KryA?dirbystAi??s tradicija ai??i?? gyvoji grandis, sujungianti praeitA?, dabartA? ir ateitA?

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: KryA?dirbystAi??
AUTORIUS:Ai??AlAi?? PoA?iulpaitAi??

DATA: 2012-11

KryA?dirbystAi??s tradicija ai??i?? gyvoji grandis, sujungianti praeitA?, dabartA? ir ateitA?

AlAi?? PoA?iulpaitAi??

Lietuvos kryA?dirbystAi?? 2001 m. UNESCO pripaA?inta pasauliniu nematerialaus paveldo A?edevru. Ai??alia kitA? liaudies meno tradicijA? bAi??tent kryA?dirbystAi?? A?gavo ypatingos reikA?mAi??s ne tik pavienio A?mogaus, bet ir tautos gyvenime. PuoselAi??ta ir unikaliai kurta tradicija per savo istorijAi?? patyrAi?? ir carinAi??s valdA?ios nemalonAi??, ir sovietmeA?io buldozerinA? naikinimAi??, taA?iau iA?liko gyva, giliai A?augusi A?moniA? atmintyje, kaip tiesos ir laisvAi??s siekis. Ir A?iandien A?alia namA? bei pakelAi??se visoje Lietuvoje vis dygsta nauji kryA?iai ai??i?? simbolinis ne tik tautos atminties, bet ir tikAi??jimo A?enklas.

Apie lietuviA?kos kryA?dirbystAi??s unikalumAi??, kryA?iaus reikA?mAi?? kasdieniame A?mogaus gyvenime, dekoro simbolikAi?? bei naujAi??sias kryA?dirbystAi??s tendencijas XXI amA?iaus Lietuvoje, pokalbis su dailAi??tyrininke, Liaudies kultAi??ros centro tautodailAi??s poskyrio vyr. specialiste Ale PoA?iulpaite, kuriAi?? kalbina Gediminas KajAi??nas.

KryA?dirbystAi?? Lietuvoje tapo iA?skirtiniu reiA?kiniu. Kaip tai nutiko? Kada kryA?iai bei koplytstulpiai imti statyti taip gausiai?

Pirmiausia norAi??A?iau atkreipti dAi??mesA? A? vienAi?? niuansAi??. KryA?iais Lietuvoje, bent jau kaime, A?prasta vadinti visus krikA?A?ioniA?kojo sakralinio turinio statinius ai??i?? kryA?miA?kus ir stoginius kryA?ius arba stogastulpius, koplytstulpius, iA?skyrus koplytAi??les, kabinamas medA?iuose ir statomas ant A?emAi??s. Ir A?ia, sakydamakryA?ius, turiu galvoje ne vien kryA?miA?kAi?? kryA?iA?. GalbAi??t dAi??l to, kad kiekvienam sakraliniam statiniui, nepriklausomai nuo jo formos, bAi??tinas NukryA?iuotojo atvaizdas. KAi?? statyti, lAi??mAi?? statytojo, fundatoriaus poreikiai ir kraA?to tradicijos. Sakralinio statinio sumanymas, padirbdinimas, kompleksinAi?? jo sandara, jungianti architektAi??ros elementus ai??i?? stogelius, kolonAi??les ir kt., dekorAi??, skulptAi??ras, net tapytus paveikslus, geleA?inius kryA?ius, kartais vadinamus saulutAi??mis, ai??i?? bei su juo susijAi?? paproA?iai, liaudiA?kojo pamaldumo ritualai, leidA?ia visAi?? A?A? reiA?kinA? vadinti kryA?dirbyste.

KryA?dirbystAi??s istorija Lietuvoje prasidAi??jo krikA?A?ionybei atAi??jus A? mAi??sA? kraA?tAi??, nors patikimA?, raA?tiA?kA?, materialiA? to paliudijimA? nAi??ra iA?likAi??. NesutikA?iau su kai kuriA? tyrinAi??tojA? nuomone, kad pagonybAi??s laikotarpiu bAi??ta kaA?kokio A?enklo, ypaA? antkapinio, kuris atAi??jus krikA?A?ionybei buvo pakeistas krikA?A?ioniA?kais simboliais. ProblemA? kelia ir mediniA? paminklA? formA? ai??i?? kryA?miA?ko kryA?iaus, stogastulpio, koplytstulpio, koplytAi??lAi??s ai??i?? atsiradimas, jA? kitimas laikui bAi??gant.

Apskritai XIX a.ai??i??XX a. pradA?ia ai??i?? kryA?dirbystAi??s klestAi??jimo laikas, bent apie jA? daugiausia A?inoma. Tuo laikotarpiu, ypaA? kylant tautiniam atgimimui, net buvo pabrAi??A?iama, kad kryA?ius yra ne tik religinio, bet ir tautinio identiteto iA?raiA?ka. KryA?iai ir koplytAi??lAi??s, pilnos meniA?kA? liaudies meistrA? sukurtA? A?ventA?jA? skulptAi??rA?, atitiko lietuvio pasaulAi??jautAi??, estetinAi?? sampratAi??. Beje, dvideA?imtojo amA?iaus pradA?ioje ParyA?iuje bei kituose Europos miestuose vykusiose tarptautinAi??se parodose Lietuvos stenduose parodytas liaudies menas, ypaA? skulptAi??rAi??lAi??s, stebino visko maA?iusius vakarieA?ius. Ir iA?ties ai??i?? tai didA?iulAi??s meninAi??s vertAi??s kAi??riniai. JA? lyg kokA? stebuklAi?? dar galima iA?vysti natAi??roje, ypaA? A?emaitijoje.

