KrokodilA? paradoksas arba kaip padaryti kompromisAi??

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Ekonomika
AUTORIUS: Guoda AzguridienAi??
DATA: 2012-01

KrokodilA? paradoksas arba kaip padaryti kompromisAi??

Guoda AzguridienAi??

cialis eli lilly and company.

Ai??iA? laikA? ekonomika sunkiai apsieina be matematikos. Funkcijos, lygtys, integralai bei diferencialai puikuojasi kone kiekviename aukA?tosios matematikos vadovAi??lyje. StatistinAi?? analizAi?? ir modeliavimas naudojami tarsi savaime suprantami ekonomikos metodai procesams tirti ir prognozuoti. Tokie ai??zA?rankiaiai??? neabejotinai apginkAi??luoja ekonomistus iki pat dantA?, panaA?iai kaip teisAi??s aktA? vingrybiA? iA?manymas ai??i?? teisininkus, o ligA? ir vaistA? A?inojimas ai??i?? medikus. Gali saugoti savo profesinA? autoritetAi?? nuo eiliniA? pilieA?iA? nAi?? pats savo A?rankiA? gerai neiA?manydamas, jei tik moki juos taikyti (ir tai parodyti). Bet ekonometrijos nepripaA?A?stanA?ios teorinAi??s mokyklos bei ekonomikos praktikai matematikos taikymAi?? socialiniams procesams paA?inti kritikuoja ne todAi??l, kad abejoja taikytojA? gebAi??jimu teisingai suskaiA?iuoti. Tiesiog jie mano, kad paA?ios prielaidos yra neteisingos, o skaiA?iavimams reikalingi duomenys ai??i?? nepatikimi. Taigi neprotinga tiksliai skaiA?iuoti sudAi??tingus reiA?kinius, jei galA? gale juos padauginame iA? konstantos, kuriAi?? tiesiog ai??zparenkameai??? iA? intervalo, ai??i?? tokio plataus, jog rezultatas galA? gale labiau priklauso nuo konstantos nei nuo sudAi??tingojo reiA?kinio.

Nepaisant to, matematika yra neabejotinai naudinga bei reikalinga ekonomikoje. PaprasA?iausioji jos dalis aritmetika yra bet kokio verslo pagAi??rindas. Mat versle priimant sprendimus bAi??tina skaiA?iuoti jA? pasekmes. A?ia duomenys yra realAi??s (konkreA?ios A?monAi??s), prielaidos atitinka konkreA?iAi?? verslo situacijAi??, o konstantos ai??i?? vadovA? sAi??moningai pasirenkamus sprendimus. Ai??ie skaiA?iavimai toli graA?u nAi??ra lengvi, taA?iau matematine prasme ai??i?? patys paprasA?iausi ai??i?? pakanka sudAi??ti, atimti, padauginti ir padalinti.

Ekonominei analizei, kaip ir bet kuriai kitai, nepaisant uA?sitAi??susios statistiniA? ai??ztaikomA?jA? paketA?ai??? mados, tebAi??ra bAi??tina senoji klasikinAi?? logika. Logika nAi??ra A?iA? laikA? veikliA?jA? A?moniA? favoritAi??, tai ypaA? apsunkina skirtingA? profesijA? specialistA? susikalbAi??jimAi??. Teisininkai net logikos turinA? pataisAi?? ir vadina jAi?? ai??zteisine logikaai???.

TaA?iau daugiausia ekonomikos supratimui A?takos turi kita matematikos A?aka ai??i?? geometrija. Jau mokykloje dAi??stomoje geometrijoje apibrAi??A?iamos trys skirtingo sudAi??tingumo erdvAi??sAi??ai??i?? tiesAi?? (vienmatAi?? erdvAi??), plokA?tuma (dvimatAi??) ir erdvAi?? (trimatAi??). AukA?tojoje matematikoje nagrinAi??jamos n-maAi??tAi??s erdvAi??s (kur n>3) ir dAi??sniai jose. N-maAi??A?iA? erdviA? supratimas matematikAi?? sieja su filosofija ir religija, nors jAi?? suvokti ir paprastam mirtingajam nAi??ra taip sudAi??tinga. Paimkime klasikinA? pavyzdA? apie du krokodilus, kuriA? vienas raudonas, o kitas A? deA?inAi??. Jie savo savybAi??mis apibrAi??A? dvimatAi?? erdAi??vAi??. Jei prie jA? prisijungs krokodilas, skrendantis A?emyn ai??i?? jau bus trimatAi??, skrendantis pirmyn ai??i?? keturmatAi??, skrendantis greitai ai??i?? penkiamatAi?? erdAi??vAi?? ir taip galime tAi??sti iki skraidanA?iA? krokodilA? kontinuumo.

