Klausimai praAi??jus ketvirA?iui amA?iaus nuo SAi??jAi??dA?io gimimo

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??SAi??jAi??dA?iui ai??i?? 25
AUTORIUS:Ai??A?eslovas LaurinaviA?ius

DATA: 2013-05

Klausimai praAi??jus ketvirA?iui amA?iaus nuo SAi??jAi??dA?io gimimo

A?eslovas LaurinaviA?ius

Kokia birA?elio 3 d. reikA?mAi???

Atminimo lenta prie Lietuvos mokslA? akademijos A?ymi, kad 1988 m. birA?elio 3 d. buvo A?kurta Lietuvos persitvarkymo sAi??jAi??dA?io iniciatyvinAi?? grupAi??. UA?raA?as teigia, kad iniciatyvinAi?? grupAi?? ai??z…A?adino tautAi?? atgimimuiai???.

Bet daugelis dar prisimena, kad, A?sikAi??rus A?iai grupei Lietuvoje, prasidAi??jo istorinAi??s reikA?mAi??s pokyA?iai. Bent man neiA?dildomAi?? A?spAi??dA? paliko pirmasis masinis mitingas 1988 m. birA?elio 24 d. Katedros aikA?tAi??je, kur pasirodAi?? tautinAi?? vAi??liava, nuskambAi??jo Vinco Kudirkos giesmAi??, kur pareikalauta suverenumo, lietuviA? kalbos A?teisinimo. Prisimenu iA?tA?susius veidus tA?, kurie buvo A?pratAi?? brukti sovietinius-rusiA?kus trafaretus. Tie veidai greitai dingo, netrukus baigAi??si rusinimas, lietuviA? kalba tapo vertybe, ginama A?statymo, atsivAi??rAi?? archyvai, A?monAi??s suA?inojo ilgAi?? laikAi?? nutylAi??tAi?? istorijAi??, buvo panaikinta vienos politinAi??s jAi??gos diktatAi??ra, pagaliau, atgautas 1940 m. atimtas iA? Lietuvos suverenitetas. Taigi, atrodytA?, pagrA?stai SAi??jAi??dA?io iniciatyvinAi??s grupAi??s A?sikAi??rimas laikomas Lietuvos atgimimo pradA?ia.

Deja, minima birA?elio 3-ioji dabartinAi??je lietuviA? atmintyje nAi??ra A?gijusi adekvataus akcento. Netgi prieA?ingai: pastebima tendencija atgimimo pradA?iAi?? nukelti A? 1987 m. rugpjAi??A?io 23 d. vykusA? mitingAi?? prie Adomo MickeviA?iaus paminklo, arba A? dar ankstesnius laikus ai??i?? A? 1972 m., A? 1956 m., net A? ginkluotAi?? pokario pasiprieA?inimAi?? ar tiesiog A? 1941 m. birA?elio sukilimAi??. Nors, atrodytA?, remiantis tradiciniu istoriniu poA?iAi??riu, visai nesunku bAi??tA? A?rodyti (ir suprasti), kad visi tie ankstesni A?vykiai nevedAi?? ir negalAi??jo vesti nei A? visos tautos atgimimAi??, nei juo labiau A? demokratinA? valstybAi??s atkAi??rimAi??. IA?eitA?, kad dabartinAi??je Lietuvoje A?moniA? sAi??monAi??je formuojamus vaizdinius siekiama atitolinti nuo realybAi??s. Taigi yra pagrindo pasvarstyti ai??i?? kodAi??l?

Kada Lietuvoje mirAi?? komunizmas?

Manau, sunku bAi??tA? nuginA?yti, kad tik po iniciatyvinAi??s grupAi??s susikAi??rimo prasidAi??jo akivaizdAi??s pokyA?iai: A?odis darAi??si laisvas, SAi??jAi??dA?io grupAi??s steigAi??si visur ai??i?? net sovietinAi??s sistemos citadAi??lAi??se ai??i?? vadinamuose ai??zraikomuoseai??? bei ai??zgorkomuoseai???, A?sijungAi?? naujA? A?statymA? rengimo konvejeris ir pradAi??ti formuoti teisiniai demokratiniai santykiai, sovietinAi??s gamybos monstrus keitAi?? nauja iniciatyvi ekonomika, atsivAi??rAi?? netgi sienos A? pasaulA?. Visa tai reiA?kAi??, kad komunizmas, kaip politinAi?? sistema, Lietuvoje mirAi??, beje ai??i?? palyginti lengvai ir beveik nepastebimai.

