KAi??ryba kaip nesibaigiantis iA?A?Ai??kis

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Svarstymai
AUTORIUS:Ai??Ana Audicka
DATA: 2012-01

KAi??ryba kaip nesibaigiantis iA?A?Ai??kis

Ana Audicka

Talentingas kAi??rAi??jas (ar jis kurtA? A?odA?iu, garsais, mintimi ar vaizdais) neiA?vengiamai sukuria naujAi?? idealiAi?? visatAi??, kurioje viskas vyksta pagal kAi??rAi??jo sugalvotas A?aidimo taisykles. Kitaip kAi??ryba bAi??tA? tiesiog neA?manoma. Ji liktA? mechaniniu A?tampA? ar A?sisenAi??jusiA? banalybiA? atkartojimu. Bet ar tas absoliutaus naujumo momentas nepaverA?ia paties kAi??rAi??jo ir jo kAi??rinio ai??i?? bent jau trumpam ai??i?? dieviA?kojo kAi??rybos akto unikalia variacija, nepakartojamu sacrum A?vykiu profanum pasaulyje? Sakralumas reikalauja, anot Arvydo Ai??liogerio, transcendencijos judesio. Tai reiA?kia, kad tikroji vertybiA? steigties vieta yra anapus A?mogaus, aukA?A?iau A?mogaus, ji pranoksta siaurAi?? subjektyvybAi??s pasaulA?. TodAi??l, jeigu nuosekliai laikausi A?ventumo logikos, neiA?vengiamai turiu vertinti savo A?mogiA?kAi??jAi?? kAi??rybAi?? tik kaip atkartojimAi??, neprilygstantA? pirmapradA?io kAi??rybos genijaus tobulumui.

Ar gali kAi??rAi??jas su tuo susitaikyti ir tokiAi?? savo padAi??tA? priimti kaip egzistencinA? likimAi??? Klausimas kyla neatsitiktinai. Juk kAi??ryba visuomet yra savotiA?kas iA?A?Ai??kis. Ji iA? esmAi??s prieA?tarauja krikA?A?ioniA?kajam nuolankumui. KAi??ryba veikiau egocentrizmas, nei mielaA?irdingas pasaulio tvarkos pripaA?inimas. Anot Imanuelio Kanto, gera valia ir talentas yra skirtingos prigimties dalykai. Ai??iAi?? kAi??rybinAi??s savimonAi??s fenomenologijAi?? tiksliai apibAi??dino Friedrichas Nietzsche: ai??zJeigu Dievas egzistuotA?, kaip aA? iA?tverA?iau, kad nesu Dievas?ai??? Ai??A? filosofo pareiA?kimAi?? galima parafrazuoti ir taip: jeigu iA?tveriu, vadinasi, Dievo nAi??ra. O jei nAi??ra, vadinasi, pasaulA? kuriu aA? pats. O kurdamas savo pasaulA? galiu nuolatos kalbinti DievAi?? taip, tarsi jis egzistuotA?. Galiu provokuoti jA? savo smalsumu, nuolatiniu grAi??A?iojimusi, A?kyriu dAi??mesiu, nepaliaujamais klausimais, nors Ai??ventasis RaA?tas A?sakmiai liepia neminAi??ti Dievo vardo, ai??i?? bent jau be ypatingo reikalo.

