KAi??ryba A?urnalistikoje: nuo kAi??rybinio konkurso iki Garliavos

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: A?urnalistika
AUTORIUS:Ai??GraA?ina SviderskytAi??

DATA: 2012-05

KAi??ryba A?urnalistikoje: nuo kAi??rybinio konkurso iki Garliavos

GraA?ina SviderskytAi??

Linksniuoti kAi??rybAi?? ai??i?? beveik nepadoru, kaip mitinguoti A?ventoriuje. Bet kAi?? daryti, jei esi susijAi??s su ai??zkAi??rybineai??? profesija, A?urnalistika? Beje, nesvarbu, kaip susijAi??s: tiesiogiai ar ne. A?urnalistika smelkiasi kasdienybAi??n, net jei jos niekada nestudijavai ir nepraktikavai. Akivaizdu: ji yra, ji mus veikia. Bet kiek ir, ypaA?, kodAi??l ji kAi??rybinAi??? DidA?iuma skaitytojA?, klausytojA?, A?iAi??rovA?, taip pat ir paA?iA? profesionalA? nesuprastA? klausimo, bet juk A?urnalistika taip vadinama. UA? kAi??? Nors dvideA?imtmetAi?? praktika nuskaidrino daugybAi?? profesijos aspektA?, A?is taip ir liko mistifikuotas ai??i?? tarsi tiesa ai??zX failA?ai??? seriale, kuri ai??zglAi??di kaA?kur anapusai???.

Painiavos prisivelia nuo pat pradA?iA?, nuo profesijos elementoriaus. A?urnalistika ai??i?? viena iA? dviejA? bakalauro studijA? Vilniaus universitete, A? kurias stojant reikalinga kAi??rybinio konkurso A?skaita. Tai ai??i??Ai?? tradicinis stojamasis egzaminas, kuris vyksta nuo A?urnalistikos studijA? VU pradA?ios. Simbolizmas aiA?kus, o praktinAi?? paskirtis? Programoje skelbiama, kad egzaminu tikrinama ai??zmotyvacija, kAi??rybiA?kumasai???. Stojantieji ai??zturAi??tA? atskleisti ryA?tAi?? ir gebAi??jimus studijuoti vieA?a atsakomybe pagrA?stos kAi??rybinAi??s profesijos disciplinasai???, testu ir raA?to darbu A?rodyti, kad gali kritiA?kai mAi??styti, ai??zA?inias pateikti A?domiai, bAi??ti pastabAi??s, kad norAi??s mokytis, kaip atpaA?inti, kur yra visuomenei svarbus faktas ir/ar asmenybAi??s, reiA?kiniai.ai??? Kam visa tai? Mat ai??zA?iniasklaida ai??i?? tai sudAi??tinga sistema, taip pat ai??i?? savitas A?domus procesas (ir ekonominis, ir kAi??rybinis) ir organizacija, galiausiai ai??i?? produkcija.ai???

Iki pernai metA? nemaA?ai kolegA? dalyvavo vienoje A?io egzamino sudAi??tiniA? daliA? ai??i?? pokalbyje su stojanA?iaisiais (dabar vietoje pokalbio ai??i?? testas). BAi??nant vertintojais teko A?sitikinti, kad per 20 nepriklausomybAi??s metA? neiA?nyko tendencija, jog A? A?urnalistikAi?? abiturientai bAi??ga nuoAi??matkAi??s egzA?Ai??arba skuba ai??zsave iA?reikA?tiai??? bei kitaip ai??zA?domiai praleisti laikoai???, uA? kurA?, dAi??l patiems nesuprantamA? prieA?asA?iA?, jiems bAi??tA? mokamas atlyginimas. Toks arba panaA?us, tik subtiliau uA?maskuotas, yra pernelyg daA?nai pasitaikantis startinis kAi??rybinAi??s profesijos suvokimas, A?sivaizdavimas, A?vaizdis. LogiA?ka bAi??tA? tikAi??tis, kad studijA? metu jis kaip reikiant koreguojamas ir finale, prieA? pasineriant A? minAi??tAi?? ai??zekonominA? ir kAi??rybinA? procesAi??ai???, t. y., pradedant dirbti A?iniasklaidos sistemoje, maksimaliai eliminuojamas. Jei to nebAi??tA? pasiekta, logiA?ka bAi??tA? tikAi??tis, kad akademiniame pasaulyje kiltA? aliarmas, ypatingoji parengtis, rezultatyvus perversmas. Bet tokia logika ligi A?iol nepasitvirtina.

