KrikA?A?ioniA?kojo socializmo pradA?ia Lietuvoje

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Istorija
AUTORIUS:Ai??Vytautas Berenis

DATA: 2012-11

KrikA?A?ioniA?kojo socializmo pradA?ia Lietuvoje

Vytautas Berenis

Apie 1835 m. ai??i?? tiksli iA?leidimo data neA?inoma ai??i?? ParyA?iuje pasirodAi?? nedidelAi?? knygelAi?? A?emaiA?iA? kalba ai??i?? prancAi??zA? katalikA? filosofo Huguesai??i??o de Lamennais knygelAi??s ai??zTikinA?iojo A?odA?iaiai??? fragmentA? vertimas: ai??zA?uodei A?muogauws; antrasisai??i??Iszguldimas Prieguljejmuo Teisiniuos diel gimimium Swietwo. <...> Metuose 1835 ysz LieA?uwino Prancuzyszkuo parguldytos yr Drukarnieju N. N. Iszpaustosai???. JAi?? iA?vertAi?? dalyvavimu 1831 m. sukilime apkaltintas ir iA? gimtojo kraA?to pasitraukAi??s Veliuonos kunigas Kiprijonas Juozas Nezabitauskis-Zabitis (1779ai??i??1837), kuris taip pat iA?vertAi?? Adomo MickeviA?iaus ai??zLenkA? tautos ir lenkA? piligrimA? knygA?ai??? dalis ai??i?? ai??zLitania pakielawingaai???, ai??zMalda Pakielawingaai???. KnygelAi?? buvo maA?o formato, be autoriaus pavardAi??s, maldaknygAi??s dydA?io, neturAi??jo antraA?tinio lapo. Tokie leidiniai buvo skirti nelegaliam gabenimui A? A?emaitijAi??, kur turAi??jo atlikti savotiA?kAi?? propagandinA? vaidmenA?. Knygos istorikAi?? AuA?ra NavickienAi??, remdamasi lenkA? filologo StanisAi??awo PigonA?io nuomone, mano, kad K. Nezabitauskio-ZabiA?io vertimai, kaip ir kitA? lietuviA? bei lenkA? emigrantA? leidiniai, iA?spausdinti A. Pinardai??i??o spaustuvAi??je, A?sikAi??rusioje Voltero krantinAi??je ParyA?iuje. Ai??i spaustuvAi?? turAi??jo lenkiA?kAi?? A?riftAi??. VAi??liau ir kitos spaustuvAi??s ai??i?? Hector Bossange et Januszkiewicz, Baudonin, Bourgogne et Martinet ai??i?? taip pat spausdino lietuviA? bei lenkA? emigrantA? leidinius.

A. MickeviA?iaus 1832 m. iA?leistos ai??zLenkA? tautos ir lenkA? piligrimA? knygosai??? lenkA? emigracijos sluoksniuose buvo vertinamos kaip iA?sivadavimo teologijos traktatas, bet kodAi??l propagandai skleisti buvo pasirinkti H. Lamennais raA?tai? Reikia paA?ymAi??ti, kad jo veikalai sudomino A?emaiA?ius ir lietuvius jau XIX a. ketvirtajame deA?imtmetyje, kai po pralaimAi??to 1831 m. sukilimo iA? Lietuvos A? PrancAi??zijAi?? pasitraukAi?? A?imtai emigrantA?. NorAi??dami tai geriau suprasti, turime trumpai apA?velgti prancAi??zA? mAi??stytojo gyvenimAi?? ir paA?iAi??ras.

