KAi??dikio akys ir filosofo galva…

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LietuviA? raA?ytojai
DATA: 2012-05

KAi??dikio akys ir filosofo galva…

RaA?ytojas NacionalinAi??s premijos (ir kitA? literatAi??ros premijA?) laureatas JONAS MIKELINSKAS A?A? pavasarA? atA?ventAi?? savo 90-metA?. Daugelio romanA? ir noveliA? rinkiniA? autorius pastaraisiais metais, regis, labiau reiA?kiasi kaip aA?trios publicistinAi??s plunksnos meistras. Tad, raA?ytojui maloniai sutikus atsakyti A? ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? klausimus, labiau A?ia ai??i?? visuomenine-istorine linkme ir kreipAi??me pokalbA?…

Sveikiname Jus su graA?ia sukaktimi, kuriAi?? paA?ymite kupinas kAi??rybiniA? jAi??gA?. Gal mAi??ginkime perA?velgti JAi??sA? ilgAi??, turiningAi?? gyvenimAi?? nuo jaunA? dienA?…

AA?iAi?? uA? sveikinimAi??, nors man sukaktis nAi??ra tokia jau maloni, kaip galbAi??t kai kam atrodo. Ir ne vien dAi??l to, kad primena finiA?Ai??, kuris niekam ir niekada neatneA?a pergalAi??s, o tik skaudA? pralaimAi??jimAi??, bet ypaA? todAi??l, kad toje senatvAi??je amA?inai pritrAi??ksta laiko uA?baigti tai, kAi?? jau pradAi??jai, ir pradAi??ti tai, kAi?? pats sau paA?adAi??jai. KAi??rybiniA? jAi??gA? kol kas lyg ir uA?tektA?, bet ir jas laiko stoka surieA?ia A? oA?io ragAi??.

O mano ilgam turiningam gyvenimui labiausiai tiktA?, regis, italA? raA?ytojo Aleksandro Mandzonio A?Ai??ktelAi??jimas: ai??zKas yra A?mogaus gyvenimas, jei ne ilga eilAi?? perlA?, suvertA? ant ilgo, pilko melancholiA?ko siAi??loai???.

Bene bAi??dingiausias to mano gyvenimo bruoA?as ai??i?? netikrumas, kuris prasidAi??jo pirmomis studijA? Vilniaus universitete dienomis (A?stojau 1947-aisiais), skubant su dar maA?ai paA?A?stamu draugu, tokiu paA?iuAi??fuksu, kaip ir aA?, Lvovo gatve. Staiga prie mudviejA? sustojo amerikietiA?kas ai??zviliukasai???, kaA?kas trinktelAi??jo, aiktelAi??jo ar stuktelAi??jo, ir aA?… pasijutau gatvAi??je vienas. Kai atsipeikAi??jau, ilgai neabejojau, kieno ranka A?ia suveikAi??… Kokios galAi??jo bAi??ti mano studijos, kai draugui dingus ir nebeatsiradus, kiekviena mano diena universitete galAi??jo bAi??ti paskutinAi??. Tam buvo rimta prieA?astis ai??i?? juk stodamas nuslAi??piau, kad beveik vienerius metus praleidau Vokietijoje su kastuvu ir A?autuvu rankoje… SAi??dAi??damas auditorijoje daugiau galvojau ne apie mokslAi??, o apie miA?kAi??, kur ne vienas mano draugas kAi??rAi?? sau ateitA? ir TAi??vynei laisvAi?? su ginklu rankose. ApsisprAi??sti studijA? naudai padAi??jo ne anglA? filosofo Bertrando Russello nuostataAi??Better red than dead, bet gero biA?iulio, garsaus Lietuvos partizano Broniaus Krivicko nuomonAi??: A?iuo metu, kai nAi??ra vilties laimAi??ti, jei gali iA?likti gyvas niekam nekenkdamas, iA?lik ai??i?? TAi??vynei reikia ne lavonA?, bet gyvA? A?moniA?.

Savo mokslus pradAi??jote dar ai??zprie Smetonosai???… oratane singapore.

