KontroversiA?kosios VydAi??no misterijos vertinimA? pAi??dsakais

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: LietuviA? literatAi??ra. Drama
AUTORIUS:Ai??Rima PalijanskaitAi??

DATA: 2013-02

KontroversiA?kosios VydAi??no misterijos vertinimA? pAi??dsakais

Rima PalijanskaitAi??

VydAi??no ai??zJAi??rA? varpaiai??? ai??i?? moderni, idAi??jiniu poA?iAi??riu itin drAi??si drama, taA?iau iki A?iol ji neiA?vydo jokios, net mAi??gAi??jA?, teatro scenos. TilA?Ai??s lietuviA? giedotojA? draugijos vaidintojai rengAi??si jAi?? parodyti 1914Ai??m. rugpjAi??A?io 2Ai??d. miesto parke, bet sutrukdAi?? prasidAi??jAi??s Pirmasis pasaulinis karas ai??i?? tAi?? dienAi??, pasak VydAi??no, ai??zrinkosi A?ventei nuA?iAi??rAi??toje vietoje kareiviaiai???.

Misterija buvo pataisyta, papildyta (ypaA? antras veiksmas, kuriame vaizduojamas A?monijos vieA?kelis karo grAi??smAi??s akivaizdoje) ir 1920Ai??m. iA?leista. VydAi??no manymu, ai??zJAi??rA? varpaiai??? turAi??tA? bAi??ti ai??zypaA?iai pastebimiai???, pirmiausia dAi??l idAi??jinio dramos turinio. Ai??iAi?? ir kitas savo misterijas, iA?augusias iA? lietuviA? tautosakos, dramaturgas siejo su senovAi??s graikA? kAi??riniais, ai??zkurie vaizdavo slAi??piningAi?? kAi??rybos galiA? veikimAi?? sAi??moningesniam gyvumui pasiekti.ai???1 Ai?? BalioAi??Sruogos kaltinimus, esAi?? neturA?s jokio supratimo, kas yra misterija, atsakAi??: ai??zA?vilgis ir tik A? graikA? kalbos A?odynAi?? parodytA?, kad A?odis misterija reiA?kia tiek, kiek mAi??sA? A?odis slAi??pinys, toliau tad ai??i?? slAi??piningasis mokslas; pagaliau ai??i?? apeigos, kurios A?A? mokslAi?? skelbia. Kad amA?iAi??vydis [viduramA?iai] dramas su turiniu, imtu iA? Biblijos, vadino misterijomis, tai buvo naujas dalykas.ai??? (Bibliniu siuA?etu paremtA? viduramA?iA? misterijA? esminis bruoA?as ai??i?? lAi??kA?tas kasdienybAi??s realizmas, pavyzdA?iui, vaizduojant BetliejA?, buvo A?prasti pribuvAi??jA? ir kAi??mA? personaA?ai: ai??zEsama triukA?mingA? ir nepadoriA? scenA? smuklAi??je, esama ligi soties neA?vankiA? pokA?tA? ir iA?daigA?.ai???2)

VydAi??nas tvirtino: ai??zSenovAi??s misterijos dar ir A?iandien nesuprastos pilnai. Bet tiek numanu yra, kad jos vaizdavo pasaulio ir A?monijos evoliucijAi??.ai???3

Apie misterijAi?? Ai?? tarpukario Lietuvoje

Tiek dramAi??, tiek patA? raA?ytojAi?? labiausiai kritikavAi??s Sruoga piktinosi, esAi?? norAi??damas papasakoti ai??zJAi??rA? varpA?ai??? turinA?, turAi??tA? leistis A? metafizikAi??, ko iA? esmAi??s nenorA?s (!) daryti: ai??zMeno veikalo pavidalu vAi??lei pateikiama sprAi??sti A?arada! O kas iA? to, kad aA? darbuosiuos darbuosiuos, sprAi??siu sprAi??siu, sustatysiu visAi?? sistemAi?? su dorybAi??s logaritmais ir kilnumo diferencialais, ir kas man laiduos, kad aA? vis dAi??lto teisingai iA?sprendA?iau? Juk raktas knygos gale nepridAi??tas!ai???4

GrieA?tai Sruogos kritikai nepritarAi?? Julijonas LindAi??-Dobilas, jA? palaikAi?? ir VaiA?gantas: ai??zJ.Ai??Dobilas teisingai gina VydAi??no kAi??rybAi?? nuo per A?iurkA?A?iA? B.Ai??Sirakuzino puolimA?, pats B.Ai??Sirakuzinas dar A?iurkA?A?iau prikiA?a VydAi??nui nemokAi??jimAi?? polemizuoti ir gintis.ai???5

Ai?? abu Sruogos puolimus VydAi??nas reagavo, nuomonAi?? pareikA?damas savo leidA?iamame A?urnale Darbymetis. NusistebAi??jAi??s, kad recenzentas jo kAi??rinA? vadina komedija (!), pamini kitus neteisybAi??s A?odA?ius, apibAi??dindamas raA?inio esmAi??: ai??zVeikalo turinA? jis nAi?? nebando paliesti. RaA?o apskritai apie mano veikalus ir paduoda tik maA?moA?ius iA? JAi??rA? VarpA?. O labai A?ymiu bAi??du.ai???6 Labiausiai apgailestauja ne dAi??l jo asmens ir kAi??rybos nuvertinimo (B.Ai??S. stengiasi ai??zmano A?inojimAi?? ir galAi??jimAi??, ir patA? veikalAi?? menkiausioj A?viesoj parodytiai???), bet dAi??l to, kad tokie raA?iniai skelbiami Ai??vietimo ministerijos leidA?iamuose Skaitymuose ai??i?? ministerija atstovaujanti Lietuvos valdA?iai, o ai??zniekingumai iA? A?ia kenkia tautaiai???.7