PaA?ymAi??tina, kad numarinimo procesas vyko santAi??riai, vengiant provokacijA?. MirA?tanA?iajam leista suprasti, kad jo paveldas bus ne sutryptas, bet reformuotas, atsiA?velgiant A? laiko reikalavimus bei visuomenAi??s daugumos valiAi??. Tada dar skaitytasi su seniai konstatuota istorijos, sociologijos ir politologijos iA?vada, kad komunizmas Vidurio RytA? Europos A?alyse ai??i?? tai ne tik iA?orAi??s agresijos, bet ir daugybAi??s tA? A?aliA? vidiniA? problemA? suponuota realybAi??. Kai 1988 m. birA?elio 3 d. A?monAi??s rinkosi A? MokslA? akademijos didA?iAi??jAi?? salAi??, pagrindas susirinkimui buvo ai??znaujos LTSR Konstitucijos svarstymasai???. Ai?? iniciatyvinAi?? grupAi?? sAi??moningai buvo renkami lojalAi??s bei turintys vieA?A? nuopelnA? asmenys. Ten nepateko nei disidentas, nei kunigas. Pasak vieno iA? grupAi??s sukAi??rimo iniciatoriA?, A? naujAi??jAi?? struktAi??rAi?? ai??zneturAi??jo A?eiti valdA?ios apkaltintieji, o tik tokie inteligentai, prie kuriA? niekas niekaip negalAi??tA? prikibti; o jei juos pajudintA?, tai visa tauta imtA? rAi??kti <...>, kad nepatektA? rAi??kiantys politikai, o tik tokie, kaip Justinas MarcinkeviA?iusai???. Kitaip tariant, iniciatyva suteikta visai tautai atstovaujantiems asmenims, nusiteikusiems sovietinAi??s sistemos atA?vilgiu reformatoriA?kai, o ne tiems, kurie ai??i?? ar dAi??l patirtA? nuoskaudA?, ar dAi??l visiA?kai nesuderinamA? su sistema nuostatA? ai??i?? jAi?? neigAi?? iA? principo. Nors dabar madinga akcentuoti, kad tokiu bAi??du atsivAi??rAi?? galimybAi??s prie SAi??jAi??dA?io prisiA?lieti ir vadinamajai nomenklatAi??rai, taA?iau, A?iAi??rint ne kokio nors grupinio, o nacionalinio ir juo labiau valstybinio intereso poA?iAi??riu, tektA? pripaA?inti, kad dar 1988 m. vasarAi??, kirtus lyg kirviu ryA?iams su sovietiniu paveldu, tuo viskas galAi??jo ir pasibaigti.

IniciatyvinAi??s grupAi??s veiklai A?sibAi??gAi??jus, ypaA? po SAi??jAi??dA?io suvaA?iavimo ir pirmA?jA? sAi??lygiA?kai demokratiniA? rinkimA? 1989 m. kovo mAi??n., buvusios sistemos reanimavimas vargiai bebuvo A?manomas. Tiesa, galima prisiminti, kad anksA?iau jau bAi??ta pavyzdA?iA?, kai kurioje nors iA? sovietinio bloko A?aliA? komunizmas lyg ir numirdavo, pavyzdA?iui, A?ekoslovakijoje 1968 m., bet po to jA? vAi??l prikeldavo iA? kitA? bloko A?aliA? atA?legsAi??jAi?? tankai su politrukais. TaA?iau, kitaip nei ankstesniaisiais laikais, 1986ai??i??1990 m. komunizmo erozija jau gana giliai buvo apAi??musi patA? sistemos centrAi??, paA?ioje Maskvoje jau pakankamai daug tiesos buvo pasakyta apie leninizmo, stalinizmo ar breA?nevizmo epochas. Tad vargu ar galima buvo A?sivaizduoti tolesnA? sistemos palaikymAi?? kokiais nors -izmais. Tuo tarpu SAi??jAi??dA?io veikiamos Lietuvos ideologijoje antisovietinAi??s ir antikomunistinAi??s nuostatos nuolat augo: 1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos valstybAi??s atkAi??rimAi??, tos nuostatos tapo aA?traus konfrontacinio pobAi??dA?io; jos nenutrAi??ko ir po SSRS iA?irimo ir… tebesitAi??sia net A?iandien. Taigi kova su reiA?kiniu, kurio realiai nebAi??ra ir tiesiog nebegali bAi??ti, leistA? A?tarti, kad ideologiniai A?Ai??kiai ai??i?? tai tik priedanga, o tikroji kova vyko ir tebevyksta su kaA?kuo kitu.

KodAi??l konfliktuota su Michailu GorbaA?iovu?

buy viagra in brisbane 58.

Dar M. GorbaA?iovo laikais konflikto esmAi?? tarp Lietuvos ir Maskvos buvo susijusi ne tiek su ideologiniais, kiek su valstybiniais reikalais. Maskva, kad ir atsinaujinusi, kreivai A?iAi??rAi??jo A? Lietuvos suverenumo siekius, juo labiau ji nenorAi??jo susitaikyti su Lietuvos atsiskyrimu nuo SovietA? SAi??jungos. Pats didysis reformatorius M. GorbaA?iovas nemanAi??, kad lietuviai gali gyventi savarankiA?kai: ai??zAi??Ai?? Ai??A?A?A?Ai??Ai?? Ai??A? A?Ai??Ai??A?Ai??A?ai??? (JAi??s niekur nenueisite), ai??i?? piktai prognozavo jis Vilniuje 1990 m. sausA?, iA?erzintas lietuviA? nepriklausomybAi??s reikalavimA?. KAi?? M. GorbaA?iovas galvojo tada ir kaip tAi?? savo prognozAi?? jis prisimintA? A?iandien, kol kas atviras klausimas. Ai??iaip ar taip, Lietuvos siekis atsiskirti siejosi ne tik su lietuviA? noru turAi??ti savo valstybAi??, bet ir su SSRS, kaip valstybAi??s, integralumu. O SSRS ai??i?? tai iA? esmAi??s Rusijos imperija, kokia ji susidarAi?? XVIII a. pabaigoje po Lenkijosai??i??Lietuvos padalijimA? ir kokiAi?? RusijAi?? buvo pripaA?inAi??s visas pasaulis. Nors po bolA?evikinio perversmo Rusija suiro, o vAi??liau atsikurdama persivadino SSRS, iA? esmAi??s tai tebebuvo ta pati imperija, kurios integralumo teisAi??s tebeveikAi??. Kita vertus, SSRS vis dAi??lto buvo federalizuota ir formaliai net A?pareigota gerbti apsisprendimo teisAi??. Tos aplinkybAi??s sudarAi?? galimybes deryboms dAi??l Lietuvos valstybAi??s suverenumo atkAi??rimo. Tik perspektyvos liko miglotos. Apskritai istorija neA?ino precedentA?, kad kokia nors imperija lengvai ir geranoriA?kai atsisakytA? savo valdA?.

