimantas Kmita, Justino MarcinkeviA?iaus herojus. Colloquia, Nr. 28, p. 82.

4 Justinas MarcinkeviA?ius, Trilogija ir epilogas. Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2005, p. 294.

5 Ten pat, p. 294ai??i??295.

6 Ten pat, p. 253.