KraA?tovaizdis ir atmintis CzesAi??awo MiAi??oszo ai??znamA? ontologijojeai???

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Akiratis
AUTORIUS:Ai??Stasys Mostauskis
DATA: 2014-02

A?ia pateikti apmAi??stymai siekiant CzesAi??awo MiAi??oszo eseistikos palikimAi?? A?vertinti iA? tam tikros tarpdalykinAi??s perspektyvos ai??i?? atminties studijA? ir geokritikos siAi??lomA? prieigA?. Pastaroji, geokritinAi?? ar geopoetinAi?? prieiga1 lietuviA?kame diskurse nAi??ra plaA?iai A?sigalAi??jusi ir gali slAi??ptis po skirtingais terminais. Vargu ar prasminga A?ia aptarinAi??ti su ja siejamA? apibrAi??A?imA? A?vairovAi??; pakaks pasakyti, kad visus juos sieja vienaip ar kitaip sureikA?minti erdviniai mAi??sA? kontekstualumo veiksniai.

Ai??iame straipsnyje pabandysime A?vairiais poA?iAi??riais aptarti kraA?tovaizdA?io ir atminties santykiA? A?vairovAi??, iA?skirtAi?? Cz. MiAi??oszo tekstuose ir juos nagrinAi??janA?ioje interpretacinAi??je literatAi??roje. Suprantama, taip apibrAi??A?tas tyrimA? laukas gana platus, ir A?ia bus ryA?kinami tik pasirinkti minAi??tA? santykiA? aspektai, pateikti su jais sietini apibAi??dinimai.

Kokia pamatinAi?? kraA?tovaizdA?io savybAi?? minAi??tina kalbant apie jo funkcijas A?mogiA?kosios bAi??ties atA?vilgiu? PradAi??kime nuo akivaizdA?iausios ir todAi??l paprastai neaptariamos apibrAi??A?ties. KraA?tovaizdis yra galia, suteikianti mAi??sA? bAi??A?iai fundamentalius erdviA?kumo poA?ymius, A?tvirtinanti galimybes priklausyti konkreA?iai istorinei aplinkai, galia, suerdvinimo judesiu apibrAi??A?ianti A?mogaus A?ia ir dabar. TurAi??ti savo vietAi??, priklausyti jai, bAi??ti A?vietintu ai??i?? tai pamatinAi?? konkreA?ios A?mogiA?kos egzistencijos sAi??lyga, kaip dar pamatysime, nepaA?alinamo poreikio pavidalu lydinti individAi?? visAi?? gyvenimAi??. Tai erdvinA? konkretumAi?? A?kAi??nijantis kraA?tovaizdis, privilegijomis iA?skirta teritorija, arba tiesiog vietA? vieta. ai??zUlro A?emAi??jeai??? Cz. MiAi??oszas cituoja savo giminaitA? ir dvasinA? vedlA? OskarAi?? MilaA?iA?, kurio mintimis neretai remiasi: ai??zbAi??ti reiA?kia bAi??ti kurioje nors vietoje… <...> pati vieta ai??i?? bAi??ties apibrAi??A?imasai???2.

Ai??ias sAi??sajas tikslinga apibrAi??A?ti biologinAi??s terminijos priemonAi??mis: A?vietinimas yra A?siA?aknijimo forma, kai kraA?tovaizdA?io erdviA? konkretumas atlieka maitinanA?io dirvoA?emio, taip pat palaikanA?ios bei formuojanA?io atramos funkcijas. Nenuostabu, kad A?iAi?? sAi??sajAi?? Cz. MiAi??oszas neretai nusako A?mogaus / medA?io figAi??ra. Mat medis akivaizdA?iai suaugAi??s su kraA?tovaizdA?iu, A?siA?aknijAi??s jame ai??i?? jis priklauso tai vietai ir be jos negalAi??tA? bAi??ti. A?inoma, tiek A?monAi??s, tiek medA?iai, tiek bet kurie kiti ai??zdaiktaiai???3 neatsiejami nuo vietos ai??i?? jie visada yra vietos daiktai, ir nusakomi tik per santykA? su ja4. NeplAi??tosime A?ios temos, tepasakysime, kad medis ai??i?? neabejotinai sureikA?mintas lietuviA?ko kraA?tovaizdA?io elementas, gyvas gamtameldAi??s atminties reliktas, ai??zdendrologizuojantisai??? mAi??sA? peizaA?inAi?? percepcijAi??.

MinAi??tas kraA?tovaizdA?io apibrAi??A?tis galima papildyti tam tikrais egzistencinio jaukumo bruoA?ais ai??i?? tai glaudA?ianti, prieglobstA? teikianti, namA? A?ilumAi?? A?adanti apsuptis. JAi?? norisi vadinti ai??znamA? ontologijaai??? ai??i?? prielaidomis, A?tvirtinanA?iomis tam tikros vietos pranaA?umAi?? prieA? visas kitas vietas. Ai??is pranaA?umas savaime nereiA?kia, kad psichologiniu poA?iAi??riu tie namai yra ai??zbe dAi??mA?ai???. Kitaip tariant, minAi??tos apibrAi??A?tys labiau sietinos su ontologiniu nei psichologiniu jaukumu, nors grieA?tai A?iA? aspektA? prieA?prieA?inti negalime.

MAi??stymas ir atmintis, esminiai poA?ymiai, nusakantys mAi??sA? A?mogiA?kAi??sias funkcijas, yra grindA?iami galia operuoti erdviniais vaizdiniais, per santykA? su kitais apsupties taA?kais aptinkant save ir sau priklausanA?iAi?? vietAi??. MAi??styti ir atminti ai??i?? vadinasi, bAi??ti konkreA?ios erdvinAi??s sferos centru, A? kurA? A?augusios mAi??sA? pAi??dos, ir to centro atA?vilgiu artikuliuoti visAi?? sferos aplinkAi??. TokA? kraA?tovaizdA? galime pavadinti erdviA?kai orientuota antropocentrine vizija, erdvinAi?? artikuliacijAi?? siejanA?iAi?? su esminAi??mis A?mogiA?kos tapatybAi??s apibrAi??A?timis. Akivaizdu, kad A?ia kraA?tovaizdis suvokiamas kaip individualiai A?vietintAi?? tapatybAi?? ir jos atminties konkretumAi?? grindA?ianti bei palaikanti apsuptis.

