Ko aA? nesuprantu A?iuolaikiniame mene

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: Ai??iuolaikinis menas
AUTORIUS:Ai??Julius Keleras

DATA: 2012-12

Ko aA? nesuprantu A?iuolaikiniame mene

Julius Keleras

Ai??iuolaikinis menas, jei tik metaforiA?kai pabandytume susieti konkreA?ios geografijos duomenis su ne tokiom konkreA?iom analitinAi??m dailAi??tyros paradigmom, apima ne tik milA?iniA?kAi?? teorijAi??, bet ir apA?iuopiamAi?? teritorijAi??, irgi ne kAi?? maA?esnAi?? (jAi?? galbAi??t derAi??tA? apskaiA?iuoti puslapiais, erdvAi??s kvadratais ar garsA? kiekiu). Apibendrinti arba neA?manoma, arba truputAi??lA? leistina, A?inoma, turint tam tikrus instrumentus. TaA?iau to negana: privalu turAi??ti ir tinkamAi?? dispeA?erinAi??, kurioje sAi??dAi??tA? paA?angiai nusiteikusi kvalifikuota dispeA?erAi??, sutinkanti ir gebanti valdyti tuos instrumentus. Paprastam, statistiniam vidutiniam vartotojui menas rAi??pi n kartA? maA?iau nei jo piniginAi??s A?plaukos ar dujA? kainA? indeksas. YpaA? A?iemAi??. Nors nebAi??tinai. A?ia viskas visiems aiA?ku iki nuobodA?io.

A?ia nAi??ra jokios kritikos ar ironiA?ko vaipulio: A?mogus, atAi??jAi??s A? parodAi??, nori groA?io, nori iA?tarti ai??zgraA?uai???, sau iA?tarti, anaiptol ne praregAi??ti. Kalbu apie tAi?? statistinA? vidutinA? A?iAi??rovAi??, kuris uA?suka beveik netyA?ia A? parodA? salAi?? ir nesikamuoja dAi??l meno prasmAi??s, iA?takA?, likimo, motyvacijA?, kuriam, deja ar ne deja, rAi??pi tik iA?vyniojus popierAi??lA? (A?Ai??jimo bilietAi??), jei taiAi??ai??i?? ne treA?iadienio dykdienis, A?simesti karamelAi?? A? burnAi?? ir ramiai pasimAi??gauti gomuriu sklindanA?iu palaimingu skoniu. AntraipAi??ai??i?? kam kamuotis?

AA?tresniu mazochistiniu atveju galima A?sijungti TV, kur naujieji gelbAi??tojai be A?akiA?, bet su A?vairiA? formA? demagoginiais ruporais vAi??l ai??zima SeimAi??ai???, pasigroA?Ai??ti A?vaguliais, cicinais, mijomis ir kitais prietarA? neturinA?iais tautiniais stebuklais, paprastais kaip penki nepriklausomi centai, ir nebAi??tinai prieA?rinkiminiais.

KAi??rybos A?mogus A? meno parodAi?? A?eina kitaip, ypaA? tas, kuris rimA?iau prisilietAi?? prie panaA?ios medA?iagosAi??ai??i?? molio, fotografijos, kitA? medijA?. Jis nuolatos ieA?ko bAi??dA? praplAi??sti savo ribas, o josAi??ai??i?? ne paslaptisAi??ai??i?? sunkiai pasiduoda pleA?iamos. Toks A?mogus nori transcenduoti, persikelti anapus ribos, anapus savo patirA?iA?, saugiai jA? uA?dariusiA? ir globianA?iA?, sergAi??janA?iA? nuo nuostabos, kuriAi?? graikai laikAi?? bet kokio kAi??rybingumo A?altiniu. Ar stebina A?iuolaikinis menas? Ir kaip stebina? Koks? Kuris? Kur? Ar privalo stebinti? Gal visiA?kai ne? Gal jo funkcijaAi??ai??i?? kurti gudrius postscenarijus, kuriA? tie vargA?ai, apgailAi??tini kultAi??ros vartotojai, net ir neA?skaitytA?. Graikai liko uA? dviejA? tAi??kstanA?iA? metA? ir dabartinis tikroviA?, paratikroviA?, paraleliniA? tikroviA? ar antitikroviA? kAi??rimas daA?nusyk nieko (bent jau save A?traukA?iau A? A?iAi?? kategorijAi??) ir neA?tikina, ir nestebina.

