Kriterijai: apie dvasiA? skyrimAi??

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Teologija
AUTORIUS:Ai??Hans Urs von Balthasar
DATA: 2013-02

Kriterijai: apie dvasiA? skyrimAi??

Hans Urs von Balthasar

Hans urs von Balthasar (1905ai??i??1988) ai??i?? A?veicaras, iA?kilusis katalikA? teologas, sukAi??rAi??s vienAi?? originaliausiA? XX a. teologiniA? sistemA? (apie jAi?? plaA?iau A?r. NA?, 1991, Nr. 7; NA?-A, 1992, Nr. 7ai??i??8; tekstai prieinami www.nzidinys.lt). SkelbiamAi?? tekstAi??, publikuotAi?? kaip pirmoji iA? deA?imties esAi?? nedidelAi??je knygelAi??je Klarstellungen: Zur PrA?fung derAi??Geister (Johannes Verlag, 1971), iA? vokieA?iA? kalbos vertAi?? Antanas Gailius.

Ai??DrumstybAi?? galima nuskaidrinti tik skyrimu. TaA?iau ten, kur reikia skirti iki paties galo, kur kalbame apie A?mogaus bAi??tA? ir nebAi??tA? Dievo akivaizdoje, ai??i?? kas A?stengs ten atskirti, nebent tvertA? Ai??ventojoje Dvasioje? Ai??i Dvasia yra A?varbus, A?aiA?antis vAi??jas, nuo kurio mums gali pradAi??ti ir dantys barA?kAi??ti. TaA?iau ir svilinanti ugnis, kuri, jei tik ant A?mogaus nusileistA?, ne vienam iA?degintA? smegenis. Ir kas bAi??tA? toks A?A?Ai??lus, kad imtA?si tvirtinti turA?s DvasiAi??? Frontai jos nepajAi??gia nusisamdyti, ji A?luoja iA?tarmes ir prieA?taras. Tradicijos atstovai gali bAi??ti perdA?iAi??vAi?? bedvasiai; paA?angos atstovai gali A?ygiuoti A? tuA?tumAi??. Jokia partija negali pasigauti ir pasisavinti dangiA?kojo balandA?io. Ai??is balandis A?ia atskrenda, A?ia vAi??l nuskrenda. NusileidA?ia A?emiau, bet nenutupia. ai??zDvasios audra siauA?ia, kur tinkama.ai??? Vadinasi ai??i?? dieviA?koji savivalAi?? anapus mAi??sA? sumaiA?ties kupinA?, atkakliA? grumtyniA? dAi??l tikAi??jimo, BaA?nyA?ios, krikA?A?ioniA?kosios egzistencijos? Argi mAi??sA? desperacija jai nerAi??pi? Bet kaip gi ji tada bAi??tA? toji Dvasia, kuri su ai??zneiA?sakoma aimanaai??? iA?siverA?ia iA? mAi??sA? A?irdies gilybiA?? Ir jeigu ji perveria mus ai??zaA?triau uA? bet kurA? dviaA?menA? kalavijAi??ai???, iki ai??zatskiria vienAi?? nuo kito sielAi?? ir dvasiAi??, sAi??narius ir A?iulpusai???, ai??i?? tai ar ji tada tikrai yra skerdikas, o ne patyrAi??s chirurgas, kuriam valia taip giliai pjauti tik todAi??l, kad jis pjauna atsakingai ir iA?maniai? Ar mes esame tik jos objektai, ar ji mums visai neperteikia savo meno? ai??zGavome… iA? Dievo einanA?iAi?? DvasiAi??ai???, ai??i?? bent jau tvirtina Paulius, toliau kalbAi??damas: ai??zJuslinis A?mogus nepriima to, kas ateina iA? Dievo Dvasios. Jis tai laiko kvailyste ir nepajAi??gia suprasti, kad tuos dalykus reikia vertinti dvasia. Dvasinis A?mogus gali sprAi??sti apie viskAi??, bet niekas negali sprAi??sti apie jA?. Kas gi yra suvokAi??s VieA?paties mintA?, kad galAi??tA? jA? pamokyti? O mes turime Kristaus iA?monAi??ai???. SkambAi??s A?odA?iai, aukA?tos pretenzijos. TaA?iau tai, kas A?ia regisi pretenzija, Evangelijoje pasakyta kaip raginimas: gebAi??ti skaityti A?enklus, skirti dvasias. ai??zKristaus dvasiaai??? ai??i?? A?tai vienas poA?ymiA?, per kuriuos bAi??tA? A?manu pastverti A?iAi?? laisvai dvelkianA?iAi??, nesuvaldomAi?? DasiAi??. A?ia darosi apA?iuopiami kriterijai nustatyti, ar virA?um kurio nors A?mogaus sklando Dvasia, leidA?ianti jam atskleisti tai, kas neatskleista.

