KultAi??rA? karavanai

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??Milda KiauA?aitAi??

DATA: 2013-05

KultAi??rA? karavanai

Milda KiauA?aitAi??

Profesorius Algis MickAi??nasAi??ai??i?? vienas A?ymiausiA? Lietuvos iA?eivijos filosofA?, Ohajo (JAV) universiteto dAi??stytojas, pasaulio klajAi??nas. A?mogus, su kuriuo galima kalbAi??tis apie viskAi??Ai??ai??i?? nuo fenomenologijos iki estetikos, nuo kosmologijos iki subtiliausiA? RytA? ir VakarA? civilizacijA? niuansA?. Profesorius, nuotaikingai A?okantis studentams ir mAi??gstantis pasipuikuoti sykA? suvaldAi??s lietA?.

Susitinkame saulAi??toje LaisvAi??s alAi??joje, prie fontano. JA? pastebAi??ti nesunkuAi??ai??i?? iA? tolo dairausi kaubojiA?kos skrybAi??lAi??s, tapusios bene ryA?kiausiu vizualiniu A. MickAi??no simboliu. Filosofas prisimena, kaip kaA?kas sykA? pasakAi??s, kad su ja atrodantis kaip tikras Ai??kininkas. UA?uot nusliAi??kinAi??s paspausta uodega, kaip tikras kompleksuotas nAi??dienos lietuvis, A. MickAi??nas nudA?iugo. Ir A?tai jis visada su skrybAi??le.

Akiniai nuo saulAi??s slepia linksmas akiA? kibirkA?tAi??les. LAi??pos nuolat iA?linkusios draugiA?kame A?ypsnyje. Ir vis dAi??lto fotoaparatui pasiseka suA?iupti rimties akimirkAi??. Bene qui latuit bene vixit (Kas gerai slepiasi, gerai gyvena), ausin tyliai suA?nabA?da RenAi?? Descartes. TaA?iau pabyra A?odA?iai, nirdami iA? paslAi??pties. GalbAi??t pavyks atverti pasaulA??ai??i??

Esate minAi??jAi??s, kad egzistuoja garsA?, raA?ytinis ir daug kitA? pasauliA?, ir kiekviena tauta gyvena viename iA? jA? labiau nei kituose. Kuris pasaulis artimiausias Lietuvai?

Lietuva priklauso muzikaliam, poetiniam dainA? pasauliui. Kartais klausiame: ai??zApie kAi?? tu kalbi?ai??? Vadinasi, yra nuoroda. Pagal lietuviA? patirtA? mes nekalbame apie bitutAi??Ai??ai??i?? kalbAi??dami iA?reiA?kiame jos skrydA?, veiklAi??: ai??zBitute pilkoji, iA? kur medA? neA?ioji?ai??? Nedainuojame apie pasaulA?Ai??ai??i?? dainuojame pasaulA?.

LietuviA? kalbos patirtis neturi nuotolio, todAi??l ji tokia magiA?ka. VokieA?iA? mokslininkai ir poetai yra pastebAi??jAi??, kad mAi??sA? A?nekaAi??ai??i?? kaip nekaltos gyvAi??nA? akys, matanA?ios tiesAi?? be jokiA? terpiA?. Vienas rytietis A?A?velgAi??, kad lietuviA? kalba tebeturi pasaulio ryt-meA?io rasAi??. Mes tokie nekalti, nes tebegyvename rytmetyje; viskas laiminga, dA?iaugsminga, artojas iA? ryto einaAi??ai??i?? visa gerkle gieda.

Net liAi??dnose gaidose justi dA?iaugsmas. Tautosakos tomuoseAi??ai??i?? pusAi?? milijono dainA?. Toks turtas! Ir visos jos dainuoja pasaulA?; ne tik daiktus, bet paA?ius dainininkus: ai??zDaug daug daineliA? aA? girdAi??jau tyliuoju vakaro laikuai???. Tereikia A?sivaizduotiAi??ai??i?? vakaras, temstaai??i?? Ir aA? tas dainas pats lydAi??jauAi??ai??i?? ai??zkai A? tolA? jas lydAi??jauai???Ai??ai??i?? jos skleidA?iasi per tamsumAi??, tylumAi??. Grynas zenbudizmas. Garsas skleidA?iasi ir atveria visAi?? pasaulA?.

