KvAi??puojanti JustAi??s JanulytAi??s muzika

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: MonochromatinAi?? muzika
AUTORIUS:Ai??Vita GruodytAi??

DATA: 2013-09

KvAi??puojanti JustAi??s JanulytAi??s muzikaAi??

Vita GruodytAi??

Abstrakcija, be abejo, yra veikiau muzikos pabaiga nei pradA?ia.1

FranAi??ois-BernardAi??MA?che

IA? pabaigos A? pradA?iAi??

Savo abstraktumu JustAi??s JanulytAi??s muzika yra pabaigos muzika, bet kartu ji nurodo ir A? kaA?kAi?? pirmykA?A?io, tolimo, stichiA?ko. Ai?? tai, kAi?? jau uA?mirA?ome. Ji turi kaA?kAi?? iA? paA?ios pradA?ios, kai forma dar nebuvo iA?skaidA?iusi ir sukausA?iusi elementariA? medA?iagos bAi??viA?. Kai erdvAi?? buvo svarbesnAi?? uA? laikAi??. A?ia koncentruojamasi A? vienAi?? tembrAi??, A? vienAi?? patyrimo aspektAi??, A? vienAi?? iA?gyvenimAi??: trukmAi??s, pulsacijos, vertikalAi??s, bangos, cikliA?kumo. Ai??ios muzikos specifika ai??i?? beveik deklaratyvus diatoniA?kumas ir save kompensuojanA?iA? judAi??jimA? statika. GalbAi??t pernelyg diatoninAi??, bet tuo ji iA?siskiria iA? savo amA?iaus konteksto ir suskamba kaip alternatyva. Ai??iAi?? muzikAi?? reikia iA?gyventi, ji nAi??ra atpaA?inimo objektas. Tai muzika be naratyvo, be figAi??ratyvumo ir be A?vykiA?. Ji yra mitinAi??s atminties blyksnis.

Ai??takos

Ai??

Leiskime pagaliau pasireikA?ti mAi??sA? skoniui ir nusukime galvAi?? imperatyvams.2

Serge Nigg

TeoriA?kai galAi??tume atrasti daugybAi?? A?takA?, bet akustiA?kai tai A?iek tiek kitokia muzika. Joje galima aptikti ostinatinA? pradAi??, taA?iau tai ne ritminis, o pulsuojantis, membraninis ostinatiA?kumas. Ji pagrA?sta erdviniais parametrais, bet jos erdvAi??je nAi??ra tokiA? A?tampA?, kokias sukuria spektrinAi?? muzika. Jos tembrinAi?? masAi?? neturi tankio, bAi??dingo matematiA?kai apskaiA?iuojamA? garso masiA? (stochastinei) muzikai. Jos konsonansinis diatoniA?kumas neturi ritminAi??s lAi??stelAi??s, bAi??dingos minimalistinei repetityvinei stilistikai. Ji yra kontinuali, nenutrAi??kstamos tAi??kmAi??s, bet neturi mikropolifoninei muzikai bAi??dingos teleologinAi??s sluoksniA? A?tampos. Jos garsas nevarA?omas struktAi??riniA? rAi??mA?, bet ji neturi ai??zgrynoai??? garso estetikai bAi??dingos atskiro garso jAi??gos, jo gaivaliA?ko prado iA?raiA?kos. TaA?iau kompozitorei svarbus fizinis garso poveikis, psichoakustinAi?? sugestija.

ai??zTai maksimaliai sulAi??tintos kaitos monochromatinAi?? muzika, atliekama utopiniu soliniu instrumentu su iA?plAi??stomis potencinAi??mis galimybAi??misai??? (JustAi?? JanulytAi??).

IA? A?ia monistinAi?? A?ios muzikos idAi??ja, iA?vengianti XX a. muzikai bAi??dingo dualumo opozicijos: tarp triukA?mo ir garso, tarp aleatorikos ir determinuotumo, tarp puantilizmo ir linearumo, tarp strukAi??rinio kompleksiA?kumo ir ai??znaujojo paprastumoai???…

Ai??ios muzikos jungiamasis elementas yra iA?siplAi??timo ir susitraukimo judesys ai??i?? kvAi??pavimas, kuris garsinAi??s medA?iagos mikro ir makro lygiuose realizuojamas, pasitelkiant A?vairiais tempais ir A?vairiomis amplitudAi??mis pulsuojanA?ias vibracijas. Tai ir A?vaizdis, ir pojAi??tis. Veikiau afektas nei A?vaizdis, veikiau erdvAi?? nei laikas. Perpetuum immobile.

Iki – forma

Ai??