Jeigu Dvasia nusileido ant JAi??zaus, kai jis nusiA?emino, priimdamas nusidAi??jAi??liA? krikA?tAi?? Jordano upAi??je, vadinasi, A?io balandA?io negalima pastverti, pasigraibius ranka sau virA?um galvos. Ne mes stveriam DvasiAi??, bet Dvasia stveria mus. Ir nusileidA?ia ji ten, kur randa erdvAi??, pasirengimAi?? priimti, gebAi??jimAi?? klausytis, leisti jai veikti. Juo maA?iau pasiprieA?inimo dAi??l iA?ankstiniA? nuomoniA?, gatavA? sistemA?, kategoriniA? principA?, galutiniA? planA? ji sutinka, juo aiA?kiau gali reikA?tis, juo skaidriau skirti. Ai??itaip ji jau perduoda mums A?iek tiek savA?jA? skyrimo galiA?, mums darosi prieinami jos kriterijai. SuminAi??ti galima keturis jA?, taA?iau jie tAi??ra vien skirtingos pusAi??s to paties dalyko ai??i?? Dvasios, kuri pati iA? savAi??s kaip ugnis, audra ir kalavijas daro savuosius skyrimus. Per ai??zkritinio protoai??? nusiA?eminimAi?? ji pakelia mAi??sA? dvasiAi?? A? tas aukA?tybes, kur pati kaip visumos VieA?pats vertina paskiras dalis.

I

ai??zKas iA? savAi??s kalba, ieA?ko savo garbAi??s. O kuriam rAi??pi jo SiuntAi??jo A?lovAi??, tas tiesakalbis, ir nAi??ra jame neteisybAi??sai??? (Jn 7, 18). Alternatyva, nepakenA?ianti jokios tarpinAi??s padAi??ties, taigi grieA?tas kriterijus. KrikA?A?ionys, nuo krikA?to turA? Dvasios kalbos nuojautAi??, ir net nekrikA?A?ionys, dalykiA?kai nusimanAi??, kas yra uA?duoties vykdymas, gali A?iuo kriterijum pasiremti. Jie daA?nai jau ir yra pasiryA?Ai?? juo remtis, bet paskui kita dvasia paA?eria jiems A? akis saujAi?? pelenA?, ir jie ima nebematyti akivaizdA?iausiA? dalykA?. Koks nors vardas, kokia nors vieA?uma, kokia nors modernybAi?? uA?tveria keliAi??, uA?stodama A?A? tokA? paprastAi?? reginA?. Imk pamokslininkAi??, imk teologijos profesoriA?: argi taip sunku atskirti, ar jis ieA?ko savo, ar SiuntAi??jo garbAi??s? Juk puikybAi??, ieA?kanA?iAi?? savo paA?ios garbAi??s, galima uA?uosti: kaip A?inia, ji dvokia. Negi mAi??sA? A?iuolaikinAi?? uoslAi?? bAi??tA? jau taip galutinai atbukusi, kad nebebAi??tumAi??m jautrAi??s A?iam visA? A?kyriausiam kvapui? A?mogaus dvasiAi?? galima pakreipti dviem kryptimis. Vienoje ji, pasirengusi padAi??ti, nesavanaudiA?kai leidA?iasi naudojama, stoja A? gretAi??, mAi??gindama vienoje menkoje vietoje pajudinti didA?iAi??jAi?? visuotinybAi??s naA?tAi??. O kitoje, apsimesdama padedanti, ji siekia dominuoti; balsas darosi valdingas; kalba ai??i?? magiA?ka; gestas ai??i?? primygtinis, o mintis ai??i?? patraukianti. IA? traukimo visais pavidalaisAi??ai??i?? nuo patraukimo iki sutraukymo ai??i?? atpaA?A?stama A?i dvasia. SkiauterAi?? puA?iasi. LiaudiA?kumo banga aukA?tai kyla. Auditorija (patraukta) ploja. Pagaliau A?ioks toks judAi??jimas! AmA?inas teologA? trepsAi??jimas vietoje A?kyrAi??jAi??s, gali uA?uosti gaivA? rytmeA?io orAi?? ir ateitA?. Jeigu patrauktieji pasijunta traukiami dar toliau, nei kalbAi??tojas numatAi??, jam visados bus laiko pasitraukti: ai??zTo aA? nenorAi??jauai???. TaA?iau traukimasis yra pralaimAi??jimas; viskAi?? lemia pradA?ia. MAi??stymo stilius. Jo smogiamoji galia. Esama triuA?kinamA? A?rodymA?, pribloA?kiamA? argumentA?, kiaurai verianA?iA? A?A?valgA?, pramuA?inAi??jamos uA?tvaros ir uA? tai pelnomos pritrenkianA?ios antraA?tAi??s. Koks paskiras A?odis, iA?plAi??A?tas iA? Evangelijos, koks paskiras reikalavimas, iA?luptas iA? krikA?A?ioniA?kos egzistencijos, paverA?iami gerai nukaldintu lozungu ir neA?ami paA?iame priekyje lyg nukirsta galva ant iA?keltos ieties. Tai, kas iA? esmAi??s yra tylu, gali bAi??ti pakylAi??ta iki tokio garso, kad esmAi??s nebeA?manoma atpaA?inti. NeA?tikAi??tina, kad tas pats A?odis, pakuA?dAi??tas ar iA?rAi??ktas, gali reikA?ti grynAi?? prieA?ingybAi??. Ai??ventoji Dvasia visados yra susijusi ir su atmosfera. Tiesa ai??ztvyro oreai???. Klimatas viskAi?? lemiaAi??ai??i?? taip pat ir teoAi??logijoje bei skelbime, viskAi?? lemia tai, kaip krikA?A?ionys gyvena savo tikAi??jimAi??. ai??zMylimieji, ne kiekviena dvasia tikAi??kite, bet iA?tirkite dvasias, ar jos iA? Dievo, nes pasaulyje pasklido daug netikrA? pranaA?A?ai??? (1 Jn 4, 1).