TaA?iau mAi??sA? civiliAi??zacija remiasi trimatAi??s erdvAi??s sAi??voka, o krokodilai nebAi??na rauAi??doni ir neskraido. Taigi dviejA? krokodilA? pora, kuriA? vienas skrenda A? deA?inAi??, o kitas raudonas, jau laikoma paradoksu: bAi??tA? beveik normalu jei kalbAi??tume apie A?aliAi?? ir raudonAi?? krokodilus arba krokodilus, skrendanA?ius A? kairAi?? ir A? deA?inAi??. BAi??tA? visai normalu, jei krokodilus pakeistume papAi??gomis.

Gyvendami trimatAi??je erdvAi??je save ir pasaulio reiA?kinius suprantame kaip turinA?ius vietAi?? trijA? koordinaA?iA? sistemoje. Faktas, kad A?mogus negali vaikA?A?ioti sienomis A? virA?A? lyg ir neturAi??tA? versti mAi??sA? manyti, kad erdvAi?? yra dvimatAi??. Juk galA? gale skraidome lAi??ktuvais, galime A?lipti A? medA? ar savo butAi?? deA?imtame aukA?te. GalA? gale galime stebAi??ti musAi??, ropojanA?iAi?? lango karnizu. TaA?iau drA?stu teigti, kad visuomenAi??je vyraujantis ekonomikos ir kitA? socialiniA? sriA?iA? mAi??stymas yra susitraukAi??s iki dvimatAi??s, o kartais net vienmatAi??s erdvAi??s.

AiA?kiausias vienmaA?io (tiesinio) mAi??sAi??tymo pavyzdys yra prieA?prieA?a ai??zjuoda-baltaai???, ai??zgera-blogaai???, ai??zpatinka-nepatinkaai???. ai??zJuoda-baltaai??? ypaA? populiaru. KAi?? nors, pavyzdA?iui, A?ymA? A?mogA?, partijAi??, netgi savo artimAi?? ai??i?? garbinam ir keliam A? padanges (politikA? reitinguose tai atitiktA? > 90%), atsitikus vienam kitam nepatinkanA?iam A?vykiui ai??i?? maiA?ome su purvais. TaA?iau jei pasaulA? matome bent jau kaip plokA?tumAi?? ir atitinkamai protAi?? A?darbiname mAi??styti bent dviejose dimensijose, kuo aiA?kiausiai matome, kad tarp ai??zjuoda-baltaai??? yra visas spektras vertinimA?, kurie priklauso nuo aplinkybiA? ir A?i priklausomybAi?? veikiausiai yra ne tiesinAi??. Kaip sakAi?? A?ymusis architektas Antoni Gaudi, gamta nemAi??gsta tiesiA? linijA?. A?moniA? santykiai ir socialiniai reiA?kiniai taip pat jA? nemAi??gsta. TodAi??l jei tiesiame koridoriuje nematai iA?Ai??jimo, nereiA?kia, kad jo nAi??ra tuojau uA? kampo.

Kitas vienmaA?io mAi??stymo pavyzdysAi??ai??i?? supratimas apie laimAi??jimAi??. Yra A?inoma sAi??voka win-win situacija. Mes jos net neverA?iame A? lietuviA? kalbAi??, o gal reikAi??tA?? Nes, matyt, galvojama, kad tik anglams ir amerikonams galioja taisyklAi??, kad abi sandorio pusAi??s laimi. O pas mus vienas laimi, bet kitas pralaimi ai??i?? taigi laimima pralaimAi??jusiojo sAi??skaita. Remdamasis tokia mAi??stymo schema, neturi kitos garbingos iA?eities, kaip su niekuo nebendrauti. Nes jei laimAi??si, nuskriausi kitAi??, o jei pralaimAi??si, bAi??si laimAi??tojo savigrauA?os prieA?astis. NesAi??monAi??, ar ne?