TaA?iau Dievo vardo pulsAi?? kAi??rAi??jo tekstuose galima suvokti ir kaip jo sAi??monei imanentiA?kAi?? dievoieA?kos fenomenologijAi??. Juk kAi??rAi??jas yra ir Ai??ventojo RaA?to skaitytojas. Kai kurie didA?iosios tradicijos simboliai nuolatos kirba jo sAi??monAi??je bei pasAi??monAi??je, jie kuriantA?jA? traukia ir kartu verA?ia jiems prieA?intis ai??i?? kaip tik dAi??l jA? nesuvokiamumo. GalAi??A?iau apsieiti, raA?o Julius Sasnauskas (ne kaip ganytojas, o kaip kAi??rAi??jas) be Ai??venA?iausiosios TrejybAi??s dogmos. Nuo to laiko, kai baA?nytkaimio klebonui, egzaminavusiam prieA? PirmAi??jAi?? KomunijAi??, jis persigandAi??s iA?lemeno tAi?? absoliuA?iai nesuvokiamAi?? katekizmo tiesAi??, praAi??jAi?? jau kone keturi deA?imtmeA?iai. TaA?iau ai??znei maldos, nei perskaitytos knygos, nei tAi??kstanA?ius kartA? minAi??tas jos vardas nieko nepadAi??jo, kad Ai??vA?. TrejybAi?? per tuos metus bAi??tA? pasidariusi maA?esnAi?? miglA? migla nei Pirmosios Komunijos dienAi??ai??? (1). Tada autorius, kaip ganytojas, prisimena A?v. Augustino sakymAi??, kad A?iAi?? paslaptA? suprasti ir paaiA?kinti tolygu A?aukA?tu samstyti bekraA?tAi?? jAi??rAi??, todAi??l tenka slAi??piniui nusilenkti ir leisti bAi??ti jam migla. TaA?iau A?ia pat J. Sasnauskas, jau kaip kAi??rAi??jas, leidA?ia ir alternatyvAi??: ai??z<...> medituoti A?iAi??rint A? tris dobilo lapelius, kaip siAi??lAi?? legendinis airiA? krikA?tytojasai??? (2). Taip poeto sAi??monAi?? transcendencijos pinkles iA?sprendA?ia atsigrAi??A?dama A? A?iapusybAi??, vadinamAi??jAi?? vizualinAi?? imanencijAi??.

Labai panaA?us judesys atliekamas ir Sigito Gedos eilAi??raA?tyje ai??zTriskiltAi?? plukAi??ai???, publikuojamame po jo mirties iA?leistame eilAi??raA?A?iA? rinkinyje ai??zPavasario keleivisai???. Tik poetas ai??zeina iA? kitos pusAi??sai???, pradeda nuo kasdienybAi??s patirties, pasakoja apie augalAi??, kuris ai??zPraA?ysdavo vis A? pavasarA?, ten / uA? jaujos, beveik kadagynuoseai???. EilAi??raA?A?io lyriniam subjektui A? atmintA? A?sirAi??A?Ai?? trys jo lapai. Jis, kitaip nei J. Sasnausko pasakotojas, tada dar neturAi??jAi??s A?io augalo meditavimui galimos Ai??v. RaA?to skaitymo patirties: ai??zneA?inojome nieko apie / A?ventAi?? TrejybAi?? ir NukryA?iavimAi??, / apie Dievo simbolikAi??, ai??i?? ten uA? jaujos, / beveik kadagiuos…ai???. Ir tik daug vAi??liau, atAi??jus tai valandai, ai??z<...> kada naktis be A?ado, / ir mus be galo stulbina / neA?prastumas tas, / kada maA?ytAi?? karieta visatos / riedAi??ti pradeda / A? Dievo A?ventyklasai???, jis sugrA?A?ta mintimis prie kaA?kada regAi??to augalo ir tarsi pradeda suvokti jo slaptAi?? simbolikAi??. TaA?iau A?ia pat atsisako tai aiA?kinti, vengia A?klimpti A? painiAi?? egzegezAi??, baigia eilAi??raA?tA? tarsi nukirsdamas, leisdamas skaitytojui suprasti, kad tikroji trejybAi??s patirtis kaip tik ir buvo nutikusi iA?vydus tAi?? triskiltAi?? plukAi??. ai??zNe, ne!ai???, pats save sustabdo lyrinis eilAi??raA?A?io subjektas, jis nepradAi??siAi??s aiA?kinti, kAi?? raA?ydamas galvojAi??s apie Dievo A?ventyklas. Nes uA? jaujos buvAi?? viskas kitaip ai??i?? ai??zTen daug stebuklingiau, didingiau, ai??i?? / bAi??davo balto ir mAi??lyno!!!ai??? (3). Meditatyvioji regAi??jimo patirtis ai??i?? bent kuriam laikui ai??i?? nugali proto mintA? ar A?sakmiAi?? Ai??v. RaA?to tiesAi??.

