Kokia Lietuvos valstybAi??s buvimo prasmAi???

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Andrius Martinkus
DATA: 2014-01

Deja, einant A? pabaigAi?? dvideA?imt tretiems atkurtos Lietuvos valstybAi??s egzistavimo metams, A?is klausimas skamba daug aktualiau, negu jis skambAi??tA? 1989ai??i??1991 m. Tuomet atsakymas A? jA? ai??i??Ai?? bent jau didA?iajai daliai tA?, kurie stovAi??jo ai??zBaltijos kelyje” ir Sausio 13-Ai??jAi?? gynAi?? savo valstybAi?? ai??i??Ai?? buvo aiA?kus. TaA?iau anaiptol ne visi vadinamuosiuose ai??zdemokratiniuose” ir ai??zlaisvuose” Vakaruose buvo tuo atsakymu suA?avAi??ti. LiAi??dna dabartinAi?? Lietuvos valstybAi??s padAi??tis ir tai, kad didA?ioji politinio bei nemaA?a intelektualinio A?alies elito dalis, regis, visai tokia padAi??timi patenkinta, liudija, kad tuo atsakymu ne visi buvo suA?avAi??ti ir paA?ioje Lietuvoje.

RAi??tos JunutytAi??s instaliacijos ai??zSomnambulas letargiA?kaiai??? fragmentas. gyA?io norvilo nuotrauka
RAi??tos JunutytAi??s instaliacijos ai??zSomnambulas letargiA?kaiai??? fragmentas. gyA?io norvilo nuotrauka

IA?sivadavimo siekusios tautos ir daugelio VakarA? atstovA? lAi??kesA?iA? netapatumAi?? gerai perteikia Kovo 11-osios akto signataro Bronislovo Kuzmicko A?odA?iai: ai??zDemokratijAi?? jAi??s galite atkurti ir bAi??dami SAi??jungos sudAi??tyje”, ai??i?? patarinAi??jo ne vienas VakarA? politikas, parodydamas, kad nelabai supranta, kas iA? tikrA?jA? vyksta, o A? nepriklausomybAi??s atkAi??rimAi?? A?iAi??ri kaip A? nepageidautinAi?? separatizmAi??. Tikrasis nepriklausomybAi??s atkAi??rimo motyvas buvo siekis iA?sivaduoti tautine prasme, suvokiant, kad nepriklausomas valstybingumas yra nepamainoma tautos normalios egzistencijos sAi??lyga, vienintelis kelias, gelbstintis tautai nuo iA?tirpimo rusiA?koje sovietinAi??je masAi??je.”* Po metA? (2004) Lietuva A?stos A? Europos SAi??jungAi??. O deA?imtA?jA? buvimo toje SAi??jungoje metiniA? iA?vakarAi??se A?io teksto autorius klaus: ai??zKaip atsitiko, kad toje kitoje SAi??jungoje lietuviA? tautos ai??ziA?tirpimas” ai??i?? nebe ai??zrusiA?koje sovietinAi??je”, bet kitoje ai??zmasAi??je” ai??i?? vyksta su daug didesniu pagreiA?iu, negu SAi??jungoje, nuo iA?stojimo iA? kurios lietuvius bandAi?? atkalbAi??ti Kuzmicko minimi VakarA? politikai?” Ai??iandien iA? naujo keltinas prieA? deA?imtmetA? signataro keltas klausimas: ai??zKaip apibAi??dinti dabartA??” PrieA?ingai tiems, kurie ai??i?? geros arba piktos valios vedami ai??i?? tvirtina, jog lyginti ES ir SSRS yra neteisinga ir nedora, raA?antis A?ias eilutes A?sitikinAi??s, kadAi??nedora yra nematytiAi??ES (dabartiniu jos pavidalu ai??i?? vis labiau ai??zfederacija” virstanA?ios) ir SSRS panaA?umA?. Taip pat nedora, kaip ir komunizmo naudai atsisakyti lyginti komunizmo ir nacionalsocializmo nusikaltimus. Taigi su klausimu, ai??zkaip apibAi??dinti dabartA?”, keltini ir kiti du ai??i?? ai??zkaip apibAi??dinti Europos SAi??jungAi??” ir ai??zkaip apibAi??dinti dabartinAi?? Lietuvos valstybAi??”.

