Knyga, kuri iA?liks: Gedimino VaitkeviA?iaus Vilniaus A?kAi??rimas

A?URNALAS: KNYGA? AIDAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??Darius Baronas
DATA: 2013-03

Knyga, kuri iA?liks: Gedimino VaitkeviA?iaus Vilniaus A?kAi??rimas

Darius Baronas

Gediminas VaitkeviA?ius,

Vilniaus A?kAi??rimas,

serija Vilniaus sAi??siuviniai, 1,

Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus,

2010, 128 p., iliustr., A?ml., 500 egz.

DailininkAi?? Vida KuraitAi??

Ai??Ai??iuo tekstu norAi??A?iau atkreipti skaitanA?ios ir mAi??stanA?ios publikos dAi??mesA? A? senokai, dar 2010 m. pabaigoje pasirodA?iusiAi?? knygAi??. Savo delsimAi?? paraA?yti jai skirtAi?? recenzijAi?? labiausiai norAi??A?iau pateisinti tuo, kad vis tikAi??jausi, jog kas nors iA? mAi??sA? rimtA?jA? archeologA? ims ir paraA?ys dalykiA?kai aA?triAi??, bet kolegiA?kai geranoriA?kAi?? recenzijAi??. Juo labiau kad man, kaip paA?alieA?iui A?velgianA?iam A? kaimyninA? archeologA? sklypAi??, atrodAi?? ir tebeatrodo, jog profesinis archeologA? gyvenimas yra bendruomeniA?kai ir geriau, ir natAi??raliau susiklostAi??s negu istorikA?… Bet kadangi daugiau laukti nAi??ra prasmAi??s, tenka ryA?tis paA?iam to imtis, net ir suprantant, kad nesi tos srities specialistas… Neriant A? ai??zne savoai??? sritA?, tuo pat metu norisi bent A?iek tiek pasiprieA?inti bendresnei tendencijai, kai koks nors rimtas, daugelio metA? kruopA?A?iA? tyrimA? rezultatus apibendrinantis veikalas ima ir praslysta pro tariamai smalsios kultAi??ringosios visuomenAi??s dalies akis, o koks nors prastas, bet spalvotas ar paramokslinis, bet ideologiA?kai ai??zteisingasai???, susilaukia garbiA? akademikA? pagyrA? ir liaupsiA? sausakimA?ai pripildytose salAi??se. Ar tuo reikia piktintis, pavydAi??ti ai??zgarbAi??s ir A?lovAi??sai???? Jokiu bAi??du ne! Juk tai bAi??tA? tas pat, kas loti ant karavano, kuris dA?iugiai velka sunkiAi?? ir vis sunkAi??janA?iAi?? mitA? ir pabodusiA? pasakA? naA?tAi??. Tad jei kas nori permatyti Vilniaus praeitA? uA?gulusias romantines miglas, reikia imti ir skaityti Vilniaus A?kAi??rimAi??.