JudAi??jimas yra ankstesnis nei daiktas.3

Oskaras MilaA?ius

Progresyvinis gimimas kaA?ko, kas taip ir negimsta. Ateina iA? niekur, iA?eina A? niekur. Nebelieka referencinio kriterijaus. Percepcijos poA?iAi??riu klausa neturi prie ko prisiA?lieti, ji panardinama A? garsinAi?? erdvAi??, kurioje kaA?kas tarytum ir vyksta, bet klausa ieA?ko efektA?, kuriA? nAi??ra. Kas kalba A?ioje muzikoje? Niekas. Ji yra apersonalinAi?? ir nusubjektyvinta. Nes ir pats kompozitorius A?ios muzikos atA?vilgiu yra daugiau klausytojas nei kAi??rAi??jas. Arba tarpininkas. Jis tik padeda iA?girsti.

Ai??i muzika analizuoja garsinAi?? sferAi??, todAi??l ji tampa lyg savotiA?ka meditacija, bet ir iA?vengia meditacinei muzikai bAi??dingo funkcinio pavirA?utiniA?kumo, nepaisant bendro tikslo ai??i?? panardinti klausytojAi?? A? akustinAi?? gelmAi??, apsupti jA? sonosferine erdve. A?ia vyrauja harmonija. MoteriA?ka muzika?

JustAi??s JanulytAi??s kAi??riniuose vyksta labai daug vos pastebimA? dalykA?. VirpAi??jimas, pulsavimas, vibravimas iA?reiA?kia vitalinA? pradAi??, bAi??dingAi?? prasikalanA?iai gyvybei, dar tik A?gausianA?iai formAi??. Tai yra ir inherentinAi?? gyvo garso savybAi??. Tai bAi??vis, iA? kurio ateinama, iA? kurio uA?gimstama. Jame esame tarsi percepciniai klajAi??nai, klaidA?iojantys skirtingA? tempA?, aukA?A?iA? ir tankiA? architektAi??riniais labirintais, nerandantys, ties kuo apsistoti. KAi??rinys baigiasi, taip ir neiA?sprogus formai. Jame nAi??ra A?prastumo, kuris suteiktA? atpaA?inimo pasitenkinimAi??. Bet nAi??ra ir audityvinio diskomforto. Veikiau prieA?ingai.

PaA?iai kompozitorei garsas yra paieA?ka. Siekiama atrasti pirminA? garso bAi??vA?, iA? kurio atAi??jo ritmas, melodija, forma: iA? pradinio bangavimo, sAi??pavimo, svyravimo, iA? natAi??raliA? garso obertonA?, iA? grynA? intervalA?, iA? repetityvinio nenutrAi??kstamo kartojimo. PulsacijA? kompleksai suritmina archetipinAi?? plastinAi?? formAi?? ai??i?? A?kvAi??pimas / iA?kvAi??pimas. TodAi??l A?i muzika perkelia A? privatumo zonAi??, A? asmeninA? patyrimAi??, susijusA? su fundamentaliausiais pojAi??A?iais. Forma nAi??ra iA?mAi??stoma, ji ai??i?? tik idAi??ja. Ai??i idAi??ja ai??i?? tai iA?nykimas. Forma pasitraukia, palikdama energijos cirkuliavimAi??, kuris yra tarytum atsitiktinai iA?imta ir paversta girdima tam tikros visumos atkarpa, iA?trauka iA? pirmykA?A?io energijos egzistavimo. Garso A?okis. Kai gyvas garsas dar nebuvo A?rAi??mintas negyvos struktAi??ros.

Suvokimo savybAi?? A?ia yra laiko virtualumas. Suvokimas neturi apA?iuopiamA? formos ir laiko atramA?. Vienintelis santykis su laiku yra pulsacija. SpektrinAi??s ir dekonstruotos muzikos kontekste pulsas tampa atskaitos vienetu, garso bangos ilgis ai??i?? A?io vieneto matematine iA?raiA?ka. Pulsacija virsta sintakse, kuri padeda iA?saugoti komunikacijAi??. Kadangi nAi??ra kryptingai konstruojamo diskurso, atsiranda laisvAi??s pojAi??A?io estetika. Hic et nunc.

Ai??

ErdvAi??

Ai??