Lietuvos valstybAi?? buvo atkurta kaipAi??nacionalinAi??, tautinAi?? valstybAi??.Ai??ai??zTrys sesAi??s iA? miego kyla jau apginti savo garbAi??s”, ai??i?? buvo dainuojama apie bundanA?ias lietuviA?, latviA? ir estA? tautas. Formaliai Lietuva ir yraAi??nacionalinAi??Ai??valstybAi??. Antrasis Konstitucijos straipsnis teigia: ai??zLietuvos valstybAi?? kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.” TaA?iau politinio Lietuvos valstybAi??s elito poA?iAi??ris A? jau A?vykusiame referendume (dAi??l branduolinAi??s elektrinAi??s) pareikA?tAi?? tautos valiAi??, jo poA?iAi??ris A? galbAi??t dar A?vyksiantA? referendumAi?? (dAi??l A?emAi??s pardavimo uA?sienieA?iams) ai??i??Ai?? kaip ir apskritai drakoniA?kas 300 000 referendumui surengti reikalingA? pilieA?iA? paraA?A? reikalavimas ai??i??Ai?? liudija, koks susvetimAi??jAi??s yra A?io ai??zelito” santykis su ai??ztauta”. Tai nAi??ra tikrai nacionalinei valstybei bAi??dingas santykis. TaA?iau dar labiau nenacionalinA? antrosios Lietuvos respublikos charakterA? iliustruoja jos palyginimas su pirmAi??ja (1918ai??i??1940) Lietuvos respublika, kuri, nepaisant autoritarinio Antano Smetonos valdymo laikotarpio, buvo tikrAi??ja prasme nacionalinAi?? valstybAi??. Tik visiA?kas nacionaline prasmeAi??degeneratasAi??(ai??zTarptautiniA? A?odA?iA? A?odynas” pateikia tokius lietuviA?kus A?io termino vertimo variantus: ai??ziA?sigimAi??lis”, ai??ziA?visAi??lis”, ai??ziA?visa”) gali abejingai priimti ir A?altakraujiA?kai racionalizuoti faktAi??, kad, prieA?ingai nei pirmojoje Lietuvos respublikoje (kurioje gyventojA? skaiA?ius iA?augo nuo maA?daug 2,6 milijonA? iki 3 milijonA?), antrojoje Lietuvos respublikoje gyventojA? skaiA?ius sumaA?Ai??jo nuo 3,7 milijonA? iki maA?iau nei 3 milijonA?. Apie valstybAi??s poA?iAi??rA? A? mokytojo profesijAi?? pirmojoje ir antrojoje respublikose patylAi??sime. Pateiksime tik vienAi?? faktAi?? iA? technikos srities. Kaip ir A?iandien, pirmosios Lietuvos respublikos laikais valstybAi??s visavertiA?kumAi??, be viso kito, liudijo ir karo aviacijos bAi??klAi??. 1940 m. Lietuvos kariuomenAi?? turAi??jo 120 lAi??ktuvA?. Beveik pusAi?? jA? ai??i?? Lietuvoje (toje ai??znuo A?agrAi??s” savo valstybAi?? pradAi??jusiA? kurti valstieA?iA? A?alyje)Ai??lietuviA?Ai??darbininkA? pagamintiAi??lietuvioAi??Antano GustaiA?io sukonstruoti ANBO. DabartinAi??s Lietuvos oro erdvAi?? saugo 4 NATO ai??zpartneriA?” naikintuvai. DabartinAi?? Lietuva pradAi??jo tikrai ne nuo A?agrAi??s. IA? pirmo A?vilgsnio jos