Huguesai??i??as FAi??licitAi?? Robertai??i??as de Lamennais (Hiugas FelisitAi?? Roberas de LamenAi??) gimAi?? 1782 m. birA?elio 19 d. pirklio A?eimoje BretanAi??s provincijoje. Anksti vaikystAi??je neteko motinos, nuo A?eA?eriA? metA? jA? pradAi??jo auklAi??ti dAi??dAi?? Robertai??i??as de Sandrais, nes tAi??vas rAi??pinosi tik prekybos reikalais. DAi??dAi?? buvo rAi??stus, taA?iau iA?silavinAi??s A?mogus, turAi??jo didelAi?? bibliotekAi??, kurioje vaikas praleisdavo iA?tisas dienas. A?ia Huguesai??i??as susipaA?ino su ApA?vietos filosofija, kuri jam padarAi?? atgrasA? A?spAi??dA?. YpaA? traukAi?? knygA? lentyna su uA?raA?u ai??zPragarasai???, kurioje buvo laikomi ApA?vietos amA?iaus prancAi??zA? enciklopedistA?, filosofo Voltaireai??i??o veikalai. Jie vAi??liau paveikAi?? H. Lamennais paA?iAi??ras, dAi??l kuriA? jis neigiamai vertino PrancAi??zijos revoliucijAi?? ir jos sukeltAi?? terorAi??. BAi??damas nuo vaikystAi??s ligotas ai??i?? nuolat kamavo migrena, skrandA?io skausmo priepuoliai ai??i?? daug skaitAi?? ir lavinosi: iA?vertAi?? A? prancAi??zA? kalbAi?? NaujAi??jA? TestamentAi??, Danteai??i??s poezijos, Miguelio Cervanteso ai??zDon KichotAi??ai???. 1816 m. priAi??mAi?? kunigo A?ventimus. Kaip paA?ymi filosofo biografas Peteris Stearnsas, H. Lamennais politinAi??je veikloje buvo A?kAi??nyta senoji galiA?ka tradicija ai??i?? siekti nepriklausomybAi??s nuo pasaulietinAi??s valdA?ios ir su ja glaudA?iai susijusios A?alies KatalikA? baA?nyA?ios, kuriAi?? jis laikAi?? degradavusia (1). nemAi??go imperatoriaus Napoleono Bonaparto, laikAi?? jA? diktatoriumi, egoistu, savimyla, praA?udA?iusiu milijonus prancAi??zA?. Nepritardamas filosofo RenAi?? Descartesai??i??o suformuluotam principui cogito ergo sum (mAi??stau, vadinasi, egzistuoju) kaip subjektyvumo apoteozei, jai prieA?pastatAi?? credo ergo sum (tikiu, vadinasi, egzistuoju). Individualizmui prieA?pastatAi?? kolektyvinA? individualizmAi??, taip suartAi??damas su Jeano Jacquesai??i??o Rousseau filosofinAi??mis paA?iAi??romis. Tuo metu plintanti kapitalistinAi?? gamyba ir nauji burA?uaziniai santykiai ardAi?? ankstesnAi?? feodalinAi?? luominAi?? sanklodAi?? visoje Europoje. 1789 m. PrancAi??zijos revoliucija luominAi?? hierarchijAi?? nuA?lavAi?? teroro priemonAi??mis, masinAi??mis A?udynAi??mis, BaA?nyA?ios paniekinimu, kunigA? persekiojimu. Buvo iA?niekinti ir A?mesti A? SenAi?? ParyA?iaus globAi??jos A?v. GenovaitAi??s palaikai, vietoj KatalikA? baA?nyA?ios regulA? jakobinai A?vedAi?? proto kultAi??, tradicinis kalendorius pakeistas nauju, revoliuciniu. Napoleono valdymo metais atgavusi dalA? savo privilegijA? ir teisiA? BaA?nyA?ia ai??i?? konservatyvi ir nesiduodanti jokiems modernizacijos procesams ai??i?? kaip ir anksA?iau iA?liko luominAi??, hierarchizuota institucija, kuriai maA?ai rAi??pAi??jo socialiniai klausimai, o jos atstovai mieliau kreipAi?? A?vilgsnius A? aukA?tuomenAi??, negu su uA?uojauta A?iAi??rAi??jo A? vargingiausius visuomenAi??s sluoksnius. 1830 m. revoliucija PrancAi??zijoje pakartojo ai??i?? tiesa, ne tokiu mastu kaip 1789 m. ai??i?? BaA?nyA?ios persekiojimus. Ai??sigalAi??jusi valdA?ioje burA?uazija pradAi??jo metodiA?kAi?? kovAi?? su KatalikA? baA?nyA?ia, ypaA? su vienuolijomis, siekdama nusavinti jA? turtAi??: pavyzdA?iui, konfiskavo trapistA? turtAi?? BretanAi??je, iA?varAi?? kapucinus iA? Ekso. H. Lamennais A?kAi??rAi?? organizacijAi?? ai??zVisuotinAi?? bendrija uA? religinAi??s laisvAi??s gynimAi??ai???, kuri pasisakAi?? prieA? baA?nytiniA? institucijA? suvarA?ymAi??, uA? teisAi?? leisti katalikiA?kAi?? enciklopedijAi??. Buvo raA?omos peticijos, renkamos lAi??A?os ai??i?? taip surinkta 80 tAi??kstanA?iA? frankA? badaujantiems airiams. Jis A?avisi Airijos katalikA? baA?nyA?ia, kurios kunigai, patys gyvenantys skurde, padeda savo vargstanA?iai ir badaujanA?iai tautai. 1831 m. lapkriA?io 8 d. laiA?ke grafienei de Sent Pilsach raA?Ai??: ai??zGaila, bet aukA?toji dvasininkija stumia BaA?nyA?iAi?? A? kvailas ir niekA?iA?kas rojalistA? intrigas, mes dabartiniu metu norime didA?iAi??jAi?? dvasininkijos dalA? atskirti nuo to. Vyskupai padarAi?? viskAi??, kad uA?draustA? A?monAi??ms skaityti mAi??sA? leidinA?, persekioja kunigus, kuriuos A?taria simpatizuojanA?ius mAi??sA? doktrinomsai??? (2). H. Lamennais sukAi??rAi?? vadinamAi??jAi?? liberaliosios, arba socialinAi??s, katalikybAi??s doktrinAi??, kuri PrancAi??zijoje gyvavo trumpai, bet padarAi?? didelAi?? A?takAi?? politiniam A?alies gyvenimui. Kiti jA? laiko vienu iA? krikA?A?ioniA?kojo socializmo pradininkA?, jei A?iuo pavadinimu A?vardysime visus egalitaristinius, utopinius ir eschatologinius krikA?A?ioniA?kus mokymus. Jis siekAi?? apjungti katalikybAi??s, kaip pirmosios evangelijos, gyvos dvasios mokymAi?? su tokiais liberaliais teiginiais, kaip iA?silavinimo laisvAi??, spaudos laisvAi?? ir BaA?nyA?ios atskyrimas nuo valstybAi??s. Teigdamas, kad visuomenAi??s progresas neA?manomas be teisingumo ir gailestingumo, H. Lamennais rAi??mAi?? 1830ai??i??1831 m. tautA? revoliucijas ai??i?? sukilimus Lenkijoje ir Belgijoje. Kita vertus, dar prieA? Romos popieA?iui pasmerkiant jo mokymAi??, buvo karA?tas ultramontanistas ir rAi??mAi?? popieA?iaus virA?enybAi?? religiniame A?alies gyvenime. PrancAi??zijoje nuo viduramA?iA? KatalikA? baA?nyA?ia siekAi?? didesnAi??s nepriklausomybAi??s nuo Romos. Taip susiformavo vadinamoji religinAi??-politinAi?? kryptis galikonybAi??, kuri siekAi?? riboti popieA?iaus valdA?ios autoritetAi??, palaikyti glaudesnius santykius su A?alies valdA?ia. GalikonybAi?? teigAi??, kad pirminio blogio prieA?astis ai??i?? netikAi??jimas ir proto autonomija, o tai suteikia galimybAi?? vertinti demokratijAi?? kaip neapibrAi??A?tAi?? laisvAi?? ai??i?? kiekvienas gali daryti tai, kAi?? nori, prieA? kitAi?? A?mogA?. BuvAi??s benediktinA? vienuolis popieA?ius Grigalius XVI iA? pradA?iA? palaikAi?? H. Lamennais veiklAi??, matydamas jA? kaip karA?tAi?? katalikybAi??s gynAi??jAi?? vis labiau sekuliarizuojanA?ioje PrancAi??zijoje. KurA? laikAi?? jA? rAi??mAi?? ir liberalai, vertindami H. Lamennais judAi??jimAi?? kaip sAi??jungininkAi?? kovoje su monarchija ir aristokratija.TaA?iau A?i sAi??junga galutinai iA?iro po 1830 m. revoliucijos, kai buvo A?vesta konstitucinAi?? monarchija ir pasiektas kompromisas tarp A?vairiA? politiniA? jAi??gA?. Paplitus H. Lamennais idAi??joms PrancAi??zijoje, A?alies valdA?ia ir BaA?nyA?ia stengAi??si paveikti popieA?iA?, reikalaudami vieA?ai pasmerkti A?A? mokymAi??. YpaA? didelA? spaudimAi?? Ai??ventajam sostui darAi?? Austrijos imperijos kancleris Klementas Metternichas, kuris iA? karto A?vertino H. Lamennais mokymAi?? kaip keliantA? pavojA? Europos monarchiniA? valstybiA? legitimizmui. Ai?? RomAi?? buvo siunA?iamos A?nipA? ataskaitas, perimami filosofo laiA?kai ir daromi jA? nuoraA?ai, jis atvirai A?meiA?iamas spaudoje. Jo artimiausiu padAi??jAi??ju tapo grafas Karlas de Montalembertai??i??as, kuris 1833 m. A? prancAi??zA? kalbAi?? iA?vertAi?? A. MickeviA?iaus ai??zLenkA? tautos ir lenkA? piligrimA? knygasai???. PrancAi??zA? mAi??stytojas buvo suA?avAi??tas A?iuo veikalau, pritarAi?? poeto mesianistinAi??ms paA?iAi??roms ai??i?? lenkA? ir kitA? tautA? kovai prieA? monarchijas ai??i?? pasisakAi?? uA? laisvA? tautA? konfederacijAi?? visoje Europoje.

