ai??zLa Banquet(te) des Platonnesai???: perraA?ymai

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Teatras
AUTORIUS:Ai??Neringa MikalauskienAi??
DATA: 2013-07

ai??zLa Banquet(te) des Platonnesai???: perraA?ymai

Neringa MikalauskienAi??

PerformansAi?? ai??zLa Banquet(te) des Platonnes” teko stebAi??ti ParyA?iaus meno galerijoje ai??zRue de Beauce”. TaA?iau visai A?sivaizduoA?iau jA? kurioje nors Lietuvos erdvAi??je, kamerinAi??je aplinkoje. Juolab, kad viena iA? jo sumanytojA? ir atlikAi??jA? ai??i?? Kristina MitalaitAi?? ai??i?? lietuvAi??, studijavusi filosofijos ir religijos istorijAi??, A?iuo metu gyvenanti ParyA?iuje. O ir tiktA? jis mums kaip tik dabar, kai ai??zA?eAi??mininkai” karA?tai gina moters paskirtA? bAi??ti tiesiog vyro priedAi??liu ai??i??Ai??joAi??A?mona irAi??joAi??vaikA? motina. Vienoje diskusijoje nuskambAi??jo netgi sAi??voka ai??zprigimtiniai vaidmenys” ai??i?? apie tai, kad vyrai ir moterys jau gimsta… vaidindami (save?!), tad nAi??ra ko plAi??A?ytis ir tAi?? tvarkAi?? jaukti. Viena feministAi?? metAi?? ironiA?kAi?? komentarAi??: ai??zAha, supratau, berniukai gimsta su kelnAi??mis, o mergaitAi??s iA? gimdos iA?lenda su sijonais.” Betgi kadaise moteriA?kus vaidmenis spektakliuose atlikdavo vyrai (prisimenant nesenAi?? triukA?mAi??, kad per AuksiniA? scenos kryA?iA? ceremonijAi?? A?teikti apdovanojimAi?? uA? geriausiAi?? moters vaidmenA? ai??znebuvo kam”, gal tikrai grA?A?ime A? tuos laikus, kai moterA? aktoriA? nebeliks?..). IA?vada: menas ai??i?? tik vyrA? ir vyrams. Filosofija, anotAi??platonAi??misAi??pasivadinusiA? menininkiA?, taip pat buvo skirta tik jiems. TodAi??l ir gimAi?? idAi??ja perraA?yti visus septynis Platono dialogus iA? feministiniA? pozicijA? formuojant moters identitetAi?? performanso meninAi??mis priemonAi??mis: vaizdu ir A?odA?iu.
Taigi grA?A?kime A? siaurutAi?? Bos gatvelAi?? (Rue de Beauce) ParyA?iuje, MarAi?? kvartale, kuris garsus kaip marginaliA?, A? visuomenAi??s uA?ribA? iA?stumtA? grupiA? (gAi??jA?, lesbieA?iA?, transseksualA?,Ai??queer…) susibAi??rimA? vieta. Ai?? galerijAi?? birA?elio 16-osios vakarAi?? A?leidA?iama tik iA? anksto uA?siregistravus. Prie vartA? laukiaAi??mesjAi??Ai??ir tikrina pagal sAi??raA?us. Moterims kliAi??A?iA? nAi??ra. Vyrai sustabdomi, jA? burnos uA?klijuojamos. Balso jie A?ia neturAi??s. SimboliA?ka, kad vietoj lipnios juostos ar kokio neutralaus raiA?A?io naudojamas higieninis paketas: menstruacijos nuo seno buvo laikomos iA?skirtiniu moters ai??znegalios” A?enklu, kas mAi??nesA? atsiverianA?ia ai??zA?aizda”, kelianA?ia vien pasibjaurAi??jimAi??, mat liudija, jog apvaisinimo aktas neA?vyko. SimboliA?ka ai??i?? kai kuriose kultAi??rose menstruacijA? dienomis moteriai bAi??davo draudA?iama sAi??dAi??ti prie bendro stalo. Dabar pozicijos sukeiA?iamos vietomis: vyrams su higieniniais paketais ant burnA? neleista sAi??sti prieAi??platoniA?stalo. TaA?iau simboliA?ka ir tai, kad dauguma jA? A?aidimo taisykliA? nesilaikAi?? ai??i?? vos A?sitaisAi?? galerijos salAi??je paketus nusiplAi??A?Ai?? nesAi??moningai pademonstruodami savo, kaip vyrA?, privilegijuotAi?? teisAi?? nepaklusti.