Kaip A?mogui, kaip kiekvienai gyvai bAi??tybei reikia gyvybinAi??s erdvAi??s, kad galAi??tA? kvAi??puoti ir reikA?tis, taip ir garsui reikalinga proporcinga gyvybinAi?? erdvAi??, kad jis galAi??tA? skambAi??ti, vibruoti ir iA?skleistA? savo kAi??rybinAi?? galiAi??.4

Giacinto Scelsi

Edgardai??i??as VarA?seai??i??as muzikAi?? laikAi?? svarbiausiu menu, nes garsas turi savybAi?? judAi??ti erdvAi??je. XX a. muzikoje erdvAi?? evoliucionavo nuo grynos metaforos iki matematinio, kompiuterinio apskaiA?iavimo. DabartinAi??je muzikoje erdvAi?? A?sitvirtino ne tik kaip estetinAi?? kategorija, bet ir kaip ai??znaujos garsinAi??s plastikos elementasai???5 (HuguesDufourt). A?ia svarbiausiAi?? vietAi?? uA?ima tembras. ai??zTembro menas atvAi??rAi?? naujAi?? muzikinio racionalumo erAi??. [ai??i??] Nuo A?iol muzika rAi??pinasi ne galimomis nustatytA? formA? transpozicijomis, bet paA?iu judAi??jimu, jo pulsavimu ir subtiliu tembro sluoksniA? derinimu.ai???6

ErdvAi??s parametru paremtoje muzikoje sudAi??tingiausia rasti pusiausvyrAi?? tarp prigimtinAi??s garso laisvAi??s ir matematiA?kai apskaiA?iuojamA? struktAi??rA? dirbtinumo. Abu kraA?tutinumai skleidA?ia nuobodulA?.

Membraninis susitraukimo ir iA?siplAi??timo judesysAi?? atitinka natAi??ralA? kvAi??pavimAi??. Kadangi A?is efektas yra perkeltas A? makro- ir mikroformos lygmenis, mes suvokiame jA? taip, tarytum bAi??tume garso viduje, apgaubti garsu, nes tai atitinka mAi??sA? paA?iA? fiziologines schemas.

Kuo masAi?? tankesnAi??, tuo didesnis perceptyvinis intensyvumas, pasireiA?kiantis kaip jAi??gos simbolis, kaip stichiA?kos jAi??gos iA?raiA?ka. Bet JustAi??s JanulytAi??s muzikoje garsinAi?? masAi?? yra skaidri (diatonika) ir permatoma (monochromatika). Tai iA?daugintas paprastumas. Kaip begalybAi??. Laisvo judAi??jimo A?vaizdis.

Sutankintas garso virpAi??jimas / mirgAi??jimas mikrolygmenyje sukuria gyvybAi??s pripildytas tekstAi??ras, kuriose nuolat vyksta kaA?kokios vos apA?iuopiamos transformacijos, o makrolygmenyje ai??i?? jas apgobianA?iAi?? statikAi??, kuri panaikina prigimtinA? garso lineariA?kumAi??. SkirtingA? pulsacijA? ilgio ir amplitudAi??s erdvofonija. Kaip biologinAi?? autoreguliacijos sistema. NaktA? ilgAi??jimas.

Mikrotonalumas A?ia asketiA?kas, tik kaip glissando pasekmAi??. Kaip tembro/spalvos iA?siliejimas. Skaidrumo ir tankio kaitAi?? A?ia lemia ne A?tampos, o tembriniA? bangA? trajektorijos. Spalvos sodrumas.Ai?? AkvarelAi??.

ErdvAi?? kaip monadinis visumos vienybAi??s simbolis. Musica instrumentalis (styginiai su puA?iamaisiais) ir musica humana (balsai) praranda savo konsistencijAi?? musica mundana sferoje. IA?einama iA? monochromatikos, bet ieA?koma analogiA?ko vienijanA?io principo. TembrA? skirtumai A?ia yra tik pagalbinAi??s priemonAi??s tekstAi??ros pokyA?iams. LAi??tumas padeda panaikinti laiko tAi??kmAi??s pojAi??tA?. MITAS: ai??zKadangi dievA? kalba kAi??rAi??ja buvo A?viesos giesmAi??, visos A?io pasaulio bAi??tybAi??s ir visi daiktai, gimAi?? iA? A?ios muzikos, buvo ne konkretAi??s, apA?iuopiami daiktai ir bAi??tybAi??s, bet A?viesos himnai, atspindintys jA? kAi??rAi??jo idAi??jas. Jie formavo akustinius A?vaizdA?ius, kurie buvo jA? prigimties esmAi?? ir kurie tik antroje kAi??rimo stadijoje apsigaubs materija.ai???7 Tankio atsiradimas A?kAi??nija ai??zA?viesos himnoai??? virsmAi?? ai??zmaterijaai???. DebesA? stebAi??jimas.

Linijos, keisdamos kryptis, iA?siA?akoja ir tampa erdve. SuartAi??damos tampa A?taiga. Kartojamos mantros sugestija. PsalmAi??s.

