KultAi??ros genetika kintanA?ioje mokykloje

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??KultAi??ra
AUTORIUS:Ai??Mindaugas Kvietkauskas

DATA: 2013-07

KultAi??ros genetika kintanA?ioje mokykloje

Mindaugas Kvietkauskas

A�

Ai?? paskutinAi?? vidurinAi??s mokyklos klasAi?? Ai??jau tais metais, kai iA? Lietuvos buvo galutinai iA?vesta sovietA? kariuomenAi??. Mokykloje patyriau Atgimimo virsmAi??, kuris nebuvo tik aikA?A?iA? euforija, bet smelkAi??si ir veikAi?? kaA?kur giliau, po oda. Tartum ten bAi??tA? dygAi??s, A?akojAi??sis tam tikras laisvAi??s nervas, kurA? iA? gautA? genetiniA? sAi??klA? traukAi?? augti to laiko atmosfera. Tarp 1988 ir 1991 metA? mano vangiai besikeitusioje vidurinAi??je bAi??ta daug maA?A? asmeniniA? iA?silaisvinimA? ai??i?? kai kartu su draugais demonstratyviai nusiriA?om pionieriA?kus kaklaraiA?A?ius ir atsisakAi??m stoti A? rikiuotes sovietiniA? A?venA?iA? proga, kai ryA?omAi??s ateiti A? mokyklAi?? be uniformA?, o su praplAi??A?ytais dA?insais, kai uA?siauginom ilgus plaukus ir A?itAi?? teisAi?? apgynAi?? galAi??jom tapti tikrais Vilniaus senamiesA?io ai??zneformalaisai???, kai pradAi??jom bAi??gti iA? pamokA? tos istorijos mokytojos, kuri mus gAi??sdino, kad mitinguose prie Adomo MickeviA?iaus paminklo renkasi iA?krypAi??liai. GalbAi??t kulminacija A?vyko tada, kai mAi??sA? klasAi?? 1991-A?jA? sausio 12 dienAi?? dar prieA? pirmAi?? pamokAi?? pabAi??go iA? mokyklos ir nuAi??jo budAi??ti prie Vilniaus televizijos bokA?to. PastabA? dAi??l blogo elgesio, kurias iA? tiesA? laikydavom kone pagyrimais, uA? tAi?? dienAi?? negavom. Atrodo, nebegavom jA? ir vAi??liau.

buy online ode des perfume.

A?velgdamas dabartiniu A?vilgsniu matau, kad to mokyklinio maiA?to paskatos buvo labai daugialypAi??s. VeikAi?? ir anksti suvokta Atgimimo laikA? politinAi?? kova, ir jaunimo subkultAi??ra su roko muzika, ir asmeninis nepritapimo prie nykokA? mokyklos standartA? pojAi??tis, ir visokiA? paA?eminimA? joje kartAi??lis, ir pokariu represuotos giminAi??s pasakojimai, ir paaugliA?ko brendimo A?tampos. Istorija, kAi??nas ir sAi??monAi?? A?oko savo A?okA? kartu. Bet A?ia prisidAi??jo dar vienas veiksnys, labai konkretus ir nekAi?? maA?iau uA? kitus nulAi??mAi??s tolesnA? keliAi??. Tai buvo kultAi??rinAi??s ir humanitarinAi??s erdvAi??s magnetizmas, Atgimimo metais iA?ties stiprus. Vos su ja susidAi??rus per senamiesA?io jaunimo aplinkAi??, kilo pojAi??tis, kad toje erdvAi??je veriasi nauji dalykai, kitoniA?ki tapatybAi??s A?altiniai, ai??i?? dar turintys pusiau uA?drausto, sunkiai prieinamo ir ne iki galo suprantamo vaisiaus prieskonA?, ai??i?? kurie randami pirmiausia savo pastangomis. TuometinAi??je mano mokykloje tie A?altiniai beveik neegzistavo, o jA? ieA?kojimas sutapo su instinktyviu noru uA?pildyti savo pasaulA? tikru, gyvybingu turiniu. TuA?A?ia ir pilna ai??i?? taip dabar galAi??A?iau pavadinti opozicijAi??, kuriAi?? savu, dar paaugliA?ku bAi??du aA?triai jutome ir darAi??me tam tikrus pasirinkimus. Niekas neragino manAi??s ir kito biA?iulio, penkiolikmeA?iA?, 1991 m. pavasarA? uA?siraA?yti A? Gintaro BeresneviA?iaus skaitomas vieA?as mitologijos paskaitas, kruopA?A?iai konspektuoti jo dAi??stomAi?? Sovijaus mito aiA?kinimAi?? ir nesuvaldomai rausti, kai G. BeresneviA?ius atsipraA?ydavo auditorijos, kad turA?s praleisti kai kurias prAi??sA? vaisingumo apeigA? detales, nes jo klausosi nepilnameA?iai. Niekas nepaliepAi?? vAi??lyvais vakarais eiti A? ai??zRomuvosai??? susitikimus ir mokytis ten senA?jA? sutartiniA?, kad ir karinAi??s ai??zMAi??taujAi??la mAi??taujoai???. Niekas tiesiogiai nepatarAi?? knygyne nusipirkti Arvydo Ai??liogerio ai??zBAi??ties ir pasaulioai??? arba Algirdo Juliaus Greimo ai??zTautos atminties beieA?kantai??? ai??i?? paaugliui visai neA?kandamA? knygA?, bet vis dAi??lto bandytA? skaityti nugriebiant bent atskiras frazes, intonacijas, mAi??stymo bAi??dAi??. Niekas nelydAi??jo trijA? paaugliA?, savanoriais atAi??jusiA? A? A?emutinAi??s pilies kasinAi??jimA? teritorijAi?? pas architektAi?? SigitAi?? LasavickAi?? ir pradA?iai gavusiA? kasinAi??ti pilies atmatA? kiemAi?? ai??i?? archeologiA?kai ypaA? turtingAi?? vietAi??. Tarsi nebuvo kam bAi??tent tokiom kryptim pastAi??mAi??ti, nurodyti ai??i?? bet lyg savaime traukAi?? A?engti tais takais. Ai??domu, kad pirmiausia tai buvo prigimtinAi??s etninAi??s kultAi??ros ir istorinAi??s atminties takai.