MaiA?taujantis kunigas buvo iA?kviestas A? RomAi??. 1832 m. kovo 1 d. ten susitiko su popieA?iumi, kuris jA? A?altai iA?klausAi?? ir nieko nepasakAi??. H. Lamennais RomAi?? pavadino ai??zdideliu kapu, kur nAi??ra nieko, tik kaulaiai???. 1832 m. rugsAi??jo mAi??nesA? paskelbAi??s enciklikAi?? ai??zMiraris vosai???, popieA?ius Grigalius XVI pasmerkAi?? H. Lamennais mokymAi??. Liberalai filosofAi?? kaltino socializmo mokymu, revoliucija, o jis nepasitikAi??jo popieA?iumi uA? jo moralinA? Europos monarchijA? rAi??mimAi??. H. Lamennais kovojo prieA? visuomenAi??s sekuliarizacijAi??, kuri PrancAi??zijoje ypaA? pasireikA?davo per revoliucijas. 1830 m. PrancAi??zijoje buvo plAi??A?iamos baA?nyA?ios, griaunami kryA?iai, raA?omi prieA? tikAi??jimAi?? nukreipti pamfletai, bet jis tAi??sAi?? kovAi??. ai??zIr manau, kad liaudies vargo prieA?astis yra tik nelaisvAi?? ir visuomeninAi?? padAi??tis, o ne gamta ir Apvaizda. Europos visuomenAi?? greitai artAi??ja prie savosios pabaigosai??? (3). 1836 m. filosofas nutraukAi?? ryA?ius su BaA?nyA?ia. PrieA? tai, 1834 m., H. Lamennais, sekdamas evangelijos forma, paraA?Ai?? nedidelAi?? knygelAi?? ai??zTikinA?iojo A?odA?iaiai??? (ai??zParole dai??i??un croyantai???). Ji buvo skirta maA?ai iA?silavinusiems A?monAi??ms ai??i?? valstieA?iams, darbininkams, taA?iau sukAi??lAi?? didelA? Ai??ventojo sosto pasipiktinimAi?? ir kitoje popieA?iaus enciklikoje pasmerkta kaip pavojinga BaA?nyA?ios mokymui ir A?traukta A? draudA?iamA?jA? knygA? sAi??raA?Ai??.

MAi??stytojas raA?Ai??: ai??zArtAi??ja laikas, kai tarp liaudies ir valdanA?iA?jA? prasidAi??s lemiamos kovosai??? (4). Jo manymu, Europa uA?mirA?ta krikA?A?ionybAi??, nors su ja glaudA?iai siejasi demokratijos idAi??ja. LiaudA?iai reikia suteikti kuo daugiau laisvAi??s, teisiA?, BaA?nyA?ia turi bAi??ti atskirta nuo valstybAi??s, valstybAi??s valdymas ai??i?? decentralizuotas, demokratizuota rinkimA? sistema: ai??zLaisvAi??s ai??i?? gerai tai sau prisiminkite ai??i?? niekur negalima gauti geranoriA?kai, uA? jAi?? reikia nuolat kovoti, kol bus pasiekta puikiausia ir graA?iausia iA? teisiA? ai??i?? visiA?ka religinAi?? laisvAi??; jei bus reikalas, iA?pirksime jAi?? kraujuai??? (5). Ai??iuo krikA?A?ioniA?kojo socializmo skleidAi??ju A?avAi??josi skirtingA? ideologiniA? paA?iAi??rA? asmenybAi??s: istorikas Julesai??i??is Michelet, raA?ytojai FranAi??ois RenAi?? Chateaubriandai??i??as, Victoras Hugo, vengrA? kompozitorius Ferencas Listas, poetas Alphonseai??i??as de Lamartineai??i??as. Kai kas filosofo tekstus lygina su Karlo Marxo socialinAi??s kovos teiginiais: ai??zKapitalisto ir proletaro tarpusavio santykiai yra tokie, kokie buvo tarp pono ir vergo senose visuomenAi??se ai??? (6).

Autoriaus nuomone, vargdieniA? klasAi??s klausimas visoje to meto Europoje svarbiausias ir fundamentaliausias: visos kitos problemos galop iA?sisprAi??s. Liaudis ai??i?? valstieA?iai, kalnakasiai, darbininkai, jAi??reiviai, kareiviai, mokslininkai, raA?ytojai turi patys kovoti uA? savo teises.

