KryA?iai ir koplytAi??lAi??s svetur: po Europos A?alis pasidairius

A?URNALAS: TAUTODAILAi??SMETRAAi??TIS
TEMA: KultAi??rinis paveldas
AUTORIUS:Ai??SkaidrAi?? UrbonienAi??

DATA: 2012-07

KryA?iai ir koplytAi??lAi??s svetur: po Europos A?alis pasidairius

SkaidrAi?? UrbonienAi??

2011 m. dAi??ka podoktorantAi??ros staA?uotAi??s turAi??jau galimybAi?? lankytis keletoje Europos A?aliA?[1]. Po mAi??nesA? staA?avausi Austrijos etnografijos ir liaudies meno muziejuje Vienoje, NyderlandA? Meertenso institute Amsterdame, kiek trumpiau ai??i?? SlovAi??nijos etnologijos institute Liublijanoje, taip pat savaitAi?? praleidau Prahos nacionalinAi??je bibliotekoje. Skaitytojui pateiksiu A?spAi??dA?ius, patirtus staA?uoA?iA? metu. Ai??iuo metu tyrinAi??ju A?iuolaikinAi?? liaudies skulptAi??rAi??, taip pat kryA?dirbystAi??s tradicijas, todAi??l buvo A?domu pasiA?iAi??rAi??ti, ar kitose Europos A?alyse dar gyvuoja panaA?ios tradicijos.

Tradicija statyti memorialinius paminklus su A?ventA?jA? atvaizdais pakelAi??se, miesteliA?, miestA? aikA?tAi??se, prie namA? nuo seno gyva visuose katalikiA?kuose Europos kraA?tuose. Europos A?alys ai??i?? agrarinAi??s, todAi??l A?monAi??ms buvo ypaA? svarbu apsaugoti derliA?, gyvulius, turtAi?? nuo A?vairiA? negandA?, nelaimiA? ai??i?? kenkAi??jA?, oro stichijA? ir pan., kurias sukelia, kaip buvo tikima, piktosios dvasios. PagrindinAi?? apsauga ai??i?? tai malda Dievui, Mergelei Marijai ir A?ventiesiems globAi??jams, todAi??l daugelyje katalikiA?kA? kraA?tA? bAi??davo statomi kryA?iai, koplytAi??lAi??s su A?ventA?jA? atvaizdais kaip auka Dievui uA? praA?ymA?, maloniA? iA?pildymAi??, taip pat ir kaip padAi??ka (taipogi auka) uA? iA?pildytus praA?ymus. PaminklA? statymo motyvai buvo panaA?Ai??s A?vairiose A?alyse: tai ir A?Ai??ties vietA?, karo ar kitos tragedijos, svarbiA? A?vykiA? atminties A?enklinimas. Taip pat paminklai buvo statomi ir kaip A?emAi??s ar kaimo ribA? A?enklai. Prie namA? koplytAi??les ar kryA?ius A?monAi??s statAi??si melsdami geresnio derliaus, sveikatos, laimAi??s ir pan. Nors paminklA? statymo prieA?astys panaA?ios visur, A?iek tiek labiau skiriasi paminklA? tipai, formos, medA?iagos. Lietuvoje vyrauja mediniai memorialiniai paminklai, mediniA? paminklA? taip pat daug statyta ir Lenkijoje. Mano aplankytose A?alyse ai??i?? A?ekijoje, Austrijoje, SlovAi??nijoje, katalikiA?kose Olandijos dalyse daA?niausiai buvo statomi mAi??riniai ar akmeniniai koplystulpiai ir koplytAi??lAi??s. Tik kryA?iai buvo daromi iA? medA?io, bet taip pat ir kalami iA? akmens, kalami ar liejami iA? metalo. Vidurio ir VakarA? Europoje taip pat bAi??ta tradicijos kabinti koplytAi??les ant namA? sienA?, kai kur kryA?eliai ir nedidelAi??s koplytAi??lAi??s kabintos ir A? medA?ius. Taip pat nemaA?ai bAi??ta iA?tapytA? ant pastatA? sienA? A?ventA?jA? atvaizdA?. BAi??dingas bruoA?as, kad daugelyje Europos miestA? A?monAi??s A?ventA?jA? skulptAi??rAi??les A?keldavo A? specialias niA?as ar specialiai padarytas koplytAi??les ant namo sienos. Antai SlovAi??nijos pietuose tokios koplytAi??lAi??s pastatA? sienose buvo itin paplitusios, dabar jos yra tuA?A?ios, taA?iau slovAi??nA? paveldosaugininkai nori jas ai??zatgaivintiai???, t. y . atkurti ten buvusius A?ventA?jA? atvaizdus. Tiek A?ventieji koplytAi??lAi??se, tiek ir iA?tapyti A?ventieji ant pastatA? sienA? atliko tAi?? paA?iAi?? ai??i?? namA?, A?eimos apsaugos ai??i?? funkcijAi??, kuriAi?? Lietuvoje turAi??jo sodybos kieme stovintis kryA?ius ar koplytAi??lAi??, sodybos medyje ar ant namo sienos pakabinta koplytAi??lAi??.

