KurtuazinAi?? Rainerio Marijos Rilkeai??i??s vienatvAi??

A?URNALAS: METAI
TEMA: PaA?intis
AUTORIUS:Ai??Raminta GamziukaitAi??

DATA: 2013-04

KurtuazinAi?? Rainerio Marijos Rilkeai??i??s vienatvAi??

Raminta GamziukaitAi??

A�

Rilke, gimAi??s nerealybAi??je, gyvenimAi?? baigAi?? legendoje.

Claire Goll

Kiekvienas skaitytojas, o juo labiau gerbAi??jas, turi susikAi??rAi??s savAi??jA? RainerA? MarijAi?? Rilkeai??i??Ai??. Ko verti vien jo lyriniA? ciklA? pavadinimai ai??i?? ai??zDuino elegijosai???, ai??zSonetai OrfAi??juiai???! Juose tarsi uA?koduota paslaptis, o gal iA? tikrA?jA? ji ten slypi ir ne taip jau lengvai atsiveria skaitanA?iajam. Versti Rilkeai??i??Ai??, analizuoti Rilkeai??i??Ai?? ai??i?? pavojingas uA?siAi??mimas, nes A?is poetas tiesiog skamba lyg muzika ir gali sutilpti vienoje strofoje, net eilutAi??je, kad ir tokioje: ai??zwenn seine Seele Sehnsucht sang.ai??? Ai??iA? ir panaA?iA? sAi??skambiA? perteikti kita kalba neA?manoma ir greiA?iausiai nereikia, nes tai nebebus Rilke. Jo neidealizuoju ir nedemonizuoju, bet niekada nedrA?sA?iau analizuoti. Ai??iame raA?inyje nebus kalbama apie poezijAi??, o tik apie poetAi??, amA?ininkA? ir tyrinAi??tojA? taip pakylAi??tAi??, kad, rodos, ne A?ioje A?emAi??je gyveno. Egonas Schwarzas priekaiA?tauja tyrinAi??tojams, kalbAi??jusiems ir tebekalbantiems apie poetAi?? taip, tarsi A?is bAi??tA? gyvenAi??s nepaA?A?stamoje planetoje, o ne visA? A?manomA? katastrofA?, karA? ir revoliucijA? siaubiamoje mAi??sA? A?emAi??je1. Bet ar kalti literatAi??rologai, jei pats poetas sugebAi??jo nuo viso to atsiriboti? VisAi??, pasak E. Schwarzo, ai??zPrahos pranaA?o metaforA? statinA?ai??? (ai??zdas enorme Metapherngebaude des Prager Prophetenai???) galima lyginti su didingu TadA? Mahalu, visiA?kai nefunkcionaliai stAi??ksanA?iu erdvAi??je ir nuolat apA?iAi??rinAi??jamu nieko nesuprantanA?iA? smalsuoliA?2. IA? dalies tiesa, kad visos gyvenamojo meto pervartos bei kataklizmai Rilkeai??i??s beveik nepalietAi??, bet tikra ir tai, kad jis pabuvojo daugelyje A?emAi??s vietA? ir keitAi?? jas itin daA?nai. Ar Rilke daug keliavo? Ir taip, ir ne. Ar buvo vieniA?as? Tegul kiekvienas nusprendA?ia pats, o aA? pasidalysiu su skaitytoju tuo, kas man pasirodAi?? netikAi??ta skaitant Wolfgango Leppmanno paraA?ytAi?? poeto biografijAi??. Tai nebus Rilke pagal LeppmannAi??, kaip kad gali bAi??ti Johannas Wolfgangas Goethe pagal AlbertAi?? Bielschowskyai??i??A? arba J. W. Goethe pagal ThomAi?? MannAi??. RemsimAi??s tiesiog faktine medA?iaga, kuriAi?? interpretuoti kiekvienas gali savaip.

Visose epochose bAi??ta kAi??rAi??jA?, sugebanA?iA? pasirAi??pinti savo knygA? leidimu, o A?alia jA? visada atsirasdavo tokiA?, kurie to nesugebAi??davo ai??i?? greta J. W. Goetheai??i??s kaip antipodas minAi??tinas Heinrichas von Kleistas, o Th. Manno prieA?ingybAi?? ai??i?? R. M. Rilke, amA?ininkA? pripaA?intas visiA?kai nepraktiA?ku kAi??rAi??ju. Su tokiu vertinimu sunku bAi??tA? nesutikti, tik A?domu, kad jam visai ir nereikAi??jo bAi??ti veikliam ar praktiA?kam, nes ir be to visi poeto reikalai susitvarkydavo su vienu ar kitu metu jo kelyje sutiktA? A?moniA? pagalba. Poetui padAi??jusiA? asmenA? sAi??raA?as tikrai A?spAi??dingas, visA? niekaip nesuminAi??si, tik nejuA?ia kyla klausimas ai??i?? kada gi vieniA?iaus aura apgaubtas (ar apsigaubAi??s) Rilke iA? tikrA?jA? buvo vieniA?as? O gal visAi?? jam skirtAi?? A?ioje A?emAi??je laikAi??, ir jo vienatvAi?? ai??i?? veikiau filosofinAi?? kategorija?

VieniA?as aristokratiA?kas Muzot atsiskyrAi??lis ai??i?? daugiau mitas negu realybAi?? atitinkantis poeto paveikslas, nors jis iA? tikrA?jA? pasiA?ymAi??jo aristokratiA?komis manieromis, buvo jo gyvenime vienatvAi??s, ir tikrai neiA?galvota Muzot pilis. Bet atsiverskime kad ir Alfonso Nykos-NiliAi??no dienoraA?A?ius: ai??zRilke beveik raidiA?kai visAi?? savo subrendusA? gyvenimAi?? buvo kur nors ir kieno nors sveA?ias, pas kAi?? nors ilgesniam ar trumpesniam laikui apsistojAi??s. TodAi??l jA? bAi??tA? buvAi?? galima pavadinti amA?inu sveA?iu, o gal net ir sveA?iu profesionalu, neturinA?iu aiA?kiai apibrAi??A?tos ir nuosavos buveinAi??sai???3. Gryniausia tiesa! Ir prasidAi??jo tai anksti, dar studijuojant Prahoje.

1896 m. atostogA? pas pusseserAi?? GiselAi?? dvarelyje Zalckamergute gal dar nelaikysime pradA?ia. Bet A?tai studento flirtas su Laska van Osteren ir draugystAi?? su jos broliu Friedrichu Werneriu van Osterenu daA?nai nuveda poetAi?? A? jA? A?eimos pilA?, esanA?iAi?? A? vakarus nuo Prahos, Veleslavine, tad laiA?kuose Laskai Rilke save juokais vadina ai??zSchlosspoetai??? (rAi??mA? poetu).

ApsigyvenAi??s Miunchene, Rene (dar ne Raineris) Rilke mezga paA?intis su tenykA?A?iais raA?ytojais, kitA? sriA?iA? kAi??rAi??jais ai??i?? Miunchenas tuo metu garsAi??jo kaip menA? ir menininkA? bohemos miestas. Viena paA?intis poetui tapo lemtinga. 1897 m. geguA?Ai?? raA?ytojo Jakobo Wassermanno salone jA? supaA?indina su trisdeA?imt A?eA?eriA? metA? Lou von Salome, generolo Gustavo von Salome ai??i?? iA? hugenotA? kilusio balto ai??i?? dukra. Ji gimAi?? ir augo Sankt Peterburge, netoli A?iemos rAi??mA?, nuo pat jaunystAi??s pasiA?ymAi??jo A?noringu bAi??du ir septyniolikos iA?vyko studijuoti A? Ai??veicarijAi??. PrieA? sutinkant Rene, Lou jau buvo palikusi gilA? pAi??dsakAi?? filosofo Friedricho Nietzscheai??i??s gyvenime, tapusi treA?ia svarbiausia jam moterimi po motinos ir sesers. ai??zEin Genie an Geist und GemA?tai??? (dvasios ir jausmo genijus), taip apibAi??dino A?iAi?? jaunAi?? moterA? Nietzscheai??i??s draugas Peteris Gastas.

IA?tekAi??jusi uA? daug vyresnio orientalisto Friedricho Carlo Andreaso, mAi??gstanti laisvAi?? Lou nuolat bando jo pakantumAi??, uA?megzdama vis naujas draugystes, perauganA?ias A? romanus. Visiems jos meilAi??s ryA?iams bAi??dinga tai, kad pasirenkamas jaunesnis partneris ir kad tik ji sprendA?ia, kiek intensyvus bus ryA?ys ir kada jis baigsis. Ai??ioje savitoje santuokoje Lou iA?gyveno keturiasdeA?imt trejus metus, iki Andreaso mirties. RyA?iai su raA?ytojais ir aktoriais lAi??mAi?? jos knygos ai??zMoterA? paveikslai Henriko Ibseno dramoseai??? (ai??zHenrik Ibsens Frauengestaltenai???) atsiradimAi?? 1892 m., ir A?tai likimas suveda jAi?? su Rene Rilke, kuriam jA? pirmasis susitikimas padarAi?? neiA?dildomAi?? A?spAi??dA?. Poetas raA?o Lou apie iA?gyventAi?? nuostabiAi?? ai??zDAi??mmerstundeai??? (prieblandos valandAi??), A?tikAi??damas, kad panaA?iA? valandA? bus ir daugiau. Neklysta ai??i?? Lou tampa jo meiluA?e, dvasios vadove, o vAi??liau ai??i?? motiniA?ka globAi??ja ir drauge, visada pasiruoA?usia suprasti, paguosti, padAi??ti.

Sunku pervertinti A?ios moters reikA?mAi?? poeto gyvenime, W. Leppmannas apie tai raA?o: ai??zDaug daugiau negu uA? visa kita, jis, dvideA?imt dvejA? metA? jaunuolis, turAi??jo bAi??ti dAi??kingas Lou uA? laimAi?? patirti patrauklios, iA?silavinusios ir inteligentiA?kos, seksualiai brandA?ios ir motiniA?kos trisdeA?imt A?eA?eriA? moters meilAi??ai???4. Bet nemaA?iau svarbu, kad su A?ia intelektualia ir unikalia asmenybe poetAi?? siejo gili dvasinAi?? giminystAi??, kad jis buvo jos, kaip niekieno kito, suprastas. Giluminis poeto ir jaunos rusAi??s ryA?ys nesileidA?ia A?spraudA?iamas A? kurtuazijos sAi??vokAi??, bet kalbame apie tai todAi??l, kad Lou vardas, tai nutoldamas, tai priartAi??damas, bus minimas visuose Rilkeai??i??s kurtuazinio gyvenimo epizoduose. Dar galima paminAi??ti, kad Lou pirmoji suvokietino poeto vardAi?? ai??i?? iA? Rene jis tapo Raineriu.

O Raineris mAi??go keliauti ir iA? pradA?iA? A? keliones A?iAi??rAi??jo labai atsakingai. PrieA? vykdamas A? FlorencijAi?? 1898 m., mokosi italA? kalbos ir iA?klauso semestrinA? italA? meno istorijos kursAi??. Apie RusijAi?? jam daug pasakoja Lou, ir 1899 m. jis pirmAi?? kartAi?? nuvyksta A? tAi?? A?alA? su abiem Andreasais, 1900 m. antrAi?? kartAi?? A? RusijAi?? keliauja tik su Lou. VAi??liau puoselAi??s mintA? persikelti A? RusijAi?? gyventi. Apie tai prisimins gyvenimo pabaigoje susiraA?inAi??damas su rusA? poete Marina Cvetajeva. Bet dabar poeto laukia visai nauji potyriai.

Ai??iaurAi??s Vokietijoje netoli Bremeno iki horizonto plyti pelkAi??ta lyguma, XIX a. pabaigoje atsitiktinai atrasta menininkA?. Ai??simylAi??jAi??s mergaitAi?? iA? VorpsvAi??dAi??s, A?ia pirmasis atklydo dailininkas Fritzas Mackensenas, juo pasekAi?? draugai Hansas am Ende, Fritzas Overbeckas, Heinrichas Vogeleris. Palaipsniui radosi garsi VorpsvAi??dAi??s menininkA? kolonija, apie kuriAi?? visuomenAi?? suA?inojo 1895 m. po parodos Miunchene. ApsigyvenAi?? sAi??moningai pasirinktoje atskirtyje dailininkai nesukAi??rAi?? ai??zmokyklosai???, jie tiesiog buvo bendraamA?iai ir kaimynai.