Ai??tai, tarkim, viename Ai??iuolaikinio meno centro parodos ai??zLietuvos dailAi?? 2012: 18 parodA?ai??? segmente Tadas Ai??arAi??nas pasakoja apie informacinA?, esAi?? nepastebimAi?? (ar nepastebAi??tAi??) karAi??, kuris vyko Lietuvos okupacijos laikotarpiu, o dabar yra tapAi??s neregimas, tad archetipiniA? tapybos bei fotografijos simboliA? paieA?ka (ir tariamas didA?iojo, bet autoriaus neA?vardyto prieA?o ilgAi??jimasis) bent jau vizualiuoju bAi??du tarsi turAi??tA? sugrAi??A?inti pusiausvyrAi??, kompensuoti nukentAi??jusiA?jA? A?iame kare lAi??kesA?ius. KaA?in ar tai atsitinka? AbejoA?iau, kad A?ie dailieji T. Ai??arAi??no vaizdai kaip nors susijAi?? su archetipais ir jA? teorija (ai??zAA? ieA?kau archetipiniA? Lietuvos kraA?tovaizdA?io motyvA?.ai??? Tadas Ai??arAi??nas). Regis, viskAi?? supainioti, uA?mazgyti, gausiai ir iA?radingai naudojant simuliakrus kaip dAi??minAi?? uA?dangAi??, yra ne vien madinga, bet ir A?iauriai efektingaAi??ai??i?? tai atskleidA?ia autoriaus modernumAi?? ir priklausymAi?? aukA?tajam avangardui. O gal nereikia A?tarinAi??ti menininko neautentiA?kumu ir simuliacijomis? GalbAi??t jo dabartiA?kumas yra tiesiog uA? konkretaus suvokAi??jo, A?iuo atvejuAi??ai??i?? mano, suvokimo ribA? ir, susitikdamas su meno kAi??riniu, aA? jo neprakalbinu ir/arba jis nekalba man, likdamas nebyliu? Susitikti su meno kAi??riniuAi??ai??i?? susitikti su savimi, maA?daug taip sako H. G. Gadameris. Bet jei aA?, suvokAi??jas, tame A?iuolaikinio meno kAi??rinyje nerandu savo alter ego, gal tai reiA?kia, kad ir nenoriu jo sutikti, kalbinti, kalbAi??tis, ieA?koti individualaus santykio ir ryA?io?

O kAi?? tada sakyti apie A?iuolaikinA? menAi??, A?imtmeA?iais saugomAi?? muziejuose, rodomAi?? galerijose, intensyviai kuriamAi??? Koks jo santykis su A?iuolaikine publika? Kokia jo sveikatos bAi??klAi??? Ar jis nori, kad aA? jA? kalbinA?iau? Ai??domu, su kuo jis siejasi mums, patiems A?vairiausiems, margiausiA? patirA?iA?, amA?iaus grupiA? ir profesijA? lietuviams, jau A? antrAi?? XXI amA?iaus deA?imtmetA? A?bridusiems? ai??zKas yra tiesa, kad ji gali vykti kaip menas ar net turi vykti kaip menas? Ar esama ir kiek esama meno?ai???Ai??ai??i?? klausia filosofas. MenininkA? anaiptol nemaA?Ai??ja. Yra A?moniA?, kurie jA? nemAi??gsta, kaip ir tA?, kurie suvokia, kad menininkas ir kosmosas gali bAi??ti sinonimai, o biurokratas ir kosmosasAi??ai??i?? juodos ir baltos spalvA? (nors dailininkai sakytA?, kad tokiA? spalvA? gamtoje nAi??ra) antonimai. Ar reikia dA?iAi??gauti, kad menininkA? procentas, ko gero, nesikeiA?ia tAi??kstanA?ius metA?, nuo pat Romos imperijos laikA?? Galima svarstyti, kodAi??l taip yra (ir, tiesAi?? sakant, yra seniai svarstoma), kokie jiems bAi??dingi genetiniai pakitimai, palyginti su kitais, normaliais, A?ios planetos A?iabuviais.

