KvAi??pavimo posAi??kio poetika

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Poezijos vertimai
AUTORIUS:Ai??Inga BartkuvienAi??,Ai??Paulis Celanas

DATA: 2013-01

KvAi??pavimo posAi??kio poetika

Inga BartkuvienAi??,Ai??Paulis Celanas

Paulis Celanas, raA?Ai??s daugiareikA?mAi??, intertekstualiAi?? poezijAi??, kurios dalis mAi??sA? skaitytojams paA?A?stama iA? Sigito Gedos, Vytauto Karaliaus, Arvydo MakA?tuA?io vertimA?, yra palikAi??s ir keletAi?? literatAi??riniA? manifestA?. Juose ryA?kAi??ja jo kAi??rybinAi?? savimonAi??, estetinAi??s nuostatos, poezijos samprata. Ai??io pobAi??dA?io tekstynAi?? sudaro kelios kalbos, esAi??, laiA?kai leidAi??jams. ai??zMeridianasai??? (ai??zDer Meridianai???) ai??i?? bene svarbiausias tokiA? tekstA? ir vienas tiksliausiA? raktA? P. Celano poezijai atverti. Jis raA?ytas kaip kalba, kuriAi?? poetas perskaitAi?? DarmA?tate 1960 metA? spalio 22 dienAi?? Georgo BA?chnerio premijos gavimo proga ir 1961 m. iA?leido atskira knyga S. Fischerio leidykloje. Ai?? ai??zMeridianAi??ai??? P. Celanas A?traukAi?? maA?daug prieA? metus parengtus kitos kalbos apmatus, pavadintus ai??zApie poetiA?kumo tamsumAi??ai??? (ai??zVon der Dunkelheit des Dichterischenai???), panaudojo ir kai kuriuos motyvus iA? savo esAi?? apie O. MandelA?tamo poezijAi??. TekstAi?? kAi??rAi?? nuosekliai, metodiA?kai, iA?likAi?? dabar jau publikuoti juodraA?A?iai ir uA?raA?ai, kuriuose uA?fiksuota rinkta medA?iaga, Platono, Aristotelio, Augustino, B. Pascalio, G. W. Leibnitzo, G. Hegelio, E. Husserlio, M. Heideggerio, L. Ai??estovo, M. Buberio, F. Rosenzweigo, Th. Adorno filosofijos, S. Freudo psichoanalizAi??s, W. Benjamino literatAi??ros kritikos, E. Benvenisteai??i??o lingvistikos, F. HAi??lderlino, G. BA?chnerio, R. M. Rilkeai??i??s, F. Kafkos, S. Georgeai??i??s, G. Benno, L. S. Mercier, Ch. Baudelaireai??i??o, S. MallarmAi??, O. MandelA?tamo ir kitA? raA?ytojA? kAi??riniA? bei programiniA? tekstA? citatos, kurios ai??zMeridianuiai??? suteikia idAi??jinAi??, estetinAi??, kalbinAi?? bazAi?? arba yra poleminiai atspirties taA?kai. UA?raA?ai ir medA?iaga, kuri nepateko A? galutinA? variantAi??, yra gausi, iA?kelianti papildomus poetiA?kumo aspektus, jAi?? galima laikyti savarankiA?kais poezijos teorijos metmenimis. Skirtingi tiesiogiai cituoti ir uA?uominomis A?traukti tekstai leido poetui ieA?koti poetinAi??s kAi??rybos ir teorijos sAi??sajA?.

ai??zMeridianeai??? keliami P. Celanui rAi??pAi??jAi?? meno ir poezijos, poezijos ir eilAi??raA?A?io, autoriaus ir kAi??rinio, kAi??rinio ir suvokAi??jo santykio klausimai. ai??zMeridianAi??ai??? struktAi??ruoja kelios dialektiA?kos jungtys. Poezija nesutapatinama su menu, bet poezija yra ir to paties meno ai??znueitas keliasai???. Poezija P. Celanui dialogiA?ka, bet kartu ir ai??zvieniA?aai???. Poezija ai??i?? tai kurianA?iojo gyvenimo pAi??dsakas raA?te, kita vertus, poezija savarankiA?ka, veikianti ne pagal kAi??rAi??jo sumanymAi??, o pagal savo logikAi??. P. Celanas teigia, kad poezijoje A?raA?omas istorinis laikas, iA?lieka atmenamos datos, taA?iau neatmeta poezijos ypatybAi??s kalbAi??ti apie universalius dalykus, A?mogaus laikAi??, buvimAi?? ir mirtA?. EilAi??raA?tis sukurtas kalba ir suprantamas tik suprantant kalbAi??, taA?iau bAi??tent eilAi??raA?tis, o ne bet kuri kita kalbAi??jimo forma lauA?o kalbAi??, tropus ir metaforas priveda ad absurdum. YpaA? tada, jei eilAi??raA?tis siekia pasakyti tiesAi??. EilAi??raA?tis P. Celanui yra daugiau nei vien kalba.

KalbAi??ti apie kAi??rybAi?? ai??i?? A?iam poetui reiA?kia uA?megzti pokalbA? su kitA? autoriA? tekstais. PagrindinAi?? pokalbio ir poetinio susikalbAi??jimo sAi??lyga yra ai??zdAi??mesysai???. Dviguba N. Malebrancheai??i??o ir W. Benjamino citata ai??zDAi??mesys ai??i?? tai prigimtinAi?? sielos maldaai??? apeliuoja A? A?mogaus prigimtA?, jo gebAi??jimAi?? suvokti. P. Celanas, kaip autorius, iA?sikelia uA?duotA? suprasti ir bAi??ti suprastas. TodAi??l ir aiA?kina, kas jam yra menas, poezija, eilAi??raA?tis. Atida svetimam A?odA?iui leidA?ia poetui suvokti ir apibrAi??A?ti savo vietAi?? literatAi??ros tradicijoje. Svarbiausias menamo dialogo partneris ai??i?? G. BA?chneris, jo dramos ai??zLeonsas ir Lenaai???, ai??zVoicekasai???, ai??zDantono mirtisai???, apsakymas ai??zLencasai???. BrAi??A?damas kAi??rybinAi??s savimonAi??s gaires P. Celanas atsigrAi??A?ia ir A? savo paties tekstus ai??i?? eilAi??raA?tA? ai??zBalsaiai???, novelAi?? ai??zPokalbis kalnuoseai??? ir supratimo ratu sugrA?A?ta ai??zA? save patA?ai???.

Poezija P. Celanui prasminga tik ai??zsusitikimeai???, ai??zsusitikimo paslaptyjeai???. Jis polemizuoja su G. Benno koncepcija, iA?reikA?ta esAi?? ai??zLyrikos problemosai???, esAi?? tikras eilAi??raA?tis ai??i?? tai absoliutus eilAi??raA?tis, A? niekAi?? nenukreiptas ir egzistuojantis pats sau. P. Celano eilAi??raA?tis trokA?ta ai??zkitoai???, ai??zprieA?ais jA? esanA?ioai???, taA?iau susitikimas veikiau siekiamybAi?? nei realizacija. ai??zMeridianoai??? juodraA?A?iuose P. Celanas pasiA?ymi, kad ai??zeilAi??raA?tyje, kuris kaip raA?tas yra nesanA?iojo kalba, nesantysis prieina prie tavAi??s, dar labiau nesanA?ioai???. Ai??iame nesanA?io raA?ytojo ir neegzistuojanA?io skaitytojo sampratos horizonte (raA?ytojas nustoja egzistuoti paraA?Ai??s tekstAi??, skaitytojas neegzistuoja iki skaitymo) iA?ryA?kAi??ja A?odA?io ai??zsusitikimasai??? ambivalencija ai??zartiai???, kuri, kaip randame juodraA?A?iuose, ai??zyra be galo toliai???. ai??zSusitikimasai??? reiA?kia priartAi??jimAi?? ir atotrAi??kA?, skirtybiA? sAi??veikAi??, dialogo siekA?, bet ne A?vy-kusA? susitikimAi??. NesanA?io raA?ytojo ir nesanA?io skaitytojo akivaizdoje vienintelis ai??zesantisai??? vis dAi??lto yra pats eilAi??raA?tis. SureikA?minAi??s eilAi??raA?A?io ai??zvieniA?umAi??ai??? ir buvimAi?? kelyje, P. Celanas pasako, kad eilAi??raA?tis nAi??ra nei vienaprasmiA?kai monologiA?kas, nei nepaneigiamai dialogiA?kas.

Remdamasis G. BA?chnerio tekstais, kuriuose veikAi??jai kalbasi apie menAi??, P. Celanas daro poezijos ir meno takoskyrAi??. BAi??dama viena iA? estetikos sriA?iA?, poezija priklauso menui, taA?iau savo kitoniA?kumu atsiskiria nuo meno visumos. G. BA?chnerio dramos ai??zDantono mirtisai??? veikAi??ja LiusilAi?? leidA?ia P. Celanui iA?ryA?kinti dvi prieA?taringas savybes ai??i?? aklumAi?? menui kaip kaA?kam sukurtam, padarytam ir atidAi?? tam, kas asmeniA?ka, jusliA?kai suvokiama, turi braiA?Ai??. MenAi?? P. Celanas apraA?o panaudodamas techninius A?vaizdA?ius ai??i?? automatus, marionetes, penkiapAi??dA?ius jambus, o poezijAi?? personifikuoja, suteikia jai A?mogiA?kA? savybiA? ai??i?? vieniA?umAi??, kvAi??pavimAi??, likimAi??. Poetinei kAi??rybai suteikiama egzistencinAi?? vertAi??. Kita vertus, poezijosai??i??meno dialektikos esmAi?? ta, kad menas vaizduoja, iA?reiA?kia, prisistato pats (iA?eina aikA?tAi??n), o poezija gyvuoja kito supratime (ai??ztamsiai???, bet suspindinti dAi??mesingajam, net jei jos spindAi??jimas ai??i?? ai??zutopijos A?viesaai???).