Tokia kritika stebina dar ir todAi??l, kad VydAi??no poA?iAi??ris, pasak Eligijaus Daugnoro, yra labai artimas Sruogos teatro vizijai: ai??zTeatras turi paA?adinti A?irdyje viskAi??, kas priklauso amA?inybeiai???, nes ai??zpo karo A?mogus turi pabusti A?mogum [...], turi A?sisAi??moninti, kad jis turi tapti taurusai???,8 raA?Ai?? Sruoga 1921-aisiais, tais paA?iais metais kaip ir recenzijAi??, triuA?kinanA?iAi?? ai??zJAi??rA? varpusai???, nors A?ios mintys atliepia esmines misterijos idAi??jas. Neatmestina, kad Sruoga sAi??moningai nesigilino A? dramos siuA?etAi??, norAi??damas pademonstruoti tik satyrinius savo gebAi??jimus, ai??i?? tai galAi??jAi??s bAi??ti atsakas A? kritikAi??, VydAi??no pareikA?tAi?? jam kaip vertAi??jui 1921Ai??m. pirmajame DarbymeA?io numeryje.

Sruogos raA?inys apie ai??zJAi??rA? varpusai??? (o jame, galima sakyti, tyA?iojamasi iA? mAi??stytojo kAi??rybos apskritai), patekAi??s A? aukA?tesniosioms gimnazijos klasAi??ms skirtAi?? vadovAi??lA? ai??zLietuviA? literatAi??ros nagrinAi??jimaiai??? (1928Ai??m., sud. J.Ai??Norkus), Naujosios Romuvos teigimu, ai??zdogmatiA?kai skelbAi?? jaunoms ir nekritiA?koms moksleiviA? sieloms ir protams apie dr.Ai??VydAi??no raA?tA? menkAi?? vertAi??ai???.9 Ilgam A?sivyravo nuomonAi?? apie nepaskaitomus VydAi??no kAi??rinius, ir tik beveik po A?imtmeA?io buvo suvokta, kad raA?ytojo dramos ai??i?? neiA?naudota lietuviA? ai??zteatro praturtAi??jimo galimybAi??ai???.10

VincasAi??Mykolaitis-Putinas savo studijoje apie VydAi??no dramaturgijAi?? ai??zJAi??rA? varpusai??? vadina sunkiai suprantamu ir nelabai pavykusiu veikalu, kurio kompozicija, didA?ioji dalis scenA? ir personaA?A? jam primena galvosAi??kA?. Pagrindinis ai??zJAi??rA? varpA?ai??? uA?davinys aiA?kus ai??i?? simboliA?kai atvaizduoti A?mogaus, o gal ir A?monijos, keliAi?? tobulybAi??s ir dievybAi??s link, kartu atskleidA?iant visuomenAi??s kultAi??ros svarbAi??. TaA?iau net pagrindinius mitinius personaA?us ai??i?? BangpAi??tA? ir PAi??togimAi?? vertintojas aiA?kina ne gilindamasis A? dramos kontekstAi??, o A?velgdamas per krikA?A?ioniA?kosios mitologijos prizmAi??, traktuodamas juos kaip dvasinA? (gAi??rio) ir kAi??niA?kAi??jA? (blogio) pradAi??. Senukus Elgetas, reprezentuojanA?ius elgetiA?kAi??jA?, t. y. aklAi??jA?, negyvAi??jA?, tikAi??jimAi??, laiko vien ai??zA?moniA? menkystA?ai???, gyvenimo prasmAi?? A?A?velgianA?iA? tik skatikAi??liuose, simboliu. Nepasigilinus A? iA?kalbingas ai??zArgaudo klajojimoai???, VidAi??s kanA?iA? A?monijos vieA?kelyje scenas, taip ir liko ai??zneaiA?ku, dAi??l ko kilnioji, skaisA?ioji VidAi?? yra tame gyvenimo vieA?kelyje tokia bejAi??gAi?? ir uA? kAi?? ji turi taip daug kankintisai???.11

Ai?? akis krinta tendencingas moters ai??i?? ir VidAi??s ai??i?? A?moniA? vieA?kelyje menkinimas. KrikA?A?ioniA?kosios ideologijos primestAi?? A?vaizdA?, tarsi kaukAi??, priaugusiAi?? prie veido, VidAi?? nusiplAi??A?ia misterijos pabaigoje, ir tik tada praregi, dvasiA?kai iA?silaisvina. TaA?iau dvasinAi?? VidAi??s transformacija, veikale iA?ryA?kintos feministinAi??s VydAi??no paA?iAi??ros liko nepastebAi??tos, nesuprastos. Matyt, todAi??l Mykolaitis-Putinas daro tokiAi?? miglotAi?? iA?vadAi??: ai??zDAi??l kiekvieno veiksmo, dAi??l kiekvieno poelgio mes galime klausti ai??i?? kodAi??l, kodAi??l, kodAi??l? [...] Nerasdami veikale jokios ai??i?? nei psichologinAi??s, nei idAi??jinAi??s ai??i?? normos, mes priversti esame spAi??lioti autoriaus intencijas, galbAi??t klysti ir kaltinti jA? gal ir nepagrA?stais priekaiA?tais.ai???12

IA? revoliucingai angaA?uotos tribAi??nos ai??zJAi??rA? varpusai??? vertino ZigmasAi??Angarietis: ai??zVydAi??nas senajam burA?uaziniam pasauliui pranaA?auja liAi??dnAi??, katastrofingAi?? galAi??.ai???13 Straipsnio autoriui nepatinka, kad dramaturgas paA?iepia darbininkus, susirAi??pinusius vien savo kumA?A?io galia ir ilgesniu skatiku, o labiausiai recenzentas piktinasi idealistinAi??mis paA?iAi??romis, pernelyg dideliu raA?ytojo dvasiA?kumu. PagrindinAi?? herojAi?? VidAi?? A?ia vadinama vargA?ele, Argaudas ai??i?? puA?inAi??janA?iu nabagAi??liu, o jA? meilAi?? ai??i?? mistiA?ka negalia, impotencija. Pasak AngarieA?io, tik nusikratAi??s vergijos panA?iA? A?mogus galA?s iA? vidaus augti, nes to augimo niekas nebeslopina. O VydAi??nas, neneigdamas aplinkos jAi??gA? (visuomenei primestA? idAi??jA?, pasaulAi??A?iAi??riniA? stereotipA?) poveikio, siAi??lo eiti ne revoliuciniu socialinio perversmo, bet asmenybAi??s tobulAi??jimo keliu ai??i?? tAi?? misterijoje atskleidA?ia VidAi??s personaA?as.

