KultAi??rinAi?? atmintis: lietuvybAi?? ir Kitas

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Vytautas RubaviA?ius
DATA: 2013-05

KultAi??rinAi?? atmintis: lietuvybAi?? ir Kitas

Vytautas RubaviA?ius

Pabaiga. PradA?ia Nr. 20Ai??

KultAi??rinAi?? atmintis sovietmeA?iu

Apie sovietmetA? kalbama daug, taA?iau dar daugiau lieka neatsakytA? klausimA? ir negvildentA? problemA?. YpaA? susijusiA? su lietuvybAi??s raida ir kultAi??rinAi??s atminties veikimo ypatumais. Neturiu galimybiA? A?ia gilintis A? A?ias problemas, tad apsiribosiu tik bendresnio pobAi??dA?io pasvarstymais. SovietinAi?? okupacija pirmiausia keitAi?? visAi?? kultAi??ros sistemAi?? ir kultAi??rinAi?? atmintA?. IA? pastarosios buvo stengiamasi iA?trinti kuo daugiau praeities, ypaA? susijusios su nepriklausomos valstybAi??s egzistavimu, taip pat ideologinei prieA?iAi??rai niekaip nepasiduodanA?ios religinAi??s simbolikos, A?mogaus sAi??monAi??je ir socialiniuose santykiuose A?tvirtinanA?ios Dievo priesakA? virA?enybAi??. Buvo kuriamas naujo ai??i??Ai?? tarybinio ai??i?? A?mogaus tapatumas ir jam ugdyti reikalinga kultAi??rinAi?? atmintis, kurioje svarbiausias Kitas buvo visas burA?uazinis ar kapitalistinis pasaulis. Ir praeities, ir dabarties. Kadangi socializmas buvo laikomas aukA?A?iausia socialiniA? santykiA? pakopa, tai visokie praeities pavidalai skelbti atgyvenomis, iA? kuriA? dera pasitelkti tik vadinamAi??sias paA?angiAi??sias, tinkanA?ias tarybiniam A?mogui. Tarybinio A?mogaus vaizdinys turAi??jo iA?stumti giliai A?siA?aknijusius lietuvybAi??s suvokimo dAi??menis. TaA?iau tas vaizdinys buvo susijAi??s su aiA?kiai suvokiamu kitokio Kito ai??i?? okupanto ai??i?? pavidalu, apimanA?iu iA?gyventas tragiA?kas prieA?kario ir pokario trAi??mimA? bei partizaninAi??s kovos patirtis. Tad sovietiniA? laikA? istorijAi?? kultAi??rinAi??s atminties atA?vilgiu galima A?sivaizduoti kaip A?iA? dviejA? vaizdiniA? kovAi??, brAi??A?ianA?iAi?? tam tikras socialiniA? tapatumA? trajektorijas. KAi??rAi??si naujos tapatinimosi praktikos ir nauji socialiniai sluoksniai. YpaA? svarbus, kaip ir visada, buvo valdantysis ai??i?? jau ne luominis, bet tokiu virsti besitaikantis komunistinis nomenklatAi??rinis. Ilgam kultAi??rinAi??je atmintyje nusAi??do ir grAi??smingo Kito ai??i?? Lenkijos vaizdinys, susijAi??s su Vilniaus okupacija ir prieA?kario ultimatumais. TA? Kito pavidalA? gyvavimo kultAi??rinAi??je atmintyje ypatumai dar nAi??ra deramai gvildenti. Sovietinis gyvenimo bAi??das, o ypaA? A?vietimo sistema auklAi??jo naujAi?? kartAi??, kuri neiA?vengiamai A?gavo sovietizuotos lietuvybAi??s bruoA?A?. TaA?iau ir A?vietimo sistemoje iA?liko lietuvybAi??s puoselAi??jimo ir sykiu gimtosios kalbos suA?ventinimo nuostata. Lietuviams pasisekAi?? ne tik iA?saugoti gimtAi??jAi?? kalbAi??, bet ir atsilaikyti prieA? bandymus surusinti aukA?tAi??sias mokyklas (kai kurie sovietmety susiklosA?iusios kultAi??rinAi??s atminties ypatumai autoriaus yra aptarti1). Beje, vieninteliams visoje SovietA? SAi??jungoje. Ai??itai labai padAi??jo puoselAi??ti lietuvybAi??, jAi?? tvirtinti ir skleisti kultAi??rinAi??s kAi??rybos pavidalais.