Kai kuriose darbdaviA? apklausose bAi??tent kritinio mAi??stymo ir kAi??rybiA?kumo stoka jau tradiciA?kai A?vardijami kaip A?urnalistikos absolventA? didieji trAi??kumai: jie esAi?? neiA?mokyti, neA?ino kAi??rybiA?kumo saviugdos metodA?, netaiko jA? darbinAi??je veikloje, tad, iA?garavus jaunatviA?kam entuziazmui, dirba pagal susidarytus A?ablonus. IA? TV ekrano ir be apklausA? geriausiai matyti, kad eterA? kaip anksA?iau, taip ir dabar didA?ia dalimi kuria ai??zjaunatviA?kas entuziazmasai???, A?ablonA? kaita ir dirbanA?iA?jA? amA?iaus vidurkio slinktis ai??i?? minimali. Brandesnei kAi??rybai skatinti A?steigti Lietuvos A?urnalistA? sAi??jungos konkursai kenA?ia reikalavimus atitinkanA?iA? darbA? pasiAi??los badAi??. NacionalinAi??je A?urnalistA? kAi??rAi??jA? asociacijoje prikapsAi??jo kone A?imtas nariA?. Bet, kaip sykA? karA?iai pastebAi??jo vertinimo komisijos narys, per svarstymus ai??zkartelAi?? tenka palikti uA? durA?ai???.

Nors problema ne A?iaip egzistuoja, bet prikiA?amai reiA?kiasi, polemizuoti vieA?umoje apie profesinAi?? kAi??rybAi??, kAi??rybiA?kumAi?? ai??i??Ai?? nepopuliaru, neA?prasta, nes nepatogu, keblu ir, galimai, bergA?dA?ia. VisA? pirma, profesinAi?? kAi??ryba, kAi??rybiA?kumas yra subtilesnAi?? sfera nei ai??znekomercinAi?? veiklaai??? ar impulsyvi saviraiA?ka. ObjektyviA? ir detaliA? jos vertinimo kriterijA? nerasi VisuomenAi??s informavimo A?statyme ar Lietuvos A?urnalistA? leidAi??jA? ir A?urnalistA? etikos kodekse (keista, jei bAi??tA? kitaip). Dokumentuose trapiai teuA?tariamos prielaidos kAi??rybai ai??i?? antai, tarp kertiniA? veiklos principA? A?terpta pagarba kAi??rybai, o kas konkreA?iu atveju yra ar nAi??ra kAi??ryba, sprendA?ia subjektyvAi??s vertintojai ai??i?? ekspertai, dAi??l kuriA?, A?inia, A?vairiuose susivienijimuose (pastaruoju metu fonduose, asociacijose) kyla daugiau sankirtA? ir sumaiA?ties nei darnos ir sutarimo. IA? pastarA?jA? patriukA?mavimA? atrodytA?, kad ekspertA? yra daugiau nei reikia, bet patirtis liudija, kad prireikus tokio nerasi, negausi: esAi?? jA? tAi??ra vienas kitas, o ir A?ie nenori, negali vertinti svarstytinA? darbA?, nes per gerai paA?A?sta jA? autorius. Antra, praktinAi??je A?iniasklaidos sistemos kasdienybAi??je ne tik Lietuvoje, bet ir vakarietiA?kose kultAi??rose dominuoja ekonominis procesas, komerciniai produkcijos vertinimo pagrindai, ir A?i tendencija tolydA?io stiprAi??ja. TreA?ia, sveikas protas sufleruoja, kad tinkamiausias laikas ir vieta mokyti(s) kAi??rybiA?kumo yra klasAi?? ir auditorija, o pradAi??jus dirbti veiklos rezultatus, produkcijAi?? jau savaime filtruoja kolegialAi??s sprendimai, darbdaviA?, kritikA? ir vartotojA? poA?iAi??ris. Ketvirta, kAi??ryba, ypaA? meninAi?? kAi??ryba, yra iki intymumo individualus dalykas, jam laisvai tarpti bAi??tina pagarbos, pakantos terpAi??, o tokios vidinAi??s kultAi??ros lygA? mAi??siA?koje vieA?umoje reprezentuoja, pavyzdA?iui, kad ir seimAi??nai savo arkliA?kais apsiA?odA?iavimais.Ai??Summa summarum, praktinAi??s kAi??rybai bAi??tinos prielaidos smarkokai kertasi su realijomis: kAi??rybai reikia subtilaus palaikymo ir laiko, pastangA? ir pinigA?. TokiAi?? veiklAi?? A?terpti, tarkime, dominuojanA?ioje nedidelAi??s rinkos elektroninAi??je A?iniasklaidoje, kurioje greitis lemia viskAi?? ai??i?? beveik neA?manoma.