ai??i?? iA?silavinusios, industrinAi??s-agrarinAi??s, su Vilniumi ir KlaipAi??da ai??i??Ai?? startinAi??s pozicijos buvo daug geresnAi??s. Koks ryA?ys tarp demografijos ir karo aviacijos? Ogi paprastas. Lietuvos pilieA?iai vaA?iuoja dirbti ir mokAi??ti mokesA?ius A? A?alis, gaminanA?ias arba A?stengianA?ias A?pirkti A?iuolaikinius naikintuvus. UA? tai, kad lietuviai prisideda prie tA? A?aliA? gerovAi??s kAi??rimo, nykstanti Lietuva gauna ai??zoro policijos” apsaugAi??. Ar politinis Lietuvos elitas rausta iA? gAi??dos? Ogi prieA?ingai! Jis giriasi iA?sivaikA?A?iojanA?iai ir tirpstanA?iai tautai, kad pavyko iA?kaulyti ai??zoro policijos” misijos pratAi??simAi??. Ar taip gali elgtisAi??nacionalinAi??sAi??valstybAi??s elitas? AiA?ku, ne. Bet jei dabartinAi?? Lietuva nAi??ra nacionalinAi?? valstybAi??, tuometAi??kokiaAi??tai valstybAi??? Kaip mes atsidAi??rAi??me A?ioje apgailAi??tinoje padAi??tyje?

BAi??tina suprasti, kad dabartinAi?? Lietuvos valstybAi?? nAi??ra nacionalinAi??. Tai yra tokia, kurios tikslas yra tautos gerovAi?? ir nacionalinAi??s kultAi??ros puoselAi??jimas. Tai bAi??tina suprasti tam, kad bAi??tA? iA?vengta dabar daA?nA? nesusipratimA?, kai iA? A?ios valstybAi??s valdA?ios tikimasi veiklos, kurios bAi??tA? galima tikAi??tis,Ai??jei tai bAi??tA?nacionalinAi??s valstybAi??s valdA?ia. PavyzdA?iui, skundA?iamasi, kad A?ioje kvazinacionalinAi??je valstybAi??je kultAi??ros darbuotojai vos suduria galAi?? su galu, o kultAi??ros ministro portfelis maA?iausiai domina rinkimus laimAi??jusias partijas. Bet taip irAi??turi bAi??tiAi??valstybAi??je, kuri tik formaliai yra nacionalinAi??! Jei vienAi?? graA?iAi?? dienAi?? atsitiktA? stebuklas ir A?ios valstybAi??s valdA?iai pradAi??tA? rAi??pAi??ti kultAi??ra, tai reikA?tA?, kad pasikeitAi?? A?ios valstybAi??s santvarka, ir ji staiga virto nacionaline valstybe. Bet tie, kurie nAi??ra nusiteikAi?? laukti tokio stebuklo, turi A?sisAi??moninti, jog vienintelis bAi??das Lietuvos valstybAi?? vAi??l paversti nacionaline valstybe yraAi??atsikovoti savo valstybAi??Ai??iA? jAi?? uA?grobusio ir Tautos ai??i?? pagal KonstitucijAi??, suvereno ai??i??Ai?? teises uzurpavusio jos dabartinio oligarchinio politinio (ir ideologiA?kai jA? aptarnaujanA?io intelektualinio) ai??zelito”. Tai ir bandoma padaryti, be viso kito, jau minAi??tais referendumais. Kol kas, deja, ne itin sAi??kmingai. TaA?iau jau vien tA? referendumA? neapykanta ir baimAi?? akivaizdA?iai liudija, kad Lietuvos valstybAi??s politinis ai??zelitas” nAi??raAi??nacionalinAi??svalstybAi??s politinis elitas.