Goethe sako: ai??zLietuva yra poetA? A?alisai???, nes mAi??sA? kultAi??ra yra poetinAi??, dainavimo, pasakojimo kultAi??ra. Turime kalbAi??, kuri sutinka su mAi??sA? gamta: ai??zsaulutAi?? tekaai???. ai??zTekaai???Ai??ai??i?? atveria mAi??sA? takus, kuriais einame, tekame saulutAi??s takais. Mergina iA?teka ir tampa vieA?umoje vieA?nia. Atrodo, tokie paprasti A?odA?iai: ai??zsaulutAi?? tekaai???, ai??zmergina iA?tekaai???, turime savo ai??ztakusai???. TaA?iau tai archaiA?ka, mes gyvename tiesioginAi??je patirtyje. TodAi??l saulutAi?? mums nAi??ra branduolinAi?? jAi??gainAi??, jiAi??ai??i?? mAi??sA? motinAi??lAi??, ji A?ypsosi, yra meili, A?ildoai??i??

Man A?domus kiekvienas dalykAi??lis. Staiga sustoji, A?siA?iAi??ri, A?monAi??s prieinaAi??ai??i?? A? kAi?? A?ia diedas A?iopso? Nuostabu gyventi pasaulyje taip, kad jis kalbAi??tA? per tave.

Ar A?manoma vienodai gerai mokAi??ti, jausti kelias kalbas?

Tik tuomet, jeigu leidi kalbAi??ti kalbai. Studijuodamas magistrantAi??rAi?? gavau stipendijAi?? mokytis Vokietijoje. Pamaniau: kodAi??l ne? Teko visAi?? vasarAi?? studijuoti vokieA?iA? kalbAi??. Gyveni jA? bendrabutyje, pusryA?iaudamas bendrauji vokiA?kai, pamaA?u A?vebeldA?iuoji. Pirma pamokaAi??ai??i?? devintAi?? valandAi??. Ateina grieA?tas gimnazijos mokytojas: ai??zStalas. Suolas. Sakyk! Stalas. Suolasai???. KitAi?? valandAi??Ai??ai??i?? drama, vAi??liauAi??ai??i?? skaitymas, literatAi??ra. JAi?? dAi??stAi?? puikus, smagus mokytojas.

SykA? jo paklausiau: ai??zKur geriausiai kalba klasikine vokieA?iA? kalba?ai??? PatarAi?? aplankyti JAi??zuitA? baA?nyA?iAi??, ten sekmadieniais, devintAi?? valandAi??, sako pamokslAi??. NuAi??jau, atsistojau lauke, prie sienos, kiemas buvo pilnas A?moniA?, o kiekvienAi?? savaitgalA? vis kitas jAi??zuitas nagrinAi??davo skirtingas temas. PavyzdA?iui, nihilizmasAi??ai??i?? ir pusvalandA? diskutuojama apie nihilizmAi??, nesiremiant Biblija, niekuo kitu. KitAi?? sekmadienA? iA? to raA?Ai??s mokslinA? darbAi?? jAi??zuitas kalba apie dabartinAi?? astronomijAi??, dar kitAi??Ai??ai??i?? apie AristotelA?ai??i?? Taip iA?mokau lanksA?iau kalbAi??ti vokiA?kai.

Ar A?manoma vizualiuosius menus (dailAi??, fotografijAi??, skulptAi??rAi?? ir t. t.) atskirti nuo kalbos, iA?gryninti vizualumAi?? visiA?kai atmetant kalbos plotmAi???