Galiausiai mano ir keliA? kitA? draugA?, dAi??l netipiA?ko elgesio mokykloje pravardA?iuojamA? ai??zkriA?naistaisai???, grupelAi??, vis labiau susiprieA?inanA?iAi?? su gana stagnaciA?ka atmosfera bei technokratiA?ku mokymo turiniu, sutvirtino ir gal net iA?gelbAi??jo tai, kad 1992 m. mus pasiekAi?? Lietuvos A?vietimo reformos pradAi??tas pokytis ai??i?? A?vestas klasiA? profiliavimas, daugiau erdvAi??s suteikta asmeniniam dalykA? pasirinkimui, kAi??rybinei saviraiA?kai. Atsiradusi nedidelAi?? humanitarinio profilio klasAi?? tapo ta sala, kurioje rado vietos saviti mAi??sA? interesai, tapatybAi??s turinio alkis ir pasirodAi?? visai kitokios mokytojA? asmenybAi??s ai??i?? kAi?? tik po studijA? Vatikane grA?A?Ai??s kun. Eitvydas Merkys, per tikybos pamokas giliai aiA?kinAi??s katalikA? teologijAi?? ir lotyniA?kAi??jAi?? liturgijAi??, puiki psichologAi?? Violeta SatkAi??nienAi??, vienuoliktokams prabilusi apie S. Freudo bei C. G. Jungo psichoanalizAi?? ir ypaA? apie A. Maslow humanistinAi?? psichologijAi??, religijos istorikAi?? Jolanta StupelytAi??, per kurios pamokas suvokAi??me, kas yra biblinio teksto hermeneutika ar VakarA? mistikos tradicija. Ar viso to reikAi??jo ai??i?? juk tai buvo anapus bet kokiA? privalomA? programA? ir egzaminA? reikalavimA?? Kokiu tikslu tai mums bandAi?? atverti nauji mokytojai, dar visai nepatyrAi?? kaip pedagogai? TaA?iau kaip tik su jais pirmAi?? kartAi?? pajutom, kad mokykla keiA?iasi ir gali kur kas daugiau ai??i?? A?vesdinti A? gyvAi?? kultAi??ros, paA?inimo vyksmAi??, vertybiA? ir pasaulAi??A?iAi??ros ratAi??, kad ir mokykloje, o ne tik uA? jos ribA? galima atrasti nuorodA? ir prasmiA?, svarbiA? mums kaip ieA?kanA?ioms savAi??s asmenybAi??ms. Berods 1993 m. pavasarA?, kai mAi??sA? grupelAi?? kartu su V. SatkAi??niene iA?vyko atlikti individualiA? psichologiniA? pratybA? prie vieno MolAi??tA? kraA?to eA?ero, patyriau tai, kAi?? iki A?iol laikau bene giliausiu susitikimu su savo vidiniu ai??zaA?ai???. Taip, tai jau davAi?? man mokykla. Ta kitokia, laisvAi??janti ankstyvos NepriklausomybAi??s mokykla, kuriAi?? noriu prisiminti ir prie kurios pagrindA? apmAi??stymo vis norisi grA?A?ti.