Gedimino VaitkeviA?iaus knygAi?? atsivertus mus pasitinka ne A?prastos pratarmAi??s, A?vadai ir padAi??kos, o tiesiog senosios Vilniaus nuotraukos su Gedimino bokA?tu ir aplinkiniais kalnais. Tokia vizualinAi?? medija (aprAi??pinta komentarais) skaitytojAi??-A?iAi??rAi??tojAi?? svajingai nukelia A? jau prabAi??gusiA? laikA? VilniA?, kai tam tikri miesto A?kAi??rimo laikotarpio (!) topografiniai liudijimai dar prieA? A?imtAi?? ar pusantro A?imto metA? buvo gerokai lengviau pastebimi nei A?iandien. Sugretinus nuotraukas, kurias skiria pusantro A?imto metA? tarpas, akivaizdA?iai matai, kiek pakito Vilniaus piliA? kalvos: kur dar XIX a. antAi??roje pusAi??je stAi??ksojo BekeA?o kalno kupra, dabar likAi?? tik jo likuA?iai, kur A?iandien gana smagiai gali prasivaA?iuoti nuo Ai??v. Petro ir Pauliaus baA?nyA?ios A?emyn Tado KosciuA?kos gatve, dar XIX a. pabaigoje vinguriavo sunkiai pravaA?iuojamas keliukas, prisitaikAi??s prie A?noringA? reljefo ypatybiA?, kurios nedaug buvo pakitusios nuo Gedimino laikA?. Per Vilniaus gyvavimo amA?ius ne kAi?? maA?iau yra pasikeitusi Vilnios ir Neries vaga. DabartinAi?? Vilnios vaga ties santaka su Nerimi buvo iA?kasta tikriausiai dar Algirdo laikais, bet pirminAi??s santakos A?iotys ties dabartiniu Mindaugo tiltu dar ir XIX a. antroje pusAi??je nebuvo uA?siA?iaupusios. Neris XIV a. tekAi??jo kokiais 25ai??i??30 metrA? arA?iau Gedimino kalno negu dabar. Ai??io kiekvienam lietuviui A?inomo kalno vakarinis A?laitas buvo ilgesnis 35ai??i??40 metrA? ir todAi??l sudarAi?? natAi??raliAi?? ribAi??, kurios skirtingose pusAi??se galAi??jo kurtis pagoniA? ir katalikA? ai??zkvartalaiai???. VaikA?tant po lygA?, grA?stAi?? ir Mindaugo paminklu paA?ymAi??tAi?? plotAi?? net nepamanysi, kad kAi?? tik paminAi??tos ai??zminkA?tosios smulkmenosai??? pirmiesiems Vilniaus miesto gyventojams buvo labai svarbios ir sAi??lygojo Lietuvos valdovA? sprendimus kur kam leisti A?sikurti. SmiltingA? kalnA? ir jA? nepatvariA? A?laitA? tyrimas tampa svarbiu raktu, leidA?ianA?iu geriau suprasti, kodAi??l GediminaiA?iA? dinastijos pradininkai bAi??tent A?ias kalvas ir slAi??nius pasirinko Lietuvos sostinAi??s vieta.