PasirinkAi??s kelio metaforikAi??, leisdamasis A? kalbos ir poezijos kelio paieA?kas, P. Celanas eina M. Heideggerio ai??zPakeliui A? kalbAi??ai??? (ai??zUnterwegs zur Spracheai???) pramintais takais, kai filosofas, interpretuodamas G. Traklio, S. Georgeai??i??s, G. Benno eilAi??raA?A?ius, bandAi?? uA?A?iuopti ir paaiA?kinti kalbos esmAi??. ApraA?ydamas eilAi??raA?tA? kaip ai??zbAi??ties apmatusai???, P. Celanas atsigrAi??A?ia ir A? M. Heideggerio ai??zBAi??tyje ir laikeai??? keltus klausimus apie A?mogaus bAi??ties apibrAi??A?tis. BAi??ties ir kelio sAi??jungai P. Celanas suteikia ai??zkvAi??pavimo posAi??kioai??? vardAi?? (taip vAi??liau pavadino ir vienAi?? poezijos rinktinAi??). ai??zKvAi??pavimo posAi??kioai??? samprata, kaip naujos kAi??rybos krypties pasirinkimas, susiA?aukia su filosofine M. Heideggerio posAi??kio (Kehre) samprata, taA?iau apima ir kitus ai??i?? poetinius vienatinei P. Celano kAi??rybai bAi??dingus ai??i?? aspektus. Ai??ia metafora pati poezija ima reikA?ti kvAi??pavimo pertrAi??kA?. Poezija ai??i?? tai, kas ai??zuA?ima A?adAi?? ir A?odA?ai???. ai??zKvAi??pavimo posAi??kisai??? atspindi visai P. Celano poezijai bAi??dingAi?? nutilimo, tarpo, cezAi??ros A?vietinimAi?? ir apsisukimAi?? kelyje, egzistencinAi?? bei poetinAi?? inversijAi??, atminties kelius, neA?manomAi?? bandymAi?? per poezijAi?? sugrA?A?ti namo. ai??zKvAi??pavimo keliaiai???, kuriais eina poezija, tai kartu ir A?kvAi??pimo bei dvasios (pneuma, inspiracija, Begeisterung), ir dvasiA? bei apsAi??dimo (Geister, Begeisterung) keliai. ai??zMeridianeai??? pacituota eilAi??raA?A?io ai??zBalsaiai??? strofa byloja apie balsA?, ataidinA?iA? nuo kelio dilgAi??liA?, kvietimAi??, apie nelauktAi?? ai??i?? tik prozopopAi??jos figAi??ra galimAi?? ai??i?? susitikimAi?? su tA?, kuriA? jau nAi??ra, A?balsintomis dvasiomis. ai??zKvAi??pavimo posAi??kioai??? metafora grindA?ia P. Celano tezAi??, kad poezija ai??i?? tai nepabaigiamas kalbAi??jimas apie mirtA? ir mirtingumAi??, ai??i?? apie konkreA?ias mirtis istorijos katastrofoje (holokausto patirtis) bei apskritai A?mogaus mirtingumAi??, A?mogaus likimAi??. Ai??jimas myriop P. Celano kalboje sukuriamas skirtingais A?vaizdA?iais ai??i?? Reinholdo Lenzo, istorinio asmens, vaikA?A?iojanA?io Maskvos gatvAi??mis, kol mirA?ta, kAi??rinio personaA?o Lenco, kuris sausio dvideA?imtAi??jAi?? keliauja kalnynu, kol nejuA?ia iA?protAi??ja, sausio dvideA?imtosios ai??i?? Vansi konferencijos datos, kuri nukreipAi?? daugybAi??s A?moniA? gyvenimus A? mirtA?, galop kiekvieno A?mogaus asmeninAi??s ai??zsausio dvideA?imtosiosai???, ai??i?? bet kurios dienos, nelauktai, bet neiA?vengiamai virstanA?ios reikA?minga data.

Katastrofa ai??i?? P. Celano tekste nutylAi??tas, taA?iau numanomas A?odis, kuris reiA?kia tokA? strofA? pasisukimAi??, kai kuriantysis (ir suvokiantysis) subjektas staiga ima ai??zvaikA?A?ioti ant galvosai??? ir jam po kojom atsiveria ai??zdangus it bedugnAi??ai???. Ai??i ai??zLencoai??? citata buvo viena pirmA?jA?, kuriAi?? P. Celanas iA? visos G. BA?chnerio kAi??rybos atsirinko savo tekstui. Su bedugnAi??s vaizdiniu A? P. Celano tekstAi?? A?A?engia ir kiti dialogo dalyviai, bedugnAi??s mAi??stytojai ai??i?? B. Pascalis, L. Ai??estovas, netiesiogiai ir M. Heideggeris ai??i?? bei bedugnAi??s poetai ai??i?? ypaA? F. HAi??lderlinas. A?odA?iu ai??zbedugnAi??ai??? nusakoma ir stabilaus pagrindo neturinti XX a. VakarA? Europos mAi??stymo ir kAi??rybos situacija. Kas kitA? epochA? kAi??rAi??jams galAi??jo bAi??ti dangus, tas vAi??lyvojo moderno poetui, pasisakanA?iam uA? raA?ymAi?? iA? savo gyvenamo laiko perspektyvos ai??i?? praraja. Jei ankstesniems kAi??rAi??jams pakankamai tvirtAi?? pamatAi?? galAi??jo suteikti kalba, tai P. Celanui ir kalba yra bedugnAi??. Jei, kalbAi??damas apie poezijos laikAi??, P. Celanas randa datas, kurios ai??zA?siraA?oai??? A? poezijAi?? tarsi liudininkai, kurioms raA?antysis geba save priskirti, tai, kalbAi??damas apie poezijos erdvAi??, jis mAi??sto bevietiA?kumAi??. Utopija jo tekste ai??i?? bedugnAi??s sinonimas. P. Celano poezija taip pat iA?auga iA? eilAi??raA?tyje fiksuotA? eilutAi??s ir anA?ambemano, kalbos ir nebylumo, atminties ir uA?marA?ties tarpekliA?. Poetas manAi??, kad visa, kAi?? turAi??jo ir galAi??jo pasakyti apie poezijAi?? ne eilAi??raA?A?iais, ai??i?? iA?dAi??stAi?? ai??zMeridianeai???.

Inga BartkuvienAi??

Paul Celan

Meridianas

Ponios ir ponai! Menas, kaip prisimenate, tai marionetiA?ka, jambiA?kai penkiapAi??dAi??1 ir ai??i?? A?i savybAi?? mitologiA?kai pagrA?sta pasakojime apie PigmalionAi?? ir jo kAi??rinA? ai??i?? bevaikAi?? bAi??tybAi??2.

Ai??tai tokiu pavidalu menas virsta pokalbio, vykstanA?io kambaryje, o ne KonsjerA?eri rAi??muose3, objektu, pokalbio, kuris, kaip numanome, galAi??tA? rutuliotis iki begalybAi??s, jei niekas neA?siterptA?.

Bet kai kas A?siterpia.

Menas sugrA?A?ta. Jis pasirodo kitame Georgo BA?chnerio kAi??rinyje, ai??zVoicekeai???4, tarp kitA?, bevardA?iA? A?moniA? ir ai??zdar blausesnAi??je perkAi??nijos A?viesojeai???, jei galiu remtis Moritzo Heimanno A?odA?iais apie ai??zDantono mirtA?ai???5. Tas pats menas, A?iuo visiA?kai kitokiu laiku, vAi??l iA?eina aikA?tAi??n, jA? pristato turgaus A?Ai??kautojas. TaA?iau A?ia jis, kitaip nei aname pokalbyje, nebesusijAi??s su ai??zA?Ai??rinA?iaai???, ai??zkunkuliuojanA?iaai???, ai??zA?vytinA?iaai??? kAi??rinija. Ai??A?kart menas pasirodo kartu su padaru ir ai??zniekuai???, kurA? A?is padaras ai??zvilkiai???. Dabar menas pasirodo beA?dA?ionAi??s pavidalu. TaA?iau jis ai??i?? tas pats ai??i?? iA? ai??zkelniA? ir A?varkoai??? staiga mes jA? vAi??l atpaA?A?stame6.

Jis, menas, sugrA?A?ta pas mus kartu su treA?iuoju BA?chnerio kAi??riniu ai??i?? ai??zLeonsu ir Lenaai???. Laikas ir apA?vietimas A?ia jau nebeatpaA?A?stami. Mes pakeliui ai??zpabAi??gti A? rojA?ai???, ai??zvisus laikrodA?ius ir kalendoriusai??? netrukus teks ai??zsudauA?ytiai??? ar ai??zuA?draustiai???, taA?iau iki tol drama mums dar spAi??ja pristatyti ai??zdu abiejA? lyA?iA? asmenisai???, ai??zatvyksta du visam pasauly A?inomi automataiai???, o A?mogus, apie save teigiantis, kad esAi??s ai??zveikiausiai treA?iasis ir keisA?iausias iA? jA?dviejA?ai???, ai??zgergA?dA?ianA?iu balsuai??? mus ragina stebAi??tis tuo, kAi?? matome: ai??zVien menas ir mechanizmas, vien kartoninis ciferblatas ir vien laikrodA?io spyruoklAi??s!ai???7

Menas A?ia pasirodo su didesne palyda nei anksA?iau, taA?iau ai??i?? tai krinta A? akis ai??i?? jis pasirodo tarp sau lygiA?, tai tas pats menas: menas, kurA? jau paA?A?stame. Valerijus ai??i?? tai tik kitas A?auklio vardas.

Menas, ponios ir ponai, kartu su visu tuo, kas jam priklauso ir kas prie jo dar prisidAi??s, tai problema, ir, kaip matyti, kisli, atspari, nemari, norisi sakyti, amA?ina.