Rilke 1902 m. iA?leido monografijAi?? ai??zVorpsvAi??dAi??ai??? (ai??zWorpswedeai???). Ten poetas pirmAi?? kartAi?? apsilankAi?? 1900 m. ir apsistojo pas VogelerA?, kAi??rusA? iliustracijas Hugo Hofmannsthalio, Mauriceai??i??o Maeterlincko, Jenso Peterio Jacobseno knygoms. Dailininkas neseniai iA? Rusijos grA?A?usA? poetAi?? supaA?indino su dviem draugAi??mis, Rilke jas vadino ai??zblonde Malerinai??? (A?viesiaplaukAi?? tapytoja) ir ai??zdunkle Bildhauerinai??? (tamsiaplaukAi?? skulptorAi??). Tai buvo viena gabiausiA? kolonijos dailininkiA? Paula Becker (vAi??liau ai??i?? Modersohn) ir Bremeno prekybininko duktAi?? Clara Westhoff (vAi??liau ai??i?? Rilke).

VorpsvAi??dAi?? Rilkeai??i??ei ai??i?? atgaivos metas. Jis daug skaito (JacobsenAi??, GerhartAi?? HauptmannAi??), gilinasi A? meno kAi??rinius (Arnoldo BAi??cklino, Augusteai??i??o Rodino), geria A? save gamtovaizdA?. Poetui ypaA? A?simena tai, kad ir rAi??A?kanAi?? dienAi?? A?ioje vietoje neiA?blAi??sta spalvos, prieA?ingai, jos net tampa ryA?kesnAi??s, vAi??lyvas raudonas jurginas tiesiog liepsnoja. VienatvAi??s nejauA?ia, tai bendravimo metas, kai poetui mielos abi draugAi??s, tik netikAi??tai Paula tampa Otto Modersohno suA?adAi??tine. O Clara jam daug pasakoja apie savo mokytojAi?? RodinAi??. Poetas dar negali nujausti, kad jau antrAi?? kartAi?? moters ranka A?ves jA? A? visiA?kai nepaA?A?stamAi?? sferAi??: Lou padovanojo RusijAi?? ir LevAi?? TolstojA?, o Clara atvers duris A? ParyA?iA? ir priartins prie Rodino.

Jau nusprendAi??s likti VorpsvAi??dAi??je ir net iA?sinuomojAi??s bAi??stAi??, Rilke netikAi??tai ir nieko nepaaiA?kinAi??s iA?vyksta A? BerlynAi??. Jeigu tai darAi?? tikAi??damasis susivokti savyje ir nusprAi??sti, kuri iA? dviejA? merginA? ai??i?? A?viesiaplaukAi?? ar tamsiaplaukAi?? ai??i?? jA? labiau domina, tai atsiriboti nepavyko, nes Clara vos ne kasdien raA?Ai?? jam laiA?kus. AtsakinAi??damas A? juos, Raineris nejuA?ia fantazavo apie jaukius namus, kuriA? niekada neturAi??s. A?iemAi?? Berlyne lankosi Clara ir jau susiA?adAi??jusi Paula. Ar staigios vedybos su Clara buvo Rainerio atsakas Paulai? AiA?kaus atsakymo nAi??ra, biografai kaA?kodAi??l Rilkeai??i??s vedyboms skiria tiek maA?ai dAi??mesio, tarsi tai bAi??tA? tiesiog nesusipratimas poeto gyvenime. TiesAi?? sakant, A?is veiksmas labai panaA?us A? neapgalvotAi?? A?ingsnA?, kurio Rilke, norAi??damas iA?likti savimi, verA?iau nebAi??tA? A?engAi??s. Ar tikrai tuo metu tikAi??jo, kad yra tinkamas A?eimai ir galAi??s mAi??gautis namA? jaukumu? Dar nepaA?inojo savAi??s? PrieA?inosi A?sakmiam Lou nepritarimui? Kad ir kaip buvo, Raineris Marija Rilke 1901 m. balandA? Bremene susituokia su protestante Clara Westhoff, prieA? tai atsisakAi??s katalikybAi??s (bet A? protestantizmAi?? neperAi??jo). Medaus mAi??nesA? jaunavedA?iai praleidA?ia neA?prastai ai??i?? sanatorijoje ai??zWeisser Hirschai??? netoli Dresdeno, nes Raineris kAi?? tik persirgAi??s skarlatina, yra rekonvalescentas. GeguA?Ai?? pora apsigyvena VestervAi??dAi??je netoli VorpsvAi??dAi??s. GruodA? gimsta vienintelis sutuoktiniA? Claros ir Rainerio vaikas, duktAi?? Ruth. Taip dvideA?imt penkeriA? metA? poetas, apie kurA? sakoma, kad su dAi??A?e knygA? nuolat klajojo iA? vienos vietos A? kitAi??, pirmAi?? ir paskutinA? kartAi?? pamAi??gino tapti sAi??slus.

Audringa Lou reakcija sukelia poetui skausmAi?? ir nerimAi?? ai??i?? buvusi rAi??pestinga draugAi?? stato tarp jA? sienAi?? ir leidA?ia ieA?koti jos pagalbos tik jei kiltA? suicido pavojus arba grAi??stA? psichinAi?? liga. Ji gretina Rilkeai??i??Ai?? su Nietzscheai??i??e ir jo draugu Pauliu Ree, galimai baigusiu gyvenimAi?? saviA?udybe. DAi??l saviA?udybAi??s, o taip pat ir dAi??l pamiA?imo Lou klydo, Rilkeai??i??s psichika, nors ir labili, buvo pakankamai stabili. Bet gyvenimo ir kAi??rybos dilema anksA?iau ar vAi??liau iA?kyla kiekvienam kAi??rAi??jui, ne iA?imtis ir A?i menininkA? pora. Rilke puikiai supranta Claros pasirinkimo kainAi??, A?inodamas, kad moteriai dar sunkiau suderinti menAi?? su gyvenimu. Supranta, bet negali nieko pakeisti, nes tai ir jo dilema. Viename laiA?ke (ne Clarai) poetas prisipaA?A?sta, kad traukiasi iA? Claros gyvenimo, nes nesugeba jos vertinti nei kaip moters, nei kaip menininkAi??s. KAi?? A?ia ir pridursi… TraukAi??si ir pasitraukAi??, bet pirmaisiais santuokos mAi??nesiais dar mAi??gina bAi??ti vyru ir tAi??vu, ieA?ko darbo, imasi daug ko, tad A?eimos gyvenimui laiko nebelieka.

Poetui reikia atokvAi??pio, ir prasideda tai, kAi?? tiktA? pavadinti ai??zpiliA? istorijaai??? Rilkeai??i??s gyvenime. Kartosis ir situacija: poetui netenka paA?iam ieA?koti mecenatA?, reikiamu metu jie visada atsiranda. Taip ir A?A? kartAi??. Eiles raA?antis Emilis Prinzas von SchAi??naich-Carolathas siAi??lo pavieA?Ai??ti ElbAi??s A?iotyse stovinA?ioje pilyje Haseldorf bei Pineberg. PirmAi?? kartAi?? poetas ten vyksta su Clara, antrAi?? kartAi?? praleidA?ia pilyje iA?tisas savaites jau be jos. Po Veleslavino netoli Prahos tai antroji, bet tikrai ne paskutinAi?? ai??zrAi??mA? poetoai??? pilis.

Bet iA? pilies vis tiek reikAi??jo grA?A?ti A? atokiAi?? VorpsvAi??dAi??, kur nebuvo perspektyvos skleistis nei poeto, nei skulptorAi??s talentams. PasirinkAi?? kAi??rybAi??, abu iA?vyksta A? ParyA?iA?, palikAi?? maA?Ai??jAi?? Ruth seneliams Westhoffams kaime netoli Bremeno. MenininkA? vaikui teko sunki dalia, net ir motinAi?? ji matydavo retai, o su tAi??vu gal tik kartAi?? puoA?Ai?? KalAi??dA? eglutAi??. Kai Ruth iA?tekAi??jo, Rilke neparodAi?? nAi?? maA?iausio noro susipaA?inti su A?entu, jis niekada nepamatAi?? ir Ruth dukters.

Dvi greta esanA?ios vienatvAi??s ai??i?? taip Rilke A?sivaizdavo kAi??rAi??jA? santuokAi??. LaikAi?? savo pareiga kiek A?manoma padAi??ti Clarai profesinAi??je veikloje: ieA?kojo rAi??mAi??jA?, rAi??pinosi galimybe eksponuoti skulptAi??ras ir pan. Visa tai darAi?? nuoA?irdA?iai, bet kurti bendro gyvenimo nesisekAi?? ai??i?? bendrumas, poeto A?sitikinimu, A?manomas tik tada, kai jis pertraukiamas ritmingai pasikartojanA?iA? vienatvAi??s epizodA?. Be abejo, A?eimos irimo pasekmAi??s buvo skaudesnAi??s Clarai, neturAi??jusiai nei tiek draugA?, nei tiek mecenatA? ai??i?? jai atitekdavo trupiniai nuo poeto stalo. TaA?iau A?iaurietiA?kai santAi??rios prigimties menininkAi?? savo likimu nesiskundAi??, nes kurti skulptAi??ras buvo jos sAi??moningas pasirinkimas, nors pavydAi??s, prieA?iA?kai nusiteikAi?? vertintojai jos kAi??rinius laikAi?? kiA?u.

Tuo metu poetas, iA?vargintas ParyA?iaus ir monografijos apie RodinAi?? raA?ymo, 1903 m. kovAi?? vyksta A? ItalijAi??. Ilsisi ViaredA?e, A?alinasi draugijos, nors vienatvAi?? ir poilsiautojA? priguA?Ai??jAi??s kurortas ai??i?? sunkiai suderinami dalykai. Vis dAi??lto Rilkeai??i??s dvasinAi?? bAi??sena beveik krizinAi??, todAi??l jis priverstas ieA?koti paguodos, raA?o Lou, kuri susitikti vis dar nenori, bet susiraA?inAi??ti sutinka. Jai iA?sako savo skausmus ir baimes. Kiek apsiramina vAi??liau VorpsvAi??dAi??je, bet jau galutinai A?sitikina, kad nAi??ra ir niekados nebus A?eimos maitintojas. Kai nuvyksta A? OberneulandAi?? pas Westhoffus, Ruth nepaA?A?sta tAi??vA?, o A?ie, vos jAi?? ai??zprisijaukinAi??ai???, vAi??l iA?vyksta, A?A? kartAi?? A? RomAi??, kur praleis A?iemAi??. Rilke A?sikuria Studio al Porte, Clara kaimynystAi??je iA?sinuomoja ateljAi??. Roma poeto taip neslegia, kaip ParyA?ius, bet A?iek tiek nuvilia, nes ieA?kodamas antikos vis atranda barokAi??. PoetAi?? dA?iugina tik Romos fontanai, apie tai liudija A?inomas eilAi??raA?tis ai??zRAi??mische FontAi??neai???. Vos A?sikuria, mintys jau skrieja A? kitas A?alis ai??i?? RusijAi??, VokietijAi??, bet labiausiai A? DanijAi?? (gal dAi??l pamAi??gto Jacobseno). Be to, jau yra gavAi??s kvietimAi?? pagyventi dvare Borgeby-gard PietA? Ai??vedijoje.

IA? Europos pietA? Rilkeai??i??Ai?? patraukia A? A?iaurAi??, A? SkandinavijAi??, poeto vieA?nagAi?? pietinAi??je Ai??vedijos provincijoje Skane tAi??sia ai??zpiliA? pasakAi??ai??? jo biografijoje. Hannai Larsen-Norlind priklausanti Borgeby-gard pilis ai??i?? tai bokA?tas su vAi??liau pristatytu gyvenamuoju pastatu, aplinkui plyti parkas, laukai, ganyklos. Ai??vedijos dvare yra ir tvartas su dviem A?imtais karviA?, tad poetas, lydimas A?uns, basas braido pievose, o A? tvartAi?? uA?eina iA?gerti A?ilto pieno. Ai??eimininkAi?? ai??i?? maA?utAi??, tamsiaplaukAi??, ai??zpaprasta kaip konduktorAi?? ar Ai??kininkAi??, labiau A?mogus nei moterisai??? (taip jAi?? apibAi??dino Rilke). Ji neseniai tapo dvarininke, nemokAi??jo vokiA?kai, todAi??l su sveA?iu kalbAi??josi prancAi??ziA?kai. Ai??iek tiek vokiA?kai kalbAi??jo A?eimininkAi??s vyras.

Po lietingos Romos A?iemos ir staigaus, ryA?kaus tenykA?A?io pavasario Rilkeai??i??ei dabar tikra atgaiva ai??i?? vAi??jas, kvepiantis levandomis, flioksais, dar kaA?kokiomis gAi??lAi??mis, ir iA? jAi??ros uA?griAi??vanA?ios audros. Daug laiko praleidA?ia vienas, bet nevengia bendravimo su kitais Borgeby sveA?iais, iA?skirdamas zoologijAi?? studijuojantA? TorstenAi?? HolstrAi??mAi??, apie kurA? Clarai raA?o, kad A?is mAi??gsta IvanAi?? TurgenevAi?? ir kiA?enAi??je neA?iojasi Jacobseno ai??zNilsAi?? LiAi??nAi??ai???.