H. Lamennais mirAi?? 1854 m. ir buvo palaidotas be iA?paA?inties, be religiniA? apeigA? bevardA?iame kape.

Po nesAi??kmingo 1863 m. sukilimo prieA? Rusijos valdA?iAi?? apie 5000 emigrantA? iA? Lenkijos ir Lietuvos atvyko A? PrancAi??zijAi??, 2000 ai??i?? A? ItalijAi??, 1500 ai??i?? A? Ai??veicarijAi??, keli A?imtai apsigyveno Drezdene. Vienas iA? jA? buvo lietuviA? A?vietAi??jas Mikalojus Akelaitis (1829ai??i??1887), dar Lietuvoje iA?leidAi??s liaudA?iai skirtas knygeles, svajojAi??s A?steigti lietuviA?kAi?? laikraA?tA?. Po sukilimo antrAi?? kartAi?? atsidAi??rAi??s ParyA?iuje iA? pradA?iA? bandAi?? pragyventi iA? A?vieA?iamosios veiklos ai??i?? straipsniA? raA?ymo, mokytojavimo. 1863 m. sukilAi??lio emigranto dalia buvo sunki: kiekvienAi?? dienAi?? reikAi??jo ieA?koti pragyvenimo A?altiniA?. Tas skurdas, kova uA? duonos kAi??snA? pastebimi emigracijos periodikos trumpalaikiA?kume. Daugelis laikraA?A?iA? nustodavo eiti dAi??l lAi??A?A? ir prenumeratos stygiaus. M. Akelaitis kurA? laikAi?? gyveno skurdA?iuose nakvynAi??s namuose Montronge, ParyA?iaus priemiestyje. A?ia glaudAi??si ir kiti 1863 m. sukilAi??liai. 1867 m. jis negalAi??jo dalyvauti dailininko Jano Matejko pagerbimo renginiuose ParyA?iuje: ai??zVisA? pirma, neturiu tinkamA? drabuA?iA?, esu apiplyA?Ai??s ir apdriskAi??s. Be to, kaip man sakAi??, pietAi??s kainuos penkis frankus nuo asmens, o aA? neturiu tokiA? lAi??A?A? ai??i?? tik keletAi?? santimA? kiA?enAi??jeai??? (7). 1866 m. pusketvirto tAi??kstanA?io emigrantA? paA?alpA? gavAi??jA? (1830ai??i??1831 m. sukilimo dalyviai ir naujosios emigracijos bangos atvykAi??liai) iA? PrancAi??zijos valdA?ios gavo vieno milijono frankA? dydA?io paA?alpAi??. Po keleriA? metA?, spaudA?iant Rusijos valdA?iai, paA?alpa sumaA?inta iki 400 tAi??kst. frankA?. Emigrantai tiesiogiai susidAi??rAi?? su badu ir skurdu. Kai kuriuos jA? veikAi?? socializmo, anarchizmo idAi??jos, kurios sklandAi?? ano meto Europoje. Jei Lietuvoje M. Akelaitis savo politines paA?iAi??ras glaudA?iai siejo su lenkA? nacionalinio judAi??jimo formomis, blaA?kydamasis tarp revoliucinio ir evoliucinio ai??zorganinio darboai??? A?alininkA?, tai ai??zemigrantA? Mekojeai??? ai??i?? ParyA?iuje jis savo politines nuostatas tiesiogiai susiejo su radikaliu lenkA? emigracijos sparnu. M. AkelaiA?io valstybingumo idealas ai??i?? Liublino unijos laikais nustatytose sienose gyvuojanti Lenkijosai??i??Lietuvos demokratinAi?? federacinAi?? valstybAi??. SocialinAi??s A?vietAi??jo paA?iAi??ros rAi??mAi??si socialinio solidarumo, krikA?A?ioniA?kojo socializmo idAi??jomis. Suprantama, tam, kad paremtume A?iuos teiginius, reikalingi nuodugnesni tyrinAi??jimai, taA?iau reikia paA?ymAi??ti, jog M. AkelaiA?io paA?iAi??roms bAi??dingas eklektiA?kumas, jA? veikAi?? ano meto visuomeninis politinis kontekstas. Vis dAi??lto A?vietAi??jo gyvenimo emigracinis laikotarpis 1862 m. ir 1865ai??i??1887 m. aiA?kiai parodo politinAi??s minties A?takAi?? valstietiA?kos kilmAi??s inteligentui. Jis taip pat bendravo ir bendradarbiavo su A?ymiais lenkA? nacionalinio judAi??jimo, kultAi??ros veikAi??jais, tikriausiai regAi??jo A?ymias prancAi??zA? kultAi??ros ir meno asmenybes, gyvai stebAi??jo naujojo milijoninio ParyA?iaus augimAi??, lankAi??si A?vairiose parodose, kurias apraA?ydavo savo apA?valgose VarA?uvos dienraA?A?iuose. Socialinio solidarumo idAi??jos propagavimas ir aptarimas yra daA?na M. AkelaiA?io korespondencijA? tema. ai??zBe broliA?kumo nepavyks iA?sprAi??sti jokio socialinio klausimo. Nori bAi??ti geru pilieA?iu ai??i?? bAi??k, visA? pirma, geru sAi??numi, geru vyru, geru tAi??vu, geru broliu ir taip A?vykdysi svarbiausius A?sipareigojimus ai??i?? Valstybei bus gerai. Pagarba A?eimai yra bAi??tina respublikoniA?ko gyvenimo sAi??lygaai??? (8).