MaA?daug prieA? deA?imtA? metA?, dar gyvendamas Niujorke, perskaiA?iau vienAi?? sakinA?Ai??ai??i?? tuo metu DidA?iojo Obuolio mieste buvo 200 000 bedarbiA? kompiuterininkA? ir tiek pat menininkA?. Kas gi per spAi??stai Hi-Fi epochoje yra tas menas, ta kAi??ryba, verA?ianti prieA?intis A?iuolaikinei technokratinei pasaulio sampratai ir, uA?uot prisidAi??jus prie progreso, kurti save, savo menines prasmes? Pasak dailininko Ai??arAi??no Saukos, ai??zkAi??rybaAi??ai??i?? tai balansavimas ant paties bedugnAi??s kraA?toAi??ai??i?? ties beskonybe, banalybe, vulgarybe, amoralumu, literatAi??riA?kumu, anekdotu, kiA?u ir t. t. Kaip graA?iai ir A?tikinamai tu balansuosi, kaip pavojingai bAi??si arti kraA?to ir kiek gili bus bedugnAi??Ai??ai??i?? tiek ir bus A?iAi??rovui A?domu tave stebAi??ti. Bet perA?engsi ribAi??, ir tau galasAi??ai??i?? visi pamatys, kad jokios bedugnAi??s apskritai nAi??ra. Kvailai ir kaA?kaip labai netragiA?kai atrodysi bebalansuojantis ant lygaus lauko.ai???

Tad menininkas visada yra ant bedugnAi??s kraA?to ir, kuo didesnis tas meno kAi??rAi??jas, tuo geriau jis tai suvokia. Vienas vertus, menininkas yra iA?skirtinAi?? figAi??ra, nes jam privalu suprieA?inti ir iA?lukA?tenti dviejA? tikroviA? (vidinAi??s ir iA?orinAi??s) sandAi??rAi?? tam, kad gimtA? treA?iojiAi??ai??i?? jo paties menas. Kita vertus, jisAi??ai??i?? toks pats asmuo kaip ir kiekvienas, gal net A?mogiA?kesnis, kadangi jo galioms paklAi??sta intuityvusis kito A?mogaus supratimas. Anot amerikieA?iA? meno kritiko Hiltono Kramerio, aukA?tajam menui reikia iA?skirtinio talento, iA?skirtinAi??s vizijos, iA?skirtinio pasirengimo ir pasiaukojimoAi??ai??i?? reikalingos iA?skirtinAi??s asmenybAi??s. A?inoma lietuviA? tapytoja MiglAi?? KosinskaitAi?? tam visiA?kai pritartA?:ai??i??ai??zMan Dievas davAi?? profesijAi??, kurioje galiu save realizuoti su kaupu. Manau, kad tai, kAi?? A?monAi??s iA?lieja dienoraA?A?iui, aA? tiesiog sudedu A? savo kAi??rybinA? darbAi??. Mano emocinAi??s bAi??senos, nuostatos ir troA?kimai atsispindi vaizduojamuose personaA?uose. Tas kasdienis ai??s,tepimasai??? yra absoliuti psichoterapija, iA?gydanti nuo visA? A?tampA?, nervA?, blaA?kymosi. Tapyba mane stabilizuoja ne prasA?iau nei joga, be kurios jau irgi nebeA?sivaizduoju savo gyvenimo. Tai dvi labai skirtingos ir labai stiprios gyvenimo sferos, kurios keistu bAi??du yra susijusios tarpusavyje ir padeda iA?laikyti balansAi?? tarp kAi??no, jausmA? ir proto. Kuo ilgiau aA? praktikuoju jogAi??, tuo ramesnAi?? ir stabilesnAi?? darausi, tuo sukauptesni darosi mano paveikslai. Atsikratau nereikalingA? detaliA?, blizguA?iA?, forma A?varAi??ja, einu A? esmAi??. A?monAi??s, kurie kiek nors yra ragavAi?? rytietiA?kA? asmenybAi??s formavimo praktikA?, supras, kad po to nieko negali daryti bet kaip, atmestinai, nenuosekliai, ne iki galoai??i?? nei namA? tvarkyti, nei paveikslo tapyti, nei karnavalinio kostiumo pasiruoA?ti. Kartais nebAi??na lengva iA?likti vienodai susikaupusiai prie paveikslo nuo pradA?ios iki galo. Visuomet labai smagu pradAi??ti darbAi??, per pirmAi?? seansAi?? padarau labai daug ir su dideliu uA?sidegimu. Daug labiau kankinuosi, kai reikia uA?baigti paveikslAi??, nes visuomet atrodo, kad dar galima bAi??tA? kai kAi?? patobulinti.ai???