Vis dAi??lto poetas, pasitelkdamas tAi?? paA?iAi?? vizualiojo spontaniA?ko suvokimo galiAi??, skaito ir Ai??v. RaA?tAi??. MinAi??to rinkinio eilAi??raA?tyje ai??zVieA?pats, A?ilkmedis ir Zachiejusai??? S. Gedos lyrinis subjektas pasakoja savAi??jAi?? stebuklo sampratos versijAi??. Jam regisi, kad iA? Ai??v. Evangelijos, sakytume, iA?dykAi??liA?kai, ai??zgalvAi?? kaiA?iojaai??? A?v. Zachiejus: ai??zVieA?pats vieA?paA?iu dar nebuvo, / basas klampojo A? sutemas, / o Zachiejus? Zachiejus jau grA?A?Ai??s / iA? darbo, iA? muitinAi??s. // Man nerAi??pi stebuklai, man rAi??pi Zachiejus, / mulkis, A?kopAi??s A? A?ilkmedA?: / Kristus galvAi?? pakAi??lAi??, ai??i?? tai / buvo stebuklas.ai??? (4)

Jonas KrikA?tytojas, suprantama, niekaip nevadintinas ai??zmulkiu, A?kopusiu A? A?ilkmedA?ai???, taA?iau jis labiau nei koks Jobas ar kitas Biblijos personaA?as patraukia apie jA? raA?anA?ios GiedrAi??s KazlauskaitAi??s dAi??mesA?. KodAi??l? Savo mA?slingumu. Jis atrodAi??s baisiai nepatrauklus tipas: ai??zNiAi??rus valkata, pusiau beprotis, religinis fanatikas, maniakas.ai??? Vis dAi??lto autorei labiausiai imponuoja jo ai??znepritapimas, jo ai??znesuA?ukuotumasai???, jo apsisprendimas ai??zgyventi kardinaliai kitaip, itin aA?triai, veikiausiai nesuprantant net tokio pasirinkimo tikslo, vien tik tikint jo teisingumuai??? (5).

Biblijoje, pasirodo, knibA?dAi??te knibA?da visokiausiA? A?iuolaikiniam skaitytojui galinA?iA? patikti A?domiA? personaA?A?. Reikia tik turAi??ti drAi??sos kAi??rybiA?kai krebA?denti jos neiA?sakytas prasmes. Tada bibliniai personaA?ai vizualizuojasi, tampa amA?ininkais, provokatyviais dialogo partneriais. Galima juos bandyti paneigti, bandyti sukilti, bet jie slenka iA? paskos tarsi prisiklijavAi?? A?eA?Ai??liai.