Vizualumas nAi??ra pirmapradis patyrimo reikalavimas, svarbus visos patirties specifinis surikiavimas. Galvodamas apie vienAi?? juslAi?? teigiAi??ai??i?? viskas suprantama vizualiai, o vizualumas yra kAi??niA?kas. TodAi??l galime sakyti, kad A?iAi??rime aukA?tyn ar A?emyn, kairAi??n ar deA?inAi??nAi??ai??i?? tai atspindi kAi??no orientacijAi??. Vizualumo kalba nAi??ra vizualumo kalba, jiAi??ai??i?? kAi??niA?ka. TaA?iau kAi??nas kalba nevartodamas kalbos. PavyzdA?iui, tapyboje tokie svarbAi??s erdviA?kumas, kompozicijaAi??ai??i?? visa tai yra kAi??niA?ka patirtis. KalbaAi??ai??i?? tai priedas, variantas, neatliekantis lemiamo vaidmens. Galima meluoti, kad viskas priklauso nuo kalbos, taA?iau jos taisyklAi??s paremtos kitu klodu, kAi??nas nAi??ra kalba.

Pasaulyje A?prasta leisti sentencijA? knygas ir knygeles. Ko vertas teiginys be konteksto?

Kalba nekalba apie patirtA?, ji nustato kontekstAi??. Egzistuoja A?vairios kalbos teorijos. PavyzdA?iui, analitinAi??je kalboje egzistuoja tik teiginys, tarkime: ai??zJonas yra raudonas.ai??? Ir viskas. TaA?iau yra ir gilesnAi?? kalbos plotmAi??. Tam, kad galAi??tum sakyti: ai??zJonas yra aukA?tasai???, reikia ir kito teiginioAi??ai??i?? ai??zPetras yra A?emasai???. AukA?tumas kaip Jono savybAi?? negali bAi??ti suvokta be skirtumo.

Egzistuoja ir viso laukoAi??ai??i?? ai??zfeldai???, ai??zchampai???, ai??zfieldai???Ai??ai??i?? kalba. Kiekvienas A?odis A?gyja reikA?mAi?? tik savo lauke, tad, pakeitus vienAi??, pasikeis ir likusieji. DidA?iausias VakarA? sukrAi??timas A?vyko iA?girdus teiginA?: ai??zDievas mirAi??ai???. A?odis ai??zDievasai??? performuoja visas kitas sAi??vokas. Aha, Dievas mirAi??, vadinasi, nebAi??ra moralAi??s, galima daryti, kAi?? tik nori, nAi??ra sielos, iA?ganymo ir pragaroAi??ai??i?? viskas pasikeiA?ia, viskas leidA?iama. IA?tirpsta, yra perinterpretuojami pagrindiniai buvAi?? kriterijai, kinta A?odA?iA? santykiai, diakritinAi?? plotmAi??.

ai??zValstybAi??jeai??? Platonas raA?Ai?? apie galimAi?? groA?inAi??s literatAi??ros A?alAi??, ne vienas mAi??stytojas menAi?? nuraA?Ai?? kaip iliuziA?kAi??. Koks dabartinis meno ir filosofijos santykis?

Dar banalesnis. AiA?ku, A?iAi??rint, kokia filosofija. Amerikoje dominuojanti analitinAi?? filosofija, kada ne kada pasirodanti ir Lietuvoje, neturi nieko bendro su menu. Niekas juo nesidomi, nemoka A?okti, tapyti, dainuoti, nekuria poezijos, taA?iau yra pasiryA?Ai?? sukurti meno vertinimo kriterijus. Prekybininkai sako: ai??zVa, 10 doleriA?. Ko jAi??s daugiau norit?ai??? O ten verda diskusijos, esAi?? A?itas menas bevertis, mat jo savybAi??s neatitinka mAi??sA? kriterijA?. Kas tai yra meno savybAi??s? Spalvos? Diskutuoja, gieda, atrodo labai inteligentiA?ki, o apie menAi?? taip nieko ir nepasako. Tai nAi??ra filosofija.

Anot Kanto, gali tuA?A?iai argumentuoti, kiek tik nori, gali laviruoti A? visas pusesai??i?? Kai ankstesnis popieA?ius pradAi??jo kalbAi??ti apie abortAi??, viena italAi?? jam atA?ovAi??: ai??zNeA?aidi A?aismo, nenustatyk taisykliA?.ai??? Taip ir filosofaiAi??ai??i?? jie nedalyvauja mene, nesidomi juo, bet vis tiek mAi??gina viskAi?? kategorizuoti. PasekmAi??sAi??ai??i?? galingos diskusijos, straipsniai, A?urnalai, karjerosai??i??

