KAi??ryboje Dievas kalba ne vAi??tromis, bet A?velniais atodAi??siais

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: DailAi??
AUTORIUS:Ai??Irena PetraitienAi??

DATA: 2012-11

KAi??ryboje Dievas kalba ne vAi??tromis, bet A?velniais atodAi??siais

Irena PetraitienAi??

ai??zNiekas geriau uA? jus, genialAi??s groA?io architektai, nepajAi??gAi??s pajusti patoso, su kuriuo Dievas KAi??rinijos auA?roje apA?velgAi?? savo rankA? darbAi??. Ai??io jausmo atA?vaitai nesuskaiA?iuojamAi?? daugybAi?? kartA? yra spindAi??jAi?? jAi??sA? akyse, kai pagauti slAi??piningos garsA? ir A?odA?iA?, spalvA? ir formA? galios, jAi??s, kaip kiekvieno amA?iaus menininkai A?avAi??davotAi??s savo A?kvAi??pimo kAi??riniu, pajusdami jame kAi??rimo slAi??pinio, kuriame Dievas, vienintelis visA? daiktA? KAi??rAi??jas, norAi??jo leisti jums tam tikru bAi??du dalyvauti, aidAi??.ai???

Tokia mintis ataidi iA? Jono Pauliaus II ai??zLaiA?ko menininkamsai???(1999), kurio kontekste pakvieA?iau dailininkAi?? tekstilininkAi?? EglAi?? JasulaitytAi?? apA?velgti jos kAi??rybos erdvAi??. DailininkAi?? 1989ai??i??1994 metais studijavo Vilniaus dailAi??s akademijoje. PaA?ymAi??tini tekstilAi??s meniniai darbai: gobelenA? ciklai ai??zPabAi??gimas A? EgiptAi??ai???(2007), ai??zRudens liepsnosai??? (2005), tekstilAi??s kAi??riniA? ciklai ai??zTarp nakties ir dienosai??? (2011),ai??zTAi??kmAi??jeai??? (2009), ai??zA?emAi??ai???( 2012). EglAi?? JesulaitytAi?? yra nuolatinAi?? katalikA? dailininkA? religinio meno parodA? ai??zGloria Deoai??? dalyvAi??.

Remdamasi pal. Jono Pauliau II mintimi, kad menine kAi??ryba A?mogus labiau negu kitaip atsiskleidA?ia kaip Dievo paveikslas, norAi??A?iau paklausti: kas Tau yra menas? KAi?? nori A?monAi??ms pasakyti savo kAi??ryba?

Man pati meno sAi??voka glaudA?iai siejasi su apaA?taline meno misija, tuo, kas A?mones suburia ir veda A? kilnesnAi?? bAi??tA?, A?viesesnA? paA?inimAi??, jaukesnA? tarpusavio santykA?. Menas ai??i?? tarsi dar viena A?mogaus dvasios bAi??ties forma, A?prasmina pastangas ir laikAi??, praleistAi?? jA? kuriant. TurbAi??t kiekvienas menininkas yra pajutAi??s, kokiAi?? galiAi?? A?monAi??ms gali turAi??ti idAi??ja, tiesa, iA?reikA?ta meno kAi??rinyje, kaip pats menas, tiek jo kAi??rimas, tiek supratimas gali traukti ir paskui save vilioti A? neaprAi??piamus sielos ir dvasios horizontus. IA? A?io pojAi??A?io kyla atsakomybAi??, kur kvieti savo artimAi??: A? A?viesos ar tamsos karalystAi??.

Modernus mAi??sA? dienA? pasaulis yra pamAi??gAi??s neigiamus personaA?us, sureikA?minAi??s jA? klystkelius. Ir iA? kAi??rAi??jA? tarsi tikimasi, kad jie bus A?domAi??s, kurdami negatyvAi??. Pasaulis tarsi provokuoja dAi??mesA? blogybAi??ms. Bet iA? tiesA? kAi??ryboje kalbAi??ti apie pozityvumAi?? yra daug sunkesnis uA?davinys. Kaip sukurti teigiamus personaA?us, patirtis, istorijas ir nebAi??ti saldA?iam, banaliam, nuglostytam, bet gyvam, tikram, labai gyvenimiA?kam ai??i?? tai didA?iulis mAi??sA? dienA? iA?bandymas. PagelbAi??ti gali tik kAi??rAi??jo nuoA?irdumas, grynumas, aukA?ti reikalavimai sau paA?iam, savo asmenybei, gyvenimo bAi??dui, moralumui.