Tada dar tikrai negalAi??jau suvokti, kad A?itas pokytis, iA?gelbAi??jAi??s nuo vis didAi??janA?io susvetimAi??jimo mokykloje, o kartu ir nuo nepasitikAi??jimo savo prigimtimi, kilo iA? MeilAi??s LukA?ienAi??s, Vandos ZaborskaitAi??s, Dariaus Kuolio ir kitA? Lietuvos A?vietimo reformos kAi??rAi??jA? veiklos. Tai, kAi?? aA? ir kiti mano biA?iuliai instinktyviai jautAi??me kaip traukAi?? kAi??rybos erdvei ar pasiprieA?inimAi?? tuA?A?iai pamokA? rutinai, kaip sAi??monAi?? maitinanA?ios terpAi??s poreikA?, buvo konceptualiai suformuluota M. LukA?ienAi??s A?vietimo programoje ir, laimei, pradAi??jo bent iA? dalies veikti dar prieA? mums baigiant mokyklAi??. Mano kartai svarbius poslinkius nulAi??musioje knygelAi??je ai??zTautinAi?? mokykla: Lietuvos vidurinAi??s bendrojo lavinimo mokyklos koncepcijaai??? (1989) raA?oma: ai??zA?mogus brAi??sta per kultAi??rAi??. Ji yra jo gyvenimo bAi??das. <...> KultAi??ra tarsi antroji A?mogaus prigimtis. Ji veikia A?mogA? nuo pat gimimo dienos trim pagrindiniais atA?vilgiais: a) tai postAi??mis, dvasinis skatulys vystymuisi; b) tai turinys ir forma, pavidalas gaunamai dvasinei ir empirinei patirA?iai priimti ir A?sisavinti; c) tai auganA?io ir suaugusio A?mogaus raiA?ka, jo veiklos laukas. Kaip prigimties nepaisymas skaudA?iai atsiliepia psichofizinei A?mogaus brandai, taip kultAi??ros kaip struktAi??ros nepaisymas ilgainiui neigiamai atsiliepia atskiro individo ir paA?ios tautos dvasinei brandai. Ai??i individo ir jo gimtosios kultAi??ros sAi??veika ir sudaro tautinAi??s mokyklos pagrindAi??.ai??? TurbAi??t negalAi??A?iau tiksliau paaiA?kinti to poreikio brAi??sti per kultAi??rAi??, kurA? tikrai mokykloje jautAi??me, negu savo koncepcijoje yra apibrAi??A?usi daktarAi?? M. LukA?ienAi??, remdamasi savo sukauptomis didA?iulAi??mis A?iniomis apie Europos ir Lietuvos A?vietimo raidAi??. YpaA? stipri ir savita jos mintis, kad kultAi??ra nuolat sAi??veikauja su prigimtimi ir iA? tiesA? tampa vienu iA? psichofizinio A?mogaus vystymosi faktoriA?, brandos skatuliu, kurA? ignoruojant ar stelbiant asmenybAi?? lieka nevisavertAi??, iki galo nesusikuria visa jos struktAi??ra. Tai galiausiai persiduoda bendruomenei, kuri jauA?iasi taip pat kompleksuota, nepakankamai brandi, netikra dAi??l savo vertybiniA? pagrindA?.