II

Ai??Negi A?mogiA?kasis paA?inimas bAi??tA? toks, kad mes, kAi?? nors aptikAi??, susiejame tai su jau A?inomais dalykais, tai, kas nauja, kas regisi unikalu, A?spraudA?iame A? iA? anksto parengtas kategorijas? Tuomet randasi toks mAi??stymo modelis: ai??zKristus yra ne kas kita kaip…ai??? GyvybAi?? yra ne kas kita kaip sudAi??tinga cheminiA? elementA? kombinacija. MAi??stymas yra ne kas kita kaip A?gAi??dis tam tikru bAi??du reaguoti A? juslinius fenomenus. MoralAi?? yra ne kas kita kaip biologinAi?? elgsena, todAi??l ji vitaliA?kai stipriA? individA? yra vienokia, o silpnA?Ai??ai??i?? kitokia. (Vadinamasis) blogis yra ne kas kita kaip biologinAi??s selekcijos nulemtas reagavimo bAi??das. ValstybAi?? yra ne kas kita kaip individualiA? egoizmA? sudarytos sutarties produktas, nes tie egoizmai, palikti patys vieni tverti, toliau tAi??stA? visA? karAi?? prieA? visus ir taip patys susinaikintA?. Meno kAi??rinys yra ne kas kita kaip socialiniA? santykiA? simptomas; formA? ir stiliA? kaitAi?? lemia A?iA? santykiA? pokyA?iai, taigi taip juos ir dera vertinti. KrikA?A?ionybAi?? yra ne kas kita kaip viena pasauliniA? religijA?, tiksliau: viena iA? ai??zapreiA?kimoai??? ir ai??ziA?ganymoai??? religijA?, ji priskirtina teistiniam tipui, o jos ypatybAi??s paaiA?kinamos kultAi??riniA? ir religiniA? santykiA? konsteliacija, susiklosA?iusia jos radimosi laikais. EschatologinAi??s pretenzijos yra ne kas kita kaip ypatinga ikikrikA?A?ioniA?kame ir pokrikA?A?ioniA?kame judaizme visuotinai paplitusiA? mesijiniA? bei apokaliptiniA? sAi??jAi??dA?iA? ir pretenzijA? atmaina. PauliA?koji religija yra ne kas kita kaip keista ir A?noringa judaizmo ir helAi??nizmo mAi??stysenA? kombinacija, kai, susidAi??rus judaizmui su helAi??nizmu, ir radosi A?is fantastiA?kai kerimas darinys. BaA?nyA?ios istorija yra ne kas kita kaip A?prasta istorija A?vairiA? nesusipratimA? ir iA?kraipymA?, susijusiA? su iA? pradA?iA? didA?iai sumanytu, jaudinamu, taA?iau liaudies masAi??ms nepritaikomu idealu, kuris pagal A?inomus psichologijos (ypaA? kunigA? klasAi??s valdA?ios psichologijos) dAi??snius turAi??jo bAi??ti A?iek tiek pakeistas, idant galAi??tA? bAi??ti perduodamas ir darytA? raminamAi?? poveikA? (opiumas) susvetimAi??jusiai A?monijai.