DaA?nai sakoma (tokias kalbas ypaA? mAi??gsta Lietuvos oligarchinAi??s valstybAi??s ai??zelitas” ir jA? aptarnaujantys ai??zdvaro intelektualai”), kad didA?ioji dalis Lietuvos bAi??dA? kyla dAi??l ai??znebrandA?ios” mAi??sA? A?alies demokratijos, sovietinAi??s praeities, A?odA?iu, dAi??l to, kad mAi??sA? A?alis daugeliu atA?vilgiA? yra ai??zatsilikusi” nuo ai??zpaA?angiA?jA?” VakarA?. Tai yra klasikinis pavyzdys, kai pusAi??s tiesos sakymas yra melavimas. Nes nepasakomas svarbiausias dalykas. Nepasakoma, kad Lietuva kartu su dauguma kitA? nuo komunizmo iA?sivadavusiA? A?aliA? tapo paA?iA?Ai??paA?angiausiA?Ai??VakarA? idAi??jA? nuosekliausio ir radikaliausio A?gyvendinimo vieta. Tokie reiA?kiniai kaip apverktina kultAi??ros bAi??klAi?? ir didA?iulAi?? socialinAi?? atskirtis yra ne Lietuvos atsilikimo, bet ai??i?? prieA?ingai ai??i?? josAi??paA?angosAi??A?rodymas. O iA?plAi??totas vieA?asis sektorius ir didesnis socialinis teisingumas ai??zbrandA?iosios demokratijos” A?alyse yra ne jA? paA?angos, bet ai??i??Ai?? prieA?ingai ai??i?? jA?Ai??atsilikimoAi??irAi??vAi??lavimopoA?ymiai. (YpaA? ai??zreakcingos” yra tokios A?alys, kaip, pavyzdA?iui, Ai??vedija, apie kurios socialinA? ai??zmodelA?” kadaise naiviai svajojo daugelis lietuviA?.) DidesnAi?? ekonominAi?? VakarA? visuomeniA? gerovAi?? ir didesnis jA? socialinis teisingumas yra, aiA?ku, ne tiek ai??zdemokratijos brandos”, kiek, pirma, buvusiA? kolonijA? iA?naudojimo rezultatas ir, antra, padarinys to, kad pokomunistines A?alis tarsi viesulas nusiaubAi??sneoliberalizmasAi??Vakaruose buvo priverstas A?veikinAi??ti tokius ai??zpaA?angos stabdA?ius”, kaip, pavyzdA?iui, ai??zgerovAi??s valstybAi??” ir stiprios dirbanA?iA?jA? profesinAi??s sAi??jungos. PokomunistinAi??se A?alyse tokiA? ai??zpaA?angos stabdA?iA?” nebuvo ai??i?? komunistA? valdomoje ai??zgerovAi??s valstybAi??je” realizuota (labai netobulai) socialinio teisingumo idAi??ja ir formalios profesinAi??s sAi??jungos buvo komunizmo sukompromituotos ir neoliberalizmo ideologA? susietos su ai??ztotalitarine” praeitimi. Na, o pats neoliberalizmas ai??i??Ai?? beje, beveik niekada (bent jau Lietuvoje) vieA?ai neA?vardijAi??s savAi??s ai??zneoliberalizmu” ai??i?? agresyviai ir begAi??diA?kai save tapatino su ai??zlaisve”, o socialinA? neteisingumAi?? ir kaip ant mieliA? auganA?iAi?? socialinAi?? atskirtA? demagogiA?kai teisino kaip esAi??, neiA?vengiamAi?? ai??zlaisvAi??s kainAi??”. A?monAi??ms buvo sakoma, kad jie yra ai??zatsilikAi??” ir per ai??zpereinamAi??jA? laikotarpA?” turi pasivyti ai??zpaA?angius” Vakarus. O iA? tikrA?jA? pokomunistiniA? kraA?tA? gyventojai Ai??jo globaliosAi??neoliberalios revoliucijosAi??avangarde. Sekdami tautai pasakas apie ai??zpereinamAi??jA? laikotarpA?” (sprendA?iant iA? dabartiniA? tendencijA?, jis gali pasibaigti tada, kai lietuviA? tauta apskritai iA?nyks), buvAi?? komunistai (dabartiniai socialdemokratai) ir nemaA?a dalis ai??zSAi??jAi??dA?io” vadA? (iA? kuriA? branduolio iA?augo dabartinAi?? TS-LKD) puolAi?? apiplAi??A?inAi??ti savo tautAi??. ai??zPrivatizacija, privatizacija, privatizacija”, ai??i?? toks buvo ai??ztrigubos P” receptas, kurA? pokomunistiniams kraA?tams paraA?Ai?? vienas neoliberalizmo A?ulA? Miltonas Friedmanas. Tauta tai pavadino ai??zprichvatizacija”.