AdomasAi??JakA?tas-Dambrauskas laikAi??si prieA?ingos nuomonAi??s ai??i?? ai??zJAi??rA? varpusai??? vadino labiausiai pavykusia VydAi??no misterija, kuriAi?? pagal literatAi??rinAi?? svarbAi?? gretino su VaiA?ganto ai??zPragiedruliaisai???: A?ie veikalai ai??zir svetimosna kalbosna iA?vertus nepadarytA? lietuviA? literatAi??rai gAi??dosai???.14 Vis dAi??lto scenoje, JakA?to teigimu, A?i misterija bus suprantama vien inteligentams, mAi??stantiems apie socialinius klausimus. Savo recenzijoje jis didA?iausiAi?? dAi??mesA? ir skyrAi?? socialinAi??ms problemoms, pabrAi??A?damas VydAi??no vaizduojamAi?? ai??zviso dabartinio gyvenimo santykiA? nenormalumAi??ai???. Pasak recenzento, ai??zJAi??rA? varpA?ai??? skambesys yra ai??zslAi??piningu gamtos virpAi??jimu sudarytoji pasaulio virA?harmonijaai???, ai??zA?avA?s sielAi?? skambAi??jimasai???, kuris tiesiogiai nesiejamas nei su Dievu, nei su amA?inybe. Kyla abejoniA?, ar JakA?tas iA? tikrA?jA? buvo gerai A?sigilinAi??s A? misterijos siuA?etAi?? ir joje keliamus ne tiek socialinius, kiek religinius, pasaulAi??A?iAi??rinius klausimus, nes simboliniA? misterijos personaA?A? jis nevertina, apie juos net neuA?simena. Abejoti ypaA? skatina tai, kad JakA?tas paprastai reaguodavo A? menkiausiAi?? krikA?A?ionybAi??s kritikAi??. PavyzdA?iui, VydAi??no dramos ai??zProboA?iA? A?eA?Ai??liaiai??? kai kuriuos epizodus vadino tiesiog nereikalingais, net kenksmingais ai??i?? pirmiausia tai PAi??slys su Ai??ventuoju RaA?tu ir dogmatizmo kritika, kai ai??zA?ventais A?ventybAi??s mokslais padidinamas tiktai A?moniA? aklumasai???. EsAi?? raA?ytojui netinka ironija ar paA?iepimas, o ypaA? negraA?u ai??zA?aipytis iA? A?moniA? prasA?iokAi??liA? tikAi??jimoai???.15 Kadangi ai??zJAi??rA? varpuoseai??? keliami kur kas radikalesni tikAi??jimo ir pasaulAi??A?iAi??ros klausimai, neatmestina, kad A?A?kart VydAi??no kritikos, nukreiptos,Ai??JakA?to A?odA?iais tariant, A? ai??ztikrAi??jA? A?ventybAi??s mokslAi??ai???, didysis katalikybAi??s apologetas tiesiog nepastebAi??jo…

VydAi??no dramA? specifikAi??, nors apie ai??zJAi??rA? varpusai??? neuA?siminAi??, bene tiksliausiai apibAi??dino AntanasAi??VaiA?iulaitis, StudentA? A?odyje 1943Ai??m. VydAi??no 75-meA?io proga raA?Ai??s: ai??zJo veikAi??jai yra baltais rAi??bais apvilktos idAi??jos, labai aukA?tos, graA?ios ir iA?mintingos, pakeiA?ianA?ios ir A?mogaus daliAi??, ir visos tautos keliAi??, bet tai nAi??ra tie Hamletai, Ibseno Noros ar Vinco KrAi??vAi??s Skirgailos, kurie yra A?io gyvenimo blaA?komi A?monAi??s, kAi??no ir kraujo bAi??tybAi??s. Net ir vadinamieji blogi VydAi??no personaA?ai yra greiA?iau antitezAi??s prieA? anuos A?viesius idealus, o ne aistrA? apsAi??sti sutvAi??rimai. Jie yra taip pat idAi??jos, juodos, kenkianA?ios ir praA?Ai??tingos.ai???16

Remdamasis vydAi??niA?kAi??ja filosofija, esmines misterijos idAi??jas iA?ryA?kino VytautasAi??BiA?iAi??nas: ai??zVydAi??no veikalas JAi??rA? varpai yra iA?tisas himnas, giesmAi?? bundanA?iai A?mogaus dvasiai. [...] Atma-Budhi-Manas ai??i?? dieviA?kasis amA?inas pradas ai??i?? yra tie jAi??rA? varpai. Tai A?mogaus dvasios esmAi??, iA? kurios seka visa, kas A?moniA?ka, kas prakilnu, taigi ir A?mogaus dvasios kAi??ryba.ai??? 17

SovietmeA?iu gilintis A? ai??zJAi??rA? varpA?ai??? siuA?etAi?? niekas nesiryA?o. LietuviA? dramaturgijos tyrinAi??tojas JonasAi??Lankutis aptakiai raA?Ai??: ai??zVydAi??nas rodo begalAi?? skirtingo pobAi??dA?io veikAi??jA? ir epizodA?, kuriuos A? bendrAi?? visumAi?? jungia autoriaus uA?mojis alegoriA?kai pavaizduoti visos A?monijos keliAi?? A? tobulybAi??, aprAi??pti daugybAi?? visuomeniniA? ir kultAi??riniA? klausimA?. TaA?iau toji vaizdA? jungtis ir prasmAi?? A?ia tokia paini, miglota ir subjektyvi, kad jos niekas iki A?iol nAi??ra sugebAi??jAi??s aiA?kiai iA?A?ifruoti.ai???18