Pagrindinio knygos teksto sandara dera prie akademinei istoriografijai A?prastos struktAi??ros. Pirmiausia aptariami pirmtakA? darbai, paskui pristatomi naujausi tyrimA? duomenys ir daromos iA?vados. SAi??kmingu sprendimu reikia laikyti labiau specifiniA? komentarA? iA?kAi??limAi?? A? atskirAi?? komentarA? blokAi??, po kurio seka literatAi??ros sAi??raA?as ir knygAi?? uA?baigiantis kartoschemA? bei keramikos profiliA? pluoA?tas. Ai??altiniA? ir istoriografijos apA?valga pradedama nuo visuotinai A?inomA? Gedimino laiA?kA? ir XVI a. legendA? aptarimo. BAi??tent tame amA?iuje uA?raA?ytos legendos apie Ai??ventaragio slAi??nyje buvusiAi?? pagoniA? A?ventyklAi?? ir garsA?jA? Gedimino sapnAi?? buvo noriai kartojamos ir plAi??tojamos XIX a. istorikA?, tokiA? kaip Mykolas Balinskis, Juozapas KraA?evskis, Teodoras Narbutas ir kt. JA? veikalus galima vertinti tiesiog kaip savo meto istoriografijos lygA? reprezentuojanA?ius darbus. Tokia paprasta charakteristika nedera po 1863 m. sukilimo pasirodA?iusiems rusA? ir XX a. pirmos pusAi??s lenkA? istorikA? darbams. Vasilijaus Vasilevskio, PompAi??jaus BatiuA?kovo ir kt. tekstai apie VilniA? A?iuo metu ko gero labiausiai A?domAi??s bAi??tent kaip Rusijos imperiniA? pretenzijA? A? ai??zAi??iaurAi??s VakarA?ai??? kraA?toai??? praeitA? pavyzdA?iai. PanaA?ias aspiracijas A? Vilniaus praeitA? reiA?kAi?? ir kai kurie lenkA? autoriai (Juliusz KAi??os, Jan BuAi??hak, WAi??adysAi??aw Kowalenko, WacAi??aw Studnicki ir kt.). Antra vertus, tuo pat metu Lenkijos istoriografija Lietuvos ir Vilniaus istorijos paA?inimAi?? praturtino svarbiais ir iki A?iol savo vertAi?? iA?laikiusiais veikalais, tokiais kaip Henryko A?owmiaAi??skio Studija apie lietuviA? visuomenAi??s pradA?iAi?? ir MieczysAi??awo Limanowskio straipsnis ai??zSeniausias Vilniusai???. VaitkeviA?ius juos deramai A?vertina. Suprantama, kad tylomis nebuvo apeiti ir ano meto, ir A?iek tiek vAi??lesnio laikotarpio lietuviA? autoriA? darbai (Petro VileiA?io, Zigmo A?emaiA?io, Petro Klimo, Adolfo Ai??apokos ir kt.). Atkreipiamas dAi??mesys A? tai, kad A?iuose veikaluose kalbant apie Vilniaus A?kAi??rimAi?? labiausiai iA?keliama Lietuvos didA?iojo kunigaikA?A?io iniciatyva (p. 39). Kaip tik Gedimino sapno legenda buvo parankiausia konstruoti tokiAi?? teorijAi??. Autorius pastebi iA?ties A?domA? reiA?kinA?: tuo metu, kai tarpukario Lietuva be Vilniaus nerimo, apie Vilniaus praeitA? raA?Ai?? lietuviA? autoriai vengAi?? polemikos su savo oponentais (p. 39). GalbAi??t tuo metu kiekvienai pusei tiek rAi??pAi??jo savo ai??ztiesaai???, kad kitos pusAi??s teiginiai rodAi??si net neverti paneigimo? O gal tiesiog raA?to A?monAi??s turAi??jo daugiau klasikinAi??s kultAi??ros? Antra vertus, bAi??tA? absurdiA?ka manyti, kad visos dAi??l Vilniaus besikaunanA?ios pusAi??s buvo arba vienodai teisios, arba vienodai klydo. BAi??tent VaitkeviA?iaus knyga ir pateikia mastelA?, pagal kurA? galima matuoti kas kiek klydo, o kas ir kiek buvo teisus: ar dAi??l savo vaizduotAi??s santAi??rumo, ar dAi??l savo kaip tyrAi??jo A?A?valgumo. Kiek teisus pats VaitkeviA?ius, bus matyti ateityje, kai tikslinant senA?jA? Vilniaus kultAi??riniA? sluoksniA? datavimAi?? ir randantis naujiems duomenims, bus matyti, kiek reikia koreguoti jo paties iA?vadas.