Pats terminas ai??zneoliberalizmas” nurodo A? tam tikrAi?? laisvAi??s sampratAi??, kuriAi?? privalo saugoti ir puoselAi??tineoAi??liberali valstybAi??. DabartinAi?? Lietuvos valstybAi?? yra ne nacionalinAi??, o bAi??tentAi??neoliberaliAi??valstybAi??. Ai??io tipo valstybAi??s paskirtis yra ne tautos gerovAi?? ir nacionalinAi??s kultAi??ros puoselAi??jimas, oAi??globalios neoliberalios tvarkos (neoliberalizmo praktikos) palaikymas savo sienA? apibrAi??A?toje teritorijoje ir neoliberalizmo ideologijos (teorijos) diegimas A? savo pilieA?iA? sAi??monAi??.Ai??RadikalA? nacionalinAi??s ir neoliberalios valstybAi??s puoselAi??jamA? laisvAi??s sampratA? skirtingumAi?? galima parodyti remiantis populiaria Atgimimo laikotarpio daina ai??zLaisvAi??” (A?odA?iai ai??i?? Justino MarcinkeviA?iaus). ai??zTai uA?daryk mane, TAi??vyne, savyje, kaip giesmAi?? gerklAi??je mirtis uA?daro”, ai??i?? dainavo Eurika MasytAi??. Tai ai??i?? nacionalinAi??s valstybAi??s, tokios, kokios siekAi?? atgimusi tauta, puoselAi??jama laisvAi??. ai??zNe uA? tokiAi?? LietuvAi?? kovojome”, ai??i?? A?iame skunde slypi nusivylimas ne kiekybe, betAi??kokybe. DabartinAi?? Lietuva yra visiA?kai kitokio tipo A?alis, negu ta, kurio buvo siekiama ai??zDainuojanA?ios revoliucijos” metu. ai??zTai pavaryk mane, TAi??vyne, nuo savAi??s…”, ai??i?? tokia yra neoAi??liberalios Lietuvos valstybAi??s puoselAi??jama laisvAi??, pasak Andriaus Kubiliaus, ai??zlaisvAi?? emigruoti”.