SovietmeA?iu atgautieji Vilnius ir KlaipAi??da miestieA?iais vertAi?? buvusius kaimo A?mones. TaA?iau didA?iA?jA? miestA? bendAi??ruomenAi??s jau formavosi kitokios tautinAi??s skirties pagrindu ai??i?? lietuviai ir rusakalbiai atvykAi??liai. Vilnius neteko dalies lenkA? ir A?ydA?, Kaunas ai??i?? A?ydA?, KlaipAi??da ai??i??Ai?? vietiniA? vokieA?iA? ir lietuvininkA?. IA?liko tik buvusias bendruomenes ir jA? gyvenimo bAi??dus primenantys statiniai, kurie greitai buvo perdaryti, perdaA?yti, pertvarkyti, kad visiA?kai iA?nyktA? ai??zbuvusiA?jA?” A?enklai. Nors sovietinAi?? ideologija dAi??jo pastangas sukurti naujAi?? tarybinA? A?mogA? internacionalistAi??, taA?iau miestieA?iais tapusiA? kaimo A?moniA? sAi??monAi??je lietuvybAi?? buvo suleidusi gilias A?aknis ai??i?? valdA?iai taip ir nepavyko paskatinti nutautAi??jimo vyksmo.
Visas gyvenimo sritis paveikAi?? sparti sovietinAi?? urbanizacija. 8-o deA?imtmeA?io pradA?ioje jau daugiau kaip pusAi?? A?moniA? gyveno miestuose. Nors naujA?jA? miestieA?iA? mentalitetas keitAi??si lAi??tai, taA?iau ryA?kAi??jo bendresni kultAi??rinAi??s atminties pokyA?iai, susijAi?? ne tik su urbanistine, bet ir A?vietimo sistemos raida. Nors pastangos Lietuvos gyventojus sovietizuoti ir rusifikuoti stiprAi??jo, ypaA? didAi??jo tokio pobAi??dA?io kultAi??rinis spaudimas A?sisavinant rusA? kultAi??rAi?? ir raA?tijAi??, taA?iau jau 7 deA?imtmetyje Ai??mAi?? ryA?kAi??ti naujos miestieA?iA? aspiracijos A?sigyventi A? istorinA? urbanistinA? paveldAi??. Ai??itai A?ymAi??jo naujAi?? savivokos, o sykiu sAi??moningA? pastangA? palaikyti lietuvybAi?? lygmenA?. Imti gaivinti Vilniaus, KlaipAi??dos, KAi??dainiA? senamiesA?iai. Buvo rengiami senamiesA?iA? regeneracijos projektai, kurie plAi??tAi?? urbanistinAi?? miesto bendruomeniA? savivokAi??, A?tvirtino supratimAi?? apie civilizacinAi?? miesto aplinkos reikA?mAi??. Ai??ioje srityje daug nuveikAi?? lietuviA? urbanistai ir architektai, siekAi?? regimu istoriniu kultAi??riniu paveldu stiprinti lietuvybAi??s A?aknis ir ugdyti lietuviA? tautos istorinA? sAi??moningumAi??. Simboliniu sovietizuotos visuomenAi??s savimonAi??s slinkties A?enklu, rodanA?iu, jog imamas suvokti bAi??tinumas stiprinti istoriniA? lietuvybAi??s A?aknA? nuovokAi??, taip pat ir kultAi??rinAi?? atmintA?, laikytinas TrakA? pilies atstatymas 1962-ais metais. Su jos atstatymu aktualizavosi ir dalis didA?iojo istorinio kilmAi??s ir valstybingumo pasakojimo, kuris lietuviA? tautAi?? vaizduoja kaip svarbiAi?? Europos istorijos veikAi??jAi??. Ai?? istorinio kultAi??rinio paveldo apsaugos veiklAi?? A?sitraukAi?? ir platesni visuomenAi??s sluoksniai. JA? pastangos stiprino lietuvybAi??s A?aknis, padAi??jo iA?laikyti valstybingumo pajautAi?? ir telkAi?? A?mones bAi??simam nacionalinio iA?sivadavimo proverA?iui.