Performanso kAi??rAi??jos. Angelos di Paolo nuotraukos
Performanso kAi??rAi??jos. Angelos di Paolo nuotraukos

Pavadinimas ai??zLa banquet(te) des Platonnes” taip pat turi simbolinAi?? prasmAi??. ai??zLe banquet” iA?vertus iA? prancAi??zA? kalbos ai??i?? ai??zpuota”, ai??zla banquette” ai??i?? suolelis. Moterims, susirinkusioms interpretuoti Platono ai??zPuotos”, susAi??sti ant suolelio labiau tinka ai??i?? ai??zsuolelio” simbolika implikuoja paprastos, kasdienAi??s komunikacijos bendrystAi??. Aplink stalAi??, gausiai nukrautAi?? A?vairiausiomis gAi??rybAi??mis ai??i?? vaisiais, A?alumynais, gAi??lAi??mis ai??i?? sAi??di A?eA?iosAi??platonAi??sAi??oficiantAi??s (jA? juoda/balta apranga gali kelti A?vairiA? asociacijA?: nuo pajaciA? iki teisAi??jA?), lapsi milA?iniA?komis blakstienomis ir ruoA?iasi puotauti. TaA?iau pasiruoA?imus nutraukia netikAi??tas atradimas ai??i?? vidury stalo esama gyvos galvos, pasiryA?usios iA?dAi??styti susirinkusiesiems (nes juk girdi ir A?iAi??rovai) pagrindinius vyro dominavimo visuomenAi??je postulatus. Galvos monologAi??, raA?ytAi?? K. MitalaitAi??s, atlieka Marianne Seleskovitch (reikia pasakyti, kad A?spAi??dingai, ne vien kalbAi??dama, bet kartkartAi??mis uA?traukdama arijAi?? ai??i?? ji taip pat yra ir profesionali dainininkAi??, mecosopranas).
Pirmasis pagal moters diskursAi?? ai??zperraA?ytas” dialogas ai??i?? ai??zFaidras”, taigi stalo vidury yra Faidra, o gal ai??i?? tik moters galva, kuriai gresia bAi??ti ai??zsupuotauta” kartu su vaisiais. IdAi??jos sumanytojos teigia, kad tai ai??i??Ai?? ai??zfalogofaginAi??s” vaiA?Ai??s, t. y. falo ir logoso jungtis, simbolizuojanti vyrA? nustatytAi?? tvarkAi??: ai??zMeilAi?? yra patinas, kaip ir A?odis yra patinas. Tikroji meilAi??s esmAi?? yra A?odA?io esmAi??. MylAi??tis reiA?kia daryti tai per patino A?odA?.” Tiesa, A?ia A?kliAi??vame A? prancAi??zA? kalbos pinkles:Ai??l’amourAi??ai??i?? ai??zmeilAi??” ai??i?? yra vyriA?kos giminAi??s, tad kai kurias monologo vietas iA?vertus A? lietuviA? kalbAi?? lieka neaiA?ku, kodAi??l ta meilAi??s ir A?odA?io sAi??saja turi bAi??ti ai??zvyriA?ka”. O turint omeny, kad Faidros monologo kontekstas ai??i?? Platono dialogas ai??zFaidras”, kyla klausimas, ar tik A?is performansas nAi??ra ten iA?sakytA? idAi??jA? supaprastinimas, mat ai??zFaidre” tyA?ia palikta daug loginiA? prieA?taravimA?: tuo teigiama mintis, jog tiesos paieA?kos yra beprasmiA?kos, o pasaulis sukurtas iA? paradoksA?.Ai??PlatoniA?Ai??atliekamame performanse dviprasmybiA? nelieka. A?inia elementari: moteris visuomet buvo vyro A?eA?Ai??lyje, jA? santykiA? esmAi?? ai??i?? ai??ztai A?monos pareiga sutuoktiniui”, ai??zvyras moteriai A?odA? tik paskolina, pasilaikydamas sau teisAi?? tarti paskutinA?jA?”, ai??zmoters kanA?ia ai??i??Ai?? vulgari, o Kristaus ai??i??Ai?? dieviA?ka” ir t. t. Tiesa, A?iek tiek