Koks tas lietuviA?kasis siurrealumas?

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: Siurrealizmas
AUTORIUS:Ai??JAi??ratAi?? Baranova

DATA: 2013-06

Koks tas lietuviA?kasis siurrealumas?

JAi??ratAi?? Baranova

A�

KaA?kaip A? ai??zFacebookai???Ai?? atklydo nuotrauka pavadinimu ai??zSiurrealistA? grupAi??ai???. IA? kairAi??s A? deA?inAi?? sAi??di Tristanas Tzara, Paulis Ai??luardai???as, AndrAi?? Bretonas, Hansas Arpas, Salvadoras Dali, Yvesai???as Tanguy, Maxas Ernstas, RenAi?? Crevelis, Manas Ray. ParyA?ius, 1930-ieji metai. NepraAi??jo nAi?? A?imtas metA?Ai??ai??i?? ir A?tai 2013 m. kovo pabaigoje dailAi??tyrininkAi?? RamutAi?? RachleviA?iAi??tAi?? A? VDA Dizaino inovacijA? centrAi?? ai??zTitanikasai??? sukvietAi?? grupAi?? lietuviA? siurrealistA?. Savojo AndrAi?? Bretono tarp jA? kaip ir nAi??ra, A?i grupAi?? neturi nei ideologijos, nei manifestA?. Kai kam iA? dalyvavusiA?jA? parodoje ai??zDienos svajos, nakties koA?maraiai??? A?is priskyrimas prie siurrealistA? galAi??jo bAi??ti net netikAi??tas (viena grafikAi?? vernisaA?o metu stebAi??josi A?ia atsidAi??rusi…). Bet RachleviA?iAi??tAi?? nuosekliai ir su atsidavimu pastebi bei globoja kiekvienAi?? siurrealumo apraiA?kAi?? tapyboje, grafikoje, skulptAi??roje. 2012-A?jA? pabaigoje ji apgynAi?? menotyros daktaro disertacijAi?? ai??zSiurrealumas XX a. II pusAi??s lietuviA? dailAi??jeai???, o po keturiA? mAi??nesiA? vizualizavo savo teorinius svarstymus surengdama parodAi?? ai??zDienos svajos, nakties koA?maraiai???.

Parodos atidaryme menotyrininkAi?? aiA?kiai pasakAi??, jog A?i paroda skiriasi nuo kitA?, nes joje neliko nepastebAi??tos moterys, kaip kartais nutinka. Pasirodo, tas moteriA?kas lietuviA? siurrealumas visai nebaisus: drastiA?kai nekeiA?ia ir nesuardo tikrovAi??s. Jis veikiau trapus (Irena DaukA?aitAi??, ai??zDialogasai???, 1988), erotiA?kai mistiA?kas (RamunAi?? VAi??liuvienAi??, ai??zTankmAi??je. Ai??velni A?iemaai??? iA? ciklo ai??zMoterysai???, 1983; ai??zBAi??gimas A? EgiptAi??ai??? iA? ciklo ai??zEvangelijos skaitymaiai???, 1983), A?aismingas (JAi??ratAi?? BogdanaviA?iAi??tAi??, ai??zAi??okanti:, 1995; ai??zA?emAi?? ir dangusai???, 1994), romantiA?kas (Valerija OstrauskienAi??, ai??zLeonorAi??ai???, 1978). Gal ryA?kiausiai neapibrAi??A?tos gana A?altos alternatyvios tikrovAi??s vizija iA?ryA?kAi??ja Alfredos VenclovaitAi??s-GintalienAi??s oniriniuose lunapoliuose (ai??zKeliasai???, ai??zKalvaai???, ai??zMiesto aikA?tAi??ai???, ai??zGatvAi?? naktA?ai??? iA? ciklo ai??zMAi??nesienaai???, 1976ai??i??1978; ai??zCivilizacijos metamorfozAi??sai???, 1980; ai??zMAi??ginimas pakiltiai???, 1981). TaA?iau JAi??ratAi??s MykolaitytAi??s miglose paskendusiA? tarsi iA? kai kuriA? Michelangelo Antonioni filmA? iA?plaukusiA? sukurtA? pasauliA? vizijos atrodo A?velniai viliojanA?ios (ai??zAi??vyturysai???, 1989; ai??zGriAi??vantisai???, 1992; ai??zPeizaA?asai???, 1991).