ai??zMenininkas turi dirbti nepasiduodamas tuA?A?ios garbAi??s siekimui ar pigaus populiarumo troA?kimui, nekalbant apie galimAi?? asmeninAi?? naudAi??. Taigi egzistuoja menininko tarnybos etika, negano to ai??zdvasingumasai???, savaip prisidedantis prie tautos gyvenimo bei atgimimoai???. Ai??ie pal. Jono Pauliaus II A?odA?iai iA? aptariamojo laiA?ko A?siminAi??, galvojant apie Tavo pastarA?jA? metA? brandA?ius darbus tremties tematika, parodas ai??zTarp dienos ir naktiesai???, eksponuotas Ai??iluvoje, Kaune, Kretingoje. Kas paskatino imtis tremties temos?

Darbas Rezistencijos ir tremties muziejuje paskatino mane nuodugniau pasidomAi??ti Lietuvos pokario istorija, iA?veA?tA?jA?, iA? Lietuvos iA?tremtA?jA? A?moniA? iA?gyvenimais, likimais. AutentiA?kas santykis su tremtA? menanA?iais eksponatais, liudininkA? pasakojimai, visa tai kAi??lAi?? mintA?, kad tremtis ir pasiprieA?inimas okupacijai negali bAi??ti tik istoriniA?, moksliniA? tyrinAi??jimA? sritis.

Ai??io istorinio tarpsnio dalyviai ai??i?? labai religingi asmenys, A? jiems nutikusius likimo iA?bandymus A?iAi??rAi??jAi?? tikAi??jimo akimis, visAi?? realybAi?? iA?gyvenAi?? Dievo akivaizdoje. PraktiA?kai neegzistuoja pasakojimA? apie tremtA?, kuriuose nebAi??tA? kokios nors mistinAi??s vietos. Tremtiniai patyrAi?? mirties akistatAi??, iA?sineA?Ai?? ribines bAi??ties patirtis. Tokiomis aplinkybAi??mis Dievas bAi??na labai arti A?mogaus. TodAi??l nenuostabu, kad daugybAi?? A?moniA? tvirtina apie jiems padAi??jusiAi?? Apvaizdos rankAi??, Dievo kalbAi??jimAi?? per A?vykius, sutiktus A?mones, sapnus, pranaA?iA?kas nuojautas.

ai??zKiekviena tikra meno forma savaip yra takas A? giliausiAi?? A?mogaus ir pasaulio tikrovAi??. Kaip tokia, ji yra labai vertinga prieiga prie tikAi??jimo horizonto, kuriame iA?ryA?kAi??ja visa A?mogaus egzistencijos prasmAi??. BAi??tent dAi??l to Evangelijos pateikiama pilnatvAi?? turAi??tA? nuo pradA?iA? dominti menininkusai???, ai??i?? sakAi?? Jonas Paulius II. Ar Tavo kAi??rinius galime pavadinti atskirA? A?moniA? tremties istorijA? liudijimu?

Ir taip, ir ne. Meno kAi??rinys nAi??ra dokumentinis pasakojimas. TaA?iau meno vertAi?? slypi jo giliajame klode, vidinAi??je prasmAi??je, o ji gali atsirasti tik nuoA?irdA?iai ir sAi??A?iningai kalbant apie vaizduojamus dalykus. TodAi??l reikalingas iA?samus paA?inimas to, apie kAi?? noriu pasakoti.

Man padAi??jo pokalbiai ir diskusijos su liudininkais, istorikais, taip pat muziejuje sukaupta istorinAi?? medA?iaga. Ir vis dAi??lto tremtis yra labai asmeniA?ka patirtis, iA?gyventa giliausiuose asmenybAi??s kloduose, tikAi??jime, Dievo paA?inime, todAi??l atsiranda sunkiai iA?reiA?kiamA? ir apibendrinamA? dalykA?.

MeninAi?? kalba nAi??ra kategoriA?ka, ji suteikia galimybiA? A?vardyti neA?vardijamAi?? ir nurodyti neiA?sakomybAi??s ribas. Menas gali kalbAi??ti apie seniai buvusius A?vykius kaip apie esamus, dabar vykstanA?ius. Meno kAi??rinio tiesa yra absoliuti dabartis kiekvienai dabarA?iai. TodAi??l tiesa, iA?reikA?ta kAi??rinyje, nebeturi konkretaus laiko, virsta amA?ina.