Misterijos vertinimai nepriklausomoje Lietuvoje

Pastaraisiais deA?imtmeA?iais apie A?ios ir kitA? VydAi??no dramA? nesupratimo ir negatyvaus vertinimo prieA?astis svarstyta jau ne kartAi??. PraAi??jo beveik A?imtmetis, kol ai??zJAi??rA? varpaiai??? sulaukAi?? misterijAi?? suvokianA?iA? kritikA?. Vienas pirmA?jA? ai??i?? iA?eivijos literatAi??rologas RimvydasAi??Ai??ilbajoris: ai??zGrynai struktAi??riniu atA?vilgiu A?is VydAi??no veikalas yra turbAi??t aiA?kiausias ir paprasA?iausias [...]. Veikalo kiaurai permatoma logika ir struktAi??ra galbAi??t iA?plaukia iA? to, kad visi jo charakteriai yra reprezentaciniai, taip sakant, A?monAi??s-reiA?kiniai, o ne, mAi??sA? akims A?iAi??rint, tikri, konkretAi??s A?monAi??s, kuriA? aistrA? ir iA?gyvenimA? paini daugybAi?? aptemdytA? abstrakA?iAi?? tiesos ieA?kojimo schemAi??-struktAi??rAi??, kuriAi?? VydAi??nas pieA?ia savo dramose.ai???19

Pasak Ai??ilbajorio, nors simbolius VydAi??nas nuolat kaitalioja, visi jie iA?reiA?kia ai??zA?mogaus sielos verA?imAi??si tiesos kryptimiai???. Tikrieji vartai A? tiesAi?? yra savAi??s paA?inimas, todAi??l netgi tolimiausios herojA? kelionAi??s laiku ir erdve yra tik kelias A? savo sielos gelmes.

Misterijoje, kuri buvo kritikuojama neturinti psichologinio pagrindo (Sruoga) ar psichologinio nuosakumo (Mykolaitis-Putinas), vAi??lesni tyrinAi??tojai A?A?velgAi?? atskleidA?iamAi?? egzistencinA?, fenomenologinA? A?mogiA?kosios prigimties matmenA?, A?mogaus ryA?A? su visuma, kai tikAi??jimas suprantamas kaip A?mogaus prigimties duotybAi??. ai??zMisterijoje yra aiA?kAi??s prasmiA? ryA?iai, santykiai tarp veikAi??jA?, jA? hierarchija, tikrumo ir netikrumo statusas. Tai atstoja A?prastAi??jAi?? psichologijAi??ai???,20 ai??i?? raA?o Nida NorkAi??nienAi??, iA?skirdama bAi??tent ai??zJAi??rA? varpusai???. VydAi??no dramA? specifiA?kumAi??, pasak jos, lAi??mAi?? ypatingas raA?ytojo dAi??mesys dvasiniam pasauliui ir mAi??stymui, kaip tikrovAi?? kurianA?iam fenomenui. VydAi??no misterijA? stilius jai primena indA? A?ventraA?tA? BhagavadgytAi??, nes ir A?ia vaizduojamas ne konkretus laikas, ne konkreti vieta su konkreA?iais A?monAi??mis, o A?velgiama A? visos A?monijos bAi??ties esmAi??, jos evoliucijAi??: ai??zAi??i VydAi??no drama ypatinga tuo, kad joje atskleidA?iama ypatinga dvasinAi?? bAi??sena ai??i?? A?mogaus (A?iuo atveju moters) prabudimas. Tai patvirtina, kad jis teatru siekAi?? ne visai teatriniA? tikslA?, bet sadanos tikslA? ai??i?? A?mogaus transformacijos, atsivAi??rimo Absoliutui.ai???21

NorkAi??nienAi?? pagrindinAi?? dramos herojAi?? VidAi?? iA?skiria kaip gyviausiAi?? ir realiausiAi?? personaA?Ai??: ji mAi??sto, ieA?ko, per kanA?iAi?? pasiekia vidinAi??s laisvAi??s ir pilnatvAi??s. VigmantasAi??Butkus VidAi?? priskiria brandiA?kojo tipo herojams: ai??zKiekvienas iA? jA? stengiasi pereiti pats ir pervesti paskui save visuomenAi?? iA? profaniA?kos sferos A? sakraliAi??jAi??. Tas judesys sudaro dramos konflikto branduolA?.ai???22

AuA?raAi??MartiA?iAi??tAi?? VydAi??no ai??zJAi??rA? varpusai??? nagrinAi??ja kaip ekspresionistinA? veikalAi??. Misterijai bAi??dinga savita kompozicija: ai??zScenos ir epizodai gretinami ne pagal prieA?astiesai??i??pasekmAi??s logikAi??, kaip tradicinAi??je dramoje. Ekspresionistai dramos epizoduose A?kAi??nija ne siuA?etAi??, o dominuojanA?ias epochos idAi??jas, katastrofos nuojautAi??.ai???23 Ekspresionizmo stilius, anot literatAi??rologAi??s, leidA?ia kitaip paA?velgti tiek A? MykolaiA?io-Putino, tiek A? kitA? kritikA? bandymus didaktiA?kAi?? raA?ytojo herojA? retorikAi?? sieti su paties VydAi??no apaA?taliA?ka asmenybe, nes A?ie ypatumai ai??i?? ai??zscenos virtimas sakyklaai??? ai??i?? bAi??dingi vokieA?iA? ekspresionistA? teatrui. MartiA?iAi??tAi?? iA?ryA?kina ai??zJAi??rA? varpuoseai??? vaizduojamAi?? A?mogaus prigimties dvilypumo tragizmAi??, idealizmo ir racionalizmo prieA?prieA?Ai??, A?mogaus (VidAi??s) tapsmAi?? Naujuoju A?mogumi ir tam tikrA? visuomenAi??s grupiA? paA?iAi??ras, dAi??stomas bevardA?iA? herojA? lAi??pomis.