KryA?iA?, koplytAi??liA? bAi??ta daug, net tirA?ta: sodybose, laukuose, pakelAi??se, miA?kuose, nekalbant jau apie kapines. XX a. pradA?ioje V. Ai??ukieviA?ius raA?Ai??, jog etnografines lietuviA? ribas galima atsekti pagal puoA?tiniA? kryA?iA? gausAi?? ir A?vairovAi??. TAi?? patA? pabrAi??A?ia ir M. BrenA?teinas, kalbAi??damas apie A?emaitijAi??: ai??zKiekvienoj apskrity, parapijoj, net kiekviename kaime aptinkame skirtingAi?? didumAi??, formAi??, ornamentiniA? pagraA?inimA?.ai??? BAi??tent jA? gausa Lietuvoje, palyginti su kitais katalikiA?kais kraA?tais, yra unikali.

KodAi??l lietuviams kryA?ius tapo tokiu svarbiu simboliu?

Kaip A?inome, iA? pradA?iA? krikA?A?ionybAi?? sunkiai skynAi??si keliAi?? A? A?moniA? sAi??monAi?? ir pasaulAi??vokAi??, taA?iau palengva ji tapo nedaloma lietuviA? tautos savastimi. Kaip ir kryA?ius ai??i?? tos savasties simbolis ir atspindys. Kad ir kur stovAi??tA? kryA?ius ai??i?? prie namA?, prie kelio ar prie upAi??s ai??i?? tai krikA?A?ioniA?kos A?inios liudijimas, taip pat ir A?mogaus priklausomybAi??s BaA?nyA?iai iA?raiA?ka, o ilgainiui ir bendruomenAi??s maldos vieta.

Taip pat reikAi??tA? paA?ymAi??ti, kad kryA?ius sodyboje, ypaA? XIXai??i??XX a. pirmoje pusAi??je, atspindAi??jo ir tam tikrAi?? socialinAi?? padAi??tA?. Taikliai tai yra apibAi??dinAi??s J. Grinius: ai??zIA? toli atvykusiam keleiviui, ieA?kanA?iam kaime reikalingo A?mogaus, nurodymai bAi??davo kartais duodami pagal kryA?iA? ypatybes. Ir Ai??kininko sAi??nus, vaA?iuodamas svetimo sodA?iaus gatve ir pagalvodamas apie bAi??simAi?? A?monAi??, pasiA?valgydavo ne tik graA?esnio rAi??tA? darA?elio, bet ir dailesnio kryA?iaus, nes A?inojo, kad tie du Ai??kininko poA?ymiai (rAi??tA?) darA?elis ir kryA?ius reiA?kia A?eimos teigiamas savybes.ai??? Taigi, jei A?alia sodybos stovAi??davo graA?us kryA?ius, tai reiA?kAi??, jog A?iuose namuose gyvena tvarkingi, dori A?monAi??s.

KryA?ius ai??i?? tai praA?ymo, maldavimo, padAi??kos ir pagarbos iA?raiA?ka, savotiA?kas votas. Kad ir kur jis bAi??tA? pastatytas, visada yra susijAi??s su dvasiniu bei kasdieniu A?mogaus ir bendruomenAi??s gyvenimu.

Kokiomis intencijomis buvo statomi kryA?iai?

Intencijos, kaip ir patys sakralinio turinio paminklai, labai A?vairios. Kai kurios yra nulemtos paproA?iA?, tradicijA?, kai kurios padiktuotos A?mogaus gyvenimo situacijA?, sunkumA?, ligA?, netekA?iA?, kartais vidiniA? iA?gyvenimA?. Nuo jA? neretai priklauso bAi??simo kryA?iaus vieta, skulptAi??rA? siuA?etai. Yra specifiniA? paskatA? statyti kryA?ius: koks nors pranaA?iA?kas sapnas ar apreiA?kimas, tarsi savotiA?kas imperatyvas, iA? Dievo atAi??jAi??s A?pareigojimas.

Dauguma kryA?iA? statomi praA?ant Dangaus globos ir palaimos A?vairiuose reikaluose, dAi??kojant uA? patirtAi?? malonAi??, iA?klausytAi?? praA?ymAi??.

KryA?ius ar kitokios formos sakralinis paminklas ai??i?? svarbus sodybos atributas, saugantis jAi?? ir jos A?eimininkus nuo nelaimiA?, darniai A?siliejantis A? aplinkAi??, jis, kaip ir A?venti paveikslai troboje, savotiA?kas A?eimos dvasinis centras. Neatsitiktinai tarp sodybos koplytAi??lAi??je ar koplytstulpyje esanA?iA? skulptAi??rA? bAi??davo ir A?eimininkA? A?ventA?jA? globAi??jA? atvaizdai. Labai daA?nai A?ia dedamas ir A?v. Jurgis, laikomas namA? Ai??kio, ypaA? gyvuliA?, globAi??ju ai??i?? jo paveikslas bAi??davo kabinamas klAi??tyje, net klijuojamas ant kraiA?io skrynios antvoA?o vidaus. A?inoma, sodybos paminklas bAi??davo neA?sivaizduojamas be NukryA?iuotojo ir Ai??vA?. M. Marijos.

Sakraliniai paminklai, daA?niausiai kryA?iai, statomi ir kaimo prieigose, aikA?tAi??se, be abejo, ir baA?nyA?iA? A?ventoriuose bei kapinAi??se.