Tad bAi??tA? lyg ir paprasta nukirsti: sunkinanA?ios aplinkybAi??s, nuosprendis ir taA?kas, tokios veiklos nAi??ra, nes negali bAi??ti. Tik… kodAi??l liko neiA?brauktas tas ai??zbeveikai????

TodAi??l, kad kolegos dar parodo, pristato naujA? originaliA? autoriniA? darbA?. Ai??A? pavasarA? net atsirado programa ai??zAukA?tosios kAi??rybos impulsai mokyklomsai???, kurioje dalyvaujantieji vaA?inAi??ja po miestus ir miestelius, dalijasi tokia patirtimi su A?alies mokyklA? bendruomenAi??mis. Be to, asmeninAi?? patirtis irgi liudija, kad A?manoma brandinti ir A?iaip ne taip A?gyvendinti ai??i??Ai?? tegu ir pritempiant aukA?tesnius siekius prie galimybiA?, kartais dargi nemaA?a kaina savo sAi??skaita ai??i?? savitas idAi??jas. TaA?iau yra prieA?asA?iA?, dAi??l kuriA? ir A?iA?Ai??de factoAi??pasitaikanA?iA? apraiA?kA? negalima uA?tikrintaiAi??de jureAi??vadinti kAi??rybingos profesijos, realizuojamos A?iniasklaidos sistemoje, apraiA?komis.

VisA? pirma, tai yra pavieniai individualios raiA?kos atvejai, veikiau egzotiA?kos, marginalinAi??s retenybAi??s, greiA?iau sistemos iA?imtis, atsitiktinumas nei bruoA?as, ypatumas. IA?skirtinius kolegA? pasiekimus ar nuopelnus A?ioje srityje nulemia pirmiausia asmeninAi??s savybAi??s, o ne profesinis parengimas ar A?iniasklaidos priemonAi??. Kiek tenka stebAi??ti ir bendrauti su kolegomis, svaresnius tyrimus, knygas, dokumentinius filmus jie sukuria, netikAi??tai susiklosA?ius kaip reta palankioms aplinkybAi??ms, kam nors pasiAi??lius (nekyla ranka raA?yti ai??zuA?sakiusai???) arba greta kasdieniA? pareigA?, net iA?vis po darbo, laisvalaikiu. Be to, tenka tvirtai A?sitikinti, kad iA?ties ilgalaikiA? pastangA?, didesniA? laiko (A?ia prasme, ir pinigA?) sAi??naudA? reikalaujanti, A?vairius giluminius procesus aprAi??pianti veikla neiA?vengiamai tolina nuo A?iniasklaidos: priklausomai nuo srities, A? kuriAi?? giliniesi, Ai??mai apsiA?iAi??ri, kad jau nudreifavai A? kultAi??ros arba A? mokslo paskliautes. Antai, originalAi??s, nauji, sudAi??tingesni istorijos tyrinAi??jimai neA?a vis toliau nuo redakcijA?. Jei ryA?tiesi panaA?iai ai??zprodukcijaiai???, apsiribojusi vien A?iniasklaidos sistema niekaip neuA?tenki intelektiniA?, finansiniA? ir kitokiA? kAi??rybiniam procesui bAi??tinA? iA?tekliA?. A?iniasklaida nAi??ra nei gera, nei bloga, ji tuo paprasA?iausiai neuA?siima.