TokiAi?? nuolatinAi?? atogrAi??A?Ai?? A? Biblijos simbolius bei prasmAi??s matome ir Sigito Parulskio kAi??ryboje. Poezijos rinktinAi??je ai??zMarmurinis A?uoai??? Dievo vardas siejamas su A?vairiomis galimomis A?io pasaulio apraiA?komis. Fiksuojamas paradoksalus jo neiA?sipildymas, neapsireiA?kimas: ai??zir per laukAi?? atAi??jo ne Dievas / o tarpkolAi??kinAi?? melioracija.ai??? (6) ApmAi??stydamas poezijos prigimtA? eilAi??raA?tyje ai??zGardasai???, skirtame Aidui MarA?Ai??nui, lyrinis subjektas aptinka poetA? dislokacijos vietAi??: ai??zbaigias lapas ai??i?? tik kruvinos lAi??pos uA?u A?vytinA?io VieA?paties gardo.ai??? (7) Gal poetai kaip tik ir yra tokie personaA?ai, kurie tarsi pakrikusios avelAi??s trypinAi??ja apie ai??zA?vytintA? VieA?paties gardAi??ai???? ai??zAr bAi??na Dievo meilAi?? be pavydo?ai??? (8) ai??i?? egzistenciA?kai provokuodamas klausia eilAi??raA?A?io ai??zSkylAi??sai??? lyrinis subjektas. TaA?iau glaudA?iausias ryA?ys A?ioje rinktinAi??je susiklosto tarp tAi??vA? (motinos, tAi??vo) ir Dievo TAi??vo simbolikos. EilAi??raA?tyje ai??zPaslaptisai??? lyrinio subjekto sAi??monAi??je Dievo TAi??vo ir tikrojo tAi??vo pAi??dsakai susipina ir susilieja. Apie kurA? tAi??vAi?? kalbama pirmojoje eilAi??raA?A?io dalyje, kur matomas tAi??vo veidas A?alia altoriaus, aptariamos jo akys, ai??zA?velgianA?ios pro / aukA?tus langA? vitraA?usai???, ir ai??ztAi??vo rankos, glostanA?ios / putlius paveikslusai???? AtrodytA?, kad apie dangiA?kAi??jA? TAi??vAi??. TaA?iau eilAi??raA?A?io pabaigoje tarsi atsigrAi??A?iama A? realA?jA?, vienAi?? naktA? nesugrA?A?usA? tAi??vAi??. Abu A?iuos A?vaizdA?ius A? vientisAi?? simbolinAi?? figAi??rAi?? sulydo paskutiniosios eilAi??raA?A?io eilutAi??s: ai??ztik aA? vienas A?inojau / kad atpirkimas / aplenkAi?? mAi??sA? / namus.ai??? (9)

Kitame S. Parulskio eilAi??raA?tyje ai??zVeido matavimaiai??? suA?aidA?iama ai??zmano tAi??voai??? ir ai??zmano Dievoai??? galimomis prasminAi??mis jungtimis: ai??zmano Dievas turi jaukius namus / mano tAi??vas / neturi namA? <...>ai??? (10); ai??zmano Dievas turi / motinAi?? mano / tAi??vas neturi motinos / mano.ai??? (11) EilAi??raA?tis ai??zAi??ikA?nosparnisai???, skirtas motinai, taip pat pradedamas bibliniais A?vaizdA?iais: ai??zVieno VieA?paties TAi??kstanA?ius MetA? / TAi??vAi?? paAi??mAi?? Ai?? RekrAi??tus KorinAi??s / Motina IA? NamA? IA?Ai??jo pati / Atsisukusi Ai?? Savo GyvenimAi?? / PasivertAi?? Druskos Stulpu.ai??? (12) Neatsitiktinai Laimanto JonuA?io pokalbiA? knygoje S. Parulskis sulaukia klausimo, kokia prasme jam esanti svarbi Dievo tema. S. Parulskis pripaA?A?sta, kad jo eilAi??se vienaip ar kitaip atsiranda Dievas: ai??zMan visuomet jis buvo svarbus A?enklas, kai nori pasakyti, jog tai tau reikA?minga, ta kryptis, A?viesos kryptis ai??i?? tau jos reikia.ai??? (13) Kita vertus, poetas maiA?tingai pareiA?kia, jog baA?nyA?ios bendruomeniA?kumas jA? erzina (14) ir jA? domina tik tikinA?io A?mogaus konfliktas su savo tikAi??jimu (15), o tai galiausiai baigiasi tuo, kad Dievo ieA?kantis A?mogus iA? tikrA?jA? gilinasi A? save.