Atsakymas A? A?io straipsnio pradA?ioje iA?keltus tris klausimus skamba taip:Ai??DabartinAi?? Lietuvos valstybAi?? yra neoliberali valstybAi?? globalioje neoliberalioje dabartyje ir A?ios dabarties prieA?akyje einanA?ioje Europos SAi??jungoje.Ai??Nurodydamas A? kitus savo tekstus (ai??zAr sulauks Lietuva savo Boriso Jelcino?”,Ai??Ai??iaurAi??s AtAi??nai,Ai??2013, Nr. 47 (1161), ai??zNeoliberali Lietuvos valstybAi??”,Ai??Respublika,Ai??2013, Nr. 293 (7144), Nr. 296 (7147), A?ioje vietoje apsiribosiu A?vardydamas neoliberaliosAi??utopijosAi??ai??i?? agresyvaus ideologinio A?mogaus prigimtA? A?alojanA?io projekto, pakeitusio komunistinAi?? utopijAi?? ai??i?? esmAi??. Po nacionalinAi??s valstybAi??s vAi??liava tariamai iA?sivadavusi lietuviA? tauta jau dvideA?imt trejus metus yra iA?naudojama neoliberalios Lietuvos valstybAi??s, kurios oligarchinAi?? struktAi??ra ai??i?? bAi??dama vis labiau integruojama A? neoimperinA? ES kvazipolitinA? darinA? ai??i?? kartu su kitomis neoliberaliA? dabarties valstybiA? oligarchinAi??mis struktAi??romis yra pajungta transnacionalinAi??s finansinAi??s oligarchijos bei to, kAi?? Johnas Perkinsas savo knygoje ai??zEkonomikos smogiko iA?paA?intis” pavadino ai??zkorporatokratija”, interesams aptarnauti. (Istorija su ai??zChevron” atAi??jimu yra vienas iA? nedaugelio sAi??kmingo pasiprieA?inimo ai??zkorporatokratijai” pavyzdA?iA?.) Taigi neoliberalios utopijos idealas yratotalus pasaulio ir A?mogaus bAi??ties ai??i?? taip pat ir ai??zvidinio” A?mogaus pasaulio, A?mogaus ai??zsielos” ai??i?? iA?tirpdymas absoliuA?iai iA?laisvintuose rinkos santykiuose.Ai??(DAi??l to neoliberalizmas kartais vadinamas ai??zrinkos fundamentalizmu”.) Rinka ir jos laisvAi?? yra neoliberalizmoAi??sacrum, o bet kokios bAi??tybAi??s arba reiA?kinio egzistavimas yra legitimus tik tiek, kiek jis yra komunijoje su tuoAi??sacrum. Tobulame neoliberalios (kaip ir marksistinAi??s-komunistinAi??s) utopijos iA?sipildyme religijos, tautos, valstybAi??s turi apskritai iA?nykti, o pakeliui A? A?A? tiksAi??lAi?? ai??i??Ai?? tapti vis labiau nereikA?mingomis. Viskas turi bAi??ti perkama ir parduodama: A?emAi??, tAi??vynAi??, pilietybAi??, A?mogaus organai, tAi??vai, vaikai, sAi??A?inAi??, A?sitikinimai, tapatybAi??s, A?inios, svajonAi??s, meilAi??, A?sipareigojimai… Tai utopija, kuri, bAi??dama neA?gyvendinama, kaip ir komunistinAi?? utopija, bjauroja ir ardo A?moniA? gyvenimus bei tarpA?mogiA?kus santykius. PopieA?ius PranciA?kus savo programiniame dokumente ai??zEvangelii gaudium” ai??zneA?abotAi?? kapitalizmAi??” ai??i??Ai?? o tai ir yra po komunizmo A?lugimo LietuvAi?? pavergAi??s neoliberalizmas ai??i??Ai?? pavadino ai??ztironija”. Neoliberali Lietuvos valstybAi?? ai??i?? kaip ir (didesniu arba maA?esniu mastu) kitos neoliberalios dabarties valstybAi??s ai??i?? yra A?ios pasaulinAi??s palAi??kininkA? tironijos interesus aptarnaujantis instrumentas.