Vienas studentas mano universitete pareiA?kAi?? norintis studijuoti komunikacijAi?? ir hermeneutikAi??Ai??ai??i?? kalbos suvokimAi??. TarpdisciplininAi??s programos direktorius, chemijos profesorius, A?iAi??ri A? mus ir klausia: ai??zAtleiskit, kAi?? bendro turi hermeneutika su komunikacija?ai???Ai??ai??i?? ai??zAtleisk,Ai??ai??i?? sakau,Ai??ai??i?? nieko bendro, mes A?nekamAi??s, bet nekomunikuojame!ai??? PanaA?iai analizuojamas ir menas.

A?mogaus fenomenas, kad jis daA?nai iA?skiriamas kaip vienintelAi?? racionali ir kAi??rybiA?ka bAi??tybAi??. Kaip manote, koks grA?A?tamasis santykis tarp racionalumo ir kAi??rybos?

A?mogus nAi??ra racionalus. Labai retai. Nors mAi??gina viskAi?? paaiA?kinti. TaA?iau kAi?? jis aiA?kina? BanalumAi??, A?iaurumAi??, neapykantAi?? vienas kitam, kivirA?us, kurie yra psichologiA?ki, gal net gyvybiA?ki, taA?iau neracionalAi??s. KodAi??l kariaujame, A?udome, dA?iaugiamAi??s svetima kanA?ia? Racionaliai kalbant, mAi??sA? genai nori tAi??stis toliau, vadinasi, genetika paaiA?kina, kodAi??l mes tokie kvaili ir A?iaurAi??s.

TaA?iau racionalumasAi??ai??i?? atskiras klodas. Gyvename chaose, iA? kurio galime kurti kAi?? tik norime. Dialektinis materializmas teigia, kad visas pasaulis yra dialektiA?kas. Racionalistai sako, jog dialektikaAi??ai??i?? palaida bala, iA? tiesA? racionali tik mokslinAi?? logika. Dabar racionalumas daA?niausiai suvokiamas kaip A?rankis. TaA?iau kam jis tarnauja? MAi??sA? troA?kimams, net jei A?ie bAi??tA? visiA?kai neracionalAi??s.

Tuo tarpu kAi??rybiA?kumasAi??ai??i?? modernus. Mes kuriame savo aplinkAi??. Technologijos neauga ant medA?iA?, mokslo nerasi tarp grybA?. KAi??ryba galioja A?vairiose plotmAi??se, taA?iau ne visuose pasauliuose menas suprantamas kaip kAi??ryba. PavyzdA?iui, islame nAi??ra menininkA?. Tai Alachas nusprendA?ia, kAi?? kiekvienas gali. Tarkime, Jungtiniuose ArabA? Emyratuose gyvenama didA?iausiuose rAi??muose, viskas puikiai geometriA?kai iA?tapyta, jokios klaidos. O jie sako: ai??zNe, ne, A?iAi??rAi??k, A?ita linija kampe, vienintelAi?? visame name, yra truputA? nukrypusi. Nes tik Alachas gali sukurti tobulAi?? dalykAi??!ai???

Esate lietuvis, taA?iau gyvenate ir dAi??stote Amerikoje, nemaA?ai blaA?kAi??tAi??s po pasaulA?. Kaip atrandate save kas kartAi?? vis kitoje kultAi??roje, kitoje kalboje?