Tas savo pasaulio kAi??rimas, nAi??ra abejonAi??s, yra ilga kelionAi??, kuriai suvokti reikia dideliA? pastangA? ir laiko, kurio eilinis vartotojas daA?nai paprasA?iausiai neturi, o jeigu net ir turAi??tA?, ar pultA? studijuoti dailAi??s istorijos, kad suprastA? A?iuolaikinAi?? meninAi?? kalbAi?? ir iA?moktA? sudAi??tingAi?? sintaksAi??? EkscentriA?kasis Lietuvos prieA?kario kultAi??rininkas Juozas Albinas HerbaA?iauskas teigAi??, kad meninAi?? kAi??ryba yra savotiA?kas kosminio vyksmo A?sikAi??nijimas, specifinis kosminio ritmo pasireiA?kimas. KosminAi?? ritmika, pasak jo, yra meninAi??s ritmikos pagrindas. A?mogus gali bAi??ti kAi??rAi??ju, kai ryA?tasi galynAi??tis su Dievu ir dAi??l to kAi??rAi??jo bei paties meno specifika yra iA?plaukusi iA? Liuciferio valdomo pragaro tarpekliA?.. Taigi nieko nauja. MenininkasAi??ai??i?? pusAi?? Dievo/pusAi?? velnio, pusAi?? A?vAi??ries/pusAi?? A?mogaus. Ir menininkai to neslepia, nes kaip tik iA? tA? kautyniA? A?ieA?irbos ir gimsta menai. Populiarioji vizija teigia, kad kiekviena banalybAi?? yra ir privalo bAi??ti iA?skirtinAi??.