Ir dar iA? arA?iau: BaA?nyA?ia yra ne kas kita kaip sociologinis darinys, kurA? todAi??l galima ir privalu sociologiniais metodais iA?vairuoti iA? dabarties akligatviA?. PribloA?kiamos krikA?A?ionio situacijos dabarties pasaulio akivaizdoje yra ne kas kita kaip uA?strigimai, kurie turAi??tA? bAi??ti sprendA?iami iA?mAi??gintais gelmiA? psichologijos metodais, mat A?ie metodai gali iA?vaduoti krikA?A?ionA? iA? jo nemalonios izoliacijos ir perkeisti jA? A? pasauliui prielankA?, naudingAi?? visuomenAi??s narA?. Sakramentai yra ne kas kita kaip mitinAi??s pasaulio sampratos atgyvenos, kurias drauge su kai kuriais kitais dalykais, pavyzdA?iui, malda, atgailos pratybomis, maldingomis kelionAi??mis ir t. t., kaip maginius likuA?ius privalu paA?alinti iA? krikA?A?ioniA?kA?jA? bendruomeniA?. Kunigas yra ne kas kita kaip funkcionierius, kuriam grupAi?? paveda atitinkamas uA?duotis ir suteikia atitinkamus A?galiojimus. PopieA?ius yra ne kas kitas kaip visuotinio BaA?nyA?ios susirinkimo pirmininkas, kurA? geriausia bAi??tA? rinkti apibrAi??A?tai kadencijai. Ir taip toliau, ad libitum in saecula.

Stengiamasi pasislAi??pti, pradingti didA?iojoje visuotinybAi??je. Tiems, kurie mAi??sto pagal principAi?? ai??zNe kas kita kaip…ai???, tai, kas unikalu, kitoniA?ka, prie nieko nepriderinama, iA?vis neegzistuoja. Kas prasikiA?a, tas per galvAi?? patrumpinama. Jeigu JAi??zus buvo A?mogus, tai kodAi??l turAi??jo bAi??ti daugiau nei A?mogus? Jeigu jis atAi??jo A? pasaulA?, tai kodAi??l ne normaliu vyro ir moters lytiniA? santykiA? keliu? Jeigu jau turAi??jo pranaA?o gabumA?, tai kodAi??l nesileidA?ia A?spraudA?iamas A? bendrAi??jAi?? pranaA?autojA? kategorijAi??, A?inomAi?? iA? religijA? istorijos? Ir jeigu jau BaA?nyA?ia taip geidA?ia vadintis jo vardu, tai kodAi??l ji turAi??tA? bAi??ti A?is tas daugiau nei draugija, susibAi??rusi jo dvasioje ir jam atminti, o galbAi??t dar ir pasiryA?usi A?gyvendinti jo skelbtAi??jAi?? Dievo karalystAi??s idAi??jAi???

A?ia apA?iuopiame antrAi??jA? dvasiA? skyrimo kriterijA?: esama banalizavimo dvasios, kuri tol nenurimsta, kol to, kas nepaprasta, kas man iA? pradA?iA? nepriklauso, kAi?? turiu gauti dovanA?, nesuniveliuoja ir nepaverA?ia A?prastybe, visados priklausiusia bendrybei (juk ai??zbanalybAi??ai??? kaip tik ir reiA?kia: tai, kAi?? bendruomenAi?? valdo kaip bendAi??rAi?? nuosavybAi??, almendAi??). Pasaulyje esama santykinai unikaliA? dalykA?; A?monAi??s, pavyzdA?iui, kaip subjektai yra vienodos struktAi??ros, taA?iau kaip asmenys jie nesukeiA?iami. O krikA?A?ioniui esama absoliuA?iai unikaliA? dalykA?: toks dalykas jiems yra JAi??zaus Kristaus gyvenimas ir A?vykis, taip pat visa, kas tik iA? jo kyla, jA? liudija ir reprezentuoja ai??i?? ir per tarnystAi??, ir egzistenciA?kai. A?ia dvasios skiriasi. ai??zIA? to paA?insite Dievo dvasiAi??: kiekviena dvasia, kuri iA?paA?A?sta JAi??zA? KristA? kAi??ne atAi??jus, yra iA? Dievo, ir kiekviena dvasia, kuri JAi??zaus neiA?paA?A?sta, nAi??ra iA? Dievoai??? (1 Jn 4, 2).