Viename Tavo kAi??rinyje pavaizduota daugybAi?? delnA?, kuriuose A?vyti po akA?. IA? karto prisimenu mintA? iA? Izaijo knygos, kur Dievas byloja Izraelio tautai: ai??zAi??tai! Ai??rAi??A?iau tavo vardAi?? savo rankos delneai??i??ai??? Ai??i Dievo iA?tikimybAi?? A?mogui atsikartoja A?iame kAi??rinyje ir yra patvirtinta A?moniA? iA?tikimybe Dievui. KodAi??l tai taip ryA?kiai atsiskleidA?ia tremties sAi??lygomis?

A?mogaus nuo Dievo niekas negali atplAi??A?ti, iA?siskyrimas A?vyksta tik paA?iam A?mogui sutikus. Dievas A?mogaus atA?vilgiu yra pastovus ir nekintantis, Jo meilAi?? ir iA?tikimybAi?? amA?ina. A?mogiA?ka draugystAi?? gali nuvilti, Dievas A?mogaus niekada nenuvilia, niekada neapleidA?ia, tik veda per iA?bandymus, sunkumus, kad mAi??sA? sielos pasiektA? brandAi??. Jei nebAi??tA? kanA?ios, mes bAi??tume labai pavirA?utiniA?ki A?monAi??s. KanA?ia, iA?gyventa Dievo akivaizdoje, tampa gelbstinA?ia, nuskaidrinanA?ia patirtimi.

TremtA? iA?gyvenAi?? A?monAi??s turi ypatingAi?? Dievo buvimo patirtA?. Tai aiA?kiai juntama su jais bendraujant, klausantis prisiminimA? ar paprasA?iausiai kalbantis apie A?iandienAi??. SunkAi??s istoriniai iA?bandymai uA?klupo paprastus A?alies A?mones, ir kanA?ios patirtys iA?ryA?kino tikrAi??sias tautos vertybes, pastangas pagal jas gyventi bet kokiomis sAi??lygomis ir aplinkybAi??mis. Tremtiniai meldAi??si, giedojo, dainavo, sapnavo religinius sapnus. Ai??iuos patyrimus prisimindavo visAi?? gyvenimAi??, kaip paslaptingAi??, nenutrAi??kstamAi?? Dievo globAi??. KanA?ios metai nugludino ir A?prasmino tai, kAi?? Ai??v. KAi??dikAi??lio JAi??zaus TeresAi?? A?vardija pasakymu, kad gyvenimasAi??ai??i?? tai laivas, o ne bAi??stinAi?? tava.

MAi??sA? kartai, gimusiai praAi??jus daugeliui metA? po liAi??dnA?jA? tremties A?vykiA?, bAi??tA? svarbu A?A?velgti ir teisingai suvokti tautos kankiniA? kanA?ios vaisius, juos saugoti, tinkamai jA? atA?vilgiu elgtis. IA?mokti savo gyvenimo A?vykius ir pasirinkimus pamatyti pokario kartos moraliniA? vertybiA? A?viesoje. GalbAi??t tai ir bAi??tA? tikrasis tikAi??jimo tAi??stinumas.

ai??zDvasia yra slAi??piningas visatos menininkas. NorAi??A?iau visiems menininkams palinkAi??ti, kad jiems bAi??tA? gausiai dovanojama kAi??rybiniA? A?kvAi??pimA?, kurie yra kiekvieno autentiA?ko meno kAi??rinio pradA?iaai???,ai??i?? raA?oma ai??zLaiA?ke menininkamsai???. KokiAi?? A?iniAi?? norAi??jai praneA?ti savo nauja paroda ai??zDangusai???? Kokia sAi??saja tarp tradicijos ir modernumo?

Parodoje ai??zDangusai??? eksponuojami maA?yA?iai tekstilAi??s ir tapybos darbai, telpantys A? delnAi??, sukurti vienu atsikvAi??pimu, poilsio tarp darbA? ir rAi??pesA?iA? akimirkomis. Visi kAi??riniai tarsi kvieA?ia mus kalbAi??ti apie paprastus, taA?iau nekasdieniA?kus dalykus ai??i?? viltA?, svajonAi??, meilAi??, gerumAi?? ai??i?? visa, kas kasdienybAi?? paverA?ia Dangumi arba Rojaus sodu.

