KnygA? pusryA?iai 3

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS: Prudencija Po
DATA: 2012-11

KnygA? pusryA?iai 3

Prudencija Po

A�

Andrius JakuA?iAi??nas. ai??zLaAi??lagAi??ai???. ai??i?? Vilnius: ai??zTyto albaai???, 2011.

Pasakyti kAi?? nors kritiA?ka apie knygAi??, kuriAi?? didA?ioji dalis kritikA? pripaA?ino jei ne literatAi??rine sezono naujiena, tai neabejotina naujove, jau net nelabai padoru. Ir visiA?kai nesvarbu, kad beskaitant ima kamuoti A?kyri mintis: ar ne geriau mesti skaiA?ius ir eiti A? sodAi?? pagrAi??bti lapA?. Nuobodulys, kuris neiA?vengiamai uA?plAi??sta beskaitant ai??zLalagAi??ai???, kritikA? nuomone, yra estetinAi?? vertybAi??. Ak A?tai kaip. Dabar suprantu, kodAi??l parsitempiau namo ai??zPolitinAi?? ekonomijAi??ai???, kuriAi?? radau prie A?iukA?liA? konteinerio.
Kadangi labai mAi??gstu skaityti knygA? anotacijas prieA?paskutiniuose puslapiuose, tai neatsispyriau pagundai ir A?A?kart (mat anotacijas daA?niausiai raA?o ne pats autorius, uA?tat jos kartais ima ir pasako dalA? tiesos). Taigi: ai??zAi??is apsakymA? rinkinys, autoriaus vadinamas apsakymA? vainiku, ai??i??Ai?? tai subtilus mAi??ginimas atskleisti kAi??rybos radimosi procesAi??. Apsakymus vienija bendras veikAi??jas ir jo beviltiA?kos pastangos suderinti savo emocinA?, intelektinA? turinA? su siuA?eto, kurio dalis jis yra, tAi??kme.ai??? Pagailo man autoriaus. Atskleis jis mat radimosi procesAi?? ai??i?? jeigu mokslininkai, net sukAi??rAi?? daleliA? greitintuvAi??, niekaip nesugeba jo atskleisti, tai ko gali tikAi??tis ai??zA?inomas jaunosios kartos prozininkasai??? (citata iA? kitos anotacijos)? Gal tai nujautAi?? ir anotacijos raA?ytojas ai??i?? kam kitam bAi??tA? panaudojAi??s A?odA? ai??zbeviltiA?kosai???.
Betgi tikrai reikAi??tA? pripaA?inti, kad JakuA?iAi??nas taip iA?plAi??tAi?? sakinio ribas ir kalbos galimybes, kad vargu ar kas ryA?is tai pakartoti. Na, juk paprasA?iausiai sustabdo paprastas klausimas: o kam to reikia? Kad paaiA?kAi??tA?, jog pasakotojas nesusitvarko su savo intelektiniu turiniu? Kritikams tai kaA?kodAi??l atrodo prasminga. Nieko nepadarysi. Matyt, tokie dabar laikai, kad tvarkingas intelektinis turinys nekelia entuziazmo. Tai gal tada reikAi??tA? imtis kalbos galimybiA? susiaurinimo? Taip suspausti sakinio sienas, kad pasijustum lyg A?pakuotas. Ai??iaip ar taip, abu bandymai yra kraA?tutinumai. Kaip dvi visatos teorijos: vieni sako, kad ji traukiasi, kiti ai??i?? kad pleA?iasi. Ai??tariu, kad L. von Trieras, nutaikydamas A? A?emAi?? mAi??lynAi?? MelancholijAi??, norAi??jo atsiskaityti su visomis sakiniA? ribomis ir galimybAi??mis. A. JakuA?iAi??nas savo erdvAi?? pleA?ia ai??i??Ai??Ai?? viena nuo kitos belekianA?ios planetos ir A?vaigA?dAi??s lieka vieniA?os A?altoje tuA?tumoje ir nebetenka galimybAi??s susisiekti, net bAi??ti viena kitos apA?viestos.
Kadangi ai??zLalagAi??ai??? man panaA?i A? MelancholijAi??, tik ne mAi??lynAi??, o blyA?kaus kisieliaus spalvos ir pasirinkusiAi?? kitAi?? kryptA? ai??i?? tolyn nuo A?emAi??s, manau, kad pelnytai pateko A? MetA? A?eA?etukAi??. Ir dar tokiu metu ai??i?? pasibaigus rinkimams A? SeimAi??. Rinkimai baigAi??si, rinkimai tAi??siasi, tegyvuoja rinkimai. Jeigu ne jie, kAi?? mes A?inotume apie savo tautAi?? ir svarbiausias moralines vertybes.
Tiesa, dar A?anro paantraA?tAi??. Ne vienam kritikui sAi??voka ai??zapsakymA? vainikasai??? sukAi??lAi?? euforijAi??. Tik kaA?i kodAi??l?.. Sako ai??i?? graA?u. Kur jau A?ia graA?u iA?byrAi??jusios egliA?akAi??s.

