Kolumbijoje, kur svaiginamasi haiku

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Poezija
AUTORIUS:Ai??Julius Keleras

DATA: 2013-11

Kolumbijoje, kur svaiginamasi haikuAi??

Julius Keleras

Tarptautinis poezijos festivalis ai??i?? PasaulinAi??s haiku asociacijos 7-oji konferencija A?iemet rugsAi??jo 13ai??i??16 d. Kolumbijoje, Medeline, sutelkAi?? A?vairiA? valstybiA? poetus, kurie raA?o tiek tradicinius, tiek modernius haiku. Tarp dalyviA? buvo ir Julius Keleras iA? Lietuvos, beje, vienintelis europietis, dalyvavAi??s konferencijoje, kuri vyko kartu su 7-uoju KnygA? festivaliu. Jame dalyvavo dar vienas lietuvis ai??i??Ai?? KAi??stutis KasperaviA?ius, mokAi??s Medelino vaikus pieA?ti (A?ie turAi??jo progAi?? iA?mokti keletAi?? lietuviA?kA? A?odA?iA? ai??i?? ai??zlabasai???, ai??zgeraiai???).

PagrindinAi?? konferencijos tema buvo ai??zHaiku pasaulyje, haiku pasaulisai???, visi renginiai vyko prabangiai santAi??rioje Medelino Belen Library Park, vieno aukA?to japoniA?ko stiliaus bibliotekoje. Ai??io pastatA? ansamblio centre, kvadratinAi??je Vandens aikA?tAi??je, tyvuliuoja A?stabiai A?varus maA?daug 15ai??i??20 cm vandens sluoksnis. Sekmadieniais A?ia leidA?iama turkA?tis vaikams iA? gretimA? skurdA?iA? rajonA?, A?ie mielai tAi?? daro, kartu uA?sukdami paskaityti, paA?aisti, pasportuoti.

7-Ai??jAi?? pasaulinAi??s haiku asociacijos konferencijAi?? rAi??mAi?? Japonijos ambasada Kolumbijoje, Medelino miesto valdA?ia, Comfenalco-Antioquia regiono administracija, Montana de SilencioAi?? Zen fondas. Diskusijoms vadovavo pasaulinio haiku sAi??jAi??dA?io A?kvAi??pAi??jas Banai??i??ya Natsuishi, pristatAi??s asociacijos veiklAi?? 2012-aisiais, leidinA? World Haiku Association, 2013, no. 9, naujas haiku skirtas knygas. Pagrindinis vietinis spiritus movens buvo Medeline gyvenantis poetas, dzen meistras Juanas Felipe Jaramillo Toro.

IA? Ai??iaurAi??s Amerikos atvykAi??s haikistas, ilgametis A?io A?anro tyrinAi??tojas Charlesas Trumbulas pristatAi?? savo kontinento haiku istorijAi??, pabrAi??A?Ai??s, kad amerikieA?iams, XXAi??a. ypaA? A?nikusiems A? Japonijos kultAi??ros, kaip ir apskritai orientalistikos, studijas, buvo labai svarbi Amerikos transcendentalistA? ai??i?? Henryai??i??o Davido Thoreau ir Ralpho Waldo Emersono ai??i?? literatAi??rinAi?? tradicija. Ai??ieAi?? autoriai, pasak prelegento, atidA?iai stebAi??jo gamtAi??, jA? literatAi??rinAi?? filosofija artima dzen filosofijai. Tai padarAi?? didelAi?? A?takAi?? Amerikos literatAi??riniam stiliui, be to, paskatino haiku kultAi??ros iA?kilimAi??. JaponA? haiku poveikA? patyrAi?? tokie svarbAi??s XX a. amerikieA?iA? poetai kaip Williamas Carlosas Williamsas, Wallaceai??i??as Stevensas, Charlesas Reznikoffas.

Spausdiname Juliaus Kelero skaitytAi?? praneA?imAi??.

