Kur noksta ai??zauksiniai abrikosaiai????

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Kinas
AUTORIUS:Ai??Susanna Harutyunyan
DATA: 2013-12

Tarptautinis kino festivalis ai??zAuksinis abrikosasai???: kultAi??rA? ir civilizacijA? kryA?kelAi??je

Jerevano tarptautinis kino festivalis pavadintas ai??zAuksiniu abrikosuai??? (Golden Apricot), nes abrikosas simbolizuoja ArmAi??nijAi??. Festivalis gimAi?? iA? draugiA?kA? pokalbiA?, bendro darbo, iA? tikrojo kino alkio. Jo kAi??rAi??jai ai??i?? bendraminA?iai kino reA?isierius Harutyun Khachatryan ir kino kritikai Susanna Harutyunyan bei Mikayel Stamboltsyan. Pirmasis tarptautinis kino festivalis ai??zAuksinis abrikosasai??? surengtas 2004 metais, nuo tol jis vyksta kasmet, antrAi??jAi?? liepos pusAi??, kai sunoksta abrikosai. Nuo 2005-A?jA? filmai varA?osi trijuose tarptautiniuose ai??i?? vaidybinio, dokumentinio ir trumpametraA?io ai??i?? kino konkursuose ir specialiojoje konkursinAi??je programoje ai??zArmAi??nA? panoramaai???, kurioje rodomi armAi??nA? kilmAi??s reA?isieriA? filmai iA? viso pasaulio be jokiA? A?anriniA? ribojimA?. Apie festivalA?, rengiamAi?? nuo 2004-A?jA?, pasakoja viena jo iniciatoriA?, festivalio meno vadovAi?? Susanna HARUTYUNYAN.

PradAi??kime nuo to, kodAi??l Jerevano tarptautinis festivalis buvo pavadintas ai??zAuksiniu abrikosuai??? (Golden Apricot). Ogi todAi??l, kad abrikosas simbolizuoja ArmAi??nijAi??. Prunus armeniaca ai??i?? tai lotyniA?kasis abrikoso pavadinimas, reiA?kiantis ai??zarmAi??niA?kAi?? slyvAi??ai???. ArmAi??nija ai??i?? abrikoso protAi??vynAi??; armAi??nA? karaliai dAi??vAi??jo abrikoso spalvos mantijas kaip iA?skirtinumo A?enklAi??. Viena iA? trijA? ArmAi??nijos valstybinAi??s vAi??liavos spalvA? yra abrikoso spalva.

Nepaisant rimtA? istoriniA? sAi??sajA?, tarptautinis Jerevano kino festivalis ai??zAuksinis abrikosasai??? gimAi?? tarsi netyA?ia ai??i?? iA? draugiA?kA? pokalbiA?, bendro darbo, iA? tikrojo kino alkio ir dar daug iA? ko.VisA? pirma jis atsirado trijA? bendraminA?iA? ir bendraA?ygiA? ai??i?? kino reA?isieriaus Harutyuno Khachatryano ir kino kritikA? Susannos Harutyunyan bei Mikayelio Stamboltsya-
no ai??i?? mintyse. Pastaruosius du deA?imtmeA?ius jA? keliai susikirto ne kartAi??: nuo 1985 metA? Mikayelis Stamboltsyanas ai??i?? nepakeiA?iamas visA? reA?isieriaus Harutyuno Khachatryano filmA? scenarijaus bendraautoris. Susanna Harutyunyan ir Mikayelis Stamboltsyanas taip pat ne vienerius metus dirbo kartu ai??i?? 1996-aisiais jie sukAi??rAi?? ArmAi??nijos kino kritikA? ir kino A?urnalistA? asociacijAi??, tapusiAi?? nacionaliniu FIPRESCI (FAi??dAi??ration Internationale de la Presse CinAi??matographique) padaliniu. A?odA?iu, viskas pakrypo taip, kad A?i bendraminA?iA? trijulAi?? buvo pasirengusi A?gyvendinti bendrAi?? sumanymAi??. Tad 2004-aisiais ArmAi??nijos sostinAi??je Jerevane gimAi?? tarptautinis kino festivalis ai??zAuksinis abrikosasai???. Vaidmenimis pasiskirstyta taip: Harutyunas Khachatryanas tapo generaliniu festivalio direktoriumi, Susanna Harutyunyan ai??i?? meno vadove, Mikayelis Stamboltsyanas ai??i?? programA? vadovu, taA?iau svarbiausi klausimai buvo svarstomi ir sprendimai priimami visada kartu.