III

MAi??sA? vardijami kriterijai netiesiogiai vienas su kitu susijAi??; kitaip ir negali bAi??ti, jei vienatinAi?? Ai??ventoji Dvasia deda po savo veikalais visiems A?skaitomAi?? paraA?Ai??. Tik variacija, ne kas kita, yra ai??zsAi??kmAi??sai??? principas. VaismedA?iai egzistuoja tam, kad neA?tA? vaisiA?, jie skiepijami, trAi??A?iami, purA?kiami, su visokeriopa iA?mone puoselAi??jami, kad tik neA?tA? kuo daugiau ir kuo geresniA? vaisiA?. Visos technikos prasmAi?? tik tokia: daugiau sAi??kmAi??s, sunaudojant maA?iau laiko ir jAi??gA?. Gera mokykla laikoma ta, kurioje mokiniai per trumpiausiAi?? laikAi?? gauna geriausiAi?? iA?silavinimAi??. Gera darbo vietaAi??ai??i?? tokia, kur nepernelyg varginantis darbas geriausiai apmokamas. PaA?anga yra produktyvumo didinimas, kuo geresnis esamA? jAi??gA? iA?naudojimas ir naujA? jAi??gA? pritraukimas. Nereikalingo A?vaistymo ir tuA?A?ios eigos erdvAi?? turi bAi??ti vis labiau siaurinama. Viskas turi apsimokAi??ti. Televizijoje turAi??ti prieA?ais save milijonAi?? apsimoka tikrai labiau, nei pamokslauti pustuA?tAi??je baA?nyA?ioje varguoliA? bendruomenei. ai??zTeA?vieA?ia jAi??sA? A?viesa A?moniA? akivaizdoje.ai???Ai??