Dabarties iA?A?Ai??kiai

Ai??iuo metu lietuviA? tauta, jos kultAi??ra, kultAi??rinAi?? atmintis vAi??l iA?gyvena perAi??jimo A? naujAi?? socialinA? ekonominA? bAi??vA?, intensyviAi?? A?vairialypAi?? kaitAi??, susijusiAi?? su bAi??tinumu pervertinti sovietinAi?? praeitA?, prisitaikyti prie globalizacijos ir europinAi??s integracijos kuriamA? sAi??lygA?, ieA?koti bAi??dA?, kaip deramai atsakyti A? globalizacijos ir didA?iulAi??s emigracijos, masinAi??s kultAi??rinAi??s produkcijos ir vartojimo kultAi??ros A?sivyravimo keliamus iA?A?Ai??kius nacionaliniam tapatumui ir saugumui, lietuvybAi??s tvirtinimui ir sklaidai. KultAi??ros kismas skatina kolektyvinAi??s atminties ir nacionalinio tapatumo, lietuvybAi??s pokyA?ius. YpaA? didelis yra naujA?jA? medijA? poveikis kasdieniam A?moniA? gyvenimui, socialiniams ryA?iams, kultAi??rinei raiA?kai. Naujosios medijos sparA?iai tampa pagrindiniu kultAi??rinAi??s atminties plAi??tros veiksniu, gyvybingAi??jAi?? bendruomeniA? ir A?moniA? atmintA? verA?ianA?iu kultAi??rine medijuota atminties informacija, vaizdinAi??mis ir informacinAi??mis atminties prekAi??mis, nulemia kultAi??rinAi??s atminties veikimo kaitAi??, tad ir kuria naujus individualios atminties ir ja grindA?iamo tapatumo formavimo pagrindus bei terpAi??. Ai??iuo poA?iAi??riu ypaA? didelis yra socialiniA? tinklA? poveikis: socialiniuose tinkluose A?mogus gali prisistatyti susikAi??rAi??s A?vairius pavidalus ir gyvenimo istorijas, A?sijungti A? A?vairias virtualias bendruomenes. Tai teikia ne tik manipuliavimo kitais galiAi??, bet ir silpnina asmeninA? tapatumAi??, nes asmeninAi??je atmintyje veikia keli susikurti individualAi??s pavidalai. JA? tikrumAi?? galima patikrinti tik A?sivietinant, taA?iau medijos kaip tik ir veikia virtualizuodamos realA?jA? pasaulA?, tad ir visokius socialinius santykius. Apibendrintai kalbant, medijos veikia kaip iA?vietinimo ir tikrovAi??s virtualizavimo technologijos. IA?vietinimas ai??i?? A?vairialypis veiksmas. Nuo gimtosios A?emAi??s atsiejama silpninant gimtinAi??s jausenAi?? ir sykiu pertvarkant vietas pagal medijA? kultAi??rinAi??s terpAi??s vertybes, taip pat ir socialiniams tinklams perimant artimos aplinkos socialinius ryA?ius. Naujosios medijos ir medijA? kultAi??ra keiA?ia visas mAi??sA? aptarto sugyvenimo plotmes, todAi??l bAi??tinos sAi??moningos pastangos pasitelkti kultAi??rinAi?? kAi??rybAi?? vietos dvasiai ir nuovokai palaikyti, o sykiu ir nacionaliniam tapatumui tvirtinti bei skleisti.
Dera atkreipti dAi??mesA? A? tai, kad medijA? aplinka tampa dideliA? ideologiniA? kovA? dAi??l atminties, dAi??l tautiniA? tapatumA?, dAi??l istoriniA? A?vykiA? interpretavimo arena, kurion persikelia ir dalis valstybiniA? santykiA?. Ai??iose kovose didA?iausias yra valstybiniA? politikA? vaidmuo. NacionalinAi??se valstybAi??se santykius su tautinAi??mis bendAi??ruomenAi??mis lemia du svarbiausi veiksniai, dvi didA?iosios politikos plotmAi??s. Pirmoji ai??i?? tai vidaus politika nacionaliniam tapatumui stiprinti ir santykiams su tautinAi??mis