Problema, kuri mirtingajam, Kamiliui, ir tik per mirtA? mums suprantamam Dantonui leidA?ia verti A?odA? prie A?odA?io. Bepigu kalbAi??ti apie menAi??.

Bet visada, kai tik imama kalbAi??ti apie menAi??, atsiranda kas nors, kas yra A?alia ir… kas nepakankamai A?dAi??miai klausosi.

Tiksliau sakant: kaA?kas, kas girdi ir klauso, ir A?iAi??ri… o tada nebeA?ino, apie kAi?? buvo kalba. Kas tas, kuris klauso kalbanA?iojo, kuris ai??zmato jA? kalbantai???8, kuris suvokia kalbAi?? ir pavidalAi??, o kartu (kas iA?drA?stA? A?io kAi??rinio kontekste tuo abejoti?) priima ir kvAi??pavimAi??, tai reiA?kia ai??i?? kryptA? bei likimAi??.

Kaip jAi??s seniausiai A?inote, tai ji, tiek daug ir taip tiksliai cituota, kiekvienais metais ateinanti pas jus, ai??i?? tai LiusilAi??.

Tai, kas A?siterpAi?? A? pokalbA?, be atodairos prasiverA?ia ir kartu su mumis pasiekia Revoliucijos aikA?tAi??, ai??zveA?imai privaA?iuoja ir sustojaai???9.

Visi bendrakeleiviai: Dantonas, Kamilis, kiti, yra, nAi?? vieno netrAi??ksta. Visi neA?ini A?odA?iais, meniA?komis iA?tarmAi??mis, kurias tiesiai iA?sako, o BA?chneriui tereikia pacituoti. Kalbama apie bendrAi?? Ai??jimAi?? myriop, kiekvienas pasiryA?Ai??s mirti, FabrAi?? netgi trokA?ta gebAi??ti numirti ai??zdvigubaiai???, ir tik ai??zkeletasai??? ai??i?? bevardA?iA? ai??i?? ai??zbalsA?ai??? mano, kad tai ai??zjau ir anksA?iau yra buvAi??, todAi??l nuoboduai???10.

Ir A?ia, kur viskas juda pabaigos link, tomis ilgomis akimirkomis, staiga pasirodo Kamilis (ne, ne jis, ne jis pats, o vienas jo bendrakeleiviA?). Kamilis mirA?ta teatraliA?kai, netgi norAi??tA?si sakyti ai??zjambiA?kaiai???, ai??i?? mirtimi, kuriAi?? mes tik po poros veiksmA?, iA? jam taip svetimo ai??i?? ir taip artimo ai??i?? posakio atpaA?insime kaip jo mirtA?. Kai aplink KamilA? tvyrantis patosas ir jam skiriamas nuosprendis patvirtina ai??zlAi??lAi??sai??? ir ai??zvielosai??? triumfAi??11, vAi??l pasirodo LiusilAi??, kuri yra akla menui, ta pati LiusilAi??, kuriai kalba turi kaA?kAi?? asmeniA?ka, juntama, ir staiga A?Ai??kteli ai??i?? ai??zTegyvuoja karalius!ai???12

Po visA? tribAi??noje (tai juk eA?afotas) iA?tartA? A?odA?iA? ai??i?? kokia iA?tara!

Tai prieA?tara, A?odis, nutraukiantis ai??zvielAi??ai???, A?odis, nebesilenkiantis ai??zistorijos dykinAi??tojams ir paradiniams arkliamsai???13, tai ai??i?? laisvAi??s veiksmas. Tai A?ingsnis.

A?inoma, tai skamba lyg prisipaA?inimas, kad esi uA? ancien rAi??gime14, ai??i?? ir, atsiA?velgiant A? tai, kAi?? dabar, kAi?? A?iandien noriu pasakyti, tai negali bAi??ti atsitiktinumas.

TaA?iau A?ia ai??i?? leiskite tam, kuris uA?augo su Piotro Kropotkino ir Gustavo Landauerio15 raA?tais, tai ypaA? pabrAi??A?ti ai??i?? A?ia nebus A?lovinama nei kokia nors monarchija, nei vakardiena, kuriAi?? reikAi??tA? iA?saugoti.

Bus pagerbta A?mogiA?kumo dabartA? liudijanti absurdo didybAi??.

Tai, ponios ir ponai, neturi vieno visiems laikams nukalto vardo, bet, manau, taiai??i?? poezija.

ai??zAk, menas!ai??? Kaip matote, uA?trukau prie Kamilio A?odA?iA?.

Ai??A? pasakymAi?? galima, aA? tuo visiA?kai A?sitikinAi??s, perskaityti vienaip ar kitaip, galima padAi??ti skirtingus kirA?io A?enklus: A?iandienos deA?ininA?, istorijos, taip pat ir literatAi??ros istorijos, kairinA?, amA?inybAi??s riestinA? ai??i?? ar tAi??stinA?.

AA? dedu ai??i?? man nelieka kitos iA?eities ai??i?? aA? dedu deA?ininA?16.

Menas, ai??zak, menasai???, nepakanka vien to, kad jis kislus, jam bAi??dinga ir savybAi?? tuo pat metu bAi??ti visur. JA? galima rasti ir apsakyme ai??zLencasai???, bet, kaip ir ai??zDantono mirtyjeai???, leidA?iu sau tai pabrAi??A?ti, ai??i?? tik epizodiA?kai.

ai??zPrie stalo sAi??dAi??jo gerai nusiteikAi??s Lencas: kalbAi??ta apie literatAi??rAi??, tai buvo jo sritis…ai???17

ai??z…Pajausti, kad tai, kas sukurta, ai??i?? gyvena, yra svarbiausias dalykas iA? A?iA? dviejA?, ir tai vienintelis meno dalykA? kriterijus…ai???18

IA? konteksto iA?traukiau tik du sakinius, o sAi??A?inAi??s priekaiA?tai dAi??l kairinio kirA?io verA?ia mane iA? karto atkreipti jAi??sA? dAi??mesA? A? tai, kad literatAi??rai A?i vieta ai??i?? istorinAi??s reikA?mAi??s, svarbu mokAi??ti jAi?? perskaityti kartu su jau cituotu pokalbiu iA? ai??zDantono mirtiesai???. A?ia BA?chnerio estetinAi?? koncepcija A?gauna savo raiA?kAi??, ir, atsitraukus nuo BA?chnerio ai??zLencoai??? fragmento, galima priartAi??ti prie Reinholdo Lenzo, ai??zPastabA? apie teatrAi??ai??? autoriaus19, o po jo ai??i?? Lenzo, kaip istorinio asmens, ai??i??Ai?? ir vAi??l sugrA?A?ti prie tokios talpios literatAi??rai Mercier20 frazAi??s ai??zEllargissez lai??i??Artai???21. Ai??i vieta atveria horizontus, A?tai A?ia pasimato natAi??ralizmas, uA?bAi??gama uA? akiA? Gerhartui Hauptmannui22, A?ia galima ieA?koti socialiniA? ir politiniA? BA?chnerio kAi??rybos A?aknA? ir jas rasti.

Ponios ir ponai, tegu mano sAi??A?inAi??, nors ir tarp kitko, ramina A?inojimas, kad nelikau nepasakAi??s vieno dalyko, juk jums akivaizdu ai??i?? ir tai vAi??l uA?gauna mano sAi??A?inAi??, ai??i?? jums akivaizdu, kad negaliu atsiriboti nuo to, kas, man regis, siejasi su menu.

AA? to ieA?kau ir A?ia, apsakyme ai??zLencasai???, A? kurA? teikiuosi nukreipti jAi??sA? mintis.

BA?chneris Lenco lAi??pomis prabyla niekinamai apie ai??zidealizmAi??ai??? ir jo ai??zmedines lAi??lesai???. Joms jis prieA?prieA?ina ai??i?? ir A?ia iA?sidAi??sto nepamirA?tamos eilutAi??s apie ai??zmenkiausiojo gyvenimAi??ai???, ai??zvirptelAi??jimusai???, ai??zuA?uominasai???, ai??zypaA? subtiliAi??, vos pastebimAi?? mimikos A?aismAi??ai???23 ai??i?? natAi??ralumAi?? ir kAi??riniA?kumAi??. Ai??iAi?? meno sampratAi?? jis iliustruoja pasitelkdamas iA?gyvenimAi??:

ai??zVakar, kildamas slAi??niu, pamaA?iau dvi mergaites, sAi??dinA?ias ant akmens: viena pynAi?? plaukus, o kita jai padAi??jo, o auksinAi??s sruogos krito A?emyn, ir jos rimtas, blyA?kus veidas, o ji tokia jauna, ir juoda suknelAi??, ir kita mergaitAi??, taip rAi??pestingai besistengianti. Net paA?iuose graA?iausiuose, jautriausiuose senosios vokieA?iA? mokyklos paveiksluose nAi?? uA?uominos nAi??ra apie tai. Kartais norAi??tA?si bAi??ti MedAi??zos galva, kad galAi??tum paversti A?iAi?? grupAi?? akmeniu ir suA?ukti A?monAi??msai???24.

Ponios ir ponai, praA?au pastebAi??ti: ai??zNorAi??tA?si bAi??ti medAi??zos galvaai???, kad… menu atskleistum natAi??ralumAi?? kaip tokA?!

NorAi??tA?si, A?inoma, nereiA?kia: aA? norAi??A?iau.

Tai ai??i?? A?engti tolyn nuo visko, kas A?mogiA?ka, leistis A? nejaukos erdves, krypstanA?ias A?mogaus link ai??i?? tas paA?ias, kuriose ir beA?dA?ionAi??s figAi??ra, ir automatai… ak, ir menas, regis, taip pat ai??i?? namie25.

Taip kalba ne tikrasis Lenzas, taip kalba BA?chnerio Lencas. A?ia iA?girdome BA?chnerio balsAi??: net ir jam menas turi kaA?kAi?? nejaukaus.