Manau, sAi??kmingai uA?baigti studijas universitete padAi??jo ir graA?Ai??s prisiminimai iA? ankstesniA? mokslo dienA?. YpaA? iA? SaloA?iA?, kur mokiausi penktame ir A?eA?tame skyriuose, kur pagarsAi??jau kaip geriausias mokinys, puikus dailininkas ir sportininkas, net iA?mokAi??s miestelio A?ikindriskius pasigaminti kojAi??kus ir jais stypA?ioti per balas ir purvynus. TaA?iau 1937 m., A?stojAi??s A? Pasvalio gimnazijAi??, nuo pat pirmA?jA? dienA? pagarsAi??jau ne kuo kitu, bet kaip ai??ztAi??tAi??ai???. Mat buvau peraugAi??s, ai??zpersenAi??sai???, o tokiam mokytis tarp normaliA? vaikA? teko leidimo laukti iA? paties Kauno. O kol laukiau, daugiau klaidA?iojau po miestAi?? ir jo apylinkes, negu sAi??dAi??jau klasAi??je. ai??zTAi??tAi??sai??? vardAi?? gavau ir dAi??l to, kad iA? visA? baltA? vasariA?kai uniformuotA? gimnazistA? iA?siskyriau juoda namie austa milelio apranga. Kai to leidimo mokytis pagaliau sulaukiau, buvau jau gerokai moksle nuo kitA? atsilikAi??s. Besivydamas ne kuo tepagarsAi??si. NepagarsAi??jau ir kaip ateitininkas, juo tapAi??s tais paA?iais mokslo metais, nors A?i BaA?nyA?ios proteguojama organizacija buvo uA?drausta ir persekiojama. Tuo ypaA? pasiA?ymAi??jo skautai. AA? Pasvalio gimnazijoje pagarsAi??jau kaip dailininkas ir kaip pirmasis iA? gimnazistA? iA?vykAi??s A? Darbo tarnybAi?? Vokietijoje (Reichsarbeitdienst).

IA? mokymosi gimnazijoje dienA? ypaA? gerai prisimenu KariuomenAi??s ir visuomenAi??s susiartinimo A?ventAi??, kai visa mAi??sA? klasAi?? pirkdavo Lietuvos kariuomenei A?autuvAi??, ir 1938 m. Lenkijos ultimatumAi?? Lietuvai dAi??l diplomatiniA? santykiA? uA?mezgimo, kai daugelis suaugesniA? gimnazistA? vieni kitA? klausinAi??jo, kur A?ia galima uA?siregistruoti, kad bAi??tA? pasiA?sti A? frontAi?? kovai su lenkais.

O kaip JAi??sA? atmintyje uA?sifiksavAi?? 1940-A?jA? A?vykiai ai??i?? ar bAi??ta ai??zdarbo liaudiesai??? dA?iAi??gavimo, mAi??sA? intelektualams ir menininkams parveA?us ai??zStalino saulAi??ai????

1940 metA? sovietA? okupacija man ir daugeliui kitA? buvo antrasis nusivylimas Smetonos valdA?ia, kuri nepakAi??lAi?? tautos A? kovAi?? su okupantu. Juo labiau, kad turAi??jom gerai apginkluotAi?? kariuomenAi?? ir iA?garsintAi?? jos vadAi?? StasA? RaA?tikA?. TodAi??l ir parveA?ta iA? Maskvos Stalino ai??zSaulAi??ai??? nenudegino taip, kaip turAi??jo nudeginti. O kalbant apie mAi??sA? intelektualus, kurie parveA?Ai?? Stalino saulAi??, bAi??tina A?inoti, kad jAi?? veA?Ai?? ne tik Petras Cvirka, Liudas Gira, Kostas Korsakas, Antanas Venclova, SalomAi??ja NAi??risai??i?? bet ir tokios pasaulio garsenybAi??s kaip Theodoras Dreiseris, Maksimas Gorkis, Romainas Rollandas, Ernestas Hemingwayai??i??us, Bernardas Shaw, Heinrichas ir Thomas Mannai, Paulis Eluardai??i??as ir daugelis kitA?.

Be to, neproA?al A?inoti, kad tarpukario Lietuvoje kone kiekviename kioske galAi??jai nusipirkti sovietines ai??zIzvestijasai???, kad teisybAi?? apie SovietA? SAi??jungAi?? lietuvis suA?inodavo tik iA? katalikiA?kos spaudos (oficialioji spauda SovietA? SAi??jungai buvo gana palanki), kad ai??zLietuvos Ai??kininkasai??? ir ai??zLietuvos A?iniosai??? raA?Ai??, kaip laimingai gyvena Rusijos kolchoznikai. Nors smetoninAi?? valdA?ia LietuvAi?? orientavo A? PrancAi??zijAi?? ir AnglijAi??, bet SovietA? SAi??jungos A?taka A?ia buvo nemaA?a. Be to, ji buvo savotiA?kas, tegul ir iliuzinis garantas nuo pagrindinio Lietuvos prieA?o ai??i?? ai??zponA? Lenkijosai??? ai??i?? ir nuo nacionalsocialistinAi??s Vokietijos. Visa tai okupantams buvo A? naudAi??.