Kai 1990 m. kovo 11 d. buvo vienaA?aliA?kai deklaruotas Lietuvos valstybAi??s atkAi??rimas, SSRS pasiA?iauA?Ai??. PadAi??tA? labai komplikavo ta aplinkybAi??, kad Lietuvos valstybAi?? teritoriA?kai buvo apjungta tos paA?ios Rusijos / SSRS pastangomis. Tad Kovo 11-osios Aktas metAi?? iA?A?Ai??kA? ne tik SovietA? SAi??jungos, bet ir paA?ios Lietuvos integralumui. Kitaip tariant, Lietuva atsidAi??rAi?? karo stovyje su SSRS. IA?kilo alternatyva ai??i?? kas kAi??. Pasaulis, vadovaudamasis valstybiA? teritorinio integralumo svarba tarptautinei tvarkai, po Lietuvos pareiA?kimo liko santAi??rus, abejingas. Net demokratinAi??s VakarA? valstybAi??s, nors moraliai ir deklaravo paramAi??, faktiA?kai paliko LietuvAi?? vienAi?? akis A? akA? su rytA? galybe. Tik Lietuvoje iA?kilusios grAi??smAi??s stebAi??tinai nebepaisyta ai??i?? gal dAi??l apsvaigimo nuo laisvAi??s siekio, gal veikiant legendinAi??ms protAi??viA? tradicijoms, bet ai??i?? didA?ia dalimi dAi??l labai pasikeitusiA? SAi??jAi??dA?io siekiA?: dominavo jau nebe reformatoriA?kos, o principinio neigimo visko, kas siejosi su sovietmeA?iu, nuostatos; nors dangstomos nepriklausomybAi??s siekiu tos nuostatos atstovavo ne tiek tautos, kiek tam tikrA? grupiA?, siekianA?iA? socialinio bei politinio revanA?o, interesams.

Vis dAi??lto iA?eitis iA? krizAi??s buvo rasta ai??i?? tarsi nusileido iA? dangaus. A?inoma, tikriausiai buvo svarbus kietas lietuviA? uA?sispyrimas bei sAi??lygiA?kai aukA?tas susitelkimo lygis. Bet reikA?mingAi?? vaidmenA? suvaidino ir pati Rusija, vadovaujama Boriso Jelcino. Tuo metu ji, formaliai bAi??dama tik kaip viena iA? sovietiniA? respublikA? ir siekdama radikalesniA? reformA? (susigrAi??A?inti Rusijos politinA? identitetAi??, atsiriboti nuo nekrikA?A?ioniA?kA? respublikA? ir suartAi??ti su Europa), nusimetAi?? SSRS apvalkalAi??, tokiu bAi??du ai??i?? lyg ai??zdomino principuai??? ai??i?? palengvindama Lietuvai keliAi?? A? laisvAi??. Tai, kas A?vyko 1991 m. rudenA?, tarptautinAi??s tradicijos poA?iAi??riu reiA?kAi??, kad ne tiek Lietuva atsiskyrAi?? nuo SSRS, kiek SSRS teisAi??tai iA?iro. Kad ir kaip A?iAi??rAi??si, istoriA?kai visa tai yra tiesiog fantastiA?ki pasiekimai.

KodAi??l tAi??sAi??si karo stovis?

Po atgautos laisvAi??s, atrodytA?, beliko dA?iaugtis ir dAi??koti ai??i?? bent jau likimui. Bet Lietuvoje nusiteikta anaiptol ne taikiam gyvenimui, o tolesnei kovai su realiais ar A?sivaizduojamaisAi?? prieA?ais: didinta valdA?ios koncentracija, stumtas bonopartistinAi??s konstitucijos projektas, formuotas A?vaizdis, kad ai??zLietuva ai??i?? didelAi?? valstybAi??ai???. Bet ypaA? sugrieA?tintas tonas naujosios Rusijos atA?vilgiu.