Ai??Vaiva GrainytAi??. ai??zPekino dienoraA?A?iaiai???. ai??i?? Vilnius: ai??zVagaai???, 2012.

TiesAi?? pasakius, knygos tekstAi??ra tokia A?domi, kad net savo manijAi?? ai??i?? skaityti anotacijas ai??i?? pamirA?au. O kai puoliau ieA?koti anotacijos, tai jos neradau. PasidarAi?? dar A?domiau. Negi leidAi??jui nesvarbu pristatyti kAi??rinA? kaip A?edevrAi??, pranokstantA? kalbos galimybes ar atrodantA? kaip esAi?? vainikas?.. IA?siversta su dviejA? poetA? ai??i?? KAi??stuA?io Navako ir Donato PetroA?iaus ai??i?? eilAi??raA?A?iais ant knygos nugarAi??lAi??s. IA? jA? man labiausiai patiko ai??zalpulys prieA? kobalto linijAi??ai??? (K. Navakas) ir ai??zbaisingas Kinijos spindesysai??? (D. PetroA?ius).
Nieko nesakysiu apie KinijAi??, nes ji mane nugAi??sdino. Toks baisingas urdulys ir gyvybAi??s judAi??jimas iA? esmAi??s turAi??tA? bAi??ti svetimas melancholiA?kai lietuvio sielai. Lietuvis gi A?pratAi??s stovAi??ti vienas vidury laukA? ir mAi??styti. PastovAi??k tu A?itaip Kinijoj, tuoj tave uA?grius kinA? urduliai su krosnelAi??mis mAi??sai kepti, vaikai su akmenimis uA?sienieA?iams apmAi??tyti ir lapiA? spalvos A?uniukai su ypatingos konstrukcijos snukeliais, o senos kinAi??s ims tampyti uA? plaukA?, susidomAi??jusios jA? struktAi??ra. Lietuvis skaitytojas net skaitydamas turAi??tA? pasipiktinti tokia neapsakoma tirA?tybe, nepaliekanA?ia jam tarpo, kad galAi??tA? oriai atsiriboti ai??i?? mAi??sA? dvasinAi??s vertybAi??s mAi??gsta bAi??ti apsuptos tuA?tumos.
Bet A?ioje knygoje nepavyks ai??i?? viskas tiesiog griAi??va ant galvos. KrepA?inio ir cepelinA? gerbAi??jai, perskaitAi?? autorAi??s eilutes apie lietuviA?kAi?? paviljonAi?? EXPO parodoje Ai??anchajuje, galAi??tA? net apkaltinti autorAi?? nacionaliniA? jausmA? A?A?eidimu, bet neapkaltins, tegu autorAi?? nenuogAi??stauja. Man atrodo, knyga, kurios A?anras A?vardijamas kaip esAi??, turAi??tA? juos atbaidyti. O dar tie A?avAi??s teksto gabaliukai su hieroglifA? pieA?iniais, kinA? filmA? plakatais ir kino recenzijA? intarpais ai??i?? matyti, kad autorei visai nerAi??pAi??jo A?tikti ar patikti kokiems nors vainikA? pynAi??jams, jos plunksnAi?? vedA?iojo literatAi??rinAi??s avantiAi??ristAi??s ranka. Citatas iA? tokiA? knygA? iA?siraA?inAi??ti beprasmiA?ka ai??i?? nAi?? vienos neA?rAi??minsi ant sienos, bet kad A?okis su afrikieA?iais ir nuoA?irdumas yra daug svarbiau nei ai??zintelektualAi??s pezalaiai???, vertAi??tA? uA?siraA?yti kurioje nors pasAi??monAi??s kertelAi??je.
AutorAi?? tuo veikiausiai nenorAi??jo A?A?eisti nei intelektualA?, nei kalbAi??senos stiliaus. PaprasA?iausiai jai turbAi??t iki gyvo kaulo A?griso kriminalinAi??s ai??zDelfiai??? antraA?tAi??s ir depresyviA? lietuvaiA?iA? laiA?kai, prasidedantys fraze ai??zkaip man blogaai??? ir pasibaigiantys ai??zo tau tai geraiai???. Negi ji A?iaip sau raA?ytA?, kad, perskaiA?ius ai??zDelfiai??? antraA?tes, jai norisi pas MAi??nulio kiA?kA? ir poniAi?? A?ang, kuri MAi??nulyje gyvena?.. Kam A?ia nesinorAi??tA?. Man atrodo, kad daugelis jau su ilgesiu pagalvoja apie bilietAi?? A? MarsAi??, tegu ir A? vienAi?? pusAi?? (amerikieA?iai paskelbAi??, kad Marso apgyvendinimo projektas jau kuriamas, na, kol kas bus A?steigta tik viena bazAi??). NesistebAi??A?iau, jei vieni pirmA?jA? A? MarsAi?? suskubtA? lietuviai. Bet iA? pradA?iA? lai pagyvena Kinijoje?

