KodAi??l verta atgaivinti sinagogas Lietuvoje?

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: KultAi??ros paveldas Lietuvoje
AUTORIUS:Ai??RAi??ta GrigaliAi??naitAi??
DATA: 2012-09

KodAi??l verta atgaivinti sinagogas Lietuvoje?

RAi??ta GrigaliAi??naitAi??

Lietuvoje didAi??jant saugotinA? objektA? skaiA?iui, daugAi??ja ir jA? panaudos bAi??dA?. Kaip interpretuosime pA?veldo objektAi?? ar vietovAi??, pirmiausia lemia pasirinkimas, kAi?? ir kaip saugoti, o iA?saugojus ai??i?? kaip pateikti visuomenei. KultAi??ros paveldas yra visa tai, kas paveldAi??ta iA? praeities; paveldas turi bAi??ti saugomas, pritaikomas visuomenAi??s poreikiams, perduodamas ateities kartoms, kadangi jis uA?tikrina visuomenAi??s tobulAi??jimAi?? ir palaiko A?moniA? bendruomenAi??. Vis daA?niau kultAi??ros paveldas yra suprantamas kaip iA?tekliai, kuriuos bAi??tina aktyviai naudoti, o ne pasyviai saugoti ateities kartoms. Paveldas A?monAi??ms svarbus ne todAi??l, kad jis egzistuoja, o todAi??l, kad jis yra kam nors pritaikomas, taigi bAi??tina sukurti tinkamAi?? ir efektyvA? kultAi??ros paveldo vadybos modelA?.

KultAi??ros paveldo vadyba laiduoja kultAi??ros paveldo apsaugAi?? ir stabilios bAi??klAi??s iA?laikymAi??, kelia bendrAi?? A?alies ekonomikos lygA?, o kultAi??ros paveldo objektA? populiarinimas ir propagavimas yra siejamas su bendro A?alies A?vaizdA?io gerinimu, valstybAi??s identiteto uA?tikrinimu ar formavimu.

Remiantis nacionaline kultAi??rinio turizmo plAi??tros programa, vienas geriausiA? kultAi??ros vertybiA? panaudojimo bei populiarinimo bAi??dA? ai??i?? remtis jomis organizuojant A?vairius renginius, priimant sveA?ius bei iA?laikant istorines tradicijas, daug dAi??mesio skiriant ekspozicijoms, parodoms, meno bei kultAi??riniams renginiams (NacionalinAi?? kultAi??rinio turizmo plAi??tros programa, 1993). KultAi??ros paveldo objektai lankytojA? pritraukia dvigubai daugiau, kai juose ar A?alia jA? vyksta renginiai, konferencijos ar plAi??tojama kita veikla. Ai??itaip jie yra ir efektyviau populiarinami, kadangi daugelio stebAi??tojA? atmintyje iA?lieka A?spAi??dingA? renginio akimirkA? motyvai.

Sinagogos ai??i?? unikalus kultAi??ros paveldo objektas, kuris beveik nAi??ra pritaikytas nei visuomenAi??s reikmAi??ms ar turizmui, taA?iau, kaip ir kiti paveldo objektai, gali bAi??ti ekonomiA?kai naudingas. Ai??i neatskiriama kultAi??ros paveldo dalis turi bAi??ti atgaivinta, o ne palikta sunykti, kadangi A?ydA? paveldas yra sudedamoji Europos istorijos ir kultAi??ros dalis. Pritaikant sinagogas visuomenAi??s reikmAi??ms (turizmui) svarbu yra siekti efektyvumo sutelkiant dAi??mesA? A? paveldo iA?saugojimAi?? ir patrauklA? jo pristatymAi?? visuomenei.

Lietuvoje yra iA?likAi?? apie 80 sinagogA?, 16 jA? medinAi??s. Lietuva ai??i?? viena iA? nedaugelio A?aliA? Europoje, kur iA?likusiA? mediniA? sinagogA? skaiA?ius yra toks didelis. Kaip tik dAi??l to bAi??tina saugoti ir naudoti jas ai??i?? taip jas atgaivinti.

Grupuojant sinagogas pagal autentiA?kumAi?? ir dabartinAi?? funkcijAi?? A?iandienos kultAi??ros paveldo kontekste yra iA?skiriamos keturios jA? grupAi??s:

1)Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? veikianA?ios sinagogos;

2)Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? iA?likAi?? buvusiA? sinagogA? pastatai;

3)Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? perstatyti buvusiA? sinagogA? pastatai arba iA?likAi?? jA? pamatai;

4)Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? iA?nykusios sinagogos

(M. RupeikienAi??. A Disappearing Heritage: The Synagogue Architecture of Lithuania, 2008, p. 13).

Pirmosios dvi grupAi??s sudaro materialiAi??jAi?? Lietuvos kultAi??ros paveldo dalA?, o treA?ioji ir ketvirtoji ai??i?? simbolinAi??, uA?fiksuotAi?? A?vairiuose istoriniuose A?altiniuose, miestA? ir miesteliA? planuose, nuotraukose bei projektuose.