Niekas nesakys, kad bet kuri sAi??kmAi?? yra A?Ai??tono reikalas. Kaip kAi?? tik matAi??me, esama ir apie jAi?? kalbanA?iA? Biblijos A?odA?iA?. Ten, kur sAi??kmAi??s nesulaukiama, galima ai??znusipurtyti dulkes nuo kojA?ai??? ir mAi??ginti kitoje vietoje. TaA?iau pirmiausia esama vaisingA? ir nevaisingA? dalykA?. Nevaisingam medA?iui duodami dar vieneri metai; jeigu jis ir tada neves vaisiA?, bus nukirstas. Nevaisingos vynmedA?io A?akelAi??s bus nugenAi??tos ir A?mestos A? ugnA?, o vaisingosios apvalytos, idant duotA? dar daugiau vaisiA?. Tarnai turi rAi??pintis, kad vieA?paties pinigai jA? darbu padvigubAi??tA? ar bent atneA?tA? palAi??kanA?. Kita vertus, A?is tikinA?iA?jA? vaisingumas yra visai kas kita nei A?emiA?ka sAi??kmAi??. Tokios sAi??kmAi??s niekur neA?adama, prieA?ingai: ai??zMokinys nAi??ra aukA?tesnis uA? savo mokytojAi??, nei tarnas uA? A?eimininkAi??. Pakanka, jei mokinys prilygsta mokytojui ir tarnas A?eimininkui. Tad jei A?eimos galvAi?? jie praminAi?? Belzebulu, tai kAi?? kalbAi??ti apie namiA?kius!ai??? (Mt 10, 24). JAi??zus gyveno nesAi??kmingai ir jo tikrai neginAi?? sAi??kmAi??s dvasia, kitaip jis bAi??tA? elgAi??sis protingiau. ai??zSAi??kmAi??, ai??i?? sako Martinas Buberis, ai??i?? nAi??ra vienas iA? Dievo vardA?.ai??? Pati krikA?A?ionybAi??s esmAi?? netgi yra ta, kad kaip tik pasaulietinAi?? nesAi??kmAi??, bankrotas ant kryA?iaus, buvo krikA?A?ioniA?kojo vaisingumo virA?Ai??nAi??. Naujo, pasaulietiniu poA?iAi??riu nesuvokiamo, jokion sAi??kmAi??s sAi??skaiton neA?raA?omo vaisingumo principas yra bet kokiA? savo planA? atsisakymas ir pasidavimas neperprantamai TAi??vo valiai, klusnumas paA?ioje dvasios nakties tamsybAi??je, leidimasis bAi??ti vedamam ten, ai??zkur tu nenori eitiai???, kvieA?iA? grAi??do nugrimzdimas A? A?emAi??. ai??zUA? dykaai???, ai??zveltuiai???, ai??ztuA?A?iaiai??? ai??i?? A?is laipsniavimas ir krikA?A?ioniA?ku poA?iAi??riu kinta nuo A?viesos ligi tamsos, nuo betikslAi??s A?aismAi??s ligi pasimetimo, taA?iau principas visados yra tas pats: savo tikslA? A?veikimas, visA? asmeniniA? ketinimA? atsiA?adAi??jimas ir jA? patikAi??jimas Dievo valiai; toks yra krikA?A?ioniA?kas vaisingumas, stojantis A? gretAi?? su nukryA?iuotojo Kristaus vaisingumu: ai??zBe manAi??s jAi??s nieko negaliteai???, o tai, kAi?? galite, jeigu tik esti tikra, visada bus paA?enklinta mano A?emiA?kA?jA? tuA?A?iA? pastangA? A?enklu. Ai??A? mastelA? A?iandien galime ramiai taikyti didingoms socialinAi??ms ir politinAi??ms krikA?A?ioniA? BaA?nyA?iA? programoms. Taip pat ir elgsenai paskirA? asmenA? ai??i?? pasaulieA?iA?, kunigA?, teologA?, ai??i?? kuriems Dievas yra ai??zsAi??kmAi??ai???, A?io pasaulio Dievas, apakinAi??s jA? A?irdis. PavyzdA?iui, daug vienuoliA?, kontempliatyviA? vienuolijA?, A?iandien vaisingumAi?? keiA?ia A? sAi??kmAi??. O daugelyje teologijos paskaitA? tiesa matuojama ir dAi??stoma, vadovaujantis tuo, kas patinka ai??znieA?tinA?ioms ausimsai??? (o tas greitai kinta). DaA?niausiai tai, kas patinka, yra lengvybAi??. Taip mes nuo treA?iojo kriterijaus pereiname prie ketvirtojo.