Ponios ir ponai, aA? pasirinkau deA?ininA? kirA?io A?enklAi??. Nenoriu nei jAi??sA?, nei savAi??s klaidinti, kad, klausdamas apie menAi?? ir literatAi??rAi?? ai??i?? tai tik vienas klausimas iA? daugybAi??s kitA?, ai??i?? pirmiausia kalbAi??jau apie savo, net jei ir nelaisvos, kAi??rybos fragmentus, nuo kuriA? ir bandA?iau eiti BA?chnerio link ir bandyti suprasti, kaip jis kelia A?A? klausimAi??.

TaA?iau jAi??s matote ai??i?? kiekvienAi??kart, kai tik pasirodo menas, ai??zgergA?dA?ianA?ioai??? Valerijaus ai??zbalsoai??? nebeA?manoma neiA?girsti.

Veikiausiai BA?chnerio balsas verA?ia mane taip spAi??ti, tai yra senos, paA?ios seniausios nejaukos26. Ai??ita problema, prie kurios aA? A?iandien taip atkakliai uA?trunku, greiA?iausiai tvyro ore, kuriuo mums tenka kvAi??puoti.

Svarstau, ar Georgo BA?chnerio, padaro kAi??rAi??jo, kAi??ryboje nAi??ra bent jau pusgarsiA?, bent jau pusiau A?sisAi??monintA?, taA?iau dAi??l to ne menkiau radikaliA? ai??i?? arba tik todAi??l iA?ties radikaliA? ai??i?? bandymA? kvestionuoti menAi??, kvestionuoti A?ia linkme? Ar nesama mAi??ginimo kelti klausimAi??, prie kurio A?iuolaikinei poezijai tenka grA?A?ti, jei ji nori klausinAi??ti toliau? Kitaip tariant, kai kAi?? praleidus: ar galime remtis nuostata, kaip dabar daug kur nutinka, kad menas yra tai, kas iA? anksto duota ir kAi?? reikia suvokti kaip sAi??lygAi??? Ar mums, grieA?tai sakant, reikia visA? pirma nuosekliai tAi??sti mAi??stymAi?? apie tai, kAi?? pradAi??jo, tarkim, MallarmAi??27?

Kai kur uA?bAi??gau uA? akiA?, kai kAi?? iA?traukiau iA? konteksto ai??i?? A?inau, nenusiyriau pakankamai toli, grA?A?tu prie BA?chnerio Lenco, prie ai??i?? epizodinio ai??i?? pokalbio ai??zprie staloai???, kai Lencas buvo ai??zgerai nusiteikAi??sai???.

Lencas ilgai kalbAi??jo, ai??ztai su A?ypsena, tai rimtaiai???. Ir dabar, kai pokalbis jau baigtas, apie jA?, susirAi??pinusA? meno klausimais, bet taip pat ir apie menininkAi?? LenzAi??, pasakoma: ai??zJis visai uA?simirA?oai???28.

Tai skaitydamas galvoju apie LiusilAi??. Skaitau: jis, jis pats.

Kam prieA? akis ir galvoje menas, ai??i?? vAi??l grA?A?tu prie apsakymo ai??zLencasai??? ai??i?? tas uA?mirA?Ai??s save. Menas sukuria AA?-nuotolA?. Mene reikalinga tam tikra distancija, tam tikras kelias tam tikra kryptimi.

O poezija? Poezija, kuriai tenka eiti meno keliu? BAi??tent A?ia ir bAi??tA? kelias MedAi??zos galvos ir automatA? link!

NeieA?kau iA?eities, tik toliau klausinAi??ju ta paA?ia linkme ir, man regis, kartu ir ta linkme, kuria kreipia ai??zLencoai??? fragmentas.

GalbAi??t ai??i?? aA? tik klausiu ai??i?? galbAi??t ir poezija, kaip ir menas, kartu su uA?simirA?usiu AA? keliauja nejaukaus ir svetimo link ir vAi??l iA?silaisvina ai??i?? bet kur? kurioje vietoje? kaip? kuo bAi??dama?

Tada menas bAi??tA? kelias, kurA? teks nueiti poezijai ai??i?? nei maA?iau, nei daugiau.

A?inau, yra kitA?, trumpesniA? keliA?. TaA?iau ir poezija kartais mus aplenkia. La poAi??sie, elle aussi, brAi??le nos Ai??tapes29.

AA? palieku uA?simirA?usA?jA?, menu besirAi??pinantA?, menAi?? kuriantA?jA?. Galvodamas apie LiusilAi?? tariausi sutinkAi??s poezijAi??, o LiusilAi?? suvokia kalbAi?? kaip pavidalAi??, kryptA? ir kvAi??pavimAi??: ir A?ia, ir A?iame BA?chnerio kAi??rinyje aA? ieA?kau to paties, ieA?kau paties Lenzo, ieA?kau jo kaip asmens, ieA?kau jo pavidalo: vardan poezijos vietos, vardan jos iA?silaisvinimo, vardan A?ingsnio.

BA?chnerio Lencas, ponios ir ponai, liko kaip fragmentas. Ar mums reikia pasitelkti tikrAi??jA? LenzAi??, norint suA?inoti, kaip pasisuko A?io A?mogaus bAi??tis?

ai??zJo bAi??tis jam buvo bAi??tina naA?ta. Taip jis toliau ir gyveno…ai???30 Ai??tai A?ia pasakojimas ir nutrAi??ksta.

TaA?iau kAi??ryba, kaip ir LiusilAi??, bando veikAi??jAi?? matyti pagal jo kryptA?, ai??i?? poezija uA?bAi??ga uA? akiA?. Mes A?inome, kurlink jis gyvena ir kaip jo gyvenimas teka pabaigos link.

ai??zMirties, ai??i?? randame viename veikale apie JakobAi?? MichaelA? ReinholdAi?? LenzAi??, pasirodA?iusiame Leipcige 1909 metais ir paraA?ytame maskviA?kio docento M. Rozanovo plunksna, ai??i?? mirties, kaip atpirkAi??jo, neteko ilgai laukti. 1792 metais, naktA? iA? geguA?Ai??s dvideA?imt treA?iosios A? dvideA?imt ketvirtAi??jAi?? jo kAi??nas rastas vienoje Maskvos gatviA?. Palaidotas vieno bajoro lAi??A?omis. Paskutiniojo atilsio vieta liko neA?inomaai???31.

Tokiai pabaigai jis ir gyveno.

Jis ai??i?? BA?chnerio Lencas, asmuo, kurA? mes sutinkame jau pirmame apsakymo puslapyje, Lencas, kuris ai??zsausio 20-Ai??jAi?? Ai??jo kalnynuai???32, jis ai??i?? ne menininkas ir nesirAi??pinantis meno klausimais, jis ai??i?? tiesiog AA?.

GalbAi??t dabar rasime vietAi??, kur susvetimAi??jimas jau buvo, vietAi??, kurioje gebAi??jo iA?silaisvinti asmuo kaip ai??i?? susvetimAi??jAi??s ai??i?? AA?? Ar rasime tokiAi?? vietAi??, tokA? A?ingsnA??

ai??z…tik kartais jam buvo nesmagu, kad nemokAi??jo vaikA?A?ioti A?emyn galvaai???33. Tai jis, Lencas. Tai, manau, jis ir jo A?ingsnis, jis ir jo ai??zTegyvuoja karaliusai???.

ai??z…tik kartais jam buvo nesmagu, kad nemokAi??jo vaikA?A?ioti A?emyn galva.ai???

Kas vaikA?to A?emyn galva ai??i?? ponios ir ponai ai??i?? kas eina A?emyn galva, tam po kojA? dangus it bedugnAi??.

Ponios ir ponai, A?iandien A?prasta priekaiA?tauti poezijai dAi??l ai??ztamsumoai???. Leiskit man dabar ai??i?? bet ar A?ia staiga kaA?kas neatsivAi??rAi??? ai??i?? leiskite man pacituoti Pascalio iA?tarmAi??, kuriAi?? neseniai perskaiA?iau Levo Ai??estovo knygoje: ai??zNe nous reprochez pas le manque de clartAi?? puisque nous en faison profession!ai???34 Tikiu, kad tai yra jei ir ne prigimtinAi??, tai bent susitikimo vardan poezijai priskirta tamsa, priA?aukta iA? ten ai??i?? kAi?? galbAi??t sukAi??rAi?? pati poezija ai??i?? tolio ar svetimo kraA?to.

TaA?iau galbAi??t iA? vienos ir tos paA?ios pusAi??s, viena ir ta paA?ia kryptimi egzistuoja dvi svetimos erdvAi??s, neatskiriamai susiliejusios.

Lencas ai??i?? tai yra BA?chneris ai??i?? A?engAi?? A?ingsnA? toliau nei LiusilAi??. Jo pasakymas ai??zTegyvuoja karaliusai??? jau ne A?odis, o baisus nebylumas, kuris jam ai??i?? ir mums ai??i?? uA?ima A?adAi?? ir A?odA?.

Poezija ai??i?? tai gali reikA?ti kvAi??pavimo posAi??kA?. Kas A?ino, galbAi??t poezija ir nueina A?A? keliAi?? ai??i?? taip pat ir meno keliAi?? ai??i?? dAi??l tokio kvAi??pavimo posAi??kio? GalbAi??t jai pavyks ai??i?? kadangi svetima erdvAi??, t. y. bedugnAi?? ir MedAi??zos galva, bedugnAi?? ir automatai, regis, yra toje paA?ioje pusAi??je ai??i?? galbAi??t jai A?ia pavyks atskirti svetima nuo svetima, gal bAi??tent A?ia susitrauks MedAi??zos galva, gal bAi??tent A?ia sutriks automatai, bent A?iAi?? trumpAi?? vienkartAi?? akimirkAi??? GalbAi??t A?ia, kartu su AA? ai??i?? su A?iuo A?ia ir taip iA?laisvintu bei susvetimAi??jusiu AA?, galbAi??t A?ia iA?silaisvins ir Kitas?