Taigi A?mogiA?kAi?? bAi??tA? apibrAi??A?ianA?iA? santykiA? kontekste galime iA?skirti tris pamatines kraA?tovaizdA?io funkcijas: suerdvinti, A?vietinti ir teikti prieglobstA?. TiesAi?? sakant, jos taip glaudA?iai susijusios, kad galime kalbAi??ti ne apie tris funkcijas, bet apie tris tos paA?ios funkcijos aspektus.

ai??zNamA? kraA?tovaizdA?ioai??? svarbAi?? Cz. MiAi??oszas iA?ryA?kina nuolat keldamas individualios kilmAi??s klausimAi??. Kokia yra mano kilmAi??? Tai mano suaugimo su konkreA?iu kraA?tovaizdA?iu prielaida. AA? priklausau konkreA?iai vietai, ir ji priklauso man. Vadinasi, mano kilmAi?? ai??i?? tai ir tos teritorijos iA?skirtinumo prieA?astis.

NAi??ra vieno kraA?tovaizdA?io visiems jame gyvenantiems ai??i?? bet kurA? kraA?tovaizdA? konkretus A?mogus artikuliuoja savaip, pagal poreikius taikydamas savo nuorodA? ir atpaA?inimo struktAi??rAi?? (jAi?? mes pavadinsime mentaliniu A?emAi??lapiu). Ai??i struktAi??ra visada individuali ir turi unikalumo bruoA?A? ai??i?? tariamai tAi?? patA? kraA?tovaizdA? nuA?ymi gausybAi?? skirtingA? A?emAi??lapiA?. Trumpai tariant, erdvAi??s konkretumas ne tik mane paverA?ia tuo, kuo esu, bet ir nusilenkia mano valiai bAi??ti tuo, kuo aA? noriu, kad jis bAi??tA?.

Atminties poA?iAi??riu kraA?tovaizdA?io konkretumas koreliuoja su atminties konkretumu ai??i?? Cz. MiAi??oszas kovoja su istorinAi??s visuotinybAi??s prievarta atskirybAi??s atA?vilgiu. Ai??iuo poA?iAi??riu jo pastangos A?silieja A? siekA? visuotinAi??, apibendrinanA?iAi??, niveliuojanA?iAi?? istorijAi?? pakeisti fragmentuotos, individualios atminties pasakojimais. Konkreti atmintis iA?auga iA? konkretaus kraA?tovaizdA?io ai??i?? kaip nAi??ra vieno visiems kraA?tovaizdA?io, taip nAi??ra vienos atminties. Cz. MiAi??oszui atminties konkretumas ai??i?? tai atskirybAi??s pasakojimA? pasiprieA?inimas visuotinybAi??s neA?amai niveliacijai.

KilmAi??s kaip A?vietinimo klausimas neabejotinai reikA?mingas, kai bandoma iA?siaiA?kinti, kokios prielaidos grindA?ia Cz. MiAi??oszo tapatybAi??s paieA?kas. Eseistikoje jis nuolat pabrAi??A?ia savo kilmAi??s vietAi?? kaip tam tikromis savybAi??mis apdovanotAi?? kraA?tovaizdA?. Kita vertus, tAi?? patA? kraA?tovaizdA? jis pristato kaip likimAi??, kaip dramAi??, kuri palieka neiA?dildomAi?? A?dagAi?? ai??i?? ir taip veikia mAi??sA? ateitA?, mAi??sA? lAi??kesA?ius ir pasirinkimus. KilmAi?? ir likimas ai??i?? tai dvi per kraA?tovaizdA? siejamos sAi??vokos.

NuA?ymAi??damas tapatybAi??s metmenis, kraA?tovaizdis suteikia A?mogui tam tikrAi?? likiminA? antspaudAi?? ai??i?? taip galime apibrAi??A?ti A?iAi?? priklausomybAi??.

Per A?vietinimo judesA? mes susieti su konkreA?iu kraA?tovaizdA?iu ir A?iek tiek ai??i?? su jam priklausanA?ia atmintimi. Bet ar A?i sAi??saja tokiAi?? atmintA? paverA?ia atvira ir suprantama? Anaiptol, atsako Cz. MiAi??oszas. Leisdamas A?siA?aknyti kraA?tovaizdis mus apdovanoja atmintimi, kurios nepaA?A?stame, kuri tik maA?ai pagrA?sta iA?ankstiniu A?inojimu ir beveik nekoreliuoja su paruoA?tais atsakymais; taip, A?i atmintis reikalauja tAi??stinumo, bet kaip jA? realizuoti, jei atmintis A?duodama A?minimo reikalaujanA?iu pavidalu? MAi??sA? pareiga, anot Cz. MiAi??oszo, ne tik tAi??sti ankstesniA? kartA? pasakojimAi??; pirmiausia ai??i?? jA? iA?girsti, A?veikti pasiprieA?inimAi??, iA?mokti jo A?odA?ius, savastimi paversti jA? siunA?iamAi?? A?iniAi??. Atminties peizaA?ai A?duodami kaip tokie, kuriems reikalingas tAi??stinumas ai??i?? taA?iau bAi??tina tAi??stinumo prielaida yra aktyvi ir sAi??moninga atverties pastanga.

Koks apibrAi??A?imas A?ia praA?yte praA?osi? Viena vertus, kraA?tovaizdis kaip A?duotos, bet neatvertos atminties horizontas. Kita vertus, kraA?tovaizdis kaip paA?inimo reikalaujantis kontekstas, kaip atverties laukianti atminties erdvAi??.