IA?mokAi??s kitAi?? kalbAi??, paA?indamas sveA?iA? A?aliA? menus, gyvenimo bAi??dAi??, aA? praturtAi??ju. Metafora galAi??tA? bAi??ti tokia: jei nukeliautumAi??te A? ArabA? dykumAi?? ir atsisAi??stumAi??te aukA?tai, ant kopos, iA?vystumAi??te per smAi??lynus keliaujantA? karavanAi??. Jie seka tam tikrAi?? A?vaigA?dAi??, joja sAi??dAi??dami ant specifiniA? balnA?, vakarais stato palapines, atlieka ritualus, turi mylimuosius ir mylimAi??sias, yra susieti stipresniA? ar silpnesniA? ryA?iA?. Po kurio laiko akiratyje pasirodytA? kitas karavanas. Jie kitaip joja, seka kitAi?? A?vaigA?dAi??. AtidA?iau A?siA?iAi??rAi??jus karavanai imtA? dygti vienas po kito. JieAi??ai??i?? tai kultAi??ros. Keliaudamas prisijungi prie karavano. BAi??damas su jais supranti, kaip sukurti lauA?Ai??, kokioje palapinAi??je gyventi, su kuo, bet tuomet palieki tAi?? karavanAi?? ir prisijungi prie kito, kuris dar labiau praturtina.

Einant nuo vieno karavano prie kito, mano pAi??dsakai nyksta dykumoje, kaip ir manasis supratimas, gyvenant skirtinguose karavanuoseai??i?? KultAi??ros iA?moko A?vairovAi??s, ir aA? patampu daugiau. Ne todAi??l, kad turAi??A?iau naujAi?? teorijAi??. Galiu dalintis savo supratimu, ir tai neA?kainojama. Niekuomet neprisiriA?u prie vieno karavano, nes man A?domu. A?inau, kad dingsiu toje dykumoje. Ir jie dings uA? akiraA?io.

Kaip miestA? architektAi??ra atspindi tautos savimonAi???

MiestasAi??ai??i?? tai kultAi??rinAi??s bendruomenAi??s erdvAi??. Mumfordas yra paraA?Ai??s daug veikalA? apie architektAi??rAi??. JA? pagrindasAi??ai??i?? idAi??ja, kad mes empiriA?kai nematome erdvAi??s; neA?inome, kokios ji spalvos, kaip skamba laikas. Tai neA?manoma. Tuo tarpu architektAi??ra kuria bendruomenAi??s erdvAi??. Tiesios gatvAi??s ar susipinanA?ios, kaip viduramA?iA? miestuose, bendruomenAi??s hierarchijaAi??ai??i?? visa tai atsispindi miestA? kontAi??ruose, jA? suplanavime. Taigi mAi??sA? pagrindinis tekstasAi??ai??i?? architektonika.

AmerikieA?iai neina pasivaikA?A?ioti. Jie eina ir A?ino, kur eina. NAi??ra promenados. TodAi??l jA? architektAi??raAi??ai??i?? kvadratinAi??. A?ikagoje nereikia A?inoti adreso ir gatvAi??s vardo: MiA?iganasAi??ai??i?? nulis, A? A?iaurAi??Ai??ai??i?? pirmas, antras, treA?ias ir kiti blokai, A? vakarusAi??ai??i?? devintas ir t. t. ai??zTai kur gyveni?ai???Ai??ai??i?? ai??zPenki A? A?iaurAi??, devyni A? vakarusai???. Ir viskas. Grynai geometriA?ka.

Lietuvos miestai turi A?vairiA? istoriniA? laikmeA?iA? klodA?. Ai??domiausi A?ia centrai. PavyzdA?iui, Ai??v. Onos baA?nyA?ia yra A?reikA?minta, mat Napoleonas norAi??jo jAi?? ant delno nusineA?ti PrancAi??zijon. AuA?ros VartaiAi??ai??i?? tiek lietuviams, tiek lenkams A?venta vieta. TaiAi??ai??i?? reikA?miA? centras. Naujoji architektAi??raAi??ai??i?? amerikietiA?ka, nes naujausi pastatai yra komerciniai. Ji iA? A?ventoviA?, monumentA? perima pagrindinA? vaidmenA?. Atsiranda A?tampa tarp pragmatinio, medA?iagiA?ko ir kultAi??rinio klodA?. MAi??sA? architektAi??ra kinta, ir tai, kas anksA?iau buvo reikA?minga, staiga tampa A?domu tik turistams, tuo tarpu stikliniai bokA?tai rodo mAi??sA? ateitA?.