Kristina GudonytAi??. ai??zIda iA? A?eA?Ai??liA? sodoai???. ai??i??Ai?? Vilnius: ai??zTyto albaai???, 2012.

ReikAi??tA? uA?drausti paaugliA? literatAi??ros kAi??rAi??jams eksploatuoti istorijAi?? apie Romeo ir DA?iuljetAi??. Kiekgi galima. O uA? tiesioginA? vardA? panaudojimAi?? vertAi??tA? tiesiog bausti. IA?skyrus nebent MontekiA? ir KapuleA?iA?, ir Hamleto tAi??vo A?mAi??klos, kuriai nusispjaut A? gyvA?jA? pasaulio dAi??snius, A?vardijimAi??. Tokio veikAi??jo iA? esmAi??s K. GudonytAi??s romane ir pasigedau: jam bAi??tA? galima suversti tai, kas man knygoje pasirodAi?? neA?tikima. Betgi, DievulAi??liau, per tAi?? A?mAi??klAi?? vos nepamirA?au anotacijos. Taigi: ai??zAi??i knyga ai??i?? tai paauglAi??s moksliukAi??s Sofijos pasakojimas apie bendraamA?Ai?? IdAi??, kuri netikAi??tai atsidAi??rAi?? jA? namuose ir sujaukAi?? tvarkingAi?? A?eimos gyvenimAi??. Kokia ji ir kas ji, ta nenuspAi??jamoji Ida, sprAi??skite JAi??s.ai??? Na va, ir vAi??l: ai??zSprAi??skite jAi??s!ai??? A?ia jau nebe anotacija, o leidAi??jo brokas. Jeigu jau spintos gamintojas pateikia instrukcijAi??, kaip spintAi?? surinkti, tai ir leidAi??jas turAi??tA? paaiA?kinti, kaip tAi?? knygAi?? reikAi??tA? perskaityti. A?ia juk visas anotacijos A?avumas: leidAi??jas paaiA?kina vienaip, o tu perskaitai kitaip.
Dar man uA?kliuvo A?odis ai??znenuspAi??jamojiai???. Ai??itAi?? A?odA? aA? geriau palikA?iau A?mAi??klai, nes IdAi?? nuspAi??ti nesunku ai??i?? tai tragiA?koji DA?uljetos kaukAi??, personaA?as, kurA? tiesiog privalu numarinti. Kad bAi??tA? liAi??dna ir kad Sofija knygos pabaigoje galAi??tA? patirti savotiA?kos reinkarnacijos katarsA? (Idos siela tarytum A?sikAi??nija Sofijos dukrelAi??je). Na, tiesa, dar yra ir kitas numarinimo motyvas ai??i?? kad Sofijai atitektA? Romeo (Tedas, su kuriuo knygos pabaigoje susituokia). Ir nors IdAi?? numarina ne Sofija, o autorAi??, bet vis tiek A?iurpu ai??i?? iki ko priAi??jo prakeiktas mAi??sA? amA?iaus pragmatizmas. Shakespeareai??i??as taip nieku gyvu nebAi??tA? pasielgAi??s.