VaitkeviA?iaus perteikiamas ankstyvojo Vilniaus paveikslas gerokai skiriasi nuo tA? autoriA?, kurie skleidAi?? mintis apie VilniA? kaip Mindaugo laikA? Lietuvos sostinAi??, apie A?ia neva paties karaliaus Mindaugo laikais pastatytAi?? katedrAi?? ir vAi??liau jos vietoje atsiradusiAi?? PerkAi??no A?ventyklAi??. Praskleidus A?ias teorijA?, legendA? ir fantazijA? uA?dangas ir leidus korektiA?kai prabilti patiems archeologiniams radiniams, pasirodAi??, kad iki pat XIII a. antAi??ros pusAi??s nedidelAi?? vietinAi?? bendruomenAi?? gyveno tik paA?iame Gedimino kalne, o visas dabartinis senamiesA?io plotas buvo negyvenama, miA?ku apaugusi vietovAi??. Atrodo, kad tik didA?iojo kunigaikA?A?io Traidenio laikais A?ia imtas kurti vienas iA? daugelio didA?iojo kunigaikA?A?io kiemA?. NaujA? gyventojA? A?sikAi??rimAi?? Vilniuje, ko gero, reikAi??tA? sieti su pastatais A?iaurinAi??je Gedimino kalno papAi??dAi??je, kuriA? statybai panaudoti 1271ai??i??1279 m. laikotarpyje nukirsti rAi??stai (p. 51ai??i??52). Naujieji gyventojai disponavo geresniais buities daiktais: sprendA?iant pagal keramikos liekanas, jA? turimi indai savo fizinAi??mis savybAi??mis pranoko aplinkiniuose piliakalniuose ir gyvenvietAi??se aptinkamAi?? inventoriA? (p. 53). Kitas etapas, kai imtas kurti miestas, prasideda XIII a. paskutiniame deA?imtmetyje. Tai laikas, kai LietuvAi?? valdAi?? Pukuveras-Butvydas (1292ai??i??1295) ir jo sAi??nus Vytenis (1296ai??i??1316). BAi??tent tada imta statyti didelAi?? rezidencinAi?? medinAi?? pilis. Kadangi ant paties Gedimino kalno A?ios medinAi??s pilies pAi??dsakA? tikriausiai visai neliko (mat jAi?? Vytauto laikais pakeitAi?? mAi??rinAi?? pilis), jAi?? buvus liudija gausios skiedrA? sankaupos kalno papAi??dAi??je. Dabartinio Arsenalo vakarA? korpuso vietoje jA? storis siekAi?? nuo 10 iki 50ai??i??70 cm, o vietomis ai??i?? net 130 cm. Tai rodo, kad tuo metu A?ia vyko dideli pilies statybos darbai. Pilis buvo baigta statyti apie 1297 m. (p. 54ai??i??56). PrisipaA?insiu, kad mane kaip istorikAi?? labiausiai dA?iugina bAi??tent toks tikslumas. Tais atvejais, kai galimas dendrochronologinis datavimas, pasirodo, galime gauti kone dokumentinio tikslumo duomenis. Senajai Lietuvos istorijai tokie atradimai labai svarbAi??s bAi??tent dAi??l raA?ytiniA? A?altiniA? duomenA? menkumo.