Retrospektyviai A?iAi??rint net sunku A?sivaizduoti, kaip tuometAi?? Rusija iA?gyveno patirtAi?? transformacijAi??: jokia kita imperija ai??i?? DidA?ioji Britanija, PrancAi??zija ar net Vokietija ai??i?? savo irimo vargais negalAi??tA? lygintis. TaA?iau tuometAi??s Lietuvos toji aplinkybAi?? beveik nejaudino; jos vieA?a nuostata liudijo, kad Rusija traktuojama kaip pralaimAi??toja ir privalo vykdyti Lietuvos reikalavimus. Taigi greit B. Jelcino Rusijai pasipylAi?? kaltinimai dAi??l tA? paA?iA? sovietiniA? imperiniA? tradicijA?, kokiomis prieA? tai kaltinta M. GorbaA?iovo SovietA? SAi??junga. Ai??alia ideologiniA? etikeA?iA? klijavimo Lietuva pradAi??jo remti maA?iausius separatistinius judAi??jimus Rusijoje. Lietuvos nuostata nedviprasmiA?kai liudijo, kad Rusijos, kaip geopolitinio veiksnio, geriau neliktA?.

A?inia, 1992ai??i??1993 m. rinkimuose entuziastingi kovotojai su sovietinAi??mis liekanomis patyrAi?? triuA?kinantA? pralaimAi??jimAi??. Bet Lietuvos uA?sienio politikai toji aplinkybAi?? didesnAi??s reikA?mAi??s neturAi??jo. Mat grA?A?usius prie valdA?ios ai??zbuvusiuosiusai???, regis, jaudino tik viena aplinkybAi??: kad tik neiA?tiktA? kaA?kas panaA?aus A? 1926 m. gruodA?io 17-osios tautininkA? perversmAi??… O kai 1995 m. pradA?ioje separatizmas Ai??iaurAi??s Kaukaze virto ginkluotu konfliktu, iA? Lietuvos (kaip, beje, ir iA? Latvijos bei Estijos) pasipylAi?? raginimai pasauliui traktuoti RusijAi?? kaip agresorAi??. Man tuo metu teko gyventi Ai??vedijoje ir girdAi??jau tokA? Stokholmo pareiA?kimAi??: jeigu tarp Rusijos ir Baltijos valstybiA? kils karas, Ai??vedija liks neutrali. GrA?A?us A? LietuvAi?? paaiA?kAi??jo, kad A?ia padAi??tis traktuota ne taip rimtai, o apie Stokholmo pareiA?kimAi?? plaA?iau net negirdAi??ta. Beje, vienas kolega sureagavo taip: iA? tA? A?vedA? nAi??ra ko daugiau tikAi??tis. Tapo aiA?ku, kad Lietuvoje veikianti logika visiA?kai kita nei Skandinavijoje. Bet kai netrukus iA? uA? Atlanto A? VilniA? atvyko labai reikA?mingas asmuo ir paragino LietuvAi?? ai??zgerai sugyventi su kaimynaisai???, nes tai ai??i?? narystAi??s NATO sAi??lyga, lietuviA?kiems karo entuziastams toks priekaiA?tas buvo lyg A?altas duA?as. Beje, atvykAi??lis taip pat nustebo, kai suA?inojo, kad oficiali Lietuvos uA?sienio politika visai ne tokia, kokia vieA?ai girdAi??josi…

Na, sakysime, visa tai ai??i?? tik jaunos valstybAi??s kompleksai ir tarpvalstybinio gyvenimo nepatyrimo apraiA?kos. Lietuva, A?iaip ar taip, buvo priimta A? NATO, taip pat A? Europos SAi??jungAi??. Suteikta kolektyvinAi?? apsauga, regis, turAi??jo pasitarnauti ramesniam supanA?iA? realybiA? suvokimui. TaA?iau atsitiko kaip tik prieA?ingai. Jeigu iki tol Lietuvoje tik kalbAi??ta apie ai??zdidelAi??s valstybAi??sai??? vizijAi??, tai nuo 2004 m. pradAi??ta imtis konkreA?iA? veiksmA? ai??i?? uA?simota atkurti Lietuvos DidA?iAi??jAi?? KunigaikA?tystAi??: svarstyta ir apie dabartiniA? A?alies sienA? plAi??timAi??, ir net apie esamos lietuviA? tautos ai??zmodifikacijAi??ai???. Lietuvos tiesioginio intereso erdvAi??mis tapo Baltarusija, Ukraina, Gruzija… UA?simota tas ai??zerdvesai??? vaduoti nuo ai??zsovietinio paveldoai??? liekanA?. Pagrindiniu oponentu vAi??lgi tapo Rusija. AntirusiA?kai nuostatai labai pasitarnavo tuo metu plaA?iai pasklidusi istorijos interpretavimo versija, pagal kuriAi?? stalinizmas prilygintas nacizmui. Naujo ai??zkryA?iaus A?ygioai??? kulminacija buvo pasiekta 2008 m., kai olimpiniA? A?aidyniA? Pekine metu kilo karas tarp Gruzijos ir Rusijos. Karui ruoA?tasi visomis kryptimis: sakoma, kad Lietuvai apginti buvo parengtos Lenkijos tankA? divizijos, turAi??jusios judAi??ti Vilniaus link… Bet uA?suktas kovos mechanizmas vAi??l netikAi??tai uA?strigo: kliAi??tis iA?kilo ten, kur jos, regis, maA?iausiai tikAi??tasi. Kai aukA?A?iausiu tarptautiniu lygiu nuskambAi??jo pareiA?kimas, kad ai??zkaro niekas nenoriai???, tai daug kam vAi??l buvo lyg A?altas duA?as, ir nusivylusiems beliko pro dantis koA?ti, kad ai??zpraleista gera proga smogtiai???.