Esama dviejA? bAi??dA? kaip A?mogui galima gauti trokA?tamAi?? daiktAi?? ai??i?? tiesiog atimti iA? kito arba sukurti. Besiremiantys jAi??ga praktikuoja pirmAi??, besiremiantys laisve ai??i?? antrAi??. Tad kAi?? gi reiA?kia laimAi??ti konkurencinAi??je kovoje? Manau, ne vienAi?? suklaidina supaprastintas konkurencinAi??s kovos modelis sporte ai??i?? jei aA? laimAi??jau pirmAi?? vietAi??, tai niekas kitas pirmosios vietos negaus, A?ia prasme bus pralaimAi??jAi??s. Jei A?iAi??rAi??sime vienmatAi??je erdvAi??je (antai apibrAi??A?toje bAi??gimo trasoje varA?ybA? finalo momentu), taip ir atrodys. Bet jei tik A?jungsime kitus matavimus, suprasime, kad laimAi??jo ir kiti prizininkai, netgi dalyviai (olimpinis principas). Nes turAi??jo progAi?? dalyvauti, pamatyti savo gebAi??jimus, pasimokyti ir dAi??ka to galAi??ti varA?ytis dAi??l pirmos vietos ateityje.

Ekonomikoje konkurencijos sAi??voka dar platesnAi??. Negali net apibrAi??A?ti, kas yra laimAi??tojas ai??i?? ar tas, kuris turi didA?iausiAi?? rinkos dalA?? Ar tas, kurio pelnas didA?iausias? Ar tas, kurio pelnas didA?iausias per paskutinius penkerius metus? Ar tas, kurio vadovAi?? daA?niausiai rodo per TV? NAi?? vienas iA? A?iA? rodikAi??liA? negarantuoja, kad jo pelnas kitais metais apskritai bus. LaimAi??tojo konkurencijoje nAi??ra. Yra tik nuolatinis procesas, kuris vyksta visose esanA?iose erdvAi??se ir nuolat kinta laike. Taigi win-win situacija yra ne tik teoAi??riA?kai pagrA?sta, bet ir praktiA?kai pasiekiama. Pasiekiama, kai abi sandorio pusAi??s tokiAi?? galimybAi?? pripaA?A?sta ir iA?naudoja.

Geriausias win-win situacijos pavyzdys yra laisvi mainai. Laisvi mainai reiA?kia, kad subjektai mainosi turimomis gAi??rybAi??mis tokiomis kainomis bei sAi??lygomis, dAi??l kuriA? patys susitaria. Laisvos ekonomikos kuriantysis pradas pagrA?stas tuo, kad mainai A?vyksta tik tada, kai tai naudinga abiem pusAi??ms. Taigi jos abi laimi arba, ekonomiA?kai A?nekant, gauna pridAi??tinAi?? vertAi??. TodAi??l visuminis gAi??rybiA? kiekis (arba vertAi??) dAi??l kiekvienA? mainA? iA?auga. Net jeigu mums atrodo, jog pralaimime, nes A?tai mums reikalingA? daiktA? kainos pakilo ir mes neturime pasirinkimo, laisvoje ekonomikoje pasirinkimas visada yra. Galime ieA?koti tA? daiktA? pigiau (A?skaitant ir A?eA?Ai??linAi?? rinkAi??), galime jA? nebepirkti, o pirkti kitus. Mes A?vertiname visus (n+k) materialius ir moralinius sandorio kriterijus ir nusprendA?iame, ar mums tai naudinga. Nenaudingus sprendimus priimame tik kai pateikiamas pasiAi??lymas, ai??zkurio negali atsisakytiai??? ai??i?? iA? tA? subjektA?, kurie disponuoja prievartos galia.