Tai ne turimos ir A?valdytos, bet ieA?komos, niekada ai??zgalutinai neatrastosai??? atminties tAi??stinumas; tAi??stinumas, dAi??l kurio reikia pasitraukti iA? saugiA? tradicionalisto pozicijA?, kad atrastume uA? jA? paslAi??ptAi?? ar nutylAi??tAi?? ai??zkitAi??ai??? tradicijAi??. Ne taip svarbu, kur A?ios tradicijos ieA?koma, ai??i?? giminAi??s atmintyje, literatAi??riniuose ar kituose paveldo paminkluose, ai??i?? svarbiau, kad jai reikia ne A?iaip konservatyvios iA?tikimybAi??s, kaip gali pasirodyti iA? pirmo A?vilgsnio, bet intelektualiai aktyvios pozicijos, tam tikro iA?ankstinio neA?inojimo, kuris leistA? prasibrauti pro jau paruoA?tA? atsakymA? uA?dangas.

Toks kraA?tovaizdis yra paieA?kos ar net ai??zarcheologiniA? kasinAi??jimA?ai??? teritorija, taA?iau A?ie kasinAi??jimai nukreipti A? iA?trintos atminties paieA?kas, A? bandymus jAi?? iA?skirti ir suteikti akivaizdumo. KraA?tovaizdis A?ia iA?kyla iA?retintos atminties ar net uA?marA?ties pavidalais, slepianA?iais po dabarties sluoksniais reikA?mingus kultAi??rinius lobynus.

Cz. MiAi??oszo nuomone, atminties netekties / iA?retinimo vieta neiA?vengiamai yra ir ontologiA?kai neautentiA?ka vieta ai??i?? atminties stoka iA? kraA?tovaizdA?io atima jo tikrumAi??, nubraukia tas neregimas sAi??sajas, kurios turAi??tA? maitinti tAi?? kraA?tovaizdA? apgyvendinusius A?mones. Atverties siekianti kraA?tovaizdA?io atmintis ai??i?? tai imperatyviai nuskambantis reikalavimas A?siklausyti A? praeities balsus ir A?sipareigoti tAi??sti jA? pasakojimAi??. Tokia atmintis neatsiejama nuo aktyvios ir refleksyvios pastangos ai??i?? tai ne A?aknA? turAi??jimo, bet jA? atradimo, A?sisAi??moninimo ar ai??zprisiminimoai??? vaisius. Nesvarbu, palikai gimtAi??sias vietas ar ne, tu joms nepriklausai, jei tavo pastangos nenukreiptos A? nuolatinAi?? A?aknA? paieA?kAi?? ai??i?? taip galime apibAi??dinti Cz. MiAi??oszo pozicijAi??. Ai??iuo poA?iAi??riu, gimtasis kraA?tovaizdis nAi??ra savaime duotas, jis A?gyjamas ai??i?? grA?A?imais, persikAi??limais, vaizdiniA? gaivinimu, taip pat literatAi??riniA? A?altiniA? siurbimu bei istorinAi??s erudicijos plAi??tra.

Arba kitaip: kraA?tovaizdis yra tarsi svetima kalba paraA?yta knyga, kuriAi?? perskaityti A?manoma tik iA?mokus tAi?? kalbAi??. O iA?mokus, A?engti A? jA? ir skaityti bAi??tent kaip knygAi??. Kartais sunku nusikratyti A?spAi??dA?io, kad A? savo knygas Cz. MiAi??oszas reikalauja A?velgti kaip A? kraA?tovaizdA?, o A? kraA?tovaizdA? ai??i?? kaip A? knygas. Arba jo paieA?kas ir klajones fiksuojanA?ius A?emAi??lapius.

GimtinAi??s dovanojamas A?vietinimas yra tarsi pirmas A?ingsnis A? ai??zvisaverA?ius santykiusai??? su duotu kraA?tovaizdA?iu; antrasis A?ingsnis yra kraA?tovaizdA?io atminties deA?ifravimas; treA?iasis A?ingsnis, be abejo, tos atminties aktualinimas. Visi kartu jie apibrAi??A?ia keliAi??, kuriuo A?engti tenka A?sipareigojusiam tAi??sti ankstesniA? kartA? pasakojimAi??, kuris taip pat yra konkreA?ios teritorijos pasakojimas. Nepakanka priklausyti gimtojo kraA?tovaizdA?io erdvei; ne maA?iau svarbu sau atverti toje erdvAi??je A?raA?ytAi?? daugiasluoksnA? laikAi??. Tik per A?gytAi?? atmintA? ir jos uA?kraunamAi?? atsakomybAi?? A?mogus iA? tiesA? A?siA?aknija konkreA?ioje teritorijoje.

Aktyviomis pastangomis sugrAi??A?intas laikas nuskaidrina tikrovAi?? ai??i?? mes kalbame apie atminties lavinimAi?? kaip gilesnio tikrovAi??s paA?inimo sAi??lygAi??. Individualios patirties duotas paA?inimas nAi??ra pakankamas, todAi??l neuA?tenka gyventi tik savo gyvenimo; tik prisimindami, aktyviai plAi??todami savo atmintA?, vadinasi, prisiimdami iA?Ai??jusiA?jA? A?pareigojimAi?? tAi??sti jA? pasakojimAi??, galime pretenduoti A? visavertA? santykA? su tikrove.

Taip, Cz. MiAi??oszas tremtinys, taip, tAi??vynAi??s paieA?ka ai??i?? bene svarbiausias jo tikslas; bet ar A?i paieA?ka gali bAi??ti tapatinama su atvykimu A? konkretA? geografinA? taA?kAi??? A?inoma, ne. TAi??vynAi??s ieA?kojimas prasidAi??jo gerokai anksA?iau, nei Cz. MiAi??oszas jAi?? apleido, ir nesibaigAi??, kai jis vAi??l joje apsilankAi??. Toks ieA?kojimas savo prigimtimi yra nesibaigiantis procesas5, supintas su tapatybAi??s savikAi??ros ir kritinAi??s refleksijos pastanga, ieA?kojimas kaip atvirybAi??, prieA?prieA?inama tAi??vynAi??s it kokios nuosavybAi??s turAi??jimui.