IV

Dvasia, ar tai kas ja laikoma ai??i?? ideologija, pamAi??klAi??,Ai??ai??i?? yra lengva, besvorAi??. KAi??nas yra sunkus. TaA?iau A?odis tapo kAi??nu ir todAi??l pasidarAi?? sunkus. Tatai A?ia suprastina kaip palyginimas: krikA?A?ionybAi?? turi nebepranokstamAi?? sunkA?, tikrovAi??s laipsnA?, rimtybAi??. Jeigu jAi?? bAi??tA? galima suvesti A? perA?velgiamAi?? sistemAi??, ji bAi??tA? nebe tokia sunki, galAi??tume atsikvAi??pti, bAi??tume su ja kaA?kaip susidorojAi??. Tuomet A?mogus bAi??tA? perpratAi??s DievAi??, bAi??tA? redukavAi??s jA? iki suprantamumo. Visai paprastai kalbant: jis bAi??tA? paA?inAi??s ir A?A?velgAi??s Dievo meilAi??, kuri Ai??mAi??si nesuvokiamo A?ygio bAi??ti klusni ligi kryA?iaus ir nuA?engimo A? pragarus. ai??zAbsoliutus paA?inimasai??? bAi??tA? prisijaukinAi??s meilAi??s paslaptA?. Du A?odA?iai perspAi??ja mus vengti tokio meilAi??s pasilengvinimo, paverA?iant jAi?? paA?inimu: ai??zPaA?inimas iA?puA?ia, uA?tat meilAi?? ugdoai??? (1 Kor 8, 1). Bet kad A?inotume, jog mAi??siA?kis Dievo paA?inimas nAi??ra menkinamas, privalome ai??zpaA?inti Kristaus meilAi??, kuri pranoksta bet kokA? A?inojimAi??, kad bAi??tume pripildyti visos Dievo pilnybAi??sai??? (Ef 3, 19). Dievo meilAi??s pilnybAi?? mums pasirodo per Kristaus A?vykA? su eschatologiniu svoriu. NeA?manoma kuria nors kryptimi iA?mAi??styti kAi?? nors, kas bAi??tA? svariau, turiningiau, kas mus labiau pripildytA?. Dievo ir pasaulio atsiskyrimas ir susivienijimas A?vyksta tobulai. Dievo malonAi?? ir A?mogaus laisvAi?? dera tobulai. Dievui tenka visa garbAi??, kuri privaloma Absoliutui, o A?mogaus orumas nAi?? truputAi??lio nepaA?eidA?iamas. Kristaus asmenyje Dievo ir artimo meilAi?? pasiekia tobulAi?? vienybAi??, nes jis pats (per savo meilAi?? TAi??vui) yra tobula TAi??vo meilAi??s mums iA?raiA?ka ir aukojasi uA? mus visus ai??i?? iki pat mAi??sA? pragariA?kA? pasimetimA?. Tos ai??zkrikA?A?ionybAi??s paslaptysai???, kurios dar telkiasi aplink A?iAi?? centrinAi?? figAi??rAi?? ai??i?? Dievo TrejybAi?? (iki pat iA?tempimo ant kryA?iaus), arba PrisikAi??limas kaip viso, iA? kAi??no ir sielos susidedanA?io, A?mogaus teigimas Dieve (ir asmeniniu, ir pasaulio istorijos bei socialiniu atA?vilgiu), arba Eucharistija jos bAi??tinai A?sikAi??nijimo reikalaujanA?ia, realistine samprata, arba net gimimas iA? MergelAi??s (kurio teologinio teisingumo A?ia neketinu demonstruoti), arba BaA?nyA?ia kaip realus Kristaus kAi??nas ir ai??zsuA?ieduotinAi??ai??? ai??i?? visa tai ir dar kai kas daugiau yra veiklaus Dievo pasiaukojimo pasauliui eschatologinio svorio dalis. A?ia prasideda ketvirtasis kriterijus: dvasia, kuri apmAi??stydama, versdama, etimologizuodama ir pritaikydama krikA?A?ioniA?kojo ApreiA?kimo turinA?, mAi??gina palengvinti tai, kas sunku, kuri praskiedA?ia substancijAi??, iA?meta jAi?? per bortAi?? kaip balastAi??, A?itaip mAi??gindama skrajau iA?plaukti A? ateitA? ar tiesiog geriau ai??zpasirodytiai???: tokia dvasia yra ne iA? Dievo.