KryA?ius kaimo prieigose savotiA?kai A?ymAi??jo kaimo ribas ir, A?inoma, saugojo jo gyventojus. Ai??iuo atA?vilgiu ypatingi dvikryA?miai kryA?iai, vadinamieji karavikai ar benediktiniai, statyti praA?ant apginti nuo didA?iA?jA? grAi??smiA? ai??i?? maro ir kitA? epidemijA?. Beje, prieA?kariu tokius kryA?ius kai kur net imta statyti tautinAi??mis intencijomis, pvz., Ai??v. Kazimiero draugija tokius kryA?ius statAi?? DzAi??kijoje Vilniaus iA?vadavimo intencija. Koplytstulpiai su A?v. Agotos, ypaA? su A?v. Florijono skulptAi??romis paprastai bAi??davo statomi kaimA? ar miesteliA? aikA?tAi??se, praA?ant apsaugos nuo gaisrA?.

Koks svarbus kryA?ius, liudija ir toks pastaraisiais deA?imtmeA?iais atsiradAi??s paprotys pastatyti kryA?ius iA?nykusiems kaimams atminti ai??i?? juos paprastai stato A? bendruomenes susibAi??rAi?? tA? kaimA? iA?eiviai ar palikuonys.

BaA?nyA?iA? A?ventoriuose rasime ir mediniA? paminklA?, skirtA? paA?ymAi??ti A?vairiems parapijos A?vykiams, jubiliejams, ypaA? daug kryA?iA? pastatyta A?vairioms misijoms atminti.

Laukuose, pakelAi??se, kryA?kelAi??se statomA? paminklA? intencijos ir skulptAi??rA? siuA?etai A?vairAi??s, daA?nai A?ia rasime A?v. IzidoriA?, A?v. RokAi?? ir pan., o tiltus, upiA? brastas paprastai saugo koplytstulpiai su A?v. Jono Nepomuko arba Jono KrikA?tytojo, kartais Kristaus krikA?to skulptAi??riniais atvaizdais.

Tarpukariu tradiciniai sakraliniai paminklai neretai bAi??davo dedikuojami ir A?vairioms tautos sukaktims paminAi??ti. Juos daA?niausiai statAi?? A?vairios organizacijos ai??i?? pavasarininkai, A?auliai, moterA? draugijos ir pan. Sovietiniais draudimA? metais pastatyta kryA?iA? ai??i?? beveik iA?imtinai vien baA?nyA?iA? A?ventoriuose, nes tik A?ia buvo A?manoma juos apsaugoti nuo sunaikinimo ai??i?? Lietuvos krikA?to, A?v. Kazimiero jubiliejams paminAi??ti. Atgimimo ir atgautos Lietuvos nepriklausomybAi??s metais ypaA? daug kryA?iA? atsirado tremtiniA?, partizanA? atminimui.

Tarp intencijA? reikia paminAi??ti A?vairius apA?adus, t. y. praA?ymus, susijusius su A?sipareigojimu pastatyti kryA?iA? ar koplytAi??lAi??. Sakykim, A?mogus, iA?eidamas A? karAi??, kamuojamas sunkios ligos, norAi??damas sulaukti palikuoniA? ir pan., pasiA?ada pastatyti kryA?iA?; gan daA?nai tokius apA?adus nulemia pranaA?iA?kas sapnas. Tokie apA?adA? kryA?iai ir koplytAi??lAi??s ypaA? paplitAi?? A?emaitijoje.

Neseniai per ekspedicijAi?? Skuodo rajone viena moA?iutAi??, pasakodama apie kieme stovinA?iAi?? koplytAi??lAi?? su Ai??vA?. MergelAi??s Maloningosios skulptAi??rAi??le, sakAi??, kad A?ioji esanti labai ai??zapA?adingaai???. Mat koplytAi??lAi?? stovAi??jo kaime, ir kolAi??kio valdA?ia norAi??jo jAi?? sunaikinti, o ji paAi??musi ir paslAi??pusi alyvA? krAi??me, tik Atgimimui atAi??jus atidengAi??. O kaime bAi??ta visko ai??i?? ir gaisrA?, ir nelaimiA?, bet jos namus saugojusi koplytAi??lAi?? ir MergelAi?? Marija.

Pagal tradicijAi??, A?monAi??s ne tik pastatydavo kryA?iA?, bet jA? nuolatos lankydavo, puoA?davo gAi??lAi??mis. Tai tapo ir bendruomenAi??s susitikimo vieta per A?ventes, A?vairias pamaldas. Tad koks buvo kryA?iaus gyvenimas?

Tikrasis kryA?iaus gyvenimas prasidAi??davo ir prasideda nuo paA?ventinimo, nes neA?ventintas kryA?ius buvo suprantamas tik kaip paprastas daiktas, nelyginant A?emAi??n A?kastas kuolas. TodAi??l naujas kryA?ius bAi??davo paA?ymimas daA?niausiai A?oliA? ar A?iaudA? kuokA?tu, kad praeivis jo nepagarbintA?, nes nepaA?ventinto pagarbinimas buvo laikomas didele nuodAi??me ir A?ventvagyste. Ai??iandien, atrodo, tokiA? A?enklA? nededama, tik prieA? A?ventinant kryA?ius apjuosiamas Ai??A?uolo vainiku.