KraA?tovaizdis A?ia aptariamas kaip nuolatiniA? tAi??vynAi??s paieA?kA? vieta, kaip prielaida tenkinti poreikA? turAi??ti A?aknis. Tokioje kraA?tovaizdA?io apibrAi??A?tyje iA?ryA?kinama atvirybAi?? ir neuA?baigtumas, koreliuojantis su jA? patirianA?io A?mogaus tapatybine savikAi??ra ir atminties atsklaidos strategijomis.

Akivaizdu, iA? taip apibrAi??A?iamo santykio su kraA?tovaizdA?iu neA?manoma paA?alinti erdviA?kai konkretaus matmens: bAi??ti ai??i?? reiA?kia bAi??ti konkreA?ioje vietoje, palaikant ryA?ius ir orientuojantis konkreA?ioje erdvAi??je. Kita vertus, ne maA?iau akivaizdu, kad A?iA? sAi??sajA? jokiu bAi??du neiA?semia fiziA?kai apibrAi??A?ti orientyrai ai??i?? daugiausia jos priklauso mentaliniA? sAi??sajA? kategorijai. Orientuotis konkreA?ioje erdvAi??je, suvokti jAi?? kaip vietAi?? sau, vadinasi, it A?emAi??lapiu naudotis mentaliniu A?ios erdvAi??s atspaudu. KraA?tovaizdA?io atsikartojimas mentalinio A?emAi??lapio pavidalu, nebAi??tinai aiA?kiai A?sisAi??monintu, yra nepaA?alinama A?sivietinimo sAi??lyga.

Kaip tokiame kontekste apibrAi??A?tume atmintA?? Tai mAi??sA? sAi??monAi??s galia kurti ir palaikyti mentalinA? kraA?tovaizdA?io atspaudAi??, tam tikrAi?? vidinA? A?emAi??lapA?.

cialis commercial with black couple

Fizinio ir mentalinio kraA?tovaizdA?io skirties svarba iA?ryA?kAi??ja tremties inicijuotA? pokyA?iA? kontekste, kai kyla grAi??smAi?? netekti ai??zsavoai??? vietos, grAi??smAi?? bAi??ti atkirstam nuo A?aknA?, nuo tave maitinanA?ios bambagyslAi??s. Cz. MiAi??oszo vaizdA?iai apraA?yta orientacijos netektis ParyA?iuje6, daugelio autoriA? cituota ir interpretuota, be jokios abejonAi??s, iA?duoda minAi??to mentalinio A?emAi??lapio, kaip tam tikro kompaso, nepakankamumAi?? ai??i?? ir kartu iA?ryA?kina jo vykdomA? funkcijA? svarbAi?? bei reikalingumAi??.

Fizinio ir mentalinio kraA?tovaizdA?io pokyA?iai A?ia aiA?kiai skiriami ai??i?? nei jA? raidos dinamika, nei sklaidos laike logika nAi??ra tapati. Fizinis kraA?tovaizdis kinta greitai ir lengvai it vaizdA? kaleidoskopas uA? lekianA?io traukinio lango. Tai dinamiA?koji lygties pusAi??. O mentalinis A?emAi??lapis keiA?iasi nepalyginti lAi??A?iau nei fiziniai jo atitikmenys. Ai??iuo poA?iAi??riu jis atlieka inkaro arba stabilizuojanA?ios, ai??zA?A?eminanA?ios sAi??sajosai??? funkcijas, kuriA? svarbiausias tikslas ai??i?? uA?tikrinti navigacijAi?? naujose teritorijose iA?saugant pirminiA? atskaitos taA?kA? nekintamumAi??. Tai, A?inoma, stabilioji lygties pusAi??.

Mentalinio A?emAi??lapio uA?tikrinta A?aknA? atminties tAi??sa ir radikaliai pakitAi??s kraA?tovaizdis, grasinantis tAi?? tAi??sAi?? suardyti, sAi??slumas lAi??kesA?iA? pavidalu ir klajoniA? bAi??tinybAi?? ai??i?? A?tai esminAi?? prieA?prieA?a, suteikianti dramatizmo kone kiekvieno tremtinio patirA?iai. Ai??iAi?? prieA?prieA?Ai?? papildo ir sukonkretina du konfliktuojantys vaidmenys, kuriuos Cz. MiAi??oszui teko atlikti savoje tremties scenoje, ir kuriuos jungianti A?tampa A?ymAi??jo nuolatinA? jo tapatybiniA? paieA?kA? horizontAi??. Kokie tai vaidmenys? SAi??slusis savo pamatiniais poreikiais ir klajoklis tremtinys de facto7. Cz. MiAi??oszo kAi??ryboje, ypaA? eseistikos baruose, A?iA? vaidmenA? diktuojamos laikysenos akivaizdA?ios kone kiekvienoje teksto eilutAi??je ai??i?? kaip ir stiprus poreikis kokiu nors bAi??du iA?narplioti skausmingAi?? jA? prieA?prieA?os mazgAi??.

comprar alli comprimidos.

Kas yra tremtis? Tai kelionAi?? per geografinius kraA?tovaizdA?ius saugant iA?tikimybAi?? tik vienam iA? jA? ir per A?iAi?? iA?tikimybAi?? apibrAi??A?iant likusius. Tremtis yra tarsi katalizatorius, aktualinantis ai??zA?aknA?ai??? iA?saugojimo problemAi??. BAi??ti iA?tikimu savo A?aknims ai??i?? tai nuolat, neretai prieA? savo valiAi??, atkAi??rinAi??ti gimtAi??jA? kraA?tovaizdA? mentalinio A?emAi??lapio pavidalu. Kitaip tariant, tremtis apleistAi?? kraA?tovaizdA? pakeiA?ia visur su savimi neA?iojamu A?emAi??lapiu. BAi??tent A?is A?emAi??lapis naujoms teritorijoms primeta savo A?iaurAi?? bei pietus, padAi??damas jas prisijaukinti, ir taip pagelbAi??ja tremtiniui itin reikA?mingame A?siA?aknijimo procese.