Dalia A?ioA?ytAi?? misterijos idAi??jas lygina su bibline mitologija, evangeliniais motyvais. IA?veda paraleles tarp jAi??rA? varpA? ir Dievo A?odA?io (klausymo ir negirdAi??jimo), tarp gero ir blogo paA?inimo, kurA? PutogimAi?? siAi??lo Argaudui (nors tai, beje, tik pastangos jA? apsvaiginti), ir Biblijos paA?inimo dramos. Tarp januvia cost at walmart. BangpAi??A?io patarimo Argaudui klausytis vien jAi??rA? varpA? ir evangelinio atsiA?adAi??jimo motyvo. Misterijos siuA?etas iA?ties turi daug sAi??ryA?iA? su Biblija, taA?iau galimybAi?? lyginti paA?ias idAi??jas labai abejotina. PavyzdA?iui, jAi??rA? varpA? klausymasis misterijoje simbolizuoja intymA?jA? A?mogaus ryA?A? su Dievybe, gyvAi??jA? tikAi??jimAi??, todAi??l tai netgi prieA?inga tam, kas A?prastai vadinama Biblijoje uA?raA?yto Dievo A?odA?io klausymu, aklai juo tikint. Antro veiksmo pabaigoje Elgetos SenutAi??s A?odA?iai, iA?tarti Videi, skamba kaip antitezAi?? Jono Evangelijos pradA?iai apie A?odA?: ai??zIr A?odis man iA?nyko ai??i?? ar matei?ai??? Su Biblijos siuA?etu ir krikA?A?ionybe kur kas labiau susijAi?? Piktadariai, simbolizuojantys destruktyviuosius jos aspektus, bevardA?iai personaA?ai, kartojantys biblines idAi??jas apie moters kaltAi??, kunigas, iA?ryA?kinantis nekrofilinAi?? baA?nyA?ios orientacijAi??, ir jA? lydintys laidotuvininkai. Tiesiogiai su Evangelijos idAi??jomis bAi??tA? galima sieti misterijos herojAi?? VidAi??: jos troA?kimas praneA?ti A?monAi??ms apie nuolat skambanA?ius jAi??rA? varpus prilygsta pagrindinei Evangelijos idAi??jai, kad Dievo karalystAi?? yra mumyse, ir kiekvienas galA?s patirti jAi?? A?ia ir dabar.

Daugnora, atkreipAi??s dAi??mesA? A? ai??zJAi??rA? varpA?ai??? sAi??sajas su kitais lietuviA?kais kAi??riniais (ypaA? Maironio libretu ai??zKame iA?ganymasai???), teigia, kad VydAi??nas buvo europietiA?kiausias mAi??sA? dramaturgas, suvienijAi??s tautos dvasios ieA?kanA?iAi?? tautinAi?? romantinAi?? ir ai??zeuropinAi?? viduramA?iA? misterijAi??, stiprinanA?iAi?? A?mogaus tikAi??jimAi?? kaip ryA?A? su transcendencija ir dialogAi?? su Dievuai???.24 VytautasAi??KaA?kelis, gvildendamas vydAi??niA?kosios dievoieA?kos idAi??jas, A? ai??zJAi??rA? varpA?ai??? jAi??rAi?? A?velgia kaip A? kuriamAi?? ai??zpolihorizonto paradigmAi??ai???, padedanA?iAi?? A?mogui artAi??ti prie aukA?tesniA? potyriA?, iA?minties vandenyno ir perA?engti save ai??i?? tik tada ai??zA?manoma tapti labiau sAi??moningu, iA?plAi??sti dvasiAi??ai???.25 Tam esAi?? reikalingas ir paA?inimas, ir budAi??jimas.

VydAi??no dramose, o ypaA? A?ioje misterijoje, prisodrintoje mitiniA? herojA? ir mitologiniA? siuA?etA?, reikA?mingas kiekvienas personaA?as, kiekviena frazAi??, scenos detalAi??. ai??zJAi??rA? varpaiai??? yra ne individA? ir jA? aistrA?, kuriA? labai pasigedo ne vienas kritikas, o idAi??jA? drama. RyA?kiausia takoskyra tarp mAi??stanA?iA? ir aklai kitA? idAi??jas kartojanA?iA? individA?. BevardA?iai personaA?ai ai??i?? A?vairiA? profesijA? ir socialiniA? sluoksniA? atstovai ai??i?? A?ia tampa visuomenAi??s idAi??jiniA? stereotipA? atspindA?iais. Kadangi A?monijos evoliucijAi?? stabdo dvasinAi??ms A?mogaus galioms ir jA? sklaidai nepalankios ar prieA?iA?kos idAi??jos, A? jas ir nukreipiamas pagrindinis dAi??mesys ai??i?? jos apnuoginamos, iA?ryA?kinamas jA? destruktyvumas: ai??zPasaulAi??A?iAi??ra ir ideologija, kuriai nesvarbi A?mogaus esmAi?? ir joje glAi??dinti iA?mintis, drAi??sa, kAi??rybinAi?? galia ir stiprybAi??, kuri A?iAi?? esmAi?? ne A?adina, o akmeninAi??mis doktrinomis marina, ai??i?? ar nAi??ra tie tikrieji Piktadariai?ai???26