Austrijos-Vengrijos monarchijos miestuose buvo paplitAi?? saviti akmeniniai (mAi??riniai) stulpai-kolonos su Ai??vA?. MergelAi??s Marijos, Ai??vA?. TrejybAi??s arba kitA? vardA? A?ventA?jA? skulptAi??romis virA?uje. Ai??ios kolonos vadintos pagal paskirtA?, pvz., ai??zmaro stulpaisai???, jei jA? statymo motyvas buvo apsauga nuo maro. Taip pat vadintos ir pagal pagrindinA? skulptAi??rA? siuA?etAi??, antai kolonos su Ai??vA?. TrejybAi??s skulptAi??rine grupe A?vardijamos TrejybAi??s stulpais, su Ai??vA?. MergelAi??s Marijos skulptAi??ra ai??i?? Madonos, Ai??vA?. MergelAi??s Marijos, Dievo Motinos stulpais. BAi??ta ir akmeniniA? koplytstulpiA?, kuriA? koplytAi??lAi??se A?statydavo A?ibintAi?? arba A?vakAi??, ai??i?? tokie paminklai vadinti ai??zA?viesos stulpaisai???. Paprastai tokie stulpai buvo aukA?ti, neretai jA? papAi??dAi??je dar bAi??davo A?komponuojamos kitos skulptAi??ros. Kai kurie turtingi gyventojai A?stengdavo pastatyti dar ir paauksuotomis detalAi??mis puoA?tus stulpus (ypaA? tai ryA?ku Vienoje stovinA?iuose paminkluose). Yra iA?likusiA? A?ios rAi??A?ies paminklA? iA? XVII a., yra statytA? ir XX a. Tokio masto paminklai daugiausia buvo uA?sakomi miestieA?iA?, ar tam tikrA? gyventojA? grupiA?, todAi??l statyti miestA? aikA?tAi??se ar prie baA?nyA?iA? apsaugai nuo maro, epidemijA?, karo, kitA? nelaimiA?, taip pat kaip miestelAi??nA? padAi??ka Dievui uA? kokiAi?? nors malonAi?? ar A?enklinant kokiAi?? svarbiAi?? miestui ar valstybei datAi??. Lietuvoje vargiai kuris miestas ar miestelis bAi??tA? A?stengAi??s turAi??ti tokio masto paminklAi??, bet mAi??suose panaA?ias funkcijas ai??i?? padAi??kos ar apsaugos nuo maro, gaisro, A?vairiA? istoriniA? A?vykiA? paminAi??jimo ai??i?? atliko koplytstulpiai ir koplytAi??lAi??s miestA? ar miesteliA? aikA?tAi??se, A?ventoriuose, prie A?vaA?iavimo A? miestAi?? (miestelA?). Bendrai statytas paminklas su JAi??zaus Kristaus ir Ai??vA?. MergelAi??s Marijos, taip pat ir kitA? A?ventA?jA? atvaizdais daA?niausiai iA?reikA?davo to miestelio ar kaimo gyventojA? siekA? uA?sitikrinti A?vairiopAi?? Dievo pagalbAi??. Koplytstulpiai su A?v. Florijono figAi??ra saugojo Lietuvos miestelius ir kaimus nuo gaisro. Miesteliuose daA?nai tai buvo mAi??rinis koplytstulpis su medine A?v. Florijono skulptAi??ra (PlungAi??je, TryA?kiuose, Utenoje ir kt.). Vadinamieji ai??zkaravykoai??? (dvikryA?miai) kryA?iai saugojo gyventojus nuo maro ir kitA? epidemijA?, taip pat nuo karo, bado nelaimiA?.