KraA?tovaizdA?io apibAi??dinimas tremties poA?iAi??riu leidA?ia mums sklandA?iai pereiti prie jo funkcijA? naujose aplinkose aptarimo. Naujos erdvAi??s prisijaukinimas yra bAi??tina sAi??lyga, kad svetimas kraA?tovaizdis iA? ai??zdykynAi??sai??? virstA? apgyvendintu kraA?tu. Savaime atvykimas A? kitAi?? kraA?tovaizdA? dar nereiA?kia jo apgyvendinimo, net atvirkA?A?iai, mentalinio A?emAi??lapio ir naujA? teritorijA? skirtis verA?ia jas patirti kaip neatpaA?intA? A?enklA? pripildytAi?? dykrAi??8. NaujA? A?emiA? apgyvendinimas ai??i?? tai lAi??ta ir neretai skausminga mentalinio A?emAi??lapio korekcija, derinant naujus ai??ztopografiniusai??? duomenis su jo atstovaujamu kraA?tovaizdA?iu.

ai??zNors esu rinkAi??s kraA?tovaizdA?ius daugybAi??je A?aliA?, dviejuose A?emynuose, mano vaizduotAi?? niekaip kitaip nesugebAi??jo jA? sutvarkyti, kaip tik priskirdama jiems vietAi?? A? pietus, A?iaurAi??, A? rytus ir vakarus nuo vieno pavieto medA?iA? ir kalvA?ai???9.

Naujos teritorijos mentalinis A?emAi??lapis kuriamas ne ai??znuo nulioai??? ai??i?? jis jau turi prototipAi??, kuriuo vadovaujasi. TodAi??l naujA? teritorijA? prijaukinimo sAi??lyga yra ne naujo mentalinio A?emAi??lapio kAi??rimas, bet jau turimo korekcija ir papildymas tas teritorijas artikuliuojanA?iais A?enklais ai??i?? tarsi dvi erdvinAi??s figAi??ros, du skirtingi kraA?tovaizdA?iai uA?klotA? vienas kitAi?? ir taip, galutinai nesutapdami, sukurtA? naujas teritorijas ai??znusavinanA?iA?ai??? nuorodA? konfigAi??racijAi??. Naujasis kraA?tovaizdis galbAi??t niekada netaps visiA?kai savas, taA?iau per tam tikrAi?? ai??i?? tegul dvilypA? ai??i?? gimtinAi??s suvokimAi?? bus ai??zapgyvendintasai???. Cz. MiAi??oszas tikAi??jo, kad galA? gale A?mogiA?kas poreikis bAi??ti A?vietintu nugali10, ir nauja vieta tampa ai??zsavaai??? ai??i?? tiek, kiek tai A?manoma, A?inoma.

KraA?tovaizdA?io jaukinimas ir A?aknA? suleidimas ai??i?? skausmingas ir ilgalaikis procesas, Cz. MiAi??oszo nusakomas ai??zneakivaizdA?iai dramatiA?kaai??? retorika. Galima pridurti, nors plaA?iau tos temos nenagrinAi??sime, kad jis susijAi??s su rizika, ir nebAi??tinai turi baigtis sAi??kmingai, ypaA? kAi??rybinio tipo A?monAi??ms, kuriA? kAi??rybingumo A?altinius gali esmiA?kai paveikti A?aknA? netektis.

KokA? apibendrinimAi?? pasiAi??lytume? Viena vertus, nauja vieta tampa sava tik tada, kai jos A?enklai galA? gale palieka savo A?spaudus pirminio kraA?tovaizdA?io suformuotame A?emAi??lapyje. Kita vertus, esama ir atgalinio ryA?io: naujos vietos ai??zA?savinimasai??? reartikuliuoja jos fizines nuorodas pagal ankstesnio kraA?tovaizdA?io logikAi?? ai??i?? tarsi atmintyje saugomas peizaA?as ai??zprasiA?viestA?ai??? per fizinA? jaukinamA? teritorijA? apvalkalAi??.

Tremtinio sAi??monAi?? sureikA?mina bevietA? ir todAi??l nuolatos ai??zkartu esantA?ai??? kraA?tovaizdA?, nusakomAi?? mentalinio A?emAi??lapio metafora. Ai??is A?emAi??lapis tarnauja kaip pirminAi?? atskaitos sistema, padedanti orientuotis teritorijose ai??zpo svetimomis A?vaigA?dAi??misai???, ir kaip tas teritorijas reartikuliuojanti bei jaukinanti priemonAi??.

KraA?tovaizdis kuria ir palaiko tam tikrAi?? komunikacinA? laukAi??, kuriam priklausantys A?monAi??s nesunkiai randa bendrAi?? kalbAi??. Skirtingi kraA?tovaizdA?iai ai??i?? tai skirtingos komunikacinAi??s prielaidos, palaikanA?ios skirtingas patirtis, skirtingus lAi??kesA?ius, skirtingas egzistencines laikysenas. Kaip dalytis intymiausiomis ir aktualiausiomis prasmAi??mis su A?mogumi, kurio sAi??monAi?? netraumuota ir kuris nesupranta, kodAi??l turAi??tA? regAi??ti gyvenimAi?? kaip skausmAi??11? Kuris nepaA?A?sta kankinanA?io suvokimo, kad nuo tavAi??s niekas nepriklauso, ir kad pamatinis jausmas, A? kurA? esi panardintas, tai totalus nesaugumas? Cz. MiAi??oszo mintA? apie dvi Europas galima traktuoti labai A?vairiai, taA?iau neabejotina, kad ji atspindi vis dar aktualiAi?? skirtingA? ai??zsaugumo pajautA?ai???, skirtingA? trauminiA? patirA?iA? geografijAi??.