Mitologiniai misterijos aspektai

ai??zDaugelio literatAi??ros bei meno A?edevrA? neA?manoma gerai suprasti, neatpaA?inus juose pavaizduotA? mitiniA? personaA?A? ar panaudotA? mitologiniA? siuA?etA?ai???, ai??i?? nurodoma Mitologijos enciklopedijoje.27 PiktadariA? sAi??sajas su tam tikrais mitais ar idealais A?A?velgAi?? ir Sruoga, taA?iau to nesuvokAi??s piktinosi: ai??zProfesionalas galvaA?udys negi gali bAi??ti mistikas idealistas?ai???28 PiktadariA? ai??zpsichologijosai???, A?iA? personaA?A? idAi??jinAi??s ir kompozicinAi??s prasmAi??s nesuvokAi?? ir Mykolaitis-Putinas. O misterijai ypaA? svarbiAi?? personaA?A? porAi?? ai??i?? Senukus Elgetas kritikai vadino paprasA?iausiais duoneliautojais…

Pagrindiniai mitiniai personaA?ai VydAi??no ai??zJAi??rA? varpuoseai??? aiA?kAi??s, taA?iau A?alia jA? yra daug kitA? su mitologija susijusiA? veikAi??jA? ir siuA?etA?, kuriuos labai nuskurdintume, vertindami atsietai nuo mitologinio konteksto. PavyzdA?iui, A? DainiA? galima A?velgti tik kaip A? poetAi?? mistikAi??, taA?iau A?is personaA?as primena mitAi?? apie Gerosios naujienos skelbAi??jAi??, siekusA? padrAi??sinti A?mones asmeninAi??je jA? kelionAi??je Dievop. PrieA? paties Dainiaus valiAi??, jis ir jo A?odA?iai buvo sudievinti, o A?monAi??s atsisakAi?? ieA?koti susitikimo su DidA?iuoju SlAi??piniu: ai??zTu mums esi iA?ganingas! Tavo gaidos yra amA?inybAi??s balsai! Kam dar reikAi??tA? laipioti po tas uolas ir klausyties bangA? Ai??A?mo!ai???

VydAi??nas atskleidA?ia ne tik kuriamAi??jA?, bet ir destruktyvA?jA? mitA? poveikA?. PagrindinAi?? misterijos tema ai??i?? A?monijos evoliucija ai??i?? neatsiejama nuo A?mogaus atsivAi??rimo Visumos galioms, nuo gyvojo tikAi??jimo, kurA? daugeliui atstoja negyvasis (aklasis). Dramoje iA?ryA?kinamas keleto bibliniA? mitA? ir krikA?A?ioniA?kA?jA? dogmA? poveikis socialinei sAi??monei. Tai Ievos nuodAi??mAi??s mitas ir juo grindA?iama prigimtinAi?? moters kaltAi?? dAi??l pasaulio nuodAi??mingumo ir A?mogaus mirtingumo. Tai A?moniA? nuodAi??miA? atpirkimo mitas ir atsakomybAi??s praradimas ai??i?? Piktadariai kruvinomis rankomis vis eina prie A?io tikAi??jimo A?altinio, kurio vanduo viskAi?? nuplauna ir nuneA?a uA?marA?tin. Tai A?mogaus samprata, neturinti amA?inybAi??s matmens, ai??i?? A?mogus esAi??s tik A?emAi??s dulkAi??, praA?Ai??vanti kartu su PiktadariA? pralietu krauju. Su A?iais mitais siejamas apgailAi??tinas lyA?iA? kultAi??ros A?sigalAi??jimas, nepagarba moteriA?kajam pradui ir gyvybei A?moniA? vieA?kelyje apskritai. IA? A?ia kildintina tiek materialistinAi?? A?mogaus samprata su jAi?? lydinA?iu hedonizmu, tiek vertybinAi?? ir moralinAi?? krizAi??, karai.Ai?? PasaulAi??A?iAi??ra A?ia laikoma A?mogaus sielAi?? ir socialinA? charakterA? lemianA?iu veiksniu ai??i?? SenutAi?? Elgeta, gerdama vandenA? iA? A?altinio, simbolizuojanA?io tikAi??jimAi??, taria: ai??zAi??altinAi??lis ai??i?? neramaus miesto ai??i?? siela.ai???

VydAi??nas A?ia misterija, tarsi uA?bAi??gdamas uA? akiA? psichoanalitikui Carlui Gustavui Jungui, kvieA?ia paA?velgti A? religijAi?? (pasaulAi??A?iAi??rAi??), formuojanA?iAi?? bei maitinanA?iAi?? A?monijos sAi??monAi?? ir pasAi??monAi??, suvokti negatyviuosius, destruktyviuosius jos aspektus ir atsigrAi??A?ti A? gyvAi??jA? tikAi??jimAi??, kurio versmAi?? glAi??di kiekvieno A?mogaus dvasioje.

Du Piktadariai, kritikams pasirodAi?? itin mA?slingi personaA?ai, tarsi A?rAi??mina antrAi?? misterijos veiksmAi??, vaizduojantA? A?moniA? vieA?kelA?, pasirodydami veiksmo pradA?ioje ir jo pabaigoje. PranaA?ams bAi??dinga retorika Piktadariai iA?sako idAi??jas, susijusias su bibline tematika. Jie primena ViduramA?iA? ir vAi??lesniuose Europos literatAi??ros kAi??riniuose daA?nAi?? alegorinA? personaA?Ai?? ai??i?? VienuolA? apsimetAi??lA?. VydAi??nui turbAi??t buvo A?inoma ir antiklerikalinAi?? satyra ai??zRoA?Ai??s romanasai???, kurioje veidmainis vienuolis Vilanas (vilan sen. prancAi??zA?Ai??k.Ai??ai??i??Ai??piktadarys) ai??zbando sustabdyti meilAi??s ir paA?inimo, vidinio tobulAi??jimo siekiantA? dvideA?imtmetA? kilmingAi?? jaunuolA?ai???.29 Kaip ir Vilanas, misterijos Piktadariai A?kAi??nija tuos pavojus, kurie gresia krikA?A?ioniA?kA? idealA? siekianA?ioms sieloms. PanaA?iA? su religine ideologija susijusiA? personaA?A? VydAi??no kAi??ryboje esama ir daugiau ai??i?? tai overseas online pharmacy. Protas (vienuolis ir pirklys) misterijoje ai??zRaganaai???, Vienuolis dramoje ai??zAmA?ina ugnisai???, JuodA?iai ai??i?? misterijoje ai??zLikimo bangosai??? ir kt.