Niekas neneigia, kad krikA?A?ioniA?kajai dogmatikai ir katechetikai reikia apsivalyti nuo susikaupusio A?lamA?to; prieA?ingai, jA? grindys nuklotos visokiausiom nenaudingom sankaupom, uA?imanA?iom vietAi?? ir niekam nebegalAi??sianA?iom praversti. TaA?iau kas A?ia daro atrankAi??? TokiAi?? teisAi?? turi tik tas, kuris patyrAi?? absoliutA? pirminio ApreiA?kimo sunkA?. Tas, kuris norAi??tA? apvalyti nuo apnaA?A? net BiblijAi??, turi bAi??ti sukaupAi??s dar daugiau A?io sunkio patirties, kad imtA?si tokio darbo, kitaip jis nejuA?iomis iA?mes per bortAi?? dalykus, kurie yra nedalomos (nors ir A?vairiais pavidalais pasirodanA?ios) substancijos dalis. TaA?iau vos A?i substancija nebetenka savo eschatologinio sunkio, vos ji kokiu nors poA?iAi??riu palengvinama, ji darosi prilyginama kitiems istorijos faktams ir idAi??joms, pasaulAi??A?iAi??roms ir religijoms, ji tampa bet kuo, medA?iaga, kuria prekiaujama pasaulio prekiA? turguje, kaip jau daA?nai esti praktikuojama A?iuolaikinAi??se tikybos pamokose. Tai juk ir visai logiA?ka. Makleris paskleidA?ia prieA?ais jaunuomenAi?? visAi?? savo prekiA? A?Ai??snA?: A?tai, praA?om, budizmas, labai senas, nesuplAi??A?omas audinys, gal nelabai tinkamas dAi??vAi??ti drauge su Teilhardu de Chardinu; o gal domitAi??s islamu, jis rekomenduotinas todAi??l, kad yra labai paprasta biblinAi??s ir bendrosios A?moniA? religijos sintezAi??, gali bAi??ti, kad netrukus vAi??l bus madingas… Taip viskas klostysis, kai skelbAi??jas nebeA?ino, koks yra Kristaus A?vykio svoris. Ai??is neiA?manymas neleidA?ia mokiniams ar kitiems klausytojams apskritai iA?vysti skiriamA?jA? krikA?A?ionybAi??s bruoA?A?, tie bruoA?ai liks A?iai kartai uA?versti A?emAi??mis. Deinkarnacijos, Anti-Kristaus dvasia laimAi??jo lengvAi?? pergalAi??, pasitelkdama paA?ios lengvybAi??s dvasiAi??. GalA? gale darosi aiA?ku, kad iA? krikA?A?ionybAi??s organizmo negalima iA?lupti jokios esminAi??s dalies, jei nenorime, kad visuma sugriAi??tA?, tiesiogine prasme virsdama ai??zbeesmybeai???. A?ia viskas visiA?kai kitaip nei kokios nors kitos religijos ar pasaulAi??A?iAi??ros atveju. Platonizmas, pavyzdA?iui, turi daugybAi?? aspektA?; jei turAi??tume dviem ar trim dialogais maA?iau, tai mums, tiesa, trAi??ktA? tam tikrA? A?aismAi??s formA?, taA?iau apybraiA?os bAi??tA? A?A?velgiamos. IA? krikA?A?ioniA?kosios sintezAi??s paA?alinus PrisikAi??limAi??, KryA?iaus kanA?iAi?? ai??zuA? musai??? ar teiginA?, kad JAi??zus buvo Dievo SAi??nus, nebelieka nieko, nebent nesusipratimas, kurA? dar galima mAi??ginti aplipdyti istorinAi??s kritikos pleistriukais, atsisakant atidesnAi??s A?A?valgos arba pasiduodant tam tikram religiniam sentimentalumui ar tradicionalizmui. Ir ekumeninAi?? pavidalA? A?vairovAi?? nesikerta su esmAi??s ir beesmybAi??s, pavidalo ar beformybAi??s ai??zarba-arbaai???. Tas, kuris degraduoja JAi??zA? iki ai??zpranaA?oai??? ar ai??zpasaulio iA?minA?iausai???, ginA?ija pamatinA? Evangelijos teiginA? ir tada arba pats sukA?iauja, arba pateikia Evangelijos autoriA? (o galbAi??t ir jos pagrindinA? veikAi??jAi??) kaip klastotojAi??.

Ai??Kai kas A?iandien BaA?nyA?ioje reikalauja materialiai A?A?velgiamA? ribA?: A?ia ai??i?? tikAi??jimas, ten ai??i?? netikAi??jimas. Nesileiskim svarstyti, kiek tokios ribos mums galAi??tA? padAi??ti (pasak Augustino, esama daugybAi??s, kurie regisi esAi?? viduje, bet yra lauke, ir atvirkA?A?iai); tikra tik tai, kad tos ribos nebAi??tA? mums lemiama pagalba. Tai bAi??tA? pernelyg lengva ai??i?? ir kAi?? tik aptartAi??ja prasme: tokios ribos neturAi??tA? to lemiamo sunkio, kurA? turi apsisprendimas uA? ar prieA? tikAi??jimAi??. Sunkiau ir sykiu aiA?kiau A?A?velgiamos yra abi prieA?ingos dvasios, kurios taA?iau atpaA?A?stamos tik ai??ziA? jA? vaisiA?ai??? arba, jei norite, iA? krypA?iA?, kuriomis jos dvelkia, kuriomis jos mus stumia. Turime susivilgyti pirA?tAi?? ir pakelti jA? A? vAi??jAi??, kad suA?inotume, ai??ziA? kur ir A? kur jis puA?iaai???. Turime, kitais A?odA?iais tariant, tverti Dvasioje. Turime savo dvasioje palikti vietos Ai??ventajai Dvasiai, kuri nesiduoda mAi??sA? grAi??A?iojama ten, kur mums norisi, bet pati grAi??A?ia mus ten, kur jai norisi. Taip grAi??A?iami, mes galime imtis dvasiA? skyrimo.