Yra A?odA?iai, stulbinamai aiA?kAi??s ir skausmingai konkretAi??s tiems, kuriuos iA?ugdAi?? apibrAi??A?to kraA?tovaizdA?io patirtys. Ir yra visiA?kai naujas kraA?tovaizdis, kuriame A?ie A?odA?iai suvokiami iA?kreiptai, neadekvaA?iai arba jA? tiesiog nesiklausoma. Per bendrAi?? patirtA?, bendrus egzistencinius turinius kraA?tovaizdis nubrAi??A?ia simbolines susikalbAi??jimo erdvAi??s ribas. Jas perA?engAi?? mes rizikuojame kalbAi??ti tuA?tumai, it nebyliai, be jokios atsakomosios reakcijos12. Akivaizdu, kraA?tovaizdA?iA? pokyA?iA? geografija brAi??A?ia A?vairias susikalbAi??jimo ir nesusikalbAi??jimo konfigAi??racijas, taA?iau bendriausiAi?? dAi??sningumAi?? atsekti nAi??ra sunku: kuo labiau tolstame nuo motininio kraA?tovaizdA?io, nuo bendros patirties ir bendrA? lAi??kesA?iA?, tuo daugiau susikalbAi??jimo problemA? kyla.

Kintantis kraA?tovaizdis atveria komunikacinio barjero problemAi?? ai??i?? nesusikalbAi??jimAi??, sunkiai apibrAi??A?iamAi?? tuA?tumAi??, kurioje iA?sakyti A?odA?iai grA?A?ta aidu, nepasiekAi?? adresato. Pakartokime klausimAi??, kurA? tremtyje sau nuolat uA?duodavo poetas: kaip dalytis savo baimAi??mis ir viltimis ten, kur jas palaikantis horizontas nebeveiksnus? Ar pakanka vien universaliA? komunikaciniA? principA?, kad susiliestA? skirtingA? istorijA? ir skirtingA? patirA?iA? laukai? Cz. MiAi??oszas akivaizdA?iai suprieA?ina universalA?jA? bei erdviA?kai ir istoriA?kai konkretA? komunikacijos matmenA? ai??i?? bAi??tent pastarasis, jo nuomone, yra nepaA?alinama ai??ztikrojoai??? susikalbAi??jimo sAi??lyga.

Gimtojo, A?vietinanA?io kraA?tovaizdA?io apibrAi??A?tys akivaizdA?iai orientuotos A? sAi??slios, kaimiA?kos, prie A?emAi??s pririA?tos kultAi??ros tipAi??. Suprantama, tai lAi??mAi?? asmeninAi?? poeto patirtis ai??i?? pamatines erdvAi??s pajautas Cz. MiAi??oszas kildino iA? kaimo ar maA?o miestelio kraA?tovaizdA?io13. BAi??tent A?iam kultAi??ros tipui, prisodrintam sakralizuojanA?ios vaikystAi??s atminties, priskiriamos archetipiA?kai pozityvios savybAi??s. Kita vertus, A?is pozityvumas nAi??ra jau toks ai??zpaprastasai???. Toliau pabandysime iA?ryA?kinti A?eA?Ai??linAi?? A?vietinanA?io kraA?tovaizdA?io pusAi??.

Ai??siA?aknijimas konkreA?ioje teritorijoje, galima sakyti, atitinka A?siliejimAi?? A? jAi?? apgyvendinusias bendruomenes. BAi??ti priglaustu vietos ai??i?? bent iA? dalies reiA?kia bAi??ti priimtu A? tos vietos bendruomenAi??. Niekam nekyla abejoniA?, kad Cz. MiAi??oszo idealas buvo atviras, nieko neslepiantis susikalbAi??jimas su bendruomene, A?siliejimas A? jAi??. Kita vertus, kas paneigs, kad tokA? A?siliejimAi?? visada lydi neiA?vengiama patikra, paslAi??ptas agresyvumas ai??i?? ar tu vis dar mAi??sA? A?mogus, ar atitinki ai??zsaviA?kioai??? kriterijus14? Poetas pripaA?A?sta, kad jo konfliktas su lenkiA?ka bendruomene niekada nebuvo galutinai iA?sprAi??stas15; kad jo troA?kimas bAi??ti bendruomenAi??s dalimi ir mAi??gautis tokios bAi??ties privalumais nuolat rungAi??si su A?tarumu ai??i?? ar ne per didelAi?? kainAi?? reikalaujama sumokAi??ti uA? bendruomenAi??s A?ilumAi???

Cz. MiAi??oszas ai??i?? vienas iA? nedaugelio, labai aiA?kiai suvokusiA? A?A? konfliktAi??: esminA?, visiems bAi??dingAi?? poreikA? priklausyti bendruomenei, jaustis joje saugiai ir uA?tikrintai; bei skausmingAi?? pojAi??tA?, kad tokia priklausomybAi?? tave apakina, kaA?kAi?? nuo tavAi??s paslepia. Toks kraA?tovaizdis yra ne tik ai??znamusai??? suteikianti, egzistencinA? jaukumAi?? uA?tikrinanti, bet ir ribojanti, A?kalinanti, uA?marA?tA? skatinanti galia. Galime tarti, kad kraA?tovaizdis savo A?vietinanA?iAi?? galiAi?? realizuoja dviem prieA?prieA?inAi??mis kryptimis ai??i?? suteikdamas egzistencinA? saugumAi?? ir tuo paA?iu judesiu suriA?damas, A?kalindamas tame saugume.