NenutrAi??kstamoje ir homogeniA?koje tAi??kmAi??je aktyvAi??s A?io statiA?ko kontinuumo elementai sukuria paslAi??pto veiksmo A?spAi??dA?. Tai aA?triau suskambantis atskiras garsas, iA?ryA?kAi??jusi tembrinAi?? linija, specifinis garso iA?gavimo bAi??das… Jie pertraukia kontinualumo uniformiA?kumAi?? ir A?neA?a diskursyviniA? akcentA? uA?uomazgas. Tai poiesis apsireiA?kimo momentai, kaip sintaksiniai gidai adiskursyvinAi??je erdvAi??je. GarsinAi??je stichijoje pasiklydusi percepcija pagaliau atpaA?A?sta garso kAi??niA?kumAi??, iA?provokuojantA? minimalias perceptyvines A?tampas. Kalbos simuliakras? GalbAi??t. TekstilAi??.

Ai??

Modelis

Ai??

Sedukcija ai??i?? tai emocinAi??s iA?takos paA?adinimas melodijoje, kuriAi?? aA? paprasA?iausiai turiu pats dainuoti.8

Peter Sloterdijk

XX a. muzika ilgai A?avAi??josi sistemomis, po to liovAi??si ir pasuko prieA?inga kryptimi. Tarp matematinAi??s struktAi??ros ir gryno garso estetikos A?ia randame vidurA? ai??i?? natAi??ralA? modelA?. ai??zMoksliniu poA?iAi??riu modelis yra abstraktus santykiA? tarp fenomenA? maketas, kuris leidA?iaAi?? juos suprasti arba numatyti. [...] Muzikiniu poA?iAi??riu modelis taip pat atlieka A?inojimo arba atpaA?inimo funkcijAi??, prieA?indamasis grynai konvencinAi??ms architektAi??roms [...].ai???9

KompozitorAi??s intuicija susiejo muzikos prigimtA? su natAi??raliu modeliu: estetinis konceptas. Modelis A?ia padeda sugrA?A?ti prie jutiminio kontakto su garsu ir iA?vengti dirbtinio, sterilaus struktAi??rA? dauginimo. Tai ne gamtoje randami garsinAi??s realybAi??s inspiruoti modeliai, kuriuos imitavo XX a. muzika. A?ia jis fiziologinis, jutiminis, padedantis atrasti ai??zorganiA?kAi?? ryA?A? su universumu arba bent jau su biotopuai???.10 Muzika A?gauna simbolistinAi?? potencijAi??.

Ai??ioje muzikoje svarbi ne mechaninAi??, o dinaminAi?? modelio pusAi??. Svarbu ne stebAi??ti, o dalyvauti. Ne klausa, o kAi??nu.

Ai??ios muzikos reikia klausytis bAi??nant joje, jauA?iant jos alsavimAi??, apsuptam A?ito alsavimo. KvAi??puojanti muzika. Lyg jaustum, kaip aplink tvinksi sonosferinis vientisumas, analogiA?kas garsinei erdvei, mus supanA?iai iA?orAi??je. MonistinAi?? idAi??ja. Tai kAi??niA?ka muzika ne trikdA?io (elektroakustinAi??s praktikos ypatumas), o harmonijos poA?iAi??riu. Ji programinAi??, bet ne vizuali, ji ne matoma, o juntama: AkvarelAi??s idAi??ja ai??i?? iA?siliejimas, NaktA? ilgAi??jimo ai??i?? iA?tAi??stumas… A?ia modeliai neturi kontAi??rA?. Ir neturi baigtinAi??s formos. Lyg bAi??tA? tiesiog pagaunama tam tikro fenomeno akimirka ir A?jausminama garsais. PsichiniA? ir akustiniA? schemA? atitikimai.

Abstraktumo laipsnis nurodo A? archetipus, universalijas. Archetipiniuose modeliuose vizualumas yra tik pojAi??A?io pasekmAi??. Tai mAi??sA? vaizduotAi??s archetipai, susijAi?? su vaikystAi??s patirtimis, lingavimais, sAi??pavimais. Muzika A?ia paremta metaforomis, A?vaizdA?iais, atsverianA?iais grynai technologinA? mAi??stymAi??. PermAi??stoma pati muzikos medA?iaga. Ji archetipinAi?? dar ir tuo atA?vilgiu, kad yra iA?gryninta, nugludinta. Joje nesama nieko netikra, nieko nereikalinga. Gryni intervalai. TokA? patA? grynumAi?? ir statikAi?? galime atrasti lietuviA?kose sutartinAi??se. MetamorfozAi?? (daA?niausiai) apsiriboja struktAi??rA? cikliA?kumu. Natura renovatur.