Lietuvoje A?vairiuose memorialiniuose paminkluose bAi??davo patalpinami kuo A?vairiausiA? vardA? A?ventA?jA? atvaizdai. Labiausiai paplitAi?? A?ventA?jA? Jono Nepomuko, Jurgio, Antano, Roko, Florijono, Juozapo, Barboros, Agotos, Onos atvaizdai. Ai??ventA?jA? globAi??jA? atvaizdai daA?niausiai buvo komponuojami su Marijos ir JAi??zaus figAi??romis. Kokie A?ventieji dominuoja kitose Europos A?alyse?

KatalikiA?kose A?alyse buvo populiarAi??s panaA?Ai??s A?ventieji, kaip ir Lietuvoje. Kokios figAi??ros bus statomos A? paminklAi??, priklausAi?? nuo toje vietoje katalikA? baA?nyA?ios diegiamA? kultA?, taip pat ir nuo paminklo statymo motyvA?, vietovAi??s ypatumA?.

Ai??prasta manyti, kad RAi??pintojAi??lio siuA?etas populiarus tik Lietuvoje. TaA?iau anaiptol ai??i?? jis populiarus daugelyje A?aliA?: Lenkijoje, A?ekijoje, Slovakijoje, Austrijoje (ypaA? PietA? Tirolyje). Europoje labai populiarus ir A?v. Jonas Nepomukas. Jo kultas Europoje iA?plito kontrreformacijos metu. Ai??io A?ekA? A?ventojo skulptAi??ras, stovinA?ias prie tiltA? pamatysime ne tik A?ekijoje, Slovakijoje, taip pat ir Austrijoje, SlovAi??nijoje, Lenkijoje. NemaA?ai yra ir liaudiA?kA? mediniA? A?io A?ventojo statulAi??liA?, dabar jau saugomA? muziejuose. Tiesa, skirtingose A?alyse gali varijuoti vieno ar kito A?ventojo vaizdavimo bAi??das. Antai Lietuvoje, A?ekijoje, Austrijoje paplitusi A?v. Jono Nepomuko ikonografija, kai jis vaizduojamas rankose laikantis krucifiksAi?? ir lelijos A?akelAi?? (arba tik krucifiksAi??). O A?tai SlovAi??nijoje (pasitaiko ir Lenkijoje) daA?niau A?is A?ventasis vaizduojamas pridAi??jAi??s pirA?tAi?? prie lAi??pA? ai??i?? gestas simbolizuojantis iA?paA?inties paslapties iA?saugojimAi??.

Be abejo, yra A?ventA?jA?, kuriA? Lietuvoje neaptiksi, kurie svarbAi??s tik konkreA?iai valstybei. Kaip kad lietuviai turi savo A?ventAi??jA? ai??i?? A?v. KazimierAi??, kiti gerbia A?v. VendelinAi?? ai??i?? piligrimA? ir piemenA? globAi??jAi??, A?v. Kumernis (arba plaA?iau A?inoma kaip A?v. Vilgefortis ai??i?? nukryA?iuota ant kryA?iaus barzdota mergina), sunkiA? vedybA? globAi??jAi??, A?v. LiucijAi?? ai??i?? A?viesos globAi??jAi??, saugotojAi?? nuo neregystAi??s (fizinAi??s ir dvasinAi??s) ir kt.

does robaxin get you high.