GalbAi??t nuo A?iol eilAi??raA?tis ims bAi??ti paA?iu savimi… ir nemeniA?kai, laisvai eiti kitais savo keliais, taip pat ir meno keliais ai??i?? vis eiti ir eiti?

GalbAi??t.

GalbAi??t galima sakyti, kad kiekviename eilAi??raA?tyje iA?lieka A? jA? A?siraA?iusi ai??zsausio 20-ojiai???? GalbAi??t eilAi??raA?A?iuose, kurie raA?omi A?iandien, nauja yra bAi??tent tai, kad juose aiA?kiausiai bandoma atminti tokias datas?

TaA?iau ar mes visi neraA?ome atsispirdami nuo A?iA? datA?? Ir kokias datas raA?ydami sau priskiriame?

buy victoza cheap.

Bet eilAi??raA?tis kalba! Jis atmena savo datas, ir vis dAi??lto kalba. A?inoma, jis kalba tik savo vardu.

TaA?iau aA? galvoju ai??i?? ir vargu ar A?i mintis Jus nustebins ai??i?? aA? manau, kad nuo seno tai priklauso eilAi??raA?A?io viltims, bAi??tent A?iuo bAi??du kalbAi??ti taip pat ir svetimo ai??i?? ne, A?io A?odA?io dabar jau nebegaliu vartoti ai??i?? bAi??tent A?iuo bAi??du kalbAi??ti Kito vardu ai??i?? kas A?ino, galbAi??t ir visai Kito vardu.

Pasakymas ai??zkas A?inoai???, prie kurio, kaip matau, kAi?? tik priartAi??jau, yra vienintelis dalykas, kurA? A?iandien ir A?ia galiu pridurti prie senA?jA? vilA?iA?.

Turiu sau pripaA?inti, kad galbAi??t A?manoma mAi??styti (kiekvienAi??kart vis naujai) net ir A?io ai??zvisai kitoai??? susitikimAi?? ai??i?? A?ia aA? naudoju visiems gerai A?inomAi?? pagalbinA? A?odA? ai??i?? su ne visiA?kai tolimu, su visai artimu Kitu.

EilAi??raA?tis sustoja prie tokiA? minA?iA?, lAi??kuriuoja ir ausis iA?tempAi??s klausosi35.

Niekas negali pasakyti, kiek truks kvAi??pavimo sulaikymas ai??i?? sustojimas, A?dAi??mus klausymasis ir mintis. ai??zGreitiai??? ir visada ai??ziA?orAi??jeai??? buvAi?? dalykai A?sibAi??gAi??jo36. EilAi??raA?tis tai A?ino, bet nepaliaujamai juda link ano Kito, kurA? laiko pasiekiamu, iA?laisvinamu, galbAi??t net laisvu ir palinkusiu prie jo paties, prie eilAi??raA?A?io ai??i?? tarkime, panaA?iai kaip LiusilAi??.

A?inoma, eilAi??raA?tis ai??i?? eilAi??raA?tis A?iandien ai??i?? stipriai linksta A? nebylumAi??, tai akivaizdu.

Manau, tai susijAi??, net jei ir netiesiogiai (negalima to nuvertinti), su A?odA?iA? atrankos sunkumais, greitu sintaksAi??s nuolydA?iu ar budresniu elipsAi??s pojAi??A?iu.

Jis A?sitvirtina ir iA?sako save ai??i?? po tiek daug ekstremaliA? formuluoA?iA? leiskite man dar ir A?iAi?? ai??i?? eilAi??raA?tis A?sitvirtina prie savo paties paribio; tam, kad iA?liktA?, jis nepaliaujamai A?aukia ir be tarpiniA? stoA?iA? grA?A?ta iA? savo jau-nebe A? savo vis-dar.

Ai??is vis-dar veikiausiai tegali bAi??ti kalbAi??jimas. Taigi, tai nAi??ra pati kalba ir greiA?iausiai net ne kalbAi??jimas kaip ai??zatsakasai???37.

Tai ai??i?? aktualizuota kalba, iA?laisvinta bAi??tinos atminti individuacijos A?enklan. Ai??i individuacija nors ir radikali, bet kartu ir tokia, kuriai pati kalba tuo pat metu ir uA?brAi??A?ia ribas, ir atveria galimybes.

Ai??A? eilAi??raA?A?io vis-dar galima aptikti vien tik eilAi??raA?tyje, paraA?ytame A?mogaus, kuris nepamirA?ta kalbAi??s iA? savo buvimo nuolydA?io, iA? savo, kaip padaro, esybAi??s nuolydA?io.

Tada eilAi??raA?tis bAi??tA? ai??i?? aiA?kiau nei iki A?iol ai??i?? formAi?? A?gavusi vienatinio A?mogaus kalba ir savo giliausia esme ai??i?? dabartis ir esamybAi??.

EilAi??raA?tis ai??i?? vieniA?as. Jis ai??i?? vieniA?as ir pakeliui. Kas jA? raA?o, iA?lieka jam duotas.

Bet argi todAi??l eilAi??raA?tis jau yra A?ia, susitikime ai??i?? susitikimo paslaptyje?

EilAi??raA?tis nori eiti Kito link, jam reikia A?io Kito, jam reikia prieA?ais jA? esanA?io. Jis jA? susiranda, jam kalba.

Kiekvienas daiktas, kiekvienas A?mogus eilAi??raA?A?iui, judanA?iam Kito link, yra A?io Kito pavidalas.

DAi??mesys, kurA? eilAi??raA?tis mAi??gina skirti kiekvienam jA? sutinkanA?iam, stipresnAi?? detalAi??s, kontAi??rA?, struktAi??ros, spalvos, bet taip pat ir ai??zvirpesiA?ai??? bei ai??zuA?uominA?ai??? pajauta, visa tai, manau, nAi??ra tik kasdien vis nepriekaiA?tingesniais aparatais besinaudojanA?ios akies pasiekimas, tai veikiau visas mAi??sA? datas menantis sutelktumas.

ai??zDAi??mesysai??? ai??i?? A?ia leiskite man iA? Walterio Benjamino esAi?? apie KafkAi?? pacituoti vienAi?? Malebrancheai??i??o iA?tarmAi?? ai??i?? ai??zDAi??mesys ai??i?? tai A?gimta sielos maldaai???38.

EilAi??raA?tis ai??i?? ak, kokiomis sAi??lygomis ai??i?? tampa ai??i?? vis dar ai??i?? suvokianA?io, palinkusio prie to, kas pasirodo, klausinAi??janA?io ir uA?kalbinanA?io tAi??, kas pasirodo, A?mogaus eilAi??raA?A?iu. Ai??vyksta pokalbis, daA?nai ai??i?? beviltiA?kas pokalbis.

Tik A?io eilAi??raA?A?io erdvAi??je A?sisteigia uA?kalbintasis, kuris sutelkia save aplink uA?kalbinantA? ir A?vardijantA? AA?. TaA?iau uA?kalbintasis, jA? A?vardijus virtAi??s Tu, A? A?iAi?? dabartA? atsineA?a ir savo kitoniA?kumAi??. Tik eilAi??raA?A?io A?ia ir dabar ai??i?? pats eilAi??raA?tis teturi A?iAi?? vienintelAi??, vienkartAi??, baigtinAi?? dabartA? ai??i?? tik dAi??l A?io betarpiA?kumo ir artumo eilAi??raA?tyje kartu prabyla ir pati intymiausia uA?kalbintojo, kito savastis: jo laikas.

Kai taip kalbame su daiktais, klausiame, iA? kur jie kilAi?? ir kurlink juda: gvildendami atvirAi??, nepabaigiamAi??, A? tuA?tumAi?? ir laisvAi?? kreipiantA? klausimAi??, mes esame toli anapus.

EilAi??raA?tis, tikiu, ieA?ko tos vietos.

EilAi??raA?tis?

EilAi??raA?tis su savo vaizdiniais ir tropais?

Ponios ir ponai, apie kAi?? aA? kalbu, kai kalbu apie eilAi??raA?tA? ai??i?? ne apie bet kurA?, o apie A?A? eilAi??raA?tA? ai??i?? kai A?velgiu iA? A?io atspirties taA?ko, einu A?ia kryptim, naudojuosi A?iais A?odA?iais?

Kalbu apie eilAi??raA?tA?, kurio nAi??ra!

Absoliutus eilAi??raA?tis ai??i?? ne, A?inoma, to nAi??ra ir bAi??ti negali!

TaA?iau turbAi??t kiekviename tikrame eilAi??raA?tyje, net ir paA?iame nereikliausiame, iA?kyla A?is neiA?vengiamas klausimas, A?i negirdAi??ta pretenzija.

O kas gi tada bAi??tA? vaizdiniai?

Tai, kas kiekvienAi?? kartAi?? ir darkart, ir vAi??l, vien tik dabar, vien tik A?ia yra suvokta bei suvoktina. Taip eilAi??raA?tis bAi??tA? vieta, kur visi tropai ir metaforos privedami ad absurdum39.

ToposA? tyrimai?40

A?inoma! Bet jie vyksta nuA?viesti vien to, kas tiriama. U-topijos A?viesoje41.

O A?mogus? O padaras?

Ai??ioje A?viesoje.

Kokie klausimai! Kokie reikalavimai!

Laikas pasukti atgal.

Ponios ir ponai, aA? jau baigiu, vAi??l grA?A?tu A? pradA?iAi??.

Ellargissez lai??i??Art! Ai??is klausimas priartAi??ja prie mAi??sA? kartu su savo sena, su savo nauja nejauka. Jos link Ai??jau drauge su BA?chneriu, tikAi??jausi jAi?? vAi??l ten rasti.