Naujos pilies pastatymas sutapo su nauja uA?statymo banga Gedimino kalno A?iaurAi??s papAi??dAi??je, kuri savo intensyvumu pranoko XIII a. antros pusAi??s statybas. Tuo pat metu datuojami ir pirmieji apgyvendinimo pAi??dsakai Kreivojo miesto teritorijoje, kuri apAi??mAi?? KreivAi??jA?, Stalo kalnus ir kaimynines kalvas. Tada pasirodAi?? ir pirmieji naujai besikurianA?ios gyvenvietAi??s A?tvirtinimai, nes ji turAi??jo saugoti prieigas prie didA?iojo kunigaikA?A?io pilies, kurios nuo Kreivojo kalno dar neskyrAi?? dabartinAi?? Vilnios vaga. Gedimino kalno pietvakariA? papAi??dAi??je (maA?daug dabartinAi??s katedros aikA?tAi??s teritorijoje) nuo XIII a. devinto deA?imtmeA?io Ai??mAi?? kurtis ai??zgamybinis rajonasai???, kuriame daugiausia telkAi??si kalvystAi??s meistrai (p. 59). Kaip galima nesunkiai numanyti, juos A?ia bus ai??zA?darbinAi??sai??? didysis kunigaikA?tis, nes bAi??tent jam ir jo karingam dvarui labiausiai ir reikAi??jo kaip tik tokio aptarnaujanA?io personalo. Atrodo, kad toks amatininkA? kvartalas A?ia gyvavo palyginti trumpai. Mat sluoksnyje, kuris datuojamas paA?ia Vytenio valdymo pabaiga ir Gedimino valdymo (1316ai??i??1341) pradA?ia, ima rodytis kitoks buitinis inventorius ir ima matytis pirmosios seniausio mAi??ro liekanos. Tiriant plytA?, A?erpiA?, keramikos liekanas, ai??zlabiausiai jauA?iamas Livonijos pAi??dsakasai??? (p. 60). Taigi labai tikAi??tina, kad bAi??tent A?ia kAi??rAi??si iA? Livonijos atsikviestA? katalikA? amatininkA? kvartalas, kuris buvo aptvertas mAi??rine siena su bokA?tais. Galimas daiktas, kad seniausios baA?nyA?ios po dabartinAi??s katedros grindimis liekanos kaip tik ir priklauso tai pranciA?konA? baA?nyA?iai, kuri minima Gedimino laiA?kuose kaip ai??znaujai pastatytaai??? (p. 21, 60ai??i??61). JA? kvartalo artumas didA?iojo kunigaikA?A?io piliai ir bAi??tent A?ia pasirodAi?? pirmieji Vilniaus mAi??riniai pastatai suponuoja mintA?, kad bAi??tent A?ie amatininkai (ir pirkliai?) buvo labiausiai vertinami valdovo. Kiek atokiau nuo didA?iojo kunigaikA?A?io pilies XIII ir XIVAi??a. sandAi??roje Ai??mAi?? kurtis rusAi??nA? kvartalas (Civitas RuAi??thenica), dabartiniA? BokA?to ir Latako gatviA? rajone. BAi??tent A?ia aptikti seniausi A?inomi Vilniaus krikA?A?ioniA? kapai. Kadangi tiek Gedimino kalno pietvakariA? papAi??dAi??, tiek Civitas Ruthenica buvo apgyvendinami vienu metu, VaitkeviA?ius daro visai logiA?kAi?? iA?vadAi??, kad Lietuvos valdovai A? naujai A?kurtAi?? miestAi?? A?sikurti kvietAi?? tiek katalikA?, tiek staA?iatikiA? amatininkus ir pirklius. Tuo tarpu lietuviai pagonys telkAi??si Gedimino kalno A?iaurinAi??je papAi??dAi??je ir Kreivajame mieste. Ten, kur dabar niekas negyvena, kadaise buvo saugiausia ir gyvenimui bene palankiausia vieta.

Kaip matyti iA? kAi?? tik lakoniA?kai perteiktA? duomenA?, Vilniaus miesto A?kAi??rimo slenkstis buvo perA?engtas XIII a. pabaigoje ai??i?? XIV a. pradA?ioje. Toks ai??zA?vykiA?ai??? tankumas ir leido VaitkeviA?iui suformuluoti tezAi??, kad Vilnius atsirado ne evoliucijos dAi??ka (skverbiantis rytA? slavams ir pan.), bet buvo A?kurtas sAi??moningai, didA?iojo kunigaikA?A?io valia. Tai laikyA?iau svarbiausia viso veikalo iA?vada. Tokia iA?vada tam tikru bAi??du patvirtino Gedimino sapno legendAi??, kurioje taip pat kalbama apie voliuntaristinA?, pilies, ai??zkaraliA?kojo miestoai??? ir sostinAi??s A?kAi??rimAi?? (plg. p. 47). TikAi??tina, kad VaitkeviA?ius, komentuodamas Ai??ventaragio legendAi??, taikliai A?mina ir vienAi?? iA? jos mA?sliA?: legendoje deklaruojamas priesakas mirusius Lietuvos kunigaikA?A?ius ir kilminguosius deginti ir laidoti toje paA?ioje vietoje ai??zatspindi A?alies konsolidacijos idAi??jAi??ai??? (p. 66). Kitaip tariant, A?i legenda atspindi LDK diduomenAi??s luominAi?? savimonAi?? kaip jau yra nustatAi??s Rimvydas Petrauskas. Tokia samprata bAi??dinga XV a. pabaigai ai??i?? XVI a. pradA?iai, kai didikai jau turAi??jo ir luominAi??, ir genealoginAi?? savimonAi?? ir iA? tikrA?jA? noriai laidodavosi Vilniaus katedros ar kitA? baA?nyA?iA? poA?emiuose. TikAi??tina, kad Ai??ventaragio legendos uA?raA?ytojui nebuvo svetimas vienas iA? esminiA? ir visuotinA? mitologijos principA? ai??i?? kiekAi??viena pradA?ia turi bAi??ti A?venta. TodAi??l jis savo metui A?prastAi?? praktikAi?? ir diduomenAi??s paproA?ius apvilko pagoniA?kos, ai??zmitinAi??sai??? praeities rAi??bais ir taip juos paliko ateities kartoms.