Pagal paprotA? prie kryA?iaus reikAi??jo sukalbAi??ti trumpAi?? maldelAi??, pvz., ai??zGarbiname tave, JAi??zau Kristau, kad A?ventuoju kryA?iumi atpirkai pasaulA?ai??? ar panaA?iAi??, ar bent persiA?egnoti, vyrai, praeidami pro kryA?iA?, turAi??jo nukelti kepurAi??. Be abejo, prie kryA?iaus bAi??davo ir meldA?iamasi, tiek individualiai, tiek bendruomeniA?kai. I. KonA?ius, surinkAi??s ir paskelbAi??s daug medA?iagos apie A?emaitijos kryA?ius, koplytAi??les bei su jais susijusius paproA?ius, jau Amerikoje iA?leistoje knygoje raA?Ai??: ai??zKieme pastatytA?jA? koplytAi??liA? A?ventA?jA?, kone visuomet A?ia MergelAi?? A?ventoji, visA? pirma praA?oma padAi??ti Ai??kio reikaluose. Vakare dAi??kojama uA? ai??zpralaikymAi?? A?ios dienelAi??sai???. RytmetA?, vos tik iA? gryA?ios iA?Ai??jus, kreipiamasi pagalbos iA?auA?usiai dienelei nepagailAi??ti savo malonAi??s, savo namiA?kiams palengvinti vargAi??, suteikti sveikatos, kad vakare ar rytdienAi?? vAi??l galAi??tA? padAi??koti, sumesti poterAi??lA?. Savoji uA? visas kitas geresnAi??. Su ja guliama. Su ja keliama. Pirmasis pagalbos A?auksmas A? jAi?? nukreiptas.ai???

DaA?name kraA?te kaimuose prie kryA?iA?, koplytAi??liA?, kartais ir prie kapiniA? kryA?iaus bAi??davo giedamos geguA?inAi??s pamaldos, majus, kaip sako A?emaiA?iai. Ai??is paprotys tebAi??ra gyvas ar atgaivintas po sovietmeA?io draudimA?. UA?tat sovietmetis beveik visai sunaikino tokA? bendruomeninA? kryA?iA? pagerbimAi?? kaip procesijos, su giesmAi??mis ir maldavimais lankant kaimo kryA?ius per ai??zkryA?iaunas dienasai??? ai??i?? tridienA? prieA? Ai??eA?tines. Tokios procesijos iA?liko tik kai kuriuose DzAi??kijos kaimuose, jas vienur kitur bandoma gaivinti.

SavotiA?ku pagarbos, praA?ymo ar dAi??kojimo A?enklu laikytini specifiniai prie kryA?iA? dedami atributai: juostos, prijuostAi??lAi??s DzAi??kijoje ai??i?? daA?niausiai kaip palaimos A?eimai praA?ymo bAi??das, karoliai, veidrodAi??liai, roA?anA?iai ir kt. bei Ai??vA?. M. Marijos skulptAi??rA? rengimas medA?iaginiais rAi??bais bei puoA?imas karoliais A?emaitijoje. Pastaruosius galima laikyti tam tikrais votais, regimu maldavimo A?enklu. Apskritai daugelis kryA?iA?, ypaA? apA?adiniai, traktuotini kaip savotiA?ki votai, lygiai kaip kryA?iA? statymas A?vairiuose kryA?iA? kalneliuose.

Ai??itie A?enklai kalba, kad kryA?ius, koplytAi??lAi?? su juose esanA?iais A?ventA?jA? atvaizdais yra gyvas A?mogaus A?emiA?koje bAi??tyje. TokA? gyvybingumAi?? liudija ir pati kryA?iaus aplinka, vadinamasis kryA?iaus darA?elis. Retas kuris kryA?ius nAi??ra aptvertas ai??i?? daA?niausiai statiniA? tvorele, ai??i?? taip tarsi apibrAi??A?iama sakralinAi?? erdvAi??, prie reto nerasime pasodintA? A?olynA?, gAi??liA?. Prie kryA?iA? koplytAi??liA? pamatysime ir pamerktA? gyvA? gAi??liA?, ir A?vakiA?. Keliaujant po LietuvAi?? tenka matyti varganA? kryA?iA? ar koplytAi??liA?, jau patrAi??A?usiA?, palinkusiA? nuo amA?iaus, taA?iau prie jA? A?ydi gAi??lAi??s. Pastaraisiais metais gyvas gAi??les daA?niausiai keiA?ia dirbtinAi??s ai??i?? ypaA? jA? gausu koplytAi??lAi??se ant A?emAi??s.

Kai kurios koplytAi??lAi??s iki A?iA? dienA? laikomos stebuklingomis, todAi??l A?ia atneA?ama ir aukA?, teko matyti net aukA? dAi??A?utAi??. Kartais aukojama tiesiog iA? papratimo ai??i??ai??zvaA?iuodami pro A?alA?, paliekame centA?ai??? ai??i?? tai apie koplytAi??lAi??, stovinA?iAi?? miA?ko glAi??dumoje, ant milA?iniA?ko riedulio, vadinamo Dievo stalu, Ai??aA?aiA?iA? kaime, PlungAi??s rajone.

LietuviA?ki kryA?iai yra labai puoA?nAi??s, dekoruoti A?vairiais simboliais. KodAi??l? Kokios tA? simboliA? reikA?mAi??s? Kokiais iA?skirtiniais A?enklais, simboliais buvo puoA?iami lietuviA?ki kryA?iai?