Taip samprotauja raA?ytojas ir poetas, taA?iau jo sukurtA? tekstA? veikAi??jai nevengia Dievo namA?. ai??zKAi?? veikia Dievas, kai baA?nyA?ia tuA?A?ia?ai???, ai??i?? klausia savAi??s romano ai??zTrys sekundAi??s dangausai??? veikAi??jas. Istorinis romanas ai??zMurmanti sienaai??? pradedamas pasakojimu apie A?moniA? kalbas, kad ai??zAi??venA?iausiosios MergelAi??s Marijos A?engimo A? DangA? baA?nyA?iAi?? padegAi?? A?ydaiai???. ai??zPaskutinis iA? liepsnojanA?iA? Dievo namA? iA?bAi??go vargonininkas Petrauskis, jis ant peA?iA? vilko didA?iulA? paveikslAi??, vaizduojantA?, kaip A?ventoji Morta moko Ai??ventAi??jAi?? MergelAi?? MarijAi??, dar visai maA?Ai?? mergaitAi??, skaityti. Tai buvo A?inomiausias baA?nyA?ios paveikslas, prieA? pusAi?? amA?iaus Vilniuje nutapytas italo BotiA?elio ir paA?ventintas vyskupo prie AuA?ros vartA?.ai??? (16) Tai literatAi??rinAi?? iA?monAi??, taA?iau nedaA?noje baA?nyA?ioje aptiksi moters edukacijai ir A?vietimui skirtAi?? kAi??rinA?. Ai??domu tai, kad S. Parulskio gimtajame mieste Obeliuose, Ai??v. Onos baA?nyA?ioje, paveikslas kairAi??je nuo altoriaus kaip tik ir vaizduoja tokA? siuA?etAi??: moteris mergaitAi?? moko skaityti (jame nutapytos A?v. Ona ir jos anAi??kAi?? mergelAi?? Marija).

S. Parulskio eilAi??raA?A?iA? rinkinyje ai??zPagyvenusio vyro pagundosai??? atrodytA? aptinki jau ryA?tingai apsisprendusio maiA?tauti lyrinio herojaus iA?A?Ai??kA?. EilAi??raA?tyje ai??zD&Mai??? A?is herojus tarsi meta iA?A?Ai??kA? patriarchaliniam apibrAi??A?tumui, pareikA?damas, jog nematAi??s didelio skirtumo tarp Dievo ir moters. TaA?iau feministAi??s A?ioje vietoje neturAi??tA? dA?iAi??gauti, nes tolesnAi??s eilutAi??s abi A?ias figAi??ras paverA?ia lygiaverA?iais beveik ciniA?ko vartojimo objektais: ai??zir viena / ir kita reikalinga pasiekt malonumui / niekas neA?ino, kuo iA? tikrA?jA? skiriasi / meditacijos orgazmas nuo to, kurA? / skelbia po vyru vaitojanti moteris.ai??? (17) Vis dAi??lto lyrinis subjektas A?velnina tonAi??, tarsi pripaA?indamas transcendencijos reikA?mAi??: ai??zpagaliau, ar be Dievo / galAi??tA? A?vykti gyvybAi??s stebuklas.ai??? TaA?iau paaiA?kAi??ja, kad A?is stebuklas neA?manomas ir be moters. Darosi nebeaiA?ku, kas kuria pasaulA? ai??i?? Dievas ar moteris? Ai??sigilinus aiA?kAi??ja, kad lyrinio subjekto pasaulA? eilAi??raA?tyje konkreA?iuoju laiku kuria moteris. TodAi??l dievas pradedamas raA?yti iA? maA?osios raidAi??s, o jo rAi??stybAi?? lyriniam subjektui nebebaisi, nes jis atsiduria uA? moters sukurto rojaus vartA? ir, pradarius juos, pasirodo besAi??s tik labradoro retriveris (ai??zRojusai???). Taigi Dievo TAi??vo A?vaizdis A?iame rinkinyje nAi??ra labai patrauklus.