Ai??iandien lengva sakyti, kad visa tai vyko neatsitiktinai. Kad A?alyje su vos dviem iA?likusiais kino teatrais, kuriuose sukasi iA? esmAi??s komerciniai holivudiniai filmai, turAi??jAi??s atsirasti tikrojo kino meno alkis. Bet ne visai taip ai??i?? ilgesnA? laikAi?? nerodant tikrojo kino meno uA?auga karta, nejauA?ianti jokio alkio ir ramiausiai suvirA?kinanti tai, kas jai pakiA?ama. Ai??iandien bepigu samprotauti, kad tarptautinio kino festivalio poreikis jaustas seniai ir net buvo A?engta keletas A?ingsniA? siekiant kAi?? nors panaA?aus A?gyvendinti. Bet kaA?kodAi??l nAi?? vienas tA? bandymA? nebuvo tAi??siamas ir netapo visuomeninio gyvenimo reiA?kiniu.

Ir vis dAi??lto festivalis gimAi?? neatsitiktinai. Nuo pat nepriklausomybAi??s atgavimo 1991 metais armAi??nA? kinas, nors nedrAi??siai, mAi??gino prasimuA?ti A? tarptautiniA? festivaliA? programas. DidA?iulio rezonanso sulaukAi?? armAi??nA? kino festivaliai ir retroAi??spektyvos ParyA?iuje (Pompidou centras, 1993), Monrealyje (2000), Bolonijoje (2003), Buenos AirAi??se (2004). Sulaukta ir pirmA?jA? rimtA? apdovanojimA?. 2003-iaisiais Harutyuno Khachatryano filmas ai??zDokumentininkasai???, apdovanotas Specialiuoju A?iuri prizu (Jury Special Mention) prestiA?iniame Karlovi VarA? kino festivalyje, A?ekijoje, vAi??liau apkeliavo didA?iausius pasaulio kino festivalius.

TarptautinAi?? sAi??kmAi?? lydAi??jo ir Alberto MkrtA?iano, Vigeno A?aldAi??raniano, Edgaro Bagdasariano, kitA? reA?isieriA? filmus. PasidarAi?? aiA?ku, kad ArmAi??nijai, turinA?iai nusistovAi??jusias kino tradicijas (pirmoji valstybinAi?? kino studija ArmAi??nijoje A?steigta 1923 metais, o pirmasis vaidybinis filmas ai??zNamusai???, sukurtas reA?isieriaus Hamo Bek-Nazarovo, ekranuose pasirodAi?? 1925-aisiais), A?aliai, kurios kinematografas nenutrAi??kstamai susijAi??s su Sergejaus ParadA?anovo ir Artavazdo PeleA?iano vardais, reikia savojo tarptautinio kino festivalio, kokio nAi??ra buvAi?? iki A?iol.

Tad, kaip ir visi festivaliai, ai??zAuksinis abrikosasai??? gimAi?? iA? meilAi??s ai??i?? meilAi??s Kinui. Kaip ir bet kurio festivalio, jo nebAi??tA? be TikAi??jimo, be fanatiA?ko tikAi??jimo, jog darai tai, kas teisinga. TaA?iau, ne taip, kaip kiti festivaliai, A?is dar gimAi?? iA? Vilties, kad festivalis gali padAi??ti prikelti armAi??nA? kinAi??, A?raA?yti jA? A? tarptautinA? kinematografo kontekstAi??.

Pirmasis tarptautinis kino festivalis ai??zAuksinis abrikosasai??? buvo surengtas 2004 metais. Nuo to laiko festivalis vyksta kasmet, antrAi??jAi?? liepos pusAi??, kai sunoksta abrikosai.

Pirmojo festivalio konkursinAi??je programoje dalyvavo tik filmai, sukurti armAi??nA? kilmAi??s reA?isieriA? iA? A?vairiA? A?aliA?, tarp jA? ai??i?? iA? PrancAi??zijos, Rusijos, Belgijos, Kanados, JAV, Irano ir kitA?. Tokia koncepcija turAi??jo gana rimtAi?? pagrindAi?? ai??i??
dAi??l tam tikrA? istoriniA? aplinkybiA? armAi??nA? kilmAi??s reA?isieriai sAi??kmingai dirbo ir tebedirba uA? savo istorinAi??s tAi??vynAi??s ribA? visame pasaulyje, jA? filmai rodomi garsiuosiuose festivaliuose, ir visus juos sutelkus galima sukurti, tebAi??nie ir sAi??lygiA?kAi??, erdvAi?? nacionaliniam kinematografui, kuriuo bAi??tA? galima didA?iuotis. Prisiminkime kad ir Holivudo klasikAi?? RubenAi?? MamulianAi?? arba vienAi?? paA?iA? sAi??kmingiausiA? PrancAi??zijos reA?isieriA? Henri Verneuil (tai meninis AA?oto Malakiano pseudonimas), arba dar vienAi?? ne maA?iau sAi??kmingAi?? prancAi??zAi?? ai??i?? Robertai??i??? Gedikian?.Ai?? GedikianAi??.