Laisvas nuo bet kokiA? A?sipareigojimA?, poetas iA?tisas savaites mAi??gaujasi ramybe, bet nieko neraA?o, guosdamas save, kad vasarAi?? jam visada stinga kAi??rybinAi??s nuotaikos, kad jo laikas ai??i?? ruduo. Nors bendra Rilkeai??i??s ir A?eimininkA? draugAi?? Ellen Key buvo pastariesiems prisakiusi visiA?kai nevarA?yti sveA?io, jis vis dAi??lto jautAi??si A?pareigotas bent jau kartu su A?eimininkais vakarieniauti. Bet kai ir po vakarienAi??s tenka pasilikti su jais, pokalbiai poetAi?? pradeda varginti. Rytai po tokiA? vakaroniA? Rilkeai??i??ei panaA?Ai??s A? pagirias. Gal poetas pernelyg dramatizuoja neA?pareigojanA?ius pokalbius, o gal tai rodo, kad Hanna ir Ernstas Norlindai vis dAi??lto liko jam svetimi, nors bAi??tent Norlindas vAi??liau buvo vienas iA? nedaugelio, galAi??jusiA? sakyti Rilkeai??i??ei ai??ztuai???.

Kaip visada, kai nesiseka kurti, Rilke tampa irzlus ir perdAi??tai jautrus. Tuo metu Arthuras Holitscheris, ruoA?damasis kelionei A? AnglijAi??, laiA?ke klausia apie A?iAi?? A?alA?. Rilke atsako tarsi girdamasis savo neA?inojimu ai??i?? visa, kas angliA?ka, jam svetima, jis nemoka kalbos, beveik nepaA?A?stas A?ios A?alies meno, o LondonAi?? A?sivaizduoja kaip kaA?kAi?? slegianA?io.

NereikA?mingiems pokalbiams iA?A?vaistomi vakarai ir ateityje bus kaina, kuriAi?? reikAi??s mokAi??ti uA? sveA?iavimAi??si pas mecenatus. Jau kitur, Jonserede, Rilke laiA?ke skundA?iasi: A?ia pietaujama septintAi??, o paskui nesikeliama nuo stalo visAi?? vakarAi??. PoetAi?? gelbsti jo ai??zvieA?aisiais ryA?iaisai??? besirAi??pinanti Ellen Key, pasiimdama jA? A? GeteborgAi??. TrisdeA?imt penkeriA? metA? ryA?tinga, visada visiems pasiruoA?usi padAi??ti moteris A?sitikinusi, kad Rilke visai nesiorientuoja praktiniuose dalykuose. Sunku pasakyti, ar poetas prisidAi??jo prie tokios opinijos susidarymo, bet jam tai buvo naudinga. Ellen Key garsina poetAi?? ne tik Skandinavijoje, 1904 m. pasirodAi?? jos svarbiausia esAi?? apie globotinio kAi??rybAi??, vAi??liau A?Ai??jusi A? didesnAi??s apimties publikacijAi??. Kaip jam ir bAi??dinga, A? uA?simezgusiAi?? biA?iulystAi?? Rilke A?traukia ir ClarAi??, kelioms savaitAi??ms atvykusiAi?? pavieA?Ai??ti A? Ai??vedijAi??. Apie 1906-uosius jauA?iamas poeto ir jo globAi??jos santykiA? atA?alimas.

Po trumpo apsilankymo Kopenhagoje sutuoktiniai Rilkeai??i??s sveA?iuojasi pas tekstilAi??s inA?inieriA? Jimmyai??i??A? GibsonAi?? ir jo A?monAi?? Lizzie, gyvenanA?ius industriniame Geteborgo priemiestyje Jonserede. Ai??iuos skirtingus A?mones suartino naujoviA?kos mokyklos idAi??ja ai??i?? 1901 m. A?kurta ai??zGAi??teborgs HAi??gre Samskolaai???, skirta bendram vaikA?, mokytojA? ir tAi??vA? ugdymui, siekiant naujo harmoningo A?mogaus idealo. Stebina, kad A?iaip visuomeniniams reikalams abejingas Rilke susiA?avi utopiniu pedagoginiu modeliu ir net svarsto galimybAi?? drauge su Clara A?steigti tokiAi?? mokyklAi?? kur nors Ai??iaurAi??s Vokietijoje.

GrA?A?Ai??s A? VokietijAi?? ir kurA? laikAi?? gyvendamas su A?mona ir dukra, Rilke ima skA?stis maA?akraujyste, kraujotakos sutrikimais, iA?sekimu. Jam reikia poilsio (gal labiausiai nuo A?eimos?), tad Ellen Key paskiria poetui nedidelAi?? stipendijAi??. Jau ne pirmas ai??i?? ir ne paskutinis ai??i?? kartas, kai stokojantis pinigA? Rilke, vos juos gavAi??s, neadekvaA?iai iA?laidauja; A?A? kartAi?? reabilitacijai renkasi jam jau paA?A?stamAi?? sanatorijAi?? ai??zWeisser Hirschai??? netoli Dresdeno, vienAi?? brangiausiA? Europoje. SavotiA?kas Rilkeai??i??s poA?iAi??ris A? pinigus gal susijAi??s su jo estetizmu ir su ta aplinkybe, kad visada jA? gauna be ypatingA? pastangA?. Apie poeto A?proA?ius galima pasakyti taip: jis verA?iau valgys duonAi?? ir sAi??rA? prie nepriekaiA?tingai padengto stalo, negu A?Ai??sienos kepsnA? prastoje uA?eigoje.

Rinkdamasis sanatorijAi??, poetas tikriausiai negalvojo, kad ai??zWeisser Hirschai??? atvers jam duris A? aristokratA? pasaulA?, bet kaip tik taip ir A?vyko. NebAi??tA? buvAi?? dviejA? A?iemA? Kaprio saloje ir dar daug ko kito, jei Rilke tada bAi??tA? pasirinkAi??s pigesnAi?? sanatorijAi??. Likimo valia ai??zWeisser Hirschai??? kelias dienas praleido grafienAi?? Luise von Schwerin. PaA?intis su ja atvAi??rAi?? Rilkeai??i??ei plaA?iAi?? perspektyvAi?? ir nulAi??mAi??, kad, laikui bAi??gant, Gotos almanache (Europos diduomenAi??s A?inyne) jis rasdavo tiek paA?A?stamA?, kiek jA? bAi??na telefonA? knygoje.

Ar Rilke visiA?kai nieko nedarAi?? tam, kad vAi??liau jA? uA?griAi??tA? lavina kvietimA? pasisveA?iuoti dvaruose? Be abejo, poetas turAi??jo pasirAi??pinti, kad bAi??tA? pristatytas grafienei. Ir, A?inoma, pasistengti padaryti jai neiA?dildomAi?? A?spAi??dA?, kad vAi??liau bAi??tA? ai??zperdavinAi??jamasai??? iA? rankA? A? rankas, iA? pilies A? pilA?, kartais ir drauge su Clara. BAi??ti vedusiam Rilkeai??i??s situacijoje ai??i?? privalumas, ir jis niekada nevaidino viengungio arba santuokoje nelaimingo vyro. Tai buvo paranku ir jo globAi??joms ai??i?? Schutzherrinnen, ai??i?? nes joms negrAi??sAi?? apkalbos, ir damos galAi??jo lepinti ai??zdvaro poetAi??ai??? kiek A?irdis geidA?ia. KodAi??l Rilke, nei labai jaunas, nei graA?us, nei turtingas, nei kilmingas, taip A?avAi??jo aristokrates? Tikras ar tariamas bejAi??giA?kumas, benamystAi??, buities ignoravimas tikriausiai skatino norAi?? poetAi?? globoti. Estetas, visai nevyriA?kas ai??i?? ypaA? greta vyriA?kos Claros (pasak Rilkeai??i??s, jo nemAi??gstamas virago tipas) ai??i?? jis buvo toks, kokio globAi??joms anksA?iau gal neteko sutikti. Paslaptingas ir neA?spAi??jamas, A?adino ne tik smalsumAi??, bet ir geismAi??. Juo, visada santAi??riu ir uA?daru, buvo galima pasitikAi??ti, poetas mokAi??jo bAi??ti geras draugas kilmingoms damoms, kurioms kaip atlygA? uA? globAi?? skyrAi?? dedikacijas. Tiesiog maloni ir geraA?irdAi?? moteris jo dedikacijoje virsta ai??zprakilniaai???, ai??zneprilygstamaai??? (ai??zerhabeneai???), taigi idealizuojama ir sukilninama. Rilkeai??i??s dedikacijose galima A?A?velgti Jugendstil A?takAi??: ai??zGelegt in die HAi??nde von Louai??? (ai??zAi??dAi??ta A? rankas Louai???).

Rilke nebuvo snobas ar aferistas, bet kokia kaina siekiantis patekti A? aristokratA? terpAi??. Jis priimdavo daug kvietimA?, bet taip pat daug, o gal net ir daugiau jA? atmesdavo. Vis dAi??lto sunku A?sivaizduoti, kaip A?manoma XX a. pradA?ioje gyventi taip, tarsi bAi??tum viduramA?iA? trubadAi??ras.

Pasirodo, A?manoma. Introdukcija A? ai??zpiliA? pasakosai??? tAi??sinA? ai??i?? trys savaitAi??s lankant Berlyno muziejus (1906). Bet didmiestis greitai tampa nepakenA?iamas, poetas bAi??ga A? HarcAi??, taA?iau nesAi??kmingai ai??i?? patenka A? triukA?mingAi?? Trezeburgo kurortAi??, kur taip pat ilgiau neuA?sibAi??na. AtokvAi??pA? A?adAi??jo ir suteikAi?? grafienAi?? Luise von Schwerin, pakvietusi A? savo pilA? Frydelhauzene. IA? A?ia Rilke vyksta A? vadinamAi??jAi?? ai??zVortragsreiseai???, skaito esAi?? apie RodinAi?? Dresdene, Prahoje, Elberfelde, Hamburge. ApsilankAi??s gimtojoje Prahoje, klajojantis poetas dar trumpai pabuvoja OstendAi??je, Ypre, BriugAi??je, Gente, kol pagaliau rugsAi??jA? jA? vAi??l matome Frydelhauzene su A?mona ir dukra.

Luise von Schwerin, kaip sakyta, buvo didA?ioji Rilkeai??i??s sAi??kmAi??. Dabar jau jos sesuo Alice Faehndrich kvieA?ia praleisti A?iemos Kapryje ir siAi??lo visas sAi??lygas darbui. Rilke palydi ClarAi?? A? BerlynAi??, padeda A?rengti ateljAi??, o pats, kaip jau ne kartAi?? gyvenime, priverstas lankytis pas dantistAi??. Tarsi norAi??damas save apdovanoti uA? patirtus nemalonumus, mAi??gaujasi spektakliais su to meto garsenybAi??mis ai??i?? Agnes Sorma Henriko Ibseno ai??zAi??mAi??kloseai???, Eleonora Duse ai??i?? vaidinanA?iAi?? RebekAi?? Vest Ibseno ai??zRosmersholmeai???. Pagaliau gali palikti nemylimAi?? miestAi?? ir per savo trisdeA?imt pirmAi??jA? gimtadienA?, 1906 m. gruodA?io ketvirtAi??, atvyksta A? KaprA?.

Cimittero Acattolico, nekatalikiA?kose, o gal antikonfesinAi??se Kaprio kapinaitAi??se yra antkapis su Rilkeai??i??s eilutAi??mis, iA?trauka iA? eilAi??raA?A?io ai??zMirties patirtisai??? (ai??zTodes-Erfahrungai???), nors autorius nenurodytas. EilAi??raA?tis paraA?ytas suAi??jus metams nuo grafienAi??s Luiseai??i??s von Schwerin mirties, o eilutAi??s iA?kaltos grafienAi??s dukters, 1969 m. mirusios baronienAi??s Gudrunos UexkA?ll, ir jos vyro antkapyje.