VisA? pirma kryA?ius yra A?ventas, todAi??l natAi??raliai siekiama, kad jis bAi??tA? graA?us. PuoA?ybos atA?vilgiu tiek kryA?miA?ki kryA?iai, tiek stogastulpiai, tiek koplytstulpiai ar koplytAi??lAi??s labai nevienodi. Jie gali bAi??ti visai paprasti, be dekoro ar minimaliai dekoruoti, gali bAi??ti labai puoA?nAi??s. Kiekviena liaudiA?ko medinio paminklo forma dekoruojama skirtingai ai??i?? tai priklauso nuo statinio konstrukciniA? ypatybiA?, regiono tradicijA? ir kt. DekorAi?? neretai papildo A? jA? A?komponuojama krikA?A?ioniA?koji simbolika: Kristaus kankinimo A?rankiai, Eucharistijos simboliai ai??i?? TaurAi?? ir Ostija, vynuogAi??s, kvieA?iA? varpos ir pan., Apvaizdos Akis, KaukolAi??, Kristaus, Ai??vA?. M. Marijos monogramos.

KryA?miA?kA? kryA?iA? centras ai??i?? kryA?ma, kur kabo NukryA?iuotojo skulptAi??ra, todAi??l visas dekoras skiriamas jai iA?ryA?kinti. DaA?nai A?ia esama ir koplytAi??lAi??s, bent jau stogelio (medinio ar skardinio), dengianA?io KrucifiksAi??. DaA?niausiai kryA?mAi?? juosia nimbas. Jai puoA?ti skirti ir A?vairios konfigAi??racijos spinduliai. KitokiA? formA? paminklA? ai??i?? stogastulpiA?, koplytstulpiA?, koplytAi??liA?, ai??i?? kuriA? siluete dominuoja architektAi??rinAi??s formos, dekoras derinamas su tomis formomis, tradiciA?kai virA? stogeliA? jie turi bokA?telius su geleA?iniais kryA?iais, kartais vadinamais saulutAi??mis. PuoA?nios yra stogastulpiA? stoginAi??liA? atramos, karnizai, stogeliA? atbrailos ir pan., koplytstulpiA?, koplytAi??liA? frontonai, langeliA? rAi??mai ir kt. Be to, pastariesiems statiniams iA?raiA?kingumo teikia ir stogeliA? formos ai??i?? nuo paprastA? dviA?laiA?iA? iki kryA?miA?kA?.

Daugiausia mA?sliA? uA?mena, netgi moksliniA? diskusijA? sukelia ornamentai, kuriuose bandoma atsekti, iA?A?ifruoti archajiA?kAi??, ikikrikA?A?ioniA?kos epochos simbolinAi?? kalbAi??. KryA?dirbystAi??je naudojami ornamentai nAi??ra kaA?kas iA?skirtinio, tokiA? ar bent jau jA? atmainA?, netgi archajiA?kesniA?, rasime ir kituose liaudies dirbiniuose. Daugelio jA? pirminAi?? reikA?mAi??, jeigu tokia ir buvusi, yra uA?mirA?ta, todAi??l A?iandien jie traktuotini kaip puoA?ybos elementai: geometrinAi??s figAi??ros ai??i?? trikampAi??liai, rombeliai, vingeliai, apskritimai; augaliniai elementai ai??i?? stilizuotos A?akelAi??s, lapeliai, rAi??tos, lelijos, pastarosios daA?niausiai tulpAi??s pavidalo, A?vairiai stilizuotos, kartais netgi sugeometrintos ir yra daA?niausiai naudojamos; animalistiniai, ypaA? paukA?A?iA?; vadinamieji kosminiai motyvai ai??i?? saulAi??, mAi??nulis, A?vaigA?dAi??s.

Nesu ornamentikos specialistAi??, todAi??l nedrA?stu pateikti simbolikos interpretacijA?. Galiu pasakyti tiek, kad daA?name statinyje A? darniAi?? visumAi?? susilieja architektAi??riniai, dekoratyviniai, skulptAi??riniai elementai, o jA? nesuskaiA?iuojami variantai, savitas santykis su statinio konstrukcija Lietuvos sakraliniams tradiciniams paminklams teikia originalumo.

A?avi tai, kad, nepaisant gausos ir skirtumA?, konstrukciniai, skulptAi??riniai, puoA?ybos elementai harmoningai dera, liudydami stebAi??tinAi?? senA?jA? meistrA? meninAi?? nuojautAi??, saiko pajutimAi??, ai??i?? bruoA?us, kuriA? neretai pritrAi??ksta dabartiniams kryA?dirbiams.

Ar buvo keliami kokie reikalavimai kryA?dirbiams?

PaprastAi?? be dekoro ar minimaliai dekoruotAi?? kryA?iA? gebAi??jo padaryti beveik kiekvienas kaimo vyras. Tam tereikAi??jo staliaus A?rankiA? ir medA?io apdirbimo A?gAi??dA?iA?. Jei A?mogus norAi??jo A?mantresnio kryA?iaus ar koplytstulpio, be abejo, kviesdavosi A?inomAi?? kryA?dirbA?. KryA?iaus statymo iniciatorius su kryA?dirbiu aptardavo formAi??, skulptAi??rAi??liA? skaiA?iA? ir turinA?, puoA?ybAi?? ir, be abejo, ir atlygA?. Reikiamas A?ventA?jA? statulAi??les iA?droA?davo arba pats kryA?dirbys, arba jas nupirkdavo uA?sakovas iA? kitA? meistrA?.