Krokuvos leidinyje ai??zAi??iAi?? dienAi??ai??? (ai??zNa dziAi??ai???), kurA? leido M. AkelaiA?io paA?A?stamas iA? vilnietiA?kA? laikA? Adomas Honorijus Kirkoras (prieA? sukilimAi?? jis leido ai??zVilniaus kurjerA?ai??? ai??i?? ai??zKurjer WileAi??skiai???), 1872 m. buvo iA?spausdinti ai??zLaiA?kai iA? ParyA?iausai???, pasiraA?yti slapyvardA?iu A. de Large. Straipsnio autorius piktinasi materialistinAi??s filosofijos A?sivyravimu A?alyje, o A?A? procesAi?? skatina PrancAi??zijoje A?sigalAi??jusi religija: ai??zDAi??l dvasininkijos kaltAi??s religija PrancAi??zijoje tapo tamsybAi??s ir fanatizmo sinonimu. Kas A?iandien ParyA?iuje vieA?ai visuomenAi??s susibAi??rime iA?drA?stA? prisiminti Dievo vardAi???ai??? Korespondentas kritikuoja ir politinAi?? PrancAi??zijos padAi??tA?: ai??zPaskelbAi??me pasauliui principAi?? ai??i?? LaisvAi??, LygybAi??, BrolybAi??, ai??i?? bet neA?tvirtinome jo gyvenime, negrindAi??me juo mAi??sA? tarptautiniA? santykiA?. Ai??A? principAi?? suvyniojome kaip deA?rAi??, todAi??l prAi??siA?kasis raugas susigAi??rAi?? A? jA?ai??? (9). Sykiu buvo prarastas pagrindinis visuomeninis principas ai??i?? teisingumas. DidA?iosios prancAi??zA? revoliucijos jakobinizmas politiniA? paA?iAi??rA? spektre nubrAi??A?Ai?? kairA?jA? ir deA?inA?jA? vektorius. Tuo metu tradicionalizmui ne visada buvo taikomas ai??zreakcingumoai??? sinonimas. FeodalinAi??s kultAi??ros vertybAi??s, iA?reiA?kianA?ios A?mogiA?kumo ir pilietiA?kumo ai??i?? doros, meilAi??s TAi??vynei, pasiaukojimo ir t. t. ai??i?? principus, savo formaliu deklaravimu priminAi?? burA?uazinAi??s revoliucijos A?Ai??kiA? retorikAi??. Ai??Ai??kis ai??zLaisvAi??, lygybAi??, brolybAi??ai??? turAi??jo savAi??jAi?? semantikAi?? ir istorinA? pagrindimAi?? Lenkijos ir Lietuvos bajorA? kultAi??roje. Kita vertus, anuometAi?? bajoro pasaulAi??A?iAi??ra demokratinio ir nacionalinio iA?sivadavimo judAi??jimo poA?iAi??riu nebuvo vientisa. RealiAi?? socialinAi?? iA?raiA?kAi?? turintis praktinis interesas pynAi??si su XVIII a. pabaigos ai??i?? XIX a. pirmosios pusAi??s nacionalinio judAi??jimo ideologija. ai??zNiekA?as, latras dabar prilygsta doriausiam A?mogui, o tai stipriai nulAi??mAi?? ai??zdabartinAi?? evangelijaai???, iA?reiA?kiama trimis A?odA?iais ai??i?? LaisvAi??, LygybAi??, BrolybAi??.ai??? ValdA?ios pasikeitimas keiA?ia visuomenAi??s skonius, vertinimus: ai??zParyA?iaus komunarai nugriovAi?? Napoleono paminklAi??, o dabar jis vAi??l atstatytasai??? (10). M. Akelaitis apie H. Lamennais liaudies ugdymo mokymAi?? ir socializacijAi?? paskelbAi?? Krokuvoje leidA?iamame leidinyje ai??zSkruzdAi??lAi??ai??? (ai??zMroA?wkaai???), taip pat aptarAi?? filosofo knygelAi??s vertimAi?? A? lenkA? kalbAi??.

Socialinio teisingumo idAi??jas 1863 m. per sukilimAi?? savo programoje kAi??lAi?? A?ymus sukilAi??liA? vadas kunigas Antanas MackeviA?ius, vyskupo Motiejaus ValanA?iaus pavadintas ai??zkeisto dievobaimingumoai??? A?mogumi, kuris savo paA?iAi??ras siejo su socialinAi??s lygybAi??s principais, todAi??l sovietiniais metais buvo priimtinas istorinis asmuo. Po sukilimo emigracijoje paraA?ytoje pusiau ai??zhagiografinAi??jeai??? apybraiA?oje apie A. MackeviA?iA? kunigas vaizduojamas kaip labai iA?silavinAi??s A?mogus, didelis knygA? mylAi??tojas, kurioms negailAi??jo pinigA?, turAi??jo didelAi?? bibliotekAi??. GalbAi??t joje buvo ir prancAi??zA? mAi??stytojo darbai?

ParyA?iuje po sukilimo atsidAi??rAi?? jo dalyvis kunigas Vladislovas Dembskis (1831ai??i??1913). 1857 m. jis A?stojo A? VarniA? kunigA? seminarijAi??, vAi??liau buvo paskirtas VarniA? kamendoriumi, 1862 m. ai??i?? perkeltas A? Ylakius, sukilimAi?? pasitiko dirbdamas KraA?iuose. Ai??stojo A? BaneviA?iaus bAi??rA?, vAi??liau perAi??jo A? Piekarskio bAi??rA?, kuriame kovojo ir lietuvis valstietis pavarde BitAi??, bAi??simas emigrantas. V. Dembskis slapstAi??si pas SakelA?, TelA?iA? pavieto marA?alkAi??. ParyA?iuje kunigAi?? parAi??mAi?? ir kurA? laikAi?? globojo jAi??zuitas Janas Jaloveckis, priglaudAi??s Notre Dame Des Blanch Manteau baA?nyA?ioje (11). V. Dembskis 1867ai??i??1868 m. ParyA?iuje bendravo su M. AkelaiA?iu ir, atrodo, jo raginamas iA?vertAi?? H. Lamennais veikalAi?? ai??zKnygos teisybiA?ai??? (ai??zLivre du peupleai???).

Jau sukilimo metu buvo spausdinami ir platinami atsiA?aukimai, paraA?yti valstieA?iams gimtAi??ja kalba: ai??zWiraj Keimionis, Nuog Tikros Lenkuai???, ai??zMieli Brolej, kuire sermegas dewiteai???, kunigo Aleksandro Vytarto ai??zPamokslas abazie 1863 m. kovo 17 d.ai???, ai??zLenku po Czekiszkejs 1863 m. spausdinta ParyA?iujeai???. M. Akelaitis raA?Ai?? sukilAi??liA? leidA?iamAi?? ai??zLenkA? karAi?? su maskoliaisai???ai???. Jis galAi??jo nurodyti V. Dembskiui Juozapo Ignoto KraA?evskio, su kuriuo dar anksA?iau susiraA?inAi??jo, adresAi?? Drezdene, kur raA?ytojas turAi??jo spaustuvAi??.

