Kusturica apie A?igonus ir save

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: A?igonai BalkanA? kultAi??roje
AUTORIUS:Ai??Simona JaskeleviA?iAi??tAi??

sildenafil for men.

DATA: 2012-10

Kusturica apie A?igonus ir save

Simona JaskeleviA?iAi??tAi??

SudAi??tingi santykiai tarp BalkanA? tautA? ir tautiniA? maA?umA? yra viena dominuojanA?iA? temA? BalkanA? kine. Daugiausiai dAi??mesio buvusios Jugoslavijos kinematografija skiria A?igonams/romams (A?ia A?iuos terminus vartosiu sinonimiA?kai, be negatyvaus atspalvio), A? kuriuos RytA? ir Vidurio Europoje vis dar A?velgiama kaip A? A?emiausio socialinio sluoksnio atstovus. Iki pat XX a. pabaigos A?igonai kine vaizduojami egzotiA?kai, daA?nai romantiA?kai, vengiant akcentuoti politines bei socialines problemas. TyrinAi??jant romA? tautos reprezentavimAi?? kine susiduriama su akivaizdA?ia stereotipA? problema.

JAi??rge Schweinitzas knygoje ai??zFilm and Stereotype. A Challenge for Cinema and Theoryai??? pabrAi??A?ia, jog A?odis ai??zstereotipasai??? yra daugiareikA?mis ir A?vairiuose moksAi??liniuose diskursuose A?gauna skirtingas reikA?mes. Ai??iame tekste bus vartojamas sociopsichologinis stereotipo apibrAi??A?imas: tai standartizuotas A?moniA? suvokimas, paremtas individo priklausymu kokiai nors kategorijai (rasei, tautai, profesijai, socialinei klasei, lyA?iai) arba kokiA? nors charakteringA? savybiA?, kurios simbolizuoja priklausymAi?? vienai ar kitai kategorijai, turAi??jimu. Anot J. Schweinitzo, pagrindinAi?? stereotipA? funkcija ai??i?? identiteto formavimas ir iA?laikymas. Stereotipai padeda individui susitaikyti su aplinka ir stabilizuoti socialinA? elgesA?, ai??zsutvarko pasaulA?ai???, padeda suvokti A?monAi??ms svetimus reiA?kinius, kultAi??ras ir panaA?iai ai??i?? taigi stereotipai tampa bAi??tini kognityviniam ir socializavimosi procesams.
Kalbant apie stereotipus kino medijoje, bAi??tina paminAi??ti Walterio Lippmanno poA?iAi??rA?: stereotipus jis A?vardijo kaip ai??zatvaizdus mAi??sA? galvoseai???, daugiau ar maA?iau formuojanA?ius ai??zpastovA? pasaulio vaizdAi??ai???. Per kine pateikiamus vaizdus A?iAi??rovA? galvose kuriami stereotipiniai A?vaizdA?iai daA?nai neatitinka realybAi??s, taA?iau A?iAi??rovui tampa nepaneigiama tiesa.

Kadrai iA? filmA? ai??zA?igonA? laikasai??? ir ai??zMorA?ius, arba KatytAi?? juoda, o katinas baltasai???
Kadrai iA? filmA? ai??zA?igonA? laikasai??? ir ai??zMorA?ius, arba KatytAi?? juoda, o katinas baltasai???