Alice Faehndrich supranta poeto vienatvAi??s poreikA? ir atiduoda jo A?inion ai??zroA?iA? namelA?ai??? (ai??zRosenhAi??uslai???), primenantA? jam A?iemAi?? Romoje, Studio al Porte. Neapolio A?lanka su melsvu Vezuvijaus siluetu, tas banalus atvirukinis vaizdelis pradA?ioje nervina poetAi??. Bet tolimame vilos sodo kampelyje ramu, visAi?? dienAi?? jis paliktas sau, gali raA?yti arba vaikA?tinAi??ti niekieno netrukdomas. Tik per vakarienAi?? poetas pasirodo roA?Ai??mis ir vijokliais apipintoje viloje Discopoli, iA? kurios atsiveria maA?iau trivialus vaizdas A? jAi??rAi??. Tai kurtuazinis dienos epizodas, Rilke tampa rAi??mA? poetu, linksminanA?iu damas ilgais A?iemos vakarais. Jo damos ai??i?? tai keturiasdeA?imt devyneriA? Alice Faehndrich, mergautinAi?? pavardAi?? ai??i?? Freifrau von Nordeck zur Rabenau, jos pamotAi?? Julie Freifrau von Nordeck zur Rabenau, mergautinAi?? pavardAi?? ai??i?? grafienAi?? Wallenberg (vadinama ai??zFrau Nonnaai???), ir dvideA?imt ketveriA? Manon, grafienAi?? zu Solms-Laubach. Rilke skaito savo eiles, Hermanno Hesseai??i??s ai??zPAi??terA? KamencindAi??ai???, dar kaA?kAi?? ir leidA?iasi damA? globojamas bei lepinamas. Viloje vieA?patauja atmosfera, kupina motiniA?kumo, literatAi??ros ir erotikos.

Ai??ioje viloje Rilke A?sijauA?ia A? kurtuazinAi?? atmosferAi?? ir vAi??liau, jau iA? Duino pilies, raA?ys ai??zFrau Nonnaiai??? apie tai, kaip jam trAi??ksta A?velniA? moters rankA?, nulupanA?iA? obuolA?… Poetas teigia, kad iA? Kaprio atmosferos pasisAi??mAi?? jAi??gA? daugeliui metA?. Ir tada, ir vAi??liau pasaulio A?vykiai beveik nepasiekia poeto. TrijA? kilmingA? damA? draugijoje roA?iA? apsuptas Rilke jauA?iasi esAi??s Torquato Tasso arba A?sigyvena A? Adomo, priimanA?io Ievos jam siAi??lomAi?? obuolA?, vaidmenA?. Bet obuolA? nulupanA?ios rankos tampa ir laimAi??s netvarumo simboliu. Tik praAi??jus laikui, tik A?velgiant atgal, Rilkeai??i??ei atrodo, kad tada buvo laimingas. Bet kai praeitis dar buvo dabartis, vargu ar poetas patyrAi?? laimAi?? ai??i?? ji vaidenasi praeityje arba vilioja ateities vizija.

Rilke daug laiko praleidA?ia klajodamas po apylinkes, neretai jA? lydi jauniausioji dama Manon zu Solms-Laubach. 1907 m. A?iemos pradA?ioje Raineris atranda AnakaprA?, raA?o eiles apie apleistAi?? Santa Maria a Cetrella baA?nyA?iAi??, A?sijauA?ia A? VidurA?emio jAi??ros gamtovaizdA?, jA? apraA?o poetiA?kai ir preciziA?kai. VienAi?? sausio vakarAi?? damoms perskaito kAi?? tik sukurtAi?? ai??zDainAi?? apie jAi??rAi??ai??? (ai??zDas Lied vom Meerai???) ir A?raA?o jAi?? A? vilos sveA?iA? knygAi??. Tarp kitA? Kapryje paraA?yti eilAi??raA?A?iai ai??zAlkestidAi??ai???, ai??zKurtizanAi??ai???, taip pat esAi?? ai??zPenki laiA?kai seseriai Marijanai Alkoforadoai??? (ai??zFA?nf Briefe fur Schwester Marianna Alcoforadoai???) apie Rilkeai??i??ei imponavusiAi?? XVII a. antros pusAi??s vienuolAi??, paliktAi?? mylimojo ir sugebAi??jusiAi?? savyje A?veikti netektA?. VienuolAi??s laiA?kai sustiprina Rilkeai??i??s nuostatAi??, kad meilAi??s esmAi?? nAi??ra buvimas kartu, kad mylintieji priverA?ia vienas kitAi?? siekti to, kas beveik pranoksta jA? jAi??gas, kad, atskirai bAi??dami, jie gali tapti kaA?kuo daugiau, negu A?stengtA? bAi??dami drauge. Kitais A?odA?iais, Rilke tuose laiA?kuose randa savo egzistencijos pateisinimAi??, jis tarsi atsikrato sAi??A?inAi??s priekaiA?tA? dAi??l iA?blaA?kytos A?eimos, kuriai nAi??ra sutvertas.

Tuo metu, kai Rilke mAi??gaujasi rAi??mA? poeto privilegijomis, Clara Berlyne ai??zsiekia neA?manomoai???, palikusi dukrAi?? savo tAi??vams. Ar apskritai poetas galvojo apie A?monAi?? ir dukrAi?? savo kurtuazinAi??je vienatvAi??je? Vis dAi??lto teko jas prisiminti, kai 1907 m. sausA? Clara staiga iA?niro Neapolyje pakeliui A? EgiptAi??, ai??i?? baronienAi?? May Knoop pakvietAi?? pavieA?Ai??ti jai priklausanA?ioje sanatorijoje Heluane netoli Kairo. Rilke kelioms dienoms parsiveA?a A?monAi?? A? KaprA?, ir per A?A? susitikimAi?? jau iA?ryA?kAi??jo tarp sutuoktiniA? tvyranti A?tampa. Rilkeai??i??s atsiskyrimo, siekiant beveik neA?manomo, koncepcija pasirodAi?? paA?eidA?iama. Poetas norAi??tA? ne tik ClarAi??, bet ir save A?tikinti, kad, bAi??dami atskirti vienas nuo kito keliA? dienA? kelionAi??s, jie elgiasi taip, kaip reikalauja paA?aukimas. Tai negali bAi??ti laikoma nei lengvesnio kelio pasirinkimu, nei pareigos paniekinimu, graA?byliauja poetas. KAi??rAi??jo kelias juk nAi??ra lengvas, jam bAi??tina vienatvAi??, tad reikia tenkintis A?sivaizduojamais namais, kuriuose jie su A?mona nuo pat pradA?iA? drauge. Claros neA?tikina A?ie samprotavimai ir neguodA?ia eilAi??raA?tis ai??zEs winkt zu FA?hlung fast aus allen Dingenai??? (1914), kuriame Rilke kalba apie namus savyje (ai??zin mir steht das Hausai???). Kai ji balandA? vAi??l kelias dienas vieA?i viloje Discopoli, jos sutuoktinis jau kelia sparnus, ketindamas vykti A? ParyA?iA?. Dar kartAi?? Kaprio saloje poetas lankysis 1907 m. pavasarA?.

AtsisveikinAi??s su trimis aristokratAi??mis, rAi??mA? poetas vAi??l tampa klajojanA?iu dainiumi. Sakyti ai??zgrA?A?taai??? nAi??ra pagrindo, nes grA?A?ti nAi??ra kur. ParyA?iuje poetas apsistoja pamAi??gtame vieA?butyje netoli Luvro, vAi??liau nuomojasi butAi?? ir, pasiAi??mAi??s pas draugus paliktAi?? raA?omAi??jA? pultAi?? ir kelis baldus, nuo birA?elio pradA?ios iki spalio pasitraukia A? tikrAi?? kAi??rAi??jo vienatvAi??. Intensyvaus darbo rezultatai ai??i?? ai??zNaujieji eilAi??raA?A?iaiai??? (ai??zNeue Gedichteai???), ai??zMaltAi??s Lauridso BrigAi??s uA?raA?aiai??? (ai??zMalte Laurids Briggeai???) ir kt. KAi??rybinAi??s vienatvAi??s vasara slenka, atneA?dama daug nepatogumA?. TrAi??ksta gamtos artumo, persekioja mintis, kad per daug savo laiko iA?eikvojo kilmingA? damA? draugijoje; pinigA? stygius verA?ia vaA?inAi??ti omnibusu, nepirkti knygA? (sunku A?sivaizduoti, kad Rilke apskritai turAi??jo knygA? ai??i?? juk neveA?iojo jA? iA? pilies A? pilA?, iA? vieA?buA?io A? vieA?butA??). Beje, tekstA? apie savo kAi??rinius Rilke neskaitAi??, recenzavimAi?? laikAi?? nepageidautinu dalyku; kritika, pasak poeto, tai publikai adresuotas laiA?kas, kurio pats autorius neturAi??tA? nei atplAi??A?ti, nei skaityti ai??i?? lygiai kaip ir kitA?, ne jam adresuotA? laiA?kA?.

Spalio pabaigoje nerimstantis klajAi??nas vAi??l krauna lagaminus ir, kaip kiekvienAi?? kartAi??, patiria nevilties protrAi??kius dAi??l kaA?kur prasmenganA?iA? reikalingA? daiktA?. Tuo iA? tikrA?jA? nesunku patikAi??ti, A?inant jo gyvenimo bAi??dAi??. Artimiausias tikslas ai??i?? Praha, kur A? skaitymus ateina motina Phia Rilke, lydima jos sAi??nui atgrasiA? senA? damA?. Bet yra ir malonesniA? A?spAi??dA?iA?, tarp jA? ai??i?? vieA?nagAi?? Nadherny von Borutin A?eimos pilyje Janovice. VAi??l senas parkas drAi??gnAi?? rudenA?, alAi??jos, tilteliai, pilis su herbais ir erkeriais. NaA?laujanti baronienAi?? lieka savo kambariuose, bet graA?i baronaitAi?? su dviem simpatiA?kais broliais pasitinka poetAi?? ant tiltelio per vandens griovA?, vedanA?io A? pilA?. Tarnai, paA?vieA?iantys keliAi?? sidabriniais A?ibintais, ir… ananaso riekelAi??s (ne A?ampane, kaip pas IgorA? SeverianinAi??) prie arbatos ai??i?? taip atrodo kurtuazinis Rilkeai??i??s rojus.

VAi??liau ai??i?? Vroclavas (Breslau) ir Viena. Skaitomas vis tas pats, jau A?prastas, tekstas apie RodinAi??. Ai??ioji ai??zVortragsreiseai??? baigiasi iA?vyka A? VenecijAi??, tai jau treA?ias apsilankymas lagAi??nA? mieste (pirmieji ai??i?? 1897 m. ir 1903 m.). Ai??A? kartAi?? vieA?i prekiautojo meno kAi??riniais Piero Romanellio namuose. Po deA?imties dienA? laukia nelengvas iA?siskyrimas, nes spAi??jo A?simylAi??ti Piero seserA? AdelminAi?? (Mimi). AnkstyvAi?? A?iemos rytAi??, aidint gondolininkA? A?auksmams, palieka nuostabA? miestAi??. Per KalAi??das pagaliau susitinka su A?eima, bet mintys ir laiA?kai krypsta A? Venecijos pusAi??.

Kaip visada, A? A?iAi?? istorijAi?? A?pina ir ClarAi??, raA?o graA?uolei Mimi, kad daug apie jAi?? pasakojAi??s A?monai. VAi??liau graA?ioji venecijietAi?? stebAi??josi ai??i?? Rilke sakAi??si jAi?? beprotiA?kai mylA?s ir tuo paA?iu metu kalbAi??jo apie savo prieraiA?umAi?? A?monai ir dukrai. TurbAi??t nei viena, nei kita nebuvo visiA?ka tiesa, nors melu taip pat nepavadinsi. Visada daug dAi??mesio skyrAi??s kalbinAi??s raiA?kos formai, Rilke neatsitiktinai laiA?kuose Adelminai vengia kreipinio ai??ztuai??? ir vardo paminAi??jimo, rinkdamasis neutralesnius A?odA?ius ai??zBelleai??? ir ai??zChereai???. Poetui ir vAi??liau bus bAi??dinga tikrinio vardo baimAi??, tarsi vardu pavadinta moteris jau galAi??tA? jA? pasisavinti. Galima spAi??ti, kad Mimi puoselAi??jo tokiAi?? viltA?, bet labai greitai A?siplieskusi aistra taip pat greitai ir uA?geso. Rilke bAi??ga, laiA?ke aiA?kindamas: jis praA?o visA?, kurie jA? myli, mylAi??ti ir jo vienatvAi??, kitaip bAi??siAi??s priverstas vengti jA? rankA? ir slAi??ptis nuo jA? akiA?, kaip nuo persekiotojA? slepiasi laukinis A?vAi??relis. BaimAi?? A?vardyti mAi??zAi?? vAi??liau lAi??mAi?? vardA? Benvenuta, Merline, Nike atsiradimAi??.

Benamis poetas, nuolat ginantis savo teisAi?? A? vienatvAi??, puoselAi??ja iliuzijAi?? apie mylimAi??jAi?? kAi??rAi??jAi?? (lyg jam negana bAi??tA? skulptorAi??s), ir dar daugiau ai??i?? poetAi??. Jis svaiA?ioja apie Renesanso poetAi?? GasparAi?? StampAi??, vienuolAi?? MariannAi?? Alcoforado, o realios poeto mAi??zos, tarp jA? ir Mimi, reiA?kiasi kaip muzikAi??s.