Teigiamas knygos bruoA?as tas, kad A?ia bandoma pakilti A? kosmosAi?? ai??i?? kaA?kokioj erdvAi??j, gal A?vaigA?dA?iA? Ai??ke, gal kosminiame kisieliuje, sklando negimusiA?jA? dvasios, labai panaA?ios A? bakterijas su A?iuA?eliais, bAi??tA? A?avios, jei nesiA?nekAi??tA? kaip dvi sentimentalios senmergAi??s. Bet, regis, ai??zA?vaigA?dA?iA? karaiai??? praAi??jo mAi??sA? neuA?kliudAi??, nieko nepadarysi. Dar bandoma nusileisti A? poA?emius ai??i?? labai nudA?iugau, kai pasipylAi?? kaulai ir Ai??mAi?? A?nekAi??ti kaukolAi??s, bet, kad jas bala, vAi??l kaip tos senmergAi??s, kas jas apsAi??do. O aA? nejuA?ia vyliausi, kad knygos pavadinimas ai??zIda iA? A?eA?Ai??liA? sodoai??? atvers man baisias patamsiA? paslaptis ai??i?? juk kiekvienas save gerbiantis paaugliA? raA?ytojas profilaktikos dAi??lei turi bAi??ti perskaitAi??s bent vienAi?? ai??zBrAi??kA?tanA?ios auA?rosai??? dalA?. Deja, auA?ra pas mus iA?brAi??kA? irgi negreitai.
TiesAi?? pasakius, A?ioje vietoje aA? nusipelnau to, kad mane rAi??sA?iai iA?bartA? principinga Sofijos mama, lietuviA? kalbos ir literatAi??ros mokytoja, geriau A?inanti, kaip auklAi??ti vaikus ir kokios knygos jiems reikalingos. Man net truputA? baisu pasidarAi?? skaitant, kaip ji visus moko teisingai gyventi. O jeigu dar sutirA?tinus spalvas… jeigu mokytojai A? namus A?leidus ne asteniA?kAi??, mirA?iai pasmerktAi?? IdAi??, o kokiAi?? maiA?tingai nusiteikusiAi?? jaunAi??jAi?? vampyrAi??… ne, tada pasidarytA? juokinga, o to, regis, autorAi?? netroA?ko. Jos A?eA?Ai??liA? sodas yra perregimas kaip aA?Ai??ras, eini per jA?, sapnuoji, ir jeigu kas gali tave iA?gAi??sdinti, tai nebent iA? rankA? iA?kritusi knyga, kuri bumpteli ant lovos apkloto ir paA?adina.
PaaugliA? knygA? kategorijose jau kuris laikas figAi??ruoja tokios ai??zperregimo A?eA?Ai??lioai??? knygos, graA?ios, tinkamos skaityti ir aptarti. Bet ar jA? aA?Ai??riniu groA?iu verta tikAi??ti?.. N. Gaimano ai??zKapiniA? knygaai??? ar A. Shermano ai??zPusAi??s etato indAi??no dienoraA?A?iuai??? ai??i??Ai?? tikiu. ai??zIda iA? A?eA?Ai??liA? sodoai??? sunku patikAi??ti, nes jos A?eA?Ai??liai netikri. Filmas gal ir iA?eitA? jaudinantis ir spaudA?iantis aA?arAi??, nes tekstas gana vizualus, bet kalba, kurianti dA?iaugsmAi?? ir paslaptA?, A? tekstAi?? nenusileido ai??i?? sklando kaA?kur komose.

Alvydas Ai??lepikas. ai??zMaAi??no vardas ai??i??Ai?? MarytAi??ai???. ai??i??Ai?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2012.