EilAi??raA?tyje ai??zSidabro taurAi??ai??? paaiA?kAi??ja, kad ai??zJAi??zaus Kristaus tAi??vas grA?A?davo / girtas namo / ir muA?davo sAi??nA? sunkia / sidabro taure / per nuolankiai nuleistAi?? galvAi??ai??? (ai??zSidabro taurAi??ai???). EilAi??raA?tyje ai??zNuomininkasai??? Dievo paveikslas tapomas dar niAi??resnAi??mis spalvomis: ai??zDievas ir vAi??l nesuremontavo kanalizacijos, nesumokAi??jo / uA? komunalines paslaugas, rAi??kAi?? laiptinAi??je / mAi??tAi?? tuA?A?iais alsu buteliais <...>ai???. Regis, poetas S. Parulskis paskutiniame savo eilAi??raA?A?iA? rinkinyje tarsi koks F. Nietzsche XXI amA?iaus skaitytojui skelbia A?iniAi?? apie Dievo mirtA?. TaA?iau taip nenutinka. Kad ir kaip DievAi?? beA?emintum, jis yra gajus ai??i?? nuolatos atgyja. EilAi??raA?tyje ai??zTarkim, keletAi?? akimirkA? jauA?iausi, lyg man sektA?siai??? lyrinis herojus bravAi??riA?kai praneA?a, jog jis iA?jungAi??s ai??zdangaus ekranAi??ai??? ir daugiau jo nebeA?iAi??rAi??siAi??s, nes ai??ztAi??kstanA?ius metA? tas pats / sentimentalus A?ydiA?kas serialas / vienintelAi?? scenarijaus idAi??ja ai??i?? kaip Absoliutas, Pasaulio / Valdovas, KAi??rAi??jas / Demiurgas / Alachas, JahvAi?? / TAi??vo ir SAi??naus / ir Ai??ventosios Dvasios kompanija / mus iA?duoda / juokingai, apgailAi??tinai, sadistiA?kai / ir vAi??l juokingaiai??? (18). Juokas ai??i?? didA?iausias paniekos ir atsiribojimo A?enklas.

TaA?iau lyrinis herojus ties tuo nesustoja. Jis maiA?tauja iki galo ai??i?? dar kartAi?? kaprizingo vaiko intonacija pareiA?kAi??s ai??znebeA?iAi??rAi??siuai???, kerta galutinai: ai??ztegul dabar Jis / A?iAi??ri A? mane ir sprogsta / iA? pavydo.ai??? TaA?iau lyrinis herojus gali rinktis A?iAi??rAi??ti jam ar neA?iAi??rAi??ti tik tada, kai numano, jog yra A? kAi?? A?iAi??rAi??ti. Jeigu jis remtA?si prielaida, kad jokio dangiA?kojo serialo nAi??ra, tas jo pasirinkimas iA?nyktA?. TodAi??l A?mogiA?kasis lyrinis subjektas ir yra ramus, nes A?ino, kad Jis yra: todAi??l ai??i?? teA?iAi??ri, testebi… Nes jeigu Jo nebAi??tA?, kam gi tu galAi??tum mesti tAi?? savo iA?A?Ai??kA??

EilAi??raA?A?io pavadinimas ai??zTarkim, keletAi?? akimirkA? jauA?iausi, lyg man sektA?siai??? iA?duoda visAi?? autoironiA?kAi?? ir A?aismingAi?? A?io iA?A?Ai??kio pobAi??dA?. Jo esmAi?? ai??i?? ai??zpagyvenusio vyro pagundaai???, duota tik kelioms akimirkoms.

S. Parulskio eilAi??raA?tyje ai??zNuomininkasai??? lyrinis subjektas guodA?iasi, jog, kad ir kaip jis sudarinAi??tA? Dievo nuodAi??miA? sAi??raA?Ai??, jam vis nepavyksta Dievo iA?grAi??sti iA? savo namA?: ai??zvis atidAi??lioju, teisinuosi tuo, kad mus / sieja tolimi giminystAi??s ryA?iai <...>ai???. IA? tikrA?jA? tie ai??zgiminystAi??s ryA?iaiai??? pernelyg glaudAi??s. Juk ankstesniame poeto eilAi??raA?tyje ai??zNevermoreai??? iA? rinkinio ai??zMarmurinis A?uoai??? Dievas simbolizavo beveik kAi??niA?kAi?? skausmAi??: ai??zKristaus kAi??nas vaikA?to po mano kAi??nAi?? / su mano eilAi??mis slenka gilyn.ai??? (19) TaA?iau A?is beveik susitapatinimas su dieviA?kumu eilAi??raA?A?io lyriniam subjektui nesuteikia nusiraminimo: ai??zDievas netiki manimi / netiki mano kanA?ia.ai??? (20)