Kur mes palikome Rilkeai??i??Ai??? Nesvarbu, pasitikime jA? vAi??l atvykstantA? A? KaprA?, ten poetas atsikratys rudenA? iA?tikusios depresijos. Prasta finansinAi?? padAi??tis verA?ia kreiptis A? leidAi??jus, siekiant palankiA? sandoriA?. IA?sigelbAi??jimas, kaip visada, ateina: leidAi??jas Samuelis Fischeris, nekeldamas jokiA? sAi??lygA?, pasiAi??lo tris tAi??kstanA?ius markiA?, o Karlas von der Heydtas skiria penkis tAi??kstanA?ius markiA? laikotarpiui nuo 1906 m. iki 1909-A?jA?. Tad poetas keletAi?? metA? gali gyventi be materialiniA? rAi??pesA?iA?, skirti laiko kAi??rybai.

Septynis mAi??nesius praleidAi??s Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, 1908 m. geguA?Ai?? Rilke grA?A?ta(?) A? ParyA?iA? (ar turime laikyti ParyA?iA? vieta, A? kuriAi?? grA?A?tama, t. y. artima namams vieta, sunku pasakyti). Gyvena vis kitur, A?A? kartAi?? savo ateljAi?? jam uA?leidA?ia Mathilde Vollmoeller. Tuo paA?iu metu A? ParyA?iA? grA?A?ta(?) Clara ir taip pat iA?sinuomoja ateljAi??. Kai rugpjAi??tA? Clara grA?A?ta(?) A? VokietijAi??, jos ateljAi?? perima Raineris, suA?avAi??tas garsios pastato praeities ir trijA? didA?iuliA? langA? A? apleistAi?? sodAi??. Kai apie savo atradimAi?? paraA?o Rodinui, A?is netrukus savo kAi??riniais uA?pildo visAi?? pirmAi??jA? vieA?buA?io ai??zBironai??? aukA?tAi??, A?ia dirba ir priiminAi??ja sveA?ius. Dabar tai Rodino muziejus.

Tai buvo dviejA? didA?iA? menininkA? harmoningo bendravimo ruduo, Rodinui Rilke paskiria dalA? ciklo ai??zNaujieji eilAi??raA?A?iaiai???: ai??zA mon grand Ami Auguste Rodinai???. Kita dedikacija ir pirmas didesnAi??s apimties darbas naujoje aplinkoje ai??i?? ai??zRekviem draugeiai??? (ai??zRequiem fur eine Freundinai???), paraA?ytas 1908 m., praAi??jus metams po Paulos Modersohn-Becker mirties VorpsvAi??dAi??je. Poetas aprauda likimAi?? draugAi??s, kuriAi?? meilAi??, santuoka, motinystAi?? atskyrAi?? nuo meno, ir, atrodo, suvokia, kad moters dalia sunkiai suderinama su kAi??ryba: ai??zNes nuo seno A?inoma apie gyvenimo ir didA?io darbo prieA?iA?kumAi??ai??? (ai??zDenn irgendwo ist eine alte Feindschaft / Zwischen dem Leben und der grossen Arbeitai???).

ParyA?iuje, asketiA?koje aplinkoje ai??i?? stalas, kAi??dAi??, raA?ymo pultas, tuA?A?ios sienos ai??i?? Rilke raA?o romanAi??, nuo A?tampos artAi??damas prie nervinAi??s krizAi??s. Mimi A?ia A?iemAi?? leidA?ia pas brolA?, apsilanko Lou, Ellen Key, bet susitikimai neuA?goA?ia nerimo dAi??l silpstanA?ios sveikatos. Nepadeda nei kelionAi??s A? PietA? PrancAi??zijAi??, nei gydymo kursas Ai??varcvalde. PoetAi?? ypaA? suA?avi PopieA?iA? rAi??mai Avinjone, o vaizdingai tarp uolA? iA?sidAi??sA?iusiame Les Baux jis tariasi atradAi??s Salome A?eimos pAi??dsakus. Lou protAi??viai turAi??jo palikti A?ias vietas dAi??l religiniA? karA? XVII amA?iuje.

Vis dAi??lto 1909 m. pabaigoje romanas baigtas, tuo paA?iu metu poetAi?? pasiekia laiA?kas, adresuotas ai??zHerrn Rielkeai??? ir nutraukiantis pauzAi?? ai??zpiliA? pasakojeai???. KunigaikA?tienAi?? Marie von Thurn und Taxis-Hohenlohe, pravaA?iuodama pro ParyA?iA?, kvieA?ia ponAi?? Rilkeai??i??Ai?? arbatos vieA?butyje ai??zLiverpoolai???. Tokiam aukA?tuomenAi??s elgesio kodeksAi?? ne visai atitinkanA?iam gestui kunigaikA?tienAi?? paakino jos draugAi?? poetAi?? Anna Elisabeth de Noailles, kuriai buvo smalsu suA?inoti, koks tas Rilke. Apie susitikimAi?? vAi??liau paA?A?stamiems pasakojo pati kunigaikA?tienAi??. PoetAi?? pasirodAi?? tarpdury su didA?iule skrybAi??le ir, vos A?A?engusi A? kambarA?, suA?uko: ai??zPone Rilke, kAi?? JAi??s manote apie meilAi??, kAi?? JAi??s galvojate apie mirtA??ai??? NAi??ra A?inoma, kAi?? tada atsakAi?? poetas, bet A?ios moters ateityje tikriausiai vengAi??. RumunA? kunigaikA?A?io ir graikAi??s duktAi??, apdovanota egzotiA?ku groA?iu, iA?tekAi??jusi uA? grafo Mathieu de Noailles, ji spindAi??jo ParyA?iaus aukA?tuomenAi??s salonuose, tad negebAi??jusiam valdyti savo jausmA? Raineriui galAi??jo bAi??ti pavojinga. Be to, jis jau buvo poetAi?? A?traukAi??s A? savAi??jA? pakiliA? kurianA?iA? moterA? sAi??raA?Ai??, todAi??l susitikinAi??ti su A?ia moterim banalioje salonA? aplinkoje Rilkeai??i??ei atrodAi?? A?ventvagiA?ka. Vos A?A?velgAi??s galimAi?? pasikAi??sinimAi?? A? jo vienatvAi??, Rilke pademonstruodavo iA?skirtinA? diplomato talentAi??, sugebAi??damas neA?sipareigoti, iA?laikyti distancijAi?? neatstumiant. Ai??io talento kaip tik ir prireikAi??, saugantis nepageidaujamos paA?inties plAi??totAi??s.

Visai kas kita Marie Taxis, pakvietusi poetAi?? A? Duino pilA? prie Adrijos jAi??ros. ai??zDuino elegijA?ai??? pavadinimas neleidA?ia suabejoti ai??i?? poetas kvietimu pasinaudojo. Tik prieA? tai jam reikia sutvarkyti dAi??l ilgA? darbo ir vienatvAi??s (tikros) mAi??nesiA? paA?lijusius kontaktus. Ir A?tai poetas jau tarp A?moniA? ir su A?monAi??mis. Leipcige, leidAi??jo Kippenbergo namuose jis atidus ir nepretenzingas sveA?ias, su namA? A?eimininke vaikA?A?iojantis roA?yne; Jenoje sulaukia pasisekimo skaitydamas savo kAi??rinius; specialiai pasiklausyti poeto iA? Veimaro atvyksta Alfredas von Nostiz-Walwitzas su A?mona Helene. Pakvietimas pavieA?Ai??ti Veimare savaime suprantamas, o ten Rilke sutinka bAi??rA? senA? paA?A?stamA?, uA?mezga naujas paA?intis, lankosi vakare, kai Hofmannsthalis skaito iA?traukas iA? savo ai??zRosenkavalierai???. Duino pilyje poeto laukia, bet mAi??nuo Romoje taip pat A?avus ai??i?? ten vieA?i Sidonie Nadherny, pasirodo Jakobas Wassermannas, o Fischeris, ne taip seniai suA?elpAi??s poetAi??, dabar mato jA? tame paA?iame brangiame vieA?butyje. Rilke praleidA?ia ne vienAi?? vakarAi?? FischeriA? salone, ir visada ten yra laukiamas sveA?ias, kaip prisiminimuose apie tai raA?o leidAi??jo duktAi?? Brigitte, vadinta Tutti: ai??zPo prieA?pieA?iA? mes daA?nai mAi??gaudavomAi??s saule virA?utinAi??je sodo terasoje su nuostabiu vaizdu A? Ai??v. Petro bazilikAi?? ir miestAi??. Rilke nepietaudavo kartu su vieA?buA?io sveA?iais, tik savo kambaryje iA?gerdavo stiklinAi?? pieno ir suvalgydavo kelis vaisius. UA?stalei pasibaigus, jis daA?nai uA?eidavo A? mAi??sA? mAi??lynAi??jA? salonAi??, prieA? tai atsiuntAi??s kortelAi?? su mandagiu paklausimu. A?inoma, jis visada buvo laukiamasai???5.

IA? Romos Raineris pagaliau vyksta A? Marie Taxis Duino pilA? prie jAi??ros, iA?kilusiAi?? ant aukA?tos uolos virA? Adrijos. A?emiau stAi??kso Sasso di Dante (Danteai??i??s uola) ai??i?? pasakojama, esAi?? A?ia vieA?Ai??jAi??s iA? Florencijos iA?tremtas ai??zDieviA?kosios komedijosai??? autorius. KunigaikA?tienAi?? pilA? paveldAi??jo iA? motinos, Venecijos graA?uolAi??s Thereseai??i??s, grafienAi??s Thurn-Hofer ir Valsassina, iA?tekAi??jusios uA? Egono, princo Hohenlohe-Waldenburgo-SchillingsfA?rsto. (Tikriausiai skaitytojas jauA?ia, kad raA?au tuos A?mantrius vardus ne A?iaip sau ai??i?? jie nAi??ra pertekliniai; akivaizdu, kad aristokratA? vardai netiesiogiai papildo Rilkeai??i??s paveikslAi??.) Puikus fechtuotojas, azartiA?kas medA?iotojas, princas dar mAi??go ir smuikuoti, todAi??l nebuvo prieA?iA?kas meniniams A?monos interesams ir mecenatystei.

O kunigaikA?tienAi?? taip pat labiausiai domAi??josi muzika, pati skambino pianinu ir A? pilis (turAi??jo dar vienAi?? LouA?ene) kviesdavosi koncertuoti garsius kvartetus. LiteratAi??ra jai taip pat nebuvo svetima, iA?silavinimAi?? gavusi Florencijoje, citavo Danteai??i??Ai?? ir PetrarcAi??, vertAi?? A? prancAi??zA? bei italA? kalbas (beje, ir dvi pirmAi??sias Rilkeai??i??s elegijas iA? Duino ciklo). Marie Taxis pilyje pabuvojo daug A?A?ymybiA? ai??i?? minAi??tini Gabriele dai??i??Annunzio, Duse ir dar daug garsiA? vardA?. Kai jA? savininkai ilgiau ar trumpiau lankydavosi Venecijoje, bAi??tinai buvo kvieA?iami A? Duino pilA?. A?ia nebuvo elektros, bet tai netrikdAi?? laisve besimAi??gaujanA?iA? sveA?iA?. PusryA?ius jiems tiekdavo A? kambarius, iki prieA?pieA?iA? pirmAi?? valandAi?? sveA?iA? jokie susaistymai nevarA?Ai??. Po pokaiA?io, jei bAi??davo geras oras, vaA?inAi??davo automobiliu iA?ilgai pakrantAi??s, vakare daA?nai muzikuodavo.

Kai ten vieA?Ai??jo Rilke, pilies simbolis, senas keturkampis bokA?tas, dar buvo apsuptas vAi??lyvA?jA? viduramA?iA? tvirtovAi??s gynybiniA? sienA?. InteligentiA?ka, turinti humoro jausmAi?? Marie Taxis su sveA?iais bendraudavo Raudonojoje, arba Imperatoriaus, salAi??je, kurios lubA? freska vaizdavo imperatoriaus Leopoldo I apoteozAi??, to paties, iA? kurio grafas Thurnas-Valsassina praeityje nusipirko pilA?. Prie raudonu aksomu iA?muA?tA? sienA? glaudAi??si spintos, talpinusios knygas ir porcelianAi??. IA? A?viesiais baldais apstatytos Baltosios salAi??s atsiverdavo tolimas vaizdas A? Triesto A?lankAi??, salAi??je stovAi??jo fortepijonas, kuriuo buvo grojAi??s Ferencas Lisztas. Rainerio kambario langai A?velgAi?? A? atvirAi?? jAi??rAi??, paties poeto A?odA?iais, ai??ztiesiai A? visatAi??ai???.