Stilizuotos figAi??ros, originalAi??s meniniai sprendimai atskleidA?ia savitAi?? pasaulio suvokimAi??. Ai??kvAi??pimas, polAi??kis, svajojimas, nepasiekiamo siekis asocijuojasi su Dangaus didybe ir magija. Neriama A? sielos gelmes, kad atrastum Dangaus palaimAi??, iA?laisvinanA?iAi?? kAi??rybines galias, todAi??l darbai daugiasluoksniai, kupini uA?burianA?ios paslapties. A?aismingi potAi??piai, jaudinantys pieA?iniai, karpiniai ir nAi??riniai, skirtingA? audiniA? derinimas padeda sustabdyti laiko tAi??kmAi??, iA? maA?A? uA?uominA? suvokti PaslaptA?. Pati A?mogaus diena ir naktis pilna A?vairovAi??s ir prasmAi?? A?gauna tik pakAi??lus akis A? DangA?. DidelAi?? prasmAi?? kartais slypi maA?moA?iuose, tereikia rasti laiko ir stabtelAi??ti.

Parodoje eksponuojami kAi??riniai sukurti senosiomis liaudies technikomis: nAi??rimas, audimas, karpiniai, taA?iau aA? esu profesionali dailininkAi??, todAi??l A?ias technikas naudoju savaip, suteikdama savo poA?iAi??rA? ir supratimAi??. Tai mane daro ir moderniAi??, ir tradiciA?kAi??.

ai??zPaA?inimas tikAi??jimu yra kitokios prigimties: jis suponuoja asmeniA?kAi?? susitikimAi?? su Dievu JAi??zuje Kristuje. TaA?iau ir toks paA?inimas gali bAi??ti praturtintas meninAi??s intuicijos.ai??? Ar Tavo spalviniu atA?vilgiu tapybiA?ka tekstilAi?? galAi??tA? bAi??ti ai??zpakylAi??tos estetinAi??s kontempliacijosai??? pavyzdys?

IA? tikrA?jA? teisingas pastebAi??jimas ai??i?? mano tekstilei labai svarbu spalvos, jA? dermAi??. SpalvA? pasirinkimAi?? nulemia daug kas. Pirmiausia tam A?takos turi pati kAi??rinio tema, norima atskleisti mintis, vidinAi?? kilimo nuotaika. Taip pat stengiuosi atsiA?velgti A? tai, kAi?? kokia spalva galAi??tA? pasakyti A?iAi??rovui, kAi??rinio suvokAi??jui. Skirtingos spalvos, jA? raiA?ka turi skirtingAi?? gyvenimAi??, buvimAi??, kuris priklauso nuo A?moniA? poA?iAi??riA?, suvokimo, istoriA?kumo, santykio su tradicijomis, ikonografija. Pvz., balta spalva tradiciA?kai yra sakralumo, A?ventumo iA?raiA?ka, bet meno kAi??rinyje gali reikA?ti ir kitus dalykus, priklausomai nuo bendros kAi??rinio nuotaikos. AA? daA?nai balta spalva bandau pasakyti tai, kad tyri, A?venti dalykai perteikia ne tik A?varAi??, bet ir tuA?tumAi??, gAi??lAi??, graudumAi??, A?viesA? ilgesA?. Kartais kAi??rinyje sukeitus spalvas prieA?ingai negu gyvenime, iA?raiA?ka A?gauna gilumAi?? ir netikAi??tumAi??. Viename savo kAi??rinyje, norAi??dama atskleisti skrendanA?ius angelus, pavaizdavau juos mAi??lynomis lAi??pomis ir raudonomis akimis, prieA?ingai gamtos dAi??sniams, kAi??rinys A?gavo A?altos, tolimos erdvAi??s A?spAi??dA?.

Kurdama tremties tema ir siekdama prasmAi??s raiA?kos, didA?iausiAi?? dAi??mesA? skyriau kAi??riniA? faktAi??riA?kumui, tekstilAi??je tai ypaA? plaA?iA? galimybiA? turintis dalykas: skirtingi siAi??lai ir medA?iagos, jA? derinimas formuoja skirtingAi?? kAi??riniA? pavirA?iA?, pagilina ar prislopina spalvas, kuria dramatiA?kAi?? atmosferAi??. NorAi??dama atskleisti Sibiro kryA?iA? senumAi??, iA?trupAi??jimus, A?skilimus ir kartu stiprumAi?? iA?likti daugybAi?? metA?, vietoj siAi??lA? ausdama panaudojau medA?iagos juosteles, ir tai suteikAi?? kuriamam gobelenui irimo, nykimo, neuA?baigtumo A?spAi??dA?. Taip pat dAi??l audimo medA?iagos juostelAi??mis kilimas iA?Ai??jo kietesnis ir tvirtesnis nei iA? siAi??lA?, kas taip pat simboliA?kai kalba apie stiprybAi?? tremties patirtyje.