Aktyvus valstieA?iA? dalyvavimas (ypaA? A?emaitijoje) sukilime parodAi?? auganA?iAi?? A?io socialinio sluoksnio jAi??gAi?? bAi??simoje politinAi??je kovoje. H. Lamennais veikalo vertimas turAi??jo atlikti A?vietAi??jiA?kAi?? vaidmenA?. V. Dembskio paraA?ytoje pratarmAi??je skaitytojas raginamas netingAi??ti perskaityti A?iAi?? knygAi??, o perskaiA?ius perduoti kitam, nes jos tikslas ai??i?? ai??ztuos iA?vaduoti, kuriems lAi??pos lyg spyna uA?rakintos, o rankos ir kojos geleA?iniais panA?iais suriA?tosai??? (12). PrancAi??zA? mAi??stytojo knygAi?? papildanA?iame A?vade vertAi??jas apraA?o padAi??tA? iki 1863 m. sukilimo, kai dvaras ir kaimas gyveno draugiA?kai ai??i?? buvo padoru, linksma, ramu, veikAi?? mokykla, baA?nytAi??lAi??. TaA?iau atAi??jo prieA?as, uA?darAi?? mokyklas, jaunimAi?? paAi??mAi?? A? rekrutus, dvarus sudegino, A?emes perdavAi?? ai??zrazbaininkamsai???, bruko kitAi?? kalbAi?? ir tikAi??jimAi??. Daugelis valstieA?iA? patikAi??jo carinAi??s valdA?ios tvirtinimais, kad dvarininkai nori juos nuvaryti nuo A?emAi??s.

ai??zKnygA? teisybiA?ai??? didaktinis tikslas ai??i?? iA?mokyti valstieA?ius ai??zmylAi??ti DievAi?? ir TAi??viA?kAi??, Lietuvos ir LenkA? mano A?emelAi??ai???. Pasiremdamas H. Lamennais teiginiais, V. Dembskis valstieA?iams pateikAi?? socialinAi??s nelygybAi??s, vargo prieA?astis. ValdA?ia pati sukAi??rAi?? teisAi?? ir liepia visiems visuomenAi??s nariams jos laikytis. Ragina valstieA?ius leisti vaikus A? mokslus, neskriausti moterA?, mylAi??ti TAi??vynAi??, kurios vardas yra A?ventas, ji ne tvartas, kuriame Ai??da galvijai. Dievas trokA?ta, kad kiekvienas A?mogus gyventA? pasiturinA?iai. H. Lamennais reikalauja visiems A?monAi??ms suteikti pilietines teises: laisvai keliauti A? kitas A?alis, be muitA? prekiauti. V. Dembskis A?ios knygos vertimAi?? ir iA?leidimAi?? sieja su politine ir socialine priespauda gimtajame kraA?te. AtsidAi??rAi??s PrancAi??zijoje, jis pats sau suformulavo veiklos principAi??: ai??zKo tylAi??jai, galAi??damas kalbAi??ti, ko tingAi??jai, galAi??damas dirbtiai??? (13). UA?baigos A?odyje V. Dembskis apraA?Ai?? LenkA? karalystAi??, kurios tauta yra kankinAi??, kenA?ianti uA? visas Europos tautas. Be Lenkijos iA?silaisvinimo jis, kaip ir M. Akelaitis, neA?sivaizduoja savo gimtojo kraA?to laisvAi??s ir gerovAi??s. Knyga uA?baigiama optimistiA?kai: ai??zArtojas, grA?A?damas vakare ramus namo, galvoja apie paribas javus, kurie suvilgyti lietaus iA?noks nuo saulAi??s, nesgi javai A?ino, joga naktis nebus amA?inaiai??? (14). Jis taip pat, lyg ir sekdamas K. Nezabitauskiu-ZabiA?iu, nori iA?versti A? A?emaiA?iA? tarmAi?? A. MickeviA?iaus ai??zLenkA? tautos ir lenkA? piligrimA? knygasai???.

IA?leidus knygAi??, reikAi??jo pasirAi??pinti nelegaliu jos platinimu kraA?te. 1870 m. geguA?Ai??s 3 d. laiA?ke Drezdeno spaustuvAi??s savininkui J. I. KraA?evskiui V. Dembskis raA?Ai??: ai??zNemaA?ai privargau, kol A?emaiA?iuose radau patikimAi?? A?mogA?, kuris apsiima parduoti lietuviA?kas knygas. Kadangi paA?adAi??jau jam, kad netrukus gaus 100 egzemplioriA?, todAi??l meldA?iu DauggalA? ponAi?? tokA? skaiA?iA? pasiA?sti mano sAi??skaita A? TilA?Ai?? adresu: Ponui Karlui ViA?inskiui, TilA?Ai?? 44, Poisendorfasai??? (15). Apie sAi??kmingAi?? pinigA? ar knygA? siuntos gavimAi?? buvo informuojama per skelbimus laikraA?A?iuose. ai??zPer savaitraA?tA? ai??zTygodnikai???, kurA? su malonumu skaitinAi??ju, Dauggalis ponas teiksis duoti A?iniAi?? apie A?io laiA?ko gavimAi??ai??? (16). 1869 m. birA?elio 19 d. V. Dembskis laiA?ke J. I. KraA?evskiui praA?o padAi??ti platinti knygelAi??: ai??zTad, jei per savo ryA?ius galAi??tumAi??te tai iA?eisianA?iai iA? spaudos knygutei atrasti A? LietuvAi??, ypaA? A? KaunijAi??, saugA? persiuntimo keliAi??, karA?A?iausiai maldauju jA? parodytiai??? (17). Jis siekAi?? platinti A?iAi?? knygelAi?? iA? RytA? PrAi??sijos ai??zper kontrabandininkusai??? [knygneA?ius ai??i?? V. B.].