Ir disertacijoje, ir parodos anotacijoje RachleviA?iAi??tAi?? teigia, kad siurrealizmo Lietuvoje nebuvo nei tarpukariu, nei XX a. IIAi??pusAi??je, taA?iau jo apraiA?kA? vis dAi??lto aptikti galima. O tos apraiA?kos labai A?vairios. Disertacijoje menotyrininkAi?? skiria galimas variacijas. Kokiu bAi??du ji aptinka A?ias apraiA?kas? RachleviA?iAi??tAi?? pasitelkia Yaleai???io (JAV) universiteto profesorAi??s vardijamus siurreaAi??lios kAi??rybos aspektus. Pasirodo, A? siurrealizmAi?? linkAi??s kAi??rAi??jas naikina A?prastines daiktA? prasmes ir suteikia jiems naujas funkcijas bei naujus santykius. Tuo tikslu tokie kAi??rAi??jai renkasi iA?kraipymo, destrukcijos, naujA? objektA? kAi??rimo, simuliakrA?, netikAi??Ai??tA? sugretinimA?, apraA?omA? Annos Balakian knygoje ai??zSurrealism: the Road to the Absoluteai??? (University of Chicago Press, 1986), vizualines strategijas[1]. BAi??tent jas menotyrininkAi?? aptinka Mindaugo SkuduA?io, Romano Vilkausko, Henriko NataleviA?iaus, Broniaus GraA?io, Raimondo SliA?io kAi??ryboje.

Parodoje eksponuotas Mindaugo SkuduA?io darbas ai??zBlogio triumfasai??? (1981ai??i??2011) yra, ko gero, galingiausias lietuviA? siurreaAi??lumo eksperimentas. Ai??spAi??dingos ne tik darbo apimtys laiko ir matmenA? poA?iAi??riu ai??i?? atskleista galimai sukeisto pasaulio vizija, kuriame pranyksta A?prastos A?mogaus kAi??no ir daiktA? ribos, keiA?iasi pasaulio tankis, tAi??ris, gravitacija. Ai??iame paveiksle, kaip rodo ir jo pavadinimas, iA?ryA?kintos galimos destrukcijos raiA?kos. Henriko NataleviA?iaus (ai??zA?alias kambarysai???, 1986; ai??zMuzikos instrumentasai???, 1988) bei Broniaus GraA?io paveiksluose (ai??zKAi??dAi??jeai???. 1983; ai??zDin… dan…ai???, 1989) labiau atskleistos netikAi??tA? sugretinimA? ir vizualiniA? strategijA? galimybAi??s.

Siurrealumo strategijA? raiA?kos formos gali bAi??ti paA?ios netikAi??A?iausios. RachleviA?iAi??tAi?? pirmAi??sias siurrealumo apraiA?kas Lietuvos XX a. II pusAi??s mene pastebi Vytauto Kalinausko (1929ai??i??2001) kAi??ryboje, bet A?ia jos pasirodo kaip represuotas erotiA?kumas, o Stasio EidrigeviA?iaus kAi??rybojeAi??ai??i?? kaip sovietinAi??s buities bei bAi??ties prieA?prieA?a (parodoje eksponuota viena EidrigeviA?iaus sukurta kaukAi?? ai??zDovanaai???). Elvyra KairiAi??kA?tytAi?? siurrealumAi?? iA?reiA?kia pirmykA?A?iu instinktA? pasauliu. Nors parodoje nematAi??me Jurgos IvanauskaitAi??s (1961ai??i??2007) vizualiosios kAi??rybos, taA?iau prieA? metus RachleviA?iAi??tAi?? tame paA?iame ai??zTitanikeai??? buvo surengusi jos vienos kAi??rybos parodAi??. Savo disertacijoje menotyrininkAi?? IvanauskaitAi??s kAi??ryboje A?A?velgia susipynusias A?vairias A?takas: popartAi??, RytA? meno tradicijas, taA?iau, jos nuomone, neabejotina yra ir siurrealios vaizdinijos A?ymAi??Ai??ai??i?? stebuklA? ir burtA?, A?asmenintos gyvAi??nijos ir fantastiniA? bAi??tybiA? pasauliai.

LietuviA? siurealizmo paminklas galAi??tA? bAi??ti pagrindinis parodos akcentasAi??ai??i?? Petro MazAi??ro skulptAi??ra ai??zGenijusai??? (1984), atgabenta A? ekspozicijAi?? net iA? Alytaus vaikA? dailAi??s mokyklos.

KelionAi?? A? ai??zDienos svajas, nakties koA?marusai??? parodos sudarytoja pradeda dviem ankstyvaisiais Ai??arAi??no Saukos paveikslais (ai??zAi??eimyninis portretasai???, 1983; ai??zSAi??myA?isai???, 1986). Ne visai aiA?ku, ar pagrA?stai SaukAi?? menotyrininkAi?? vadina ai??ztikru ir vieninteliuai??? lietuviA? siurrealistu, taA?iau pats tapytojas, pasirodo, visai nenori bAi??ti priskiriamas A?itai kategorijai. RachleviA?iAi??tAi?? cituoja pokalbio su dailininku fragmentAi??, kur jis sakAi??s girdAi??jAi??s, jog siurrealizmas yra susijAi??s su sapnais ir kitokiais kliedesiais, su kuo jis neturA?s nieko bendra, nes labai gerbiAi??s protAi?? ir su jo pagalba kuriamus paveikslus. Vis dAi??lto dailininkas sutinka, kad jeigu kam reikiaAi??ai??i?? gali jA? dAi??ti A? ai??ztAi?? siurrealizmo lentynAi??, jam neskaudAi??sai???.

