Kvartetas priminAi?? istorijAi??

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Muzika
AUTORIUS: Petras Kunca
DATA: 2012-12

Kvartetas priminAi?? istorijAi??

Petras Kunca

Ai??iandien vis labiau iA?sibarstydami pasaulyje, desperatiA?kai stengiamAi??s neatitrAi??kti nuo tautinAi??s tapatybAi??s. Kad stipriai neA?anA?ioje laiko srovAi??je verta nepamesti iA? akiA? svarbiausiA? kultAi??riniA? orientyrA?, A?dAi??miau paA?velgti A? palyginti nesenAi?? mAi??sA? muzikos istorijos tarpsnA? (apimantA? pirmosios NepriklausomybAi??s ir pokario metA?, iA?eivijos muzikAi??), priminAi?? styginiA? kvarteto ai??zChordosai??? Vilniaus Piano.lt salAi??je lapkriA?io 28-Ai??jAi?? A?vykAi??s vakaras ai??zMuzika pasakoja istorijAi??ai???. Organizatoriai ai??i?? VAi?? ai??zDomus Artisai??? ir Lietuvos kompozitoriA? sAi??junga ai??i?? jau prieA? keletAi?? metA? atnaujino A?inomAi?? kasmetA? festivalA? ai??zMuzikos ruduoai??? ir praplAi??tAi?? jo sklaidAi??.
Vakaro programos idAi??jAi?? atlikAi??jai atskleidAi?? ir kvarteto, ir kitais instrumentiniais A?anrais. Ieva SipaitytAi?? grieA?Ai?? I smuiko partijAi?? kvartete, bet ir lietuviA?kas pjeses su pianiste Ala Bendoraitiene. Vita Ai??iugA?dinienAi?? su ja grojo pjeses violonA?elei. Programa buvo iA?ties A?vairi, o jos pagrindinius meninius akcentus nulAi??mAi?? Vlado JakubAi??no ir Jono NabaA?o kvartetai. Abu A?ie kAi??riniai buvo raA?omi baigiant aukA?tojo mokslo studijas (1930,1932), taA?iau dAi??l autoriA? talento A?siliejo A? Lietuvos muzikinAi?? kultAi??rAi?? nuosaikaus modernizmo kalba.
Lietuvos profesionaliosios muzikos modernAi??jimo proceso pradA?iAi?? konstatuojame M. K. A?iurlionio vAi??lyvajame muzikinAi??s kAi??rybos periode, pasireiA?kusiame ypatybe mAi??styti medA?iaga, kai kAi??rinio pavidalAi?? lemia kompozicinAi??s medA?iagos struktAi??rA? galimybAi??s. Kyla klausimas, kaip mAi??sA? muzika toliau, po A?iurlionio, Ai??jo A?iuolaikiA?kumo keliu, kaip integravosi A? Europos muzikos kontekstAi??, kuriame tuo metu reiA?kAi??si antiromantinAi?? radikalaus intelektualizmo kryptis, individualizmo ir originalumo skelbimas.
IA? dalies A? A?A? klausimAi?? atsako ai??zChordosai??? vakaro programa. Nei JakubAi??nas, nei NabaA?as nenaudojo kraA?tutiniA? technologiniA? naujoviA?, taA?iau jA? stiliaus modernumAi?? lemia konstruktyvus mAi??stymas, medA?iagos organizavimo principai, suartinantys su neoklasicizmo idAi??jomis. Dar viena NabaA?o Kvarteto ypatybAi?? ai??i?? pagavi tautiA?ka dvasia. Muzika A?tikina netikAi??tai drAi??siu ir spindinA?iu liaudies tematikos pasitelkimu ir kartu iA?lieka A?iuolaikiA?ka, aktuali A?iandien.
LapkriA?io pradA?ioje kompozitoriaus Vlado JakubAi??no draugija surengAi?? konferencijAi??, skirtAi?? jo I simfonijos premjeros Berlyne 80-meA?iui paminAi??ti. Aptariant StyginiA? kvartetAi?? op.4 atkreiptas dAi??mesys A? A?iame jaunojo kompozitoriaus kAi??rinyje atrandamus neoklasicizmo bruoA?us, kurie leidA?ia gretinti jA? su Pauliaus Hindemitho to meto kvartetine kAi??ryba. Prielaida, kad Berlyne JakubAi??nas su ja susipaA?ino, turi realA? pagrindAi?? ai??i?? P. Hindemithas jau buvo sukAi??rAi??s penkis kvartetus. JakubAi??no ir Hindemitho muzikos stiliaus ryA?A? galime pastebAi??ti per neoklasicistines formos darybos tendencijas. Tuo galAi??jo A?sitikinti ir ai??zChordosai??? kvarteto klausytojai Piano.lt salAi??je, iA?girdAi?? JakubAi??no kAi??rinA?. KlasiA?kai aiA?kioje Allegro (non tropo) dalyje autorius meistriA?kai A?aidA?ia struktAi??romis tarytum klausdamas