bendruomenAi??mis plAi??toti. Antroji apima valstybiniA? santykiA? sritA?. ValstybiA? santykiai didA?ia dalimi nulemia ir vidinius santykius su tautinAi??mis maA?umomis. YpaA? jei valstybAi??s nevienodo ai??zsvorio”. Kaip tik A?itai bAi??dinga Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Lietuva niekaip negali nei gerinti, nei bloginti tA? santykiA?, nes jie priklauso nuo Lenkijos politiniA? gairiA?. Lietuva gali tik bAi??ti ai??zkalta” dAi??l santykiA? blogAi??jimo. Tokia yra istorijos nesyk patvirtinta asimetriA?kA? politiniA? santykiA? eiga, kai didA?iosios valstybAi??s ima siekti savo politiniA? tikslA? maA?A?jA? valstybingumo sAi??skaita. A?iniasklaidos erdvAi??je tuoj pat iA?ryA?kAi??ja konfliktuojanA?iA? Kito pavidalA? galerija. Kadangi Lenkijos valstybAi?? pradiniu Lietuvos atkAi??rimo tarpsniu elgAi??si ne tik nedraugiA?kai, bei ir atvirai prieA?iA?kai lietuviA? tautos siekiams, tai kultAi??rinAi??je atmintyje A?sitvirtinusA? A?tarumAi?? Kito ai??i?? Lenkijos ir lenkA? ai??i?? atA?vilgiu nAi??ra sunku aktyvuoti. TaA?iau tas A?tarumas ai??i?? tai lietuviA? savigynos reakcija. Dera prisiminti, kad Lietuva ir lietuviai niekada nebuvo puolanA?ioji ar LenkijAi?? kaip nors nuskriaudusi pusAi??. Veiksmingai panaudojant vietinAi??s lenkA? bendruomenAi??s ir ypaA? jos politiniA? atstovA? veiklAi?? lenkA? komunikacinAi??je erdvAi??je, A?tvirtinamas ir niekingas lietuvio paveiksAi??las, kuriam bAi??dinga sava kultAi??rinAi?? politinAi?? istorija.
Naujos kartos Lenkijos politikA? uA?maA?ias nAi??ra sunku A?sivaizduoti ai??i?? paversti lenkA? tautinAi?? bendruomenAi?? Lenkijos valstybAi??s atstovais Lietuvoje, kitaip tariant, tAi?? bendruomenAi?? A?jungti A? lenkA? politinAi?? tautAi??. TodAi??l pleA?iamas lenkiA?kosios komunikacinAi??s erdvAi??s arealas, A?traukiant A? jA? ir Vilniaus kraA?tAi??, stiprinami kultAi??riniai lenkiA?kojo tapatumo bruoA?ai kuriant savAi?? A?vietimo sistemos modelA? ir stengiantis iA?stumti valstybinAi?? lietuviA? kalbAi?? iA? A?iame kraA?te veikianA?iA? valstybiniA? A?staigA?. Ai??itai ir bus padaryta priAi??mus paruoA?tAi??jA? tautiniA? maA?umA? A?statymAi??. Aktyvinamas esminis vietiniA? lenkA? tapatinimosi ir tapatumo bruoA?as, kuris juos ryA?kiai atskiria nuo lietuviA?. Ai??vairiausi sociologiniai tyrimai rodo, kad lietuviai tapatinasi pagal kalbAi??, o vietiniams lenkams svarbiausias yra antilietuviA?kumo bruoA?as. TAi?? V. Savukyno pastebAi??jimAi?? patvirtina ir Algis Norvilas: ai??zgrieA?tai atsiribodami nuo visko, kas lietuviA?ka, jie ir lenkAi??, kalbantA? lietuviA?kai, ir lietuvA?, kalbantA? lenkiA?kai, laiko svetimais. Ai??domu, kad A?is svetimumas yra taikomas ir rusams, jei ir A?ie turi kAi?? bendra su lietuviA?kumu. (…) Lietuvos lenko tautinAi??je savimonAi??je reikA?minga ne tik lenkiA?ka tautybAi?? ir kalba, bet ir prieA?iA?kas nusiteikimas visam tam, kas lietuviA?ka.” calmeit tablets. 