Ai??i A?tampa egzistuoja net arabA? A?alyse. DubajusAi??ai??i?? turtingas miestas, kur kiekvienas pastatas turi savo architektAi??. Kaip Honkongas yra Azijos komercinis centras, taip DubajusAi??ai??i?? ArtimA?jA? RytA?. Pagal viduramA?iA? islamAi?? meA?etAi??s bokA?tas turAi??jo bAi??ti aukA?A?iausias, nes ji buvo ypatingiausia. Dabar iA?kilo bokA?tai, kurie, vertikaliai kalbant, yra svarbesni. Dubajuje plotai labai brangAi??s, tad pastato bankAi??, ir meA?etAi?? tampa jo dalimi. Tai va, A?ia mAi??sA? A?ventykla, ypatingiausia vieta, bet bankas dabarAi??ai??i?? dar svarbesnisai??i??

Pastaruoju metu vis daA?niau prabylama apie destrukcijos menAi??. Ar menas gali bAi??ti negatyvus, destruktyvus?

Paprastai toks ai??zdestruktyvumasai??? nAi??ra intencionalus. Ai??iaurAi??s Amerikoje pasirodA?ius dA?iazui, kuris iA? tiesA? labai pozityvus, ritmiA?kas, kAi??rybiA?kas, atviras improvizacijoms, A?monAi??s paskelbAi??: ai??zDA?iazas yra destruktyvus! Jei jA? toleruosime, jis sunaikins visAi?? VakarA? civilizacijAi??!ai??? Nereikia tikslingai kurti destruktyvaus menoAi??ai??i?? jei atrasi naujAi?? stiliA?, jis savaime toks taps, nes bus skirtingas. DA?iazasAi??ai??i?? tik vienas iA? pavyzdA?iA?. PasirodA?ius atonaliai muzikai, neturinA?iai nei ritmo, nei melodijos, visi suglumoAi??ai??i?? kas A?ia? Negali A?okti pagal SchAi??nbergAi??, VeberA? ar Kelno mokyklos kompozitoriA? muzikAi??. Tai kas dabar? Naikina visAi?? tradicijAi??Ai??ai??i?? ir klasikinAi??, ir dA?iazo. KAi?? daryti? UA?drausti! NeuA?draudAi??. A?monAi??s neA?inojo, kaip reaguoti A? tokiAi?? muzikAi??, tad ji netapo populiari.

Egzistuoja nemaA?ai meno destrukcijos pavyzdA?iA?. Yra daugybAi?? siaubingos, A?iaurios tapybos, nuo kurios negalime atitraukti akiA?. Tai kita iA?raiA?ka, estetinAi?? duotis, kuri, nors ir bAi??dama labai A?iauri, atveria nors ir kraugeriA?kAi??, taA?iau mAi??sA? pasaulyje sutinkamAi?? estetinA? klodAi??. Juk negalima teigti, kad toks A?vaizdis sunaikino menAi??. Aristotelis sumaniai teigAi??: ai??zYra A?moniA?, sakanA?iA?, kad filosofijaAi??ai??i?? nereikalinga, ir aA? sutinku, bet jA? argumentai yra filosofiA?ki.ai??? Paneigdami jie patvirtina tai, kAi?? paneigia.

Daug medicinos A?rankiA? iA?sivystAi?? iA? raganA? medA?ioklAi??s, moterA? kankinimo. TaA?iau tai buvo kAi??ryba, iA? kurios net iA?augo modernus mokslas. Baconas, vienas moderniA? VakarA? mokslo pradininkA?, net vartojo tokiAi?? metaforAi??: ai??zNorAi??dami paA?inti motinAi?? gamtAi??, mes turime visas jos tiesas iA? jos iA?kankinti.ai??? Mokslui nerAi??pi, ar tai galima. Jis ieA?ko ai??ztiesosai???. Tai tyrimai pagal modernius reikalavimusAi??ai??i?? mes iA?kankinsim tiesAi?? iA? motinos A?emynos!