Saukos skepsis siurrealizmo atA?vilgiu primena A?iaurumo teatro pradininko prancAi??zo Antonino Artaud (1896ai??i??1948) diskusijAi?? su sapno A?vaizdA?io pervirA?iu siurrealizme. Artaud buvo aktorius, taA?iau kAi??rAi?? pjeses, yra paraA?Ai??s ir penkiolikos filmA? scenarijA?. IA? jA? tik vienasAi??ai??i?? ai??zA?uvAi??dra ir kunigasai??? (ai??zLa Coquille et la clegymanai???, 1927) buvo ekranizuotas. To Ai??mAi??si A?auni moteris, viena pirmA?jA? prancAi??zA? kino reA?isieriA? Germaine Dulac (1882ai??i??1942). Dabar A?is filmas laikomas siurrealizmo klasika, taA?iau paA?iam Artaud nepatiko, kaip filmas buvo pastatytas,Ai??ai??i?? jo scenarijus buvo tik paprasA?iausio sapno traktuotAi??. Lygiai taip pat jis priekaiA?tavo Luisui BuAi??ueliui ir Salvadorui Dali, kurie filme ai??zAndalAi??zijos A?uoai???, anot jo, pasitenkino sapnui bAi??dinga savivale. Artaud manAi??, kad siurrealistinAi??s kAi??rybos siekis turAi??tA? bAi??ti A?okas, sukeliantis smegenA? virpesius. O A?ios neurofiziologinAi??s vibracijos A?A?iebtA? mintA?, nes bAi??tent ai??zmintis yra tokia matrona, kuri ne visada egzistuojaai???[2].

Ai??iuo aspektu, atrodytA?, iA?kyla esminAi?? takoskyra tarp dviejA? siurrealumo galimybiA?, nelygu, ko siekia kAi??rAi??jas: panardinti supantA? pasaulA? A? somnambuliA?kAi?? neriA?lumAi?? ar A?okiruojant A?skelti naujo pasaulio matymo A?ieA?irbAi?? ir draugeAi??ai??i?? mAi??stymo galimybAi??. O gal bet kuriuo atveju nutinka ir viena, ir kita?

TaA?iau ar visada sapnas yra kliedesys? Sapnai bAi??na labai A?vairAi??s: keisA?iausiA? atspalviA? ir tonacijA?, skoniA? ir kvapA?. Parodos pavadinimas sufleruoja, kad svajojame tik dienomis, o naktimis mus lanko koA?marai. Bet sapnai keiA?iasi kartu su mumis, gal net sensta. Ai??vedA? reA?isierius Ingmaras Bergmanas autobiografinAi??je knygoje ai??zLaterna magicaai??? raA?o: ai??zKai buvau jaunas ir kieA?iau A?migdavau, mane kamuodavo bjaurAi??s koA?marai: A?udynAi??s, kankinimai, smaugimai, incestas, griovimas, beprotiA?kas A?tAi??A?is. SenatvAi??j mano sapAi??nai atitolAi?? nuo tikrovAi??s, bet malonAi??s, daA?niausiai guodA?iantys.ai???[3]

Su tokiu, bAi??tent guodA?ianA?iu, sapnu A?iA? eiluA?iA? autorei asocijavosi parodoje eksponuojamas Prano GriuA?io paveikslas ai??zBaltas arklys IIai??? (1985), ataidintis tarsi iA? amA?inybAi??s, arba RiA?ardo FilistoviA?iaus drobiA? pasaulis (ai??zAi??achmataiai???, 1981; ai??zA?monAi??s stebi saulAi??lydA?ai???, 1981). Tarsi tavo miestas, bet ir ne tavo, tarsi atpaA?A?stamas, bet ir neatpaA?A?stamasAi??ai??i?? gal jis susapnuotas, o gal atplaukAi??s iA? Julio Cortazaro romano ai??zA?aidA?iame klasesai??? realybAi??s. Apgaubianti miestAi?? tamsa nekelia baimAi??s, o A?ada netikAi??tAi??, paslaptingAi??, dar neiA?tirtAi?? pasaulA?. Gal vis dAi??lto sapno pasaulis nAi??ra anapus realybAi??s, o tiesiog integrali, kartaisAi??ai??i?? iA? tiesA? A?okiruojanti, priverA?ianti naujai pamatyti tikrovAi??, skatinanti mAi??styti, o kartaisAi??ai??i?? tiesiog A?domesnAi?? ir spalvingesnAi?? realybAi??s dalis?



[1]Ai??Ai??Ai?? RamutAi?? RachleviA?iAi??tAi??. Siurrealumas XX a. II pusAi??s Lietuvos dailAi??je, VDA, Vilnius, 2012, p. 57ai??i??58.

[2]Ai??Ai??Ai?? Gilles Deleuze. CinAi??ma 2. Lai???ImageAi??ai??i??temps, Paris: Les Ai??ditions de minuit, 1985, p.Ai??216.

Ai??[3]Ai??Ai??Ai?? Ingmar Bergman. Laterna magica, Vilnius: Alma littera, 1994, p.176.