Na o pirmojo ai??zAuksinio abrikosoai??? Didysis prizas atiteko A?ymaus armAi??nA? kilmAi??s Kanados reA?isieriaus Atomo Egojano filmui ai??zAraratasai???, ir tai jau savaime buvo simboliA?ka, juolab kad filmas, palietAi??s paA?iAi?? skausmingiausiAi?? visA? armAi??nA? ai??i?? gyvenanA?iA? ir iA?eivijoje, ir paA?ioje ArmAi??nijoje ai??i?? genocido temAi??, yra kontroversiA?kas pirmiausia dAi??l to, kad jo autorius nutolo nuo tradiciniA? vertinimA? ir kliA?iA?.

Atsiimti prizo Atomas Egojanas atvyko kitais metais. BAi??tent nuo 2005-A?jA? jo vardas tvirtai suaugo su ai??zAuksiniu abrikosuai???, nes nuo tA? metA? jis tapo nepakeiA?iamu festivalio prezidentu. ai??zAuksinio abrikosoai??? organizatoriai jau nuo antrojo festivalio atsisakAi?? tradiciniA? armAi??niA?ko etnocentrizmo rAi??mA?, kas atsispindAi??jo ir naujame festivalio A?Ai??kyje ai??i?? ai??zKultAi??rA? ir civilizacijA? kryA?kelAi??ai???. Ai??Ai??kis, nepakitAi??s nuo pat 2005 metA?, tarnauja tiesiant tiltus tarp kultAi??rA?, plAi??tojant dialogAi??. Kartu jis atspindi ir ArmAi??nijos, A?imtmeA?ius buvusios geopolitiniA? galiA? kryA?kelAi??je, istorijAi??. ArmAi??nija visada buvo A?vairiA? imperijA? ai??znesantaikos obuoliuai???, kita vertus, kaip tik tai ir paskatino verA?lA? kultAi??ros augimAi??, subrandinusA? turtingAi?? A?alies kultAi??rinA? paveldAi??. Jerevano miestas iki A?iol yra gyvas A?io paveldo pavyzdys. Tarptautinis kino festivalis ai??zAuksinis abrikosasai??? savo ruoA?tu irgi tapo kertiniu A?vykiu regiono kino kAi??rAi??jams bei visiems tiems, kurie iA?paA?A?sta bendrAi??sias A?mogiA?kas vertybes, dialogAi?? ir savitarpio supratimAi??. Festivalyje kasmet parodoma apie pusantro A?imto filmA?, supaA?indinanA?iA? su A?vairiomis tautomis, etninAi??mis grupAi??mis, religijomis.

2005 metais pasikeitAi?? ir festivalio formatas. Dabar filmai varA?osi trijuose tarptautiniuose ai??i?? vaidybinio, dokumentinio ir trumpametraA?io ai??i?? kino konkursuose ir specialiojoje konkursinAi??je programoje ai??zArmAi??nA? panoramaai???, kurioje rodomi armAi??nA? kilmAi??s reA?isieriA? filmai iA? viso pasaulio be jokiA? A?anriniA? ribojimA?.

Per deA?imt metA? festivalyje yra vieA?Ai??jAi?? itin garbingi pasaulinio kino kAi??rAi??jai: Vim Venders, Marko Bellokio, Teo Angelopulos, Tonino Guerra, Abbas Kiarostami, Claudia Cardinale, Fanny Ardant, broliai Taviani, Godfrey Reggio, Nikita Michalkov, Robert Gedikian, Leos Carax, Bruno Dumont, Lee Chang-dong, Miuchsen Machmalbach, Jafar PaAi??nahi, Claire Denis, Catherine Breillat, Jos Stelling, Krzysztof Zanussi, BAi??la Tarr, Victor Erice ir daugelis kitA? kino A?A?ymybiA?. Pasak vienos kino A?urnalistAi??s iA? Maskvos, festivalis tapo malonia kino elito susitikimA? vieta: ai??zAutorinio kino klasikus nesunku suprasti: beveik pasakiA?ka A?alis, turinti tokiAi?? senAi?? istorijAi??, dramatiA?kAi?? dabartA? ir perspektyviAi?? ateitA?, neabejotinai domina bet kurA? menininkAi??ai???.

Pernai devintajam ai??zAuksiniam abrikosuiai??? buvo atsiA?sta per 1300 dalyvio paraiA?kA? iA? aA?tuoniasdeA?imties pasaulio A?aliA?. Per septynias dienas buvo parodyta 180 filmA?, kuriuos paA?iAi??rAi??jo daugiau nei 40 tAi??kstanA?iA? A?iAi??rovA?.