Nuo neatmenamA? laikA? mene dominuoja vyrai, tuo tarpu pagal filosofinAi?? tradicijAi?? kAi??rybinAi?? energija yra moteriA?ka. IA? kur kyla A?is paradoksas?

Ar iA? tiesA? vyrai yra kAi??rybiA?kiausi? Nemanau. JA? diskusijos, iA?simokslinimas, iA?siauklAi??jimas priklauso moters patirA?iai. Kas iA?mokAi?? SokratAi??? Diotima. Be jos Sokrato filosofo nebAi??tA?. Nors ji pati nieko neraA?Ai??, taA?iau buvo toji kAi??rybiA?ka duotis, sukAi??rusi filosofijAi??. Kas galingiausia graikA? tradicijos mAi??za? Sappho. PoetAi??. Kad A?kvAi??ptA?, jai pakanka per savo vaizduotAi??, per aistrAi?? parodyti, kas galima. Nors moterys buvo ai??zpaA?emintosai???, taip nutiko todAi??l, kad jos buvo pernelyg galingos, jA? kAi??rybiA?kumas visuomet prasiverA?ia.

VyrA? kAi??rybiA?kumasAi??ai??i?? labai ribotas. Sako, statysim paminklAi??, nutapysim paveikslAi??, ir viskas bus gerai. Moteriai nereikia tokiA? rAi??mA?, ji gali bAi??ti atvira. Jokia moteris nebuvo sukAi??rusi vienuolyno. Nes apribota kAi??rybaAi??ai??i?? nebe kAi??ryba. Vienuoliai uA?sidarAi??, atsisakAi?? moteriA?kumo, raA?Ai?? tekstus apie savo dievus ir dievukus ir Ai??mAi?? moteriA?kAi??jAi??, platesnAi?? kAi??rybAi?? suvokti kaip ardanA?iAi??. Be moteriA?ko chaoso nAi??ra kAi??rybiA?kumo.

Vyrai taip pat yra androgeniA?ki, moteriA?ki. MoteriA?kumo paneigimas per patriarchatAi??Ai??ai??i?? tai gyvenimo A?altinio paneigimas. GyvybAi?? ateina iA? moters ir A? jAi?? sugrA?A?ta. Staiga patriarchatas paskelbia, kad visas gyvenimas sukurtas tAi??vo. IA? kur tAi??vas turAi??s kAi??rybiA?kumo, neturAi??damas gaA?lumo? Vienas jis negali nieko sukurti. Noras uA?gniauA?ti moteriA?kumAi?? kyla dAi??l to, kad jis erzina, jaudina, taA?iau jo negalime atsisakyti, jis nuolat prasiverA?ia per mAi??sA? kAi??niA?kumAi??.

MoteriA?kas buvimas yra subtilesnis. Kaip civilizacijA? studentai sako, vyras moteriai yra tiesiog per maA?as. Ji paslaptinga. Ne todAi??l, kad slAi??ptA?siAi??ai??i?? tokia jos dvasia. Tai, nors kartais ir nenoriai, pripaA?A?sta kiekvienas. Visos galingiausios pasaulyje sAi??vokos, jAi??gos, visa iA?mintis priklauso moteriai. Kai kuriose Sibiro gentyse sakoma: ai??zMoteris yra iA? prigimties A?amanAi??.ai??? Nereikia treniruotisAi??ai??i?? ji supranta dalykus. Visose mitologemose herojA? veda, saugo ir grAi??A?ina moteris. Net ir FilosofijaAi??ai??i?? deivAi??, nurodanti filosofui, kur link keliauti. Moteris A?ino pasaulio takus ir juos atveria. Nesvarbu, ar tai AtAi??nAi??, nukreipianti herojaus ietA? ir strAi??les, ar Sofija. Mano nuomone, feministAi??s nesuprato A?io klodo. Jos Ai??mAi?? skelbti savo teises, sukAi??rAi?? teorijAi??Ai??ai??i?? o juk A?io A?odA?io prasmAi?? yra ai??ztAi??vo valdA?iaai???. Joms taip ir nepavyko pasiekti tikrojo moteriA?kumo.