Ai??iuo metu daugelis tiek mAi??riniA?, tiek mediniA? sinagogA? nenaudojamos pagal pirminAi?? paskirtA?. Lietuvoje yra tik dvi veikianA?ios choralinAi??s sinagogos Vilniuje ir Kaune, kur susitelkusios didA?iausios A?ydA? bendruomenAi??s; KlaipAi??dos sinagogoje A?rengti nedideli maldos namai, o beveik visos kitos sinagogos Lietuvoje paliktos likimo valiai. IA?imtis ai??i?? KAi??dainiA? sinagoga, apie kuriAi?? pakalbAi??siu toliau.

KodAi??l taip yra, kad dauguma sinagogA? paliekamos likimo valiai ir nepritaikomos visuomenAi??s reikmAi??ms, nors visiA?kai suprantama jA? svarba ir vertAi??? PagrindinAi?? problema ai??i?? akivaizdus interesA? konfliktas ir atsakomybAi??s nepasidalijimas. Galima teigti, kad kultAi??ros paveldo vadyba priklauso nuo savininkA?. Svarbiausia yra nusistatyti aiA?kias ribas, kam kultAi??ros paveldo objektas priklauso ir kas uA? jA? atsakingas, o tada galima imtis veiksmA?, plAi??toti idAi??jas ir ieA?koti finansavimo A?altiniA?.

Taip pat bAi??tina ugdyti visuomenAi?? ir parodyti jai pavyzdA?iA?, kaip sinagogos pritaikomos visuomenAi??s reikmAi??ms visoje Europoje. O tai tikrai nAi??ra blogai, jeigu sinagoga, negalAi??dama iA?laikyti savo pirminAi??s paskirties, naudojama visuomenAi??s reikmAi??ms tenkinti arba pritaikoma kultAi??riniam turizmui plAi??toti.

Pasaulyje galima rasti sinagogA?, kurios yra paverstos kultAi??rinio turizmo traukos objektais. Sinagoga Berlyne, Rykestrasse gatvAi??je, yra didA?iausia iA?likusi sinagoga visoje Vokietijoje, kurioje A?alia vykstanA?iA? pamaldA? organizuojami A?vairAi??s muzikos festivaliai. Kahal Zur Israel sinagogoje Brazilijoj dabar A?kurtas muziejus, kuriame kiekvienA? metA? lapkritA? vyksta A?ydA? kultAi??ros festivalis, pritraukiantis per 20 000 lankytojA?. Taip pat Tykocino sinagoga Lenkijoje tarnauja dabar kaip muziejus, nors toje vietoje visai nelikAi?? A?ydA?, taip pat nAi??ra jokiA? kitA? turistiniA? atrakcijA?, taA?iau kasmet sinagogos apA?iAi??rAi??ti atvyksta apie 40 000 turistA?, ai??i?? vietos bendruomenei tai ekonomiA?kai naudinga, kadangi sinagogoje veikia kavinAi??, kurioje galima paragauti tradiciniA? A?ydA? patiekalA?, taip pat A?alia sinagogos yra A?rengtas nedidelis vieA?butis.

Tai tik keletas pavyzdA?iA?, kaip pirminAi??s paskirties nebeatliekantis paveldo objektas gali bAi??ti pritaikomas visuomenAi??s reikmAi??ms tenkinti bei kartu ekonominei naudai teikti.

Lietuvoje puikiu sinagogA? pritaikymo visuomenAi??s reikmAi??ms pavyzdA?iu galAi??tA? bAi??ti KAi??dainiA? sinagogA? kompleksas. Ai??A? kompleksAi?? sudaro dvi sinagogos: A?ieminAi?? maA?oji ir vasarinAi?? didA?ioji.

KAi??dainiA? vasarinAi?? (DidA?ioji) sinagoga buvo pastatyta XVII a. antrojoje pusAi??je, o perstatyta 1784 metais. Jos iA?orAi??s formose galima A?A?velgti KAi??dainiA? kalvinA? baA?nyA?ios A?takAi??. Nepaisant kitA? bendruomeniA? poveikio pastato iA?orei, jos interjeras buvo kurtas laikantis A?ydA? tradicijA?. Vidus pasiA?ymAi??jo meniA?ka aukso spalvos skliautiniA? lubA? tapyba floros ir faunos motyvais, o prie rytinAi??s sienos stovAi??jo labai puoA?nus medinis Aron kodeA?as, dingAi??s per AntrAi??jA? pasaulinA? karAi??.

1837 metais A?alia vasarinAi??s pastatyta MaA?oji A?ieminAi?? sinagoga, kuri atliko ir mokyklos funkcijas. XIX amA?iaus pirmojoje pusAi??je A?ios dvi sinagogos padAi??jo suformuoti A?ydA? maldos namA? kompleksAi?? KAi??dainiA? senamiesA?io centrinAi??je dalyje, Senosios rinkos aikA?tAi??je.