Tai nAi??ra koks nors idealistinis kultAi??ros vaidmens pervertinimas: A?iuolaikiniai genetikos tyrAi??jai, skverbdamiesi vis giliau A? A?mogaus prigimties kodA? paslaptis, prieina prie radikalios iA?vados, kad kultAi??riniai pokyA?iai veikAi?? (ir tebeveikia!) A?mogaus genomo formavimAi??si, kad homo sapiens atveju kultAi??rAi?? reikia laikyti vienu iA? genetinAi??s raidos varikliA?, taigi bAi??tina kalbAi??ti apie genA? ir kultAi??ros koevoliucijAi?? (o ne apie genA? nulemiamAi?? A?mogaus kAi??rybingumAi??). Ai??tai A?ymus psicholingvistas Simonas Fisheris, Oksfordo universitete nustatAi??s genAi??, veikiantA? kalbinius A?mogaus gabumus (beje, ir paukA?A?iA? giedojimo A?gAi??dA?ius), A?iA? metA? geguA?Ai?? A?urnale ai??zScienceai??? paskelbAi?? A?sitikinAi??s, jog A?is genas patyrAi?? ypaA? daug mutacijA? dAi??l to, kad jA? veikAi?? ne fiziniai faktoriai (kova uA? bAi??vA?, ligos ar pan.), o kultAi??ros raida. Visa tai miniu todAi??l, kad iA? tiesA? stebina, kokios gyvos, aktualios ir kartu fundamentalios idAi??jos buvo susijusios su mAi??sA? A?vietimo reformos pradA?ia. Savitai M. LukA?ienAi??s pasitelkta ir gimtosios kultAi??ros sAi??voka ai??i?? ji aprAi??pia anaiptol ne vien etninAi?? tradicijAi?? ar kalbinA? tapatumAi??, bet kur kas platesnAi??, dinamiA?kAi?? reikA?miA? sistemAi??, kurioje augant A?gyjamos pasaulio suvokimo formos, suvokiamas bendrijos pasakojimas apie save, o jA? tAi??sti, keisti, tobulinti gali kiekvienas asmuo ai??i?? pagal savo talentAi??, savo pasaulio ir laiko patirtA?. Mokykla, anot koncepcijos autorAi??s, kaip tik ir turAi??tA? remtis A?ios sAi??veikos ugdymu.

canadian men’s clinic.

PraAi??jo daug laiko, kol vAi??l sugrA?A?au prie mokyklos klausimA?, prie lietuviA? literatAi??ros, kalbos ir kitA? humanitariniA? dalykA? padAi??ties joje. 2010 m. buvo pradAi??ta rengti atnaujinta lietuviA? kalbos ir literatAi??ros programa 11ai??i??12 klasei (jau vienoda lietuviA?koms ir tautiniA? maA?umA? gimnazijoms). Ai??iemet pagal jAi?? jau buvo laikomas brandos egzaminas. Dalyvavau mokytojA? ekspertA?, mokslininkA?, A?vietimo politikos vykdytojA? grupAi??je, rengusioje programAi??, naujas literatAi??ros chrestomatijas, metodinius tekstus ir elektroninius A?altinius mokyklai, organizavusioje diskusijas, seminarus, konferencijas mokytojams lituanistams. NeiA?vengiama, kad siAi??lomi programos ir egzamino pakeitimai neretai buvo sutikti su daugybe klausimA?, nerimu, A?tampa, kurios A?iandieninAi??je mokykloje prisikaupAi?? tikrai per daug. Per visas diskusijas ir netgi batalijas pajutau, kad dAi??l mokyklinAi??s lituanistikos ir vidurinio ugdymo apskritai varA?osi du poA?iAi??riai. Pirmasis, gerai paA?A?stamas iA? savo patirties man paA?iam, yra normatyvinis poA?iAi??ris, t. y. tiksliA?, nekintamA? reikalavimA?, aiA?kiA? ugdymo standartA?, tradiciniA? mokymo schemA? ir ai??znormatyviniA?ai??? vadovAi??liA? pageidavimas. Tai konservatyvi, didaktiA?ka lituanistika, nekelianti sau didesniA? klausimA? dAi??l besikeiA?ianA?io kultAi??ros konteksto ar A?iuolaikiniA? moksleiviA? interesA?. Kitas polius ai??i?? tai rinkos principas, kai moksleivis suvokiamas kaip klientas, kuriam mokyklinAi?? programa turi siAi??lyti A?vairiA? pasirinkimo galimybiA?, siekti sudominti, bAi??ti A?iuolaikiA?kai lanksti, prisitaikanti, o pirmiausia ai??i?? naudinga karjerai, suteikti praktiA?kai pritaikomA? ir testavimo bAi??du lengvai patikrinamA? A?iniA?. LiteratAi??ros mokymas pagal A?A? principAi?? tampa atskirA? fragmentA?, tekstA? ar tik jA? iA?traukA? mozaika, paslankiai perdAi??liojama pagal skirtingus modulius; nebAi??ra bAi??tina perskaityti didesniA? kAi??riniA?, aiA?kintis literatAi??ros raidos logikos, o pageidaujant galima iA?vengti ir ai??znuobodA?iosai???, ai??zneprestiA?inAi??sai??? lietuviA? klasikos, tarkim, A?emaitAi??s ar Jono BiliAi??no. Kad ir daug kuo prieA?ingi (kaip valdingas konservatyvizmas ir kapitalistinis liberalizmas), abu A?ie poA?iAi??riai sutampa regAi??dami mokyklos vaidmenA? labai techniA?kai: kaip tam tikro A?rankiA? rinkinio moksleiviui suformavimAi??, bet ne kaip visuminA? asmenybAi??s ugdymAi??, kAi??rybingumo pradA? atvAi??rimAi??, A?vesdinimAi?? A? visuomenAi??s ir kultAi??ros gyvenimAi??. Pagal abu A?iuos poA?iAi??rius atrodo pakankama iA?mokyti gramatikos, kai kuriA? faktA?, teziA? ar teksto analizAi??s pagrindA?, bet ne intelektualaus, suinteresuoto santykio su savAi??ja kultAi??ra.