Destruktyvumas slypi jau paA?iame dogmatiA?kame tikAi??jime. Sustingusi teiginiA? ar idAi??jA? sistema, pasak mitologo DainiausAi??Razausko, ai??zgyvAi?? sielAi??, tiesioginius jos iA?gyvenimus, jausmus, patyrimus bei mintis, patA? psichinA? bei dvasinA? gyvenimAi?? kaip tokA? grasina sukaustyti gatavomis ai??zidAi??jomisai???, lietuviA?kai tariant, ai??i?? sustabdyti stabaisai???.30 CivilizuotA? A?moniA? gyvenimAi?? vaizduojanA?io antro veiksmo scenos akcentai yra akmenys: dvi uolos, iA? kuriA? teka A?altiniai, didelis akmuo tarp jA?, toliau ai??i?? ai??zplatusis akmeniais grA?stas vieA?kelis, uA? kurio ir toliau gilumoj [...] stovi uolos (stalagmitai), kaip kokie A?ulai eilAi??se neapmatomoj daugybAi??j, tarsi miA?kasai???. VieA?kelio A?moniA? bAi??tis tarsi prislAi??gta akmenA?. Ant ElgetA? akmens parimusi, uA?snAi??do ir VidAi??, miesto gyventojams norAi??jusi praneA?ti apie nuolat skambanA?ius jAi??rA? varpus. Mitologai akmenis, uolas sieja su tikAi??jimo negyvumu, jo suakmenAi??jimu. ai??zAi??tai ir lietuviA? pasakoje iA? suakmenAi??jimo atgaivintas herojus sako: Ak, kaip aA? gardA?iai miegojau! Taip A?ia atskleidA?iama psichinAi?? suakmenAi??jimo, sustabarAi??jimo prasmAi??.ai???31

Senukas ir SenutAi?? Elgetos iA? pirmo A?vilgsnio atrodo labai realistiA?ki personaA?ai, taA?iau neabejotina, kad jie simbolizuoja besibaigianA?io A?monijos evoliucijos etapo mAi??stymAi?? ir tikAi??jimAi??. Itin svarbiAi?? idAi??jinAi?? Senuko prasmAi?? byloja jo lazda ai??i?? tai valdA?ios, dieviA?kos galios simbolis, su tuo neabejotinai susijAi??s ir Senuko ryA?ulys. Senukas suvokia A? pajAi??rA? atAi??jusiA? jaunA?jA? dvasinAi?? galiAi?? ir savo neA?galumAi??: ai??zGal pasiimsiu jos nors trupinAi??lA? ai??i?? nors trupinAi??lA? iA? amA?inybAi??s.ai??? Nors kartais A?ie elgetiA?kojo tikAi??jimo atstovai intuityviai suvokia MalonAi??, taA?iau, bAi??dami vergiA?kos dvasios ir dvasiA?kai (egzistencijos poA?iAi??riu) neA?galAi??s, yra priversti tenkintis trupiniais, iA?malda. Elgeta SenutAi??, neturinti nei lazdos, nei ryA?ulio, dvasinAi??mis galiomis gerokai pranoksta SenukAi??. Ji, kaip ir biblinAi?? Ieva, psichoanalitiko ErichoAi??Frommo akimis A?velgiant, yra sAi??moningesnAi??, aktyvesnAi??. Tiesa, biblinAi?? Ieva vaisius skina nuo vieno PaA?inimo medA?io, o SenutAi?? nuveda SenukAi?? prie kairiojo uolos A?altinio, bet pati eina prie deA?iniojo. Tie iA? skirtingA? uolA? trykA?tantys A?altiniai primena skirtingas paA?inimo rAi??A?is ai??i?? logiA?kAi??jA? (vyriA?kAi??jA?) ir intuityvA?jA? (moteriA?kAi??jA?).

Pagrindinis misterijoje kuriamas mitas ai??i?? ne tik A?mogiA?kAi??jAi?? prigimtA? keiA?ianti, bet ir pasaulio galias harmonizuojanti meilAi??. Dramoje meilei (kaip ir lyA?iA? kultAi??rai su jAi?? pagrindA?ianA?iais mitais) skiriama ypaA? daug dAi??mesio, ji laikoma itin svarbiu A?monijos evoliucijos veiksniu. Apie ArgaudAi??, kuris pamilAi??s VidAi??, iA?girdo jAi??rA? varpus, sakoma: ai??zGal ir reikia didA?ios meilAi??s, jeib jAi??rA? varpus iA?girst galAi??tA? A?mogus.ai??? A?mogiA?kojoje meilAi??je slypi dieviA?koji meilAi?? ai??i?? moteris jAi??rA? varpus girdi ir savo mylimojo A?odA?iuose. VidAi??s meilAi??s galia sukreA?ia iki tol A?Ai??lusiAi?? PutogimAi??, sutaiko jAi?? su BangpAi??A?iu, abiem pripaA?inus savo klaidas. Misterija baigiama pasauliui vieA?patauti kvieA?iamo Algio, simbolizuojanA?io A?monijos esmAi??, fraze apie KAi??rAi??jAi?? kaip A?ventAi??jAi?? meilAi??.

ai??zJAi??rA? varpaiai???, pasak MartiA?iAi??tAi??s, apstulbino kritikus, bet drAi??saus reA?isieriaus taip ir nesulaukAi??. ai??zReiA?kinys stulbina, kai jo negali paaiA?kinti, kai nesugebi rasti rakto, o reA?isAi??ros drAi??sa nebAi??tina ai??i?? reikia tik vydAi??niA?kos dvasios ir tautinio pasiA?ventimo.ai???32

To ir norAi??A?iau palinkAi??ti misterijos, kuriAi?? faksimiliniu bAi??du kAi?? tik iA?leido VydAi??no draugija, skaitytojams…

1 Ai??Ai??Ai?? VydAi??nas. Mano gyvenimo apA?valga: A?vilgsniai A? mano kAi??rybAi??, A?emaiA?iai: A?emaiA?iA? raA?ytojA? prozos ir poezijos antologija. Kaunas, 1938, p.Ai??22.