TekstilAi?? kaip dailAi??s meno A?aka gali bAi??ti labai A?ilta, jauki, kalbanti apie intymius, vidinius ir gilius dalykus, tuo pat metu gobelenas yra monumentalaus meno kAi??rinys, taigi jam bAi??dingi apibendrinimai, visuotinumas, kas leidA?ia kalbAi??ti apie visiems rAi??pimas bendraA?mogiA?kas problemas.

ai??zLaiA?kAi?? menininkamsai??? Jonas Paulius II raA?Ai?? ant treA?iojo tAi??kstantmeA?io slenksA?io, linkAi??damas: ai??zTegu groA?is, jAi??sA? perduodamas rytojaus kartoms, bAi??na toks, kad verstA? jas stebAi??tis. GyvybAi??s ir A?mogaus A?ventumo, visatos akivaizdoje nuostabos kupinas stebAi??jimasis yra vienintelAi?? tinkama nuostata.ai??? Ar paA?A?sti savo parodA? lankytojus, ar teko matyti jA? reakcijas, susidomAi??jimAi??, ar teko su A?iAi??rovais diskutuoti?

Dailininko ir A?iAi??rovo ryA?ys yra specifinis, neakivaizdinis, jie daA?nu atveju nAi??ra tiesiogiai paA?A?stami ir bendrauja per kAi??rinA? vienumoje, tyliame dialoge. Man buvo labai nauja ir netikAi??ta patirtis supratus, kad yra A?moniA?, kuriA? aA? nepaA?A?stu, bet kurie tarsi A?ino mane, iA? tiesA? jie A?ino mano kAi??rinius. A?ia atsiveria dar viena A?avi meno savybAi??Ai??ai??i?? bendravimo galimybAi?? uA? fizinio laiko ir erdvAi??s ribA?. Pokalbis vyksta per meno kAi??rinA?, nors pati menininko asmenybAi?? tiesiogiai nedalyvauja, bet tai neriboja santykio intensyvumo ir emocionalumo.

MirusiA? dailininkA? kAi??riniai taip pat yra A?iAi??rovA? lankomi, ir ryA?ys su kAi??rAi??jA? asmenybAi??mis tebevyksta. Ai??domu stebAi??ti A?A? bendravimAi?? ir suvokti, kad santykio tarp A?moniA? iA? tiesA? yra tiek, kiek yra dvasingumo A?inios perdavimo. A?mogus su A?mogumi kontaktuoja tik sielaAi??ai??i?? tai vienintelis tikras bendravimas. TodAi??l laiko, amA?iaus, vietos apribojimai nereikA?mingi meno pokalbyje.

AA? visada dA?iaugiuosi, kai A? mano parodas ateina A?vairiA? A?moniA?: jaunA? ir senA?, maA?A? ir dideliA?, meno A?inovA? ir vos prie jo teprisilietusiA?, taA?iau visi kaA?kAi?? mato, supranta, bando A?sivaizduoti, ieA?ko to, kas norAi??ta pasakyti. Meno kAi??riniai kalbina tai, kas paslAi??pta A?mogaus sieloje, ir iA? tiesA? suvokAi??jas, kalbAi??damas apie menAi??, atskleidA?ia ne tai, kas yra kAi??rinyje, bet kokia yra A?iAi??rovo siela. A?mogus deda pastangas kalbAi??ti apie kAi??rinA?, o papasakoja apie save. Visada, norint paA?inti asmenA? giliau, pravartu papraA?yti pakomentuoti konkretA? meno kAi??rinA?. Dailininko kalba yra vaizdA? kalba, kad ji taptA? A?taigi ir aiA?ki, ypaA? reikalinga temos ir jos iA?raiA?kos vienovAi??, dermAi??, plastinis ir loginis atitikimas. Tik tada galima tikAi??tis, kad A?iAi??rovas pajAi??gs suprasti, perskaityti, kokia mintis ir prasmAi?? yra kAi??rinyje perteikta.

Kalbino Irena PetraitienAi??