Laisvuose mainuose glAi??dinA?ia galimybe laimAi??ti abiem pusAi??ms pagrA?sta visa nesubiurokratinta visuomeninio gyvenimo dalis. PavyzdA?iui, A?eima. Kaip intuityviai tikisi kiekvienas, kuriantis A?eimAi??, abu partneriai iA? to turi laimAi??ti (t. y. bAi??ti laimingesni A?eimoje nei be jos). Ar jie gali bAi??ti tokie stebukAi??lingi, kad niekada nesusikirstA? jA? interesai? Ne tik negali bAi??ti, bet ir negali galAi??ti. A?monAi??s yra skirtingi kaip individai, kaip vyrai ir moterys, jie skirtingai mAi??sto, jauA?ia, mato, skirtingA? dalykA? trokA?ta. TaA?iau jei protas nAi??ra toks aptingAi??s, kad skirtA? tik ai??zjuoda-baltaai???, gerai jame paieA?kojus galima rasti taA?kAi??, kuriame abu laimi. Tiesa, tas taA?kas juda laike, bet ir mAi??sA? protas turi savybAi?? judAi??ti, jei tik noro pakanka. TokiA? taA?kA? ieA?kojimu pagrA?sti visi socialiniai santykiai, kuriuose sutariama. Tai nAi??ra toks kompromisas, kad aA? noriu, o tu nusileidi mano norui savo norA? sAi??skaita, kitAi?? kartAi?? mes apsikeiA?iame vietomis, nuolat skaiA?iuojame savo ai??znusileidimoai??? taA?kus, o po to laikas nuo laiko ai??zsuvedam sAi??skaitasai???. Tai taip pat nAi??ra tuA?A?ias politinis kompromisas, kai abi pusAi??s dAi??l ko nors susitaria tik dAi??l to, kad pademonstruotA? savo gebAi??jimAi?? susitarti. Tokie susitarimai arba bereikA?miai, arba niekas jA? nesirengia laikytis. A?inoma, jie kenkia bendrai sugyvenimo kultAi??rai. A?monAi??s pradeda manyti, kad abiem pusAi??ms naudingA? susitarimA? nAi??ra, yra tik iA?naudojimas. Taip atsiranda tokie darbo kodeksai, kurie dAi??l prievoliA? gausos taip susiaurina savanoriA?ko susitarimo galimybes, kad jos tampa nebepakankamos win-win situacijai atsirasti. DAi??l to pralaimi darbdaviai, negalAi??dami gauti tA? darbuotojA?, kuriA? jiems reikia ir pralaimi darbuotojai, negalAi??dami rasti darbo pagal savo galimybes. Juk juo erdvAi??je maA?Ai??ja laisvAi??s judAi??ti, juo maA?iau lieka tikimybAi??s, kad abiem pusAi??ms naudingas taA?kas joje yra.

drugs online without prescription.

NetikAi??jimas kitA? A?moniA? gera valia ir laisvu susitarimu kyla iA? erdvAi??s trAi??kumo, mAi??stymo erdvAi??s susiaurAi??jimo. KodAi??l ta erdvAi?? susiaurAi??ja, sunku pasakyti. Veikiausiai dAi??l proto ugdymo ypatybiA?. Protas, kaip ir fizinis raumuo, turi bAi??ti treniruojamas. VienpusiA?kai treniruojami raumenys sukuria neproporcingAi?? kAi??nAi?? ir jo funkcijA? sutrikimus. VienpusiA?kai treniruojamas protas apriboja mAi??stymo erdvAi??. Siauroje srityje treniruojamas protasAi?? gilAi??ja. A?monAi??s tampa giliais siauro profilio specialistais. Tokiais giliais, kad su kito profilio giliu specialistu net susikalbAi??ti negali. Po kurio laiko net ir nenori. Toks protas labai gerai sprendA?ia profesinius testus, skaiA?iuoja, taiko specializuotus metodus. Bet sunkiai supranta kitus, todAi??l jA? bijo. A?inoma, jis itin sunkiai randa abiem pusAi??ms priimtinus sprendimus.

O gal Lietuvos atveju kaltas reljefas? Sakoma, kad kalnA? vaizdas padeda mAi??sA? protui geriau suvokti vertikalAi?? ir nuolat prisiminti apie dangA?, kuriame, esant ypatingoms oro sAi??lygoms, galime pamatyti net ir n-mates erdves…