Julius Keleras

Haiku ir Lietuva

AtrodytA?, haiku lietuviams ai??i?? pirmiausia egzotika, A?anrinis instrumentas, kaip sonetas, trioletas ar bet kuri kita klasikinAi??, disciplinos reikalaujanti forma. TaA?iau anos iA?vardytosios yra europinAi??s, Shakespeareai??i??Ai?? ar Dante menanA?ios poezijos lytys, susietos su bendruoju europiniu mentalitetu, kuriam bAi??dingas racionalumas, konstrukcinis erdvAi??s, pasaulio ir A?mogaus aiA?kinimas, visa ko sisteminimas. Haiku, klasikinis japonA? poezijos A?anras, atsiradAi??s XVI a., atveria naujAi??, kitokA? horizontAi??. A?mi akimirka, iA? kurios kyla 5ai??i??7ai??i??5 arba tiesiog trys eilutAi??s, susietos vienu minties ir emocijos blyksniu, liudija, kad pasaulis su jo daiktais ir A?monAi??mis yra begalinis, nenuspAi??jamas, kintantis. Kismas yra pasaulio esmAi??s pagrindas, o poetizuojama kasdienybAi??, turtingi jos kultAi??riniai sluoksniai tampa centrine haiku aA?imi.Ai?? Ai??iuolaikinis lietuviA? haiku nutolo nuo skiemenA? schemos, taA?iau iA?laikAi?? pirminA? uA?mojA? perteikti staigA? emocijos ir intelekto dermAi??s A?uorAi??. Pasikeitimai gamtoje, metA? laikA? ciklas, toji visuotinio judAi??jimo dinamika, persmelkianti daiktus, reiA?kinius, atsispindi ir A?iuolaikiniame lietuviA? haiku. Ai??is haiku neA?sivaizduojamas be kosminio plano, susiejanA?io A?A? poetinA? A?anrAi?? su didA?iuoju gamtos pasauliu.

Alis Balbierius:Ai?? debesys geguA?Ai??s danguj

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? A?iandien daug baltesni

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? negu mano siela

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? the clouds in the May sky

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? today are much whiter

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? than my soul1

JaponiA?kas terminas kigo, A?ymintis metA? laikAi??, yra privalomasis haiku dAi??muo, pabrAi??A?iantis ir patvirtinantis haiku sAi??sajas su gamtos pasauliu. Terminas kito A?ymi prasminA? haiku centrAi??. Ai??iuolaikinis haiku neretai atsisako ne tik skiemeninAi??s schemos, bet ir sezonAi?? A?yminA?io kigo, semantinio A?odA?io, kuris buvo privalomas klasikiniam haiku. Nepaisant to, haiku esmAi?? iA?lieka ai??i?? paliesti daiktus ir reiA?kinius staigiu hipnotizuojanA?iu cunamiu, leidA?iant skaitytojui nustebti, kokia stipri paprastumo galia, akimirkos smAi??gis, kokie platAi??s A?A?valgA? akiraA?iai. Kito tebAi??ra haiku centras ir A?iuolaikiniA? europieA?iA? meninAi??je sAi??monAi??je, nesiliaujanA?ioje ieA?koti prasmAi??s RytA? idAi??jose ir formose.

Donaldas Kajokas: Ai??ok, A?ioge,

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? IA? mano kepurAi??s!

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? AA? eisiu A? kitAi?? pusAi??.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Grasshopper,

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Jump out of my hat!

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Iai???ll go another way.2

BAi??tent tas prasmingos akimirkos smAi??gis buvo svarbus lietuviams, kuriuos A?i lakoniA?ka aforistinAi?? japonA? kultAi??ros forma pasiekAi?? drauge su orientalizmu XX a. pradA?ioje. Per rusA?, lenkA? literatAi??rAi?? orientalizmas pirmiausia paveikAi?? tapybAi?? (Mikalojus Konstantinas A?iurlionis), prozAi?? (Vincas KrAi??vAi??), poezijAi?? (Kazys Binkis), jei minAi??A?iau tik kelis kertinius lietuviA? autorius. 1904 m., vykstant rusA? ir japonA? karui (Lietuva tada priklausAi?? Rusijos imperijai), caro armijoje kariaujantys lietuviai pirmAi??syk iA? arti susidAi??rAi?? su japonais ai??i?? tolimos, beveik mistiA?kos A?alies gyventojais. IA? A?ia ratilais pasklido kultAi??rinAi?? A?taka ai??i?? japoniA?koji tema atsirado prozininko Petro Cvirkos apsakymuose, poeto Antano MiA?kinio kAi??ryboje. Balys Sruoga, lietuviA? literatAi??ros klasikas, 1920 m. iA? rusA? kalbos iA?vertAi?? dvylika japoniA?kA? tankA?, o pirmuosius haiku, iA?verstus Amerikos lietuvio Juliaus Baniulio, 1938 m. iA?spausdino Naujoji Romuva. VAi??liau, 1968 m. PergalAi??s A?urnale pluoA?telA? haiku vertimA? paskelbAi?? Kostas Korsakas.