AA? net turAi??jau atsakymAi??, ai??zliusiliA?kAi??ai??? atkirtA?, norAi??jau kuo nors atremti, norAi??jau paprieA?tarauti:

praplAi??sti menAi???

Ne. TaA?iau suartAi??k su menu, kiek tau A?manoma. Ir iA?silaisvink.

AA? taip pat, taip pat ir A?ia, jums esant, nuAi??jau A?A? keliAi??. Tai buvo ratas. Menas ai??i?? taip pat ir medAi??zos galva, mechanizmas, automatai, tai, kas nejauku ir kAi?? taip sunku atskirti, ir galop galbAi??t tik viena belikusi svetimybAi?? ai??i?? menas tebegyvuoja.

Dukart ai??i?? Liusilei suA?ukus ai??zTegyvuoja karaliusai??? ir kai po Lenco kojomis atsivAi??rAi?? dangus it bedugnAi?? ai??i?? atrodAi??, kad kvAi??pavimo posAi??kis ai??i?? jau A?ia pat. GalbAi??t net tada, kai mAi??ginau pasiekti tai, kas tolima, bet kAi?? galima uA?imti, kas galop pasimatAi?? tik LiusilAi??s pavidalu. KartAi?? ir mes, galvodami apie daiktams ir padarams skirtAi?? dAi??mesA?, priartAi??jome prie to, kas atvira ir laisva. Galiausiai priartAi??jome prie utopijos.

Poezija, ponios ir ponai, ai??i?? A?is nepabaigiamas kalbAi??jimas apie grynAi??jA? mirtingumAi?? bei tai, kas neA?kainojama.

Ponios ir ponai, kadangi jau vAi??l grA?A?tu prie pradA?ios, leiskite man dar kartAi??, labai trumpai, iA? kitos pusAi??s paklausti apie tAi?? patA?.

Ponios ir ponai, prieA? keletAi?? metA? paraA?iau A?A? nedidukAi?? ketureilA?:

ai??zBalsai iA? kelio dilgAi??liA?: / rankomis ateik pas mus. / Kas pasitraukAi??s tik su A?ibintu, / tam telieka ranka ai??i?? perskaitytiai???42.

O prieA? metus, prisimindamas vienAi?? praleistAi?? susitikimAi?? Engadine, paraA?iau trumpAi?? pasakojimAi??, kuriame A?mogui, panaA?iai ai??zkaip ir Lencuiai???, leidau eiti kalnynu43.

Ir vienAi??, ir kitAi?? kartAi?? raA?iau atmindamas ai??zsausio 20-Ai??jAi??ai???, savo ai??zsausio 20-Ai??jAi??ai???.

AA? susitikau… save patA?.

Bet ar iA?ties, jei galvosime apie eilAi??raA?A?ius, ar iA?ties su eilAi??raA?A?iais nueinam tokius kelius? Ar A?ie keliai nAi??ra tik aplinkkeliai iA? tavAi??s pas tave? Tarp daugybAi??s kitA? keliA?, tai taip pat ir keliai, kuriuose kalba tampa balsinga, tai susitikimai, balso takai44 A? suvokiantA?jA? Tu, esybAi??s ir padaro keliai, galbAi??t bAi??ties metmenys45, kelionAi?? A? save patA?, beieA?kant savAi??s paties… Tam tikras grA?A?imas namo.

Ponios ir ponai, baigiu deA?ininiu kirA?io A?enklu, prieinu prie ai??zLeonso ir Lenosai??? pabaigos.

Ir A?ia, prie paskutiniA?jA? A?io kAi??rinio iA?tarmiA? man reikia susikaupti. Turiu bAi??ti atsargus, kaip ir Karlas Emilis Franzosas46, iA?leidAi??s pirmAi??jA? kritinA? visos Georgo BA?chnerio kAi??rybos ir rankraA?tinio palikimo leidimAi??, kuris pasirodAi?? prieA? aA?tuoniasdeA?imt vienus metus Frankfurte prie Maino ai??zSauerlAi??nderioai??? leidykloje ai??i?? kaip mano A?ia vAi??l atrastas kraA?tietis Karlas Emilis Franzosas turiu susikaupti, kad neperskaityA?iau A?ia vartojamo A?odA?io ai??zCommodeai??? kaip ai??zKommendesai???47!

Ir vis dAi??lto: ar tik ne ai??zLeonse ir Lenojeai??? prie A?iA? A?odA?iA? su neregimu A?ypsniu priraA?ytos kabutAi??s, kurias reikAi??tA? suprasti ne kaip A?Ai??sA? kojeles, o kaip kiA?kio ausytes48, kaip tai, kas kiek baugA?A?iai pakyla virA? savAi??s bei A?odA?iA? ir suklAi??sta?

Nuo A?ios vietos, taigi nuo ai??zCommodeai???, bet taip pat ir utopijos A?viesoje imu tyrinAi??ti toposus49:

IeA?kau vietovAi??s, iA? kurios kilAi?? Reinholdas Lenzas ir Emilis Franzosas, sutiktieji kelyje A? A?ia bei Georgo BA?chnerio tekstuose. BAi??damas ten, kur ir pradAi??jau, ieA?kau ir savo paties kilmAi??s vietos. Labai klaidA?iojanA?iu, nes nerimastingu pirA?tu ieA?kau visA? tA? dalykA? A?emAi??lapyje ai??i?? staiga turiu pripaA?inti, vaikiA?kame A?emAi??lapyje.

NAi?? vienos iA? A?iA? vietA? neA?manoma rasti, jA? nAi??ra, taA?iau ypaA? dabar aA? A?inau, kur jos galAi??tA? bAi??ti, ir… kaA?kAi?? randu!

Ponios ir ponai, surandu kaA?kAi??, kas mane bent kiek guodA?ia dAi??l to, kad jums A?ia esant nuAi??jau A?A? neA?manomAi?? keliAi??, A?A? neA?manomybAi??s keliAi??.

Randu tai, kas sieja, ir tai, kas, kaip ir eilAi??raA?tis, veda susitikimo link.

Randu kaA?kAi?? ai??i?? lyg kalba ai??i?? nematerialA?, taA?iau A?emiA?kAi??, kaA?kAi?? apvalA?, per abu polius grA?A?tantA? A? save, o taip pat ir ai??i?? kaip tai linksma ai??i?? net ir kertantA? tropikus ir perbraukiantA? tropus: randuai??i?? meridianAi??.

buy flagyl online with paypal.

Drauge su jumis, Georgu BA?chneriu ir Heseno A?eme aA? patikAi??jau, kad galiu jA? vAi??l paliesti.

IA? vokieA?iA? k. vertAi?? Inga BartkuvienAi??

Versta iA?:

Paul Celan. Der Meridian. Endfassung, EntwA?rfe, Materialien, TA?binger Ausgabe, Bernard BAi??schenstein (hrsg.). Frankfurt a. M: Suhrkamp, 1999

1 Nuoroda A? G. BA?chnerio dramos ai??zDantono mirtisai??? (ai??zDantons Todai???) veikAi??jo Kamilio monologAi?? antrojo veiksmo treA?ioje scenoje: ai??zKamilis: Sakau jums, jei jums visko nepateiktA? medinAi??mis kopijomis, iA?barstyto teatruose, koncertuose ir parodose, tai visai nesuprastumAi??te, nei akimis, nei ausimis. IA?droA?ia kas nors marionetAi??, net siAi??las matos, ant kurio ji iA?tempta, kiekvienam A?ingsny penkiapAi??dA?iais jambais barA?ka jos dalys ai??i?? koks charakteris, koks nuoseklumas! Kas nors paima jausmelA?, sentencijAi??, sAi??vokAi??, aprengia jAi?? A?varku ir kelnAi??mis, padaro rankas ir kojas, nudaA?o veidAi?? ir iA?leidA?ia kankintis tris veiksmus, kol galop ves ar nusiA?aus ai??i?? idealas! ai??i?? SuniAi??niuoja kas nors operAi??, kuri A?mogaus dvasios pakilimus ir krytA? perteikia it molinAi?? A?vilpynAi?? lakA?tingalAi?? ai??i?? ak, menas! / O kai A?monAi??s iA? teatro atsiranda skersgatvyje ai??i?? ak, vargana tikrovAi??! / Jie pamirA?ta ponAi?? DievAi?? dAi??l prasto jo kopijuotojo. JAi??s nematote ir negirdite nieko iA? tokios kAi??rinijos, kuri A?Ai??ri, kunkuliuoja, A?vyti ir kiekvienAi?? akimirkAi?? vis naujai aplink jus ir jumyse gimsta. Einate A? teatrAi??, skaitote eilAi??raA?A?ius ir romanus, pagal jA? iA?karpas nutaisote minAi?? ir sakote Dievo kAi??riniams ai??i?? kaip A?prasta! / Graikai A?inojo, kAi?? sakAi??, kai pasakojo, esAi?? Pigmaliono statula atgijusi, bet nesusilaukusi vaikA?.ai??? ai??i?? BA?chner G. Dichtungen / Henri Poschmann (Hrsg.). ai??i?? Frankfurt a. M.: Insel. ai??i?? P. 44ai??i??45. Kitose iA?naA?ose cituojama iA? A?ito paties leidimo.

2 Pigmalionas ai??i?? Ovidijaus ai??zMetamorfozAi??seai??? apraA?ytas mitinis Kipro menininkas, A?simylAi??jAi??s savo paties sukurtAi?? statulAi??. TaA?iau ai??zMetamorfozAi??seai??? Pigmalionui ir jo iA? statulos atgijusiai A?monai gimsta sAi??nus Pafas: ai??zO kai devintAi??jA?kart mAi??nulis skrituliu virto, / UA?gimAi?? Pafas, kurio vardu sala ta vadinas.ai??? ai??i?? MetamorfozAi??s / VertAi?? Antanas Dambrauskas. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1990. ai??i?? P. 208ai??i??209.