Naujoji lietuviA? kalbos ir literatAi??ros programa bando bent kiek sugrAi??A?inti gimnazijoms tuos orientyrus, kurie atitinka kur kas fundamentalesnAi?? M. LukA?ienAi??s koncepcijAi??: gimtosios kultAi??ros kaip savitos reikA?miA? sistemos suvokimAi??; literatAi??ros istorijos kaip A?domaus pasakojimo traukAi??; leidA?iantA? A?vairius pasirinkimus, bet vis dAi??lto nuoseklA? kAi??riniA? skaitymAi??; palankumAi?? savarankiA?kai, kAi??rybingai moksleivio raiA?kai, kuri nAi??ra iki galo iA?matuojama testais (literatAi??rinio raA?inio, iA?stumto iA? mokyklos, sugrAi??A?inimas); A?vilgsnA? A? raA?ytojA? ir kultAi??ros veikAi??jA? asmenybes, biografijas, laikysenas, kurios teiktA? medA?iagos savosios tapatybAi??s apmAi??stymui. Kitaip tariant, bent keliais A?ingsniais vAi??l bandoma eiti asmens ir kultAi??ros sAi??veikos, brandesnio humanistinio akiraA?io link. Kaip A?inoma, M. LukA?ienAi??s ai??zLietuvos A?vietimo koncepcijaai??? (1992) buvo tarptautiniu mastu pripaA?inta kaip geriausia Vidurio ir RytA? Europoje, taA?iau nepatvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo. Ai??vietimo reformos pradAi??ti pokyA?iai per du deA?imtmeA?ius buvo stabdomi, biurokratizuojami, trupinami taip, kad galiausiai tenka pripaA?inti iki A?iol iA?likusA? humanistikos skurdAi?? daugelyje Lietuvos mokyklA?, iA?skyrus nebent kelias paA?ias geriausias gimnazijas didA?iuosiuose miestuose. V. ZaborskaitAi??, knygoje ai??zAutobiografijos bandymasai??? svarstydama reformos nesAi??kmes, pagrindines prieA?astis apibendrina taip: ai??zViena vertus, pasitvirtino A?inoma tiesa, kad negali pavykti reforma, vykdoma iA? virA?aus, primetama jos nesuprantanA?iai ir nenorinA?iai bendruomenei, nesusidarius kritinei masei jAi?? palaikanA?iA? ir norinA?iA? vykdyti. Bet, kita vertus, mAi??sA? sAi??lygomis kitaip vykti ji negalAi??jo: iA? sovietmeA?io nualintos mokyklos nei reformos idAi??ja, jos filosofija, jos vykdytojai iA?kilti negalAi??jo, reikAi??jo galingo intelektualinio postAi??mio iA? asmenybAi??s, kokia buvo MeilAi??. Bet ji iA?judinti inertiA?kos ir gana prieA?iA?kos masAi??s negalAi??jo. Nebuvo A?manoma tai masei suteikti ne tik intelektualinio, bet gal dar svarbiau ai??i?? dorovinio potencialo.ai???

Ai??iandien jau aiA?kiau matyti, kad nei Atgimimo revoliucija, nei po jos Ai??jusios reformos negalAi??jo bAi??ti uA?baigtos ir pasiekti savo tikslA? greitai, kaip tikAi??josi daugelis jA? kAi??rAi??jA?. M. LukA?ienAi??s idAi??jA? likimas taip pat rodo, kad visuomenAi??s pokyA?iams, kultAi??rinei brandai reikia ilgo laiko, kantrybAi??s ir daugybAi??s darbo etapA?. GalbAi??t panaA?ios kantrybAi??s reikia natAi??raliam genA? formavimuisi. Bet jei bent viena sudAi??tinAi?? geno dalis, bent viena amino rAi??gA?tis pasikeiA?ia, tada tolesni organizmo pokyA?iai tampa nebeatA?aukiami. Tokie kultAi??ros genetikos pokyA?iai Lietuvos mokykloje vis dAi??lto prasidAi??jo MeilAi??s LukA?ienAi??s dAi??ka. Tai jos 100-A?jA? gimimo metiniA? proga galiu paliudyti ir aA?, A?vietimo reformos augintinis.