Pastatytas kryA?ius tapdavo uA?sakovo, fundatoriaus nuosavybe, jis galAi??jo daryti su kryA?iumi, kAi?? nori: remontuoti, keisti puoA?ybAi??, perdaA?yti ir kt. Meistras, kaip autorius, iA?skyrus itin retus atvejus, niekaip neA?siamA?indavo. GreiA?iausiai todAi??l, kad kryA?dirbys buvo laikomas tokiu pat amatininku kaip, sakykim, kalvis, raA?ius ir pan. Ai??i kryA?iaus savininko prioriteto tradicija tebAi??ra iA?likusi iki A?iol. Kaimo A?moniA? paklausus, kas statAi?? kryA?iA?, paprastai sulauki atsakymo: dAi??jome pinigus, statAi??me mes, suprask, kaimo bendruomenAi??. Paklausus ai??i?? ai??zO kas jA? padarAi??, padirbo?ai???, retai iA?girsi meistro, ypaA? kviestinio iA? toliau, pavardAi??.

Ai??iandien A?inomi kryA?dirbiai paprastai palieka savo signatAi??ras, taA?iau didA?iosios dalies paminklA?, ypaA? antkapiniA?, autorystAi?? tebAi??ra mA?slAi??. A?inomesnA? meistrAi?? A?manoma identifikuoti pagal paminklo formAi??, skulptAi??rA? tipaA?Ai??, dekoro specifikAi?? ir pan.

Kalbant apie meistro ir uA?sakovo santykA? statant kryA?iA?, reikAi??tA? atkreipti dAi??mesA? A? laiko atneA?tus pokyA?ius. Devynioliktajame A?imtmetyje, galima sakyti, iki dvideA?imtojo vidurio, tradicijA? saugotoja buvo kaimo bendruomenAi??, o meistras ir uA?sakovas buvo tos bendruomenAi??s nariai. Taigi juos siejo pasaulAi??jauta, sakralinio paminklo samprata, pamaldumas, paproA?iai, todAi??l meistras natAi??raliai tenkindavo uA?sakovo pageidavimAi??, jA?, beje, praturtindavAi??s savo talentu ir meistriA?kumu. Ai??iandien tradicijA? saugotojo ir tAi??sAi??jo misija tenka kryA?dirbiui, kuris tradicijAi?? paA?A?sta ne natAi??raliai, tiesiogiai kaimo dvasinAi??s ir estetinAi??s kultAi??ros terpAi??je, o jos mokydamasis iA? A?vairiA? A?altiniA?.

Dabartinis uA?sakovas, pertekAi??s A?vairios informacijos, praradAi??s tradicijA? pojAi??tA?, kryA?dirbiui pateikia savAi?? paminklo vizijAi??, neretai tolimAi?? ne tik nuo tradicijA?, bet ir be meninAi??s logikos. Ne vienas meistras yra padejavAi??s, kad buvo priverstas tenkinti uA?sakovo norus. Suprantu, jog meistras gyvena iA? savo darbA?ai??i?? Be abejo, ir meistras meistrui nelygu: talentingas, giliai tradicijas suvokiantis kAi??rAi??jas, net ir suvarA?ytas uA?sakovo norA?, nepadarys niekalo, tuo tarpu kitas, galbAi??t pats nutolAi??s nuo turinio ir tradicijA? ar bet kuriomis priemonAi??mis siekiantis originalumo, pastatys paminklAi??, kurio niekaip kitaip nepavadinsi, kaip savotiA?kos rAi??A?ies kiA?u.

Ar lietuviA?kos kryA?dirbystAi??s istorijoje bAi??ta meistrA?, kuriA? pavardAi??s yra iA?likusios, o jA? kryA?iai ai??i?? iA?skirtiniai?

Be abejo. Nors skundA?iamAi??s A?altiniA? skurdumu, A?iandien A?inoma ne viena deA?imtis senA?jA? meistrA? pavardA?iA?. Tai kryA?dirbiai ir vadinamieji dievdirbiai skulptoriai, kuriA? droA?tos A?ventA?jA? statulAi??lAi??s puoA?davo ne tik jA? paA?iA? darytus kryA?ius. JA? darbus, ypaA? skulptAi??ras, galima iA?skirti pagal tipaA?Ai??, skulptAi??rinAi??s formos ypatybes. VienAi?? kitAi?? iA? jA? paminAi??siu: PotockA?, MockA?, GlodenA?, KlaniA? A?emaitijoje, DanauskAi??, IvanauskAi??, DeveikA? AukA?taitijoje, SorokAi??, T. MiA?kinA? DzAi??kijojeai??i?? Be abejo, visi A?inome Vinco Svirskio pavardAi??, jo daugeliu atA?vilgiA? iA?skirtinAi?? kAi??ryba daro A?takAi?? meistrams iki A?iA? dienA?.

Talentingi kryA?dirbiai, skulptoriai droA?Ai??jai ne tik tAi??sAi?? tradicijas, bet ir natAi??raliai jas turtino, teikAi?? joms gyvybingumo. KryA?dirbys Adomas Varnas yra sakAi??s: ai??zLietuvos kryA?dirbys A? A?iAi?? kAi??rybos sritA? iA?liejo ne tik visAi?? savo sielAi??, giliai pamilusiAi?? gamtAi?? ir groA?A?, jis A?ia pareiA?kAi?? ir giliAi?? religinAi?? pasaulAi??A?iAi??rAi??, jos pamylAi??jimAi??, prisiriA?imAi?? bei gaivaliA?kAi?? su ja suaugimAi??.ai???