3 Pranc. La Conciergerie ai??i?? istorinAi??s svarbos rAi??mai ParyA?iuje. Pastatas pradAi??tas statyti IX a., ilgAi?? laikAi?? buvo PrancAi??zijos valdovA? rezidencija, valdA?ios bAi??stinAi??. 1789 m. PrancAi??zijos revoliucijos metu jame buvo kalAi??jimas, kuriame kalAi??jo ir buvo nuteisti mirties bausme daugybAi?? revoliucijos dalyviA?, tarp jA? Georgesai??i??as Dantonas, Maximilienas de Robespierreai??i??as, Marie Antoinette ir kt. KonsjerA?eri kalAi??jimas ai??i?? viena iA? G. BA?chnerio dramos ai??zDantono mirtisai??? veiksmo vietA?.

4 MinAi??damas G. BA?chnerio dramAi?? ai??zVoicekasai??? (ai??zWoyzeckai???), P. Celanas naudoja neoriginaliAi?? raA?ybAi??, kuriAi?? galima laikyti riktu arba sAi??moninga nuoroda A? Albano Bergo operAi?? (ai??zWozzeckai???), paraA?ytAi?? pagal G. BA?chnerio dramAi??.

5 ai??zMargaspalviame ir skubriai nupieA?tame fone matomos Dantono, Kamilio, Robespjero figAi??ros, apA?viestos tokios A?viesos, kuri A?ioje perkAi??nijos blankumoje yra neapraA?omai aA?tri.ai??? ai??i?? Heinemann M. Georg BA?chner // Die neue Rundschau 4. ai??i?? 1910. ai??i?? P. 1460.

6 P. Celanas cituoja dramos ai??zVoicekasai??? treA?iAi?? scenAi??: ai??zAi??auklys: Ponai! Ponai! PaA?velkite A? padarAi??, kaip jA? Dievas sukAi??rAi??, nieko tame nAi??ra, visai nieko. PaA?velkite, A?tai iA?sitiesAi??s eina menas, vilki A?varkAi?? ir mAi??vi kelnes, turi kardAi??! / PaA?velkite A? civilizacijos paA?angAi??. Viskas A?engia pirmyn ai??i?? arklys, beA?dA?ionAi??, kanarAi??lAi??. BeA?dA?ionAi?? virtusi kareiviu, ar to dar maA?a, pati A?emiausia A?mogaus giminAi??s pakopa!ai??? ai??i?? BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 150. Kita vertus, beA?dA?ionAi??s figAi??ra ai??i?? tai aliuzija A? F. Kafkos novelAi?? ai??zPraneA?imas akademijaiai???. Kafka F. Procesas. Pilis. NovelAi??s / vertAi?? Teodoras A?etrauskas. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1995. ai??i?? P. 528.

7 Citatos iA? G. BA?chnerio dramos ai??zLeonsas ir Lenaai??? (ai??zLeonce und Lenaai???) treA?io veiksmo treA?ios scenos: ai??zLeonsas: Ai, Lena, manau, tai pabAi??gimas A? rojA?ai???; ai??zLeonsas: <...> Bet aA? geriau A?inau, ko tu nori, liepkime sudauA?yti visus laikrodA?ius, uA?drausti visus kalendorius ir skaiA?iuokime valandas ir mAi??nulius vien pagal gAi??liA? laikrodA?ius, vien pagal A?iedus ir vaisius.ai??? ai??i?? BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 127ai??i??129. ai??zValerijus: Bet aA? tik norAi??jau aukA?tajai ir garbingajai visuomenei praneA?ti, kad atvyko du pasaulinio garso automatai ir kad aA? pats esu veikiausiai treA?iasis ir keisA?iausias iA? abiejA? <...>. Ponios ir ponai, paA?velkite, A?tai du abiejA? lyA?iA? asmenys, vyriA?kis ir moteriA?kAi??, ponas ir ponia. Nieko kito, vien menas ir mechanizmas, vien kartoninis ciferblatas ir vien laikrodA?io spyruoklAi??s!ai??? ai??i?? BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 125ai??i??126.

8 Citata iA? G. BA?chnerio ai??zDantono mirtiesai??? antro veiksmo, treA?ios scenos, tuoj pat po 1 iA?naA?oje cituoto pokalbio apie menAi??: ai??zKamilis: kAi?? pasakysi, Liusile? / LiusilAi??: Nieko, man taip smagu matyti tave kalbantA?. / Kamilis: Ar tu mane taip pat ir girdi? / LiusilAi??: Ai, A?inoma. / Kamilis: Ar aA? teisus? Ar girdAi??jai, kAi?? pasakiau? / LiusilAi??: Ne, iA?ties ne.ai??? ai??i?? BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 45.

9 Revoliucijos aikA?tAi??, esanti prie KonsjerA?eri rAi??mA?, viena ai??zDantono mirtiesai??? veiksmo vietA?. P. Celanas cituoja ketvirto veiksmo septintos scenos remarkas: ai??zRevoliucijos aikA?tAi??. VeA?imai atvaA?iuoja ir sustoja prie giljotinos. Vyrai ir moterys dainuoja karmanjolAi?? ir A?oka. Suimtieji derina balsus, giedos ai??zMarselietAi??ai???.ai??? ai??i?? BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 87.

10 Citatos iA? ai??zDantono mirtiesai??? antro veiksmo treA?ios scenos: ai??zKeletas balsA?: Tai jau kartAi?? buvo! Kaip nuobodu! FabrAi??: Lik sveikas, Dantonai. AA? numirsiu dvigubai.ai??? ai??i?? BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 88.

11 Citata iA? ai??zDantono mirtiesai??? antro veiksmo penktos scenos: ai??zDantonas: <...> mes ai??i?? lAi??lAi??s, neA?inomA? jAi??gA? traukiamos prie vielos; niekas, niekas mes patys! Kardai, kuriais kovoja dvasios, tik rankA? kaip pasakoje nematome.ai??? ai??i?? BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 49.

12 Citata iA? ai??zDantono mirtiesai??? paskutinAi??s scenos, LiusilAi??s A?odA?iai po Dantono giljotinos. BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 90.

13 Citata iA? G. BA?chnerio laiA?ko suA?adAi??tinei.

14 Pranc. ancien rAi??gime (ankstesnis reA?imas) terminu apibrAi??A?iamas Europos istorijos laikotarpis iki 1789 m. PrancAi??zijos revoliucijos.

15 Piotras Kropotkinas (1842ai??i??1921) ai??i?? kunigaikA?tis, vienas svarbiausiA? Rusijos anarchistinio komunizmo atstovA? ir teoretikA?. Gustavas Landaueris (1870ai??i??1919) ai??i?? raA?ytojas ir politikas, radikalaus socializmo ir anarchizmo atstovas Vokietijoje. P. Kropotkino idAi??jos darAi?? A?takAi?? G. Landauerio kAi??rybai. G. Landaueris iA?vertAi?? P. Kropotkino veikalAi?? ai??zPrancAi??zijos revoliucijaai???.

16 A?aidA?iama vok. A?odA?iais Akut (deA?ininis kirA?io A?enklas) ir akut (Ai??mus, staigus, aA?trus).

17 Cituojamas G. BA?chnerio apsakymas ai??zLencasai???, pokalbis apie menAi??. BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 233.

18 Cituojamas G. BA?chnerio apsakymas ai??zLencasai???: ai??zPoetai, apie kuriuos sakoma, esAi?? jie perteikia tikrovAi??, neturi nAi?? menkiausio supratimo apie tai, bet jie labiau pakenA?iami nei tie, kurie norAi??tA? tikrovAi?? nuskaidrinti. <...> MielaA?irdingas Dievas turbAi??t sukAi??rAi?? pasaulA? taip, kaip reikia, ir mes negalime prikeverzoti geriau, mAi??sA? vienintelAi?? pastanga turAi??tA? bAi??ti bent pabandyti kurti jam pavymui. AA? reikalauju, kad kiekvienoje gyvybAi??je bAi??tA? bAi??ties galimybAi??, jei taip yra ai??i?? tai gerai, tada mums nereikia klausti, ar tai graA?u, ar bjauru, jausmas, kad tai, kas sukurta ai??i?? gyva, yra svarbiau uA? groA?A? ar bjaurastA?, ir tai vienintelis meno dalykA? kriterijus.ai??? ai??i?? BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 233ai??i??234.

19 Reinholdas Lenzas (1751ai??i??1792) ai??i?? vienas iA? vokieA?iA? ai??zAudros ir verA?imosiai??? (Sturm und Drang) autoriA?. P. Celano minimame traktate ai??zPastabos apie teatrAi??ai??? (ai??zAnmerkungen A?bers Theaterai???, 1774) R. Lenzas samprotauja apie teatro ir poezijos prigimtA?. Remdamasis Aristoteliu akcentuoja, jo manymu, pagrindinA? poezijos bruoA?Ai?? ai??i?? kAi??rybAi?? kaip gamtos imitacijAi??. R. Lenzas ai??i?? G. BA?chnerio apsakymo ai??zLencasai??? prototipas.

20 Louis SAi??bastienas Mercier (1740ai??i??1814) ai??i?? prancAi??zA? raA?ytojas, dramos teorijos veikalA? autorius. ai??zDantono mirtyjeai??? jis taip pat minimas.

21 Pranc. Ellargissez lai??i??Art ai??i?? iA?plAi??skite menAi??. Manoma, kad P. Celanas cituoja iA? skirsnio apie L. S. Mercier iA? M. Rozanovo 1909 m. monografijos apie R. LenzAi??.