Nuo 2009 m. pradAi??jus keistis tarptautinei konjunktAi??rai, improvizacijas imta tramdyti ir Lietuvoje. KurA? laikAi?? dar mAi??ginta uA?sikabinti uA? raketinAi??s problemos, tokiu bAi??du projektuojant LietuvAi??, panaA?iAi?? A? ai??zbranduolinius PilAi??nusai???. Bet 2012 m. referendumas tiems planams vAi??l sudavAi?? smAi??gA?, ir dabar Lietuvos ai??zdidA?ioji politikaai??? A?A?engAi?? A? savotiA?ko A?tilio fazAi??, dangstomAi?? tokio lygio ezopo kalba, kokios net A?gudAi?? sovietmeA?io stumbrai galAi??tA? pavydAi??ti. Bet tai anaiptol nereiA?kia, kad Lietuvoje atsisakyta suicidiniA? uA?maA?iA?. Jos tik persimetAi?? iA? globalinAi??s politikos A? mentalinAi?? sritA?.

cialis cheapest lowest price usa.

KodAi??l lietuviai nebenori bAi??ti lietuviais?

Aptartas ai??zdidA?iosios politikosai??? peripetijas verta turAi??ti galvoje, bet jos, regis, tik daug gilesniA? procesA? Lietuvoje simptomai. Per visAi?? kovos dAi??l laisvAi??s laikotarpA? ai??i?? nepaisant jo sunkumo ai??i?? pasitikAi??jimAi?? skatino viltis, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojA? ai??i?? pilieA?iai, kad tarpusavio ginA?ai bei konfliktai ai??i?? kad ir kokie kartais jie bAi??tA? aA?trAi??s ai??i?? nenuneigAi?? tos elementarios iA? tAi??vA? bei protAi??viA? perimtos tiesos, kad esame lietuviai ir norime jais bAi??t… Ir galime jais bAi??t! TaA?iau praAi??jus ketvirA?iui amA?iaus nuo tA? atmintinA? dienA?, kai prasidAi??jo visuotinAi?? nacionalinAi?? sutelktis, tikAi??jimas nacionalinAi??mis vertybAi??mis, deja, netapo neginA?ytina natAi??ralia realybe. Vis daA?niau galima matyti ir fiksuoti bandymA? nuneigti ir lietuvius, kaip tautAi??, ir paA?iAi?? Lietuvos valstybAi?? apraiA?kas. Tiesa, tai vyksta palyginti lAi??tai, pasireiA?kia labai skirtingomis formomis, iA? pirmo A?vilgsnio tarsi tarp savAi??s visai nesusijusiomis. Bet kartu vis auga nuojauta, kad artAi??ja kaA?kas panaA?aus A? cunamio bangAi??, grasinanA?iAi?? nuA?luoti visAi?? LietuvAi??, nors kol kas tos bangos dar nematyti.

GrA?A?kime prie pastebAi??jimo, kad Lietuvoje bandoma formuoti istorinius vaizdinius, nieko bendro neturinA?ius su istorine realybe. Jeigu dAi??l to kam kiltA? noras protestuoti, tektA? perspAi??ti: toks noras gali bAi??ti interpretuotas tik kaip ai??zneiA?prusimasai??? ir ai??zatsilikimasai???. Mat pagal A?iA? dienA? populiarias teorijas, objektyvi tiesa gali rAi??pAi??ti tik istorikui, besiremianA?iam A? praeitA? nuAi??jusiomis modernizmo laikA? tradicijomis. Tuo tarpu A?iandieninio istoriko dAi??mesio centre jau ne praeities A?vykiai ar procesai, o ai??i?? atmintis apie tuos A?vykius ir procesus. Kai kurie netgi linkAi?? tarp istorijos ir atminties dAi??ti lygybAi??s A?enklAi??. Sakytume, turime kaA?kAi?? panaA?aus A? Georgeai??i??o Berkeleyai??i??io filosofijos renesansAi??. Tik jeigu filosofijos raidos poA?iAi??riu G. Berkeleyai??i??is gali A?avAi??ti loginiu efektu, tai dabartiniame A?vilgsnyje A? istorinAi?? atmintA? jo solipsizmas taptA? lyg ir pagrindu naujaiAi?? ideologinei doktrinai. Kadangi A?mogaus atmintis visko negali aprAi??pti, pagal naujAi??jAi?? doktrinAi?? iA?eitA?, kad istorija ir yra tik tai, kas atsimenama. O kadangi atmintA? galima formuoti, tai vadinasi, galima suformuoti tokiAi?? atmintA?, kokios reikia, o tai, kas A? tAi?? suformuotAi?? atmintA? nebepatenka, tai ne tik kad nAi??ra istorija, o tiesiog tAi??ra tai, ko nAi?? nebuvo.

Tikriausiai pirma mintis, kokia gali ateiti po tokiA? iA?vadA? ai??i?? kad labai panaA?i situacija jau buvo 1940 m. Skirtumas tik tas, kad tada atmintis formuota pagal vienAi?? tiesAi??. Dabar gi tiesA? yra daugiau.