Ar galima bAi??ti neoliberalios valstybAi??sAi??patriotu?Ai??AiA?ku, ne. Negalima bAi??ti patriotu kvazipolitinio darinio, kurio egzistavimo tikslas ir prasmAi?? yra kapitalo (po A?emAi??s rutulA? palAi??kininkA? varinAi??jamA? pinigA? srautA?) ir biomasAi??s (neoliberaliu A?argonu ji vadinama ai??zA?mogiA?kaisiais iA?tekliais”) judAi??jimo ai??zlaisvAi??s” uA?tikrinimas. (ai??zLaisvas prekiA?, paslaugA?, kapitalo ir asmenA? judAi??jimas”, ai??i?? taip skamba pilnas oficialus A?io proceso pavadinimas.) Neoliberali valstybAi?? patriotizmo nAi?? neskatina. Atgimimo metu buvo kalbama apie ai??ztautinAi?? mokyklAi??”. Keli pirmieji ai??znepriklausomybAi??s” metai palaidojo ai??ztautinAi??s mokyklos” koncepcijAi??. Neoliberalios Lietuvos valstybAi??s ideologai entuziastingai puola ai??zdekonstruoti” 1918ai??i??1940 m. nacionalinAi??s Lietuvos valstybAi??s palikimAi??. TyA?iojamasi iA? Adolfo Ai??apokos ai??zLietuvos istorijos”. Menkinamas 1918 m. atsikAi??rusios Lietuvos valstybAi??s ai??zfilologinis projektas”. JonAi?? BasanaviA?iA? ai??zpsichiniu ligoniu”, o VincAi?? KudirkAi?? ai??i?? ai??znevykAi??liu” pavadinAi??s asmuo tampa neoliberalios valstybAi??s prezidento patarAi??ju. ai??zAntanas Maceina ai??i?? doktrininis intelektualas XX amA?iaus lietuviA? kultAi??roje”, ai??i??Ai?? tarytum pats nebAi??tA? ai??zdoktrininis” vienAi?? iA?kiliausiA? lietuviA? mAi??stytojA? triuA?kina bene aktyviausiai vieA?ojoje erdvAi??je besireiA?kiantis neoliberalios valstybAi??s filosofas. IA? karto po sovietinAi??s okupacijos pabaigos Lietuvos vieA?Ai??jAi?? erdvAi?? uA?liejAi??s purvo irchamizmoAi??srautas (visokios ai??zhumoro” laidos ir pan.) dvasiA?kai jautriA? A?moniA? daA?nai suvokiamas kaip kaA?kokia anomalija, kaip kaA?kas, ko ai??znormaliomis” aplinkybAi??mis neturAi??tA? bAi??ti. TaA?iau neoliberalios utopijos uA?valdytoje valstybAi??je kaip tik taip irAi??turi bAi??ti.Ai??Su pilvu ir tuo, kas A?emiau pilvo, susieti dalykai visais laikais buvo labai pelningi. O ypaA? pelningi jie yra neoliberalios utopijos sAi??lygomis. Arba kodAi??l sovietmeA?iu homoseksualius asmenis persekiojAi?? komunistai neoliberalioje Lietuvos valstybAi??je tapo jA? ai??zteisiA?” karA?tais gynAi??jais? Ogi pinigai dabar ateina ne iA? Maskvos, o iA? Briuselio. Jei jA? srautas pradAi??tA? tekAi??ti iA? Er Rijado, buvAi?? ateistai-komunistai, ko gero, taptA? tikratikiais musulmonais ir vAi??l pradAi??tA? varA?yti homoseksualiA? asmenA? ai??zteises”. TaA?iau kol pinigai ateina iA? Briuselio, reikia dalyvauti ai??zprojektuose”, imti pinigus iA? ES ai??zfondA?” ir raA?yti mokslinius straipsnius apie tai, kad yra ne dvi, o kelios lytys, daug ai??zA?eimos modeliA?”, ir apskritai esama nepaprastai didelAi??s ai??zgyvenimo bAi??dA?” A?vairovAi??s. AiA?ku, tarp visA? tA? kovotojA? uA? ai??zmaA?umA?” teises yra ir tokiA?, kurie dirba, taip sakant, ai??ziA? idAi??jos”, ai??i??Ai?? kaip sovietmeA?iu buvo ai??zidAi??jiniA?” komunistA?. TaA?iau dauguma ai??i?? kaip ir sovietmeA?iu ai??i?? tAi??ra tiesiogAi??parsidavAi??liai.Ai??Ir tik nereikia A?siA?eisti! ParsidavAi??liA?kumas yra oficialiai neoliberalizmo skatinama laikysena. Juk ar netenka girdAi??ti, kaip vadinamieji ai??zekonomikos ekspertai” kalba apie tai, jog reikia nuolat siektiAi??parduoti saveAi??ai??zdarbo rinkoje”.