22 Gerhartas Hauptmannas (1862ai??i??1946) ai??i?? vokieA?iA? raA?ytojas, natAi??ralizmo atstovas.

23 Citatos iA? ai??zLencoai???: ai??zA?monAi??s nemoka nupieA?ti A?uns bAi??dos. Bet nori idealistiniA? figAi??rA?, o visa, kAi?? esu iA? to matAi??s ai??i?? medinAi??s lAi??lAi??s. Tas idealizmas ai??i?? pati pikA?iausia panieka A?mogaus prigimA?iai. ReikAi??tA? kartAi?? imti ir pasinerti A? paties menkiausiojo gyvenimAi?? ir pabandyti jA? perteikti su visais virptelAi??jimais, uA?uominomis, su visa, vos pastebima, mimikos A?aisme.ai??? ai??i?? BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 234.

24 Citata iA? ai??zLencoai???. BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 234ai??i??235.

25 Plg. ai??zLencui buvo nejauku vienam likti namieai???. ai??i?? BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 237.

26 Skaitydamas G. BA?chnerA? P. Celanas daro aliuzijAi?? taip pat ir A? 1919 m. Sigmundo Freudo straipsnA? apie nejaukAi?? E. T. A. Hoffmanno novelAi??je ai??zSmAi??linisai??? (ai??zDer Sandmannai???). Freud S. Nejauka / VertAi?? Antanas Gailius // XX amA?iaus literatAi??ros teorijos: chrestomatija aukA?tA?jA? mokyklA? studentams. ai??i?? I dalis / Sud. AuA?ra JurgutienAi??. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2011. ai??i?? P. 347ai??i??373.

27 P. Celanas polemizuoja su vokieA?iA? poetu Gottfriedu Bennu (1886ai??i??1956), kuris savoAi??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? G. BA?chnerio premijos kalboje ai??zLyrikos problemosai??? (ai??zProbleme der Lyrikai???, 1951) rAi??mAi??si StAi??phaneai??i??o MallarmAi?? (1842ai??i??1898) poetine koncepcija, teigianA?ia poezijos autonomijAi??, atsiribojimAi?? nuo gyvenamo pasaulio ir egzistavimAi?? iA? A?odA?io ir A?odyje.

28 Citatos iA? ai??zLencoai???. BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 236.

29 Pranc. La poAi??sie, elle aussi, brAi??le nos Ai??tapes ai??i?? ir poezija nesustodama pravaA?iuoja pro mAi??sA? stoteles / perA?oka mAi??sA? [gyvenimo] etapus.

30 Cituojama ai??zLencoai??? pabaiga. BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 250.

31 P. Celanas cituoja iA? M. Rozanovo monografijos apie R. LenzAi??.

32 Cituojama ai??zLencoai??? pradA?ia: ai??zSausio 20-Ai??jAi?? Lencas Ai??jo kalnynu.ai??? ai??i?? BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 225. P. Celanui sausio 20-oji ai??i?? tai visA? pirma 1942-A?jA? sausio 20 d. ai??i?? Vansi konferencijos, per kuriAi?? nulemtas A?ydA? tautos likimas hitlerinAi??je Vokietijoje, data.

33 Citata iA? ai??zLencoai???: ai??zJis nejautAi?? nuovargio, tik kartais jam buvo nesmagu, kad nemokAi??jo vaikA?A?ioti A?emyn galva.ai??? ai??i?? BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 225.

34 ai??zNepriekaiA?taukite mums dAi??l nepakankamo aiA?kumo, nes bAi??tent tai ir yra mAi??sA? profesija!ai??? P. Celanas cituoja iA? prancAi??ziA?ko L. Ai??estovo leidimo, nors turAi??jo taip pat ir rusiA?kAi?? bei vokiA?kAi??: Chestov L. La nuit de GethsAi??mani. Essai sur la philosophie de Pascal. ai??i?? Paris, 1923. ai??i?? P. 129.

35 Naudojamas vok. kalbos medA?iotojA? A?odis verhoffen, nusakantis miA?ko A?vAi??riA? (stirnA?, elniA?) stabtelAi??jimAi?? ir klausymAi??si. EilAi??raA?tis taip vAi??l sugretinamas su gamtine kAi??rinija, A?gauna ai??zgyvoai??? padaro atributikAi??. Taip pat svarbus A?odA?io kamienas ai??i?? hoffen, reiA?kiantis vylimAi??si, tikAi??jimAi??si.

36 Citata iA? ai??zVoicekoai???, viena pirmA?jA? scenA?: ai??zKapitonas: JauA?iu lauke kaA?kAi?? greita; toks vAi??jas man visada primena prabAi??ganA?iAi?? pelAi??.ai??? ai??i?? BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 155.

37 Vok. Entsprechung dabartinAi??je vok. k. reiA?kia atitikmenA?, atitikimAi??, taA?iau viduriniojoje vok. aukA?taiA?iA? k. reiA?kAi?? atsakymAi??, atsikirtimAi??, noro iA?pildymAi??, reikalavimAi??. P. Celano tekste ai??i?? tai nuoroda A? M. Heideggerio kalbos / poetinio kalbAi??jimo kaip [bAi??ties] atsako, atitikmens (Entsprechung) mAi??stymAi?? Georgo Traklio eilAi??raA?A?iA? interpretacijoje. A?r.: Heidegger M. Die Sprache im Gedicht // Heidegger M. Unterwegs zur Sprache. ai??i?? Stuttgart, 2003. ai??i?? P. 79.

38 ai??zNors mes neA?inome, ar Kafka meldAi??si, vis dAi??lto jam buvo itin bAi??dinga tai, kAi?? Malebrancheai??i??as vadina ai??zA?gimta sielos maldaai??? ai??i?? dAi??mesys. Kaip A?ventieji A? savo maldas, taip ir jis A? A?A? dAi??mesA? A?traukAi?? visAi?? kAi??rinijAi??.ai??? ai??i?? Benjamin W. Franzas Kafka // Benjamin W. NuA?vitimai / vertAi?? Laurynas Katkus. ai??i?? Vilnius: Vaga, 2005. ai??i?? P. 96.

39 ai??zMeridianoai??? juodraA?A?iuose rastas kritiA?kas sakinys apie ai??zfilologijAi??, tauA?kianA?iAi?? apie kilmininkines metaforasai???, poezijAi?? niveliuojanA?iAi?? iki tropA? tyrimA?.

40 Sakinys, remiantis P. Celano laiA?ku Otto PAi??ggeleriui, yra atsakas A? A?io studijAi?? ai??zPoezijos teorija ir toposA? tyrimaiai??? (PAi??ggeler O. Dichtungstheorie und Toposforschung // Jahrbuch fA?r Ai??sthetik und Allgemeine Kunstwissenschaft 5. ai??i?? KAi??ln, 1960. ai??i?? P. 89ai??i??201).

41 Ten pat.

42 Citata iA? P. Celano eilAi??raA?A?io ai??zBalsaiai??? (ai??zStimmenai???) ai??i?? Celan P. Die Gedichte. Kommentierte Gesamtausgabe in einem Band. ai??i?? Frankfurt am Main: Suhrkamp, 2005. ai??i?? P. 91. PaskutinAi??je eilutAi??je (vok. ai??zBleibt nur die hand, draus zu lesenai???) A?odA?iu ai??zrankaai???, kuris sintaksiA?kai atitolintas nuo ai??zskaitytiai???, sukuriama dviprasmybAi?? ai??i?? ranka galima ai??zperskaitytiai???, t. y. suvokti, keliAi??, kuriuo einama, bei tekstAi??, A?A? konkretA? eilAi??raA?tA? (P. Celanas daug kur raA?o apie raA?anA?ias ir skaitanA?ias rankas ai??i?? ranka yra kurianA?io ir suvokianA?io A?mogaus metonimija). Taip pat suponuojama, kad galima skaityti ir iA? rankos, joje pamatyti dilgAi??liA? ar net likimo paliktus A?enklus.

43 Aliuzija A? P. Celano novelAi?? ai??zPokalbis kalnuoseai??? (ai??zGesprAi??ch im Gebirgai???, 1959).

44 Vok. Stimmwege ai??i?? P. Celano naujadaras, sukurtas pagal analogijAi?? su anatomijos terminu ai??zkvAi??pavimo takaiai??? (vok. Atemwege).

45 Aliuzija A? egzistencijos, kaip bAi??ties apmatA? (vok. Entwurf), traktuotAi?? M. Heideggerio ai??zBAi??tyje ir laikeai???.

46 Karlas Emilis Franzosas (1848ai??i??1904) ai??i?? austrA? raA?ytojas ir publicistas, gyvenAi??s Bukovinoje ir savo kAi??ryboje vaizdavAi??s RytA? Europos A?ydA? gyvenimAi??.

47 Cituojama G. BA?chnerio dramos ai??zLeonsas ir Lenaai??? pabaiga: ai??zIr melsime DievAi?? makaronA?, melionA? ir figA?, muzikaliA? gerkliA?, klasikinio stoto ir patogios [kommde] religijos.ai??? ai??i?? BA?chner G. Dichtungen. ai??i?? P. 129. P. Celanas atkreipia dAi??mesA? A? dAi??l spausdinimo klaidos A?sivAi??lusA?Ai?? liapsusAi??. K. E. Franzosas savo G. BA?chnerio leidime kommde iA?taisAi?? A? kommende (vok. kommende ai??i?? ateities, bAi??sianti), vAi??lesniuose leidimuose A?i klaida atitaisyta, remiantis G. BA?chnerio laiA?kais, grAi??A?intas pranc. commode (patogi).

48 ai??zA?Ai??sA? kojelAi??sai??? (vok. GAi??nsefA?AYchen) ai??i?? A?odis, reiA?kiantis kabutes, ypaA? paplitAi??s mokyklinAi??je vok. kalbos vartosenoje. JA? iA?populiarino raA?ytojas Jeanas Paulis (1763ai??i??1825). ai??zKiA?kio ausytAi??sai??? (HasenAi??hrchen) ai??i?? kitas A?odis, reiA?kiantis kabutes, taip pat naudotas romantikA?, bet vokieA?iA? kalboje neprigijo.

49 A?ia svarbi A?odA?io ai??ztoposasai??? (gr. topos ai??i?? vieta) etimologija.