DeA?imtasis, jubiliejinis, ai??zAuksinis abrikosasai??? vyko 2013 metA? liepos 7ai??i??14 dienomis. Retrospektyvines savo programas parodAi?? A?iA? metA? festivalio sveA?iai: Charles Aznavour, Stephen Frearzs, IstvA?n SzabA?, Ulrich Seidl ir kt.

Ai??

ai??zReA?isieriai be sienA?ai??? ai??i?? iA?skirtinAi?? gamybinAi?? Ai??regiono platforma

Viena prioritetiniA? tarptautinio kino festivalio ai??zAuksinis abrikosasai??? uA?duoA?iA? ai??i?? regioninio bendradarbiavimo plAi??tra, gamybinAi??s platformos bei palankiA? sAi??lygA? sukAi??rimas regioninei kooprodukcijai ir bendriems projektams. Tai nelengva uA?duotis, ypaA? turint omeny sudAi??tingas geopolitines regiono realijas, kai po SSRS A?lugimo iA?siskyrAi?? A?vairiA? etniniA?, religiniA?, kultAi??riniA? grupiA? ir A?aliA? interesai. Kinematografijos srityje A?ios naujos realijos suformavo naujus iA?A?Ai??kius prodiuseriams, reA?isieriams ir scenaristams. Kaip kino kAi??rAi??jai ketina sprAi??sti A?ias problemas, jas suvaldyti, kad judAi??tA? pirmyn,
A? XXI amA?iA?? Ar reA?isierius turi uA?sidaryti savo asmeniniame, nacionaliniame kiaute, ar jo pareiga A?velgti A? pasaulA? be sienA??

Regioninis forumas ai??zReA?isieriai be sienA?ai??? ai??i?? labiau A?inomas kaip DAB (Directors Across Borders) ai??i?? buvo inicijuotas Jerevano kino festivalyje ai??zAuksinis abrikosasai???, siekiant rasti atsakymus A? A?iuos klausimus bei skleisti idAi??jAi??, jog kinui ir jo kAi??rAi??jams tenka ypatingas vaidmuo, kadangi kinas turi galiAi?? perA?engti sienas, gali iA?mokyti suprasti kaimynus ai??i?? paA?ia plaA?iAi??ja A?odA?io prasme. IA? pradA?iA? DAB buvo regioninis sambAi??ris reA?isieriA? ir kino profesionalA?, gyvenanA?iA? Kaukaze ir kaimyninAi??se ArmAi??nijai A?alyse, tokiose kaip Gruzija, AzerbaidA?anas, Rusija, Turkija, Iranas, ir vienijamA? tikAi??jimo, kad kinas yra ypatingas instrumentas, gebantis keisti A?mogiA?kus tarpusavio santykius, nors ir kokie bAi??tA? politiniai, ideologiniai, rasiniai ar religiniai skirtumai ir ribos.

2007 metA? sausA? buvo pasiraA?yta Bendradarbiavimo deklaracija tarp Roterdamo (Nyderlandai), Busano (PietA? KorAi??ja) ir ai??zAuksinio abrikosoai??? (ArmAi??nija) tarptautiniA? kino festivaliA?, kuria DAB A?tvirtino savo statusAi??, tapdama regioninio bendradarbiavimo platforma, jungianA?ia Kaukazo regionAi?? su Europa ir Azija.

Nuo 2007-A?jA? programa ai??zReA?isieriai be sienA?ai??? A?gyvendinama kaip kasmetinis regioninis bendrosios gamybos (kooAi??produkcijos) forumas kino festivalio ai??zAuksinis abrikosasai??? rAi??muose. Pagrindinis forumo tikslas ai??i?? plAi??sti ArmAi??nijos ir viso regiono kino industrijAi??, skatinti bendros gamybos filmus, susijusius su panaA?iomis pereinamojo laikotarpio valstybiA? problemomis, tarp jA? ir daugiatautiA?kumo bei daugiakultAi??riA?kumo problema. Per A?eA?erius metus forumas padAi??jo plAi??toti ir paskatino apie 70 A?vairiA? regiono A?aliA? kino projektA?: dalis jA? A?iandien jau A?gyvendinti ir tapo filmais, pristatytais ne tik ai??zAuksiniame abrikoseai???, bet ir kituose tarptautiniuose festivaliuose.

Daugiau informacijos apie festivalA? ir jo regionines programas rasite svetainAi??se www.gaiff.am; www.dabhub.com

IA? rusA? kalbos vertAi?? RAi??ta MAi??lynAi??