Gali pasirodyti, kad atsisakymas bAi??ti bendruomenAi??s dalimi reiA?kia pritarimAi?? kosmopolitinAi??s pakraipos individualizmui. Tokiam teiginiui taip pat negalima pritarti. A?inoma, tam tikra universali, virA? etniniA? aptvarA? besiplAi??tojanti perspektyva bAi??dinga Cz. MiAi??oszui, bet ji tikrai neiA?semia jo tapatybiniA? turiniA?. Cz. MiAi??oszas liko iA?tikimas jA? iA?auginusioms etninAi??ms bendruomenAi??ms; jis jokiu bAi??du nesiekAi?? su jomis nutraukti ryA?iA? ir labai sAi??moningai iA?liko jA? traukos orbitoje ai??i?? bet niekada neA?engAi?? to paskutinio A?ingsnio, kuris galutinai jA? paverstA? natAi??ralia A?iA? bendruomeniA? dalimi. Toks artimas, bet ne iki galo savas ai??i?? taip galima apibrAi??A?ti poeto santykA? su bendruomenine tapatybe.

Galutinai nerealizuotas tapatumas, troA?kimas tapatintis ir jA? stabdanti apdairumo distancija ai??i?? tai modelis, bene geriausiai nusakantis Cz. MiAi??oszo tapatybines pozicijas, saugantis ir puoselAi??jantis jo kritinA? poA?iAi??rA? A? kolektyvinAi??s tapatybAi??s slepiamus pavojus.

Ai??pAi??dinystAi??s metafora nusakomos pareigybAi??s neabejotinai susijusios su Cz. MiAi??oszo tapatybine savikAi??ra. Ai??pAi??dinystAi?? ai??i?? tai individualiAi?? atmintA? pralauA?iantis atvirumas praeiA?iai, A?siklausymas A? tam tikrAi?? tradicijAi??, pritarimas konkreA?ioms paA?iAi??roms ai??i?? tam, kas sukuria po kojomis tvirtAi?? pagrindAi??, apsaugantA? nuo perdAi??to A?avAi??jimosi vAi??liau A?sigalAi??jusiomis ideologijomis. Ai??pAi??dinystAi?? tokiame kontekste ai??i?? tai labai instrumentiA?kas poA?iAi??ris, kuris suteikia atramos taA?kA? bet kuriai tapatybinio pasiprieA?inimo formai: apginkluoja lenkiA?kumu, oponuodamas suvaikAi??jusiems Vakarams, o vakarietiA?kAi??, ai??zuniversalA?jA?ai??? poA?iAi??rA? prieA?prieA?ina lenkiA?kojo nacionalizmui seklumui16.

Galima pasakyti ir kitaip: atsigrAi??A?imas A? LDK tradicijAi?? arba A?pAi??dinystAi??s A?sipareigojimai, kuriuos prisiAi??mAi?? Cz. MiAi??oszas, buvo ne tiek specifinis konservatizmo atvejis, kiek taktinAi?? gudrybAi??, sudariusi galimybAi?? Cz. MiAi??oszui iA?vengti aiA?kaus pasirinkimo, palaikant vienAi?? ar kitAi?? nacionalistinio aptvaro pusAi??. VAi??liau tai tapo konkreA?iu tapatybinio modelio prototipu: nepasitikAi??ti iki galo nAi?? vienos kolektyvinAi??s tapatybAi??s apA?avais, iA?laikant ganAi??tinAi?? distancijAi??. Cz. MiAi??oszo iA?siugdyta tapatybAi?? ne tik nesutampa su lenkiA?kAi??ja ir juolab lietuviA?kAi??ja etnine apibrAi??A?timi; ji iA? principo galutinai nesutapatinama su jokia bendruomenine tapatybe, nors akivaizdu, kad su lenkiA?kAi??ja bendruomene jA? siejo patys artimiausi ryA?iai ai??i?? ir, kaip minAi??ta, iki galo neA?veikiamas konfliktas.

Santykiai su motininiu kraA?tovaizdA?iu Cz. MiAi??oszo kAi??ryboje paprastai ryA?kinami per jo netektA?, tai yra jie nusakomi beveik iA?imtinai negatyviame, tremties perspektyvos nuA?ymAi??tame kontekste. Kartais net norisi klausti, ar gimtasis kraA?tovaizdis, ta vietA? vieta Cz. MiAi??oszui bAi??tA? tapusi tuo, kuo tapo, jei jis nebAi??tA? jos palikAi??s? Ar ji bAi??tA? virtusi paliktuoju rojaus sodu, jei ne nuolatinAi?? bAi??tinybAi?? atkurti ir puoselAi??ti jAi?? vidiniuose atminties peizaA?uose? Klausimas gali pasirodyti naivus, o totalios migracijos kontekste ir pavojingas, bet skaitant Cz. MiAi??oszAi?? jA? norisi uA?duoti: ar gimtinAi?? gali tapti Gimtine jos nepalikus?

Anot Cz. MiAi??oszo, gelminis sAi??lytis su kraA?tovaizdA?iu, savo vietos ai??zturAi??jimasai??? yra esminis mAi??sA? poreikis, kurio patenkinimo svarba ypaA? akivaizdi tremtiniui, siekianA?iam atkurti ai??zvisaverA?ius santykiusai??? su konkreA?ia aplinka.

Akivaizdu, kad Cz. MiAi??oszo atminties ir kraA?tovaizdA?io refleksijos neA?manomos be atoA?valgos A? jo tapatybiniA? paieA?kA? kontekstAi??. Taip pat akivaizdu, kad poeto bandymai nuA?ymAi??ti savo tapatybAi??s metmenis turAi??jo ryA?kiai iA?reikA?tAi?? erdvinAi?? / geografinAi?? artikuliacijAi??.