Pilis buvo beveik sugriauta per pirmAi??jA? pasaulinA? karAi??, bet daug kas vAi??l atstatyta, kai Duino Ai??mAi?? valdyti kunigaikA?tienAi??s sAi??nus Alexanderis von Thurnas und Taxis. Italijos pilietybAi?? leido A?iam aristokratui vadintis taip: Principe Della Tore e Tasso, Duca di Castel Duino. Tokie ir panaA?Ai??s vardai A?ymi luominAi?? prarajAi??, turAi??jusiAi?? A?iojAi??ti tarp tiesiog Rilkeai??i??s ir jo kilmingA? globAi??jA?, bet iA? tikrA?jA? poetAi?? ir A?takingus mecenatus daA?niausiai siejo nuoA?irdi draugystAi?? ir abipusAi?? simpatija. Duino kunigaikA?tienAi?? besAi??lygiA?kai pasitiki savo sveA?iu ir netrunka dvideA?imA?ia metA? jaunesnA? nekilmingAi?? poetAi?? paA?vAi??sti A? aristokratiA?kos A?eimos, susigiminiavusios vos ne su visais Europos kilmingaisiais, reikalus. Rilkeai??i??s taktas ir diskretiA?kumas netrukdo jam kartais patarti pilies A?eimininkei, kartais jai kuo nors pasitarnauti.

Rilke taip pat galAi??jo tikAi??tis kunigaikA?tienAi??s patarimo ar pagalbos. Raineriui vieA?int Duino pilyje, Marie Taxis, jo papraA?yta, Vienoje perka sidabrinAi?? grandinAi??lAi?? ir medalionAi??, kurA? poetas dovanos septyniolikmetei ParyA?iaus fabriko darbininkei Martheai??i??ei Hennebert. Vienos Rilkeai??i??s draugAi??s A?odA?iais, poetas iA?gelbAi??jo A?iAi?? merginAi?? iA? ai??zblogos A?lovAi??sai??? namA?. KunigaikA?tienAi?? perka dovanAi?? neA?inodama ir neklausdama, kam ji skirta, nes to papraA?Ai?? Raineris. O jis ir toliau neiA?leido iA? akiA? A?ios merginos likimo. Ai??eimininkAi?? ir jos sveA?ias daug kalbasi apie literatAi??rAi??, juos abu A?avi Mercelio Prousto ai??zSvano pusAi??jeai???, o dAi??l Romaino Rollandai??i??o ai??zA?ano Kristofoai??? nuomonAi??s skiriasi ai??i?? Rilkeai??i??ei romanas nepatinka, o kunigaikA?tienAi?? jA? mAi??gsta. GlobAi??jai ir poetui vis artimiau ir A?irdingiau bendraujant, jai nemalonu kreiptis A? sveA?iAi?? ai??zHerr Rilkeai???, ai??zRainer Mariaai??? atrodo pernelyg familiaru, taip atsiranda ai??zDottor Seraficoai???, iA? dalies inspiruotas Rilkeai??i??s eilAi??raA?A?iuose nuolat A?mAi??sA?iojanA?ios angelo figAi??ros. KunigaikA?tienAi??, atrodo, paA?ino ir suprato RainerA? taip, kaip ligi tol buvo pavykAi?? tik Lou.

Raudonajame salone Rilkeai??i??ei teko bendrauti su A?vairiausiA? A?aliA? aristokratais, kurie buvo jam palankAi??s, nes poetas niekada nesiekAi?? bAi??ti dAi??mesio centre. O geraA?irdAi?? globAi??ja nepamirA?ta jo A?eimos, susiraA?inAi??ja su Clara, siunA?ia kalAi??dinAi?? dovanAi??lAi?? Ruth. Bet ypaA? paA?ymAi??tina, kad, daugiau nei Clara ar Lou, Marie Taxis domAi??josi Rainerio kAi??ryba. O poetas taip pat keiA?iasi, Duino aplinkos paveiktas, ir nuo A?eimos nutolsta tiek, kad Clara reikalauja skyrybA?. Tik dAi??l biurokratiniA? kliAi??A?iA? ai??i?? skirtingos konfesijos, pilietybAi??s, gyvenamosios vietos ai??i?? sutuoktiniai taip ir neiA?siskyrAi??.

Ai??iuolaikinis austrA? ai??zA?pilmanasai???, klajojantis iA? pilies A? pilA? ir galantiA?kai bendraujantis su kilmingomis damomis, ai??i?? kaA?in ar pavyktA? surasti kitAi?? panaA?aus likimo kAi??rAi??jAi?? XX amA?iuje. Tai greiA?iausiai atsitiktinumas, o gal ir ne visai, kad viduramA?iA? ai??zA?pilmanaiai??? anksA?iausiai atsirado vAi??lesnAi??s Austrijos-Vengrijos imperijos teritorijoje. Gal piliA? gausa tai nulAi??mAi??? Bet A?ia tik pamAi??stymas paraA?tAi??je, ai??i?? piliA? bAi??ta ir PrancAi??zijoje, ir Vokietijoje, jose skleidAi??si minezingeriA? ir trubadAi??rA? menas. NAi??ra vienareikA?mio paaiA?kinimo, kodAi??l Rilkeai??i??ei toks vagabundo gyvenimas buvo priimtinas. NeturAi??jo iA? ko rinktis? Viskas susiklostAi?? savaime, plaukiant pasroviui? Tikriausiai. Ai??domu tai, kad poetas priAi??mAi?? nuolatinA? rAi??pinimAi??si juo kaip savaime suprantamAi?? dalykAi??, kad dAi??l priklausomos padAi??ties (nors kAi??ryboje buvo laisvas) niekada nesijautAi?? paA?emintas, ir kAi??rybos procesas tik intensyvAi??jo.

Jeigu nuo 1902 m. iki 1910 m. sAi??lygiA?kas atskaitos taA?kas dar galAi??jo bAi??ti ParyA?ius, A? kurA? nuolat sugrA?A?tama, tai po 1910 m. prasideda jau tikri ai??zWanderjahreai??? (klajoniA? metai), kol 1921 m. poetas pagaliau A?sikuria Muzot pilyje. Per klajoniA? laikotarpA? vyksta tiesiog kaleidoskopiA?ka vietA? kaita, vien 1914 m. Rilke pabuvojo ParyA?iuje, Berlyne, Miunchene, Ciuriche, Duino, AsyA?iuje, Venecijoje, Milane, Leipcige, Viurcburge, Frankfurte, ir tai dar nepilnas sAi??raA?as. Vis daA?nAi??janA?ios kelionAi??s kaskart prabangesnAi??s ai??i?? poetas apsistoja dvaruose arba praA?matniuose vieA?buA?iuose. 1910 m. jis vieA?i pas Sidonie Nadherny Janovice ir abiejose Marie Taxis pilyse ai??i?? Duino ir LouA?ene.

Rilkeai??i??s lyrikoje nerasime atsakymo, kodAi??l jam tokios bAi??tinos buvo net ne kelionAi??s, o tiesiog trubadAi??riA?kos klajonAi??s po EuropAi??. DidmiesA?iai ir pilys, be abejo, du skirtingi poliai, bet ar prieA?ingi? Poetui, atrodo, vienodai reikAi??jo ir vieno, ir kito. Vis dAi??lto po 1910 m. vienintelis miestas, kuriame gyvena ilgesnA? laikAi?? ai??i?? Venecija. Nebesinaudoja Piero Romanellio svetingumu, apsistoja vieA?buA?iuose arba Marie Taxis iA?nuomotame Palazzo Valmarana mezonine. UA?simezga draugystAi?? su rAi??mA? A?eimininkA? dukra Contessina Pia (Agapia) di Valmarana, ji buvo pirmoji laiA?kA? partnerAi?? iA? uA?sienio, su kuria atnaujino susiraA?inAi??jimAi?? po karo. PoetAi?? noriai priima ir kitos senos Venecijos aristokratA? A?eimos ai??i?? Morosini, Franchetti.

KalAi??das Raineris A?venA?ia jau ne su A?eima, o ir nebAi??ra vietos, kur galAi??tA? tai A?vykti. NAi??ra ir poreikio, nes A?eima iA?irusi. 1910 m. KalAi??das Rilke praleidA?ia Tunise, 1911 m. ai??i?? Duino, 1912 m. ai??i?? Rondoje, 1913 m. ai??i?? ParyA?iuje. Atrandamas naujas bAi??das keliauti ai??i?? Marie Taxis pakvieA?ia automobiliu vykti A? LeipcigAi??. KitAi?? kartAi?? poetas vienas keliauja kunigaikA?tienAi??s automobiliu iA? ParyA?iaus per AvinjonAi??, GenujAi??, VenecijAi?? A? Duino. Bet kai Marie Taxis pasiAi??lo jam automobilA? ir vairuotojAi?? kelionei A? SicilijAi??, Raineris atsisako. Viena vertus, jis prarastA? daug laiko, dabar labai reikalingo ai??zDuino elegijomsai???. Kita vertus, Rilkeai??i??s niekada neviliojo A? akis krentanti prabanga ai??i?? automobilis su kunigaikA?A?iA? Thurn und Taxis herbu, vairuotojas su livrAi??ja nesiderino su poeto orumu, o gal kuklumu.

DAi??l orumo ir kuklumo, o taip pat nepraktiA?kumo yra A?vairiA? nuomoniA?. Ai??tai kAi?? mano A. Nyka-NiliAi??nas: ai??zAi??iAi?? vasarAi?? kurA? laikAi?? buvau uA?siAi??mAi??s ai??zrilkianaai??? ir tada man pasirodAi??, kad laiA?kuose, ypaA? kasdiene duona, pastoge ir dar kai kuo aprAi??pinanA?ioms geraA?irdAi??ms damoms, jis labai daA?nai sAi??moningai kuria savo legendAi??, mAi??to pAi??das, iA?sisukinAi??ja ar net A?velniai klaidina; kad jo bAi??ta daug gudresnio ir praktiA?kesnio, negu visiems atrodAi??; kad bejAi??giA?kumas neretai buvo tik suvaidintas. Jo ai??zportretasai??? (metafora) mano sAi??monAi??je ir toliau pasilieka tas pats: nuolankiai akis nuleidAi??s katinas, gudriai murkiantis ant aristokratiA?kos globAi??jos keliA?. Ir A?iurpas nukreA?ia, vien pagalvojus, kaip jis savo gyvenimo bAi??du bei laikysena turAi??jo erzinti bendralaikius kolegasai??? (2006 m. gruodA?io 7 d. dienoraA?A?io A?raA?as)6. Gal kAi?? ir erzino, bet tikrai ne visus.

Nors poetas neskursta, palankAi??s jam A?monAi??s nepamirA?ta organizuoti paramos akcijA? ir vykdo jas taip, kad, iA?vaduodami nuo piniginiA? rAi??pesA?iA?, nepaA?eistA? poeto savigarbos. Ai??i sAi??voka, kalbant apie Rilkeai??i??Ai?? turi savitA? semantiniA? niuansA?: poetas ne tik priima kvietimus ir naudojasi dvarA? bei piliA? savininkA? svetingumu, jis priima ir pinigines dovanas. Tuo paA?iu metu A?is, pasak W. Leppmanno, aristokratinio gyvenimo bAi??do konvertitas nesidrovi gyventi prabangiuose vieA?buA?iuose, gydytis brangiose sanatorijose, bet rAi??mAi??jai niekada tuo nesipiktina. Tai tikriausiai galima paaiA?kinti ypatinga pagarba poeto statusui XX a. pradA?ioje ai??i?? talentingam kAi??rAi??jui leidA?iama daug, jis vertas paramos, nes iA? leidAi??jA? gaunamos lAi??A?os gal ir nemenkos, bet nereguliarios. Reikia nepamirA?ti (nors, atrodo, kad pats poetas tai kartais pamirA?davo), kad jis turi dukterA?. NeaptarinAi??sime etinio aspekto ai??i?? suaugusios dukters poetas nAi??ra matAi??s, kaip nepaA?ino ir jos dukters, savo anAi??kAi??s. Bet 1911 m. pusAi?? gauto deA?imties tAi??kstanA?iA? kronA? palikimo Rilke skiria Ruth auklAi??jimui. AnalogiA?ka suma, jam dovanota Ellen Key, taip pat skiriama Ruth.

DAi??l objektyvumo reikAi??tA? paminAi??ti, kad Rilke tuo metu nebuvo vienintelis menininkas, kurA? paremti mecenatai laikAi?? garbe. Kai 1911 m. pradA?ioje pasklido A?inia, kad Rilke grA?A?o iA? Egipto visiA?kai be pinigA?, Hofmannsthalis tuoj pat raA?o Helene von Nostiz ir grafui Harryai??i??iui Kessleriui, ragindamas kaip galima greiA?iau surinkti bent kelis tAi??kstanA?ius kronA?. Tuo paA?iu metu leidAi??jas Kippenbergas atseikAi??ja didesnAi?? sumAi?? uA?tikrindamas, kad trejus metus poetas gautA? po keturis tAi??kstanA?ius markiA?. IA? laiA?kA? matyti, kad Raineris dA?iaugiasi parama ir visiA?kai nesigrauA?ia daA?nokai neatsakingai A?vaistydamas tuos pinigus A? kairAi?? ir deA?inAi??.