Kai sovietA? tankai sugarmAi??jo A? PasvalA?, aA? buvau toli kaime, savo akimis to nemaA?iau. Bet visi plaA?iai kalbAi??jo, kad ne vienas sutiko okupantAi?? su gAi??lAi??mis, uravimais bei valiavimais. Mano namiA?kiai, ypaA? tAi??vas, kuris visAi?? savo jaunystAi?? ir sveikatAi?? atidavAi?? tarnaudamas svetimiems, kad galAi??tA? A?sigyti nuosavos A?emAi??s gabalAi??, okupacijAi?? iA?gyveno labai skaudA?iai ir be laiko mirAi??. AA? pats, mano broliai ir dar maA?a sesuo daugiau viskuo domAi??jomAi??s, kaA?ko laukAi??me, negu gedAi??jome. Juo labiau, kad visokiA? naujienA? ir neA?prastA? dalykA? netrAi??ko. Daug kAi?? stebino ir net erzino buvusiA? draugA? A?ydA? aktyvumas. Kai kurie iA? jA? dAi??l menko nieko nesivarA?ydavo tave pavadinti ai??zsmetonininkuai??? ar ai??zfaA?istuai???. NedavAi?? ramybAi??s ir ai??zagitkaai??? stoti A? komjaunimAi??. Bet norinA?iA? tapti komjaunuoliais mAi??sA? klasAi??je ilgAi?? laikAi?? neatsirado nAi?? vieno. IA? naujA? mokytojA? vienas populiariausiA? buvo advokatas KirA?onas, kuris turAi??jo nedaug pamokA?, dAi??stAi?? visuomeninius mokslus, bet pasakydavo daug tiesos apie naujAi??jAi?? santvarkAi??.

Kaip JAi??s, raA?ytojas ir, matyt, ne menkesnis skaitytojas, vertinate tokius mAi??sA? talentus kaip SalomAi??ja NAi??ris ar Kostas Kubilinskas? Ar kAi??ryba sau, o asmeninis bei visuomeninis kAi??rAi??jA? gyvenimas ai??i?? sau?..

SalomAi??jAi?? NAi??rA? visada stengiausi daugiau pateisinti negu kaltinti. Juk viskAi?? ji darAi?? ne dAi??l karjeros, o meilAi??s ir teisybAi??s ieA?kodama. Be to, reikia manyti, jai darAi?? A?takAi?? ir minAi??tA? pasaulio intelektualA? liaupsAi??s, skirtos SovietA? SAi??jungai. Tasai polinkis jAi?? pateisinti dar labiau sustiprAi??jo, iA?klausius ne vienAi?? jos eilAi??raA?tA?, [radijo] ai??zVidurnakA?io poezijojeai??? skaitomAi?? aktorAi??s RAi??tos StaliliAi??naitAi??s. TaA?iau, kai bandA?iau SalomAi??jAi?? NAi??rA? pateisinti 2001 metA? rudenA? A?ikagoje susitikime su Amerikos lietuviais, suprastas nebuvau.

iliustracija
1982 m. Jonas Mikelinskas (deA?inAi??je) su Vytautu Kubiliumi
Nuotrauka iA? asmeninio J. Mikelinsko archyvo

Daug sunkiau pateisinti KostAi?? KubilinskAi??, kuris gelbAi??damas savo gyvybAi?? bei talentAi??, A?udAi?? niekuo jam nenusikaltusA? A?mogA? ai??i??Ai?? ir dar kovotojAi?? uA? Lietuvos laisvAi?? ir nepriklausomybAi??; jis vadovavosi ne tAi??vynAi??s meile, o savisaugos instinktu..

Taigi Jums teko ir Vokietijoje pabuvoti…

Teko, bet tik ne visus metus. Tai buvo darbo ir karinio apmokymo tarnyba. IA? pradA?iA? apsistojome RytprAi??siuose, o paskui Riugeno saloje ai??i?? netoli Danijos. Daugiausiai dirbome prie kopA? sutvirtinimo, aerodromo praplAi??timo bei sutvarkymo, o rudenA? padAi??jome Ai??kininkams sudoroti derliA?. IA?vykau A? VokietijAi??, norAi??damas uA?sitikrinti teisAi?? baigti gimnazijAi?? ir A?stoti A? aukA?tAi??jAi?? mokyklAi??, 1942 m. balandA?io 4 dienAi??, o grA?A?au A? LietuvAi?? 1943 metA? vasario mAi??nesA?. Tais paA?iais metais vAi??l A?stojau A? Pasvalio gimnazijAi?? ir jAi?? baigiau 1944 m. pavasarA?.