Be abejo, A?ioje vietoje iA?kyla vertybinis klausimas, kurio esmAi??Ai??ai??i?? atsakyti, kokA? turinA? mes laikome iA?skirtinumu. Viena yra aiA?ku, kad tai gali bAi??ti tik neginA?ijamas talentas, meistriA?kumas ir groA?io pajauta. O tuo pasiA?ymi tik saujelAi?? Dievo apdovanotA?jA?. VaikA?A?iodamas po ekspozicijAi?? ai??zLietuvos dailAi?? 2012: 18 parodA?ai??? galvojiAi??ai??i?? koks pasaulis A?ia sukurtas? Kam? Suprantama, ir man, kuris A?iAi??ri ir bando iA?skaityti, iA?girsti prasmes, taA?iau menininkA? A?odA?iai prie kAi??riniA? tave kreipia, veja kaA?kur A?alin: jie ne tie ir ne tAi?? nurodantys. Objektai bando uA?kabinti praeivio (ne A?iAi??rovo) petA?, kadangi A?iAi??rovas jau A?gAi??sdintas: jis atsidAi??rAi?? daugialypAi??je objektA? erdvAi??je, kurioje daiktai kalba savo kalbomis, taA?iau tas A?niokA?A?iantis Babilonas sutrikdo: neaiA?ku, ar jie kalba tam A?iAi??rovui, ar kalba artikuliuotai, prasmingai. TodAi??l kartais geriau praeiti nei A?iAi??rAi??ti, A?vilgtelti nei reflektuoti. Kieno prasmAi?? A?ia pateikiama? Koks praneA?imas? Kieno? KAi?? sako tie nesusisiekiantys, viskAi?? A?inantys projektai? Kaip jie byloja, nurodydami man paklusti? KodAi??l jie man liepia daryti tai, ko nenoriu? Nenoriu taip keistis, kaip nurodo permainA? trokA?tanA?ios meninAi??s ar parameninAi??s provokacijos, po figos lapu slepianA?ios savo gAi??dAi??, t. y. prasmAi??. Kartais, atrodo, jos siekia nuvaikuoti lietuviA?kumo mitAi?? ar pateikti kasdienybAi?? kaip vaizdo socialumAi??. Kartais paprasA?iausiai geidA?ia viskAi?? parduotiAi??ai??i?? sudAi??ti A? aukcionAi??. Arba galima iA?dalinti visus eksponatus , arba priversti, tarkim, visAi?? vyriA?kAi??jAi?? kritikA? gildijAi?? apA?lapinti tam tikrus aukcione iA?dAi??liotus… Niekas nebenustebintA?, sakykime, beveik niekas. Oras, atveA?tas iA?…, automobilis, prikrautas gipso muliaA?A?, A?abai, vaizdo kasetAi??s, kuriose menininkAi?? paliko savo kuklA? A?raA?Ai??… Pamenate: Vania ir LioA?a buvo A?ia? Ant amA?iA? amA?inA?jA?.

Taip, avangardas, taip, pasikeitusi, besikeiA?ianti, (de)graduojanti dailAi??s kalba, riebiai apaugusi dulkAi??m, kurias betgi nukrapA?A?ius neretai tenka krapA?tytis ir pakauA?A?Ai??ai??i?? deja vu. Matyta, girdAi??ta, nebylu, neprakalbinama, iA?kalbAi??ta. Rauschenbergas, Duchampas, Baselitz, WarholasAi??ai??i?? ak, tie amA?ini jaunuoliai. Ir jokiA? ten dulkiA?. O A?ia, regis, paraleliniai, turintys kelti nuostabAi?? pasauliai tiesiog neegzistuoja, retais atvejais iA?kildami kaip miksuojantys koliaA?ai, kuriuose iA?nyra A? MariA? KatiliA?kA? panaA?us aktorius Audronis RAi??kas ar A?spAi??dingos A?ilvino Landzbergo betono masAi??s… Ai??vieA?ias, paslAi??ptas, be turinio, su turiniu, supainiotas, mutuojantis, beformis, nusimetantis bet kokius tikrovAi??s scenarijus ir vAi??l grA?A?tantis A? jAi??… DabartiA?kas menas. NepompastiA?kas lokalios globalizacijos paradas, kuriame kaA?kodAi??l nesinori A?ygiuoti su jokiom vAi??liavom. Stebina? Ne. Normalus A?iuolaikinis menas. Ir nepriklausomas. Nuo ko? Nuo savAi??s paties? Nuo manAi??s, nuo to, kuris dar kitas? Ar anas kitoniA?kumas dar gali A?veikti nuotolA? ir A?tikinti? AA? nenoriu ai??zLegoai???, aA? naiviai noriu stebuklo. PaA?inaus, nepaA?inausAi??ai??i?? nesvarbu. Gyvo gyvas emocijas sukelianA?io stebuklo. ai??zVargas tiems, kurie nuo TavAi??s atsitolino…ai???Ai??ai??i?? kadaise sakAi?? poetas, kviesdamas prisiartint.