PasiA?valgius po A?ekijos, Slovakijos, SlovAi??nijos, Olandijos etnografiniA? muziejA? ekspozicijas, o Austrijos etnografijos muziejuje teko galimybAi?? patyrinAi??ti fonduose saugomus eksponatus, matyti, kad liaudiA?koje skulptAi??roje A?ventA?jA? atvaizdA? bAi??ta daug. Tai ir A?v. Jonas Nepomukas, A?v. Ona su Marija, A?v. Ona Pati TreA?ia, A?v. Barbora, A?v. Antanas Paduvietis, A?v. Juozapas, A?v. Rokas, A?v. Jurgis, A?v. Mikalojus, A?v. arkangelas Mykolas, A?v. Vendelinas, A?v. Veronika, A?v. Florijonas, A?v. Martynas, A?v. Laurynas, A?v. Liucija, A?vairiA? siuA?etA? Marijos ir Kristaus skulptAi??rAi??lAi??s, tarp jA? ai??i?? Pieta, Marija su KAi??dikiu, Marija Skausmingoji, Nekalto PrasidAi??jimo Ai??vA?. MergelAi?? Marija, Lurdo Ai??vA?. MergelAi?? Marija, Marija Maloningoji, NukryA?iuotasis, RAi??pintojAi??lis, JAi??zaus krikA?to, Kristaus kanA?ios, BAi??gimo A? EgiptAi??, Ai??ventosios Ai??eimos, Ai??vA?. TrejybAi?? scenos. Jei neskaitysi metrikA?, kartais atrodys, kad matai lietuviA? dievdirbiA? iA?droA?tas skulptAi??ras… Ai??tai Austrijos Etnografijos ir liaudies meno muziejaus ekspozicijoje esantis A?v. Jonas Nepomukas, bareljefu iA?skobtas medA?io kamiene, ai??i?? tarsi rytA? aukA?taiA?iA? dievdirbiA? rankA? darbas. Ai??iame muziejuje iA? vitrinA? A?velgAi?? ir ai??zA?emaitiA?kiai??? A?v. Florijonas, RAi??pintojAi??lis, NukryA?iuotieji. Saugyklose beA?iAi??rinAi??dama turtingAi?? Eugenie Goldstern etnografinA? rinkinA?, surinktAi?? ne vienoje Europos A?aliA?, pamaA?iau ai??ztikrAi?? A?emaitiA?kAi??ai??? MaloningAi??jAi??, net papraA?iau kuratorAi??s Elizabetos patikrinti metrikAi?? (o galgi netikAi??tai bus iA? Lietuvos?) ai??i?? pasirodo, tai skulptAi??rAi??lAi?? iA? Italijos…

Be to, Austrijos-Vengrijos monarchijoje valstieA?iai baldus dekoravo tapytais A?ventA?jA? atvaizdais, siekdami uA?sitikrinti Dievo globAi?? kasdienybAi??je. Tad A?ie tapyti atvaizdai balduose kaip ir minAi??ti tapyti atvaizdai ant namA? sienA? taip pat prapleA?ia siuA?etA? A?vairovAi??. Austrijoje-Vengrijoje taip pat buvo populiarios maA?os, darytos pramoniniu bAi??du vaA?kinAi??s A?ventA?jA? skulptAi??rAi??lAi??s stiklo gaubtuose ai??i?? jas A?monAi??s A?sigydavo kaip votus ir laikAi?? namuose ant spintelAi??s ar namA? altorAi??lyje.

Europos liaudies skulptAi??roje, skirtingai nei Lietuvoje, tarp Marijos atvaizdA? labiau paplitusios Marijos su KAi??dikiu skulptAi??rAi??lAi??s. Visoje Europoje jos buvo droA?iamos pagal tose A?alyse garsius stebuklinguosius paveikslus ar skulptAi??ras. O A?tai Lietuvoje ypaA? paplitusA? Marijos Maloningosios atvaizdAi??, kai Marija vaizduojama nuleidusi rankas, iA? kuriA? sklinda malonAi??s spinduliai, kitose A?alyse retai tepamatysi, be to ir vaizduojama Maloningoji tik nuleidusi rankas ir atsukusi delnus A? A?iAi??rovAi?? ai??i?? malonAi??s spinduliA?, sklindanA?iA? iA? rankA?, kitA? A?aliA? liaudiA?kose Maloningosios skulptAi??rAi??lAi??se neteko pamatyti.