Laikytis tradicijos nereiA?kia mechaniA?kai kopijuoti to, kas padaryta, o pateikti savAi?? variantAi??, kuris iA? esmAi??s yra paveldAi??tA? tradicijA? ir individualaus talento sintezAi??.

Kokia A?iandien kryA?iA? saugojimo situacija?

Kai kalbame apie kryA?dirbystAi??s paminklA? saugojimAi??, paprastai turime galvoje iki mAi??sA? dienA? iA?likusius senuosius kryA?ius ir koplytAi??les. Saugoti juos reikia nuo medA? naikinanA?io lietaus, sniego ir, deja, nuo vagysA?iA?. Nuo pastarA?jA? labiausiai neapsaugotos yra senosios skulptAi??ros, kuriA? natAi??roje daugiausia iA?likAi?? A?emaitijoje. Neretai jos stovi nerakintose koplytAi??lAi??se, netgi pakelAi??se. Kaimo A?monAi??s nesuvokia, jog kas nors gali pasisavinti A?ventAi?? daiktAi??, nes nuo vaikystAi??s A?inojo, kad toks darbas, jeigu iA?eitA? aikA?tAi??n, uA?trauktA? neiA?vengiamAi?? dangaus bausmAi?? ir nenuplaunamAi?? gAi??dAi??. Prisimenu senos moteriA?kAi??s raudAi?? vienoje PlungAi??s rajono sodyboje, prie tuA?A?ios koplytAi??lAi??s: ai??zMano MarijAi?? naktA? pavogAi??ai???ai??i?? LiAi??dniausia, kad tai ne vienintelis atsitikimas. PrieA? deA?imtmetA? pavogtos netgi garsiojo kryA?dirbio V. Svirskio skulptAi??ros iA? koplytstulpio, iA?stovAi??jusio IbutoniA? kaime, KAi??dainiA? rajone, kone A?imtAi?? metA?. Vargu ar galima kAi?? nors pridurti prie tokios ai??zkolekcionieriA?ai??? veiklos. Nebent tai, kad apie tokius atvejus, kurie laikytini nacionaliniA? vertybiA? vagyste, nerasime informacijos policijos suvestinAi??seai??i??

order pain pills online legally.

Pasitaiko, kad kai kurie A?monAi??s savo koplytAi??lAi??se senAi??sias medines skulptAi??rAi??les pakeiA?ia gipsinAi??mis, originalus laikydami namuose. Ai?? muziejus atiduoda retai, nes tai boA?iA? palikimas ir su juo nenori skirtis.

Apsaugoti nuo naikinanA?iA? gamtos sAi??lygA? yra keletas bAi??dA?: nuolatinAi?? prieA?iAi??ra, t. y. perdaA?ymas, remontas, restauravimas bei tiksliA? kopijA? padarymas. Pastaruoju atveju senojo vietoje pastatoma kopija, o originalas uA?konservuojamas ir perkeliamas A? uA?darAi?? patalpAi??, daA?niausiai kokiAi?? nors neveikianA?iAi?? koplyA?iAi?? ar muziejaus ekspozicijAi??. Suprantama, daromos tik vertingiausiA?jA? kopijos. Beje, remontas, restauracija, jeigu ji atliekama be specialisto konsultacijos, neretai pakenkia paminklo autentiA?kumui (pvz., vietoj nykstanA?iA? dekoro elementA? padaromi nauji, kitokie nei buvAi??, pakeiA?iami stogeliai, koplytAi??lAi??s sienelAi??s iA?muA?amos plastikinAi??mis dailylentAi??mis, nekalbant jau apie daA?ymo atitikimAi?? autentikai ir pan.)

KAi?? manote apie religiniA? simboliA? raiA?kAi?? A?iandienAi??je Lietuvoje? Ar kryA?iA?, koplytstulpiA? statymas A?iandien yra gyva tradicija?

KryA?iA? statymo tradicija, kaip jau minAi??jau, yra giliai A?augusi A? lietuvio sAi??monAi??. Jos nepajAi??gAi?? iA?rauti nAi?? dramatiA?ka kryA?dirbystAi??s, kaip liaudies kultAi??ros reiA?kinio, istorija. Juk po 1863-iA?jA? sukilimo drauge su spaudos draudimu keturiasdeA?imt metA? neleista statyti naujA? kryA?iA? nei remontuoti senA?jA? neA?ventintose vietose, tai yra ne baA?nyA?iA? A?ventoriuose ir kapinAi??se. Nekalbant jau apie sovietmetA?, kada ne tik draustas kryA?iA? statymas, bet ir naikinti senieji. Pakanka prisiminti KryA?iA? kalno, PanA? kalno ir kai kuriA? kitA? kryA?iA? kalneliA? naikinimus. TaA?iau, sulyginti su A?eme, jie bemat atsikurdavo ai??i?? buvo uA?statomi naujais kryA?iais, daA?niausiai atgabentais naktimis.

Apskritai kryA?iA? statymas draudimA? laikais buvo ne tik tradicijA? tAi??sa, bet ir savotiA?ka pasiprieA?inimo okupacijai formaai??i??