Dabar, praAi??jus tiek metA?, galiu nenusikalsdamas jokiai tiesai sakyti, kad tai buvo ne Darbo, o tikra VyriA?kumo mokykla. Ir ne tik dAi??l to, kad iA?mokom darbuotis su kastuvu ir A?autuvu, bet ir todAi??l, kad uA?sigrAi??dinom kAi??nu ir dvasia per karines pratybas, manevrus, sportAi??, A?ygius pilna apranga po 20 ir net 40 km. Mes, lietuviai, ten nepatyrAi??me nei diskriminacijos, nei rasizmo, nei neteisybiA?. UA? snaiperiA?kAi?? A?audymAi?? A?audykloje net buvau gavAi??s deA?imt dienA? atostogA?.

TodAi??l iki A?iol niekaip netelpa galvoje mintis, kaip ir kodAi??l A?i kultAi??ringa nacija galAi??jo taip neA?moniA?kai elgtis su A?ydais.

Ar sovietiniais metais jautAi??te bAi??tinybAi?? prisitaikyti, veidmainiauti, eiti A? kompromisus su sAi??A?ine?

Tos bAi??tinybAi??s prisitaikyti, veidmainiauti, eiti A? kompromisus su sAi??A?ine negalAi??jau nejausti. Juk nesakysi ai??zvelniop StalinAi??ai???, kai visi jo garbei ploja ir net atsistoja. Demonstruoti savo tikruosius jausmus bAi??tA? buvusi saviA?udybAi??. Kitas reikalas ai??i?? A?inoti tA? kompromisA? su sAi??A?ine ribAi??. Kai perA?engsi tAi?? ribAi??, kai tik nuo tavAi??s priklauso tavo artimo tremtis arba mirtis, bAi??si ne kas kitas, o tik bailys ir niekA?as. KompromisA? su sAi??A?ine mano gyvenime buvo, bet ne norint pakenkti kitam arba siekiant tokiu bAi??du visam laikui prisijaukinti sAi??A?inAi??. O konkreA?iai galiu pasigirti bent tuo, kad niekada neparaA?iau Dievas maA?Ai??ja raide.

Vis dAi??lto kaip raA?ytojas, regis, nebuvote labai skriaudA?iamas ai??i?? ir knygos (romanai, novelAi??s) leidA?iamos, ir apdovanojimA? sulaukAi??te…

Nebuvau skriaudA?iamas tol, kol sovietinAi?? valdA?ia tikAi??jo, kad galAi??s mane prisijaukinti. Kai to nepavyko padaryti, pirmas rimtesnis smAi??gis buvo smogtas 1978 metais, vos iA?Ai??jus romanui ai??zUA? horizonto ai??i?? laisvAi??ai???. Tada RaA?ytojA? eilinio plenumo metu poetas, romanistas ir neaiA?kiA? darbA? specialistas Sirijos Gira pareiA?kAi??, kad Jonas Mikelinskas paraA?Ai?? faA?istinA? romanAi??. O kai iA?Ai??jo apysaka ai??zTrys dienos ir trys naktysai??? (ai??zPergalAi??sai??? A?urnale), kur aA? pirmas lietuviA? beletristikoje herojaus lAi??pomis iA?kAi??liau bAi??tinybAi?? ai??zAudiatur et altera parsai???, netekau darbo RaA?ytojA? sAi??jungoje. Mano reikalai vAi??l pakrypo A? geresnAi?? pusAi?? tik po vienos lietuviA? literatAi??ros dekados Maskvoje, kai garsus rusA? raA?ytojas Nikolajus Tichonovas iA?gyrAi?? mano apysakAi?? ai??zAnonimasai???, iA?verstAi?? Belos Zaleskajos ir publikuotAi?? A?urnale ai??zDruA?ba narodovai???. O valstybinAi?? premijAi?? uA? romanAi?? ai??zKur lygAi??s laukaiai??? gavau tik SovietA? SAi??jungoje atAi??jus A? valdA?iAi?? GorbaA?iovui ir prasidAi??jus ai??zpereAi??stroikaiai???.

YpaA? man buvo malonu, kad sulaukAi?? pripaA?inimo ir mano publicistika, kuri kAi??lAi?? opius, daugeliu atA?vilgiu net ir poleminius klausimus.

Kaip apibendrintumAi??te savo groA?inAi?? kAi??rybAi?? ai??i??Ai?? kurios temos labiausiai ai??zskaudAi??joai???, kokios knygos iA?liko brangiausios?..