XIX a. viduryje buvo pastatyta atskira sinagoga turtingiems amatininkams ir mAi??sininkams. Ai??ioji Smilgos gatvAi??je (namas Nr. 13) stovinti sinagoga turi klasicizmo ir romantizmo bruoA?A?, tad yra viena iA? nedaugelio Lietuvoje iA?likusiA? klasicistiniA? mAi??riniA? A?ydA? maldos namA?.

Restauruotoje KAi??dainiA? A?ieminAi??je (MaA?ojoje) sinagogoje 2002 metais A?kurtas daugiakultAi??ris centras. Jame A?rengta ekspozicija apie KAi??dainiA? A?ydA? bendruomenAi?? ir holokaustAi??, veikia nuolatinAi??s A?ydA? edukacinAi??s programos, kuriA? metu pasakojama A?ydA? istorija, vedamos ekskursijos po KAi??dainiA? A?ydA? kvartalus, organizuojami A?vairAi??s kultAi??riniai renginiai, koncertai, rengiamos parodos, seminarai, vykdoma edukacinAi?? ir klubinAi?? veikla. Ai??is centras taip pat organizuoja A?vairaus pobAi??dA?io ekskursijas atvykstanA?ioms turistA? grupAi??ms, moksleiviams iA? visos Lietuvos. A?ia rengiami seminarai mokytojams, muziejininkams.

DaugiakultAi??ris centras yra puikus pavyzdys, kaip kultAi??ros paveldo objektas gali bAi??ti pritaikomas visuomenAi??s reikmAi??ms (turizmui).

Taip pat restauruotoje KAi??dainiA? vasarinAi??je (DidA?iojoje) sinagogoje nuo 2004 metA? veikia vaikA? dailAi??s mokykla. DailAi??s mokykloje yra ir mini galerija, kurioje rengiamos mokiniA? kAi??rybos darbA? bei A?gyvendintA? projektA? parodos. Ai??ios dvi sinagogos priklauso KAi??dainiA? rajono savivaldybei.

TreA?ioji KAi??dainiA? sinagoga priklauso Lietuvos A?ydA? bendruomenei, kuri jAi?? iA?nuomojo, ir dabar A?iose patalpose yra parduotuvAi??s sandAi??lis. Ai??i sinagoga nenaudojama visuomenAi??s reikmAi??ms tenkinti ar kaip kultAi??rinio turizmo objektas. Kaip dauguma kitA? sinagogA? Lietuvoje, ji palikta likimo valiai.

Itin aktuali yra A?ydA? maldos namA? rekonstrukcijos, tinkamo pritaikymo tema. NetekAi?? pirminAi??s paskirties ir likAi?? be konkreA?iA? A?eimininkA?, jie tampa niekam nereikalingi ir sparA?iai nyksta. Tinkamai sutvarkius sinagogas, sukAi??rus vadybines strategijas galima ne tik iA?saugoti jas, bet ir gauti ekonominAi??s naudos pritaikant jas visuomenAi??s reikmAi??ms (turizmui). Juk sinagogos ai??i?? tai ne tik A?ydA? dvasinio ir materialinio paveldo atspindys, bet ir neatskiriama Lietuvos kultAi??ros paveldo dalis.

Populiariausia nenaudojamuose paveldo objektuose ai??i?? A?kurti muziejus, taA?iau muziejus neturi bAi??ti statiA?kas, jis privalo bAi??ti daugiafunkcinis. Be muziejaus ekspozicijos, turi bAi??ti organizuojama parodos, kitokio pobAi??dA?io, nebAi??tinai su muziejaus tema susijAi??, renginiai, turi bAi??ti A?gyvendinamos edukacinAi??s programos, rengiami interaktyvAi??s uA?siAi??mimai, muziejus turi turAi??ti informacinA? centrAi??, bibliotekAi??. Be abejo, informacinis centras gali skleisti informacijAi?? apie A?ydus ir Lietuvoje esanA?ias sinagogas, sudaryti kultAi??riniA? keliA? marA?rutus, o A?rengtoje bibliotekoje gali bAi??ti skyrius, pristatantis A?ydA? autoriA? knygas. Ir visai nebAi??tina sinagogose pristatyti tik A?ydA? kultAi??rAi??. Taip pat sinagogose galAi??tA? bAi??ti rengiami kameriniai A?ydA? (ir ne tik) muzikos koncertai bei literatAi??ros vakarai. Kaip ir KAi??dainiA? daugiakultAi??riame centre, sinagogose turAi??tA? bAi??ti derinamos skirtingos kultAi??ros, o jA? erdvAi?? pritaikoma A?vairioms veikloms. Ai??itai yra visiA?kai A?manoma.

Kiekvienai sinagogai galima sukurti unikaliAi?? vizijAi??, toliau rengiant kultAi??rinius kelius, sujungiant kelias architektAi??riA?kai ar tematiA?kai panaA?ias sinagogas. Taip galima pasiekti visai visuomenei naudingA? tikslA? ai??i?? turiu galvoje ekonominAi?? naudAi??, visuomeninAi?? tolerancijAi??, tobulAi??jimAi??. TaA?iau norint A?gyvendinti planus, pirmiausia privalo bAi??ti aiA?kiai apibrAi??A?tos nuosavybAi??s ribos.