Labiausiai A?iandien paplitusi liberalizmo propaguojama tiesa, pagal kuriAi?? visko A?ioje A?emAi??je pradA?ia ir pabaiga esAi??s individas. ai??zVisuomenAi??s nAi??ra, yra tik individai ai??i?? moterys ir vyraiai???, ai??i?? beveik refrenu tapAi??s vienos patriarchAi??s suformuluotas principas. Tiesa, laisvoje protestantiA?koje A?alyje toks principas, A?iaip ar taip, turAi??jo efektAi??, bet jo mechaninis taikymas katalikiA?kame ir laisvAi??s praktiA?kai nemaA?iusiame kraA?te iA?virto beveik A? marazmAi??. Taigi buvusiA? baudA?iauninkA? ir kolAi??kieA?iA? palikuonims staiga paaiA?kAi??jo, kad liberaliai nusiteikAi??s individas gali visiA?kai ignoruoti tAi?? visuomeninAi?? aplinkAi??, kurioje jis gyvena; pavyzdA?iui, A?manoma visai legaliai ir ramia sAi??A?ine gauti 36 000 litA? per mAi??nesA? atlyginimAi??, nors toje A?alyje net profesoriaus atlyginimas deA?imt kartA? maA?esnis. Negana to, teisAi?? bei sAi??A?inAi?? gali likti ramios ir tuomet, kai darbas, apmokAi??tas tieka tAi??kstanA?iA? litA? per mAi??nesA?, naudos kitiems neatneA?Ai??. Taigi liberaliai nusiteikAi??s individas turi teisAi?? ignoruoti tAi?? aplinkAi??, kurioje uA?augo ir A?sisavino kad ir tas paA?ias liberalias tiesas, ir ramia sAi??A?ine iA?vykti ten, kur nori, aiA?ku ai??i?? kur bus geriau. Pagaliau toks asmuo gali savAi??s visiA?kai nesieti su A?io kraA?to istorija ai??i?? ypaA? su sovietmeA?iu, kas A?iais laikais tiesiog naudinga, tiksliau, nesieti su aplinkybAi??mis, kurios buvo, kai kAi??rAi??si dabartinAi?? Lietuvos valstybAi??, formavosi jos tauta ir teritorija, manyti, kad jis uA? tai visiA?kai neatsakingas, ir pagaliau, kad dabartinAi?? Lietuva ai??i?? tai viso labo tik istorinis atsitiktinumas tarp aibAi??s kitA?. Nenuostabu, kad tokiam individui modernizmo laikais iA?kilusios vertybAi??s, tokios kaip gimtoji kalba ar tautinAi?? valstybAi??, yra tik priemonAi??. Neseniai teko skaityti pamokymAi??, kad kalbos politinAi?? reikA?mAi?? tolygi ai??zmakaronamsai???. (Ai??domu, kokias mintis tokia nuomonAi?? sukeltA?, pavyzdA?iui, PrancAi??zijoje, kur prancAi??zA? kalbos plAi??tros siaurinimas draudA?iamas A?statymu.) Tuo tarpu kitame vieA?ame seminare A? klausimAi??, kAi?? reiktA? daryti dAi??l didAi??janA?ios lietuviA? emigracijos, atsakyta: ai??zIA?eitis ai??i?? jaunimas, kuris jau laisvai bendrauja anglA? kalba ir kuris nebeturi jokiA? sentimentA? dAi??l to, kas buvo prieA? dvideA?imt ar prieA? penketAi?? metA?…ai??? Tai iA?klausAi??s seminaro moderatorius iA?reiA?kAi?? viltA?, kad lietuviai, nors pasklidAi?? po pasaulA? nebekalbAi??s lietuviA?kai, vis viena galAi??s jausti solidarumAi??, kokA?, pavyzdA?iui, jauA?ia A?ydai. Tai A?tai kaip reiktA? suprasti frazAi?? apie kuriamAi?? LietuvAi?? pasaulyje (taip mAi??gtAi?? buvusio premjero). Vadinasi, vietoje amA?ino A?ydo projektuojamas ai??zamA?inasai??? lietuvis. Ai??domu tik, koks turAi??s bAi??ti lietuvius siejantis A?enklas, kai lietuviA? kalbos nebebus.