Su ai??zKnygomis teisybiA?ai??? buvo susipaA?inAi??s Andrius ViA?telis-ViA?teliauskas (1837ai??i??1912) ai??i?? emigrantas, 1863 m. sukilimo dalyvis, jis raA?Ai?? eiles A? ai??zAuA?rosai??? laikraA?tA?, iA?vertAi?? A? lietuviA? kalbAi?? J. I. KraA?evskio ai??zVitolio raudAi??ai??? ir nusiuntAi?? vertimAi?? raA?ytojui, kuris jAi?? 1880 m. iA?leido. IA?liko poeto laiA?kai lenkA? raA?ytojui, iA? kuriA? matyti, kad J. I. KraA?evskis A. ViA?teliui-ViA?teliauskui atsiuntAi?? V. Dembskio verstAi?? knygelAi??. ai??zUA? dovanotAi?? leidinA? ai??zKnygos teisybiA?ai??? A?irdingiausiai iA? anksto dAi??koju ai??i?? jis man pravers: aA? irgi norAi??A?iau, kad lietuviai paA?intA? tAi?? kilniAi?? tauriausio A?mogaus H. Lamennais idAi??jAi?? ir stengsiuos jo knygAi?? po truputA? lietuviams dalintiai??? (18), ai??i?? raA?Ai?? jis 1880 m. balandA?io 13 d. lenkA? raA?ytojui. PrAi??sijoje gyvenantis A. ViA?telis-ViA?teliauskas buvo stebimas policijos kaip sukilimo dalyvis, galbAi??t policijAi?? sudomino ir jo susiraA?inAi??jimas. KartAi?? poeto namuose atlikus kratAi?? buvo rastas ir prancAi??zA? mAi??stytojo knygelAi??s vertimas. 1881 m. kovo 22 d. laiA?ke J. I. KraA?evskiui prisipaA?ino, kad ai??zsocialistas nebAi??damas, apie socializmAi?? niekados nieko neraA?iau. BylAi?? greiA?iausiai iA?kels ne uA? agitacijAi??, bet uA? rankraA?A?ius ir laikymAi?? revoliucinio turinio knygA?, nes ai??zKnygas teisybiA?ai??? galima laikyti revoliucinAi??mis vien dAi??l pratarmAi??s MickeviA?iuiai??? (19). Taip pat praneA?a J. I. KraA?evskiui, kad iA? paA?A?stamo StankeviA?iaus Ai??ilokarA?iamos policija konfiskavo 26 egzempliorius ai??zKnygA? teisybiA?ai???, todAi??l galima teigti, kad V. Dembskio vertimas iA? dalies buvo ikiauA?rinio laikotarpio lenkA? nacionalinio demokratinio judAi??jimo propagandos priemonAi?? lietuviams valstieA?iams. IA? A?io susiraA?inAi??jimo galima susidaryti bendrAi?? vaizdAi?? apie slaptAi?? knygA? gabenimAi?? ir platinimAi?? Lietuvoje. KnygneA?ystAi??s fenomenAi?? nuodugniai iA?nagrinAi??jo akademikas Vytautas Merkys, todAi??l naujA? atradimA? vargu ar bus. Tik galima paminAi??ti, kad knygneA?ystAi?? socio-kultAi??riA?kai buvo daugiaprasmis reiA?kinys. Knygas spausdindavo liaudA?iai kaip A?vietAi??jiA?kAi?? priemonAi??, pardavinAi??davo bei platindavo daA?nai siekiant ir pelno. Kaip A?inoma, anuometAi?? RytA? PrAi??sijos ir vakarinAi??s carinAi??s Rusijos dalies siena, kaip ir dabar, buvo pamAi??gtas kontrabandininkA? ruoA?as. RusA? muitininkai, pasienio apsauga gaudavo kyA?ius, todAi??l knygA? spausdinimui ir gabenimui nuolat reikAi??jo apyvartiniA? lAi??A?A?. Iki A?iol lieka mA?slAi?? savotiA?ko filantropo V. Dembskio gana gausiA? lAi??A?A? kilmAi??s A?altinis. J. I. KraA?evskio spaustuvAi??je iA?spausdinta knygelAi?? kainavo 250 frankA?, be to, V. Dembskis atidavAi?? 750 frankA? kunigui BalA?evskiui, kad A?is uA?baigtA? medicinos studijas, iA?laikAi?? lenkAi?? invalidAi??, atrodo, 1863 m. sukilimo dalyvA?, Belgijoje finansiA?kai rAi??mAi?? lenkA? vakarinAi?? mokyklAi??, kurioje mokytojavo M. Akelaitis.

1883 m. birA?elio 13 d. Drezdene vokieA?iA? policija suAi??mAi?? J. I. KraA?evskA? ir apkaltino jA? A?nipinAi??jimu. Procesas prasidAi??jo liepos 12 d. Leipcige ir truko tik savaitAi??. ValstybAi??s kaltintojas teigAi??, kad nuo 1876 m. raA?ytojas, padedamas lenkA? literato BronisAi??awo Zaleskio, IstorinAi??s-literatAi??rinAi??s draugijos sekretoriaus, rinko slaptAi?? informacijAi?? apie vokieA?iA? kariuomenAi??, kuriAi?? jam teikAi?? kapitonas Hentschas. TiesioginiA? A?kalA?iA? prieA? raA?ytojAi?? nebuvo, nors rasti jo laiA?kai karininkui Arnimui Adleriui ai??i?? keliA? A?valgybA? agentui. Vokietijos ai??zgeleA?inis kanclerisai??? Otto von Bismarckas asmeniA?kai A?sikiA?o A? teismo proceso eigAi??, paraA?ydamas laiA?kAi??, kuriame raA?ytojas buvo vadinamas prancAi??zA? A?valgu. Teismas nuteisAi?? J. I. KraA?evskA? kalAi??ti pusketvirtA? metA? Magdeburgo tvirtovAi??je, o teisme paminAi??tas Hentschas po nuosprendA?io netikAi??tai mirAi?? kalAi??jime. LenkA? istorikas Jerzyai??i??is Borejsza, perA?iAi??rAi??jAi??s ParyA?iaus policijos prefektAi??ros bylAi?? B/A 1133, atskleidAi?? tikrAi??jA? raA?ytojo anuometinAi??s veiklos pobAi??dA?. 1884 m. geguA?Ai??s 16 d. raporte paA?ymima, kad J. I. KraA?evskis tarnauja PrancAi??zijos karo ministerijai jau septynerius aA?tuonerius metus. Jam nemokami jokie pinigai, nes tai jis daro iA? meilAi??s PrancAi??zijai.

1878 m. iA?leistas iA? kalAi??jimo, J. I. KraA?evskis atvyko A? ParyA?iA?, susitiko su A?alies prezidentu, kuris pasiAi??lAi?? apdovanoti raA?ytojAi?? GarbAi??s legiono ordino Karininko kryA?iumi. 1870 m. PrancAi??zijos karinis pralaimAi??jimas Vokietijai ir A?alies paA?eminimas lenkA? emigrantams iA?kAi??lAi?? klausimAi??: kokia bus Europos ir Lenkijos ateitis, A? kAi?? dabar galima ir reikia orientuotis? Su kuo sieti tautos tolesnA? likimAi?? ir kokiu keliu jAi?? vesti?