Kita vertus, negali absoliuA?iai teigti, kad A?iniasklaida nepateikia tam tikros sisteminAi??s kAi??rybos. PrieA?ingai, ji periodiA?kai uA?verA?ia lavina A?vairiausiA? A?anrA? ir formatA? tam tikros teminAi??s produkcijos, kuriAi?? tam tikrAi?? laikAi?? tarsi iA? po A?emiA? pumpuoja su neslopstanA?ia energija bei entuziazmu ir kuri stulbina hiperaktyvia, maksimaliai intensyvia daugybAi??s profesionalA? veikla visoje Lietuvoje. MaA?iausiai norisi A?liAi??kA?telAi??ti A?ibalo A? tebeplintanA?iAi?? ugnA?, todAi??l tebus apsiribota trumpu retoriniu klausimu: ar Garliavos epopAi??ja nAi??ra pastarojo meto didA?iausias A?iniasklaidos kAi??rybos tvarinys? Juk A?iame vieA?oje erdvAi??je lipdomame konstrukte ai??i?? per akis dramos, detektyvo, veiksmo ir siaubo elementA?, aukA?A?iausiomis amplitudAi??mis besivelianA?iA? siuA?etiniA? linijA?, intrigA? ir ryA?kiausiA? personaA?A? iA? A?vairiausiA? visuomenAi??s sluoksniA?, pateikimo iA?monAi??s ir iA?radingumo, neginA?ijamo originalumo, poveikio masiA?kumo ir net tarptautiA?kumo. Tai ai??i?? nebe A?vykis ar reiA?kinys, standartiA?kai nuA?vieA?iamas A?iniasklaidos, bet dalies A?takingos A?iniasklaidos tiesiogiai palaikomas ir kurstomas procesas, A?traukiantis realius A?mones A? dirbtiniA? aktualijA? virtualA? pasaulA?, tarsi koksAi??Second Life. TrAi??kumas tik tas, kad vargu ar tai pavadinsi ai??zvieA?a atsakomybe pagrA?stos kAi??rybinAi??s profesijosai??? adekvaA?ia raiA?ka.

DAi??l to, galiausiai, nepaisant ilgametAi??s patirties, sunku bAi??tA? patarti stojanA?iajam A? A?urnalistikAi??, kaip nepraA?auti, deramai pasiruoA?ti A?veikti bent jau kAi??rybinio konkurso slenkstA?, kAi?? jau kalbAi??ti apie tolesnius profesijos laiptelius. Gali bAi??ti, kad visa tiesa apie neva iA? esmAi??s kAi??rybinAi?? profesijAi?? glAi??di kaA?kur akademiniuose kuluaruose, bet jei komunikacijos teoretikai atsakymAi?? A?ino, tai kaA?in kodAi??l neiA?duoda. Tad teliktA? palinkAi??ti geros kloties ir remtis ne profesiniu, o bendraA?mogiA?ku principu, nes, kur bestotum ar besAi??stum, tvarAi??s ir ilgalaikiai, svarbiausi dalykai uA?simezga ir brAi??sta (arba ne) A?irdyje ir galvoje, ne nuostatuose, konvencijose bei deklaracijose.