Matyt, tikrAi?? poetAi?? ir raA?ytojAi?? iA?skiria giluminis poreikis ai??zatspAi??ti pasaulA?ai??? iA?tariant tikruosius daiktA? vardus17. TAi?? suprasti reikia ne mistiniu empirijos skraistAi??s nuplAi??A?imo poA?iAi??riu, kuris leistA? daiktams suA?Ai??rAi??ti iki tol neregAi??tomis spalvomis (nors ir A?is aspektas Cz. MiAi??oszui nAi??ra svetimas). IA?tikimybAi?? istorijai ai??i?? A?tai kas daiktui / A?odA?iui suteikia poetinAi??s ontologijos pagrA?stumAi?? bei atvirumAi?? stebinA?iA?jA? akims. Atrasti tikruosius daiktA? vardus, vadinasi, teikti A?odA? istorijai, kylanA?iai iA? apvaisintos konkretaus A?mogaus patirties ir tariamai to A?mogaus lAi??pomis. Poetinio A?odA?io istoriA?kumas subordinuoja individualiAi?? patirtA? ir atmintA?, iA?versdamas jAi?? A? kolektyviai reikA?mingAi?? prasminA? laukAi??. Ne individualios patirties unikalumas, bet kolektyvinis ar net universalusis patirties matmuo apsprendA?ia poetinAi??s pastangos vertAi?? ai??i?? nors A? mus ji prabyla tik individualios patirties A?odA?iais.

BAi??ti aktualia praeities dalimi, palaikyti ir tAi??sti jos pasakojimAi?? ai??i?? A?i programinAi?? Cz. MiAi??oszo kAi??rybos nuostata turi aiA?kiAi?? individualios kilmAi??s A?ymAi??. Neabejotina, savo kraujo A?aknA? paA?inimas yra reikA?mingas bajoriA?kos savimonAi??s elementas. Gimti bajoru reiA?kAi?? A?sipareigoti giminAi??s praeiA?iai ir atminA?iai, savo kraujui ir raA?ytinei to kraujo dokumentikai. Cz. MiAi??oszui A?sipareigojimas savo giminei susiliejo su A?sipareigojimu LDK tautai, kurios palikuoniu jis siekAi?? bAi??ti, suvokdamas, be abejo, visAi?? tokios ambicijos problemiA?kumAi??.

PratAi??sti pasakojimAi?? tA?, kurie buvo iki mAi??sA?, ir kuo daugiau iA?saugoti tiems, kurie ateis po mAi??sA? ai??i?? A?iAi?? Cz. MiAi??oszo nuostatAi??, regis, galima A?A?velgti uA? visA? jo kAi??rybiniA? veiksmA?. TaA?iau jis bAi??tA? tik pareigingas ai??zasmeninio muziejausai??? direktorius, bandantis iA?saugoti jam artimo paveldo likuA?ius, jei jo tikslus tapatintume tik su atminties iA?saugojimu. Ne savitikslAi?? ai??zmuziejininkoai??? motyvacija, kuri, A?inoma, nAi??ra nereikA?minga, bet gilus tikAi??jimas atminties svarba, pasitinkant dabarties keliamus iA?A?Ai??kius ai??i?? tai CzesAi??awo MiAi??oszo pastangas centruojantis orientyras. BAi??tent todAi??l jo pastangos nukreiptos A? dabarties horizontA? plAi??timAi?? ir gilinimAi??, sudAi??tingesniA?, ignoruojamA? jos struktAi??ros elementA? apnuoginimAi??. Kas jam buvo arA?iausia, kAi?? geriausiai paA?inojo ir kAi?? labiausiai mylAi??jo ai??i?? bAi??tent tai poetas negailestingai kritikavo, siekdamas parodyti paslAi??ptus konfliktus ir nutylAi??tAi?? daugiabriauniA?kumAi??.

1 Kvietkauskas M. Vilniaus geopoetika: CzesAi??awo MiAi??oszo poema ai??zMiestas be vardoai??? ir jos rankraA?A?iai // CzesAi??awo MiAi??oszo kAi??ryba: modernioji LDK tradicijA? tAi??sa. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2012. ai??i?? P. 159.

2 Kuolys D. CzesAi??awas MiAi??oszas ir Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s tradicija // CzesAi??awo MiAi??oszo kAi??ryba: modernioji LDK tradicijA? tAi??sa. ai??i?? P. 15.

3 Jei nenurodyta kitaip, iA?skyrimas kabutAi??mis yra A?io straipsnio autoriaus.

buy Antabuse

4 DaujotytAi?? V. Tarp A?erAi??jos ir Ai??eteniA?: vietos problema // CzesAi??awo MiAi??oszo kAi??ryba: modernioji LDK tradicijA? tAi??sa. ai??i?? P. 48.

5 SpeiA?ytAi?? B. Adomo MickeviA?iaus profiliai CzesAi??awo MiAi??oszo kAi??ryboje: tapatybiA? provokacija ir terapija // CzesAi??awo MiAi??oszo kAi??ryba: modernioji LDK tradicijA? tAi??sa. ai??i?? P. 79.

6 Apie tremtA? // MiAi??osz Cz. TAi??vynAi??s ieA?kojimas. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 2011. ai??i?? P. 212.

7 Tomaszewski M. Lietuvos erdvAi??s distancija kaip CzesAi??awo MiAi??oszo dvasinAi??s biografijos elementas // CzesAi??awo MiAi??oszo kAi??ryba: modernioji LDK tradicijA? tAi??sa. ai??i?? P. 134.

8 Ten pat. ai??i?? P. 138.

9 Ten pat. ai??i?? P. 135.

10 Apie tremtA? // MiAi??osz Cz. TAi??vynAi??s ieA?kojimas. ai??i?? P. 218.

11 Ai??eferis V. GimtinAi??s ieA?kojimas Ulro A?emAi??je // CzesAi??awo MiAi??oszo kAi??ryba: modernioji LDK tradicijA? tAi??sa. ai??i?? P. 120.

12 Ten pat. ai??i?? P. 116.

13 BalaA?aitienAi?? D. Folkloro klodai CzesAi??awo MiAi??oszo Isos slAi??nyje // CzesAi??awo MiAi??oszo kAi??ryba: modernioji LDK tradicijA? tAi??sa. ai??i?? P. 287.

14 Ai??eferis V. GimtinAi??s ieA?kojimas Ulro A?emAi??je. ai??i?? P. 122.

Female Viagra order

15 Ten pat. ai??i?? P. 122ai??i??123.

16 Ten pat. ai??i?? P. 115.

17 Ten pat. ai??i?? P. 113.

viagra condoms for sale.