Vidinis lietuvio poreikis turAi??ti kryA?iA? kaime, miestelyje, savo kieme yra jo tapatybAi??s dalis. Ai??itai tapo akivaizdu iA?auA?us Atgimimui, kai per metus kitus pastatyta A?imtai naujA? kryA?iA?, atstatyta deA?imtys sunaikintA?jA?. KryA?iais A?amA?intas partizanA?, tremtiniA? atminimas, dAi??kota uA? laisvAi??, praA?yta palaimos Lietuvaiai??i?? Ai??ita kryA?dirbystAi??s banga tarsi atslAi??go, bet kryA?iai tebestatomi. Ne taip spontaniA?kai, pasidavus laisvAi??s euforijai, o labiau apgalvotai, motyvuotai, ir, drA?sA?iau pasakyti, gal net giliau suvokiant A?ito veiksmo prasmAi??.

Yra pakitAi??s ir santykis su kryA?iumi, ypaA? su kryA?iA? sankaupomis, visA? pirma su garsiuoju KryA?iA? kalnu. Gerai, kad jis tvarkomas, priA?iAi??rimas, bandoma jo lankymAi?? padaryti patogesnA?, taA?iau teko girdAi??ti ir apie tam tikrAi?? kryA?iA? statymo reglamentAi??. Apskritai KryA?iA? kalnas tampa ne tik piligrimystAi??s, bet ir grynai turistinAi??s traukos objektu. Taip devalvuojamas jo sakralumas. PleA?iasi ir A?domiAi??, dramatiA?kAi?? istorijAi?? turintis, beje, ne toks garsus Ai??iauliA? rajone esantis AgailiA? kryA?iA? kalnelis, A? ten stovinA?iAi?? koplyA?iAi?? A?monAi??s pradAi??jo vaA?iuoti tuoktis, krikA?tyti vaikA?. GalbAi??t maA?iausiai naujoviA? paliestas bene seniausias Lietuvoje A?inomas PanA? kalnas TelA?iA? rajone, sovietmeA?iu irgi ne kartAi?? su A?eme sulygintasai??i?? Apskritai tokiA? A?vairaus dydA?io kryA?iA? kalneliA? yra daugiau kaip dvideA?imt, kai kurie jA? atsiradAi?? neseniai ai??i?? daugiausia partizanA? A?Ai??ties vietose.

Palyginti nemaA?ai yra ir sakralinio turinio mediniA? paminklA? sankaupA?, atsiradusiA? ne spontaniA?kai kaip minAi??tieji kryA?iA? kalneliai, o sukurtA? meistrA? kAi??rybinAi??se stovyklose, pleneruose ir skirtA? daugiausia skaudiems tautos istorijos A?vykiams A?amA?inti: ai??zAtminties takasai??? BirA?tone, ai??zTautos kanA?iA? keliasai??? Domeikavoje. Tai tarsi savotiA?ka pasaulietinio turinio ansambliA?, pastatytA? sovietiniais metais, ai??i?? tokiA? kaip Ablinga, A?iurlionio kelias ir kt. ai??i?? atmaina bei sakralinAi?? tAi??sa. Juose matome ir tradiciniA? statiniA?, ir meistrA? bandymA? savotiA?kai interpretuoti tradicines architektAi??rines ir skulptAi??rines formas.

KryA?ius neatsiranda tarsi iA? niekur, tuA?A?ioje erdvAi??je, be pagrindo. Ai??iandien Lietuvos laukus, pakeles, kapines, A?ventorius, nemaA?ai sodybA? puoA?ia kryA?iai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytAi??lAi??sAi??ai??i?? nAi??dieniA? meistrA? darbai. Lietuva yra atgavusi KryA?iA? A?emAi??s vardAi??. Juose atpaA?A?sti paveldo vertybes ir kryA?dirbio talento jAi??gAi??. Prie tokiA? kryA?iA? norisi stabtelAi??ti ir pabAi??ti tyloje.

TaA?iau ne prie visA?: esama statiniA?, kuriuose matai vien tuA?A?iAi?? formos A?aismAi??, varganAi?? modernios iA?raiA?kos ieA?kojimAi??, tarsi kAi??rAi??jas nesuvoktA? ne tik tradicijA?, nepaA?inotA? ikonografiniA? siuA?etA?, bet ir nevaldytA? medA?iagos.

Senieji meistrai ieA?kojo ne savo A?kvAi??pimo, jiems buvo svarbu tai, kAi?? labai brangino: A?siA?iAi??rAi??davo A? baA?nyA?iA? skulptAi??ras, maldaknygiA? iliustracijas, religinius paveikslAi??lius, kuriA? turinA? papildydavo Lietuvoje populiarios liaudies giesmAi??s. Ai??siA?iAi??rAi??davo ir A?sigilindavo, ir tai droA?inA? nuspalvindavo ne tik stilistiniu originalumu, bet ypatingu dvasingumu. Sekdamas kanoniniais pavyzdA?iais, savamokslis ar kiek pas liaudies A?ymesnA? kaimo skulptoriA? pasimokAi??s liaudies droA?Ai??jas nesijautAi?? suvarA?ytas. Dabartiniai net talentingi meistrai kartais prototipais ima ne baA?nytinius provaizdA?ius, o senA?jA? meistrA? skulptAi??ras, taip atsiranda tam tikras suvarA?ymas.

Baigti norAi??A?iau kantiA?kinAi??s giesmAi??s A?odA?iais:

ai??z buy cheapest 100mg generic cialis. KoA?nas namuose sveikatAi?? / Randa, kuris kryA?iA? stato, / Ir sau apturi szlovAi??. / NAi??s tiems padarytai??? negali / Nieko pikto, bet pro A?alA? / Einai??? visokios piktybAi??sai???

Straipsnyje panaudotos Balio BuraA?o fotografijos iA? leidinio ai??zKryA?dirbystAi?? Lietuvojeai???