TaA?iau svariausios haiku publikacijos priklauso neseniai mirusiam poetui Sigitui Gedai, vienam ryA?kiausiA? XX a. lietuviA? literatAi??ros meistrA?, meistriA?kam vertAi??jui. Daug A?stabaus groA?io haiku jis sudAi??jo A? knygAi?? ai??zA?ydinti slyva Snaigyno eA?ereai???.

Sigitas Geda: Metai praAi??jo,

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??O aA? tebestoviu

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??Su keleivio drabuA?iais.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??A year has passed.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??And I am still standing

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??In a travellerai???s clothes.3

Dabar Lietuvoje haiku raA?o tiek garsAi??s poetai (Kornelijus Platelis, Donaldas Kajokas, Aldona PuiA?ytAi??, Alis Balbierius), tiek jauni autoriai (Gvidas Latakas, Giedrius MickAi??nas), tiek ir poezijos, kiek A?inau, neraA?antys haiku ekspertai Vytautas DumA?ius, ArtAi??ras Ai??ilanskas. Pastarasis, beje, diplomatas, sudarAi?? ir iA?vertAi?? ai??zLietuviA? haiku antologijAi??ai???, iA?leistAi?? 2009 m. O A?iemet kAi?? tik pasibaigusiam tarptautiniam haiku konkursui buvo pateikti 805 tekstai (150 lietuviA?, 51 japonA?, 604 anglA? kalba). SkaiA?iai A?spAi??dingi, taA?iau prieA? penketAi?? metA?, 2008-aisiais, nacionalinAi??s akcijos ai??zHaiku Vilniuiai??? dalyviai sostineiAi?? paskyrAi?? net 5000 japoniA?kA? trieiliA?. Geriausi iA? jA? sudAi??ti A? to paties pavadinimo kolekcinAi?? knygAi??, joje trieiliai suskirstyti pagal tematikAi??: ai??zPirmojo asmens haikuai???, ai??zHaiku, aptariantys padAi??tA? miesteai???, ai??zHaiku atA?iauraus klimato sAi??lygomisai???,Ai?? iliustruoti Tanios Rex pieA?iniais.

KAi??rybingumas, skatinantis visuomenAi?? atsiverti, menines savo galias disciplinuojant aforistine haiku forma, yra bene graA?iausias A?io A?anro pasiekimas Lietuvoje. SAi??lytis su japonA? kultAi??ra daugiau negu akivaizdus ai??i?? sakurA? parkas, Orientalistikos centras Vilniaus universitete, Sugiharos centrasai??i?? GausAi??ja japonA? literatAi??ros vertimA?. O aistringas haikuAi?? populiarintojas, poetas, pasaulinAi??s haiku asociacijos direktorius, profesorius Banai??i??yaAi?? Natsuishi kAi?? tik praneA?Ai??: paskelbtas 3-iasis Japonijos ir Lietuvos haiku konkursas. JA? rengia Japonijos ambasada Lietuvoje, skatindama aktyvius kultAi??ros mainus tarp abiejA? A?aliA?. Ai??A?kart haiku konkurso tema ai??i?? ai??zPaukA?tisai???. Laukiama trieiliA?, sukurtA? klasikine forma japonA? arba lietuviA? kalbomis.

1Ai??Ai??Ai?? Alis Balbierius. In: VAi??jo namai. A Home for he wind. LietuviA? haiku antologija. An Anthology of Lithuanian Haiku. Selected and translated from the Lithuanian by ArtAi??ras Ai??ilanskas. Vilnius, Vaga, 2009, 18ai??i??19.

2Ai??Ai??Ai?? Donaldas Kajokas. In: VAi??jo namai, p. 80ai??i??81.

3Ai??Ai??Ai?? Sigitas Geda. In: VAi??jo namai, p. 80ai??i??81.