Paskutinio rinkinio eilAi??raA?tis ai??zPrisimenant dangaus duris ir elementarA?jA? kalvinizmAi??ai??? retrospektyviai atsigrAi??A?ia A? rinkinio ai??zMirusiA?jA?ai??? (1994) eilAi??raA?tA? ai??zDangaus durys daA?ytosai???. Pastarojo siuA?etinAi?? A?tampa buvo mezgama pasitelkiant jau minAi??tAi?? tAi??vo A?vaizdA?io dviprasmybAi??s simbolikAi?? ai??i?? pasakojama, kaip tAi??vas sumanAi??s statyt tualetAi?? ir jA? labai rAi??pestingai pritaikAi??s savo A?monAi??ms. TAi??vo rAi??pestis, A?eimos santarvAi??, uA?baigtas darbas ai??i?? ai??zkvepianA?ios lentos, durys daA?ytosai??? ai??i?? vaiko sAi??monAi??je sukuria tai, kAi?? iA? tikrA?jA? galima pavadinti dangumi. Po daugelio metA? eilAi??raA?tis ai??zPrisimenant dangaus duris ir elementarA?jA? kalvinizmAi??ai??? atkartoja garsA?jA? epizodAi??. Bet dabar jau pats lyrinis subjektas perka lentas ir lopo trAi??nijanA?io literatAi??riA?kai A?prasminto statinio skyles. ai??zAi??tai lyg ir neliko tAi??vo ai??i?? jo kaltas lentas / sugrauA?Ai?? laikas ir trandys.ai???

TaA?iau lyrinis herojus vis dAi??lto jauA?ia, kad kaA?kas likAi??. Ir todAi??l prabyla A? skaitytojAi?? tarsi kalvinistA? pastorius: ai??z<...> jeigu A?ioje A?emAi??je yra nors / laA?as sumauto A?ventumo / tai tik darbas, sujungiantis A?mones, kvepiantis / prakaitu, aitra, kantrybe / byrantis pro pirA?tus amA?inybAi??s pjuvenomis.ai??? Taigi Dievas, pasirodo, nemirAi??s. Jis tik pakeitAi?? konfesijAi??. IA? skausmo ir kanA?ios simbolio jis tapo produktyvia kartA? jungtimi.

___________________________________________

(1) Sasnauskas J. Tai, kas virA? mAi??sA? ir A?iek tiek mumyse // Sasnauskas J., KazlauskaitAi?? G. PostilAi??s. ai??i?? Vilnius: Tyto alba, 2009. ai??i?? P. 92.

(2) Ten pat. ai??i?? P. 92.

(3) Geda S. Pavasario keleivis. ai??i?? Vilnius: A?altvykslAi??, 2009. ai??i?? P. 13.

(4) Ten pat. ai??i?? P. 50ai??i??51.

(5) KazlauskaitAi?? G. Nuostabus pomirtinis bAi??vis // Sasnauskas J., KazlauskaitAi?? G. PostilAi??s. ai??i?? P. 9.

(6) Parulskis S. Marmurinis A?uo. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 2004. ai??i?? P. 9.

(7) Ten pat. ai??i?? P. 115.

(8) Ten pat. ai??i?? P. 138.

(9 Ten pat. ai??i?? P. 7.

(10) Ten pat. ai??i?? P. 82.

(11) Ten pat. ai??i?? P. 83.

(12) Ten pat. ai??i?? P. 154.

(13) Pokalbiai su Sigitu Parulskiu. ParengAi?? Laimantas JonuA?ys. ai??i?? Vilnius: Alma litera, 2009. ai??i?? P. 122.

(14) Ten pat. ai??i?? P. 120.

(15) Ten pat. ai??i?? P. 118.

(16) Parulskis S. Murmanti siena. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 2008. ai??i?? P. 17.

(17) Parulskis S. Pagyvenusio vyro pagundos. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 2009.

(18) Ten pat. ai??i?? P. 152.

(19) Parulskis S. Marmurinis A?uo. ai??i?? P. 151.

(20) Ten pat. ai??i?? P. 152.