A?igonA? tautos stereotipizavimas yra akcentuojamas Emiro Kusturicos filmuose ai??zA?igonA? laikasai??? (1988) ir ai??zMorA?ius, arba KatytAi?? juoda, o katinas baltasai??? (1998), kuriuose reA?isierius tradiciniais naratyvo tropais kuria A?igonA? bendruomenAi??s A?vaizdA?, atskleidA?ia jA? gyvenimo bAi??dAi?? ir tradicijas. Abu filmai pabrAi??A?ia nusikalstamAi?? A?igonA? gyvenimo bAi??dAi??: jA? mafija vagia, prekiauja vaikais ir kontrabandiniais degalais. Nors filmuose romA? pragyvenimo A?altinis yra nelegalus, reA?isierius nekelia moralAi??s klausimA?, o nusikalstamas uA?darbiavimas traktuojamas kaip natAi??ralus ir prigimtinis bruoA?as. Dina Iordanova knygoje ai??zCinema of Flames.ai???Balkan Film, Culture and the Mediaai??? nusikalstamos romA? veiklos vaizdavimAi?? filmuose aiA?kina pasirinkimo neturAi??jimu, nes paprastai dAi??l diskriminacijos A?igonai neturi jokiA? socialiniA? garantijA? ar galimybiA? A?sidarbinti. AnalogiA?kai, nekeldama moralAi??s klausimA?, Europa ai??zleidA?iaai??? ir BalkanA? tautoms A?sitraukti A? A?vairius neskaidrius politinius A?aidimus, tai ai??zpateisindamaai??? nelygiavertiA?kumu ir menkesnAi??mis galimybAi??mis.
E. Kusturicos filmuose labai ryA?kiai stereotipizuojamas romA? charakteris ir bAi??do bruoA?ai. Jie vaizduojami kaip sukti, taA?iau naivAi??s machinatoriai, pasiA?ymintys perdAi??tu verslumu, kylanA?iu iA? betikslio godumo (filme ai??zMorA?iusai??? taip ir lieka neaiA?ku, kamAi??b_200_113_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-10-05_nr._3396_cigonu_laikas.jpgMatko reikalingi pinigai uA? pagrobtAi?? naftos traukinA? arba kodAi??l Dadanas apgauna Matko, jeigu ir taip yra labai turtingas, ir pan.). A?igoniA?kas verslumas ironiA?kai stilizuojamas moA?iutAi??s Sujkos su gigantiA?ku mobiliuoju telefonu A?vaizdA?iu: ji atsiskleidA?ia kaip ai??ztikra verslininkAi??, telefonu tvarkanti savo verslo reikalusai???, nors iA? tiesA? yra tik nuosavos aptriuA?usios kavinAi??s virAi??ja. Nors ir akcentuojamas A?igoniA?kas gudrumas (Matko ai??zverslo planasai??? pagrobti naftos traukinA?) ir apsukrumas, taA?iau, susidAi??rAi??s su iA?orinio pasaulio atstovais ai??i?? degalA? kontrabandininkais rusais, kurie vietoj benzino ai??zpakiA?aai??? vandenA?, A?igonas lieka apgauto naivuolio ir nevykAi??lio vietoje. Toks dviprasmis romA? vaizdavimas (gudruolis, kuris lieka be nieko) kuria visuomenei nepavojingo veikAi??jo portretAi??: nors A?igonas ir kenkia vyraujanA?iai tautinei daugumai (pvz., vagia iA? jos), taA?iau didesnAi??s grAi??smAi??s nekelia. D. Iordanova tokA? A?igoniA?kAi?? daugialypumAi?? A?vardija kaip tautos egzotizavimAi??, nes jie nesuvokiami kaip ekspansyvi, transnacionali tautinAi?? maA?uma, galinti pavergti ar uA?kariauti. Romai neturi nei politinAi??s, nei religinAi??s galios kenkti Balkanams, negatyviai vaizduojamas tik jA? gyvenimo bAi??das, tradicijos, charakterio bruoA?ai ir panaA?iai.
b_200_136_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-10-05_nr._3396_katinas.jpgIr ai??zA?igonA? laikeai???, ir ai??zMorA?iujeai??? ryA?kiai kuriamas savitas A?igono A?vaizdis. Kaip A?igoniA?kas moters idealas pateikiamas apkAi??nios, aukA?tos ir dar Ai??suotos moters tipas. Moterys vaizduojamos dAi??vinA?ios ilgus sijonus, apsiriA?usios galvas skaromis, apsikarsA?iusios auksiniais papuoA?alais. Tokios moterys kaip AfroditAi?? filme ai??zMorA?iusai???, kuri vakarietiA?kam A?vilgsniui yra graA?i, A?igonA? bendruomenAi??je laikoma neAi??A?auga ir pabaisa, kurios nenori vesti nei vienas A?igonas.
Pagrindiniai vyrA? iA?vaizdos atributai ai??i??Ai?? neskoningi kostiumai, skrybAi??lAi??s, auksiniai dantys, papuoA?alai ir vyriA?kumo simbolis ai??i?? Ai??sai.
Apskritai A?iuose filmuose kuriamas keistas ir egzotiA?kas A?igono aprangos modelis, kuriame dera du kraA?tutinumai: prabanga (auksas) ir skurdas (skarmalA? ir drapanA? tipo rAi??bai). KraA?tutinumai bAi??dingi ne tik romo iA?vaizdai, bet ir charakteriui (gudrus naivuolis) bei gyvenamai aplinkai (Matko su sAi??num gyvena apgriuvusioje lAi??A?nelAi??je, taA?iau jos interjere galima aptikti ir prabangos detaliA?: kriA?toliniA? indA?, paveikslA? ir kt.). Atrodo, kad toks bipoliA?kumas leidA?ia A?iAi??rovui geriau suvokti prieA?taringAi?? ir laukinA? romo A?vaizdA?.