Ai??

Kitokia sintaksAi??: SmAi??lio laikrodA?iai

Ai??

Menininkas, visada bAi??damas savo laikmeA?io A?mogus, yra jo veikiamas, ir pats

savo ruoA?tu daro jam A?takAi??. BAi??tent menininkas kristalizuoja savo laikAi??… 11

Edgard VarA?se

KompozitorAi??, kurdama garso, vaizdo, laiko ir erdvAi??s mizanscenas (teatrAi???), sakosi A?ia tyrinAi??janti akustines, vaizdines ir simbolines smAi??lio laikrodA?io prasmes: ai??zByrantis ir besikaupiantis metaforinis smAi??lis, tarsi praeinanA?io laiko nuosAi??dos, vis labiau apsemia ir galiausiai visai panardina jose A?kalintus kAi??rinio herojus, kol smAi??lio laikrodA?iA? indams uA?sipildA?ius nenumaldomas chronometrA? veikimas sustoja, viskas sustingsta ir ima veikti prieA?inga ai??i?? (apsi)valymo bei (nu)skaidrAi??jimo ai??i?? linkmeai??? (JustAi?? JanulytAi??).

Media instaliacija ai??i?? vizualinis aspektas ai??i?? suteikia kompleksiA?kumo, kurio nebuvo ankstesniuose kAi??riniuose. Ir perceptyvinius trikdA?ius. Sutrikdoma jutiminAi?? koherencija. GarsinAi?? erdvAi?? apsupa, priartAi??ja ir nutolsta, o vizualinAi?? brAi??A?ia horizontalA?, nors ir ciklinA?, kryptingumAi??. Tarytum percepciA?kai bAi??tume atsidAi??rAi?? dviejA? susikertanA?iA? aA?iA? energijos ir, neiA?vengiamai, A?tampA? lauke. AbiejA? lygmenA? sinchronizacija trumpalaikAi??, bet psichoakustiniu poA?iAi??riu A?taigi. SensorinAi?? disharmonija ai??i?? harmonija ai??i?? disharmonija. Nuostaba.

Tarytum sAi??dAi??tume garso pripildytoje sferoje ir stebAi??tume, kaip prieA? akis lekia pagreitintas laikas, keiA?iantis medA?iagos konsistencijAi??.

IA? esmAi??s taip ir yra.

Gyvename garsA? pripildytoje visatoje, bet aplink mus pernelyg daug triukA?mo, kad iA?girstume jos skambAi??jimAi??, pajustume pulsuojanA?iAi?? pirmykA?tAi?? energijAi??. Stebime materijos kaitAi??, bet jos nefiksuojame, nes mus supa per daug daiktA?, kad A?A?velgtume natAi??ralius bAi??vius.

O tiulio cilindruose grojanA?ios violonA?elAi??s?

Jos yra analogiA?kos iliuzijos padarinys, videoprojekcijos uA?goA?ta realybAi??. JA? konsistencijAi?? irgi pasiglemA?ia cikliA?kai pulsuojanti amA?inybAi??.

1 FranAi??ois-Bernard MA?che, Musique, mythe, nature ou les dauphins dai??i??Arion, MAi??ridiens Klincksieck, Paris, 1991, p. 52.

2 Serge Nigg, Ai??Quelques feuillets de journalAi??, in 20eme siA?cle. Images de la musique franAi??aise, Sacem & Papiers, Paris, 1986, p. 152.

3 O.V. de L. Milosz, Ars magna, Ai??d. AndrAi?? Sivaire, Paris, 1961, p. 64.

4 Giacinto Scelsi, Les anges sont ailleurs ai??i?? , Actes Sud, Arles, 2006, p. 150.

5 Hugues Dufourt, Musique, pouvoir, Ai??criture, Christian Bourgois, Paris, 1991, p. 279.

6 Idem, p. 244, 286.

7 Marius Schneider, Ai??Musique, mythologie, ritesAi??, in Histoire de la musique I, Gallimard, La PlAi??iade, Paris, 1960, p. 146ai??i??147.

8 Ai??Ai??Ai?? Peter Sloterdijk, Bulles. SphA?res I. Hachette/Pluriel, Paris, 2003, p. 533.

9 Ai??Ai??Ai?? Fr.-B. MA?che, op. cit., p. 179.

10 Ai??Ai??Ai?? Idem., p. 177.

11 Ai??Ai??Ai?? Georges Charbonnier, Entretiens avec Edgard VarA?se, Pierre Belfond, Paris, 1970, p. 90 .