atlikAi??jA?, ar jie savo meistriA?kumu sugebAi??s atliepti jo fantazijai. Platus skambesio diapazonas ai??i?? daA?na viso kvarteto ir duetiniA? unisonA? kaita, galingos kulminacijos ai??i??Ai?? kvartetistams sukuria gana daug prielaidA? ilgai ieA?koti geriausiai autoriaus sumanymAi?? atitinkanA?iA? atlikimo priemoniA?. ai??zChordosai???, ruoA?damas A?A? kAi??rinA? scenai, pasirinko garbingAi??, kantrybAi??s reikalaujantA? profesionalA? keliAi??, tarytum ramiu, neskubriu A?vilgsniu stengdamasis numatyti A?vykiA? prisodrintAi?? dramaturginAi??s linijos perspektyvAi??. DvasingA? balsA? paA?nekesiA? sklidinoje polifoninAi??je antrojoje (baigiamojoje) kAi??rinio dalyje Adagio non troppo su A?okio charakterio viduriniuoju epizodu atlikAi??jai grieA?Ai?? natAi??raliau, laisviau.
Ai??domios Jono NabaA?o kAi??rinio metamorfozAi??s. Kvartetas, A?inomas kaip diplominis darbas baigiant Kauno konservatorijAi??, autoriaus valia nustojo egzistuoti 1957 m. ai??zPradAi??jau raA?yti kvartetAi??. ai??zLietuvos A?iniA?ai??? redaktorius Kardelis pasiAi??lAi?? man liaudies dainas, kurias pats buvo uA?raA?Ai??s iA? savo bobutAi??s. AA? beveik visom tom temom ir pasinaudojau. UA? tai iA?Ai??jo gan vykAi??s. Deja, nebuvo grojikA? atlikti A?iam mano kAi??riniui. VAi??liau, jau tarybiniais metais, gavau kelialapA? A? IvanovAi?? (kompozitoriA? kAi??rybos namus ai??i??Ai?? aut. past.), kur kvartetAi?? Ai??miausi perredaguoti: iA?Ai??miau chromatizmus, perraA?iau iA? b-moll A? a-moll, priraA?iau skerco ir iA?Ai??jo labai geras kvartetasai??? ai??i?? su jam bAi??dingu A?velniu humoru pasakoja J. NabaA?as (knygelAi??je ai??zKompozitorius Jonas NabaA?asai???). Kadangi kAi??rinys nemaA?ai pasikeitAi??, kaA?kam pasirodAi??, kad jA? verta vadinti Antruoju kvartetu, nors ai??zVagosai??? iA?leistoje partitAi??roje autoriaus palikta numeracija ai??i?? Kvartetas Nr. 1. Tikrasis Antrasis kvartetas buvo sukurtas 1985 m. NAi??ra abejoniA?, kad ai??zChordosai??? koncerto programAi??lAi??je turAi??tA? bAi??ti nurodyti 1957-ieji kAi??rinio atsiradimo metai.
Jau pats A?iA? abiejA? kAi??riniA? ai??i?? V. JakubAi??no ir J. NabaA?o styginiA? kvartetA? atrankos koncertui ai??i?? faktas rodo, kad ai??zChordosai??? turi gerA? idAi??jA? ir ambicijA? jas A?prasminti. Ai??ios kompozicijos yra tarp ryA?kiausiA? lietuviA? kamerinAi??s muzikos istorijos paminklA?, tapusiA? tos epochos A?enklais, kuriais remdamasi mAi??sA? kultAi??rinAi?? visuomenAi?? numato savo progreso kelius.
ai??zChordosai??? A?iame koncerte pasirodAi?? atsinaujinAi??s: greta I. SipaitytAi??s dabar groja Vaida PaukA?tienAi?? (smuikas),greta Roberto BliA?keviA?iaus (altas) ai??i?? violonA?elistAi?? Vita Ai??iugA?dinienAi??. BAi??tent A?ios sandaros ansamblis kitais metais planuoja paminAi??ti 15-jA? gimtadienA?.
Be abejo, buvo A?domu klausytis ir stebAi??ti kamerinio vakaro A?vykius scenoje, kai programoje buvo uA?sibrAi??A?ta sutalpinti tiek informacijos: dar klausAi??mAi??s Juozo Naujalio, Juozo GruodA?io, V. JakubAi??no kAi??riniA? fortepijonui solo, kuriuos sklandA?iai skambino A. BendoraitienAi??, vAi??liau ji akompanavo kvarteto narAi??mis I. Sipaitytei (J. Gaidelio ai??zVerpAi??jaai???, ai??zDrugelisai???), V. Ai??iugA?dinienei (Kazimiero Viktoro BanaiA?io Sonatos-rapsodijos III d, Juozo Indros Andante). Vakaro A?vietAi??jiA?kAi?? idAi??jAi?? papildAi?? muzikologAi??s VytautAi??s MarkeliAi??nienAi??s istoriniai komentarai. Keista, kad jos dalyvavimas nebuvo anonsuotas nei festivalio skelbime, nei buklete.