Ar gali vakarietis susitapatinti su RytA? kultAi??ra, perprasti jAi???

Retas kuris apie tai susimAi??sto, taA?iau Zen ar Dao, kuriuos paprastai priskiriame Rytams, iA? tiesA? priklauso indoeuropieA?iA? civilizacijai. Net budizmas mums iA? tiesA? visai nesunkiai suprantamas. Yra sukurta tam tikra misterija, neprieinamumo A?spAi??dis. O iA? tiesA?Ai??ai??i?? pamatai, paskaitai, kaip, pavyzdA?iui, japonai veikia, kaip ai??zsudAi??lioja gAi??lesai???, ir suvoki, kad kiekvienas geras lietuviA? Ai??kininkas tAi?? suprastA?. DaoizmasAi??ai??i?? sofistikuotas Lietuvos Ai??kininkas! Kalbu apie lietuvius ne todAi??l, kad bAi??tume egzotiA?ki; reflektuodami Rytus galAi??tume suprasti save, savo ribas.

Ar apskritai galima kalbAi??ti apie tokiAi?? kultAi??rinAi?? perskyrAi?? kaip ai??zRytaiai??? ir ai??zVakaraiai????

Vakarai nuo graikA? laikA? sukAi??rAi?? ar atvAi??rAi?? tikslA?, grieA?tAi?? mAi??stymAi??. Turi konstituoti, siAi??lyti hipotezes, jas tikrintiAi??ai??i?? viskAi?? mAi??giname iA?aiA?kinti prieA?astimis. PavyzdA?iui, Indijoje niekas kalbAi??damas apie svarbius dalykus hipoteziA? nekelsAi??ai??i?? paseks pasakAi??. Vakaruose sakytume: ai??zNa, pasakos yra pasakosAi??ai??i?? mes turime mokslAi??, atskleidA?iame tikrovAi??.ai??? RytieA?iai paklaustA?: ai??zNejaugi? Jei esate tokie galingi, kodAi??l egzistuoja tiek daug teorijA??ai??? Taip imame mokytis iA? RytA?, suvokiame, kad jei ir egzistuoja viena tiesa, nesame pajAi??gAi??s jAi?? suA?inoti. Jie tai pripaA?A?staAi??ai??i?? ai??zdieviA?kosai??? figAi??ros tAi??ra simboliai, per kuriuos suvokiama dabartis. Ai??ivos A?okis A?iuo momentu kuria dabartA? ir jAi?? naikina. Negalime sakyti ai??zdabartyje yra tiesaai???. Ne, dabar yra vienas momentas, viena epocha, ir net jei ji tAi??stA?si A?imtus milijonA? metA?, pakaks vieno Ai??ivos mirksnio, kad viskas pasikeistA?.

LietuviA? tradicija tai gerai supranta. MAi??sA? kultAi??ra yra A?emiA?ka ir sauliA?ka. Ritmas kartojasi, yra dinamiA?kas. Neturime aiA?kios ateities, A? kuriAi?? keliautume, uA?sibrAi??A?tA? tikslA?. LietuviA?kai kultAi??rai tai neA?domu. Tuo esame artimi Indijai ir net daoizmui ar zen. LietuviA?kas gyvenimo bAi??dasAi??ai??i?? labai stropus. Svarbi kiekviena detalAi??, va, tam viA?A?iukui reikia A?ito grAi??do, ne ano. Koks smulkmeniA?kumas! Tas pat ir Rytuose. Daoistas laisto savo ryA?iA? daigus, ir kiekvienam jA? reikia bAi??tent tiek vandens, kad iA?liktA?. Ateina A?inovas ir sako: ai??zA?iAi??rAi??kit, durneliai! Galima upeliu uA?lieti visAi?? laukAi??.ai??? TaA?iau visas laukas turi daug skirtingA? daigeliA?, ir kiekvienam jA? reikia skirtingo laA?o vandens. Toks stropumas, tokia atida daiktams ir yra lietuviA?kas stropumas.

Kalbino Milda KiauA?aitAi??