Kita tiesa ai??i?? katalikiA?koji, susijusi ne tiek su KatalikA? baA?nyA?ia, kiek su tam tikra pasaulAi??A?iAi??rine tradicija Lietuvoje. A?inia, religijos apskritai ir ypaA? KatalikA? baA?nyA?ios, kaip institucijos, padAi??tis sovietmeA?iu buvo nepavydAi??tina. TodAi??l galima suprasti katalikiA?kos krypties istorikA? tendencijAi?? sovietmetA? interpretuoti negatyviai. TaA?iau, atrodo, kad kai kurie ir A?ios krypties atstovai savo samprotavimais tiesiog perlenkia lazdAi??: neigdami sovietmetA? kaip politinAi?? sistemAi??, jie ima neigti ir toje epochoje egzistavusiAi?? LietuvAi??, joje kurtAi?? kultAi??rAi??, ypaA? literatAi??rAi??, vadina jAi?? ai??zsovietiniu produktuai???, o tos epochos A?mones ai??i?? ai??znevisaverA?iaisai???, ai??zmoraliai suA?alotaisai??? ir pan. PerA?amas A?spAi??dis, kad iki to nelaimingo sovietmeA?io buvo ai??znormalAi??s laikaiai???, o sovietmetis tik kAi??rAi?? problemas. Prisimenant tarpukario laikus, A?inoma, galima sutikti, kad normaliai gyveno atskiros A?eimos ar socialinAi??s grupAi??s, bet ar tAi?? patA? galima teigti apie daugumAi?? gyventojA? ir paA?iAi?? Lietuvos valstybAi??? Skaitant ai??zsugrA?A?imo A? normalybAi??ai??? tekstus kyla mintis, kad viskas matoma tik doktrinos rAi??muose; kadangi sovietA? valdA?ia savo represinA? smaigalA? buvo nukreipusi prieA? KatalikA? baA?nyA?iAi??, tai sovietmetis dabar beapeliaciA?kai atmetamas. O kaip visa Lietuva? Nejau be baA?nyA?ios ir katalikiA?kos pasaulAi??A?iAi??ros daugiau nieko vertingo nebAi??ra? Gal verta prisiminti istorijAi??; pirmiausia ai??i?? tarpukario krikdemA? konformizmAi?? principiniais Lietuvos valstybei klausimais arba kazusAi?? su vyskupu Motiejumi ValanA?iumi, kai jis, suA?inojAi??s apie caro valdA?ios sprendimAi?? A?vesti kirilikAi??, nematAi?? reikalo protestuoti, bet jo nuomonAi?? iA? esmAi??s pakito, kai graA?dankos tekstuose pamatAi?? pakeistas katalikiA?kas tiesas; kAi?? jau kalbAi??ti apie dar ankstesnius laikus…

Be minAi??tA? pasaulAi??A?iAi??riniA? nuostatA?, galima pridurti dar vienAi??, iA?siskirianA?iAi??, pasakytume, jautriu reagavimu A? globalizacijos apraiA?kas. Ai??ios orientacijos credo ai??i?? ne varginanti pareiga maA?ai tautai, bet patogus gyvenimas klestinA?ioje civilizacijoje. Kol SovietA? SAi??junga buvo galinga ir pasaulinAi??je konfrontacijoje netgi sprendAi??si klausimas ai??i?? kas kAi??, ne vienas tos orientacijos atstovas be didesnio diskomforto asociavo save su ai??ztarybine tAi??vyneai???. Ne svetimos tais laikais buvo ir ai??zatsakingos pareigosai???. Dabartiniu metu, aiA?ku, patogus gyvenimas siejasi tik su Vakarais. Bet Vakarai toli, emigruoti ten visiems ne tik nerealu, bet ir netikslinga. Tad kyla klausimas, kaip ten ai??znutemptiai??? visAi?? LietuvAi??. IstorinAi?? patirtis, deja, nenurodo kito kelio, kaip tik per LenkijAi??. Tad nenuostabu, kad sustiprAi??jo dAi??mesys Jogailos patirA?iai. PradA?ioje suformuluota geopolitinio kodo koncepcija, pagal kuriAi?? Lietuva gravituoja A? Pietus; tai, esAi??, natAi??rali ir perspektyvi kryptis. (Kokia ji natAi??rali ir perspektyvi, liudytA? kad ir tokia detalAi??: jau bemaA? ketvirtis amA?iaus kalbama apie geotrasAi?? ai??zvia-Balticaai???, bet veA?imas ai??i?? vis ten pat.) VAi??liau imta populiarinti vadinamAi??jA? multikultAi??ralizmAi??, kurA?, sprendA?iant iA? A?vairiA? apA?vietos renginiA?, galima suprasti kaip naujAi?? unijos variacijAi??. Paplito pompastiniai renginiai su pieA?iamais vaizdeliais ai??i?? kaip gerai A?ia vietinAi??s tautos sugyveno ai??zikinacionalistiniaisai??? laikais. Kad tais geraisiais laikais lietuviai daA?niausiai buvo baudA?iauninkai, A?inoma, galima ir nesakyti, juolab kad pagal A?iuolaikines nacionalizmo teorijas tie baudA?iauninkai netgi neA?inojo, kokios jie tautybAi??s. Bet man, deja, tie pasakojimai apie multikultAi??rinA? aukso amA?iA? labai primintA? VirdA?inijos konfederatA? palikuoniA? vis dar puoselAi??jamas nostalgiA?kas reminiscencijas: kokie esAi?? buvo geri laikai, kai baltasis A?eimininkas A?inojo savo vietAi??, o juodasis darbininkas ai??i?? savo, bet masonai ir socialistai tAi?? idilAi?? sujaukAi??.