Gedimino VaitkeviA?iaus ir kitA? vidurinAi??s bei jaunesnAi??s kartos archeologA? darbai mums atveria tikroviA?kAi?? Vilniaus pradA?ios paveikslAi??. IA? jo galime nujausti, kad ano meto Lietuvos valdovai su savo aplinkos A?monAi??mis iA?mintingai ir sAi??moningai priAi??mAi?? sprendimus, turAi??jusius reikA?mAi?? visai tolesnei Vilniaus, Lietuvos ir platesnio regiono istorijai. Galime numanyti, kur gyveno pagonys lietuviai, kur vokieA?iai katalikai, kur staA?iatikiai rusAi??nai. Gana tiksliai galime pasakyti, kur meldAi??si pirmieji Vilniaus katalikai vokieA?iai (dabartinAi??s katedros vietoje), galime nurodyti plotAi??, kur turAi??jo stovAi??ti pirmosios medinAi??s staA?iatikiA? cerkvAi??s. TaA?iau kad ir kaip bAi??tA? keista, sunkiausia nurodyti, kAi?? veikAi?? ir kur bAi??riavosi lietuviai pagonys. Juk naujausi tyrimai A?sakmiai rodo, kad jie savo aukA? negalAi??jo aukoti ten, kur dirbo ir gyveno vokieA?iA? amatininkai, o MiA?ias aukojo pranciA?konai. PagoniA? A?ventykla negalAi??jo bAi??ti AugustijonA? gatvAi??s rajone, kur radus XV a. pamazgA? duobes buvo suskubta skelbti apie atrastAi?? pagoniA? A?ventvietAi?? (p. 62). ai??zTeorijaai??? apie pagoniA? aukurAi??, kadaise neva stovAi??jusA? ten, kur dabar A. Vienuolio vidurinAi??s mokyklos kiemas, taip pat nepasitvirtino, nes iA?aiA?kAi??jo, kad tai tiesiog XVII a. krosnies padas (ibid.). PagoniA?kA? liekanA? entuziastai vis pralaimi savo paA?iA? kovas su praeitimi, kuri pasirodo kur kas labiau krikA?A?ioniA?ka, negu tai galAi??jo atrodyti XIX a. romantikams ir jA? A?iandieniams sekAi??jams. TaA?iau tikAi??tina, kad pagoniA?kA? A?ventvieA?iA? kaA?kur Vilniaus apylinkAi??se vis dAi??lto turAi??jo bAi??ti. SiaurAi??jant jA? paieA?kos plotui, belieka manyti, kad tokio pobAi??dA?io atradimai dar galimi Kreivajame ir Stalo kalne. TaA?iau tokia galimybAi?? yra labai labai maA?a, nes Kreivojo kalno iA?likAi??s koks penktadalis, o Stalo kalno pavirA?ius pokario metais buvo iA?lygintas buldozeriais. O gal kada nors paaiA?kAi??s, jog Senojo Vilniaus mylAi??tojas a.a. architektas Sigitas Lasavickas bus buvAi??s teisus spAi??damas, kad pagoniA? A?ventykla galAi??jo stovAi??ti ten, kur LTSR ai??zklestAi??jimoai??? metais iA?kilo Operos ir baleto teatro rAi??mai. Jei tai bAi??tA? tiesa, tai, ko gero, bAi??tA? viena iA? didA?iausiA? vietinAi??s istorijos iA?daigA?. AiA?ku, kad Vilniaus A?emAi?? dar slepia daug paslapA?iA?, kurias metodiA?kai dirbantys archeologai padAi??s minti, o kai kurias ir A?minti.