b_200_136_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-10-05_nr._3396_chat-noir-chat-blanc-98-12-g.jpg cheap 5 mg cialis from canada. LaukiniA?kumas ir tam tikras necivilizuotumas ai??i?? tai dar vienas stereotipinis A?igonA? bruoA?as, kuris E. Kusturicos filme ai??zMorA?iusai??? reiA?kiasi neadekvaA?iu, spontaniA?ku veikAi??jA? elgesiu ir tautinAi??s muzikos proverA?iais. Besikartojantys A?okiA? motyvai, nemotyvuotas fizinAi??s jAi??gos naudojimas, rAi??kimas, isterija ir A?audymas ai??i?? visa tai atskleidA?ia romA? tautos karA?takoA?iA?kumAi??, gaivaliA?kAi??, pirmapradAi?? energijAi??, kuri verA?te verA?iasi per kraA?tus.
b_200_132_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-10-05_nr._3396_temps-des-gitans-1989-02-g.jpgKritikai skirtingai vertina E. Kusturicos A?igoniA?kus filmus: ai??zA?igonA? laikasai??? vienA? labai giriamas dAi??l etninio autentiA?kumo, bet paA?iA? romA? kritikuojamas dAi??l neigiamA? stereotipA? formavimo ir perdAi??to romantizmo. Goranas GociAi??ius (ai??zNotes from the Underground. The Cinema of Emir Kusturicaai???) A?rodinAi??ja, jog filmA? autentiA?kumAi?? lemia ne A?igonA? gyvenimo vaizdavimas, o tai, kad juose vaidina ne profesionalAi??s aktoriai, bet paprasti A?monAi??s, kalbantys A?igoniA?kai, ir skamba autentiA?ka muzika.
BalkanA? pusiasalyje vyrauja pietA? slavai (bulgarai, serbai, bosniai, kroatai, slovAi??nai, makedonai, juodkalnieA?iai) bei romaniA?kos rumunA? ir moldavA? tautos; A?ia yra A?sikAi??rusios ir vienos gausiausiA? A?igonA? bendruomeniA?, kuriA? kultAi??ra tapo neatskiriama nuo A?ios teritorijos. A?iAi??rint iA? A?alies, visi Balkanai atrodo A?igoniA?ki, o kinas tiesiog perpildytas jA? veikAi??jA?. Pasak G. GociAi??iaus, filmai, kurie kuriami ne paA?iA? A?igonA?, o vyraujanA?iA? tautA?, atlieka dominuojanA?ios gyventojA? grupAi??s savirefleksijos ir ai??zprojekcinAi??s identifikacijosai??? funkcijAi??, t. y. A?igonA? veikAi??jais naudojamasi BalkanA? tautA? padAi??A?iai ir identitetui reflektuoti. Filmuose apie A?igonus E. Kusturica metaforiA?kai kalba apie paA?ius Balkanus: BalkanA? gyventojai Europoje jauA?iasi taip pat kaip A?igonai Balkanuose.
b_200_135_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-10-05_nr._3396_Dom-za-vesanje-1763199.jpgb_200_133_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-10-05_nr._3396_chat-noir-chat-blanc-98-14-g.jpgA?igonai BalkanA? kultAi??roje iA?kyla kaip svetima socialinAi?? grupAi??, kurios keistenybes ir ekscentriA?kAi?? gyvenimo bAi??dAi?? padeda suvokti stereotipai. A?igonA? tautos stereotipizavimas E. Kusturicos filmuose ai??zMorA?iusai??? ir ai??zA?igonA? laikasai??? vyksta keliais lygmenimis. VisA? pirma, iA?ryA?kinant stereotipus, romai vaizduojami kaip marginalus, egzotiA?kas, magiA?kas ir laukinis ai??zkitasai???. PerA?velgus visus E. Kusturicos filmus, galima teigti, jog juose A?igonai reprezentuojami beveik kaip ir kiti Jugoslavijos gyventojai: atrodo egzotiA?kai, daA?nai magiA?kai, kankinami gaivaliA?kA? aistrA?, nuolat A?oka pagal energingAi?? tautinAi?? muzikAi??. E. Kusturica, kalbAi??damas apie A?igonA? tautinAi?? maA?umAi??, perA?engia A?ios etninAi??s grupAi??s reprezentavimo ribas ir palieA?ia visA? BalkanA? tautA? identiteto ir savAi??s suvokimo problemAi?? Europos atA?vilgiu. Pasak Nevenos DakoviAi??, Balkanai marginaliais ir egzotiA?kais laiko A?igonus, o Europa A?itaip A?velgia A? Balkanus ai??i?? stereotipinA? ai??zkitAi??ai???, netelpantA? A? vakarietiA?kos kultAi??ros normas. ai??zTaigi iA? tiesA? A?iAi??rAi??ti A? A?igonus kino ekrane reiA?kia A?iAi??rAi??ti A? save paA?iusai???, ai??i?? tokA? poA?iAi??rA? suformavo BalkanA? kino tyrAi??jai per pastarAi??jA? deA?imtmetA?.