1914 m. vasarAi?? A?vyksta net dvi rAi??mimo akcijos. RaA?ytoja iA? Londono, kunigaikA?tienAi?? Mechtilde Lichnowsky raA?o bent keturiasdeA?imA?iai paA?A?stamA?, ragindama juos A?sipareigoti penkeriems metams, skiriant maA?iausiai po A?imtAi?? markiA?. RAi??mAi??jai galAi??tA? likti neA?vardyti, jeigu pats Rilke to nepareikalautA?. Kita akcija individuali ai??i?? dvideA?imt tAi??kstanA?iA? kronA? poetui dovanoja filosofas Ludwigas von Wittgensteinas.

Pirmieji karo metai visai neblogi benamiui klajAi??nui. GerbAi??jai Vokietijoje visada pasiruoA?Ai?? suteikti jam pastogAi??, bet mes A?inome, kokia svarbi Rilkeai??i??ei vienatvAi?? ir galimybAi?? dirbti niekieno netrukdomam. Jis renkasi MiunchenAi?? ai??i?? Herta Koenig leidA?ia visAi?? vasarAi?? gyventi jos apartamentuose prestiA?inAi??je miesto gatvAi??je, o pati iA?vaA?iuoja A? savo dvarAi?? Vestfalijoje. Jai grA?A?us, poetas nuomojasi kitAi?? bAi??stAi??, stengdamasis atsiriboti nuo visokeriopA? iA?oriniA? trukdA?iA?. KaA?kur toliau vykstantis karas poeto netrikdo, kol jo nepasiekia A?inia, kad prarado visAi?? savo negausA? turtAi??: ParyA?iuje aukcione parduotas ir iA?blaA?kytas jo stilingas garderobas, keli paveldAi??ti baldai, knygos, laiA?kai, rankraA?A?iai. Kai kAi?? po karo pavyko atgauti, A?sikiA?us prancAi??zA? raA?ytojams, bet toli graA?u ne viskAi??.

PaA?auktas A? karo tarnybAi??, Rilke vAi??l susilaukia A?takingA? globAi??jA? uA?tarimo ir komandiruojamas A? VienAi?? dirbti kariniame archyve. Gyvena vieA?butyje, darbo valandomis vilki uniformAi??, o vakarus praleidA?ia pas Marie Taxis, Hofmannsthalius, stambA? pramonininkAi?? RichardAi?? WeiningerA?. RaA?yti nesiseka ai??i?? teatrai, koncertai, saloninis bendravimas verA?ia suabejoti, ar A?ia vis dar tas pats vieniA?ius Rilke, juolab kad (kaip pasakytA? Goethe) turi ai??znaujAi?? meilAi??, naujAi?? gyvenimAi??ai???, tik Rainerio ai??znauji gyvenimaiai??? itin neilgalaikiai. IrA?enhauzene prie Isaro besigydantis poetas susipaA?ino su moterimi vario spalvos plaukais ir A?aliomis akimis, kuriAi?? jau buvo matAi??s ParyA?iuje. DvideA?imt trejA? metA? Lulu Albert-Lassard, bankininko ir slaptojo patarAi??jo Leopoldo Lassardai??i??o duktAi??, iA?tekAi??jusi uA? chemiko Eugeno Albertai??i??o, verta paminAi??jimo jau vien dAi??l to, kad nutapAi?? iA?liekanA?ios meninAi??s vertAi??s Rilkeai??i??s portretAi??. Su Lulu jis A?sikuria Rodaune, HofmannsthaliA? kaimynystAi??je, ir per A?ias A?eimynines savaites jaunoji moteris tapo Rainerio portretAi??, vienintelA?, kuriuo jis liko patenkintas. Rilke nemAi??go bAi??ti tapomas ar fotografuojamas, kai kas tai vadina atavistiniu jo bruoA?u.

KAi??rybinei stagnacijai tebesitAi??siant, Rilke pradeda intensyviau domAi??tis naujausiu menu ir moderniAi??ja literatAi??ra, bendrauja su dailininkais Oskaru Kokoschka ir Pauliu Klee, skaito Elseai??i??Ai?? Lasker-SchA?ler, AlfredAi?? WolfensteinAi??. Dalyvauja literatAi??riniuose vakaruose (ai??zAbende fA?r neue Literaturai???), skaito savo eiles maA?ame Herthos Koenig ratelyje. LiteratAi??riniai ryA?iai su naujAi??ja poetA? ir poeA?iA? karta A?noringai persipina su vieniA?iaus Rilkeai??i??s meilAi??s istorijomis. Lulu ai??i?? jau praeitis, dabar jis Clair Studer (vAi??liau: Goll) ai??i?? jAi?? vadins Liliane ai??i?? meiluA?is ir Weros Oukama Knoop tAi??viA?kas draugas. AktorAi??s ir A?okAi??jos kalba apie meilAi?? Raineriui, jis garsAi??ja kaip moterA? numylAi??tinis ir salonA? liAi??tas. Apie tai paraA?Ai?? Clair Goll: ai??zRaineris Marija Rilke buvo tikras salonA? liAi??tas: jam niekada neatrodAi??, kad, dalyvaudamas intelektualA? vakarAi??liuose arba literatA? arbatAi??lAi??se, gaiA?ta laikAi??. Ten entuziastingai pasakodavo apie tai, kokA? groA?A? atranda versdamas AnnAi?? de Noailles, kuri, jo manymu, iA?reiA?kAi?? didA?iausiAi?? estetinAi?? drAi??sAi??, nors A?iandien jos kAi??ryba tAi??ra trafaretinio stiliaus pavyzdys. Bet A?i puoA?ni ir pavirA?utiniA?ka poezija panardindavo jA? A? palaimos bAi??senAi??. Ai??ie aukA?tuomenAi??s rimai pamalonindavo jo ai??zamA?iaus pabaigosai??? dekadentiA?kAi??jAi?? pusAi??ai???7. Estetas Rilke visose srityse, net dengdamas stalAi??, demonstruoja rafinuotAi?? stiliaus pajautimAi??. Clair Goll prisimena, kaip laikiname Miuncheno bAi??ste Raineris ilgai ir rAi??pestingai parinkinAi??jo siuvinAi??tas servetAi??les prie rinktinio porceliano. Tai atrodo kaip spektaklis, nes nei namai, nei tikriausiai porcelianas Rilkeai??i??ei nepriklausAi??.

Su Rilke susitikinAi??jusiA? moterA? prisiminimai nebAi??tinai rodo A?iA? moterA? svarbAi?? poeto gyvenime. Viena jauna miunchenietAi??, netikAi??tai, ir, kaip jai atrodAi??, nemotyvuotai palikta Rilkeai??i??s, taikliai pasakAi??, kad tokiam vyrui kaip jis bet kuri moteris tAi??ra laikina stotelAi??. Poeto santykius su moterimis kai kurie tyrinAi??tojai laiko artAi??jimu prie erotomanijos, bet niekas, net ir paA?ios moterys, neatskleidAi?? A?io nevyriA?ko vyro A?avesio paslapties. Daugelis mylimA?jA? ir mAi??zA? jo kelyje suA?vito kaip meteorai ir uA?geso, bet kaip pastovios A?vaigA?dAi??s poeto padangAi??je liko globAi??jiA?kos damos. Clair Goll raA?o, kad ai??zmoterys jo akivaizdoje alpAi??davo, o jis bAi??tinai eidavo kalbinti piliA? gyventojA?, kuriA? pompastiA?kas pavardes puoA?Ai?? ir didelAi??s sAi??skaitos bankuoseai???8. Tad gal teisus A. Nyka-NiliAi??nas?

GrA?A?kime su Rilkeai??i??e A? Ai??veicarijAi??, kurion atvykAi??s jis taip pat nelieka be moterA? dAi??mesio. GrafienAi?? Mary DobrA?ensky pakvieA?ia A? Chalet pilA? Nijone prie A?enevos eA?ero. Poilsiui ir vienatvei vieta netiko, tad po keliA? dienA? poetas jau A?enevoje, kur sutinka dar iA? ParyA?iaus paA?A?stamAi?? dailininkAi?? Elisabeth Dorothee Spiro. Neseniai iA?siskyrusi su meno istoriku Erichu Klossowskiu, ji dabar Baladine Klossowska (poetas vadins jAi?? ai??zMerlineai???). Netrukus RainerA? matome jau Berne, kur susilaukia A?veicarA? patricijato dAi??mesio. Vyksta A? EngadinAi??, apsistoja pas IngAi?? Junghans, kur A?ioji nuomoja namelA? sau ir plauA?iA? liga serganA?iam vyrui. KelionAi??s tikslas ai??i?? miestas netoli Italijos sienos, Soglio, kur poetas neturi paA?A?stamA?, bet pagaliau po ilgA? mAi??nesiA? galAi??s pailsAi??ti. Atrodo, kurtuazinis gyvenimo bAi??das nuvargino RainerA?, o dar jA? persekioja rAi??pesA?iai dAi??l vizos.

A?lugus Austrijos-Vengrijos imperijai, Rilke praranda pilietybAi??, bet A? VokietijAi?? grA?A?ti nenori. Nebe austras, bet dar neturintis A?ekiA?ko paso, poetas gyvena su pratAi??sinAi??jama Ai??veicarijos viza. ai??zJo metafizinAi?? benamystAi?? papildo juridinAi?? ai??i?? pilietybAi??s neturAi??jimas. PridAi??jus iA?irusiAi?? A?eimAi??, poeto benamystAi?? patrigubAi??jaai???, ai??i?? sako W. Leppmannas9. FinansinAi?? padAi??tis taip pat prasta, daA?nokai tenka skolintis iA? svetingA? A?eimininkA?, taip pat reikia apsisprAi??sti dAi??l vietos, kurioje galAi??tA? puoselAi??ti kAi??rybinAi?? vienatvAi??.

Bohemijoje, LouA?eno pilies parke Marie Taxis laiko poetui paruoA?tAi?? namelA?, Pios di Valmarana giminaitAi?? siAi??lo negyvenamAi?? vilAi?? netoli Paduvos. Bet pakviestas A? septynias vietas skaitymams, Rilke jiems ruoA?iasi Soglio pensione, o A?is yra Palazzo Salis rAi??muose, kuriA? A?eimininkai leidA?ia naudotis biblioteka ir skaityti jA? garsios A?eimos kronikas. Rilkeai??i??s kurtuazinAi?? egzistencija tAi??siasi jam lankantis VintertAi??re, Sankt Galene, Liucernoje, Bazelyje. DabartinA? buvimAi?? Ai??veicarijoje poetas prilygina laikui, praleistam laukimo salAi??je. Bet nesunku numanyti, kad kelionAi??s atneA?a naujas paA?intis ir atveria naujas galimybes, o, kita vertus, visas jo gyvenimas teka laukimo salAi??je.

Viena A?simintinesniA? naujA? paA?A?stamA? ai??i?? Nanny Wunderly-Volkart (Rilke jAi?? vadins Nike), iA?tekAi??jusi uA? turtingo vyro, sAi??nA? auginanti grakA?ti keturiasdeA?imtmetAi?? moteris, su kuria Rilke (tuo metu ai??i?? keturiasdeA?imt A?eA?eriA?) gali bAi??ti savimi. Taip pat praA?yti pinigA? arba tuzino nosinaiA?iA? su iA?siuvinAi??ta monograma, kartais praktiA?ko patarimo ar paguodos. Nauja globAi??ja siunA?ia jam porcelianAi??, knygas, kartais ai??i?? pagalvAi?? ar antklodAi??, kad vieA?butyje ar pensione bent kiek padvelktA? namais. Pats Raineris gal tik dabar suvokia niekada neturAi??jAi??s tikrA? namA?. Jis pradeda A?aisti namus, 1919ai??i??1920 m. A?iemAi?? iA?sinuomoja kambarA? Lokarne, nusiperka Liudviko XVI laikA? stiliaus raA?omAi??jA? stalAi?? ir mAi??gaujasi jo apraA?inAi??jimu laiA?ke naujajai draugei. Tai, kAi?? jis su A?veicariA?ku atspalviu vadina ai??zStA?bliai??? (kambarAi??liu), tampa namA? simboliu, bet poetas nepamirA?ta, kad ir A?ie namai laikini, todAi??l norAi??tA?, kad ai??zbaldelisai??? rastA? vietAi?? josios namuose, kai bus jam nebereikalingas.