Viena iA? tA? knygA?, kurias beskaitant retsykiais norisi padAi??ti A? A?alA?. Ginkdie, ne dAi??l to, kad ji A?grysta kaip kalbos galimybiA? studija ai??i?? kalbos galimybAi??s A?ia A?vertintos labai santAi??riai ir grieA?tai, jeigu kas yra, tai ir yra, o ne sklando tarp keliA? projekcijos galimybiA?. Tiesiog tasai savotiA?kas kalbos A?ykA?tumas toks paveikus, kad ima netgi skaudAi??ti. Kai vargA?as vaikas basas bAi??ga per sniegAi??, man ima A?alti padai. Nors jeigu literatAi??ra ai??i?? sapnas, taip neturAi??tA? bAi??ti.
Ai??lepiko knyga nAi??ra sapnas. Ji plieniniu gyvybAi??s siAi??lu sieja dangA? ir pragarAi??, pritraukdama juos taip arti vienas kito, kad jie pavirsta dviem vienas kitAi?? talpinanA?iais tAi??riais. Taigi visata A?ia sutraukiama, susiaurinama taip, kad galAi??tum paA?velgt pats sau A? akis. To labai troA?ko A. JakuA?iAi??nas (A?kAi??nyti ai??zsiekA? tarsi pastverti save uA? pakarpos ir ironiA?kai iA?siA?iepti tiesiai sau A? veidAi??ai???), taA?iau to pasiekti pavyko A. Ai??lepikui. KodAi??l? Gal todAi??l, kad visai netroA?ko stvarstyti savAi??s uA? pakarpos. Tuo labiau ai??i?? A?ieptis. Pastarasis A?odis A. Ai??lepiko romane reiA?kia visai kAi?? kita, nei A. JakuA?iAi??no kAi??riny ai??i?? ne ironijAi??, o savisaugos mechanizmAi??, visi A?vAi??rys rodo dantis, norAi??dami apsiginti. Kai nebelieka ironijos, taip elgiasi ir A?monAi??s. O ironija paprastai dingsta tada, kai pasirodo, kad ji yra tik Majos A?ydas, dengiantis A?ypsenos reikA?mAi??. MaA?ytis epizodas su bombos iA?taA?kyto vaiko ranka: realybAi??je atrodAi??s kaip ai??zmaA?as bjaurus, nebegyvas gyvAi??nas, iA?skAi??tAi??s maA?as kojelesai???, mergaitAi??s sapne pavirsta ai??zgAi??le, nematyta, plAi??A?riaai??? ir, matyt, dar turi kitA? biologiniA? metamorfoziA? potencialAi??, vedantA? A? pirmykA?tAi?? pasAi??monAi??, A? prieA?iA?kAi?? pasaulA? be juoko. NeA?inia, kaip A?is epizodas uA?sibaigtA?, jeigu autorius A?aistA? kalbos galimybiA? A?aidimus ai??i?? bet kadangi jis to nedaro, vaiko plaA?takAi?? nusineA?a iA?badAi??jAi??s A?uo. Sapne. Netgi sapnas autoriui nAi??ra A?aidimo zona.
Dar viena A?sidAi??mAi??tina knygos ypatybAi??, kad joje iA?naudotas pasakos kaip pirmykA?tAi??s, dar netgi neverbalizuotos, ai??zvaikiA?kosai??? sAi??monAi??s bAi??vis, kai visa, kas baisu, atrodo lyg bAi??tA? nerealu. Puikus epizodas, kai teta ElzAi??, norAi??dama paklaidinti RenatAi?? miA?ke ir jos atsikratyti, vaiA?ina jAi?? uogiene. Raganos stereotipas atliepia gAi??dA?jA? A?monijos prieA?auA?rA?, kai nepageidaujamA? vaikA? reikAi??jo atsikratyti, bet negalima teigti, kad jis nebAi??tA? artimas ir mAi??sA? laikams, net Dekalogas, regis, nAi??ra paveikAi??s kai kuriA? motinA? ir tAi??vA? gAi??dA?ios pirmykA?tAi??s prigimties, dar labiau supirmykA?tintos vartotojA? teisiA? ir idealA?.
Nedovanotina, pamirA?au savo aistrAi?? ai??i??Ai?? anotacijAi??. ai??zPo Antrojo pasaulinio karo RytprAi??siA? vokietAi??s siuntAi?? vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai Ai??jo A? LietuvAi??, dirbo pas Ai??kininkus, elgetavo, o sunkiai uA?dirbtAi?? maistAi?? neA?Ai?? savo badaujanA?ioms A?eimoms.ai??? Ai??ykA?tus tekstas, kuriame dominuoja neiA?radingi daiktavardA?iai, bet kai kuriA? sugretinimas (ai??zdirboai??? ir ai??zelgetavoai???) iA?skelia kibirkA?tA?, o koks nors kasdieniA?kas daiktavardis nuA?vinta kaip saulAi?? (ai??zduonaai???). O kai pagalvoji, kAi?? reiA?kAi?? motinai siA?sti savo vaikAi?? ai??zanapus Nemunoai??? (A?ia svarbesnis A?odis ai??zanapusai???), kaA?kodAi??l nugara nueina A?iurpas. O kad autorius visa tai sugeba pasakyti taip paprastai, tas A?iurpas tampa jau kaA?koks metafizinis.