Negalima bAi??ti neoliberalios valstybAi??s patriotu. Negalima bAi??ti patriotu valstybAi??s, kuri yra ne ai??ztautos namai”, o nutautintos ir savo ai??ztapatybAi??se” pasiklydusios, paskui pinigA? srautus judanA?ios biomasAi??s ai??zpereinamasis kiemas”. Ir tai ne A?io teksto autoriaus svaiA?iojimai. Tai neoliberalios tikrovAi??s faktas, regimas visuose tuose LietuvAi?? palikusiuose jos pilieA?iuose, kurie sako, jog nemyli arba net nekenA?ia savo tAi??vynAi??s, niekada A? jAi?? nebesugrA?A? ir padarys viskAi??, kad tik jA? vaikai greiA?iau pamirA?tA? Lietuvos vardAi??. AiA?ku, tokie asmenys negali bAi??ti ir juos priAi??musiA? A?aliA? patriotais. Tai ai??i?? neoAi??liberalizmo aukos,Ai??mankurtai, tikrAi??ja prasme ai??zA?mogiA?kieji iA?tekliai”. Jeigu neoliberalizmui nAi??ra alternatyvos, mylAi??ti neoliberaliAi?? valstybAi?? galima tik perAi??nesusipratimAi??. MylAi??ti neoliberaliAi?? valstybAi?? galima tik klaidingai manant, kad ji yraAi??nacionalinAi??valstybAi??. TokiA? A?moniA? nesusipratimu naudojasi kai kurie neoliberalios oligarchijos politikai. Klasikinis pavyzdys ai??i?? Lietuvos konservatoriai (TS-LKD), iA?naudojantys patriotinius Lietuvos A?moniA? jausmus. TaA?iau jei neoliberalizmas nAi??ra neatA?aukiama A?monijos lemtis, jei A?manoma jo alternatyva, galima mylAi??ti neoliberalizmo ai??i?? kaip prieA? tai komunizmo ai??i?? pavergtAi?? tAi??vynAi?? ir siekti savo valstybAi??s iA?vadavimo. Einant A?iuo keliu bAi??tina atsikratyti iliuzijA?. Kaip ir komunizmo atveju, neoliberalizmo griAi??tis bus globali. Ir tai nebus neskausmingas procesas. Kaip ir komunizmo atveju, neoliberalizmo griAi??tis gali sukelti savo Jugoslavijas. Ai??i griAi??tis neiA?vengiamai reikA? ES (tokiu pavidalu,Ai??prie kurio ji, regis, sparA?iai artAi??ja ai??i?? neoimperinAi??s kapitalo ir moralinAi??s degradacijos sAi??jungos) pabaigAi??. Neoliberalizmo nusiaubta Lietuva bus maA?esnAi?? negu buvo komunizmo A?lugimo metu. Ji bus senesnAi??. Bet svarbiausia ai??i?? ji neturAi??s tos milA?iniA?kos idealizmo energijos, kuriAi?? taip ciniA?kai iA?naudojo neoliberalios Lietuvos oligarchija. O reikAi??s bAi??ti A?alia Vokietijos, Lenkijos, Rusijos… TaA?iau pasilikimas neoliberalizme reiA?kia A?monijos nuA?moginimo globalioje palAi??kininkA? oligarchijoje ai??i?? popieA?iaus PranciA?kaus A?odA?iais tariant, nevarA?omo kapitalizmo ai??ztironijoje” ai??i?? perspektyvAi??.

* ai??zKaip apibAi??dinti dabartA??”,Ai??Politologija, 2003, Nr. 3 (31), p. 1ai??i??18.