Pastaruoju metu orientacijos A? LenkijAi?? apologetai jau nebeslepia uA?maA?iA? nuneigti lietuviA? nacionalinA? judAi??jimAi??, ai??zAuA?rAi??,ai??? netgi Vasario 16-Ai??jAi??. Kita vertus, ieA?koma bAi??dA?, kaip ai??zreabilituotiai??? JuzefAi?? PilsudskA?, LucjanAi?? Ai??eligowskA?. Tokiu bAi??du, esAi??, siekiama sutaikyti ai??zjaunalietuviusai??? su ai??zsenlietuviaisai???… Ai??domu pastebAi??ti, kad tuo pat metu, kai rusams A?nirtingai pirA?ta versija, pagal kuriAi?? ir Stalinas, ir Hitleris ai??i?? vienodai blogi, lietuviams, regis, ruoA?iamas istorijos pasakojimas, pagal kurA? tiek Antanas Smetona, tiek Lucjanas Ai??eligowskis ai??i?? vienodai neblogi.

Jeigu aptartas tris pasaulAi??A?iAi??rines orientacijas sugretinsime su nuostatomis tA?, kurie iki 1988 m. birA?elio 3 d. buvo ramia sAi??A?ine pasidavAi?? Lietuvos rusinimui, tai tarp jA? visA? nesunkiai A?A?velgsime vienAi?? bendrAi?? bruoA?Ai??: visais atvejais tapatybAi??s vertybiA? hierarchijoje pirmumas teiktas ne Lietuvai, o ai??i?? kaA?kam kitam. MaA?a to, toks tapatinimasis atskleidA?ia tendencijAi?? ai??i?? atsisakyti Lietuvos apskritai. Nors A?iais postmodernistiniais laikais bAi??dinga, kad tapatybAi?? grieA?tai nebesiejama su nacija, taA?iau labai naivu manyti, kad to ryA?io apskritai nebelieka. Bent jau tokio radikalaus savasties iA?sigynimo, koks fiksuojamas Lietuvoje, vargu ar yra kur kitur, ypaA? mums artimame regione: pavyzdA?iui, Helsinkis atvykusA? pasitinka akivaizdA?iai dominuojanA?iais suomiA?kais uA?raA?ais, Prahoje iki A?iol paminklas Janui Husui tebelieka pagrindine visuomenAi??s susitelkimo vieta, na, o kaimyninAi??je Lenkijoje turbAi??t A?emAi?? sudrebAi??tA?, jeigu kas pamAi??gintA? kelti reminiscencijas apie bendrAi?? pilietybAi?? su… vokieA?iais.

Nepaisant aplinkiniuose kraA?tuose tebegyvuojanA?io (sakysime, sveiko) nacionalizmo, Lietuvoje progresuojantA? apaA?talo Petro kompleksAi?? vis bandoma pateisinti A?iandieniniais globalizacijos poreikiais. TaA?iau tokie bandymai abejotini dar ir dAi??l to, kad istoriniu poA?iAi??riu panaA?ios tendencijos Lietuvoje ai??i?? jokia naujiena. PavyzdA?iui, tarpukaryje Lietuva, neiA?sprendA?ianti Vilniaus ir KlaipAi??dos problemA?, buvo esminAi?? kliAi??tis VakarA? pasaulio susivienijimui prieA? bolA?evikinAi?? RusijAi??. Ir lietuviA? politikams bemaA? tiesiai ne kartAi?? sakyta ai??i?? aukokitAi??s vardan Europos, atsisakykite suvereniteto ir ai??i?? gerai gyvensite. Tada apsisprAi??sti buvo labai sunku. Gal ir dabar kas nors kam nors panaA?iai A?nabA?da. Beje ai??i?? visai tikAi??tina, nes stalinizmo sulyginimo su nacizmu kampanijos rAi??ksniams A?iandieninAi?? Lietuva su Stalino dovanotais Vilniumi ir KlaipAi??da turAi??tA? bAi??ti lyg aA?aka. Jeigu iA? tikrA?jA? taip, tuomet nebeturAi??tA? stebinti ne tik tie, kurie bando bAi??gti nuo tapatinimosi su Lietuva, bet ir tie, kurie nemato kitA? galimybiA? Lietuvai egzistuoti, kaip tik permanentinio karo stovio.

Bet ar nebAi??tA? prasmingos pastangos pasiryA?ti baigti karAi?? ai??i?? ne tik su Rusija ar komunizmo fantomais, bet pirmiausia ai??i?? savo A?irdyse bei protuose ir orientuotis A? susitaikymAi??. PradAi??ti jA? reikAi??tA? ne nuo Ai??eligowskio (kas taip pat svarbu), bet nuo sutaikymo smetoninAi??s Lietuvos su LTSR, kaip A?iandieninAi??s Lietuvos sudAi??tiniA?, viena kitAi?? papildanA?iA? ir neatskiriamA? daliA?. Taip pat pereiti prie susitaikymo tarp paA?iA? lietuviA? ai??i?? tarp Antano Smetonos ir Antano SnieA?kaus, Justo Paleckio, MeA?islovo Gedvilo, SalomAi??jos NAi??ries… Juk jie visi buvo lietuviai ir siekAi?? ai??i?? nors ir labai skirtingais keliais ai??i?? to paties: kad lietuviai nebebAi??tA? parijai kitiems. O susitaikius lietuviams, turAi??tA? baigtis ir Lietuvos tampymas A? skirtingas puses. Lietuva pagaliau rastA? savo vietAi??, aiA?ku ai??i?? rastA? vietAi?? mAi??sA? A?irdyse ir protuose, nes realybAi??je Lietuvos vieta ai??i?? nuo amA?iA? ta pati. Argi neverta bent pabandyti?