Brangiausios man knygos yra tos, kurias sunkiausia buvo iA?leisti: ai??zJuodA?jA? egliA? A?alisai???, ai??zUA? horizonto ai??i?? laisvAi??ai???, ai??zKur lygAi??s laukaiai??? ir kaA?kur dingusi ai??zMes dar sugrA?A?om vakare, arba Kapas be paminkloai???.

Iki A?iol mane persekioja ir skaudina mintis, kad nesuspAi??jau ir tikriausiai jau niekad nesuspAi??siu paraA?yti to rAi??sA?ios ir tragiA?kos tikrovAi??s padiktuoto romano, kurio kaA?kur matytas ar susapnuotas vaizdas neiA?eina nei iA? akiA?, nei atminties ai??i?? miestelio N aikA?tAi??je sustoja didA?iulis amerikoniA?kas sunkveA?imis, ir iA? jo vienas po kito it varlAi??s pavasarA? iA?A?oka bAi??rys kareiviA? su automatais ant krAi??tiniA?, su amerikoniA?kais ai??ztankaisai??? (batais) ant kojA?, sustoja prie suguldytA? prie A?ventoriaus sudarkytA? pusnuogiA? partizanA? ir ima uA?kandA?iauti iA? amerikoniA?kA? skardiniA? suAi??svinnaja tuA?onka, linksmai persimesdami negudriais juokeliais. Argi tai ne tos liAi??dnos tikrovAi??s simbolis?

Apie tai pagalvojus ir kai kAi?? prisiminus, pasidaro nesmagu, kad tiek metA? atidaviau apmAi??stymui to holokausto, kuris, anot rabino Arnoldo Jacobo Wolfo, ai??zpardavinAi??jamasai???.

Regis, NepriklausomybAi??s metas Jums taip pat neleidA?ia nurimti, ragina atsiliepti, kritikuoti, polemizuoti…

Negaliu stovAi??ti po medA?iu, kai matau, kad reikalinga tavo pagalba A?odA?iu ar veiksmu. Turiu paraA?Ai??s ir iA?leidAi??s penkias publicistikos, eseistikos knygas: ai??zKelionAi?? A? Delfusai??? (1994), ai??zAve, Libertasai??? (2001), ai??zA?mogus ir jo legendaai??? (2002), ai??zKodAi??l yra taip, kaip yraai??? (2004) ir penktoji ai??i??Ai?? ai??zNiurnbergo A?eA?Ai??lyjeai???. Mano publicistika ir eseistika apdovanota Nacionaline, VaiA?ganto ir KultAi??ros ministerijos premijomis.

Publicistikoje aA? itin daug dAi??mesio skiriu polemikai su istorikais ir politologais, kurie raA?ydami apie mAi??sA? dabartines bAi??das ir negeroves, jA? niekada nesieja su Niurnbergo procesu, kurio metu nepasmerkus sovietinio komunizmo, nebuvo pakirstos A?aknys ir buvusiai sovietinei nomenklatAi??rai. Tokiu bAi??du sudarytos jai sAi??lygos prisitaikyti ir tapti finansine oligarchija ir vAi??l vaidinti svarbA?, kartais lemiamAi?? vaidmenA? valstybAi??s gyvenime.

PrieA? daugelA? metA? esu paraA?Ai??s: ai??zTikras raA?ytojas yra kAi??dikio akys ir filosofo galvaai??i??ai??? Dabar, kai tos mano akys gerokai aptingo (skaitau tik per lupAi??), jas gerokai uA?goA?ia filosofo galva, kuri, mano laimei ar nelaimei, vis atkakliau gvieA?iasi kai kuriuos faktus ir reiA?kinius sugrAi??sti A? tam tikrAi?? schemAi?? ar sistemAi??, pavyzdA?iui, Niurnbergo sindromAi??. Gaila, mAi??sA? spauda daA?niausiai pripaA?A?sta tik tai, kas visuomeniniame-politiniame gyvenime yra jau oficialiai aprobuota.

Ar domitAi??s literatAi??riniu ir bendrai kultAi??riniu Lietuvos gyvenimu? Ar domina jaunesnieji kAi??rAi??jai, naujos tendencijos literatAi??roje ir kituose menuose?

Pagal galimybes ir aplinkybes domiuosi, nors neretai tenka nusivilti mAi??sA? literatAi??rinio ir kultAi??rinio gyvenimo vienpusiA?kumu ai??i?? jame vis labiau iA?ryA?kAi??ja pataikavimas masiniam skoniui. Be to, norAi??tA?si, kad ir valdA?ia literatAi??rai ir kultAi??rai skirtA? didesnA? dAi??mesA?.

Vilnius, 2012 05 16-17

escitalopram 10 mg buy.

Ai??