Atskirai paminAi??tinos PrakartAi??lAi??s ai??i?? tai iA?tisi pasakojimai apie JAi??zaus gimimAi?? ir TrijA? KaraliA? pasveikinimAi??, sudAi??ti iA? figAi??rAi??liA?, daA?nai net ir keliais aukA?tais. Tokios PrakartAi??lAi??s pradAi??tos ruoA?ti XVII a. baA?nyA?iose, iA? kuriA? paplito A? aristokratA? ir turtingA? miestieA?iA? namus, o XIX a. jos pradAi??tos A?rengti ir kaimo gyventojA? namuose. Beje, PrakartAi??lAi??s labai populiarios ir A?iandien, pvz., SlovAi??nijoje jos daromos iA? A?vairiausiA? medA?iagA? (popieriaus, medA?io, molio, gipso), A?vairaus dydA?io, eksponuojamos parodose, baA?nyA?iose, namuose.

Man taip pat rAi??pAi??jo pasiA?iAi??rAi??ti, kokia liaudies skulptAi??ros ir kryA?dirbystAi??s situacija A?iandieninAi??je Europoje? Kaip ir Lietuvoje, taip ir kitose A?alyse A?iomis dienomis retai kur autentiA?koje aplinkoje tepamatysi senAi??jAi?? skulptAi??rAi??lAi??. Paminklai, ypaA? mAi??riniai, akmeniniai yra iA?likAi?? iA? XIXai??i??XX a. pradA?ios ar netgi ankstesnio laikotarpio, bet daA?niausiai jau stovi tuA?ti, kartais A? juos A?monAi??s A?deda paveikslAi??lius ar naujas fabrikines skulptAi??rAi??les. Daugelyje A?aliA? senosios koplytAi??lAi??s bei koplytstulpiai ir dabar atlieka savo pirminAi?? funkcijAi??. Apie tai galima sprAi??sti iA? puoA?ybos: jie dabinami gAi??lAi??mis, prie jA? statomos A?vakutAi??s. Mediniai kryA?iai daA?niausiai nauji, taA?iau statomi arba atkuriami remiantis sena ikonografine medA?iaga. KoplytAi??lAi??s ir kiti memorialiniai paminklai tvarkomi, restauruojami, kai kurie naujai atstatomi ar net naujai pastatomi, prie A?ventA?jA? atvaizdA? dedamos gAi??lAi??s, degamos A?vakAi??s. Antai SlovAi??nijoje ir iki A?iA? dienA? mediniai kryA?iai puoA?iami raA?tuotais rankA?luosA?iais.

NorAi??A?iau atskirai paminAi??ti A?ekijAi??. A?ekai labai saugo savo krikA?A?ioniA?kAi??jA? paveldAi??, rAi??pinasi juo, restauruoja ir tyrinAi??ja, neA?iAi??rint to, kad visuomenAi?? yra labai sekuliarizuota. Smulkiosios architektAi??ros paminklai kataloguojami, fotografuojami ir apraA?omi. Tos fiksacijos pagrindu jau publikuota nemaA?ai leidiniA?. PavyzdA?iui, jie yra iA?leidAi?? arti 15 tomA? knygA? apie stulpus-kolonas su Ai??vA?. MergelAi??s Marijos, Ai??vA?. TrejybAi??s, kitA? A?ventA?jA? skulptAi??romis[2], kuriose A?ie paminklai suregistruoti pagal regionus, pateiktos jA? fotografijos ir apraA?ai. PaminAi??tinos ir dvi knygos, skirtos akmeniniams kryA?iams[3] ir dviejA? tomA? albumas, pristatantis PietA? Bohemijos ir Moravijos mAi??rines koplytAi??les ir koplytstulpius[4].