IA? tikrA?jA? poetas labai greitai palieka A?A? laikinAi?? bAi??stAi??, persikeldamas A? Dory von der MA?hle valdas, o pagaliau gavAi??s pasAi??, Marie Taxis kvietimu, iA?skuba A? VenecijAi??, kur jo vAi??l laukia Palazzo Valmarana mezoninas ir Pia, po darbo karo ligoninAi??je sAi??kmingai pasirodanti ankstesniame Venecijos contessina amplua. Pasaulis po karo pasikeitAi??s, bet Rilkeai??i??Ai?? tai maA?ai palieA?ia, modus vivendi lieka tas pats.

A?enevoje draugystAi?? su Baladine Klossowska virsta meilAi??s ryA?iu. Baladine raA?o egzaltuotus laiA?kus poetui (panaA?ius vAi??liau siA?s ir M. Cvetajeva), Rilke atsako ta paA?ia tonacija. Jie susitinka A?vairiuose miestuose, bet Baladine A?ino, kad jokiu bAi??du negalima kAi??sintis A? Rilkeai??i??s vienatvAi?? (kad ir kaip paradoksaliai tai skambAi??tA?). Kita vertus, iA?siskyrusi ir dviem sAi??numis besirAi??pinanti dailininkAi?? negali prisiimti globAi??jos vaidmens. TodAi??l kai Rilkeai??i??ei vAi??l reikia rinktis gyvenamAi??jAi?? vietAi??, jis, apsvarstAi??s visas galimybes, ai??i?? o pasiAi??lymA? bAi??ta A?vairiA? ai??i?? priima paA?A?stamo A?veicarA? pulkininko kvietimAi??: Berg am Irchel, pilis Ciuricho kantone, XVIII a. pastatas su parku ir fontanais. Vieta, idealiai tinkanti darbui ir vienatvei(?). Merline-Baladine tenka dvigubai nusivilti ai??i?? A?iemAi?? ji negalAi??s mAi??gautis poeto draugija Ciuriche, o prieA? tai jis iA?skuba A? ParyA?iA?, kur atsigauna fiziA?kai ir dvasiA?kai, patiki, kad jo dar laukia ateitis.

Ai?? vienatvAi??s bAi??stAi?? Berg am Irchel Rilke vyksta po susitikimo su Merline ir Nike. Atrodo, tikrAi?? vienatvAi?? poetas iA?gyvendavo sunkiai. Jo paties liudijimu, pilyje jA? aplankAi?? XVIII a. rAi??bus vilkintis vyras, kuris, atsisAi??dAi??s prie A?idinio, A?iAi??rAi??jAi??s A? ugnA?. NepaA?A?stamasis pasinaudojo poetu kaip mediumu ir ai??zpadiktavoai??? jam eilAi??raA?A?ius. Kitoje vietoje, eskize ai??zIA?gyvenimasai??? (ai??zErlebnisai???), Rilke prisipaA?A?sta, kad tuometAi??je dvasios bAi??senoje bAi??tA? maA?iau nustebAi??s iA?vydAi??s mirusA?, o ne gyvAi?? A?mogA?. Sunkiai atgautAi?? pusiausvyrAi?? sutrikdo kaA?kokie neaiA?kAi??s ai??zneatidAi??liotiniai???, tikriausiai su Merline susijAi??, reikalai. Rilke parsiveA?a jAi??, palikusiAi?? abu sAi??nus sesers globai, A? savo vienatvAi??s pilA?. Kas toliau? Merline-Baladine A?sitikinusi, kad jos meilAi?? poetui tiek pat svarbi, kaip ir jo darbas. Raineris taktiA?kai leidA?ia suprasti, kad ji visiA?kai nesusijusi su jo darbu, ir net uA?draudA?ia apie tai kalbAi??ti. Poetas dar kartAi?? A?sipainioja A? nuolat jA? persekiojantA? konfliktAi?? tarp gyvenimo (meilAi??s) ir kAi??rybos.

Rilke ne tik pavargo nuo geografiniA? ir emociniA? klajoniA?, jis pagaliau pajuto, kad nebegali ir nebenori toliau vaidinti dvaro poeto. MaA?o Sjero miestelio vitrinoje pamato jA? sudominusiAi?? iA?nuomojamos pilies ai??i?? Chateou de Muzot ai??i?? fotografijAi??. Tai 1900 m. renovuotas XIII a. statinys, bet be elektros ir iA? paA?iAi??ros apleistas. Aplink pilA? ai??i?? sulaukAi??jAi??s sodas, greta ai??i?? maA?a baA?nyA?ia, o uA? pusvalandA?io kelio vieA?butis ai??zBellevueai???, kur Rilke priiminAi??s savo sveA?ius. Derybos baigiasi tuo, kad Nikeai??i??s pusbrolis Werneris Reinhartas iA?nuomoja Rilkeai??i??ei pilA?, niekaip jo neA?pareigodamas, o vAi??liau nuperka Muzot ir padovanoja poetui.

Ar bereikia sakyti, kad poeto A?kurdinimu rAi??pinasi moterys ai??i?? Nike ir Merline? Jos neblogai sutaria, Merline projektuoja, o Nike siunA?ia baldus iA? savo dvaro Untere MA?hle. Raineris uA?sisako iA? kaimo staliaus raA?omAi??jA? pultAi?? su A?vakAi??mis ir prie jo naktimis raA?o ai??zDuino elegijasai???. ai??zSonetai OrfAi??juiai??? raA?omi prie kito, senesnio pulto. Pilis paruoA?ta, surasta ir apmokyta A?eimininkAi?? ai??i?? Rilke lieka vienas. IA?vykdama Merline palieka Cima da Conegliano graviAi??rAi??, vaizduojanA?iAi?? dainuojantA? OrfAi??jAi??. VisAi?? A?iemAi?? poetas jAi?? mato, ir vasario pradA?ioje jau sukurti dvideA?imt A?eA?i ai??zSonetai OrfAi??juiai???, mAi??nesio pabaigoje jA? jau dvideA?imt devyni. Ai??eA?ios paskutinAi??s elegijos randasi ne taip greitai, bet kAi??rybinAi??s vienatvAi??s A?iema iA? tikrA?jA? kAi??rybinga. UA?baigAi??s ai??zElegijasai???, Rilke skuba A?teikti kAi??rinA? Duino poniai ir mecenatei: ai??zAus dem Besitz der FA?rstin Marie von Taxis-Hohenloheai???. Dedikacija, kaip visada, iA?radinga ir rafinuota.

SukAi??rAi??s du lyrinius ciklus, Rilke tampa gyvu klasiku, ir vienatvAi?? pasibaigia vos prasidAi??jusi. UA?plAi??sta lankytojA? lavina, o ir pats poetas daA?nai palieka Muzot, ar tai bAi??tA? trumpos iA?vykos su draugais, ar poilsis kurorte. PablogAi??jus sveikatai, Rilke tampa tikru atsiskyrAi??liu, nenoriai paliekanA?iu savAi??jA? bokA?tAi??, kur vakarieniauja (net ir vienas) prie rAi??pestingai padengto stalo, dAi??vAi??damas smokingAi??. A?mogui, kuris galAi??jo, pasidavAi??s impulsui, vykti iA? Venecijos per visAi?? EuropAi?? A? ToledAi??, gyvenimo pabaigoje jau sunki iA?vyka iA? Muzot A? LozanAi??. Tai lemia ne tik fizinAi?? negalia, bet ir kAi??rybiniA? jAi??gA? iA?sekimas. Rilke uA?baigAi?? savo didA?iuosius darbus. Dar sukurs ai??zElegijAi?? Marinaiai???, kai paskutiniais gyvenimo metais susiraA?inAi??s su rusA? poete M. Cvetajeva, kurios jau nebesutiks realybAi??je. Beliks daugybAi?? laiA?kA? A?vairiems adresatams, kuriuos visada raA?Ai?? pareigingai, atsakingai, skirdamas A?iam uA?siAi??mimui daug laiko.

PerA?velgus, kas pasakyta, aiA?kAi??ja, kad tikroji poeto vienatvAi?? sutelpa A? keturis neilgo gyvenimo epizodus ai??i?? uA?sidarymas ir izoliavimasis nuo aplinkos ParyA?iuje, A?iema Duino, A?iema Berg am Irchel, pirmieji ai??i?? taip pat A?iemos ai??i?? mAi??nesiai Muzot pilyje. Tai buvo kAi??rybinAi?? vienatvAi??, nes tik atsiribojusi nuo salonA?, piliA?, kelioniA? radosi didA?ioji Rilkeai??i??s kAi??rybos dalis. VisAi?? likusA? laikAi?? pavadinkime kurtuazine vienatve. Nebuvo A?io raA?inio tikslas suskaiA?iuoti visA? poeto mylimA?jA?, juo labiau visA? jA? globojusiA? damA?, gerbAi??jA?, garbintojA? ai??i?? tai jau prilygtA? Wolfgango Amadeaus Mozarto operos veikAi??jo Leporelio sudarytam Don A?uano mylimA?jA? sAi??raA?ui (ai??ztAi??kstantis trysai???). Bet kurtuazijos sAi??voka neA?manoma be damA?, todAi??l joms skirtas reikiamas dAi??mesys. Vis dAi??lto nekyla ranka lyginti Rilkeai??i??s su Don A?uanu ai??i?? nors gausiose interpretacijose A?is legendinis herojus turi esteto bruoA?A?, jo A?vaizdis netinka austrA? poetui charakterizuoti. Jau vien dAi??l to, kad, vertinant pavirA?utiniA?kai, Don A?uanas tai moterA? suvedA?iotojas, o Rilke… Neturiu ne tik atsakymo, bet net ir versijos, kas A?iuo poA?iAi??riu buvo Rilke. Gal tai ir yra paslaptis, apgaubianti labai A?emiA?kAi??(?) poetAi?? neA?emiA?kumo aura?

Rilkeai??i??s gyvenime tiek konkretybiA? ai??i?? A?mantriA? vardA?, geografiniA? sAi??vokA?, ai??i?? kiek jA? niekada neteko matyti kurio nors kito kAi??rAi??jo biografijoje. O jo poezijoje visa tai niekaip neatsispindi, ji neasmeniA?ka ir abstrakti, asmeniA?kas santykis su konkreA?iu A?mogumi A?manomas tik dedikacijose, bet jos tAi??ra formali dAi??kingumo iA?raiA?ka. O poezija ai??i?? ne apie tai, kAi?? poetas iA?gyveno. Ar tai Rilkeai??i??ei visiA?kai nereikA?minga ir tik leido iA?gyventi tiesiogine A?odA?io prasme? Arba gyveno du gyvenimus, ir jam svarbAi??s buvo abu, bet tarpusavyje jie nesusisiekdavo. Sunku rasti kitAi?? poetAi??, A?itaip grieA?tai atskyrusA? gyvenimAi?? nuo kAi??rybos. DaA?niausiai sunku arba net neA?manoma kalbAi??ti apie kAi??rAi??jo gyvenimAi?? atsietai nuo kAi??rybos. O Rilkeai??i??s kAi??rybAi?? sunku susieti su biografija, nes realAi??s iA?gyvenimai, mintys, emocijos A? kAi??rybAi?? nepereina, ji liejasi iA? slaptA? sAi??monAi??s ar pasAi??monAi??s A?altiniA?, suskamba lyg muzika, ir priimti Rainerio Marijos Rilkeai??i??s poezijAi?? reikAi??tA? kaip grynAi??jAi?? muzikAi??.

1 Schwarz E. Das verschluckte Schluchzen. Poesie und Politik bei Rainer Maria Rilke // Zu Rainer Maria Rilke. LGW-Interpretationen 62. ai??i?? Ernst Klett Stuttgart, 1983. ai??i?? P. 23.

2 Ten pat. ai??i?? P. 24.

3 Nyka-NiliAi??nas A. DienoraA?A?io fragmentai 2001ai??i??2009. ai??i?? Vilnius: BaltA? lankA? leidyba, 2009. ai??i?? P. 480.

4 Leppmann W. Rilke. Sein Leben, seine Welt, sein Werk. ai??i?? Scherz Verlag Bern und MA?nchen, 1993. ai??i?? P. 101.

5 Fischer B. B. Sie schrieben mir oder was aus meinem Poesiealbum wurde. ai??i?? Werner Classen Verlag ZA?rich, 1990. ai??i?? P. 95.

6 Nyka-NiliAi??nas A. DienoraA?A?io fragmentai 2001ai??i??2009. ai??i?? P. 240.

7 Goll C. Vaikantis vAi??jAi??. ai??i?? Vilnius: BaltA? lankA? leidyba, 2010. ai??i?? P. 81.

8 Ten pat. ai??i?? P. 91.

9 Leppmann W. Rilke. Sein Leben, seine Welt, sein Werk. ai??i?? P. 392.