Krikščioniškumo ženklai Žemaitijoje

ŽURNALAS: KNYGŲ AIDAI
TEMA: Krikščionybė
AUTORIUS: Antanas Ivinskis
DATA: 2013-12

Žemaitija: Moderni vėlyviausio Europos Krikšto atmintis,
teksto autorė Irena Vaišvilaitė,
fotografai Arūnas Baltėnas, Raimondas Paknys, Zenonas Nekrošius,
Vilnius: R. Paknio leidykla, 2013, 95 p.
Dailininkas Jokūbas Jacovskis

Knygelė, išleista Žemaičių Krikšto 600 m. jubiliejui lietuvių ir anglų kalbomis, sprendžiant iš titulatūros, yra reprezentacinis jubiliejaus leidinys. Čia pub­likuojamas dr. Irenos Vaišvilaitės tekstas Žemaitijos krikščionėjimo ir krašto krikščioniškojo paveldo tema tarsi suveria leidinyje pabirusias Žemaitijos kraštovaizdį, šventoves ir šventvietes, žmonių pamaldumo tradiciją vaizduojančias fotografijas į jaukų ir patrauklų albumėlį. Net trečdalį leidinio užima „Paminklo Žemaičių Krikšto jubiliejui“, t. y. architektės Gražinos Pajarskaitės ir dailininko Petro Repšio naujo (2008) paminklinio altoriaus Varnių katedroje detalus pristatomasis aprašymas. Ši proporcija pakursto mintį, kad Lietuvoje nieko kito tikro ir išliekamo šiai sukakčiai taip ir nebuvo sukurta. Ir jei ne medyje likęs sustingęs mūsų (žemaičių) liaudiškojo baroko paveldas, savoje europietiškoje ir buvusioje, kaimyno, imperijoje mes atrodytume lyg tinkamai apgenėti jų „pažangiųjų“ direktyvų ir ideologijų poskiepiai.

Tik ar iš tiesų tiek tų krikščioniškumo ženklų aplinkui mus tėra likę? Juk net Konstanco bažnytinio susirinkimo iliustruotoje Ulricho von Richentalio kronikoje (XV a. pradžia) randame pagoniškų ir krikščioniškų pėdsakų iš Žemaitijos. Kur pirmoji Varnių katedra, kur kitos pirmosios vytautinės bažnyčios, kur Kražiai, Kretinga, kurių albume nesimato? Juk ir ten, ir ten yra likę meniškai sutręšusio liaudies meno, prasčiokiškojo pamaldumo formų, kurios vienodai įstrigo ir bajoraitei Magdalenai Gorskytei, ir visiems, kas per atstumą kontempliuoja „kaimiškąją“ Žemaitiją su jos egzotiško religingumo formomis ir elementais. Leidinį peržiūrėjus ir perskaičius, liko nenuvejamas žvilgsnį ir mintį kaustantis neišsakomumo jausmas, tarsi tai, apie ką knyga kalba ir rodo, yra nebe visai mūsų savastis.