Tad pasidairius po EuropAi??, matyti, kad dievdirbiai gyveno ir kAi??rAi?? daugelyje katalikiA?kA? A?aliA?, kAi??lAi?? skulptAi??rAi??les A? kryA?ius, koplytstulpius, koplytAi??les. AnksA?iau maniau, kad galAi??tume prieA? kitus pasididA?iuoti liaudies skulptAi??ros siuA?etA? A?vairove, dabar Ai??miau tuo abejoti. Kitose A?alyse jA? taip pat gausu. Tad imi klausti savAi??s, kuo gi mes iA?siskiriame? Reikia pabrAi??A?ti mAi??sA? kryA?iA?, jA? formA? ir ornamentA? A?vairovAi??, taip pat ir stogastulpiA?, koplytstulpiA? formas ir dekorAi??. Reikia taip pat paA?ymAi??ti, jog iA?siskiriame A?ios tradicijos gajumu. Lietuvoje vis dar statoma palyginti daug naujA? kryA?iA?, koplytstulpiA?, stogastulpiA?. Tuo tarpu kitose A?alyse jie daugiausia tik restauruojami. Taip pat galim dA?iaugtis, kad turime daug puikiA? medA?io droA?Ai??jA?, skulptoriA?, kurianA?iA? ne tik tradicinAi??s religinAi??s ikonografijos skulptAi??ras, bet ir kitokios tematikos (mitologinAi??s, istorinAi??s ir kt.) kAi??rinius. Mano aplankytose A?alyse skulptAi??rAi??lAi??s gaminamos, taA?iau jos turi daugiau suvenyrinA? pobAi??dA?. BAi??tent dAi??l tradicijos gyvybingumo UNESCO lietuviA?kAi??jAi?? kryA?dirbystAi?? ir priskyrAi?? prie saugotinA? nematerialaus paveldo A?edevrA?.


[1] PodoktorantAi??ros staA?uotAi??, finansuojama pagal Europos SAi??jungos struktAi??riniA? fondA? A?mogiA?kA?jA? iA?tekliA? plAi??tros veiksmA? programos, MokslininkA? ir kitA? tyrAi??jA? mobilumo ir studentA? moksliniA? darbA? skatinimo priemonAi??s (VP1-3.1-Ai??MM-01) A?gyvendinamAi?? projektAi?? ai??zPodoktorantAi??ros (post doc) staA?uoA?iA? A?gyvendinimas Lietuvojeai???.