Recenzijos A?anras reikalauja, kad bAi??tA? atrasta ir kaA?kas ai??ztokioai???. Nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad knygoje esama vienos kitos korektAi??ros klaidos, nes nuolat tenka A?sitikinti vieno kolegos tvirtinimo teisingumu: nAi??ra tokios knygos, kuri neturAi??tA? nAi?? vienos korektAi??ros klaidos. Vis dAi??lto, mano nuomone, tikrai buvo galima apsieiti be ai??zDinaburgo kelioai???, nes man taip ir liko neaiA?ku, kuo netinka ai??zDaugpilisai??? (p.Ai??10 ir kt.). StudentA? dA?iaugsmui turiu pasakyti, kad istoriografinAi??je dalyje dauguma nelietuviA?kA? citatA? yra iA?verstos. Vertimai teisingai perteikia iA?traukose dAi??stomAi?? mintA?. Tiesa, buvo keistoka skaityti apie tai, kad gilioje senovAi??je lietuviai dAi??l slavA? A?takos turAi??jo bAi??ti ai??zkenA?iantys arba aktyvAi??sai??? (p. 28, iA?n. Nr. 48). A?ia vertAi??jas neteisingai suprato XIX a. autoriaus (V. AntonoviA?iaus) pasakymAi?? (…?? Ni?????i???? N?Ni??Ni???i?????i??Ni???i???i??N??????? ???i???? ?i????Ni????????????), nes A?ia turimas omenyje tiesiog pasyvumas (rusiA?kai N?Ni??Ni???i?????i??Ni???i???i??N???Ni???? ?i???i???i?????? = neveikiamoji rAi??A?is), kuris vos uA? keliA? eiluA?iA?, XIX a. autoriui pavartojus tarptautinA? terminAi?? (??N????i??NZNi????Ni???i???i??N????? ???i??N?N????????i??N?), jau buvo suprastas ir iA?verstas teisingai. A?inoma, tokiA? ir panaA?iA? smulkmenA? reikia ieA?kote ieA?koti, todAi??l jos nAi?? kiek nemaA?ina A?ios, norAi??A?iau sakyti, fundamentalios studijos reikA?mAi??s.

Keblu spAi??lioti apie tai, koks likimas laukia vienos ar kitos A?iuolaikinAi??s knygos po 50, 100 ar 150 metA?. A?inant, kiek daug puikiA? XIX a. autoriA? jau beveik niekam neA?inomi, o jA? darbai seniai pamirA?ti, nAi?? vienas knygA? raA?ytojas neturAi??tA? bAi??ti labai tikras dAi??l savo ai??zA?siamA?inimoai??? sAi??kmAi??s. Kad ir kaip bAi??tA? su ateitimi, akivaizdu, kad Gediminas VaitkeviA?ius mums pateikAi?? A?iuo metu geriausiAi?? veikalAi?? apie ankstyvAi??jA? VilniA?. GalbAi??t ateityje sulauksime dar geresniA?, dar kietesniA? darbA?, taA?iau bet kokiu atveju A?i knyga tikrai liks kaip ryA?kus A?enklas ir A?rodymas, kad XX a. pabaigojeAi??ai??i?? XXIAi??a. pradA?ioje Lietuvos archeologija pranoko savo ai??zcentimetrinA?ai??? raidos etapAi?? ir jau apA?iuopiamas bAi??rys archeologA? liovAi??si vien kasAi?? ir matavAi??, o archeologinAi?? medA?iagAi?? Ai??mAi?? analizuoti ir kompleksiA?kai tirti praeities fenomenus.