peno apmAi??stymams suteikAi?? Agathonos, vienos iA?Ai??platoniA?, kuriAi?? A?kAi??nijo K. MitalaitAi??, veiksmai ai??i?? Faidros A?odA?ius ji uoliai fiksavo raA?ymo lentelAi??je ir tuoj pat nutrindavo ai??i??Ai?? tuo rodydama, jog A?mogaus prigimtis yraAi??tabula rasa: kAi?? A?raA?ysi, tAi?? ir turAi??si, bet iA?trinti A?raA?Ai?? nAi??ra sudAi??tinga (beje, tai irgi viena iA? sAi??sajA? su Platono ai??zFaidru”, kur demonstruojami nuolatiniai svarstymai apie sakytinAi??s ir raA?ytinAi??s kalbos santykA? bei raA?ytinio teksto ai??zbejAi??giA?kumAi??”, ai??ziA?sitrynimAi??” laikui bAi??gant, nes viskas tAi??ra kultAi??ros nulemti dalykai). Taip Platono dialogA? kontekste buvo mAi??ginta perraA?yti ne vien antikos, bet ir visAi?? filosofijos istorijAi??, prikeliant iA? uA?marA?ties viena pirmA?jA? prancAi??zA? filosofiA? mistikiA? laikomAi?? Margaritte Porete, paraA?iusiAi?? veikalAi??Ai??Le miroir des Ai??mes simples et anAi??antesAi??(ai??zPaprastA? ir savAi??s atsisakiusiA? sielA? veidrodis”). ai??zDievas yra NebAi??tis”, ai??i?? tvirtino Porete ir buvo sudeginta ant lauA?o 1310-aisiais. Paskui daugeliui amA?iA? jAi?? pasistengta pamirA?ti. A?inoma, performanso galimybAi??s leidA?ia apie tai tik uA?siminti, nubrAi??A?ti pagrindinius A?trichus.
TaA?iau galbAi??t performansA? esmAi?? ir yra suteikti A?domesnAi?? ar bent jau A?aismingesnAi?? meninAi?? formAi?? tiesmukoms deklaracijoms? Turiu pripaA?inti, kad ai??zLa Banquet(te) des Platonnes” ai??i?? vienas iA? estetiA?kiausiA? mano kada nors matytA? reginiA?. Kostiumus ir dekoracijas kAi??rAi?? Maud Thomazeu. Ai??eA?ioms platonAi??ms ai??i??Ai??Ai?? AgathonaiAi??(K. MitalaitAi??), PausaniaiAi??(NarinAi?? Karslyan), SocrataiAi??(Nicole Miguel), Eryximaquai(Francine Flandrin), AristophanaiAi??(M. Thomazeu) ir AlcibiadaiAi??(Aude Arago) ai??i?? buvo priskirtos tam tikros funkcijos: puoA?ti kalbanA?iAi?? FaidrosAi??galvAi?? A?alumynais, daryti makiaA?Ai??, nutildyti nepatogias kalbas A?kiA?ant A? burnAi?? alyvuogAi?? ar uA?pilant vynu, taigi ai??i?? paversti ai??ztinkama” moterimi. Smagiausiai atrodAi?? SokrataAi??ai??i?? ironiA?ka! ai??i?? vis pasilenkianti iA?traukti iA? po stalo dar vienAi?? butelA? vyno, kurio po A?lakelA? teko ir A?iAi??rovams. Nuo puotos stalo mums keliavo alyvuogAi??s, braA?kAi??s ir kiti desertai, taigi pasijutome tikraisAi??platoniA?Ai??puotos dalyviais. Tai ai??i?? tik pirmasis performansas, liko dar A?eA?i Platono dialogai. Juos menininkAi??s vienAi?? po kito A?ada parodyti vAi??liau, nuo rudens. Suprantama, ParyA?iuje tokios atrakcijos turbAi??t yra vienos iA? daugelio re(n)giniA?, bet beprasmiA? diskusijA? A?kaitintame lietuviA?kame ore A?ios meno vaiA?Ai??s bAi??tA? tikra puota tiems, kurie sugeba atpaA?inti stereotipinius vaidmenis ir pripaA?inti, kad moteris, anotAi??platoniA?, ai??zjau nebAi??ra tyla”.