[2] Ivana MaxovA?, [et al.], MariA?nskAi??, trojiA?nAi?? a dalA?Ai?? svAi??teckAi?? sloupy a pilAi??Ai??e v okrese Svitavy, Praha: StA?tnAi?? A?stav pamA?tkovAi?? pAi??A?e, 1997; Ivana MaxovA?, [et al.], MariA?nskAi??, trojiA?nAi?? a dalA?Ai?? svAi??teckAi?? sloupy a pilAi??Ai??e v okrese AsstAi?? nad OrlicAi??, Praha: StA?tnAi?? A?stav pamA?tkovAi?? pAi??A?e, 1998; Ai??Ivana MaxovA?, Vratislav NejedlA?, Pavel ZahradnAi??k, fluconazol. MariA?nskAi??, trojiA?nAi?? a dalA?Ai?? svAi??teckAi?? sloupy a pilAi??Ai??e v okrese Rychnov nad KnAi??A?nou, Praha: StA?tnAi?? A?stav pamA?tkovAi?? pAi??A?e, 1999; Ivana MaxovA?, Vratislav NejedlA?, Pavel ZahradnAi??, MariA?nskAi??, trojiA?nAi?? a dalA?Ai?? svAi??teckAi?? sloupy a pilAi??Ai??e v okrese Hradec KrA?lovAi??, Praha:Jalna, 2000; Ivana MaxovA?, Vratislav NejedlA?, Pavel ZahradnAi??k, MariA?nskAi??, trojiA?nAi?? a dalA?Ai?? svAi??teckAi?? sloupy a pilAi??Ai??e v okrese NA?chod, Praha: StA?tnAi?? A?stav pamA?tkovAi?? pAi??A?e, 2002; Ivana MaxovA?, Vratislav NejedlA?, Pavel ZahradnAi??k, MariA?nskAi?? trojiA?nAi?? a dalA?Ai?? svAi??teckAi?? sloupy a pilAi??Ai??e v okresech Chrudim a Pardubice, Prahe: StA?tnAi?? pamA?tkovA? A?stav v Praze, 2002; Vratislav NejedlA?, Pavel ZahradnAi??, MariA?nskAi??, trojiA?nAi?? a dalA?Ai?? svAi??teckAi?? sloupy a pilAi??Ai??e v LibereckAi??m kraji, Praha: NA?rodnAi?? pamA?tkovA? A?stav, 2003; KateAi??ina AdamcovA? … [et al.], MariA?nskAi??, trojiA?nAi?? a dalA?Ai?? svAi??teckAi?? sloupy a pilAi??Ai??e v KarlovarskAi??m kraji, Praha: Jalna, 2004; Ivana MaxovA?, Vratislav NejedlA?, Pavel ZahradnAi??k, MariA?nskAi??, trojiA?nAi?? a dalA?Ai?? svAi??teckAi?? sloupy a pilAi??Ai??e v kraji VysoA?ina, Praha: NA?rodnAi?? pamA?tkovA? A?stav, 2006; Vratislav NejedlA?, Pavel ZahradnAi??k, MariA?nskAi??, trojiA?nAi?? a dalA?Ai?? svAi??teckAi?? sloupy a pilAi??Ai??e v PardubickAi??m kraji, Praha: Argo, 2008; Ivana MaxovA?, Vratislav NejedlA?, Pavel ZahradnAi??k, MariA?nskAi??, trojiA?nAi?? a dalA?Ai?? svAi??teckAi?? sloupy a pilAi??Ai??e v JihoA?eskAi??m kraji, Praha :NA?rodnAi?? pamA?tkovA? A?stav, 2009.

3 ZdenAi??k ProchA?zka, PAi??Ai??bAi??hy vepsanAi?? do kamene, aneb putovA?nAi?? za drobnA?mi kamennA?mi pamA?tkami DomaA?licka a Tachovska. DAi??l I. = Geschichten in Stein geschrieben, oder, Wanderungen zu den kleinen SteindenkmAi??lern der Landkreise Taus und Tachau. Teil I., V DomaA?licAi??ch: NakladatelstvAi?? A?eskAi??ho lesa, 2008; ProchA?zka ZdenAi??k, PAi??Ai??bAi??hy vepsanAi?? do kamene, aneb putovA?nAi?? za drobnA?mi kamennA?mi pamA?tkami DomaA?licka a Tachovska. DAi??l II. = Geschichten in Stein geschrieben, oder, Wanderungen zu den kleinen SteindenkmAi??lern der Landkreise Taus und Tachau. Teil II., V DomaA?licAi??ch: NakladatelstvAi?? A?eskAi??ho lesa, 2009.

4 Pavel HA?jek, ZdAi??nA? boA?Ai?? muka v jiA?nAi??ch A?echA?ch, A?eskAi?? BudAi??jovice: NA?rodnAi?? pamA?tkovA? A?stav, A?zemnAi?? odbornAi?? pracoviA?tAi?? v A?eskA?ch BudAi??jovicAi??ch, 2009; Zdenka PalouA?ovA?, KamennA? boA?Ai?? muka v jiA?nAi??ch A?echA?ch a pAi??ilehlAi?? MoravAi??, A?eskAi?? BudAi??jovice: NA?rodnAi?? pamA?tkovA? A?stav, A?zemnAi?? odbornAi?? pracoviA?tAi?? v A?eskA?ch BudAi??jovicAi??ch, 2009.