2 E. Auerbach, Mimezis. TikrovAi??s vaizdavimas VakarA? pasaulio literatAi??roje, 2003, Vilnius,Ai?? p.Ai??169.

3 VydAi??nas. MAi??sA? raA?tija, Darbymetis, 1921, nr. 3, p.Ai??55.

4 B. SirakAi??zas, VydAi??nas. JAi??rA? varpai. TriveiksmAi?? komedija. TilA?Ai??, 1920, Kaunas, Skaitymai, nr.Ai??5, 1921, p.Ai??163.

5 VaiA?gantas. RaA?tai, 20 t., Vilnius, 2009, p.Ai??228.

6 VydAi??nas. MAi??sA? raA?tija, p.Ai??54.

7 Ten pat, p.Ai??46.

8 E. Daugnora, XX amA?iaus lietuviA? religinAi?? drama. 2009, Vilnius, p.Ai??29.

9 J.Ai??V. Girdvainis, Dr.Ai??VydAi??nas: A?vilgsniai A? jo gyvenimAi??, darbAi?? ir jo raA?tA? likimAi??, Naujoji Romuva, 1939, nr. 35/36, p.Ai??634.

10Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??. TrinkAi??naitAi??, VydAi??no dramaturgija: neiA?naudota lietuviA? teatro galimybAi??, KultAi??rologija, 2007 (15), p.Ai??221.

11Ai??Ai??Ai??Ai?? V. Mykolaitis-Putinas, RaA?tai, 10 t., 1969, Vilnius, p.Ai??466.

12Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 468.

13Ai??Ai??Ai??Ai?? At.Ai??An. VydAi??no dramos veikalai, KibirkA?tis, 1924, nr. 5, p.Ai??27.

14Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? A. JakA?tas, MAi??sA? naujoji literatAi??ra, 1 t.,Ai?? Kaunas, 1923, p.Ai??102.

15Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p.Ai??82ai??i??83.

16Ai??Ai??Ai??Ai?? A. VaiA?iulaitis, Knygos ir A?monAi??s. Vilnius, 1992, p.Ai??126ai??i??127.

17Ai??Ai??Ai??Ai?? V. BiA?iAi??nas, VydAi??no kAi??ryba, KlaipAi??dos A?inios, 1924, nr. 276, p.Ai??1.

18Ai??Ai??Ai??Ai?? J. Lankutis, LietuviA? dramaturgijos raida. 1974, Vilnius, p.Ai??149.

19Ai??Ai??Ai??Ai?? R. Ai??ilbajoris, Netekties A?enklai: lietuviA? literatAi??ra namuose ir svetur. 1992, Vilnius, p.Ai??85.

20Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? N. NorkAi??nienAi??, VydAi??no dramos paslaptis, LiteratAi??ra 32 (1), LietuviA? literatAi??ra, 1990, p.Ai??24.

21Ai??Ai??Ai??Ai?? N. NorkAi??nienAi??, VydAi??no dramos paslaptis, LiteratAi??ra 32 (1), LietuviA? literatAi??ra, 1990, V., p.Ai??27.

22Ai??Ai??Ai??Ai?? V. Butkus, Gyvas veikAi??jas ar sAi??lyginAi?? figAi??ra? Simbolistinio neoromantizmo poetika lietuviA? dramaturgijoje, Darbai ir dienos, 1996, 3 (12), p.Ai??195.

23Ai??Ai??Ai??Ai?? A. MartiA?iAi??tAi??, VydAi??no dramaturgija. 2000, Vilnius, p.Ai??192.

24Ai??Ai??Ai??Ai?? E. Daugnora, XX amA?iaus lietuviA? religinAi?? drama. 2009, Vilnius, p.Ai??113.

25Ai??Ai??Ai??Ai?? V. KaA?kelis, Rytai teosofinAi??se VydAi??no sampratose ir NyA?Ai??s antA?mogis (1), Gimtasis A?odis, 1999, nr. 4, p.Ai??20.

26Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? R. PalijanskaitAi??, Mirties kultAi??ros prieA?astys ir jos A?veika VydAi??no misterijoje ai??zJAi??rA? varpaiai???, AmA?inA?jA? jAi??rA? varpai / vydAi??niA?kosios mistikos link. 2010, KlaipAi??da, p.Ai??85.

27Ai??Ai??Ai??Ai?? Mitologijos enciklopedija. T. 1, 1997, Vilnius, p.Ai??5.

28Ai??Ai??Ai??Ai?? B. SirakAi??zas, VydAi??nas. JAi??rA? varpai, p.Ai??166.

29Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? E. NaujokaitienAi??, Oskaras MilaA?ius: mistikas ir hermetinis poetas. 2001, Kaunas, p.Ai??190.

30Ai??Ai??Ai??Ai?? D. Razauskas, SustabarAi??jusi sAi??monAi??: ai??zdvasinAi??s stabmeldystAi??sai??? samprata, KultAi??rologija, nr. 14, p.Ai??232.

31Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p.Ai??230.

32Ai??Ai??Ai??Ai?? P. Bielskis, VydAi??no teatrinAi?? aidija, Tiltai, 2006, nr. 32, p.Ai??150.