M. Akelaitis A?kAi??rAi?? draugijAi?? ai??zA?elmuoai???, kuriai daugiausia priklausAi?? iA? Lietuvos kilAi?? buvAi?? sukilimo dalyviai ir Lietuvai, jos kultAi??rai bei kalbai palankiai nusiteikAi?? asmenys. Draugijos nariais buvo Juozas BagdonaviA?ius, garsus Ai??vedijoje gyvenantis knygA? kolekcininkas Henrikas Bukauskas, V. Dembskis, Valerijonas Vrublevskis, valstietis Noreika, kalbininkas Janas Hanuszas, o 1889 m. A? draugijAi?? A?stojo A?ymus lenkA? demokratinio judAi??jimo veikAi??jas BolesAi??awas Limanowskis. V. Dembskis iA?vyko A? JAV, kur susipaA?ino su Jonu Ai??liAi??pu, metAi?? kunigystAi?? ir tapo vienu iA? laisvamanybAi??s skleidAi??jA? A?ioje A?alyje. A. ViA?telis-ViA?teliauskas atsidAi??rAi?? Argentinoje, 1889 m. buvo paguldytas A? psichiatrinAi?? ligoninAi??, kur praleido visAi?? savo likusA? gyvenimAi??.

Post scriptum

LietuviA? katalikiA?ka politinAi?? ir socialinAi?? tradicija visada buvo dvilypAi?? ai??i?? balansavo tarp tradicionalizmo, konservatyvumo ir revoliucingumo, kurA? sAi??lygojo pasaulietinAi??s ideologijos A?taka ano meto tautiniams judAi??jimams. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje A?vykdyta A?emAi??s reforma, kurios vienu iA? rengAi??jA? buvo prelatas Mykolas KrupaviA?ius (1885ai??i??1970), tAi??sAi??s krikA?A?ioniA?kojo solidarumo tradicijAi??. Prelato publicistikoje vyrauja ne religiniA? dogmA?, teologiniA? klausimA? svarstymai, o praktiniai, gyvenimiA?ki A?moniA? rAi??pesA?iai: darbo ir kapitalo santykiai, A?emAi??s nuosavybAi??, valstieA?iA? klasAi??s ir pilietinAi??s visuomenAi??s orientyrA? kAi??rimo gairAi??s. ai??zRaudonojo kunigoai???, kaip jA? vadino lenkA? dvarininkai, 1923ai??i?? 1926 m. vykdyta A?emAi??s reforma Lietuvoje sumaA?ino dvarininkA? A?emAi??s nuosavybAi?? iki 80 hektarA?, o likusiAi?? A?emAi?? padalijo lietuviA? valstieA?iams. Taip buvo sykiu sprendA?iamas ir nacionalinis klausimas ai??i?? susilpninta lenkA? politinAi?? ir kultAi??rinAi?? A?taka Lietuvoje. Ai??gyvendintas vienas kertiniA? XIX a. pabaigos lietuviA? nacionalinio judAi??jimo principA? ai??i?? tapti pagrindine tautybe daugiatauA?iame kraA?te. To net negalAi??jo tikAi??tis A?vietAi??jai Kiprijonas Juozas Nezabitauskis-Zabitis, Mikalojus Akelaitis, Vladislovas Dembskis ir Antanas ViA?telis-ViA?teliauskas.

___________________________________________________

(1) Stearns P. KsiAi??dz Lamennais. ai??i?? Warszawa: Pax, 1970. ai??i?? P. 216.

(2) Ten pat. ai??i?? P. 183.

(3) Ten pat. ai??i?? P. 79.

(4) Ten pat. ai??i?? P. 209.

(5) Ten pat. ai??i?? P. 72.

(6) Ten pat. ai??i?? P. 105. ai??zTiesos kAi??rAi??jais ir jos puoselAi??tojais yra masAi??s, jos privalo tapti pagrindiniu politiniA?-visuomeniniA?, valstybiniA? ir tautiniA? problemA? sprendimo A?rankiu. Reikia sekti masiA? instinktu, kuris yra neklystantisai???. ai??i?? Ten pat. ai??i?? P. 70.

(7) PlaA?iau: Fainhauzas D. Lietuviai iA?eiviai ParyA?iuje, ai??zA?elmensai??? draugija // Aidai. ai??i?? 1988. ai??i?? Nr. 1. ai??i?? P. 21ai??i??29.

(8) Akieliewicz M. Listy naukowe z ParyA?u // Kronika rodzinna. ai??i?? 1873. ai??i?? 23 Maja.

(9) A. de Large. Listy z ParyA?u // Na dzisA?. ai??i?? 1872. ai??i?? T. 2. ai??i?? P. 425.

(10) Ten pat.

(11) ai??zKun. Dembskis labai mylAi??jo prancAi??zA? tautAi??. Jeigu kas norAi??jo senukAi?? A?erzinti, reikAi??jo tik pradAi??ti peikti prancAi??zus, kurie, anot jo, ne tik svetingi ir dori A?monAi??s, bet ir ai??i?? vieninteliai, kurie myli ir palaiko A?monijos laisvAi??. TodAi??l jis ir ai??zMarselietAi??ai??? su energija dainuodavo iki savo amA?iaus galo.ai??? A?r.: Ai??liAi??pas J. Rinktiniai raA?tai. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1977. ai??i?? P. 219ai??i??220.

(12) Kningos tejsibiu; Lenku karalystej prancuziszkai per kunegAi?? LammenAi?? suraszytos; o lietuwiszkaj iszgulditos per Blodislawa DAi??bska, kunegAi?? A?emajcziu wiskupistes PariA?iuje; kasztu B. DAi??bskia. ai??i?? 1870 (Drezdene: spaustuwe J. I. Kraszauskia). ai??i?? L. IV.

(13) Ten pat.

(14) Ten pat. ai??i?? P. 76ai??i??77.

(15) LietuviA? kultAi??ros veikAi??jA? laiA?kai J. I. KraA?evskiui. ai??i?? Vilnius: Mokslas, 1992. ai??i?? P. 148.

(16) Ten pat. ai??i?? P. 170.

(17) Ten pat. ai??i?? P. 142ai??i??143.

(18) Ten pat. ai??i?? P. 200.

(19) Ten pat. ai??i?? P. 222.