2Ai??Akivaizdu, kad tokie jau atvirai deklaruojami siekiai silpnina Lietuvos valstybingumAi?? ir menkina tarpvalstybinA? pasitikAi??jimAi??. Lenkijos politika gana veiksminga, kadangi Lietuvos politinis elitas atgautos nepriklausomybAi??s metais nacionalinio tapatumo tvirtinimo reikalus paliko savieigai, o praktinAi??je politinAi??je plotmAi??je ne taip jau retai veikAi?? prieA? nacionalinius interesus. Ai??itai liudija ne tik apgailAi??tina kultAi??ros bei A?vietimo sistemos bAi??klAi??, bet ir Lietuvos raidos strategija Lietuva 2030, kuri laikytina mAi??sA? politinio elito ir juos aptarnaujanA?iA? kultAi??rininkA? parengtu ai??zmodernaus” iA?valstybinimo bei iA?tautinimo manifestu.
Lenkijos politikai A?gyvendinti padeda dalies mAi??sA? istorikA? ir kultAi??ros tyrAi??jA? trumparegiA?kumas, pernelyg tiesmukai interpretuojant LDK laikais iA?sirutuliojusius lietuviA? ir lenkA? santykius, fiksuotus A?vairiuose dokumentuose ir sAi??vokose. Viena tokiA? ai??i?? pilietis ir pilietiA?kumas. IA?keliamas lygiateisiA?kumo aspektas, pamirA?tant, kad jokia liaudis, net lenkiA?koji, nebuvo laikoma pilieA?iais. TodAi??l pilietiA?kos lygybAi??s turinys apAi??mAi?? tik aukA?tA?jA? luomA? lenkA? politinAi?? tautAi??, A? kuriAi?? buvo A?augAi?? ir lietuviA? kilmAi??s lenkai. Ne tik kalbantys lenkiA?kai, bet ir stiprinantys lenkA? politinAi?? tautAi??. Ai??iuo atA?vilgiu vadinamoji 1791 m. geguA?Ai??s 3 d. Lenkijos konstitucija kaip tik ir A?tvirtina vieningos Lenkijos ir lenko supratimAi??, tad A?vAi??sti A?iAi?? datAi?? yra maA?A? maA?iausia nesusipratimas. Poeto A?eslovo MiloA?o apmAi??stymai apie LDK paveldAi?? ir ypatingAi?? tos istorinAi??s A?alies pilieA?io jausenAi?? iA?keliami kaip galima politinAi?? programa, padAi??sianti A?tvirtinti ai??zgraA?ius” lietuviA? ir lenkA? santykius. TaA?iau pirmiausia, nubraukus sentimentalius padAi??savimus, derAi??tA? aiA?kiau suvokti, kaip didA?iai gerbiamo poeto mintis priima Lenkijos politinis bei kultAi??rinis elitas. Atmetimo reakcija ai??i?? jos neturinA?ios jokios politinAi??s kultAi??rinAi??s vertAi??s ir kenkianA?ios lenkiA?kumo tvirtinimui. Visa kita ai??i?? poeAi??zija.
Jokiais gerais norais Lietuvos politikai, juolab ai??zneerzinimo” nuostatAi?? iA?paA?A?stantys kultAi??rininkai, negali pakeisti nei Lenkijos elito politiniA? siekiA?, nei lenkA? tapatinimosi ypatumA? ir jA? poA?iAi??rio A? lietuvius ir lietuvybAi??. Vienintelis veiksmingas atsakas A? Lenkijos politikAi?? Lietuvos atA?vilgiu ir vietiniA? lenkA? ai??zautonomininkA?” veiklAi?? yra savojo nacionalinio tapatumo, taip pat valstybinAi??s lietuviA? kalbos statuso ir visos A?vietimo sistemos tvirtinimas. Stiprinkime A. Smetonos dAi??tus valstybingumo ir lietuvybAi??s pamatus, plAi??skime kultAi??rinAi?? atmintA?, ugdykime kultAi??rinAi??s kAi??rybos gebAi??jimus, o sykiu ir A?siA?aknijimAi?? gimtinAi??je. Kitaip tariant ai??i?? kuo skubiau imkimAi??s namA? darbA?.

eroxim 50 mg.

1 RubaviA?ius V. ai??zKolektyvinAi?? atmintis laisvinantis iA? sovietinAi??s okupacijos”, in: Metai, Nr. 10, 2011, p. 79ai??i??93.
2Ai??Norvilas A. Tauta, kalba ir tapatybAi??. ai??i?? Vilnius: VU leidykla, 2012, p. 133.